Byla 2-1010-637/2018
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo E. V

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Ežerskė, sekretoriaujant Linai Vaitkutei, dalyvaujant ieškovui G. G., atsakovui G. V., jo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, trečiajam asmeniui E. V., jos atstovei advokatei Linai Tamošaitienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. patikslintus ieškinio reikalavimus atsakovui G. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo E. V..

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas G. G. patikslintais ieškinio reikalavimais prašo priteisti iš atsakovo 2 000 Eur skolą, 500 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Teismo posėdžio metu ieškovas G. G. teikdamas paaiškinimus, patvirtino, kad palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad atsakovas kreipėsi į jį per nekilnojamojo turto agentūrą dėl paskolos gavimo. Atsakovas nurodė paskolos tikslą – dėl išlaidų susigrąžinti prarastoms vairuotojo teisėms, išlaidų dėl buto. Atsakovas ieškovui nurodė, kad skolą grąžins greitai, tikisi, kad sanuotokos nutraukimo metu bus padalintas butas ir jis galės atsiskaityti. Paskolos įforminimui nekilnojamo turto agentūroje buvo sudaryta sutartis, ieškovas atsakovui paskolino 2 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas skolą įsipareigojo grąžinti per keletą dienų, palūkanos sutartyje nebuvo numatytos. Atsakovas skolos laiku negrąžino, teigė, kad važiuos užsidirbti į Norvegiją, tačiau daugiau nepavykus su atsakovu susisiekti, jis kreipėsi į teismą. Teismo posėdžio metu ieškovas pažymėjo, kad atsakovo buvusios sutuoktinės nei karto nematė, nurodė, kad už skolą atsakingas yra tik atsakovas.

6Atsakovas G. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškinį pripažino, nurodė, kad paskolos sutartį jis pasirašė su ieškovu nekilnojamojo turto agentūroje. Nurodė, kad neprisimena kas įrašė žodžius „Du tūkstančiai eurų“, bet patvirtino, kad po sutarties tekstu pasirašė jis pats. Nurodė, kad ieškovas jam perdavė vieną tūkstantį eurų, jam buvo paaiškinta, kad du tūkstančiai užrašomi sutartyje už pinigų paskolinimą ir kaip garantas, kad jis grąžins pinigus. Todėl jis sutinka, kad turi grąžinti ieškovui 2000 eurų, tačiau prašo mažinti prašomų priteisti delspinigių sumą. Patvirtino teismui, kad E. V. apie šitą paskolą nežinojo, prašo laikyti šią skolą jo asmenine skola ieškovui.

7Trečiasis asmuo E. V. atsiliepime nurodė, kad nėra abejonių dėl ieškinio pagrįstumo, tačiau atsakovo skola yra asmeninė. Teismo posėdžio metu E. V. paaiškino, kad tuo metu, kai atsakovas pasiskolino pinigus, ji ir atsakovas gyveno atskirai. Nors santuoka nutraukta nesenai, tačiau faktiškai kartu negyvena ilgą laiko tarpą. Trečiajam asmeniui yra žinomos aplinkybės, kad atsakovas sudarė avarinę situaciją, kadangi vairuodamas girtas užmigo Baltijos pr. ir Minijos g. sankryžoje. Už tai buvo sulaikytas dvi paras. Trečiasis asmuo nurodė, kad G. V. jai vėliau pasakojo, jog jam buvo perduota ne 2 000 Eur, o 1 000 Eur. Susipažinusi su paskolos sutartimi pastebėjo, kad kur parašyta „du tūkstančiai eurų gavau ir parašas“ yra ne atsakovo raštas. Trečiasis asmuo atkreipė teismo dėmesį nurodydama, kad visas šias aplinkybes sužinojo iš atsakovo, tačiau pažymi, kad atsakovas nevengia kalbėti netiesos, yra ir anksčiau prisidaręs skolų, ir tai ne vienintelis jo įsiskolinimas. Taip pat nurodė, kad tuo laiku, kai atsakovas skolinosi pinigus jis jau nebedirbo, todėl neaišku kaip atsakovas galėjo pažadėti atiduoti 2 000 Eur per tokį trumpą laiką, pažymėjo, kad atsakovui pinigai buvo reikalingi ne būsto skoloms padengti, kadangi trečiasis asmuo moka už būstą ir įsiskolinimų nėra ir jų nebuvo.

8Teismas konstatuoja:

  1. Nustatyta, kad šalys 2017 m. gegužės 16 d. pasirašė paskolos sutartį (toliau – sutartis), kuria numatė, kad G. G. (paskolos davėjas) perduoda G. V. (paskolos gavėjas) nuosavybėn 2 000 eurų, kurią paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. birželio mėnesio 16 dienos. Sutartis buvo sudaryta vienu egzemplioriumi, kuris liko pas pasklos davėją ir jos originalas pateiktas teismui (b.l. 14).
  2. Tiek pagal paskolos sutartį, kuri sudaryta tarp fizinių asmenų ir atitinka įstatyme nustatytą paskolos sutarties formą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.871 straipsnis), tiek pagal ieškovo paaiškinimus, kuriuos patvirtino liudytoju apklaustas A. G., G. G. perdavė G. V. nuosavybėn 2 000 eurų. G. V. nurodo, kad jam buvo perduota tik 1000 Eur, bet pripažįsta, kad paskolos sutartį pasirašė ir sutinka, kad yra skolingas 2000 Eur.
  3. Įstatymas numato, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigus jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje ir šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, turėdamas teisinę pagalbą, tokio reikalavimo nereiškė, teismo ekspertizės skirti neprašė. Atsakovas nepateikė jokio įrodymo, kuris patvirtintų, kad jo gauta suma pagal paskolos sutartį buvo kitokia, negu nurodyta paskolos sutartyje. Trečiasis asmuo E. V., duodama paaiškinimus teismui, nurodė, kad atsakovas nevengia kalbėti netiesos, yra ir anksčiau prisidaręs skolų, ir tai ne vienintelis jo įsiskolinimas. Kad tai ne vienintelė atsakovo skola patvirtino ir liudytojas A. G., kuris būdamas nekilnojamojo turto agentūros savininkas, tarpininkauja žmonėms, norintiems pasiskolinti. Pats G. V., atvyko į teismą, tik teismui nustačius būtiną jo dalyvavimą, duodamas teismui paaiškinimus nurodė, kad ne viską prisimena. Šios nustatytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovui neginčijant paskolos sutarties, nepateikus įrodymų, kad pinigų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, ieškinys dėl 2000 Eur paskolos suteikimo ir šios sumos nustatytu laiku negrąžinimo yra įrodytas (CK 6.870 straipsnis, CPK 178 straipsnis), todėl ši suma iš atsakovo priteistina (CK 6.873 straipsnis).
  4. Atsakovas G. V. tiek teismo posėdžio metu, tiek į bylą teiktais prašymais (b.l. 46, ) patvirtino, kad trečiasis asmuo E. V. apie jo skolą nežinojo. Darytina išvada, kad G. V. pinigus pasiskolino nežinant sutuoktinei, jiems faktiškai negyvenant santuokinio gyvenimo, kas yra konstatuota ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimu (b.l. 82), t.y. kad sutuoktiniai kaip šeima nebegyvena nuo 1999 m. kovo 6 d., ieškovas per teismo nustatytą terminą reikalavimo E. V. nepateikė, nurodydamas, kad mano, kad jam skolingas tik atsakovas, todėl prievolė laikytina asmenine atsakovo G. V. prievole.
  5. Jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, o palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką šalys nustato susitarimu (CK 6.872 straipsnis). Ieškovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas skolą įsipareigojo grąžinti per trumpą terminą, palūkanos sutartyje nebuvo numatytos. Tačiau prašo priteisti paskolos sutartyje numatytus delspinigius.
  6. Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).
  7. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
  8. Sutarties 5 punktu numatyta, kad paskolos gavėjui negrąžinus paskolos sumos nustatytu laiku, jis privalo mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).
  9. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009).
  10. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas tokiu atveju, jeigu nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tačiau tik tiek, kad netesybos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta teismo teisė sumažinti sutartines netesybas, jeigu jos (bauda, delspinigiai) yra neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.
  11. Kasacinis teismas, aiškindamas aptartas CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normas, yra nurodęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
  12. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Taip pat Kasacinis teismas išaiškino, kad toks netesybų mažinimas negali būti vertinamas kaip šalių sutartimi nustatytos sąlygos, apibrėžiančios netesybų dydį, pakeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017).
  13. Atsakovas ir jo atstovas prašo delspinigius mažinti mažiausiai dešimt kartų.
  14. Iš šalių paaiškinimų, liudytojo A. G. parodymų nustatyta, kad sutarties tekstą surašė neklinojamojo turto agentūros darbuotojas. Pagal liudytojo A. G. parodymus delspinigių dydis buvo nurodytas tipinis, nes paprastai toks buna kituose sandoriuose. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad pasirašant nekilnojamojo turto agentūros darbuotojų paruoštą „tipinę“ sutartį nebuvo aptarta tikroji šalių valia. Pažymėtina, kad ieškovas patvirtino, kad tarpininkaujant nekilnojamojo turto agentūrai, ne kartą skolino pinigus. Tai reiškia, kad ieškovas, turėdamas tam tikrą patirtį, galėjo ir turėjo įvertinti savo riziką skolinant pinigus visiškai nepažįstamam žmogui ir tik vienam mėnesiui. Net geras pajamas gaunantis asmuo sunkiai galėtų grąžinti tokią pinigų sumą per tokį trumpą laiko tarpą. Ieškovas patvirtino, kad jis žinojo, kad atsakovas nedirba, kad ketina vykti uždarbiauti į Norvegiją, tad vieno mėnesio termino nustatytmas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tokia didelė delspinigų suma sutartyje buvo numatyta, nes ieškovas žinojo, kad atsakovas per sutartyje nurodytą terminą negrąžins paskolos. Paskolos sutartis yra atlygintinė, tačiau skolos davėjo pelną užtikrina ne delspinigiai, bet palūkanos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į atsakovą dėl skolos grąžinimo, kad ragino ją grąžinti, nepateikė jokių argumentų kodėl į teismą dėl skolos priteisimo nesikreipė iš karto, kaip ir nepateikė įrodymų dėl patirtų nuostolių dydžio, todėl ieškovo prašoma priteisti delspinių suma negali būti laikoma pagrįsta ir protinga.
  15. Pažymėtina, kad įstatymas reglamentuoja paskolos gavėjo sutarties pažeidimo pasekmes (CK 6.874 straipsnio 1 dalis), t.y. jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, tai jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 staripsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. CK 6.210 staripsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
  16. Atsižvelgiant į byloje nustaytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovo prašomų priteisti delspinigių suma mažintina, priteisiant ieškovui iš atsakovo 250 Eur delspinigių.
  17. Kadangi ieškinys tenkintinas, yra įstatyminis pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl įstatymu nustatytų palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) priteisimo vadovaujantis CK 6.37 straipsniu nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  18. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismo nutartimi nėra areštuotas konkretus turtas.

9Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

10Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

11Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis 125 Eur (b.l. 4,13).

12Valstybės garantuojama pagalba atsakovui - 84,50 Eur (b.l.87), Valstybės garantuojama pagalba trečiajam asmeniui130 Eur (b.l.88).

13Patenkinus ieškinio reikalavimų 90 proc., ieškovui iš atsakovo priteistina 112,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prroporcingai atmestų reikalavimų daliai į valstybės biudžetą iš ieškovo priteistina 8,45 Eur (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais,

15Teismas

Nutarė

16ieškinį tenkinti iš dalies.

17Priteisti ieškovui G. G. iš atsakovo G. V. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) skolos, 250 Eur delspinigių, kaip asmeninę G. V. prievolę, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2250 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 112,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18Priteisti iš ieškovo G. G. 8,45 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5630).

19Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti antstoliui A. S..

20Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ryšiai