Byla A-2159-662/2020
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras ir I. B.) dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėja R. B. su skundu ir jo patikslinimu (toliau skundas ir jo patikslinimas kartu įvardijami skundu) kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (8.6.16) ŠS-450 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. cspr1-347.

72.

8Pareiškėja paaiškino, kad VĮ Registrų centro sprendime yra klaida – 2016 m. birželio 9 d. jokiame VĮ Registrų centro Šiaulių filiale I. B. turtas, pirktas 2016 m. balandžio 1 d. ir įregistruotas 2016 m. balandžio 18 d. bei už jį sumokėjus 2016 m. balandžio 20 d. ir tik 2016 m. balandžio 25 d. gavus turto pardavimo aktą, nebuvo įregistruotas.

93.

10R. B. nurodė, kad 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių akte Nr. S-5298-16 buvo įvardytas pastatas – viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau toks pastatas nuo 2001 m. rugpjūčio 5 d. nebeegzistavo, todėl negalėjo būti laikomas I. B. nuosavybe.

114.

12VĮ Registrų Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nurodė, kad registratorius atsako tiktai už tuos duomenis, kurie yra įrašyti Nekilnojamojo turto registre, o tai reiškia, kad šie faktai įrodo, jog antstolio 2013–2016 m. vykdytas procesas neatitiko tikrovės. Įrašyti duomenys Nekilnojamojo turto registre tebėra nurodyti 1999 m. data, kadangi pareiškėja savo permatuoto žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre dar nėra įregistravusi. Teigė, kad jeigu antstolis R. K., surašydamas 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, į jį įtraukė nesantį pastatą, tai rodo, kad varžytynės buvo vykdomos tik formaliai ir VĮ Registrų centre esanti informacija formaliai tapo antstolio turto pardavimo akto surašymo pagrindu. Pareiškėja nurodė, kad antstolis, parduodamas turtą varžytynėse, nuo pat 2013 m. kovo 4 d. turto arešto akto surašymo datos viršijo savo įgaliojimus, kadangi pagal esančią dokumentaciją, jis I. B. pardavė tokį turtą, kurio iš viso nėra, o tai reiškia, kad turtines teises trečiajam suinteresuotas asmeniui jis suteikė neteisėtai ir iki galo neatlikęs visų privalomų veiksmų.

135.

14VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nurodė, kad dėl statinio išregistravimo iš turto registro kartu su prašymu turi būti pateikiama ir statinio kadastro duomenų byla, kurioje yra užfiksuoti pastato žuvimo, sunykimo ar jo sunaikinimo faktai. Pareiškėja pažymėjo, kad antstolis, prieš varžytynes nufotografavęs jos sodybos pastatus, matė, jog vieno statinio nėra, tačiau jis su 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu VĮ Registrų centrui nepateikė jokios informacijos, kad varžytynėse ruošiasi pardavinėti turtą, kurio jau nebėra, nors tai privalėjo padaryti.

156.

16R. B. pažymėjo, kad 2015 m. liepos 22 d. patvirtinti sklypų kadastriniai matavimai, kuriuos antstolis ignoravo, įrodo, jog matininkai nuo 2009 m. iki 2015 m. vykdydami sklypų tarp bendrasavininkų matavimo ir padalinimo procesus, minėtu adresu nefiksavo jokios viralinės pagal jos unikalųjį numerį (duomenys neskelbtini). Tai aiškiai patvirtina, kad matininkai, gaudami leidimus ir derindami savo veiksmus su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnais, aiškiai neturėjo jokių abejonių dėl šio pastato nebuvimo, todėl 2015 m. sudarytose kadastrinėse bylose tokio pastato nebebuvo. Tai reiškia, kad antstolis naudojo senus 1999 m. duomenis. Jeigu pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai ir aplinkybės teismui kelia abejonių ar išeina iš jo kompetencijos ribų, R. B. manė, kad pateikti faktai ir dokumentai sudaro tinkamus pagrindus dėl tolesnių šių aplinkybių sprendimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje ar Lietuvos Respublikos prokuratūroje. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 110 ir 111 straipsnio nuostatomis, pareiškėja teismo prašė priimti atskirąją nutartį perduoti medžiagą institucijoms ar pareigūnams ir juos informuoti apie pažeidimus.

177.

18R. B. akcentavo, kad jos teikto skundo dėl viralinės įrašų panaikinimo duomenų bazėje VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nenagrinėjo, nors ji buvo tinkamas suinteresuotas asmuo ir pareiškėjos pastebėta klaida Nekilnojamojo turto registre nebuvo ištaisyta.

198.

20Atsakovas VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyrius (atsiliepimą pateikęs VĮ Registrų centro Šiaulių filialas teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartimi buvo pakeistas į VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyrių) prašė pareiškėjos R. B. skundą atmesti.

219.

22Atsakovas paaiškino, kad VĮ Registrų centro Centrinio duomenų banko 2019 m. vasario 20 d. duomenimis, nekilnojamojo turto registre yra įregistruota I. B. nuosavybės teisė į viralinę 6I1ž, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Viralinė). Teisinis pagrindas – 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-5298-16.

2310.

24Atsakovas akcentavo, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis ir 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto duomenys turi būti išsamūs, teisingi ir atitikti dokumentus, kuriais remiantis šie duomenys buvo įrašyti. Atsakovas pažymėjo, kad pateikti dokumentai (kadastro duomenų byla ir varžytynių aktas) atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nustatytus pagrindus.

2511.

26Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja nurodė, jog I. B. nuosavybės teisės į Viralinę negalėjo būti įregistruotos, nes šis statinys nebeegzistuoja. R. B. kreipėsi į VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją ir prašė ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis dėl Viralinės pastato (panaikinti įrašą), kadangi jie, pareiškėjos nuomone, buvo klaidingi ir neatitiko tikrovės, nes pastatas faktiškai neegzistuoja. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. csprl-347 pareiškėjos skundą atmetė.

2712.

28Atsakovas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog registravimo funkciją vykdanti institucija, prieš registruodama nuosavybės teises, turi pareigą patikrinti nuosavybės įgijimo teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Pažymėjo, kad dokumentas, kurio remiantis buvo įregistruotos I. B. nuosavybės teisės į Viralinę, nėra nuginčytas ir buvo pakankamas nuosavybės teisėms registruoti. R. B. nepateikė įrodymų, patvirtinančių I. B. nuosavybės teisių į Viralinę panaikinimą ar pasibaigimą. Nesant nuosavybės teisių pasibaigimą patvirtinančių dokumentų, nurodytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, registro tvarkytojas neturėjo ir neturi teisinio pagrindo atlikti pareiškėjos prašomų veiksmų (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).

2913.

30Trečiasis suinteresuotas asmuo I. B. prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

3114.

32I. B. nurodė, kad prieš varžytynėse įsigydamas nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), susipažino su jo būkle. Turto būklė jį tenkino, statiniai atitiko Nekilnojamojo turto registro duomenis. Pažymėjo, kad R. B. pateikė 2001 m. dokumentus apie jos šeimos nuotykius su Viralinės pastatu, tačiau varžytynės, kuriose trečiasis suinteresuotas asmuo įsigijo nekilnojamąjį turtą, vyko 2016 m., t. y. praėjus 15 metų, todėl pareiškėjos pateikti dokumentai nesudaro pagrindo keisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, kadangi jie nenusako turto būklės 2016 m.

33II.

3415.

35Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjos R. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

3616.

37Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro Šiaulių filialas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. (8.6.16) ŠS-450, išnagrinėjęs kadastro ir registro archyvinėje byloje esančius duomenis, nustatė, jog nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) yra klaidingai nurodytas I. B. nuosavybės teisių įsigijimo pagrindas – 2016 m. balandžio 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-5298-16. Teritorinis registratorius, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre ištaisė klaidingus duomenis – I. B. nuosavybės atsiradimo į 1/3 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinį, tvorą, tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimo pagrindu nurodė 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-5298-16. VĮ Registrų centras 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. cspr1-347 VĮ Registrų centro Šiaulių filialo sprendimą paliko galioti ir nurodė, kad registro tvarkytojo dėl Viralinės pastato turimi nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir nuosavybės teisių įregistravimo duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenis, todėl nėra teisinio pagrindo juos taisyti ar keisti. Be to, pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog prašymą nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise nekilnojamąjį daiktą valdantis asmuo.

3817.

39Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog nekilnojamojo turto registre registruojama nuosavybės teisė. Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Tokį Nekilnojamojo turto registre esančių įrašų panaikinimą nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atlikti tik griežtai remdamasis tokį panaikinimą pagrindžiančiais (įrodančiais) dokumentais, kurie yra išvardyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų (išvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje) turinį. Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Nekilnojamojo turto teisinės registracijos tikslas yra paskelbti nekilnojamo daikto savininką, o ne sukurti nuosavybės teisę. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre registruojami šie su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai: naujo nekilnojamojo daikto suformavimas ar buvusio nekilnojamojo daikto išnykimas. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas, o minėto straipsnio 4 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai.

4018.

41Aptaręs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 25, 26 ir 69 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju prašymą teritoriniam registratoriui išregistruoti nekilnojamąjį daiktą (Viralinę) galėjo pateikti nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo, t. y. I. B., o prašymą išregistruoti kitas daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus – įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų išregistravimu.

4219.

43Teismas atkreipė dėmesį, kad R. B. jam skundė VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (8.6.16) ŠS-450, kuris buvo priimtas ne jos, o I. B. atžvilgiu. Teismas sprendė, kad skundžiami sprendimai pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, nes jos teisių ar teisėtų interesų Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme nepažeidžia. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta nė viena iš Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, kurios būtinos norint išregistruoti nuosavybės ar daiktinę teisę, t. y. I. B. daiktinė teisė nepasibaigė ir jos turėtojas nepasikeitė. Be to, 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-5298-16, kurio remiantis buvo įregistruotos trečiojo suinteresuoto asmens I. B. nuosavybės teisės į Viralinę, nėra nuginčytas ir galioja. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos nenustato galimybės išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą remiantis tuo, kad pareiškėja yra buvusi nekilnojamojo daikto – Viralinės – savininkė. Teismas konstatavo, kad skundžiamų VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (8.6.16) ŠS-450 ir VĮ Registrų centro 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. cspr1-347 nėra pagrindo naikinti.

4420.

45Išnagrinėjęs bylą, teismas konstatavo, kad apie padarytas nusikalstamas veikas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnis) nėra pagrindo informuoti prokurorą.

4621.

47Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad jo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Vertindamas įrodymus, teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas.

48III.

4922.

50Pareiškėja R. B. prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą, VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (8.6.16) ŠS-450 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. cspr1-347 bei perduoti bylą prokurorui ar Specialiųjų tyrimų tarnybai dėl tolesnio sprendimo dėl viešojo intereso gynimo.

5123.

52R. B. paaiškina, kad teismo išvada, jog ji nepateikė įrodymų, patvirtinančių I. B. nuosavybės teisės į Viralinę panaikinimą ar pasibaigimą, patvirtina, jog jis nesuprato esmės, kad trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisė į nesantį daiktą negalėjo atsirasti, todėl jokio dokumento apie tokios nuosavybės panaikinimą negali būti. Neatsižvelgęs į tai, teismas uoliai gynė neteisėtai atsiradusią I. B. nuosavybės teisę į pastatą, kurio jau nuo 2001 m. nebėra. Kadangi I. B. neturėjo jokių galimybių 2016 m. įgyti teisių į 2001 m. sunaikintą pastatą, teismas pirmiausia privalėjo išspręsti klausimą dėl ankstesnių antstolio veiksmų ir įvertinti tokio turto pardavimo aplinkybes bei nustatyti, kaip toks turtas atsirado varžytynėse. Pareiškėjos nuomone, teismas nagrinėjamu atveju sukūrė painią ir nelogišką situaciją – nevertindamas antstolio veiksmų, nagrinėjo vėlesnį I. B. nuosavybės klausimą. Taip jis gynė VĮ Registrų centro Šiaulių filialo veiksmus, o bylos iš esmės nenagrinėjo. Pareiškėja pažymi, kad I. B. netikrą nuosavybę teismas aktyviai gynė, o jos pateiktus rašytinius įrodymus ignoravo. R. B. daro prielaidą, kad teismas padėjo įtvirtinti antstolio įvykdytus neteisėtus veiksmus, o iš pareiškėjos reikalavo neįmanomo dokumento, tačiau neteisėtai parduotą neegzistuojantį daiktą bandė sureikšminti ir išlaikyti I. B. naudai kaip teisėtą, o VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2016–2019 m. atliktus veiksmus bandė pateisinti teisės aktų nuostatomis. R. B. pažymi, kad aplinkybė, jog teismas jos pateiktų įrodymų tinkamai neįvertino, nereiškia, kad I. B. teisės į turtą galėjo atsirasti iš niekur. Teigia, kad jeigu VĮ Registrų centras, iš antstolio gavęs tikrovės neatitinkantį dokumentą, jo nevertino, teismo išvada, ginanti I. B. nesamą turtą, yra niekinė.

5324.

54Teismo išvadą, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio nuostata, registro tvarkytojas neturėjo ir neturi teisinio pagrindo panaikinti įrašo apie I. B. nuosavybę, pareiškėja mano esant nepagrįstą. Akcentuoja, kad teismas nenagrinėjo VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo atsiradimo aplinkybių ir nėra susipažinęs su šios institucijos veiksmais dėl I. B. turto bei R. B. ankstesnėje civilinėje byloje išsakytais argumentais. Teigia, kad jeigu VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija ir turto registro tvarkytojas neturi teisinio pagrindo panaikinti I. B. įrašo Nekilnojamojo turto registre, remdamiesi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsniu, kyla klausimas, kuo remdamasis VĮ Registrų centro Šiaulių filialo bylų tvarkytojas lygiai po metų (2017 m. balandžio 18 d.) pastebėjo ir sugebėjo savo iniciatyva ištaisyti I. B. byloje buvusius duomenis bei įregistravimo datą iš 2016 m. balandžio 18 d. pakeisti į 2016 m. balandžio 25 d. Nors yra akivaizdu, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo suteiktos teisės į neegzistuojantį daiktą, teismas nurodė, kad tik I. B. gali pateikti prašymą dėl duomenų ištaisymo, o tai, pareiškėjos nuomone, patvirtina Šiaulių apylinkės teismo ir VĮ Registrų centro Šiaulių filialo tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant apginti antstolio veiksmus ir pažeistam procesui suteikti teisėtą rezultatą. R. B. akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kodėl taip buvo daroma. Pareiškėjos nuomone, nurodyti VĮ Registrų centro Šiaulių filialo turto bylos duomenų taisymo veiksmai galėjo vykti antstolio iniciatyva, tačiau jo veiksmus teismai vertino kaip tinkamus.

5525.

56R. B. pažymi, kad VĮ Registrų centras, po to kai Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. vasario 22 d. priėmė jai nepalankų sprendimą, neturėdamas tam pagrindo, taisė duomenis turto registro byloje, o tai reiškia, kad institucija šiurkščiai pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, kišosi į svetimą turtą ir savo iniciatyva Nekilnojamojo turto registre darė tik tuos pakeitimus, kurie buvo paminėti R. B. civiliniuose ieškiniuose. Pareiškėjai neaišku, kaip VĮ Registrų centras sužinojo civilinės bylos duomenis ir joje keliamus klausimus, pagal kuriuos tiksliai ištaisė I. B. turto registro byloje buvusias klaidas, ir kodėl institucija netaisė duomenų apie nesantį pastatą (civilinėje byloje šis klausimas nebuvo keliamas). R. B. nuomone, tai patvirtina, kad dėl I. B. turto teisėtumo galėjo kovoti antstolis, nes priešingu atveju VĮ Registrų centro Šiaulių filialas būtų ištaisęs visus duomenis. Pareiškėja akcentuoja, kad VĮ Registrų centro Šiaulių filialas iš antstolio priėmė 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą ir nepatikrino informacijos apie turtą, todėl mano, kad administracinis teismas negali nematyti padarytų pažeidimų ar juos pateisinti. R. B. kyla įtarimų dėl administracinio teismo ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo bendradarbiavimo bei suinteresuotumo, taip pat dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos neteisėtų ryšių su VĮ Registrų centro Šiaulių filialu, o šio filialo – su teismais ir antstoliais.

5726.

58Pareiškėja pažymi, kad teigdamas, jog įsigydamas varžytynėse nekilnojamąjį turtą, su juo susipažino ir jo būklė trečiąjį suinteresuotą asmenį tenkino, I. B. pateikė neteisingą informaciją, kadangi 1999 m., 2001 m. ir 2016 m. duomenys iš esmės skiriasi. Teigia, kad I. B. neįrodė, jog Nekilnojamojo turto registre registruoti duomenys atitiko tikrovę, nebuvo galima nepastebėti, kad vieno pastato trūko.

5927.

60R. B. teigia, kad pirmosios instancijos teismas aprašė tik varžytynėmis pridengtos turto vagystės motyvus, tačiau klausimo iš esmės neišnagrinėjo. Mano, kad teismui nebuvo būtina kartoti viso proceso dėl prašomų panaikinti sprendimų priėmimo. Nors teismas ir pripažino, kad I. B. nuosavybės teisių įsigijimo pagrindas 2016 m. balandžio 18 d. buvo suklastotas, nes turto pardavimo aktas Nr. S-5298-16 atsirado tik 2016 m. balandžio 25 d., tačiau nieko nepadarė, kad apie šį pažeidimą būtų informuota prokuratūra arba teritorinio registratoriaus sprendimas būtų panaikintas.

6128.

62Pareiškėjai abejonių kelia ir tai, kad bylą buvo numatyta nagrinėti 2019 m. balandžio 23 d., o sprendimas buvo priimtas tik 2019 m. gegužės 22 d. Mano, kad per tą laiką galėjo būti bandoma slėpti pažeidimo įrodymus.

6329.

64R. B. akcentuoja, kad teismas perrašė VĮ Registrų centro 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. csprl-347 motyvus, tačiau nesprendė klausimo dėl duomenų panaikinimo. Nekilnojamojo kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostata, kad duomenis gali keisti tik daikto savininkas, teismo išvadoje neatsispindi. Teigia, kad teismas nesupranta, jog nekilnojamojo daikto, kuris buvo sunaikintas, savininke tebėra ji, o ne I. B., todėl pareiškėja turėjo teisę VĮ Registrų centro prašyti panaikinti duomenis. Nors teismas pripažino, kad įregistruojant I. B. duomenis, buvo padaryta klaida, tačiau nurodė, kad R. B. neturi teisės daikto išregistruoti. Pareiškėjos nuomone, susidarė situacija, kad tas pats daiktas turi du savininkus. R. B. akcentuoja, kad nuosavybės teisės į nugriautą pastatą iš jos nebuvo atimtos ar panaikintos, kadangi antstolio turto arešto aktas buvo suklastotas.

6530.

66Pareiškėjos nuomone, teismo argumentas, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp savininkų ar daikto teisių turėtojų, yra absoliučiai niekinis, kadangi ji tokio ginčo spręsti neprašė. Pažymi, kad teismas privalėjo išsiaiškinti, kaip jai priklausantis daiktas tapo I. B. nuosavybe, tačiau to nepadarė. R. B. nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijami sprendimai jai teisinių pasekmių nesukelia, kadangi pareiškėjos teisių nepažeidžia, nėra pagrįsta.

6731.

68R. B. akcentuoja, kad teismas konstatavo jos skunde nurodytą tolesnę eigą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 ir 111 straipsnių nuostatas, tačiau minėtų nuostatų nesiruošė vykdyti ir nepaaiškino, kodėl. Teigia, kad tiek jos skundas, tiek apeliacinis skundas bei pateikti įrodymai aiškiai atskleidžia procese padarytas neteisėtas veikas, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir suklastotą procesą nuo 2010 m. su daugybe aiškių ir akivaizdžių pažeidimų laikė nusikalstamos sudėties neturinčia medžiaga.

6932.

70Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neišsamus, todėl turi būti panaikintas. Lietuvos Respublikos teismams neturint priemonių neteisėtoms veikoms įvertinti ir tinkamiems sprendimams priimti, R. B. prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą dėl atitinkamos teisinės bazės sukūrimo ir įstatymų priėmimo, kurie leistų įvykdyti teisingumą.

7133.

72Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7334.

74Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad VĮ Registrų centro Šiaulių filialas 2017 m. balandžio 18 d. sprendime Nr. (8.6.16.) ŠS-450 ,,Dėl nekilnojamojo turto registro duomenų patikslinimo“ nustatė, kad nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) yra klaidingai nurodytas I. B. nuosavybės teisių įsigijimo pagrindas – 2016 m. balandžio 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-5298-16, bei vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, nekilnojamojo turto registre ištaisė klaidingus duomenis ir nurodė, kad I. B. nuosavybės teisės į 1/3 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinį, tvorą, tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atsirado pagal 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-5298-16. Pareiškėjai minėtą sprendimą apskundus VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčių nagrinėjimo komisijai, ši 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. cspr1-132 jos skundą atsisakė priimti ir nurodė, kad skundą dėl daiktinių teisių įregistravimo turi teisę paduoti nekilnojamųjų daiktų savininkas, o pareiškėja nėra teritorinio registratoriaus sprendime nurodytų nekilnojamųjų daiktų savininkė. R. B. pakartotinai kreipėsi į VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją ir prašė VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (8.6.16.) ŠS-450 panaikinti, tačiau VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. csprl-347 VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (8.6.16) ŠS-450 paliko galioti, kadangi pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, prašymą įrašyti nekilnojamojo turto daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise nekilnojamąjį daiktą valdantis asmuo.

7535.

76VĮ Registrų centras nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. birželio 26 d. duomenimis (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nuo 1999 m. birželio 9 d. iki 2016 m. birželio 9 d. buvo įregistruota R. B.. Įregistravimo pagrindu yra nurodytas 1999 m. balandžio 3 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nuo 2016 m. birželio 9 d. buvo įregistruota I. B.. Įregistravimo pagrindu yra nurodytas 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-5298-16.

7736.

78Aptaręs Nekilnojamojo turto registro steigimo tikslą bei teisių į Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką bei remdamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, VĮ Registrų centras akcentuoja, kad R. B. nėra daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą – Viralinę, turėtoja, todėl negali šio daikto valdyti, naudotis juo ar disponuoti, taip pat negali reikalauti išregistruoti jį iš Nekilnojamojo turto registro. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja savo teisę išregistruoti svetimą daiktą grindžia neteisėtu interesu. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negali priimti savarankiško sprendimo dėl daiktinės teisės pasibaigimo, jo funkcija yra remiantis pateiktais įstatyme nurodytais dokumentais tik išviešinti faktus, susijusius su nekilnojamųjų daiktų statusu, daiktinėmis teisėmis į juos, suvaržymais, juridiniais faktais. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju išregistruoti nekilnojamąjį daiktą (Viralinę) (pateikti prašymą) gali reikalauti tik nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo, t. y. I. B.. Kadangi pareiškėjos skundžiamas sprendimas buvo priimtas ne jos atžvilgiu, R. B. teritorinio registratoriaus ir centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimai jokių teisinių pasekmių nesukelia.

7937.

80Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 8 punktą, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, gali būti nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse aktas. Nustačius nors vieną iš Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių, įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą atsisakoma.

8138.

82VĮ Registrų centras pažymi, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti tokį registravimą atlikti. Taigi, nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kuriais remiantis tam tikri duomenys buvo įrašyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo.

8339.

84VĮ Registrų centras akcentuoja, kad 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-5298-16, kuriuo remiantis teisinė registraciją į pastatą – Viralinę – buvo atlikta trečiojo suinteresuoto asmens I. B. vardu, yra pakankamas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo įregistruotos I. B. nuosavybės teisės į ginčo pastatą Nekilnojamojo turto registre. Minėtas turto pardavimo iš varžytynių aktas nėra nuginčytas ir galioja.

8540.

86VĮ Registrų centras pažymi, atsižvelgdamas į įstatymo leidėjo priskirtą kompetenciją, jis nesprendžia, kam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas, nes nekilnojamojo turto registro įstaigai nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objektų teisinį statusą. Duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kuriais remiantis buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Nekilnojamojo turto registre tik jeigu jie nebuvo nuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi remiantis tam tikrais dokumentais, asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kuriais remiantis tokie duomenys buvo įrašyti, yra neteisėti. VĮ Registrų centras atkreipia dėmesį, kad pareiškėja su ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą ir vienu iš reikalavimų prašė panaikinti antstolio R. K. surašytą 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-5298-16 bei varžytynėse realizuotam turtui taikyti restituciją. Nagrinėdamas R. B. ieškinį, teismas nenustatė jokių pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-5298-16 turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi minėtas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Taigi, bendrosios kompetencijos teismai jau yra pateikę motyvus dėl 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-5298-16 teisėtumo. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl yra privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

8741.

88VĮ Registrų centras pažymi, kad jo veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, VĮ Registrų centras, vykdydamas registro tvarkytojo funkcijas, veikė tik jam suteiktų įgaliojimų ribose ir teisės aktuose nustatytų administracinių procedūrų nepažeidė. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti R. B. procesinį prašymą ir priimti atskirąją nutartį dėl bylos perdavimo prokurorui ar Specialiųjų tyrimų tarnybai. Pareiškėja nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdama apeliacinį skundą nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad galbūt buvo padaryta nusikalstama veika.

8942.

90VĮ Registrų centras nurodo, kad VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyrius nėra juridinis asmuo, kadangi jis neturi procesinio teisinio subjektiškumo, todėl negali būti savarankišku teisės subjektu ir negali būti atsakovu šioje byloje, ir atsižvelgęs į tai, prašo atsakovą VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyrių pakeisti atsakovu VĮ Registrų centru.

9143.

92Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjos R. B. apeliacinio skundo reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti.

9344.

94Trečiasis suinteresuotas asmuo I. B. prašo pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

9545.

96I. B. paaiškina, kad varžytynėse, kuriose buvo parduodamas pareiškėjai priklausęs turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), dalyvavo įstatymuose nustatyta tvarka – įsiregistravo varžytynių dalyviu, apmokėjo varžytynių dalyvio įmoką, pateikė kainos pasiūlymą ir buvo pripažintas varžytynių laimėtoju. Laikydamasis nustatytų terminų, jis sumokėjo likusią pinigų sumą už varžytynėse nupirktą turtą ir mokestį už juridinio fakto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Pažymi, kad varžytynės vyko elektroninėje erdvėje įprastine tvarka. Prieš varžytynėse įsigydamas nurodytą nekilnojamąjį turtą, I. B. susipažino su jo būkle ir ji trečiąjį suinteresuotą asmenį tenkino. Akcentuoja, kad nuosavybės teisės į varžytynėse įsigytą turtą VĮ Registrų centro buvo įregistruotos tinkamai.

97Teisėjų kolegija

konstatuoja:

98IV.

9946.

100Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (8.6.16) ŠS-450 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. cspr1-347 teisėtumo bei pagrįstumo.

10147.

102Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VĮ Registrų centro Šiaulių filialas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. (8.6.16) ŠS-450, išnagrinėjęs kadastro ir registro archyvinėje byloje esančius duomenis, nustatė, jog Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) yra klaidingai nurodytas I. B. nuosavybės teisių įsigijimo pagrindas – 2016 m. balandžio 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-5298-16. VĮ Registrų centro Šiaulių filialas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre ištaisė klaidingus duomenis – I. B. nuosavybės atsiradimo į 1/3 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą 2I1mo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą 3I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę 4I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinę 6I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį 7I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinį, tvorą, tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimo pagrindu nurodė 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-5298-16 (b. l. 9). Išnagrinėjęs pareiškėjos R. B. skundą (b. l. 14–17), VĮ Registrų centras 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. cspr1-347 minėtą VĮ Registrų centro Šiaulių filialo sprendimą paliko galioti ir nurodė, kad registro tvarkytojo dėl Viralinės pastato turimi nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir nuosavybės teisių įregistravimo duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenis, todėl nėra teisinio pagrindo juos taisyti ar keisti. Be to, pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog prašymą nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise nekilnojamąjį daiktą valdantis asmuo (b. l. 8).

10348.

104Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ginčijami sprendimai pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, sprendė, jog nėra pagrindo jų naikinti, todėl R. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį bei pirmosios instancijos teismui ginčytus sprendimus panaikinti. R. B. nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neišsamus, kadangi teismas neįvertino visų jos nurodytų aplinkybių.

10549.

106Teisėjų kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą tvarko VĮ Registrų centras (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), kuris įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, įregistruoti nekilnojamojo turto registre nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus gali tik atlikęs privalomus veiksmus, kuriuos nustato teisės aktai, reguliuojantys nekilnojamojo turto kadastro ir nekilnojamojo turto registro veiklą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2863-415/2018; 2011 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1136/2011).

10750.

108Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalis, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo.

10951.

110VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pastato – viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nuo 1999 m. birželio 9 d. iki 2016 m. birželio 9 d. buvo įregistruota R. B.. Įregistravimo pagrindu yra nurodytas 1999 m. balandžio 3 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Viralinės nuosavybės teisė nuo 2016 m. birželio 9 d. buvo įregistruota I. B.. Įregistravimo pagrindu yra nurodytas 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-5298-16. Taigi, akivaizdu, kad R. B. neturėjo teisės iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti kito asmens nuosavybės teisių, nes tokia teisė Nekilnojamojo turto registro įstatyme imperatyviai yra įtvirtinta tik nekilnojamojo daikto įgijėjui.

11152.

112Atkreiptinas dėmesys, kad R. B. prašomas panaikinti VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. (8.6.16) ŠS-450 buvo priimtas ne jos atžvilgiu ir ne dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto, o trečiojo suinteresuoto asmens I. B. atžvilgiu ir dėl jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, kad jis R. B. sukelia kokias nors teisines pasekmes. Minėtu teritorinio registratoriaus sprendimu pareiškėjai nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos jokios teisės ar pareigos. Konstatavimas, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Tai reiškia, kad R. B. neturi teisės ginčyti VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (8.6.16) ŠS-450. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2259-1062/2020, 2020 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1933-756/2020). Taigi, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, R. B. neturi teisės ginčyti VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (8.6.16) ŠS-450. Aplinkybė, kad ginčo nekilnojamas turtas anksčiau priklausė pareiškėjai, nesuteikia jai teisės ginčyti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimo, kuris buvo priimtas, kai nekilnojamasis daiktas jai jau nebepriklausė. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, administracinės bylos dalis dėl VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (8.6.16) ŠS-450 panaikinimo turėjo būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas).

11353.

114Atsižvelgęs į tai, kad registro tvarkytojo dėl Viralinės pastato turimi nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir nuosavybės teisių įregistravimo duomenys atitiko Nekilnojamojo turto registro duomenis, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo juos taisyti ar keisti. Minėtame sprendime taip pat pažymėta, kad prašymą nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise nekilnojamąjį daiktą valdantis asmuo. Kadangi pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad ji yra Viralinės savininkė ar šį pastatą valdo patikėjimo teise, ir nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą pakeisti Nuosavybės teisių registro duomenis (išregistruoti Viralinę), pagrįstai jos prašymas nebuvo patenkintas. Teisėjų kolegijos nuomone, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. cspr1-347 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti.

11554.

116Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1514-602/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-710-415/2020). Tačiau teismų praktikoje taip pat ne kartą buvo pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi, nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-486-611/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1514-602/2020). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1630-520/2020. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, yra pagrįsta. Nors R. B. teigia, kad tokio ginčo neprašė spręsti, tačiau jos reikalavimas pakeisti Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis (išregistruoti Viralinę), suponuoja išvadą, kad ginčas dėl Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų teisingumo yra kilęs.

11755.

118Pažymėtina, kad pareiškėja R. B. skundą grindė iš esmės tuo, kad nuosavybės teisės I. B. buvo įregistruotos nepagrįstai, kadangi Viralinės tuo metu, kai nuosavybės teisės į ją buvo registruotos trečiajam suinteresuotam asmeniui, nebebuvo, tačiau tiek šie, tiek argumentai dėl galbūt neteisėtų antstolio veiksmų bei varžytynių neteisėtumo su nagrinėjamu ginču dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojų veiksmų teisėtumo nėra susiję. Išsamiai įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas.

11956.

120Teisėjų kolegija pažymi, kad VĮ Registrų centras ir jo filialas, vykdydami registro tvarkytojo funkcijas, veikė jiems suteiktų įgaliojimų ribose ir teisės aktuose nustatytų administracinių procedūrų nepažeidė. Nagrinėjant administracinę bylą nenustačius neteisėtų VĮ Registrų centro, jo filialo ar kitų R. B. nurodytų institucijų bei asmenų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo apie tai informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą ar prokurorą. Taip pat nėra jokio pagrindo kreiptis į Seimą dėl atitinkamos teisinės bazės sukūrimo, kadangi teisės aktuose yra įtvirtinta, kaip turi būti ginamos asmenų teisės, pažeistos dėl neteisėtų asmenų ar institucijų veiksmų.

12157.

122Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo posėdis pirmosios instancijos teisme vyko 2019 m. balandžio 23 d. (b. l. 64). Išnagrinėjęs bylą, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip dvidešimčiai darbo dienų, 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2019 m. gegužės 22 d. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo būtina įvertinti surinktus įrodymus. Atidėdamas teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą, teismas jokių teisės akto nuostatų nepažeidė, o pareiškėjos teiginys, kad per tą laiką galėjo būti bandoma slėpti pažeidimo įrodymus, nėra pagrįstas.

12358.

124Nustatyta, kad teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi nutarė atsakovu šioje byloje laikyti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyrių. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė atsakovą VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyrių pakeisti atsakovu VĮ Registrų centru. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo tenkinti nurodytą atsakovo prašymą. VĮ Registrų centras šioje byloje dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, jam buvo suteikta galimybė išdėstyti savo poziciją tiek pirmosios instancijos teismui, tiek pateikiant atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo panaikinimo. Jokių kliūčių dėl pirmosios instancijos teismo nurodytų administracinės bylos proceso šalių procesinės padėties išnagrinėti bylą nekilo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovo pakeitimas jokios įtakos nei pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui įvertinti, nei VĮ Registrų centro teisėms ir pareigoms neturėtų.

12559.

126Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. (8.6.16) ŠS-450 jokių teisinių pasekmių R. B. nesukelia, administracinės bylos dalis dėl šio sprendimo panaikinimo turėjo būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas – sprendimo dalis, kurioje R. B. skundo reikalavimas dėl Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (8.6.16) ŠS-450 panaikinimo buvo atmestas, naikinama ir nurodyta administracinės bylos dalis nutraukiama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas). Likusi pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

127Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

128Pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

129Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą pakeisti.

130Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjos R. B. reikalavimo panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (8.6.16) ŠS-450 „Dėl nekilnojamojo turto registro duomenų patikslinimo“ nutraukti.

131Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

132Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėja R. B. su skundu ir jo patikslinimu (toliau skundas ir jo... 7. 2.... 8. Pareiškėja paaiškino, kad VĮ Registrų centro sprendime yra klaida – 2016... 9. 3.... 10. R. B. nurodė, kad 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių... 11. 4.... 12. VĮ Registrų Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija,... 13. 5.... 14. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija... 15. 6.... 16. R. B. pažymėjo, kad 2015 m. liepos 22 d. patvirtinti sklypų kadastriniai... 17. 7.... 18. R. B. akcentavo, kad jos teikto skundo dėl viralinės įrašų panaikinimo... 19. 8.... 20. Atsakovas VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo... 21. 9.... 22. Atsakovas paaiškino, kad VĮ Registrų centro Centrinio duomenų banko 2019 m.... 23. 10.... 24. Atsakovas akcentavo, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra... 25. 11.... 26. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja nurodė, jog I. B. nuosavybės teisės... 27. 12.... 28. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta,... 29. 13.... 30. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. B. prašė pareiškėjos skundo netenkinti.... 31. 14.... 32. I. B. nurodė, kad prieš varžytynėse įsigydamas nekilnojamąjį turtą,... 33. II.... 34. 15.... 35. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gegužės 22... 36. 16.... 37. Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro Šiaulių filialas 2017 m.... 38. 17.... 39. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 1... 40. 18.... 41. Aptaręs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu... 42. 19.... 43. Teismas atkreipė dėmesį, kad R. B. jam skundė VĮ Registrų centro... 44. 20.... 45. Išnagrinėjęs bylą, teismas konstatavo, kad apie padarytas nusikalstamas... 46. 21.... 47. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo... 48. III.... 49. 22.... 50. Pareiškėja R. B. prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo... 51. 23.... 52. R. B. paaiškina, kad teismo išvada, jog ji nepateikė įrodymų,... 53. 24.... 54. Teismo išvadą, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22... 55. 25.... 56. R. B. pažymi, kad VĮ Registrų centras, po to kai Šiaulių apylinkės... 57. 26.... 58. Pareiškėja pažymi, kad teigdamas, jog įsigydamas varžytynėse... 59. 27.... 60. R. B. teigia, kad pirmosios instancijos teismas aprašė tik varžytynėmis... 61. 28.... 62. Pareiškėjai abejonių kelia ir tai, kad bylą buvo numatyta nagrinėti 2019... 63. 29.... 64. R. B. akcentuoja, kad teismas perrašė VĮ Registrų centro 2018 m. gruodžio... 65. 30.... 66. Pareiškėjos nuomone, teismo argumentas, kad nekilnojamojo turto... 67. 31.... 68. R. B. akcentuoja, kad teismas konstatavo jos skunde nurodytą tolesnę eigą... 69. 32.... 70. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neišsamus,... 71. 33.... 72. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras prašo Regionų apygardos... 73. 34.... 74. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad VĮ Registrų centro Šiaulių... 75. 35.... 76. VĮ Registrų centras nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio... 77. 36.... 78. Aptaręs Nekilnojamojo turto registro steigimo tikslą bei teisių į... 79. 37.... 80. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad įstatymo nustatyta... 81. 38.... 82. VĮ Registrų centras pažymi, kad nuosavybės teisės įregistravimo... 83. 39.... 84. VĮ Registrų centras akcentuoja, kad 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo... 85. 40.... 86. VĮ Registrų centras pažymi, atsižvelgdamas į įstatymo leidėjo priskirtą... 87. 41.... 88. VĮ Registrų centras pažymi, kad jo veikla pagal savo pobūdį yra viešojo... 89. 42.... 90. VĮ Registrų centras nurodo, kad VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo... 91. 43.... 92. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nėra teisinio ir faktinio pagrindo... 93. 44.... 94. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. B. prašo pareiškėjos R. B. apeliacinį... 95. 45.... 96. I. B. paaiškina, kad varžytynėse, kuriose buvo parduodamas pareiškėjai... 97. Teisėjų kolegija... 98. IV.... 99. 46.... 100. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl VĮ Registrų... 101. 47.... 102. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais... 103. 48.... 104. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ginčijami sprendimai... 105. 49.... 106. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą... 107. 50.... 108. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 109. 51.... 110. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas... 111. 52.... 112. Atkreiptinas dėmesys, kad R. B. prašomas panaikinti VĮ Registrų centro... 113. 53.... 114. Atsižvelgęs į tai, kad registro tvarkytojo dėl Viralinės pastato turimi... 115. 54.... 116. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra... 117. 55.... 118. Pažymėtina, kad pareiškėja R. B. skundą grindė iš esmės tuo, kad... 119. 56.... 120. Teisėjų kolegija pažymi, kad VĮ Registrų centras ir jo filialas, vykdydami... 121. 57.... 122. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo posėdis pirmosios instancijos teisme... 123. 58.... 124. Nustatyta, kad teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi nutarė atsakovu šioje... 125. 59.... 126. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog VĮ Registrų centro Šiaulių... 127. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 128. Pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 129. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 22... 130. Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjos R. B. reikalavimo panaikinti... 131. Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m.... 132. Nutartis neskundžiama....