Byla 2-1254-375/2018
Dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovams N. K., S. K., A. K., trečiajam asmeniui R. C. bei atsakovų A. K., S. K. priešieškinį dėl žemės sklypo atidalijimo ieškovui V. C

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Mildai Gailiūtei, dalyvaujant ieškovui V. C., jo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, dalyvaujant atsakovams N. K., S. K., nedalyvaujant atsakovui A. K., dalyvaujant jo atstovei advokatei Eglei Dargvainei, nedalyvaujant trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovui, nedalyvaujant trečiajam asmeniui R. C., dalyvaujant jos atstovei advokato padėjėjai Brigitai Uznytei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. C. ieškinį dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovams N. K., S. K., A. K., trečiajam asmeniui R. C. bei atsakovų A. K., S. K. priešieškinį dėl žemės sklypo atidalijimo ieškovui V. C. .

3Teismas

Nustatė

4Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

5Ieškovas prašo suteikti teisę be atsakovų sutikimo vykdyti žemės sklypo, esančio Kaunas, ( - ), pertvarkymą pagal 2017-01-24 UAB “Projektų vystymo grupė“ žemės sklypo ( - ) Kauno m. pertvarkymo projektą, atidalinant žemės sklypą : atsakovams ir trečiajam asmeniui R. C. paskirti žemės sklypo dalį , pažymėtą Projekte indeksu “1“, koordinatės 1-2, 2-3, 3-4, 4-5, 5-6, 6-7, 7-13, 13-14, 14-15, 15-16, 16-17, 17-18, 18-19, 19-20, 20-21, 21-1, kurios bendras plotas būtų 3830 kv.m.; Ieškovui paskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą Projekte indeksu „2“, koordinatės 7-8, 8-9, 9-10, 10-11, 11-12, 12-13, 13-7, bendras plotas 900 kv.m. Suteikti ieškovui teisę be atsakovų sutikimo registruoti žemės sklypo atidalinimą pagal 2017-01-24 UAB“Projektų vystymo grupė“ žemės sklypo, esančio ( - ) Kaune, Formavimo ir pertvarkymo projektą VĮ Registrų centre, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Reikalavimas grindžiamas tuo, jog ieškovui kartu su atsakovais ir trečiuoju asmeniu R. C. 1997 m. kovo 24 d. dovanojimo sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 900/4730 0,4730 ha žemės sklypo ( - ) Kaune. 1996 m. buvo parengtas namų valdos žemės sklypo ribų planas, kuriuo tarp 1996 m. esančių bendraturčių buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Buvo nustatyta, kad sklypo dalimi A, A2 ir A3 naudosis M. C., o sklypo dalimi „E“, kuri buvo numatyta kaip pravažiavimas, naudosis M. C. ir N. K.. Šio pravažiavimo plotas plane žymimas 3,50 kv.m. Tačiau žemės sklypo dalis „E“ niekada nebuvo naudota kaip pravažiavimas į žemės sklypą. 1997 m. kovo 24 d. sutartimi M. C. padovanojo atsakovei N. K. 0,0918 ha žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu „B“- 0,0799 ha, ½ dalį žemės sklypo, plane pažymėtą „E“- 0,0079 ha ir plane pažymėtą žemės sklypo dalį „D“- 0,0040 ha, o ieškovui padovanojo 0,0900 ha žemės sklypo dalį plane pažymėtą „A3“- 0,0821 ha ir ½ dalį plane pažymėtą “E“- 0,0079 ha. Iš šios sutarties matyti, kad ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo perleistas 0,0900ha žemės plotas, kurį sudaro sklypo dalis, plane pažymėta indeksais „A3“ bei ½ dalis „E“.

7Ieškovas atsakovams yra pateikęs pranešimą, kad nori atidalinti jam priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios nuosavybės, tačiau gavo neigiamus atsakymus, todėl yra priverstas kreiptis į teismą dėl atidalinimo ir su tuo susijusių procedūrų vykdymo be atsakovų sutikimo.

8Šalių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nagrinėjo Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas. Įsiteisėjusiuose teismo procesiniuose sprendimuose pripažinta, kad ieškovas turi teisę naudotis 9 arų žemės sklypo dalimi ir ši dalis yra atskira (nesietina su bendro naudojimo objektais) nuo viso bendro žemės sklypo.

9Atsakovai nesutinka su ieškovo pasiūlytomis sąlygomis atidalinti žemės sklypą į atskirus vienetus , nors siūlomas atidalijimo būdas atitinka faktinį žemės sklypo naudojimą natūra. Ieškovas yra išpildęs visus įstatymų keliamus reikalavimus. Jo prašymu atitinkamos institucijos atliko visus reikiamus žemės sklypo projektavimo ir formavimo darbus. Iki atskiro žemės sklypo galutinio suformavimo trūksta tik teismo leidimo atidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovo užsakymu 2017-01-24 UAB „Projektų vystymo grupė“ parengė žemės sklypo ( - ) Kaune Formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį ieškovas pageidauja atsidalinti jam priklausančią žemės sklypo dalį. Projekto sprendiniai nepažeidžia atsakovų teisių, nedaro atsakovams žalos ir visiškai atitinka šalių faktinį naudojimąsi žemės sklypu. Įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1151-264/2015 konstatuota, kad atsakovai ieškovui priklausančia bendro žemės sklypo dalimi nesinaudoja. Ši aplinkybė laikytina prejudiciniu faktu. Siūlomas žemės sklypo atidalinimo būdas parinktas atsižvelgiant į bendraturčių interesus t.y. nustatyta tokia tvarka, kuri leidžia optimaliausiai , ekonomiškiausiai ir protingiausiai visiems bendraturčiams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu.

10Atsakovė N. K. pateikė atsiliepimą, kad su ieškiniu nesutinka ( 1 t. 55-58 b.l.).

11Nesutikimas grindžiamas tuo, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 201/4730 dalis arba 201 kv.m. žemės sklypo ( - ) Kaune. Ji taip pat yra gyvenamojo namo bendraturtė su E. C. ( dabar teisių perėmėja R. C.). Tiek A. K., tiek S. K. yra pareiškę pageidavimą atidalinti jiems priklausančius žemės sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tiek ji, tiek S. K. ne kartą prašė ieškovo spręsti atidalijimo klausimą bendru sutarimu, tačiau ieškovas bendru sutarimu supranta kaip vienašališką atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo nustatymą. Žinant, kad visi siekia atidalinti jiems priklausančias žemės sklypo dalis šis klausimas turi būti spendžiamas kompleksiškai, išsprendžiant visus klausimus vienu projektu. Tai optimaliai užtikrintų visų bendraturčių teises ir užkirstų kelią galimiems ginčams ateityje. Keliems bendraturčiams pareiškus norą atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nei viena iš bendraturčių negali būti taikoma pirmenybės teisė atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo atveju jeigu ieškovo atidalijimas būtų sprendžiamas atskirai nuo atsakovų A. K. ir S. K., kurie taip pat yra pareiškę norą atidalinti jiems priklausančias sklypo dalis, ieškovui būtų suteikta pirmumo teisė.

12A. K. naudojamame žemės sklype yra jam nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas, jo naudojama žemės sklypo dalis yra vidinė, nei iš vienos pusės neturinti susisiekimo su keliais (gatvėmis), todėl jam siekiant atsidalinti neišvengiamai spręstinas klausimas dėl galimybės patekti į jam atidalintiną žemės sklypo dalį. A. K. naudojama ir atidalintina žemės sklypo dalis iš vienos pusės ribojasi su ieškovo naudojama sklypo dalimi, o iš kitos – su atsakovės ir R. C. naudojama žemės sklypo dalimi ir dar iš kitos – su S. K., todėl neišvengiamai kyla jo patekimo į jam priklausančią sklypo dalį klausimas per vieno iš bendraturčių žemės sklypo dalį. A. K. patekimas į jam priklausančią sklypo dalį iš ( - ) gatvės per S. K. atidalintiną sklypo dalį arba per atsakovei ir R. C. atidalintiną sklypo dalį dėl atidalintinų sklypų konfigūracijos , statinių padėties žemės sklypuose, servituto nustatymo neproporcingai suvaržytų teises, naudojimosi galimybes, būtų neracionalus. Tuo tarpu A. K. patekimas į jam priklausančią sklypo dalį iš ( - ) gatvės mažiausiai varžytų visų savininkų teises ir sklypų naudojimo galimybes. Tai atitiktų sandoriu įgytą (nustatytą) teisę naudotis įvažiavimu į žemės sklypą iš ( - ) gatvės. Šiuo atveju servituto plotas būtų mažiausias, patekimas į sklypą atitiktų namų valdos žemės sklypo ribų plane pažymėtą sklypo dalį „E“, kurioje nėra jokių statinių ir kuri eina ties sklypo išorine riba.

131997 m. kovo 24 d. Dovanojimo sutartimi motina M. C. atsakovei ir ieškovui dovanojo konkrečias žemės sklypo dalis, nurodytas ir pažymėtas atitinkamais indeksais žemės sklypo plane, kiekvienam iš jų naudotis atskirai vienas nuo kito ir žemės sklypo dalį, pažymėtą „E“ (pravažiavimas) – naudotis bendrai. Sutartis yra įregistruota Registrų centre ir teismų sprendimais nei pakeista, nei panaikinta nebuvo. Namų valdos žemės sklypo plane, kuris yra neatskiriama dovanojimo sutarties dalis, žemės sklypo dalis „E“ žymima kaip pravažiavimas, o tai reiškia, kad žemės sklypo dalis skirta pravažiavimui naudojama bendrai.

14Istoriškai įvažiavimas į žemės sklypą ( - ) Kaune buvo suformuotas iš ( - ) gatvės. Tai buvo numatyta raudonųjų linijų plane, patvirtintame miesto vyriausiojo architekto dar 1990 m. lapkričio 14 d. Įvažiavimas valstybinėje žemėje į minėtą žemės sklypą suformuotas žemės sklypo plane. Tai atsispindi ir ieškovo pateiktame Žemės formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinyje.

152017 m. balandžio 4 d. Mainų sutarties pagrindu A. K. tapus žemės sklypo bendraturčiu, jis įgijo teisę naudotis žemės sklypo dalimis, Namų valdos žemės sklypo ribų plane pažymėtomis indeksais „B“ ir „E“. Mainų sutarties 4.1.11. punkte nurodoma, kad žemės sklypu yra nustatyta naudojimosi tvarka. Po šios sutarties pasirašymo A. K. bendrai su kitu bendraturčiu naudosis 79 kv.m. iš sklypo dalies, plane pažymėtos „E“ – 158 kv.m, bei su atsakove naudosis 579 kv.m. iš sklypo dalies, plane pažymėtos „B“ – 799 kv.m.

16Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą ir nurodė, jog su ieškiniu nesutinka (1 t. 68-73 b.l.).

17Nesutikimą grindžia tuo, jog 2017 m. balandžio 4 d. Mainų sutarties pagrindu tapo žemės sklypo, esančio ( - ) Kaune bendraturčiu. Jam priklauso 329/2365 dalis sklypo, sudaranti 658 kv.m. Taip pat asmeninės nuosavybės teise 2008 m. rugpjūčio 19 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu priklauso ūkinis pastatas, esantis žemės sklype ( - ) Kaune. Siekdamas atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 2017 m. balandžio 5 d. kreipėsi su prašymu į Kauno miesto savivaldybės administraciją organizuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu suformuoti 4 žemės sklypus. 2017 m. gegužės 29 d. gavo atsakymą iš Miesto planavimo ir architektūros skyriaus, jog reikalinga patikslinti parengtus 2016 m. gruodžio 14 d. Reikalavimus Nr.ŽSPR-10578, kuriems turi pritarti projekto iniciatorius V. C.. 2017 m. gegužės 12 d. su kitu bendraturčiu S. K. kreipėsi į ieškovą prašydami informuoti ar ieškovas sutinka, kad S. K. ir A. K. atsidalintų iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojant 4 sklypus. Ieškovas atsakė, kad duotų sutikimą, tačiau su sąlyga, jei patikslintas žemės sklypo projektavimo ir formavimo projektas būtų rengiamas atsižvelgiant į UAB “Projektų vystymo grupė“ parengtą projektą. Ieškovas pripažįsta teisę atidalinti sklypo dalį tik tuo atveju, jeigu tai būtų daroma tik pagal jo pageidavimus.

18Ieškovo minimose civilinėse bylose buvo sprendžiamas klausimas ne dėl ieškovo teisės naudotis 9 arų sklypo dalimi, bet dėl naudojimosi tvarkos tarp tuometinių sklypo bendraturčių nustatymo. Teismų sprendimais buvo atmestas tiek ieškinys, tiek priešieškinys, todėl liko galioti 1997 m. kovo 24 d. Dovanojimo sutartimi įregistruota naudojimosi tvarka. Ieškovas siekė interpretuoti sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką tokiu būdu, kad naudojimasis „E“ pažymėta sklypo dalimi būtų palanki išskirtinai ieškovui. Dovanotoja M. C. N. K. ir ieškovui dovanojo konkrečias sklypo dalis, nurodytas ir pažymėtas atitinkamais indeksais žemės sklypo plane , o sklypo dalį, pažymėtą „E“ – naudotis bendrai. Žemės sklypo ribų plane, kuris yra neatskiriama dovanojimo sutarties dalis, „E“ dalis žymima kaip pravažiavimas, o tai reiškia, kad ši dalis skirta privažiavimui ir naudojama bendrai. Istoriškai įvažiavimas buvo suformuotas iš ( - ) gatvės. Tai numatyta ir raudonųjų linijų plane.

19Mainų sutarties pagrindu atsakovas įgijo teisę naudotis sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „B“ ir „E“. Mainų sutartyje nurodoma, kad žemės sklypu yra nustatyta naudojimosi tvarka ir atsakovas su kitu bendraturčiu naudosi 79 kv.m. sklypo dalies, pažymėtos „E“ bei bendrai naudosis su N. K. 579 kv.m. iš sklypo dalies, plane pažymėtos „B“ – 799 kv.m. Atidalijant atsakovui turi būti išsaugota galimybė patekti į jo naudojamą sklypo dalį iš ( - ) gatvės. Ieškovo pateiktas brėžinys tokios galimybės nenumato ir neužtikrina ne tik atsakovo, bet ir kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Ieškovas su atsakovu nieko nederino, į jį net nesikreipė, nors žinojo, kad atsakovas tapo bendraturčiu.

20Patekimas į sklypą iš ( - ) gatvės, per S. K. atidalintiną arba N. K. ir R. C. atidalintiną sklypo dalį arba per N. K. ar R. C. atidalintiną dalį, dėl sklypų konfigūracijos, statinių padėties sklypuose, servituto nustatymo neproporcingai suvaržytų šių asmenų teises, neatitiktų protingumo ir racionalumo kriterijų. Tuo tarpu patekimas atsakovui iš ( - ) gatvės mažiausiai varžytų visų savininkų teises. Šiuo atveju būtų mažiausias servituto plotas, optimaliausiai atitiktų namų valdos žemės sklypo ribų plane pažymėtą sklypo dal „E“, kuri eina prie sklypo išorinės ribos (šioje dalyje nėra jokių statinių).

21Atsakovas S. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ( 1 t. 93-100 b.l.).

22Nesutikimas grindžiamas tuo, kad jis taip pat yra išreiškęs norą atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir primygtinai siūlė ieškovui spręsti šį klausimą vienu projektu. Tačiau ieškovas nesiekė visų bendraturčių interesų derinimo ir pasiūlymą ignoravo, vengė bendradarbiavimo. Kartu su kitu atsakovu A. K. taip pat kreipėsi į savivaldybę organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. 2017 m. gegužės 29 d. gavo atsakymą, kad pageidaujant žemės sklypą dalinti į 4 sklypus reikalinga patikslinti parengtus 2016 m. gruodžio 14 d. Reikalavimus Nr.ŽSPR-10578, kuriems turi pritarti ieškovas. Kreipėsi į ieškovą ir gavo iš jo atsakymą, jog sutikimas bus gautas, jei patikslintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas būtų rengiamas atsižvelgiant į UAB „Projektų vystymo grupė“ parengtą projektą. Ieškovas priskiria sau pirmumo teisę atidalinti jam priklausančią žemės sklypo dalį bei vienašališkai spręsti dėl atidalijimo būdo. Ieškovo pateiktas sprendinių brėžinys neužtikrina visų bendraturčių interesų. Klausimas turi būti sprendžiamas kompleksiškai, išsprendžiant visus klausimus vienu projektu.

23Ieškovo minimose civilinėse bylose buvo sprendžiamas klausimas ne dėl jo teisės naudotis 9 arų sklypo dalimi t.y. ne dėl nuosavybės teisių ar jų apimties, bet dėl naudojimosi tvarkos tarp tuometinių savininkų nustatymo. Naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės institutai skiriasi, jiems taikytini skirtingi kriterijai. Juolab, kad buvo atmestas tiek ieškinys, tiek priešieškinys ir liko galioti 1997m. kovo 24 d. Dovanojimo sutartimi nustatyta naudojimosi tvarka. Ieškovas siekia interpretuoti Dovanojimo sutartį ir ja nustatytą naudojimosi tvarką tokiu būdu, kad naudojimasis „E“ dalimi būtų naudingas išimtinai ieškovui. Ši dalis žymima kaip pravažiavimas, o tai reiškia, kad sklypo dalis skirta privažiavimui naudoti bendrai. Tai patvirtina ir vėlesnis 2017 m. balandžio 4 d. Mainų sandoris, kurio pagrindu A. K. tapo žemės sklypo savininku ir įgijo teisę naudotis sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu „B“ ir „E“.

24Istoriškai į važiavimas į ( - ) Kaune buvo suformuotas iš ( - ) gatvės. 2012 m. birželio 15 d. Dovanojimo sutarties pagrindu atsakovui priklauso 1023/4730 dalis sklypo, sudaranti 1023 kv.,m. Sklype yra ūkiniai pastatai, šiltnamis. Atsidalindamas sklypo dalį atsakovas S. K. turi galimybę į ją patekti iš ( - ) gatvės. N. K. ir R. C. taip pat turi galimybę patekti iš ( - ) gatvės. Tačiau A. K. tokios galimybės neturi, kadangi jo naudojama sklypo dalis, kurioje yra ir jam priklausantis ūkinis pastatas, yra vidinė ir neišvengiamai turėtų būti sprendžiamas patekimo klausimas.

25Atsidalijimo klausimas turi būti sprendžiamas kompleksiškai, išsprendžiant visų bendraturčių atsidalijimą. Atidalijant turi būti sklypo dalis formuojama taip, kad A. K. būtų išsaugota galimybė patekti į sklypą iš ( - ) gatvės. Ieškovo sprendinių brėžinys tokios galimybės nenumato. A. K. žemėje yra jam nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas, jo naudojama sklypo dalis yra vidinė, neturinti susisiekimo su keliais (gatvėmis). Patekimas per atsakovo ir R. C. atidalintiną sklypo dalį neproporcingai suvaržytų šių asmenų teises ir bendraturčiams būtų nepatogus. Ieškovo siūlomas patekimas nustatant servitutą per N. K. ir R. C. priklausančią dalį, dėl joms priklausančių statinių - gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų - padėties žemės sklype, taip pat neracionalus. Patekimas iš ( - ) gatvės mažiausiai varžytų visų savininkų teises ir optimaliai užtikrintų sklypo naudojimo galimybes.

26Ieškovo sprendinių brėžinys neatitinka ir neužtikrina visų savininkų teisių ir teisėtų interesų, nes klausimas turi būti sprendžiamas kompleksiškai, išsprendžiant visus klausimus vienu projektu.

27Trečiasis asmuo R. C. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu jos atstovė patvirtino, jog R. C. su ieškiniu sutinka. 1997 m. kovo 24 d. Dovanojimo sutartyje buvo aiškiai apibrėžta, kad ieškovas šios sutarties pagrindu įgijo 0,0900 ha žemės sklypą. Teismai nedviprasmiškai nurodė, kad M. C. dovanoja ieškovui ir atsakovei N. K. du sklypus, kurie susideda iš atitinkamų dalių. Pusė pravažiavimo tenka ieškovo nuosavybėn ir sudaro visą perleidžiamą 9 arų plotą. Įsiteisėjusia nutartimi pravažiavimo dalies „E“ (atsakovų nurodomo kaip servituto) priklausomybės klausimas jau įvertintas ir atsakovai neturi teisės patekti į per sklypo „E“ dalį ir be jokio teisinio pagrindo kelia iš naujo šios sklypo dalies priklausomybės klausimą.

28Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovas į posėdį neatvyko. Gautas prašymas nagrinėti atstovui nedalyvaujant ( 2 t. 48 b.l.).

29Atsakovai A. K. ir S. K. 2017 m. spalio 23 d. pateikė priešieškinį (1 t. 138-149), o 2018 m. kovo 20 – patikslintą priešieškinį ( 2 t. 54-67 b.l.).

30Priešieškiniu atsakovai prašo suteikti jiems teisę be ieškovo sutikimo tikslinti Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr.ŽSPR-10578, su tikslu atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą ( - ) Kaune ir suformuoti 4 žemės sklypus. Suteikti teisę be ieškovo sutikimo rengti žemės sklypo ( - ) Kaune formavimo ir pertvarkymo projektą pagal UAB „Geomastas“ Žemės sklypo atidalijimo schemą: S. K. paskirti žemės sklypo dalį, schemoje pažymėtą indeksu „C“, kurios plotas 658 kv.m., A. K. paskirti žemės sklypo dalį, schemoj pažymėtą indeksu „B“, kurios bendras plotas 658 kv.m., N. K. ir R. C. paskirti žemės sklypo dalį , schemoje pažymėtą indeksu „D“, kurios bendras plotas 2149 kv.m., ieškovui paskirti sklypo dalį, schemoje pažymėtą indeksu „A“, kurios bendras plotas 900 kv.m.; Žemės sklypo atidalijimo schemoje indeksu „B“ pažymėtoje ir A. K. paskirtoje žemės sklypo dalyje nustatyti servitutą, schemoje pažymėtą indeksu „S1“, kurio plotas 20 kv.m., suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ( tarnaujantis daiktas), ieškovui patekti į schemoje paskirtą sklypo dalį „A“. Žemės sklypo atidalijimo schemoje indeksu „B“ pažymėtoje ir A. K. paskirtoje žemės sklypo dalyje nustatyti servitutą, pažymėtą indeksais „S1“ ir „S2“, kurio bendras plotas 209 kv.m., suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), N. K. patekti iki schemoje paskirtos kartu su R. C. sklypo dalies „D“ ribos.

31Reikalavimas grindžiamas tuo, jog ieškovui ne kartą buvo siūloma surengti visų bendraturčių susitikimą ir išspręsti atidalijimo klausimą. Tarp bendraturčių vyko susirašinėjimas ir S. K. pasiūlymai užfiksuoti 2015 m. spalio 8 d. ir 2015 m. gruodžio 2 d. atsakymuose ieškovui. Tačiau ieškovas nesiekė visų bendraturčių interesų suderinimo, visus pasiūlymus ignoruodavo ir nieko neinformavęs vienas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo.

322017 m. balandžio 5 d. atsakovai taip pat kreipėsi su prašymu organizuoti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tikslu suformuoti 4 sklypus. 2017 m. gegužės 29 d. buvo gautas atsakymas, kuriuo bendraturčiai buvo informuoti, jog ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra pradėtas ir pradėti naują projektą nėra teisinio pagrindo. Pageidaujant žemės sklypą padalinti į 4 žemės sklypus reikia patikslinti 2016 m. gruodžio 14 d. Reikalavimus, kuriems pritarti turi ieškovas. 2017 m. birželio 13 d. gautas ieškovo atsakymas, kuriame nurodyta, kad jis sutiktų atidalinti sklypus, jeigu tai būtų daroma pagal jo pageidavimus. Šiuo metu ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto būsena yra tokia – „rengiamas projektinis sprendinys“. Kauno miesto savivaldybės administracijai nėra pateiktas joks projektinio sprendinio dokumentas, nes ieškovo pateiktas dokumentas yra tik žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinys. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai tikslintini, nes savivaldybės rašte yra pažymėta, kad pageidaujant sklypą dalinti į 4 sklypus reikalinga ne tik patikslinti projektinio rengimo reikalavimus, bet ir šiems patikslinimams gauti ieškovo pritarimą, todėl ieškovai yra priversti prašyti teismo suteikti teisę be ieškovo sutikimo patikslinti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr.ŽSPR-10578 bei suteikti teisę be ieškovo sutikimo rengti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal 2018-03-19 UAB „Geomastas“ atidalijimo schemą.

33Dėl ginčo sklypo didelio bendraturčių skaičiaus (5 savininkai), savininkams priklausančių statinių išsidėstymo sklype, lemiančių naudojamas sklypo dalis, vieno iš bendraturčio naudojamai vidinei sklypo daliai neturint tiesioginio patekimo nuo gatvės, net trims bendraturčiams siekiant atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, klausimas turi būti sprendžiamas kompleksiškai, išsprendžiant visus atidalijimo klausimus vienu projektu.

34Atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms ( 2018 m. kovo 16 d. atsakovo S. K. sudaryta Preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis), atsižvelgiant į R. C. atsiliepime į priešieškinį išsakytus argumentus pateikiamas 2018-03-19 UAB „Geomastas“ Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Būtent šis projektas geriausiai užtikrina visų bendraturčių interesus, kadangi: paskirtos žemės sklypuose yra atitinkamai kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklausantys statiniai, priskirtos dalys atitinka tiek faktinį naudojimą, tiek ir nustatytą bei įregistruotą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam bendraturčiui užtikrinamas patekimas į jam paskirtą žemės sklypą ir sklypo dalys gali būti naudojamos racionaliai.

35Pagal pateiktą schemą matosi, kad S. K. paskirta žemės sklypo dalis, schemoje pažymėta indeksu „C“, kurios bendras plotas 1023 kv.m., atitinka jo turimą žemės sklypo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ten yra jam priklausantys statiniai. Paskirta sklypo dalis atitinka faktinį naudojimą, patekimas yra tiesiogiai iš ( - ) gatvės, sklypo konfigūracija sudaro galimybes racionaliai ir pagal paskirtį naudoti sklypu (statyti gyvenamąjį namą), gauti maksimalią ekonominę naudą.

36N. K. ir R. C. paskirta sklypo dalis, pažymėta indeksu „D“, kurios bendras plotas 2149 kv.m., atitinka tiek faktinį, tiek nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, paskirtoje dalyje yra joms priklausantys statiniai, patekimas į paskirtą sklypo dalį R. C. tiesiogiai iš ( - ) gatvės, o N. K. - per sklypo dalį, pažymėtą indeksu „B“ ir A. K. paskirtą sklypo dalį , nustatant servitutą , schemoje pažymėtą indeksais „S1“ ir „S2“, kurio bendras plotas 209 kv.m., suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. R. C. užtikrinamas pilnavertis ir racionalus jai priklausančios sklypo dalies panaudojimas, galimybė ateityje formuoti atskiru žemės sklypus.

37Atsakovui S. K. sudarius Preliminariąją sutartį ir paaiškėjus, kad po atidalijimo žemės sklypo savininku taps svetimas, giminystės ryšiais nesusijęs asmuo, N. K. patekimas per sklypo dalį, schemoje pažymėtą “B“ indeksu ir jos sūnui A. K. paskirtą žemės sklypo dalį, nustatant servitutą, pažymėtą indeksais „S1“ ir „S2“, yra logiškas bei optimaliai atitinkantis visų interesus.

38A. K. paskirta sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“, kurios plotas 658 kv.m., atitinka turimą sklypo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, šioje dalyje yra jam nuosavybės teise priklausantis statinys, paskirta dalis atitinka tiek faktinį naudojimą, tiek nustatytą naudojimosi tvarką, patekimas iš ( - ) gatvės, sklypo konfigūracija sudaro galimybes racionaliai ir pagal paskirtį naudotis sklypu (statyti gyvenamąjį namą).

39V. C. paskirta sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“, kurios bendras plota 900 kv.m., atitinka jo turimą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atitinka tiek faktinį naudojimą, tiek ir nustatytą naudojimosi sklypu tvarką, patekimas iš ( - ) gatvės, schemoje „B“ pažymėtoje sklypo dalyje nustatant servitutą „S1“, suteikiantį važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Sklypo konfigūracija sudaro galimybes racionaliai ir pagal paskirtį naudotis žemės sklypu. 1997-03-24 Dovanojimo sutartimi M. C. dovanojo dukrai N. K. sklypo ( - ) Kaune dalį, (plane pažymėtą „B“- 0,0799 ha, ½ dalį, plane pažymėto „E“ (pravažiavimo), t.y. 0,0079 ha ir plane pažymėto „D „ dalis t.y. 0,0040 ha., sudarančią 0,00918 ha, o sūnui V. C. – žemės sklypo dalį ( plane pažymėta „A3“- 0,0821 ha ir ½ dalį, plane pažymėto „E“ (pravažiavimo) t.y. 0,0079 ha), sudarančią 0,900 ha. Dovanotoja dovanojo konkrečias žemės sklypo dalis , kiekvienam atskirai vienam nuo kito ir žemės sklypo dalį „E“ (pravažiavimas) naudotis bendrai. Plane, kuris yra neatskiriama Dovanojimo sutarties dalis, „E“ žymima kaip pravažiavimas, o tai reiškia, kad ši sklypo dalis skiriama privažiavimui naudoti bendrai.

40Įvažiavimas į sklypą ( - ) Kaune numatytas buvo šio sklypo Raudonųjų linijų plane, patvirtintame Kauno miesto vyriausiojo architekto 1990 m. lapkričio 14 d. Jau tuomet buvo atsižvelgta į sklypo plotą ir galimybes jį naudoti ateityje, formuojant atskirus sklypus ir numatyti patekimai tiek iš ( - ) gatvės, tiek iš ( - ) gatvės. Šias aplinkybės patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno skyriaus 2015-02-18 raštas Nr.8SD-1051-(14.894). Rašte nurodoma, kad įvažiavimas valstybinėje žemėje į žemės sklypą suformuotas namų valdos plane ir 150 kv.m. įvažiavimu valstybinėje žemės iš žemės sklypo ( - ) gatvės pusės, turi teisę naudotis visi žemės sklypo bendrasavininkai.

41Vėlesniuoju sandoriu, 2017 m. balandžio 7 d. Mainų sutarties pagrindu A. K. tapus žemės sklypo bendraturčiu, jis įgijo tą pačią teisę naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „B“ ir „E“, kurią turėjo N. K.. Mainų sutarties 4.1.11. punkte nurodoma, kad žemės sklypu yra nustatyta naudojimosi tvarka (juridinis pagrindas: 1997-03-24 Dovanojimo sutartis, reg. Nr.2133). Po šios sutarties pasirašymo A. K. bendrai su kitu bendraturčiu V. C. naudosis 79 kv.m. sklypo dalies, plane pažymėtos „E“- 158 kv.m., bei bendrai su N. K. naudosis 579 kv.m. sklypo dalies, plane pažymėtos „B“ – 799 kv.m.;

42Tiek ieškovas, tiek kaimyninio sklypo savininkė (ieškovo ir atsakovės N. K. sesuo), siekė riboti N. K., o vėliau ir A. K. galimybes naudotis žemės sklypu, suformuotu pravažiavimu valstybinėje žemėje. Tai pagrindžia A. K. skundas, kuriuo Nacionalinei žemės tarnybai buvo pranešta, kad valstybinėje žemėje iš ( - ) gatvės stovi įrengti vartai. Buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad ties ( - ) gatve, už žemės sklypo ( - ) gatvė 4 Kaune, yra valstybinės žemės dalis – 150 kv.m.ploto, nurodyta kaip pravažiavimas į žemės sklypą ( - ) gatvė 4 Kaune. Ten stovi mūro blokelių tvoros įtvirtinimas su vielos segmentų tvoros dalimi, per visą įvažiavimo ilgį įtvirtinti metaliniai stulpeliai, stovi metalinių konstrukcijų vartai. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad pravažiavimu gali naudotis visi sklypo ( - ) gatvės 4 bendraturčiai.

43A. K. išreiškus norą atidalinti jam priklausančią sklypo dalį ieškovo siekis atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jo pateiktą brėžinį neužtikrina bendraturčiui A. K. patekimo į jam priklausančią atidalinti žemės sklypo dalį , kurioje yra jam priklausantis ūkinis pastatas. Ieškovas vienašališkai nusprendžia dėl kito asmens sandoriu įgytos ir įregistruotos teisės naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi pagal ankstesniu sandoriu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri nėra nei panaikinta, nei pakeista, tokiu būdu paliekant A. K. be galimybės racionaliausiu būdu patekti į jam priklausančią sklypo dalį.

44Ieškovo išsakyta teismų sprendimų vykusiose bylose ( Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr.2-520-432/2015, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr.2A-1151-264/2015) interpretacija, jog jam suteikta teisė vienam naudotis 9 arų žemės sklypu, o tuo pačiu ir įvažiavimu iš ( - ) gatvės, neatitinka teismų procesinių sprendimų esmės, nes minėtose civilinėse bylose buvo sprendžiamas klausimas ne dėl ieškovo teisės naudotis 9 arų žemės sklypo dalimi t.y. ne dėl jo nuosavybės teisių ir jų apimties, bet dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tarp tuometinių žemės sklypų savininkų. Vykstant šioms byloms A. K. nebuvo sklypo bendraturtis, o įtrauktas trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kaip žemės sklype esančių statinių savininkas. Tose bylose buvo nagrinėjami būtent naudojimosi tvarkos nustatymo, o ne atidalijimo klausimai. Šiais teismo sprendimais buvo atmesti tiek ieškinys, tiek priešieškinys, todėl liko galioti 1997 m. kovo 24 d. Dovanojimo sutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.

45Ieškovui siekiant atsidalinti pagal jo pateiktą sprendinių brėžinį ir nepaliekant kitam atsakovui A. K. patekti iš ( - ) gatvės į jam priklausančią sklypo dalį, likusiems bendraturčiams paliekama didžiulė problema, kadangi A. K. siekiant atsidalinti ko naudojamą sklypo dalį, kurioje yra jam priklausantis ūkinis pastatas, neišvengiamai turėtų būti sprendžiamas patekimo į žemės sklypą klausimas.

46Atsakovų pateikiamoje atidalijimo schemoje yra užtikrinamas mažiausiai bendraturčių teises varžantis patekimas į atsakovų sklypą iš ( - ) gatvės. Atsakovo A. K. naudojamame sklype yra jam nuosavybės teise priklausantis pastatas ir jo sklypo dalis iš vienos pusės ribojasi su ieškovo naudojama žemės sklypo dalimi, iš kitos pusės – su N. K. ir R. C. sklypo dalimi, dar iš kitos pusės – su S. K. naudojama dalimi. A. K. patekimas į jam priklausančią sklypo dalį iš ( - ) gatvės per S. K. atidalintiną sklypo dalį arba per N. K. ir R. C. atidalintiną sklypo dalį neproporcingai suvaržytų šių asmenų teises, būtu nepatogus minėtiems asmenims, padarytų neproporcingą ekonominę žalą, kadangi nustačius servitutą A. K. patekti į jo sklypo dalį per S. K., N. K. ir R. C. atidalintinas atitinkamas dalis dėl šiems bendraturčiams priklausančių statinių padėčių žemės sklype yra visiškai neracionalus, nelogiškas ir neprotingas.

47Atsakovų pateiktoje schemoje siūlomo servituto plotas vos 20 lv.m. Pagal ieškovo siūlymą nustatyti A. K. patekimą į jo naudojamą sklypą iš ( - ) gatvės servituto plotas neišvengiamai būtų beveik 10 kartų didesnis. Pagal atsakovų pateiktą schemą A. K. patekimas į jam priklausančią atidalinti sklypo dalį iš ( - ) gatvės būtų suformuotas iš A. K. priklausančios sklypo dalies, nei vienam bendraturčiui nepatiriant jokių nuostolių ar suvaržymų. Tai atitiktų sandoriu įgytą ( nustatytą) teisę naudotis įvažiavimu į sklypą iš ( - ) gatvės, kuri pagal atsakovų schemą yra optimaliai sumažinta (20 kv.m.), nes pagal ieškovo siūlymą servituto plotas būtų 79 kv.m. Šis servitutas būtų mažiausiai varžantis ir užtikrinantis ieškovui patekimą į jo žemės sklypą.

48Ieškovas su priešieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimais nesutinka.

49Nesutikimą atsiliepime ( 1 t. 167 -171 b.l.) ir bylos nagrinėjimo metu grindė tuo, kad šioje byloje nėra ginčo tik tarp pačių atsakovų ir N. K., kuri yra atsakovų mama. Tuo tarpu R. C. , turimomis žiniomis, tokiam pasidalijimui prieštarauja, todėl ji trauktina atsakove. R. C. duomenų apskritai nėra atsakovų pateiktoje sklypo atidalijimo schemoje, minima schema su ja derinta nebuvo. Priešieškinyje nurodoma, kad atsakovų mamai N. K. skirtina dalis turėtų priklausyti drauge su R. C., tačiau plane ji nenurodyta kaip sklypo bendrasavininkė. Visiškai neaišku kodėl R. C. skiriama ta pati žemės sklypo dalis, kaip ir atsakovų motinai, kodėl planas su ja nėra suderintas ir kodėl laikoma, jog bendro sklypo atidalijimas gali vykti be jos žinios.

50Teismas negali „tikslinti savivaldybės išduotų reikalavimų“ kaip prašo atsakovai, nes tai nėra teismo funkcija. Pagal įstatymų leidėjo numatytą procedūrą teismas apskritai negali suteikti teisės be ieškovo sutikimo patikslinti savivaldybės išduotus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr.ŽSPR-10578 su tikslu atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės sklypą ir suformuoti 4 sklypus.

51Akivaizdu, jog ginčas keliamas iš esmės dėl sklypo dalies , kuri priklauso ieškovui ir kurią atsakovai nori naudoti pravažiavimo tikslais savo reikmėms. Tačiau šio pravažiavimo priklausomybės klausimas teisme jau buvo nagrinėjamas ir jau yra išspręstas. 1996 m. buvo parengtas namų valdos žemės sklypo ribų planas, kuriuo tarp 1996 m. esančių bendraturčių buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypo tvarka. Buvo nustatyta, jog sklypo dalimi A, A2 ir A3 naudosis M. C., o sklypo dalimi „E“, kuri buvo numatyta kaip pravažiavimas, naudosis M. C. N. K.. Šio pravažiavimo plotas 3,50 kv.m. Tačiau „E“ dalis niekada nebuvo naudota kaip pravažiavimas į žemės sklypą. 1997 m. kovo 24 d. sutartimi M. C. padovanojo atsakovei N. K. 0,0918 ha žemės sklypo, plane pažymėtą indeksu „B“ -0,0799 ha, ½ dalį žemės sklypo plane pažymėtą „e‘- 0,0079 ha ir plane pažymėtą sklypo dalį „D“ – 0,0040 ha, o ieškovui padovanojo 0,0900 ha sklypo dalį, plane pažymėtą „A“ – 0,0821 ha ir ½ dalį , plane pažymėtą „E“ – 0,0079 ha. Iš sutarties matyti, kad jam, ieškovui, bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo perleistas 0,0900 ha žemės plotas, kurį sudaro sklypo dalis plane pažymėta indeksais „A3“ bei ½ dalis „E“.

52Esminio šalių nesutarimo – pravažiavimo dalies – priklausomybės klausimas teismų jau buvo įvertintas - 2014 01 07 Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr.2-520-435/2014 ir Kauno apygardos teismo nutartimi Nr.2A-1151-264/2015, kur teismai nurodė, jog pusė pravažiavimo tenka ieškovo nuosavybėn (0,0079 ha) ir sudaro visą perleidžiamą 9 arų plotą. Šis klausimas skirtingose bylose negali būti vertinamas kitaip.

53Atidalijimas natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovams žalos nedaro, nes įsiteisėjusia 2015-09-03 Kauno apygardos teismo nutartimi konstatuota, jog atsakovai ieškovui priklausančia sklypo dalimi nesinaudoja.

54Atsakovė N. K. su atsakovų priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu sutinka.

55Atsiliepime ( 1 t.172-181 b.l.) ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovas pažeidė bendraturčių pareigą išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio sprendimo būdo visiems. Atsakovai ne kartą siūlė ieškovui surengti susitikimą , tačiau ieškovas nesiekė visų bendraturčių interesų derinimo, vengė bendravimo, ignoravo visus pasiūlymus. Jis nieko neinformavęs kreipėsi dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. 2017 06-13 gautas ieškovo atsakymas, kuriame nurodyta, kad jis sutiktų dėl atsakovų parengtų Reikalavimų patikslinimo, jei patikslintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas būtų rengiamas atsižvelgiant į ieškovo parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo planą. Keliems bendraturčiams pareiškus norą atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nei viena iš bendraturčių negali būti taikoma pirmenybės teisė atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovų teisė atidalyti jiems priklausančią dalį negali būti kvestionuojama, pripažįstama iš dalies, su tam tikromis išlygomis. Tačiau ieškovas sau prisiskiria sau pirmumo teisę atidalinti jam priklausančią dalį ir pažeidžia bendraturčio pareigą išnaudoti visas galimybes suderinti valią dėl bendro daikto likimo. Inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi visi savininkai.

56Esant ieškovo ieškiniui teisme bendraturčiai yra priversti prašyti teismo suteikti teisę be ieškovo sutikimo patikslinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Reikalavimus Nr.ŽSPR-10578. Būtent atsakovų teikiamas UAB „Geomastas“ atidalijimo būdas geriausiai užtikrina visų bendraturčių interesus , kadangi paskirtose dalyse atitinkamai yra kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklausantys pastatai, paskirtos dalys atitinka tiek faktinį, tiek įregistruotą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam bendraturčiui užtikrinamas patekimas į jam paskirtą žemės sklypą ir paskirtos sklypo dalys gali būti naudojamos racionaliai. Dovanotoja M. C. N. K. ir ieškovui dovanojo konkrečias sklypo dalis, o sklypo dalį „E“ – naudotis bendrai. Sklypo ribų plane dalis „E“ žymima kaip pravažiavimas, o tai reiškia, kad sklypo dalis skirta pravažiavimui naudotina bendrai. Atsakovo A. K. naudojamoje sklypo dalyje yra jam priklausantis ūkinis pastatas. Jo sklypo dalis yra vidinė, nei iš vienos pusės neturinti susisiekimo su keliais ( gatvėmis), todėl sprendžiant klausimą dėl jo galimybės patekti į sklypą svarstytinas servituto nustatymas, o patekimas iš ( - ) gatvės per S. K. atidalintiną dalį arba per N. K. ir R. C. atidalintiną sklypo dalį neproporcingai suvaržytų šių asmenų teises. Atsakovų siūlomo servituto plotas vos 20 kv.m., o ieškovo siūlomos servituto plotas (iš ( - ) gatvės) yra beveik 10 kartų didesnis.

57Trečiasis asmuo R. C. su atsakovų priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu nesutinka.

58Trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad atsakovų parengtoje 2018-03-198 žemės sklypo atidalijimo schemoje jai numatytas atskiras pravažiavimas į jai priklausančią sklypo dalį ( - ) pro ( - ) gatvėje esantį įvažiavimą, kuris buvo įrengtas išimtinai jos pačios asmeninėmis lėšomis ir pastangomis ir kuriuo ji eilę metų naudojasi. Tai atitinka faktinę naudojimosi tvarką ir ji su tokiu sprendiniu sutiktų, tačiau schemoje atsakovei N. K. taip pat suformuotas atskiras patekimas į jai priklausančią sklypo dalį, tačiau sprendinys yra ydingas, nes sprendiniu formuojamas pravažiavimas N. K. pro ieškovo žemę, kurio niekada nebuvo ir neatitinka nusistovėjusios naudojimosi sklypu tvarkos, keičiasi atidalintinų žemės sklypų konfigūracija, atidalinimo sprendiniai, kas daro visą schemą ydinga.

59Ginčo žemės sklypas iš pradžių priklausė tik E. C., ieškovui ir atsakovei N. K., o jame esantys statiniai priklausė A. K., E. C. ir N. K.. Sklypas nuosavybės teise priklausė 3 savininkams ir į jį buvo 3 patekimai. Vienu ( įvažiavimu iš ( - ) gatvės, netoli koordinacinio taško 46 ) naudojosi N. K. su savo sūnumi A. K., kitu R. C. ( įvažiavimu iš ( - ) gatvės , netoli koordinacinio taško 28), o trečiu ieškovas (patekimu į jam priklausančią dalį iš ( - ) gatvės).

60Į bylą pateiktas 2011-10-05 Kauno apskrities PK Kauno miesto Panemunės PK Šančių – Panemunės policijos nuovados nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos patvirtina, kad būtent atsakovai R. C. uždraudė naudotis patekimu iš ( - ) gatvės (koordinacinis taškas 46), todėl ji turėjo savo pastangomis ir lėšomis įsirengti įvažiavimą iš ( - ) gatvės ( netoli koordinacinio taško 28). Įvažiavimas į ginčo sklypą buvo pradėtas naudoti išimtinai tik atsakovų būtent dėl jų pačių noro ir dėl jų pačių aktyvių veiksmų. Tai rodo, kad jau 2011 m. tarp šalių buvo nesutarimai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau vietoje to, kad kilę ginčai būtų išspręsti nedauginant sklypo savininkų ir tokiu būdu dar labiau neapsunkinant situacijos atsakovė N. K. su sūnumis siekdama paneigti per eilę metų susiklosčiusią tvarką, tenkinant tik savo interesus sandoriais perleido dalį savo sklypo tokiu būdu, kad pati atsakovė ir jos sūnus A. K. neturėtų tiesioginio įvažiavimo į ginčo žemės sklypą.

612012 m. birželio 15 d. Dovanojimo sutartimi, vykstant bylos nagrinėjimui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, siekdama, kad žemės sklypo dalis „E“, kuri atsakovų schemoje nurodoma kaip servitutas, būtų nustatyta kaip formuotinas bendras pravažiavimas, tokiu būdu siekiant pakeisti nusistovėjusią tvarką, padovanojo kitam sūnui S. K. dalį jai nuosavybė teise priklausančio žemės sklypo bei pastatų. Šia sutartimi N. K. sąmoningai padarė, kad ji pati neturėtų tiesioginio patekimo į jai likusią sklypo dalį. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-52-435/2015 konstatavo, jog N. K. buvo nesąžininga dovanodama sklypo dalį tokiu būdu, kad ji pati nebeturėtų tiesioginio pravažiavimo į žemės sklypą iš ( - ) gatvės.2017-04-04 Mainų sutartimi tarp N. K. ir A. K. pastarasis išmainė savo turimą namo dalį su kiemo statiniais į N. K. priklausančią 329,2365 dalį žemės sklypo sudarant situacija, kad sklypas priklausytų 5 savininkams , iš kurių 2 t.y. N. K. ir A. K. liktų be tiesioginio įvažiavimo. Atsakovai sąmoningai sudarė situaciją, kad N. K. ir A. K. neturėtų tiesioginio privažiavimo siekiant tai pateikti kaip argumentą šioje byloje. Būtų teisingiausia, kad jie patektų į jiems priklausančias dalis per jau prieš eilę metų suformuotą įvažiavimą iš ( - ) gatvės.

62Iš schemos matyti, kad atsakovams ir ieškovui būtų suformuoti taisyklingų formų atskiri žemės sklypai, o R. C. ir N. K. yra paliekamas netaisyklingos formos žemės sklypas, kas akivaizdžiai mažina sklypo vertę ir galimybę naudoti pagal paskirtį Atsakovų siūlomas atidalinimo būdas yra neracionalus ir prieštaraujantis taisyklių 32 p. ir 33 p. reikalavimams.

63Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

64Nustatyta, jog ieškovui , atsakovams bei trečiajam asmeniui R. C. (jos naudojamas žemės sklypo dalis yra registruota jos velionio vyro E. C. vardu) dalinės nuosavybės teise priklauso 900/4730 0,4730 ha žemės sklypo, esančio ( - ) Kaune (1 t. 9, 10 b.l.). 1996 m. buvo parengtas Namų valdos žemės sklypo ribų planas, kuriuo tarp 1996m. buvusių tuometinių trijų bendraturčių M. C., E. C. ir N. K. buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka: M. C. naudojasi sklypo dalimis „A“, „A2“ ir „A3“. Sklypo dalis „B“ buvo paskirta naudotis atsakovei N. K., „C“ dalis E. C., „D“ dalis paskirta visų bendram naudojimui , „E“ M. C. ir N. K. ( 1 t.11 b.l.). Šiame plane „E“ dalis buvo numatyta kaip pravažiavimas. 1997 m. kovo 24 d. M. C. Dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei N. K. 0,0918 ha sklypą, plane pažymėtą „B“ -0,0799 ha, ½ dalį, plane pažymėto „E“ ir plane pažymėto „D“ dalis t.y. 0,0040 ha , o ieškovui – 0,0900 ha žemės sklypą, plane pažymėtas „A3“ – 0,00821 ha ir ½ dalį, plane pažymėtos „E“ dalies t.y. 0,0079 ha.

652000 m. lapkričio 14 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu E. C. nupirko 984 kv.m. sklypo ( - ) Kaune, o 2002 m. liepos 3 d. Dovanojimo sutartimi M. C. padovanojo N. K. ir E. C. po ½ dalį jai priklausančio 1928 kv.m. žemės sklypo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ( - ) Kaune ( prijungtos civilinės bylos Nr.2-520-435/2015 1 t. 30-32, 35, 36 b.l.).

662008 m. rugpjūčio 19 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu atsakovas A. K. paveldėjo M. C. turtą – 162/100 dalį gyvenamojo namo ir ūkinį pastatą bei 162/100 kiemo statinių adresu ( - ) Kaune ( 1 r. 87 b.l.). 2012 m. birželio 15 d. atsakovė N. K. padovanojo atsakovui S. K. pastatus ir 93/430 dalių žemės sklypo ( - ) Kaune ( civilinės bylos Nr.2-520-432/2015 2 t. 62-74 b.l.).

672017 m. balandžio 4 d. atsakovai A. K. ir N. K. sudarė Mainų sutartį, pagal kurią A. K. išmainė jam priklausančią gyvenamojo namo dalį ir 27/100 kitų statinių į atsakovei priklausančią 329/2365 dalį žemės sklypo ( - ) Kaune ( 1 t. 74-84 b.l.).

68Bylos duomenys rodo, jog nežiūrinti į tai, kad žemės sklypo bendraturčiai yra artimi giminaičiai (ieškovas ir atsakovė N. K. yra brolis ir sesuo, atsakovai S. K. bei A. K. yra ieškovo sūnėnai, o trečiasis asmuo R. C. yra šalių mirusio brolio E. C. sutuoktinė), jie tarpusavyje labai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-520-435/2015 yra jau išnagrinėjęs jų ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypu ( - ) Kaune. Teismas 2015 m. sausio 27 d. sprendimu atmetė abiejų šalių reikalavimus padaręs išvadą, jog šalių pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planai neatitinka bendro turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo principų, neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, o patys planai neatitinka teisės aktų reikalavimų. 2015 m. rugsėjo 3 d. Kauno apygardos teismas N. K. bei S. K. apeliacinius skundus atmetė.

69Šioje byloje nagrinėjamas šalių ginčas dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas reiškia reikalavimą atidalinti jam žemės sklypą, į kurį nuosavybė jam atsirado 1997 m. kovo 24 d. Dovanojimo sutarties pagrindu, nuo viso bendro sklypo ( - ) Kaune. Ieškovas yra parengęs žemės sklypo Formavimo ir pertvarkymo projektą ir 2016 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo ( - ) Kaune formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo. 2017 m. balandžio mėnesio 5 d. atsakovai A. K. bei S. K. taip pat yra pateikę analogiškus prašymus Kauno miesto savivaldybės administracijai, tačiau bendraturčiams nesutariant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo procesas negali vykti, todėl šalys ir kreipėsi į teismą dėl teisės pripažinimo be priešingos šalies sutikimo vykdyti žemės sklypo pertvarkymą pagal kiekvienos iš jų parengtus projektus. Teismas, spręsdamas šalių reikalavimų teisėtumą, turi įvertinti kurios iš šalių siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinesnis, racionalesnis, geriausiai apgina bendraturčių teises.

70Atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Įstatymų leidėjas numatė, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalis). Toks atidalijimas reiškia daikto teisinio rėžimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės subjektu, kuris gali atskirtąją dalį savarankiškai valdyti ir ja disponuoti. Taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas į bendrą daiktą, pasitarnaujama konfliktų prevencijai ir sprendimui. Atskyrus vieno bendraturčio dalį sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau kitiems savininkams likęs daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės objektu ir kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti. Toks atidalijimas vadinamas santykiniu atidalijimu. Absoliučiu atidalijimu teisinis santykis kvalifikuojamas tada, kai iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių pasitraukia visi bendraturčiai t.y. ne tik sumažėja bendraturčių skaičius, bet apskritai pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, nes daiktas tampa kiekvieno ir bendraturčių asmeninės nuosavybės teisės subjektu.

71Jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį turtas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes kiekvieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-3-559/2006, 3K-3-2013/2011).

72Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendratučių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-3-638/2005). Teismas turi pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadarytų neproporcingos žalos daikto paskirčiai t.y. atidalijant žemės sklypus turi būti įvertinamas atidalijimo racionalumas ir atidalijamų sklypų lygiavertiškumas.

73Šalių ginčo pagrindinis nesutarimo objektas – žemės sklypo dalis 1996 m. naudojimosi sklypu plane ir 1997 m. kovo 24 d. Dovanojimo sutartyje pažymėta indeksu „E“ kaip pravažiavimas. Pirminio priešieškinio reikalavimu atsakovai prašė užtikrinti N. K. pravažiavimą į savo žemės sklypą nustatant atsakovui A. K. paskirtoje žemės sklypo dalyje servitutą „S“, kurio plotas 20 kv.m., suteikiantį važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus. Patikslintu priešieškiniu atsakovai prašo žemės sklypo atidalijimo schemoje indeksu „B“ pažymėtoje ir atsakovui A. K. paskirtoje žemės sklypo dalyje nustatyti servitutą „S1“ ir „S2“, kurio bendras plotas 209 kv.m., suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku atsakovei N. K. patekti iki paskirtos kartu su R. C. sklypo dalies „D“ ribos.

74Ieškovas su šiais reikalavimais kategoriškai nesutinka ir laikosi pozicijos, kad 1997 m. kovo 24 d. Dovanojimo sutartimi jam buvo padovanota atskira nuo viso bendro žemės sklypo 9 arų sklypo dalis, todėl nei per sklypą, nei šalia sklypo jokių pravažiavimų būti negali, juolab, kad šia sklypo dalimi kaip pravažiavimu niekada ir nebuvo naudojamasi.

75Prejudiciniai faktai – tai aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl šių materialinių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, kurios buvo nagrinėjamos byloje tarp tų pačių šalių ir buvo tos bylos nagrinėjimo dalykas, negali būti ginčijamos kitoje byloje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-3-419/2014). Sprendžiant šalių ginčą aktualūs yra prijungtoje civilinėje byloje Nr.20520-435/2015 nustatyti faktai, kurie, teismo vertinimu, yra prejudiciniai. Šioje byloje teismas, nagrinėdamas tų pačių dalyvaujančių byloje asmenų ginčą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo vienareikšmiškai pasisakė, kad ieškovo ir atsakovės N. K. motina M. C. ieškovui ir atsakovei padovanojo po sklypą: t.y. V. C. nuosavybėn buvo padovanotas 0,0900ha žemės sklypas, susidedantis iš dalies“A3“- 0,0821 ha bei ½ dalies „E“- 0,0079 ha. Tokiu būdu dovanojimo sandorio pagrindu ieškovui atiteko sklypo ir pravažiavimo dalis ( „ Yra aiškiai nurodyta, kad pusė pravažiavimo dalies tenka V. C. nuosavybėn (0,0079 ha) ir sudaro viso nuosavybėn perleidžiamą 0,0900 ha žemės plotą“ - citata iš 2015 m. rugsėjo 3 d. Kauno apygardos teismo nutarties).

76Atsakovų pateiktą atidalijimo projektą teismas vertina kaip siekimą, kad atsakovei N. K., padovanojusiai žemės sklypo dalį atsakovui S. K., per kurią yra pravažiavimas iš ( - ) gatvės į jai priklausančią gyvenamojo namo ir sklypo dalį, dabar būtų suteikta galimybė patekti iš ( - ) gatvės tokiu būdu esamą privažiavimą iš ( - ) gatvės paliekant naudotis tik atsakovui S. K.. Išnagrinėtoje byloje Nr.2-520-435/2015 buvo pasisakyta dėl esminio šalių nesutarimo – žemės sklypo „E“ dalies panaudojimo pravažiavimui iš ( - ) gatvės. Teismas padarė išvadą, kad vertinti šią sklypo dalį kaip bendro naudojimo žemę nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas taip pat konstatavo, jog šia žemės sklypo dalimi naudojasi tik ieškovas , o atsakovai niekada ja nesinaudojo ir kad įvažiavimo (kelio) iš ( - ) gatvės faktiškai niekada nebuvo (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovas šio teismo sprendimo pagrindu ir reiškia reikalavimą atidalinti ir jam paskirti sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „2“, o atsakovams ir trečiajam asmeniui sklypo dalį, pažymėtą projekte „1“. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus toks ieškovo reikalavimas vertintinas kaip visiškai pagrįstas, o atsakovų priešieškinio reikalavimas atmestinas. Ieškovo prašomu būdu atidalijus žemės sklypą jam atitenka sklypo dalis, kuria jis faktiškai ir naudojasi nuo jos įgijimo dienos . Ši dalis yra atskira , funkcionuoja visiškai savarankiškai, nes neturi jokių sąsajų su atsakovams likusiu bendru žemė sklypu ir bendro naudojimo objektais. Atsižvelgiant į tai nesutiktina su atsakovų pozicija, kad ieškovo pateiktas projektas neužtikrina visų žemės sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų, o po atidalijimo savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais. Teismo nuomone, įgyvendinus ieškovo siūlomą projektą būtų teisiškai įtvirtinta egzistuojanti faktinė padėtis, toks sklypo izoliavimas nuo kitų atsakovų tik pasitarnaus konfliktų prevencijai , nes iki minimumo sumažins kontaktavimo galimybę, kadangi nei per ieškovo sklypą, nei šalia jo nebus jokio pravažiavimo. Teisinės sklypo panaudojimo galimybės, atidalijus sklypo dalį natūra ir pasibaigus ieškovo bendrajai dalinei nuosavybei, abiems konflikto šalims bus platesnės nei esant bendram sklypo valdymui, nes bus galima be ieškovo sutikimo valdyti sklypą ar juo disponuoti. Tai racionalu įvertinus tai, kad sklypo dalies „1“, kurią ieškovas siūlo paskirti atsakovams ir trečiajam asmeniui, bendraturčiais yra motina ir du jos sūnūs, kurie tarpusavyje sutaria, bet konfliktuoja su ieškovu. Trečiasis asmuo R. C. ieškovo siūlomam ieškovo projektui pritaria, jai nėra aktualus pravažiavimo klausimas, nes ji yra įsirengusi atskirą ir tik jos naudojamą pravažiavimą iš ( - ) gatvės po konfliktų su N. K., kuri neleido tuometiniam sklypo dalies savininkui E. C. važiuoti per eilę metų susiformavusį senąjį pravažiavimą iš ( - ) gatvės.

77Sutiktina su ieškovo argumentu, išsakytu vykusio posėdžio metu, kad net ir atskyrus jam izoliuotą 0,0900 ha sklypą, bet pagal atsakovų siūlomą projektą besiribojančiame A. K. paskirtame sklype įrengus pravažiavimą, tai sukels jam nepatogumų dėl pravažiuojančių transporto priemonių keliamo triukšmo ar garso, todėl neracionalu ir neprotinga keisti sklypo dislokaciją paliekant galimybę įrengti šalia pravažiavimą, kuris reikalingas ne ieškovui, o atsakovams įvertinus tai, kad atsakovai patys sukūrė pravažiavimo problemą savo bendru sutarimu sklypą vis skaidydami į mažesnes dalis net gi vykstant teisminiams ginčams ir tokiu būdu dirbtinai sunkindami ginčų išsprendimą.

78Atsakovai pateikė patikslintame priešieškinyje projektą, kuriame ieškovui suformuojamas atskiras, vientisas 9 arų žemės sklypas, tačiau pakeičiant dabartinį išsidėstymą: dalis jo naudojamo sklypo atitenka A. K. , todėl ieškovo sklypo ribos atitinkamai pasislenka į N. K. ir R. C. priskirtiną žemės sklypo dalį „D“. Atsakovui S. K. priskiriamas sklypas „C“, A. K. „B“. Atsakovui A. K. priskirtinoje sklypo dalyje šalia ieškovo sklypo nustatomi servitutai „S1“ (ieškovui patekti į savo sklypą) ir „S2“. Taip atsakovai sprendžia atsakovų N. K. ir A. K. patekimo į savo žemės sklypus problemą sudarant galimybę atsakovui S. K. turėti jokiais suvaržymais ar nepatogumais neapsunkintą žemės sklypą. Nors tiek atsiliepime į ieškovo ieškinį, tiek savo priešieškinyje atsakovai akcentuoja bendraturčių pareigą šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdu, tačiau byloje nustatytos aplinkybės suponuoja priešingą išvadą – būtent patys atsakovai elgiasi priešingai ir savo interesus nori įgyvendinti ieškovo teisių suvaržymo sąskaita.

79Prijungtos civilinės bylos Nr.2-520-435/2015 duomenys rodo, jog 2012 m. vasario 24 d. N. K. teikiant ieškinį teismui dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo ginčo žemės sklypo savininkai tebuvo trys: N. K., E. C. bei V. C.. Akivaizdu, jog surasti bendrą ir visiems priimtiną sprendimą lengviau esant mažesniam bendraturčių skaičiui. Tačiau bylos nagrinėjimo metu 2012 m. birželio 15 d. N. K. padovanojo sūnui S. K. sklypo dalį, plane pažymėtą „F“ , per kurį atsakovė N. K. patenka į savo namų valdos dalį. Jau tada pirmosios ir antrosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino kaip siekimą įgyti svaresnių argumentų reikalauti atskiro pravažiavimo per V. C. naudojamą žemės sklypą bei apsunkinusią ginčo nagrinėjimą ir pasisakė, jog dovanodama žemės sklypo dalį „F“ dovanotoja N. K. suprato, kad tiesioginio privažiavimo prie jos naudojamo žemės sklypo ir gyvenamojo namo nebelieka, tačiau dėl to ji negali reikalauti pravažiavimo iš ( - ) gatvės. Teismai konstatavo, jog pravažiavimas per V. C. žemės sklypą negali būti nustatytas, nes jo niekada ten ir nebuvo, todėl nesant kito įvažiavimo N. K. lieka bendras įvažiavimas iš ( - ) gatvės kartu su apdovanotoju.

80Teismas atmeta atsakovo S. K. argumentus dėl to, kad ieškovas priskiria jam naudotis visiškai nefunkcionalia, ilga ir siaura žemės sklypo dalimi taip pažeidžiant Žemės įstatyme įtvirtintus racionalaus žemės naudojimo kriterijus. Dovanotoja N. K. , kaip ir apdovanotasis S. K., sudarydami sandorį privalėjo įvertinti susiklosčiusią faktinę situaciją, kad yra įsisenėjęs konfliktas, kad per dovanotą sklypą yra suformuotas ir naudojamas pravažiavimas, todėl po sandorio sudarymo N. K. praranda tiesioginį patekimą į savo namų valdos dalį, o padovanota žemės sklypo dalis yra apsunkinta nuo seno suformuotu pravažiavimu, kas neabejotinai neigiamai įtakoja sklypo konfigūraciją, racionalų naudojimą ir optimalios ekonominės naudos gavimą.

81Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu įvažiavimai iš ( - ) gatvės yra du – vieną naujai įrengė E. C. (teisių perėmėja R. C.), o kitas nuo seno naudojamas atsakovės N. K.. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovai šį pravažiavimą apibūdino tik kai išvažinėtą pievą, tačiau kaip rodo byloje pateiktas 2011 m. spalio 5 d. Nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos , pati atsakovė N. K., spręsdama konfliktą su broliu E. C. yra nurodžiusi, jog „neleis naudotis bendru įvažiavimu, kurį įsirengė už savo lėšas“ ( 2 t. 37 b.l.). Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartyje pabrėžė, jog nėra duomenų, kad N. K. negali naudotis tuo pačiu įvažiavimu iš ( - ) gatvės kartu su S. K..

82Įstatymų leidėjas Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtino imperatyvius reikalavimus, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir tokiomis priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ir interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

83Kaip rodo bylos duomenys, 2017-04-04 atsakovė N. K. sudarė su savo sūnumi A. K. Mainų sutartį, kurios pagrindu pastarasis, išmainęs savo turimo gyvenamojo namo ir kiemo statinių dalį į N. K. priklausančią 329,2365 dalį žemės sklypo ( - ) Kaune, tapo penktuoju žemės sklypo bendraturčiu. Tačiau net ir atsiradus dar vienam žemės sklypo savininkui tai nesudaro jokio pagrindo tenkinti atsakovų priešieškinio, nes manytina, kad tokiu būdu atsakovai sąmoningai toliau modeliavo situaciją, kad dabar jau dar vienam bendraturčiui nėra tiesioginio privažiavimo prie žemės sklypo, todėl ši aplinkybė bus naudinga atsakovams ir sustiprins jų pozicijas sprendžiant sklypo atidalijimo ginčą. Visų pirma, visi atsakovai ir sandorių dalyviai yra vienos šeimos nariai – atsakovė N. K. yra atsakovų S. K. ir A. K. motina, todėl jie jiems tarpusavyje yra lengviau susitarti dėl racionalaus žemės sklypų atsidalijimo ir pravažiavimo naudojimosi nedarant to ieškovo sklypo sąskaita. Antra vertus, sudarydami mainų sandorį N. K. ir A. K. privalėjo įvertinti civilinėje byloje Nr.2-520-435/2015 , kurios dalyviais jie buvo, išsakytus teismo argumentus dėl pravažiavimo iš ( - ) gatvės .

84Atsižvelgiant į tai ieškovo siūlomas atidalijimo būdas vertintinas kaip teisingesnis, sąžiningesnis ir racionalesnis, kadangi įgyvendinus pateiktą projektą jis galės naudotis atskiru žemės sklypu, kuriuo faktiškai visada ir naudojosi, o tai savo ruožtu neabejotinai įtakos mažesnę konfliktų galimybę paliekant likusią žemės sklypo dalį naudotis tarp motinos ir jos sūnų bei trečiojo asmens. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiasis asmuo R. C. palaiko ieškovo reikalavimą ir su atsakovų priešieškiniu nesutinka. Teisiškai reikšmingais vertintini jos argumentai į kuriuos teismas atsižvelgia spręsdamas šalių ginčą, kad pagal ieškovo siūlomą ginčo sprendimo būdą bus įtvirtinta faktinė naudojimosi sklypu tvarka tiek dėl žemės sklypų konfigūracijos, tiek dėl pravažiavimo iš ( - ) gatvės, o pagal atsakovų projektą sklypų konfigūracija keistųsi - ieškovui priskirtinas sklypui užimtų dalį dabar R. C. ir N. K. naudojamo žemės sklypo ir su tuo trečiasis asmuo nesutinka.

85Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovų teikiamas projektas yra ydingas trečiojo asmens R. C. atžvilgiu. Nors priešieškinyje nurodoma, kad atsakovei N. K. skirtina žemės sklypo dalis turėtų priklausyti kartu su R. C., tačiau sklypo atidalijimo schema su ja nebuvo derinta, R. C. apskritai nėra ten įtraukta (jos parašo nėra, o įrašytas E. C.), nors ji yra mirusio E. C. našlė.

86Atsakovo S. K. jau bylos nagrinėjimo metu 2018 m. kovo 16 d. sudaryta Preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis tik patvirtina, kad atsakovai bet kokiomis priemonėmis ir toliau stengiasi pasiekti tikslą dėl pravažiavimo iš ( - ) gatvės. Atsakovas, net nesulaukęs ginčo išsprendimo, ketina jam priklausantį žemės sklypą parduoti ir šį sykį sandoris daromas savo asmeniu, nesusijusio giminystės ryšiais. Tačiau ir ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga sprendžiant šalių ginčą. Tai, kad pirkėjas, kaip rodo sutarties 6.6 punktas, būdamas informuotas apie vykstančius teisminius ginčus, įstoja į pirkimo – pardavimo santykį su atsakovu, o atsakovas S. K. susitaria dėl sutarties įvykdymo terminų bei pareigos sumokėti 20 000 Eur baudą, jei Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebus sudaryta, gali būti vertinama tik kaip šio teisinio santykio subjektų savanoriškai prisiimta rizika , galimai turėjusi įtakos parduodamo sklypo kainai ir jokiu būdu negali būti vertinama kaip papildomi svertai dėl pravažiavimo atsakovams suteikimo iš ( - ) gatvės.

87Įvertinus abiejų ginčo šalių pateiktus žemės sklypo atidalijimo projektus darytina išvada, jog ieškovo siūlomas atidalijimo būdas atitinka faktinę sklypo naudojimo padėtį, nedaro neproporcingos žalos žemės sklypo paskirčiai, nepaneigia nei vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalintino turto dalį. Atsakovų pateiktu atsidalijimo projektu nesiekiama užtikrinti visų bendraturčių protingą interesų pusiausvyrą ir ketinama įteisinti ne nusistovėjusią faktinę padėtį, o sąmoningus atsakovų veiksmus nukreiptus į tai, kad per atsakovo S. K. sklypo dalį neliktų jokio pravažiavimo ir atsakovams N. K. ir A. K. priskirtinose žemės sklypo dalyse neturint tiesioginio įvažiavimo atsakovai galėtų naudotis pravažiavimu iš ( - ) gatvės, šalia ieškovo sklypo, nežiūrint į teismo nustatytą prejudicinį faktą, kad tokio pravažiavimo ten niekada nebuvo.

88Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas ( Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis). Asmens civilinė teisė gali būti apginama ją pripažįstant (Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 punktas). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus ieškinys tenkintinas, o patikslintas priešieškinys atmestinas (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsnis, Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 punktas, 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalis, Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, 37 straipsnio 7 dalis, 40 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktas).

89Ieškinį patenkinus iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (po 14 Eur žyminio mokesčio, 633 Eur advokato išlaidų) bei po 10 Eur iš kiekvieno pašto išlaidų valstybei ( Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 straipsniais teismas

Nutarė

90ieškinį tenkinti visiškai, patikslintą priešieškinį atmesti.

91Ieškovui V. C. a.k( - ) suteikti teisę be atsakovų N. K. a.k( - ) S. K. a.k. ( - ) A. K. a.k. ( - ) sutikimo vykdyti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ),esančio adresu Kaunas, ( - ), pertvarkymą pagal 2017-01-24 UAB „Projektų vystymo grupė“ žemės sklypo ( - ) Kauno m., Kauno m.sav. Formavimo ir pertvarkymo projektą , atidalinant žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), esantį adresu Kaunas, ( - ), pagal 2017-01-24 UAB“Projektų vystymo grupė“ žemės sklypo ( - ) Kauno m., Kauno m. sav. Formavimo ir pertvarkymo projektą ,t.y.:

92atsakovams N. K. a.k. ( - ) S. K. a.k. ( - ) A. K. a.k. ( - ), trečiajam asmeniui R. C. a.k. ( - ) paskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą Projekte indeksu“1“, koordinatės 1-2, 2-3, 3-4, 4-5, 5-6, 6-7, 7-13, 13-14, 14-15, 15-16, 16-17, 17-18, 18-19, 19-20, 20-21,kurios bendras plotas būrų 3830 kv.m.,

93ieškovui V. C. a.k. ( - ) paskirti žemės sklypo dalį Projekte pažymėtą indeksu „2“, koordinatės 7-8, 8-9, 9-10, 10-11, 11-12, 12-13, 13-17, bendras plotas 900 kv.m.

94Ieškovui V. C. a.k( - ) suteikti teisę be atsakovų N. K. a.k. ( - ) S. K. a.k. 3750818011, A. K. a.k. ( - ) sutikimo įregistruoti žemės sklypo, unikalus Nr.( - ), esančio adresu Kaunas ( - ), atidalinimą pagal 2017-01-24 UAB“Projektų vystymo grupė“ žemės sklypo ( - ) Kauno m., Kauno m. sav., Formavimo ir pertvarkymo projektą, VĮ Registrų centre.

95Priteisti ieškovui V. C. a.k. ( - ) patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų N. K. a.k. ( - ) S. K. a.k. ( - ) A. K. : po 14 Eur (keturiolika eurų žyminio mokesčio), po 633 Eur ( šešis šimtus eurų) advokato išlaidų.

96Priteisti iš atsakovų N. K. a.k( - ) S. K. a.k. ( - ) A. K. a.k. ( - ) po 10 Eur ( dešimt eurų) pašto išlaidų valstybei.

97Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Irena... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka... 5. Ieškovas prašo suteikti teisę be atsakovų sutikimo vykdyti žemės sklypo,... 6. Reikalavimas grindžiamas tuo, jog ieškovui kartu su atsakovais ir trečiuoju... 7. Ieškovas atsakovams yra pateikęs pranešimą, kad nori atidalinti jam... 8. Šalių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nagrinėjo Kauno apylinkės... 9. Atsakovai nesutinka su ieškovo pasiūlytomis sąlygomis atidalinti žemės... 10. Atsakovė N. K. pateikė atsiliepimą, kad su ieškiniu nesutinka ( 1 t. 55-58... 11. Nesutikimas grindžiamas tuo, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso... 12. A. K. naudojamame žemės sklype yra jam nuosavybės teise priklausantis... 13. 1997 m. kovo 24 d. Dovanojimo sutartimi motina M. C. atsakovei ir ieškovui... 14. Istoriškai įvažiavimas į žemės sklypą ( - ) Kaune buvo suformuotas iš (... 15. 2017 m. balandžio 4 d. Mainų sutarties pagrindu A. K. tapus žemės sklypo... 16. Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą ir nurodė, jog su ieškiniu nesutinka (1... 17. Nesutikimą grindžia tuo, jog 2017 m. balandžio 4 d. Mainų sutarties... 18. Ieškovo minimose civilinėse bylose buvo sprendžiamas klausimas ne dėl... 19. Mainų sutarties pagrindu atsakovas įgijo teisę naudotis sklypo dalimis,... 20. Patekimas į sklypą iš ( - ) gatvės, per S. K. atidalintiną arba N. K. ir... 21. Atsakovas S. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu... 22. Nesutikimas grindžiamas tuo, kad jis taip pat yra išreiškęs norą... 23. Ieškovo minimose civilinėse bylose buvo sprendžiamas klausimas ne dėl jo... 24. Istoriškai į važiavimas į ( - ) Kaune buvo suformuotas iš ( - ) gatvės.... 25. Atsidalijimo klausimas turi būti sprendžiamas kompleksiškai, išsprendžiant... 26. Ieškovo sprendinių brėžinys neatitinka ir neužtikrina visų savininkų... 27. Trečiasis asmuo R. C. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Bylos nagrinėjimo... 28. Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovas į posėdį neatvyko.... 29. Atsakovai A. K. ir S. K. 2017 m. spalio 23 d. pateikė priešieškinį (1 t.... 30. Priešieškiniu atsakovai prašo suteikti jiems teisę be ieškovo sutikimo... 31. Reikalavimas grindžiamas tuo, jog ieškovui ne kartą buvo siūloma surengti... 32. 2017 m. balandžio 5 d. atsakovai taip pat kreipėsi su prašymu organizuoti... 33. Dėl ginčo sklypo didelio bendraturčių skaičiaus (5 savininkai),... 34. Atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms ( 2018 m. kovo 16 d. atsakovo S. K.... 35. Pagal pateiktą schemą matosi, kad S. K. paskirta žemės sklypo dalis,... 36. N. K. ir R. C. paskirta sklypo dalis, pažymėta indeksu „D“, kurios... 37. Atsakovui S. K. sudarius Preliminariąją sutartį ir paaiškėjus, kad po... 38. A. K. paskirta sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“, kurios plotas 658... 39. V. C. paskirta sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“, kurios bendras plota... 40. Įvažiavimas į sklypą ( - ) Kaune numatytas buvo šio sklypo Raudonųjų... 41. Vėlesniuoju sandoriu, 2017 m. balandžio 7 d. Mainų sutarties pagrindu A. K.... 42. Tiek ieškovas, tiek kaimyninio sklypo savininkė (ieškovo ir atsakovės N. K.... 43. A. K. išreiškus norą atidalinti jam priklausančią sklypo dalį ieškovo... 44. Ieškovo išsakyta teismų sprendimų vykusiose bylose ( Kauno apylinkės... 45. Ieškovui siekiant atsidalinti pagal jo pateiktą sprendinių brėžinį ir... 46. Atsakovų pateikiamoje atidalijimo schemoje yra užtikrinamas mažiausiai... 47. Atsakovų pateiktoje schemoje siūlomo servituto plotas vos 20 lv.m. Pagal... 48. Ieškovas su priešieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimais... 49. Nesutikimą atsiliepime ( 1 t. 167 -171 b.l.) ir bylos nagrinėjimo metu... 50. Teismas negali „tikslinti savivaldybės išduotų reikalavimų“ kaip prašo... 51. Akivaizdu, jog ginčas keliamas iš esmės dėl sklypo dalies , kuri priklauso... 52. Esminio šalių nesutarimo – pravažiavimo dalies – priklausomybės... 53. Atidalijimas natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovams žalos... 54. Atsakovė N. K. su atsakovų priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu... 55. Atsiliepime ( 1 t.172-181 b.l.) ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad... 56. Esant ieškovo ieškiniui teisme bendraturčiai yra priversti prašyti teismo... 57. Trečiasis asmuo R. C. su atsakovų priešieškiniu ir patikslintu... 58. Trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad atsakovų parengtoje 2018-03-198... 59. Ginčo žemės sklypas iš pradžių priklausė tik E. C., ieškovui ir... 60. Į bylą pateiktas 2011-10-05 Kauno apskrities PK Kauno miesto Panemunės PK... 61. 2012 m. birželio 15 d. Dovanojimo sutartimi, vykstant bylos nagrinėjimui dėl... 62. Iš schemos matyti, kad atsakovams ir ieškovui būtų suformuoti taisyklingų... 63. Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.... 64. Nustatyta, jog ieškovui , atsakovams bei trečiajam asmeniui R. C. (jos... 65. 2000 m. lapkričio 14 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties... 66. 2008 m. rugpjūčio 19 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo... 67. 2017 m. balandžio 4 d. atsakovai A. K. ir N. K. sudarė Mainų sutartį, pagal... 68. Bylos duomenys rodo, jog nežiūrinti į tai, kad žemės sklypo bendraturčiai... 69. Šioje byloje nagrinėjamas šalių ginčas dėl žemės sklypo atidalijimo iš... 70. Atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš nuosavybės... 71. Jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio... 72. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios... 73. Šalių ginčo pagrindinis nesutarimo objektas – žemės sklypo dalis 1996 m.... 74. Ieškovas su šiais reikalavimais kategoriškai nesutinka ir laikosi pozicijos,... 75. Prejudiciniai faktai – tai aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo... 76. Atsakovų pateiktą atidalijimo projektą teismas vertina kaip siekimą, kad... 77. Sutiktina su ieškovo argumentu, išsakytu vykusio posėdžio metu, kad net ir... 78. Atsakovai pateikė patikslintame priešieškinyje projektą, kuriame ieškovui... 79. Prijungtos civilinės bylos Nr.2-520-435/2015 duomenys rodo, jog 2012 m.... 80. Teismas atmeta atsakovo S. K. argumentus dėl to, kad ieškovas priskiria jam... 81. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu įvažiavimai iš ( - ) gatvės yra... 82. Įstatymų leidėjas Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalyje... 83. Kaip rodo bylos duomenys, 2017-04-04 atsakovė N. K. sudarė su savo sūnumi A.... 84. Atsižvelgiant į tai ieškovo siūlomas atidalijimo būdas vertintinas kaip... 85. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovų teikiamas projektas yra ydingas trečiojo... 86. Atsakovo S. K. jau bylos nagrinėjimo metu 2018 m. kovo 16 d. sudaryta... 87. Įvertinus abiejų ginčo šalių pateiktus žemės sklypo atidalijimo... 88. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka... 89. Ieškinį patenkinus iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos patirtos... 90. ieškinį tenkinti visiškai, patikslintą priešieškinį atmesti.... 91. Ieškovui V. C. a.k( - ) suteikti teisę be atsakovų N. K. a.k( - ) S. K. a.k.... 92. atsakovams N. K. a.k. ( - ) S. K. a.k. ( - ) A. K. a.k. ( - ), trečiajam... 93. ieškovui V. C. a.k. ( - ) paskirti žemės sklypo dalį Projekte pažymėtą... 94. Ieškovui V. C. a.k( - ) suteikti teisę be atsakovų N. K. a.k. ( - ) S. K.... 95. Priteisti ieškovui V. C. a.k. ( - ) patirtas bylinėjimosi išlaidas iš... 96. Priteisti iš atsakovų N. K. a.k( - ) S. K. a.k. ( - ) A. K. a.k. ( - ) po 10... 97. Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno...