Byla 2-1642/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties dalies, kuria buvo atmesta kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalis, panaikinimo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno projektas“ bankroto byloje Nr. B2-154-343/2011.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi UAB „Kauno projektas“ iškėlė bankroto bylą, UAB „Kauno projektas“ administratoriumi paskyrė UAB „Renavita“, o 2009 m. spalio 21 d. nutartimi BUAB „Kauno projektai“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

5UAB „Anlara“ pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti 1 899 255,56 Lt dydžio finansinį reikalavimą atsakovo BUAB „Kauno projektai“ bankroto byloje. Prašyme nurodė, kad UAB „Anlara“ su ZV Design Company 2009 m. lapkričio 17 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią įgijo reikalavimo teisę į 601 133,02 Lt skolą iš BUAB „Kauno projektas“. 2009 m. lapkričio 17 d. UAB „Anlara“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su ST Construction INC, pagal kurią įgijo reikalavimo teisę į 494 675,77 Lt skolą iš BUAB „Kauno projektas“. 2009 m. lapkričio 17 d. UAB „Anlara“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su ST Construction Palatine, pagal kurią įgijo reikalavimo teisę į 332 572,77 Lt skolą iš BUAB „Kauno projektas“. Be to, UAB „Anlara“ 2009 m. lapkričio 17 d. sudarė sutartį su G. V., kurios pagrindu įgijo reikalavimo teisę į 470 774 Lt skolą iš BUAB „Kauno projektas“. Nurodė, kad bankroto administratorius tik 2009 m. lapkričio 5 d. pranešė seniesiems kreditoriams apie bankroto bylos iškėlimą. Kadangi terminas prašymui dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo pateikti buvo praleistas dėl svarbios priežasties, kreditorius prašė praleistą terminą atnaujinti.

6Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi atnaujino terminą UAB „Anlara“ prašymui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo paduoti ir UAB „Anlara“ įtraukė į BUAB „Kauno projektai“ kreditorių sąrašą su 1 899 255,56 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Išnagrinėjęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apskrities skyriaus 2010 lapkričio 16 d. raštą Nr. 25-2/22-3743 apie tai, kad reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis reikalavimo teises į nurodytus įsiskolinimus perėmė UAB „Anlara“, yra galimai suklastotos, finansinės operacijos tikrovėje galimai neįvyko, Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi išbraukė UAB „Anlara“ iš BUAB „Kauno projektas“ kreditorių sąrašo. Išnagrinėjęs UAB „Anlara“ atskirąjį skundą, Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį ir klausimą dėl UAB „Anlara“ finansinio reikalavimo pagrįstumo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

7Kreditorius Nordea Bank Finland Plc. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti UAB „Anlara“ balsuoti ateinančiuose BUAB „Kauno projektas“ kreditorių susirinkimuose iki bankroto bylos išnagrinėjimo. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad UAB „Anlara“ finansinis reikalavimas 1 899 255,56 Lt sumai patvirtintas galimai suklastotų finansinių dokumentų pagrindu, dėl ko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl UAB „Anlara“ kreditorių susirinkimuose balsuoti negali. Nepaisant to, UAB „Anlara“ atstovai vis tiek balsuoja kreditorių susirinkimuose visais klausimais, įskaitant ir klausimus, tiesiogiai susijusius su šios bendrovės teisėmis ir pareigomis, kurie daro įtaką ir jos statusui bankroto byloje. 2010 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkime UAB „Anlara“ balsas nulėmė tai, jog buvo patvirtinta administratoriaus ataskaita, kurioje buvo pripažintas finansinių operacijų, susijusių su UAB „Anlara“ finansiniu reikalavimu, teisėtumas ir pagrįstumas.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 24 d. nutartimi Nordea Bank Finland Plc. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies ir uždraudė UAB „Anlara“ balsuoti BUAB „Kauno projektas“ kreditorių susirinkimuose klausimais, susijusiais su sandorių, kurių pagrindu patvirtintas UAB „Anlara“ finansinis reikalavimas, vertinimu, galimų teisinių veiksmų šių sandorių atžvilgiu iniciavimu ir įgyvendinimu. Nurodė, kad UAB „Anlara“, kurios balsų skaičius kreditorių susirinkime siekia beveik 27,89%, balsavimas klausimais, susijusiais su jos pareikšto finansinio reikalavimo pagrindu nurodomų sandorių vertinimu ir galimu ginčijimu, sąlygoja akivaizdų interesų konfliktą, nes kreditorius UAB ,,Anlara“, spręsdamas klausimus, tiesiogiai susijusius su jo finansiniais interesais ir statusu nagrinėjamoje byloje, gali nulemti sau palankius kreditorių susirinkimų nutarimus, todėl draudimas UAB ,,Anlara“ balsuoti atitinkamais klausimais yra tinkama prevencinė priemonė. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad draudimas balsuoti ir kitais, tiesiogiai su kreditore UAB „Anlara“ nesusijusiais klausimais, esant galiojančiai nutarčiai dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, būtų nepagrįstas objektyvia būtinybe ir gali lemti esminį UAB „Anlara“ teisių ir teisėtų interesų pažeidimą tuo atveju, jeigu įtarimai dėl finansinių operacijų suklastojimo nepasitvirtintų.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11Apeliantas Nordea Bank Finland Plc. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties dalį, kurioje apelianto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis buvo atmesta ir priimti naują nutartį – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti visiškai ir uždrausti UAB „Anlara“ balsuoti ateinančiuose BUAB „Kauno projektas“ kreditorių susirinkimuose. Nurodė tokius argumentus:

  1. UAB „Anlara“ yra galimai nepagrįstai ir neteisėtai įtraukta į atsakovo kreditorių sąrašą su 1 899 255,56 Lt suma, nes dėl reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  2. 2011 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkime kreditorius UAB „Anlara“, turėdamas 27,89 % balsavimo teisę, nulėmė, kad būtų pritarta jo pasiūlymams, kurie pažeidžia tiek bankrutuojančios bendrovės interesus, tiek kitų kreditorių interesus.
  3. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. spalio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-541/2006, konstatavo, kad siekiant išvengti įtakos, priimant sau palankius kreditorių susirinkimų nutarimus, yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kaip prevencinę priemonę, ir uždrausti kreditoriui balsuoti kreditorių susirinkimuose. Šioje byloje teismas uždraudė balsuoti visais klausimais, o ne tik tais, kurie yra tiesiogiai susiję su kreditoriumi. Taigi teismų praktikoje yra taikoma ir gali būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė uždraudžiant balsuoti kreditoriui visais klausimais, jei yra pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, kad kreditorius, balsuodamas kreditorių susirinkimuose, darys įtaką jam palankių nutarimų priėmimui. Kadangi UAB „Anlara“ turi daugiau, kaip 27 % balsų priimant kreditorių susirinkimuose sprendimus, jis gali daryti įtaką jam palankių nutarimų priėmimui ir sukelti neigiamų pasekmių, kurias vėliau gali būti sudėtinga pašalinti.

12BUAB „Kauno projektas“ administratorius UAB „Renavita“ atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą prašo netenkinti apelianto atskirojo skundo, nurodydamas tokius motyvus:

  1. 2010 m. vasario 8 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria buvo patvirtintas UAB „Anlara“ finansinis reikalavimas 1 899 255,56 Lt sumai, yra įsiteisėjusi, o apeliantas neginčijo šios nutarties, reikalavimo perleidimo sutarčių ar kitų sandorių, kurių pagrindu finansinis reikalavimas patvirtintas.
  2. CPK nenumato galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus išnagrinėta kita byla, nei byla, kurioje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Apelianto cituojami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paaiškinimai negali būti pagrindu šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesant įstatymo nustatyta tvarka pateikto ieškinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
  4. Apeliantas, siekdamas suvaržyti vieno pagrindinių kreditoriaus teises, siekia ne Įmonių bankroto įstatyme nustatytų tikslų teisėto realizavimo, bet pranašumo įgijimo bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimuose priimant kreditorių sprendimus.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

14CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

15Bankroto bylos esmė – bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimas, siekiant patenkinti visų, o ne pavienių kreditorių, interesus, tuo tikslu išviešinant nemokaus skolininko turimas skolas ir finansines galimybes joms padengti bei kartu sudarant sąlygas visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. Kad būtų užtikrintas tokių reikalavimų patenkinimas, įmonės administratorius privalo kontroliuoti visą bankrutuojančios įmonės turtą, iš kurio galimas kreditorių reikalavimų tenkinimas. Kreditorių teisės bankroto byloje įtvirtintos Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnyje. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas bankroto byloje nagrinėjamas CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 144 straipsnio pirmąją dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kiekvienu atveju asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi įvertinti teismas (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik siekiant užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo dėl pareikštų ieškinyje reikalavimų įvykdymą ir tik ieškinyje pareikštų reikalavimų ribose.

16Iš pateiktos medžiagos matyti, kad UAB „Kauno projektas“ bankroto byloje kreditorius UAB „Anlara“ pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti 1 899 255,56 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Kreditorius prašymą grindė 2009 m. lapkričio 17 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimis, sudarytomis su ZV Design Company, kuris turėjo reikalavimo teisę į 601 133,02 Lt skolą iš BUAB „Kauno projektas“, ST Construction INC, kuris turėjo reikalavimo teisę į 494 675,77 Lt skolą iš BUAB „Kauno projektas“, ST Construction Palatine, kuris turėjo reikalavimo teisę į 332 572,77 Lt skolą iš BUAB „Kauno projektas“, G. V., kuris turėjo reikalavimo teisę į 470 774,00 Lt skolą iš BUAB „Kauno projektas“ (b.l. 4-6). Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi atnaujino terminą UAB „Anlara“ prašymui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo paduoti ir UAB „Anlara“ įtraukė į BUAB „Kauno projektas“ kreditorių sąrašą su 1 899 255,56 Lt dydžio finansiniu reikalavimu (b.l. 9-10). Gavęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apskrities skyriaus 2010 lapkričio 16 d. raštą Nr. 25-2/22-3743 apie tai, kad reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis reikalavimo teises į nurodytus įsiskolinimus perėmė UAB „Anlara“, yra galimai suklastotos, finansinės operacijos tikrovėje galimai neįvyko (b.l. 11-12), Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi (b.l. 13) išbraukė UAB „Anlara“ iš BUAB „Kauno projektas“ kreditorių sąrašo. Išnagrinėjęs UAB „Anlara“ atskirąjį skundą, Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi (b.l. 18) panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį ir klausimą dėl UAB „Anlara“ finansinio reikalavimo pagrįstumo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Tai reiškia, jog liko galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, kuri yra įsiteisėjusi. Kadangi kreditorius UAB „Anlara“ liko įtrauktas į BUAB „Kauno projektas“ kreditorių sąrašą, jis įgijo visas kreditoriaus teises, tarp jų ir dalyvauti kreditorių susirinkimuose bei ginti savo reikalavimus bankroto byloje (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p.).

17Kreditorius Nordea Bank Finland Plc. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti UAB „Anlara“ balsuoti ateinančiuose BUAB „Kauno projektas“ kreditorių susirinkimuose iki bankroto bylos išnagrinėjimo, nes kreditoriaus UAB „Anlara“ finansinis reikalavimas yra patvirtintas galimai suklastotų finansinių dokumentų pagrindu, dėl ko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas (b.l. 23-29). Pirmosios instancijos teismas tokį kreditoriaus prašymą tenkino iš dalies ir uždraudė UAB „Anlara“ balsuoti BUAB „Kauno projektas“ kreditorių susirinkimuose klausimais, susijusiais su sandorių, kurių pagrindu patvirtintas UAB „Anlara“ finansinis reikalavimas, vertinimu, galimų teisinių veiksmų šių sandorių atžvilgiu iniciavimu ir įgyvendinimu (b.l. 65-66). Kreditorius Nordea bank Finland Plc. apeliacinės instancijos teisme skundžia tik tą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta kreditoriui UAB „Anlara“ uždrausti balsuoti kreditorių susirinkimuose ir kitais klausimais, nesusijusiais su sandoriais, kurių pagrindu patvirtintas UAB „Anlara“ finansinis reikalavimas.

18Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad UAB „Anlara“ yra galimai nepagrįstai ir neteisėtai įtraukta į atsakovo kreditorių sąrašą su 1 899 255,56 Lt dydžio finansiniu reikalavimu, nes yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl reikalavimo perleidimo sutarčių suklastojimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto argumentu ir palaiko bankrutuojančios įmonės administratoriaus poziciją, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria kreditorius UAB „Anlara“ buvo įtrauktas į BUAB „Kauno projektas“ sąrašą, nebuvo panaikinta aukštesnės instancijos teismo ir yra įsiteisėjusi. Nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreditorius UAB „Anlara“ įgijo visas ĮBĮ numatytas kreditoriauas teises ir tapo byloje dalyvaujančiu asmeniu. Aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl reikalavimo perleidimo sutarčių galimo suklastojimo, nenutraukia ir nesustabdo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kreditorius UAB „Anlara“ buvo įtrauktas į BUAB „Kauno projektas“ kreditorių sąrašą, vykdymo.

19Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-541/2006, netinkamai aiškina šioje nutartyje suformuluotas teisės taikymo taisykles. Apeliantas nurodo, kad šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas uždraudė kreditoriui balsuoti kreditorių susirinkimuose visais, o ne tik tais, kurie yra tiesiogiai susiję su kreditoriumi, klausimais, siekiant išvengti įtakos, priimant sau palankius nutarimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo sustabdytos kreditoriaus balsavimo teisės kreditorių susirinkimuose klausimais, susijusiais su kitų civilinių bylų nagrinėjimu, iki civilinės bylos bus išnagrinėtos, pagrįstumo klausimas. Kitaip tariant, minėtoje byloje pirmosios instancijos teismas nutartimi sustabdė kreditoriaus balsavimo teisę kreditorių susirinkimuose tik tais klausimais, kurie susiję su kitų konkrečių civilinių bylų nagrinėjimu, o ne visais klausimais, kaip nurodė apeliantas atskirajame skunde. Be to, ši laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta tik iki bus išnagrinėtos kitos civilinės bylos. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas uždraudė naudojimąsi balsavimo teise kreditorių susirinkime, nenustatant jokio termino. Todėl remtis šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartimi, kaip teismo precedentu, nėra pagrindo, nes bylų faktinės aplinkybės nesutampa.

20Nors CPK 313 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme priimti blogesnį sprendimą, negu yra skundžiama nutartis, tačiau pagal CPK 320 straipsnį ir konstitucinę doktriną apeliacinis teismas turi teisę išeiti už apeliacinio skundo ribų, kai to reikalauja viešasis interesas. Kitaip tariant, pagal CPK 313 straipsnį nelaikoma blogesnio sprendimo priėmimu situacija, kai teismas įstatymo numatytais pagrindais peržengia apeliacinio skundo (atskirojo skundo) ribas, t.y. kai skundo ribos peržengiamos, siekiant apginti viešąjį interesą. Jeigu byloje yra išreikštas viešasis interesas, tai teismas privalo būti aktyvus pagal pareigas (ex officio). Viešojo intereso tinkama apsauga, be kita ko, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų kontrolę, turi šalinti žemesnės instancijos teismo procesiniuose sprendimuose padarytus akivaizdžius teisėtumo ir pagrįstumo netikslumus bei klaidas net ir tuomet, kai dėl jų nėra pasisakoma apeliaciniuose (atskiruosiuose) skunduose bei atsiliepimuose į juos (CPK 3 str. 1 d.). Priešingu atveju apeliacinės instancijos teismas neatliktų pareigos, kurią jį įvykdyti įpareigoja įstatymai bei sudarytų sąlygas formuotis ydingai teismų praktikai (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-102/2009). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime (bylos Nr. 35/03-11/06) pažymėjo, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla apeliacinės instancijos teismo galimybė ginant viešąjį interesą peržengti apeliacinio (atskirojo) skundo ribas. Taigi nors nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį, kuria iš dalies tenkino kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė kreditoriui UAB „Anlara“ balsuoti BUAB „Kauno projektas“ kreditorių susirinkimuose klausimais, susijusiais su sandorių, kurių pagrindu patvirtintas UAB „Anlara“ finansinis reikalavimas, vertinimu, galimų teisinių veiksmų šių sandorių atžvilgiu iniciavimu ir įgyvendinimu, tačiau šiuo atveju egzistuojantis viešasis interesas sudaro pagrindą panaikinti tokias pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Viešojo intereso egzistavimas ir būtinumas peržengti atskirojo skundo ribas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės taikyti tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, esant įsiteisėjusiai nutarčiai, kuria kreditorius UAB „Anlara“ įtrauktas į BUAB „Kauno projektas“ kreditorių sąrašą. Teisėjų kolegijos nuomone, draudimas kreditoriui balsuoti kreditorių susirinkimuose, kai kreditoriaus statusas yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, iš viso negali būti traktuojamas kaip laikinoji apsaugos priemonė. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti pritaikytos, kaip minėta, ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, šiuo gi atveju joks reikalavimas UAB „Anlara“ atžvilgiu iš viso nepareikštas. Laikinosios apsaugos priemonės, kaip procesinės poveikio priemonės, - kreditoriaus UAB „Anlara“ teises suvaržantys balsavimo teisės ribojimai – pritaikyti apskritai nesant pagrindo (ieškinio), kuriam užtikrinti tokios priemonės galėtų būti pritaikytos. Tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir prieštarauja imperatyvioms teisės normoms dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų. Nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas galėtų spręsti dėl teismo 2010 m. vasario 8 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditoriaus UAB „Anlara“ reikalavimai, ir tuo pačiu dėl kreditoriaus balsavimo teisės sustabdymo iki bus išnagrinėtas reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumo klausimas, jeigu būtų atnaujintas procesas dėl nurodytos teismo nutarties vienu iš CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų pagrindų. Todėl siekdamas užtikrinti tinkamą teisės normų taikymą ir užkirsti kelią įsiteisėti neteisėtam teismo procesiniam sprendimui, kuriuo kreditoriui buvo uždrausta balsuoti kreditorių susirinkimuose, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, peržengia apeliacijos ribas, nes to reikalauja viešasis interesas susidariusioje teisinėje situacijoje, bei išdėstytų motyvų pagrindu naikina pirmosios instancijos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties dalį, kuria kreditoriui UAB „Anlara“ buvo uždrausta balsuoti BUAB „Kauno projektas“ kreditorių susirinkimuose klausimais, susijusiais su sandorių, kurių pagrindu patvirtintas UAB „Anlara“ finansinis reikalavimas, vertinimu, galimų teisinių veiksmų šių sandorių atžvilgiu iniciavimu ir įgyvendinimu, ir šioje dalyje klausimą išsprendžia iš esmės, atsisakant tenkinti kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc. prašymo dalį, kuria kreditorius prašė uždrausti UAB „Anlara“ balsuoti ateinančiuose BUAB „Kauno projektas“ kreditorių susirinkimuose klausimais, susijusiais su sandorių, kurių pagrindu patvirtintas UAB „Anlara“ finansinis reikalavimas, vertinimu, galimų teisinių veiksmų šių sandorių atžvilgiu iniciavimu ir įgyvendinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad neteisėtus kreditorių susirinkimo nutarimus, tame tarpe kai už tokius nutarimus balsuoja tiesiogiai tokių nutarimų priėmimu suinteresuoti kreditoriai, kiti kreditoriai gali skųsti teismui (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p.). Remiantis tais pačiais aukščiau nurodytais argumentais, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties dalis, kuria kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis buvo atmesta, paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 ir 2 punktu,

Nutarė

22Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties dalį, kuria buvo uždrausta UAB „Anlara“ balsuoti BUAB „Kauno projektas“ kreditorių susirinkimuose klausimais, susijusiais su sandorių, kurių pagrindu patvirtintas UAB „Anlara“ finansinis reikalavimas, vertinimu, galimų teisinių veiksmų šių sandorių atžvilgiu iniciavimu ir įgyvendinimu, ir išspręsti klausimą iš esmės, atsisakant tenkinti kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc. prašymo dalį, kuria kreditorius prašė uždrausti UAB „Anlara“ balsuoti ateinančiuose BUAB „Kauno projektas“ kreditorių susirinkimuose klausimais, susijusiais su sandorių, kurių pagrindu patvirtintas UAB „Anlara“ finansinis reikalavimas, vertinimu, galimų teisinių veiksmų šių sandorių atžvilgiu iniciavimu ir įgyvendinimu.

23Palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties dalį, kuria kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis buvo atmesta, nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi UAB „Kauno... 5. UAB „Anlara“ pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą... 6. Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi atnaujino terminą UAB... 7. Kreditorius Nordea Bank Finland Plc. pateikė teismui prašymą taikyti... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 24 d. nutartimi Nordea Bank Finland Plc.... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. Apeliantas Nordea Bank Finland Plc. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno... 12. BUAB „Kauno projektas“ administratorius UAB „Renavita“ atsiliepimu į... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 14. CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos... 15. Bankroto bylos esmė – bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių... 16. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad UAB „Kauno projektas“ bankroto byloje... 17. Kreditorius Nordea Bank Finland Plc. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti... 18. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad UAB „Anlara“ yra galimai... 19. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos... 20. Nors CPK 313 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme priimti... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso... 22. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties dalį, kuria... 23. Palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties dalį, kuria...