Byla e2-678-381/2015
Dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietaus pasiuntiniai“ iškėlimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Arnavilis“, bei

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „APM kompiuteriai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-1571-262/2015 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „APM kompiuteriai“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietaus pasiuntiniai“ iškėlimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Arnavilis“, bei

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje sprendžiami su bankroto bylos iškėlimu susiję klausimai.

4Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti bankroto bylą, teisėtumo klausimas.

5Ieškovas BUAB „APM kompiuteriai“ pareiškime prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Lietaus pasiuntiniai“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Adminova“. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas 130 900 Lt pagal 2009 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą. Jo manymu, atsakovas yra nemokus, kadangi neatsiskaito su ieškovu už gautas prekes ir nėra įrodymų, kad ruoštųsi tai padaryti (Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 4 straipsnio 2 punktas). Ieškovas atkreipė dėmesį, kad atsakovas 2009 m. paskutinį kartą teikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2008 m. VĮ Registrų centrui. Atsakovo akcininkai yra bankrutavę arba nevykdantys veiklos.

6Atsakovas UAB „Lietaus pasiuntiniai“ nesutiko su reikalavimu iškelti jam bankroto bylą nurodydamas, kad jis nebuvo sudaręs su ieškovu jokios prekių ir / arba paslaugų teikimo sutarties ir faktiškai negavo iš ieškovo nei prekių, nei paslaugų pagal ieškovo nurodytą PVM sąskaitą faktūrą, kurios net nebuvo gavęs. Įmonė yra moki. Atsakovas prašė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nepagrįsto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą skirti ieškovui 20 000 Lt baudą, kurios 50 procentų skirti atsakovui.

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Lietaus pasiuntiniai“ vadovaudamasis atsakovo į bylą pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, sudarytais 2013 m. gruodžio 31 d., ir konstatavęs, kad bendra pradelstų įsiskolinimų suma (2 100 000 Lt), net įtraukus į juos ieškovo nurodomą 130 000 Lt sumą, neviršija pusės į UAB „Lietaus pasiuntiniai“ balansą įrašyto turto vertės (6 486 113 Lt).

8Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Lietaus pasiuntiniai“ klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nereikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, todėl byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Lietaus pasiuntiniai“, atmetė atsakovo prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad šiuo metu nėra pagrindo kelti bankroto bylą šiai įmonei, nes pagal atsakovo UAB „Lietaus pasiuntiniai“ pateiktą 2014 m. spalio 15 d. balansą įmonė turi turto už 1 003 115 Eur (3 463 556 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos yra 84 359 Eur (291 275 Lt), todėl įmonės įsiskolinimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Be to, iš į bylą pateikto debitorių sąrašo matyti, kad UAB „Lietaus pasiuntiniai“ skolos nėra beviltiškos. Nė vienas tikrasis atsakovo kreditorius neįstojo į bylą ir nepalaikė tokio reikalavimo, priešingai, BUAB „Arnavilis“ nurodė, kad jis nuosavybės teise valdo 8 400 vnt. UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijų (jų vertė – 243 281 Eur (840 000 Lt)), kurios taptų bevertės iškėlus atsakovui bankroto bylą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalis). Teismas padarė išvadą, kad ieškovas iš viso neturi teisės kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, kadangi atsakovo pateiktame Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pranešime apie įtarimą nurodyta, kad R. J. nurodė bendrovės apskaitą tvarkančiai UAB “Toleita” įtraukti į apskaitą neįvykusią ūkinę operaciją – UAB “APM kompiuteriai” direktoriaus išrašytą 2009-03-24 sąskaitą-faktūrą Nr. VIL 001, kad UAB “Lietaus pasiuntiniai” parduodamos „ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos” 31 858,00 Eur (110 000,00 Lt) su 6 053,00 Eur (20 900,00 Lt) PVM, už 37 911,26 Eur (130 900,00 Lt) bendrą sumą, nors realiai tokių prekių UAB “Lietaus pasiuntiniai” nepirko ir 37 911,26 Eur lėšų (130 900,00 Lt) nemokėjo.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12Ieškovas BUAB „APM kompiuteriai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Lietaus pasiuntiniai“ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Teismas priėmė skundžiamą nutartį nesilaikydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1408/2014, išaiškinimų ir nurodymų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas privalo ne formaliai, bet išsamiai ištirti ir įvertinti atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, nes byloje kyla pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų patikimumo ir realumo, be to, pagal teismų praktiką privaloma išsiaiškinti atsakovui realiai priklausančio turto vertę ir sudėtį, įvertinti, ar debitoriai nėra beviltiški. Pasak apelianto, teismas netyrė ir nesiaiškino aplinkybių dėl atsakovo nurodomų skolininkų, turto realumo, pagrįstumo ir jų mokumo, todėl pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, be to, tokio pobūdžio byloje nebuvo aktyvus. Atsakovo vadovo R. J. pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, kreditorių ir debitorių sąrašai neatitinka realios atsakovo turtinės padėties, kadangi 2014 m. kovo 31 d. teismui pateiktame lydraštyje atsakovas buvo nurodęs, jog jo skola bankui AB Nordea Bank yra 2 100 000 Lt, o 2014 m. spalio 1 d. pateiktoje lentelėje „Kreditorių pasikeitimai nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 15 d.“ nurodė, kad su šiuo banku yra atsiskaityta. Iš ieškovo teismui pateikto AB Nordea Bank 2014 m. spalio 13 d. rašto matyti, kad bankas su atsakovu nėra turėjęs ir neturi jokių santykių. Be to, iš AB DNB banko 2014 m. lapkričio 21 d. rašto bei antstolės V. M. 2014 m. lapkričio 19 d. rašto matyti, kad atsakovas realiai yra skolingas AB DNB bankui iš viso – 2 689 323,06 Lt (778 881,79 Eur) bei 15 proc. metinių palūkanų, o antstolei – 156 25,04 Lt (45 187,97 Eur) vykdymo išlaidų. Atsakovo pateiktuose dokumentuose šie kreditoriai, kurie iš esmės keičia jo turtinę padėtį, nefigūruoja, todėl tai iškraipo atsakovo tikrąją turtinę padėtį. Iš Panevėžio apskrities VPK NTB 2014 m. lapkričio 10 d. rašto matyti, kad atsakovo vadovas R. J. iš viso neturi atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl nesuprantama, pagal kokius duomenis jis sudarė finansinės apskaitos dokumentus.

15Be to, teismas nesiaiškino ir netyrė, kas konkrečiai sudaro kitą ilgalaikį turtą (74 252 Lt (21 805,86 Eur)), atsargas (91 512 Lt (26 503,70 Eur)). Atsakovas šio turto detalizavimo nepateikė, nors ieškovas tokių duomenų reikalavo, taip pat nepateikė įrodymų apie šio turto egzistavimą. Pasak apelianto, turėjo būti įvertinta reali nurodyto turto vertė (likutinė ar vidutinė rinkos vertė), kokia šio turto būklė, jis naudojamas įmonės veikloje, ar ne, kas sudaro atsakovo 2014 m. spalio 15 d. balanse nurodytą 1 500 000 Lt (434 430,02 Eur) vertės finansinį turtą, ar tokia vertė yra reali. Atsakovas tokių duomenų nepateikė.

16Atsakovas 2014 m. spalio 15 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodė, kad finansiniais metais (2014 m.) vykdė veiklą, t. y. gavo pajamų už pardavimą, patyrė veiklos sąnaudų ir uždirbo grynojo pelno, tačiau teismas neužklausė Valstybinės mokesčių inspekcijos apie tai, ar atsakovas per 2013–2014 metus pateikė VMI mokesčių deklaracijas, neišreikalavo tokių dokumentų. Teismas tik konstatuodamas, kad įmonė dirba pelningai, tačiau nevertindamas finansinės atskaitomybės duomenų realumo, pagrįstumo ir teisingumo, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

17Nepagrįsti trečiojo asmens BUAB „Arnavilis“ argumentai, kad, atsakovui iškėlus bankroto bylą, jo turimos atsakovo akcijos taptų bevertės, nes šios akcijos ir taip yra bevertės, tai yra konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2014.

182. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1408/2014, pasisakė dėl ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą pagrįstumo, t. y. kad ieškovas preliminariai yra atsakovo kreditorius, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pakartotinai klausimą dėl atsakovo mokumo, nepagrįstai nagrinėjo iš naujo ir ieškovo reikalavimo pagrįstumo klausimą. Be to, teismas visiškai nepagrįstai pripažino, kad ieškovas net preliminariai neturi reikalavimo teisės į atsakovą, kadangi pagal 2009 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą ir atsakovo 2009 m. balandžio 27 d. PVM deklaraciją atsakovas šią sąskaitą pripažino ir prekes gavo. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog nurodyta PVM sąskaita faktūra yra galbūt suklastota, dar nėra pagrindas pripažinti šios sąskaitos realaus neegzistavimo (suklastojimo fakto), nes iki šios dienos nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio šiuo klausimu.

193. Skundžiama nutartis naikintina dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kadangi ieškovas teismui buvo pateikęs duomenis apie atsakovo kreditorius AB DNB banką ir antstolę V. M., kurie nenurodyti atsakovo pateiktame kreditorių sąraše, bei prašė teismo įtraukti šiuos subjektus trečiaisiais asmenimis, tačiau teismas šio klausimo neišsprendė, tuo pažeisdamas nurodytų asmenų teises ir teisėtus interesus, kadangi, teismui konstatavus, kad atsakovo pateikti dokumentai yra teisingi, atsakovas gali ginčyti šių asmenų, kaip kreditorių, statusą.

204. Apelianto manymu, apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas priimti atskirąją nutartį dėl atsakovo atstovo R. J. veiksmų (CPK 300 straipsnio 1 dalis), kadangi šis asmuo teikia teismui finansinės atskaitomybės dokumentus, kreditorių bei debitorių sąrašus, nors iš Panevėžio apskrities VPK NTB 2014 m. lapkričio 10 d. rašto matyti, kad šis asmuo iš viso neturi atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentų.

21Atsakovas UAB „Lietaus pasiuntiniai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui 5 792 Eur baudą, kurios 50 proc. turėtų būti skiriama atsakovui. Nurodo, kad ieškovas, net nebūdamas subjektu, kuris pagal ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą gali pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nuo 2013 metų siekia iškelti atsakovui bankroto bylą. Vien 2009 m. kovo 24 d. sąskaitos faktūros Nr. 001 turėjimas dar nereiškia, kad ieškovas yra bent potencialus įmonės kreditorius, kadangi tiek 2014 m. rugpjūčio 5 d. pranešime apie įtarimą, tiek 2014 m. lapkričio 18 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra aiškiai konstatuota, kad į bendrovės UAB „Lietaus pasiuntiniai“ apskaitą buvo įtraukta neįvykusi ūkinė operacija ir „<...> realiai tokių prekių UAB „Lietaus pasiuntiniai“ nepirko ir 130 900 Lt nemokėjo <...>“. Nepriklausomai nuo nurodytos baudžiamosios bylos baigties, ieškovas neturi ir negali turėti potencialaus kreditoriaus statuso ir teikti teismui ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl šios priežasties ieškovas, kaip pašalinis asmuo, nepagrįstai reikalauja duomenų iš VMI apie atsakovo teiktas deklaracijas.

22Be to, ieškovas yra nesąžiningas, kadangi prekės pagal 2009 m. kovo 24 d. sąskaitą faktūrą šiuo metu yra ieškovo žinioje.

23Nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentuose pateikti duomenys neatitinka tikrosios atsakovo turtinės padėties. Skola AB Nordea Bank egzistavo atsakovo vadovui perduotuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, tik atlikęs finansinės apskaitos duomenų patikrinimą jis nustatė, kad iš tikrųjų tokia skola neegzistuoja, todėl kreditorių pasikeitimo lentelėje laikotarpio pabaigoje ši skola lygi 0. Be to, skola AB DNB bankui yra užtikrinta įmonės Israfelma Trading Limited (Cyprus Company), todėl, atsakovui neįvykdžius šios prievolės, ši skola turės būti kompensuota iš nurodytos įmonės. Tokio pobūdžio skola yra apskaitoma užbalansinėje apskaitoje ir neturi įtakos įmonės mokumui.

24Apeliantas, vadovaudamasis 2014 m. balandžio 10 d. liudytojo R. J., kaip UAB „Lietaus pasiuntiniai“ vadovo, apklausos duomenimis, nepagrįstai teigia, kad atsakovo vadovas sudarė finansinės atskaitomybės dokumentus neturėdamas jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, kadangi atsakovo finansinė atskaitomybė buvo sudaryta 2014 m. spalio 15 d., t. y. praėjus pusei metų po apklausos.

25Dirbtiniu UAB „Lietaus pasiuntiniai“ bankroto bylos inicijavimu yra bandoma įrodyti atsakovo akcijų bevertiškumą. Vilniaus apygardos teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2285-560/2014 dėl BUAB „Kaupasta“ kreditorių komiteto sprendimo, kuriuo UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijos buvo pripažintos bevertėmis ir parduodamos už 1 Lt, panaikinimo, teismas šį ieškinį atmetė, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs.

26Toks nepagrįstas ir beprasmis bylinėjimasis atsakovo kreditoriams kelia nepasitikėjimą atsakovu, žlugdo jo reputaciją, lemia atsakovo nuostolių atsiradimą.

27Trečiasis asmuo BUAB „Arnavilis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovo pateiktų įrodymų pakanka pagrįsti faktui, kad realiai jokių prekių atsakovas iš ieškovo nepirko ir nėra jam skolingas. Taigi ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir dirbtinai siekia iškelti atsakovui bankroto bylą.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Atskirasis skundas tenkintinas.

30Atskirajame skunde keliami klausimai dėl teismo neteisėto ir nepagrįsto atsisakymo kelti bankroto bylą atsakovui UAB „Lietaus pasiuntiniai“, nesilaikymo Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1408/2014, pateiktų išaiškinimų ir nurodymų, susijusių tiek su ieškovo teise kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, tiek su atsakovo realios turtinės padėties nustatymu, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų, nes jie sudaro šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką (CPK 320, 338 straipsniai).

31Dėl ieškovo teisės prašyti iškelti atsakovui UAB „Lietaus pasiuntiniai“ bankroto bylą

32Pagal ĮBĮ 3 straipsnį, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo gali kreditorius, t. y. asmuo, turintis teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ieškovas, inicijuodamas atsakovo bankroto procesą, yra laikytinas tikėtinu kreditoriumi, o ne asmeniu, turinčiu įrodytą ar neginčijamą reikalavimo teisę į savo skolininką, kadangi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, nėra sprendžiamas klausimas dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-648/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2041/2011).

33Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1408/2014, apeliacine tvarka spręsdamas UAB „Lietaus pasiuntiniai“ bankroto bylos iškėlimo klausimą, išsamiai išaiškino, kad nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuluotos taisyklės, jog tik tas kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-719/2007; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1015/2013). Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009). Kai kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir skolininkas šį reikalavimą ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Tai, kad teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1047/2013).

34Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartyje taip pat iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra duomenų apie ieškovo reikalavimo iškelti atsakovui bankroto bylą, grindžiamo neapmokėta PVM sąskaita faktūra, akivaizdų nepagrįstumą, ir kad bankroto bylos iškėlimo klausimas gali būti nagrinėjamas iš esmės. Esant tokioms Lietuvos apeliacinio teismo priimtoje ir įsiteisėjusioje nutartyje nustatytoms aplinkybėms, kurios, pakartotinai nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą, laikytinos turinčiomis prejudicinę galią, t. y. tokiomis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas), sutiktina su ieškovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismui skundžiamoje nutartyje nebuvo pagrindo pakartotinai svarstyti ieškovo, kaip potencialaus kreditoriaus, klausimo. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje konstatuodamas, kad ieškovas iš viso neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, nes ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad į UAB „Lietaus pasiuntiniai“ buhalterinę apskaitą įtraukta neįvykusi ūkinė operacija pagal ieškovo nurodytą 2009 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, peržengė klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo ribas, pagal kurias, vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, sprendžiama, ar yra sąlygos iškelti bendrovei bankroto bylą, t. y. ar yra pagrindas pripažinti, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, ar įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis). Kaip jau buvo minėta, šioje, bankroto bylos iškėlimo, stadijoje nėra sprendžiama, ar kreditoriaus reikalavimas yra pagrįstas, nes šis klausimas sprendžiamas teismui tvirtinant kreditorių reikalavimus iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Papildomai pažymėtina, kad atsakovo pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys neturi prejudicinės galios sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, nes tai yra tik vienas iš įrodymų, kuriuo atsakovas ginčija ieškovo, kaip kreditoriaus, reikalavimo pagrįstumą, ir kuris gali turėti įtakos teismui sprendžiant tokio ginčytino reikalavimo tvirtinimo klausimą (CPK 176–178 straipsniai, 182 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis, ĮBĮ 26 straipsnio 1, 4 dalys).

35Dėl teismo nutarties dalies atsisakyti kelti atsakovui UAB „Lietaus pasiuntiniai“ bankroto bylą pagrįstumo ir teisėtumo

36Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties, teismas atkreipė dėmesį, jog, sprendžiant dėl atsakovo mokumo, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jo santykį su įmonės turto verte. Teismas pažymėjo, kad šiuo aspektu svarbu nustatyti tikrąją įmonės turto vertę ir tiksliai nustatyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti aktualią atsakovo finansinę padėtį. Nustatęs, kad teismas vadovavosi atsakovo į bylą pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, sudarytais 2013 m. gruodžio 31 d., ir konstatavo šiuose dokumentuose nurodytus turto vertę bei įsipareigojimus, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad rėmimasis balanso duomenimis nustatant įmonės mokumą (nemokumą) paprastai yra pakankamas, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovo pateiktų finansinių dokumentų patikimumo ir realumo, turimo turto vertės ir santykio su pradelstais įsipareigojimais, taip pat dėl pačių pradelstų įsipareigojimų sumos. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nesiaiškino realios atsakovui priklausančio turto vertės ir šio turto sudėties, tik konstatavo, kad iš esmės atsakovo turtą sudaro debitorinės skolos, tačiau neįvertino jų atgavimo realumo.

37Pirmosios instancijos teismas, rengdamasis iš naujo nagrinėti bylą, įpareigojo šalis pateikti rašytinius paaiškinimus, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartyje išdėstytus motyvus. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašė teismo išreikalauti iš atsakovo papildomus duomenis, kurie įrodytų pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų bei skolininkų sąrašo teisingumą ir pagrįstumą. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus bei 2014 m. spalio 15 d. balansą (nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų 4 434 509 Lt) ir pelno (nuostolių) ataskaitą (grynasis pelnas 729 746 Lt), parengtus už ataskaitinį laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 15 d., 2014 m. spalio 15 d. pirkėjų skolų lentelę, kreditorių ir debitorių pasikeitimų lenteles nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 15 d., 2014 m. spalio 15 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad akcininkai nutarė patvirtinti UAB „Lietaus pasiuntiniai“ 2014 m. rugsėjo 30 d. finansinių ataskaitų rinkinį.

38Pakartotinai nagrinėdamas bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą, teismas skundžiamoje 2015 m. sausio 15 d. nutartyje konstatavo, kad šiuo metu nėra pagrindo kelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 d.) šiai įmonei nustatęs, kad pagal atsakovo pateiktą 2014 m. spalio 15 d. įmonės balansą įmonės įsiskolinimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, o debitorinės skolos pagal pateiktą debitorių sąrašą nėra beviltiškos.

39Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įstatymo leidėjo valia įmonės nemokumas, sudarantis teisinį pagrindą iškelti bankroto bylą, vertinamas pagal išorinį (įsipareigojimų nevykdymą) ir vidinį (neigiamą įmonės aktyvų ir pasyvų santykį) nemokumo požymius. Tik abiejų požymių konstatavimas įgalina teismą iškelti įmonei bankroto bylą, t. y. vien tik įmonės nepajėgimo apmokėti savo prievolių, kurių mokėjimo terminai pasibaigę, kaip nemokumą kvalifikuojančio požymio nepakanka bankroto bylai iškelti. Dėl to sprendžiant, ar egzistuoja įstatyme įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo materialieji teisiniai pagrindai, būtina nustatyti ne tik įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktą ir to priežastis (įvertinti įmonės finansinių sunkumų pobūdį), bet ir atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį. Teisminėje praktikoje ne kartą konstatuota, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013). Pagal bendrą taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą. Tačiau teisminėje praktikoje, be kita ko, pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011; 2013 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).

40Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai, kad teismas nesilaikė Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1408/2014, pateiktų išaiškinimų ir nurodymų, susijusių su atsakovo realios turtinės padėties nustatymu, nesiaiškino atsakovui realiai priklausančio turto vertės ir jo sudėties, debitorinių skolų atgavimo realumo, yra pagrįsti.

41Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo sąlygų, t. y. ar atsakovas atitinka nemokios įmonės būseną (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), vadovavosi atsakovo į bylą pateiktais 2014 m. spalio 15 d. balanso duomenimis už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 15 d., pagal kuriuos į balansą įrašyta turto vertė – 1 003 115 Eur (3 463 556 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos – 84 359 Eur (291 275 Lt), taip pat debitorių sąrašu, ir konstatavo, kad įmonė yra moki. Pagal bylos duomenis tiek ieškovas, tiek apeliacinės instancijos teismas iškėlė abejonę dėl atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų patikimumo, ieškovas, be to, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo institucija nustatė, kad atsakovo vadovas jokių atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentų neturi, todėl finansinės atskaitomybės dokumentai, pateikti teismui, neatitinka faktinės atsakovo turtinės padėties. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šios aplinkybės, ar atsakovo vadovas savo žinioje turi buhalterinės apskaitos dokumentus bei kokiais pirminiais dokumentais remdamasis parengė 2013 metų bei tarpinius 2014 metų finansinės atskaitomybės dokumentus bei atliko šių duomenų patikrinimą (inventorizaciją), nesiaiškino. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas teigė, kad nėra pagrindo abejoti jo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniu, nes jis yra vienbalsiai patvirtintas 2014 m. spalio 15 d. neeiliniame UAB „Lietaus pasiuntiniai“ visuotiniame akcininkų susirinkime. 2014 m. spalio 15 d. balanse nurodyta, kad įmonės turi 4 434 509 Lt nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, o pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad įmonė gavo 729 746 Lt grynojo pelno, tačiau 2014 m. spalio 15 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole užfiksuota, kad akcininkai nutarė patvirtinti UAB „Lietaus pasiuntiniai“ 2014 m. rugsėjo 30 d. finansinių ataskaitų rinkinį: 2014 m. rugsėjo 30 d. balansą 5 356 122 Lt, pelno (nuostolių) ataskaitą 2014 m. rugsėjo 30 d. (pelno suma – 929 746 Lt). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas šių nesutapimų nesiaiškino.

42Atsakovo pateiktame 2014 m. spalio 15 d. balanse nurodyta, kad turtas yra 4 434 509 Lt vertės, kuri, lyginant su 2013 metų 6 486 113 Lt turto verte, yra sumažėjusi. Šį turtą tiek 2013 metų, tiek 2014 m. spalio 15 d. sudarė 1 574 252 Lt vertės ilgalaikis turtas (1 500 000 Lt finansinio turto ir 74 252 Lt trumpalaikio turto) ir 2 860 257 Lt vertės trumpalaikis turtas, kuri, lyginant su 2013 metais buvusia 4 911 861 Lt verte, taip pat yra sumažėjusi. Trumpalaikio turto didžiąją dalį sudaro 2 738 325 Lt per vienerius metus gautinos sumos (2013 metais – 4 806 705 Lt). Atsakovas į bylą pateikė tik debitorių pasikeitimų lentelę nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 15 d., iš kurios matyti, kad 2014 m. sausio 1 d. debitorių skolos sudarė 4 806 705 Lt, o 2014 m. spalio 15 d. – 2 738 325 Lt, debitorių Adoria IT UAB skola nuo 321 613 Lt sumažėjo iki 190 001 Lt, Dianar Holdings Limited 1 986 000 Lt skola sumažėjo iki 1 686 000 Lt, nebeliko Erdenas UAB 19 116 Lt skolos, asociacija Kokybės studija NPA 481 261 Lt skolos, Rimalsta UAB 698 715 Lt skolos, atsirado nauji debitoriai. Kitų duomenų, detalizuojančių turto sudėtį ir jo realią vertę, atsakovas į bylą nepateikė. Ieškovas dėl šių pateiktų dokumentų pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad nurodomi debitoriai su jų skolomis yra realūs bei mokūs, bei nurodė, kad nėra aišku, kokia yra kito trumpalaikio turto vertė bei jos realumas.

43Atsakovo pateiktame 2014 m. spalio 15 d. balanse nurodyta, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 970 953 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 291 275 Lt. Kreditorių pasikeitimo lentelėje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 15 d. (t. 2, b. l. 34) šis pokytis pavaizduotas nuo 3 752 303 Lt iki 970 952,59 Lt, nelikus vieno iš didžiųjų kreditorių Nordea Bank AB 2 100 000 Lt reikalavimo, likus nepakitusiems ar sumažėjus kitų kreditorių reikalavimams bei atsiradus naujiems. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo pateiktais duomenimis apie kreditorių Nordea Bank AB, pažymėjo, kad teismui pateiktame AB Nordea Bank 2014 m. spalio 13 d. rašte Nr. OUT-20127 nurodyta, kad bankas niekada jokių santykių su atsakovu neturėjo ir neturi (t. 2, b. l. 50), o iš AB DNB banko 2014 m. lapkričio 21 d. rašto bei antstolės V. M. 2014 m. lapkričio 19 d. rašto (t. 2, b. l. 51–52) matyti, kad atsakovas realiai yra skolingas AB DNB bankui, iš viso 2 689 323,06 Lt plius 15 proc. metinių palūkanų, ir antstolei - 156 025,04 Lt vykdymo išlaidų, tačiau šie kreditoriai neatsispindi atsakovo pateiktame kreditorių sąraše.

44Akivaizdu, kad į bylą pateikti duomenys apie atsakovo mokėtinas sumas ir įsipareigojimus bei įmonės kreditorius yra prieštaringi ir nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokia suma sudaro atsakovo pradelstus įsipareigojimus ir mokėtinas sumas, duomenys apie atsakovui priklausantį turtą grindžiami išimtinai finansinės atskaitomybės duomenimis bei pateikta debitorinių skolų pasikeitimo lentele, iš kurių nėra galimybės nustatyti nei ilgalaikio turto ar kito turto realumo bei vertės, nes nėra pateikta tai patvirtinančių pirminių dokumentų, taip pat nėra galimybės nustatyti debitorių mokumo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tik formaliai taikė ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus, dėl to teismas galėjo neteisingai įvertinti atsakovo finansinę būklę ir netinkamai nustatyti įmonės turto ir jos pradelstų įsipareigojimų santykį. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą išvadai dėl įmonės (ne)mokumo ar kito pagrindo bankroto bylai iškelti egzistavimo. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 d. numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis (pvz. teismas gali įpareigoti įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką (savininkus), vyriausiąjį buhalterį (buhalterį), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą; kviesti į teismą įmonės kreditorius; reikalauti iš įmonės vadovo arba savininko (savininkų) pateikti teismui įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis ir pan.). Taigi, teismas gali įpareigoti proceso šalis pateikti konkrečius įrodymus, gali ex proprio motu (savo iniciatyva) rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio būtų galima spręsti apie įmonės (ne)mokumą, tam, kad būtų išsiaiškinta, ar yra pagrindas ieškinį tenkinti (atmesti) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1002/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-1247, kt. ).

45Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turi imtis ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių, kad atsakovas pateiktų išsamius įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis, atitinkančius Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme įtvirtintus reikalavimus, kad būtų pateikti visi įrodymai, numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje. Be to, teismas turi išreikalauti iš atsakovo šioje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartyje įvardytus įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas privalo operatyviai teikti teismui duomenis apie įmonės finansinę būklę, nuolat ir aktyviai domėtis bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis), o už jam įstatymo ar teismo nustatytų pareigų nevykdymą teismas turi teisę taikyti procesines sankcijas (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

46Pažymėtina, kad atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo yra nepagrįsti, nes tai, jog atsakovas ieškovo nurodytų atsakovo kreditorių AB DNB banko ir antstolės V. M. neįtraukė į savo kreditorių sąrašą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra pažeidžiamos jų teisės ar skundžiama teismo nutartis gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms tuo atveju, jei, iškėlus UAB „Lietaus pasiuntiniai“ bankroto bylą, būtų sprendžiamas šios įmonės kreditorių tvirtinimo klausimas, kadangi, kaip jau buvo minėta pirmiau, šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl pripažinimo, ar įmonei yra pagrindas iškelti bankroto bylą.

47Nepagrįstas apelianto argumentas, kad apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas priimti atskirąją nutartį dėl atsakovo atstovo R. J. veiksmų teikiant teismui finansinės atskaitomybės dokumentus, kreditorių bei debitorių sąrašus, nors iš Panevėžio apskrities VPK NTB 2014 m. lapkričio 10 d. rašto (t. 2, b. l. 61–66) matyti, kad šis asmuo iš viso neturi atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl atmestinas (CPK 300 straipsnio 1 dalis).

48Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau tenkinti tokį prašymą nėra pagrindo nenustačius ieškovo neteisėto ir nesąžiningo elgesio teikiant atskirąjį skundą (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

49Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

50Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietaus pasiuntiniai“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje sprendžiami su bankroto bylos iškėlimu susiję klausimai.... 4. Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti... 5. Ieškovas BUAB „APM kompiuteriai“ pareiškime prašė iškelti bankroto... 6. Atsakovas UAB „Lietaus pasiuntiniai“ nesutiko su reikalavimu iškelti jam... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė iškelti... 8. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė iškelti... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 12. Ieškovas BUAB „APM kompiuteriai“ atskirajame skunde prašo panaikinti... 13. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 14. 1. Teismas priėmė skundžiamą nutartį nesilaikydamas Lietuvos apeliacinio... 15. Be to, teismas nesiaiškino ir netyrė, kas konkrečiai sudaro kitą ilgalaikį... 16. Atsakovas 2014 m. spalio 15 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodė, kad... 17. Nepagrįsti trečiojo asmens BUAB „Arnavilis“ argumentai, kad, atsakovui... 18. 2. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje... 19. 3. Skundžiama nutartis naikintina dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte... 20. 4. Apelianto manymu, apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas priimti... 21. Atsakovas UAB „Lietaus pasiuntiniai“ atsiliepime į atskirąjį skundą... 22. Be to, ieškovas yra nesąžiningas, kadangi prekės pagal 2009 m. kovo 24 d.... 23. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovo finansinės atskaitomybės... 24. Apeliantas, vadovaudamasis 2014 m. balandžio 10 d. liudytojo R. J., kaip UAB... 25. Dirbtiniu UAB „Lietaus pasiuntiniai“ bankroto bylos inicijavimu yra bandoma... 26. Toks nepagrįstas ir beprasmis bylinėjimasis atsakovo kreditoriams kelia... 27. Trečiasis asmuo BUAB „Arnavilis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Atskirasis skundas tenkintinas.... 30. Atskirajame skunde keliami klausimai dėl teismo neteisėto ir nepagrįsto... 31. Dėl ieškovo teisės prašyti iškelti atsakovui UAB „Lietaus... 32. Pagal ĮBĮ 3 straipsnį, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą pateikti teismui... 33. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje... 34. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartyje taip pat iš... 35. Dėl teismo nutarties dalies atsisakyti kelti atsakovui UAB „Lietaus... 36. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties,... 37. Pirmosios instancijos teismas, rengdamasis iš naujo nagrinėti bylą,... 38. Pakartotinai nagrinėdamas bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą,... 39. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena,... 40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai, kad teismas... 41. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos atsakovui... 42. Atsakovo pateiktame 2014 m. spalio 15 d. balanse nurodyta, kad turtas yra 4 434... 43. Atsakovo pateiktame 2014 m. spalio 15 d. balanse nurodyta, kad mokėtinos sumos... 44. Akivaizdu, kad į bylą pateikti duomenys apie atsakovo mokėtinas sumas ir... 45. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, skundžiama pirmosios instancijos... 46. Pažymėtina, kad atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl CPK 329... 47. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad apeliacinės instancijos teismui yra... 48. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti baudą ieškovui už... 49. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 50. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria...