Byla 2A-1550-343/2014
Dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygų ir tvarkos nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 28d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-683-752/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ ieškinį atsakovui P. G., trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygų ir tvarkos nustatymo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė UAB ,,Giraitės vandenys“ pareiškė ieškinį (t. 1, b. l. 3-10), prašydama įpareigoti atsakovą P. G. vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, uždraudžiant vienašališką sutarties nutraukimą; nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygas bei tvarką, įpareigojant atsakovą P. G. sudaryti panaudos sutartį su UAB „Giraitės vandenys” pagal prie ieškinio pridedamą panaudos sutarties projektą; įpareigoti atsakovą P. G. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę, esančią ( - ), reikalingą nuotekų tinklų eksploatavimui; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad tarp šalių 2005 m. spalio 26 d. buvo pasirašyta 67 gyvenamųjų namų kvartalo Ginėnų kaime nuotekų ir vandentiekio tinklų eksploatavimo sutartis, kurioje šalys susitarė, kad, sprendžiant tarpusavio santykius, vadovausis Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis LR statybos ir Urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172. Atsakovas minėtųjų tinklų ir įrenginių eksploataciją dar 2005 m. spalio 26 d. sutartimi Nr. 05/10/26 perdavė ieškovei - UAB „Giraitės vandenys“. Minėtosios sutarties pagrindu Ginėnų kaimo gyventojams buvo pradėta tiekti geriamas vanduo ir šalinti bei valyti nuotekos, naudojantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu vandentiekio ir nuotekų tinklu, prie kurio yra prisijungę Ginėnų kaimo gyventojai (46 abonentai). Šie vartotojai iš atsakovo įsigijo žemės sklypus ir vėliau su naujuoju nuotekų ir vandentiekio tinklų eksploatavimo prižiūrėtoju - UAB „Giraitės vandenys“ sudarė viešojo vandens tiekimo sutartis, pagal kurias UAB „Giraitės vandenys“ įsipareigojo nepertraukiamai tiekti geriamąjį vandenį ir šalinti nuotekas. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartys tiesiogiai su vartotojais buvo sudarytos atsakovo nuolatinių prašymų pagrindu t. y. atsakovas pats pasirinko būdą, kuriuo būtų naudojama jam nuosavybės teise priklausanti infrastruktūra. Pagal Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisykles, ieškovė kaip vandens tiekėja turi pareigą eksploatuoti geriamojo vandens ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus, nepriklausomai nuo to, ar priklauso šie objektai nuosavybės teise vandens tiekėjui ar kitiems asmenims.

5Ieškovė nurodė, kad siekiant išspręsti iškilusius nesutarimus ir kad nebūtų pažeisti Ginėnų kaimo gyventojų, kaip vartotojų, interesai, pasiūlė atsakovui sudaryti panaudos sutartį dėl jam nuosavybės teise priklausančių vandentvarkos ir nuotekų tinklų, esančių Ginėnų kaime. Tokiu būdu iš atsakovo nebūtų prašoma atlyginti išlaidų už panaudos teise naudojamų vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploataciją. Tačiau ieškovė 2012 m. gegužės 24 d. gavo iš atsakovo raštą/įspėjimą dėl sutarties Nr. 05/10/26 nutraukimo ir vėlesnį 2012 m. birželio 25 d. raštą/įspėjimą dėl tos pačios sutarties nutraukimo. Atsakovas įspėjo ieškovę, kad nuo 2013 m. kovo 24 d. nutrauks 2005 m. spalio 26 sutartį Nr. 05/10/26 ir aiškiai nurodė, kad, suėjus šiam terminui, uždraudžia naudoti jam priklausančius tinklus: vandentiekio tinklus, nuotekų tinklus, spaudiminius nuotekų tinklus, lietaus nuotekų inžinierinius tinklus, esančius Ginėnų kvartale. 2012 m. spalio 29 d. raštu atsakovas ieškovei akivaizdžiai nurodė, jog nuotekų siurblinė panaikinta ir nuotekos teka į Nerį, todėl reikalinga, kad atsakovas skubiai savo lėšomis atstatytų suniokotą nuotekų siurblinę, esančią Ginėnų k. Kauno raj., reikalingą nuotekų tinklų eksploatavimui. Preliminarūs nuostoliai dėl veikiančios nuotekų siurblinės sunaikinimo siekia 35 tūkst. litų, nes, neveikiant siurblinei, ieškovė kiekvienu atveju yra priversta nuotekas išvežti naudodama savo spec. transporto priemones.

6Atsakovas atsiliepimu į ieškinį ( t. 1, b. l. 94-97) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje išdėstyti argumentai ir su jais susiję ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi. Dėl reikalavimo įpareigoti vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, uždraudžiant vienašališką sutarties nutraukimą – atsakovas nurodė, kad klausimus susijusius su 2005 m. spalio 26 d. sutarties Nr. 05/10/26 vykdymu bei jos teisiniu kvalifikavimu ne kartą nagrinėjo teismai, tame tarpe ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Atsižvelgiant į tai, kad 2005 m. spalio 26 d. sutartis Nr. 05/10/26 laikoma panaudos sutartimi, į tai, kad ši sutartis yra neterminuota, vadovaujantis CK 6.642 straipsnio 1 dalies nuostata, 2012 m. birželio 25 d. raštu atsakovas įspėjo ieškovę, kad ši sutartis nutraukiama nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. . 2005 m. spalio 26 d. sutartis Nr. 05/10/26 yra negaliojanti, todėl neįmanoma įpareigoti šią sutartį vykdyti, nes tik teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 11 d. raštu „Dėl sutarties Nr. 05/10/26 nutraukimo“ pakartotinai kreipėsi į ieškovę bei trečiąjį asmenį su pasiūlymu įteisinti atsakovui nuosavybės teise priklausančių tinklų naudojimą, nustojus galioti 2005 m. spalio 26 d. panaudos sutarčiai Nr. 05/10/26, tačiau nei ieškovė, nei trečiasis asmuo į šį pasiūlymą neatsakė. Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąlygų bei tvarkos nustatymo, įpareigojant atsakovą sudaryti su ieškove panaudos sutartį dėl geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimo Ginėnų kaimo gyventojams, atsakovas nurodė, kad pagal panaudos sutarties projektą, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į tai, kad vandentvarkos tinklai - vandentiekio tinklai, unikalus Nr. ( - ) ; nuotekų tinklai, unikalus Nr. ( - ) ; spaudiminių nuotekų tinklai, unikalus Nr. ( - ) , esantys ( - ) , kuriais naudojantis ieškovė teikia savo paslaugas Ginėnų kaimo gyventojams, nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl, jis turi teisę šiuos inžinierinius tinklus valdyti, naudoti ir jais disponuoti savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Todėl tik atsakovas, kaip šių tinklų savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisės turinį sudarančią disponavimo vandentvarkos tinklais teisę, gali nustatyti kitiems asmenims (ieškovei, trečiajam asmeniui) šių tinklų naudojimosi sąlygas. Atsakovas nesutinka su neatlygintiniu šių tinklų naudojimu, todėl ieškovės reikalavimas, kuriuo siekiama neatlygintinai naudotis atsakovui priklausančiais tinklais, atmestinas. Dėl įpareigojimo atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę, reikalingą nuotekų tinklų eksploatavimui, atsakovas nurodė, kad tik savininkas gali nuspręsti ar jo turtas suniokotas ir pareikšti tokį reikalavimą.

7Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 89-91) nurodė, kad ieškovė pagrįstai nurodė, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartys tiesiogiai su vartotojais buvo sudarytos paties atsakovo prašymų pagrindu. Atsakovas pats pasirinko būdą, kuriuo būtų naudojama jam nuosavybės teise priklausanti infrastruktūra. Atsakovas 2005 m. spalio 26 d. pasirašė vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatavimo sutartį Nr. 05/10/26. Tarp atsakovo ir vandens tiekėjo (ieškovės) sutartis dėl infrastruktūros objektų eksploatacijos yra sudaryta, o šios sutarties pagrindu buvo sukurti tarp vartotojų ir vandens tiekėjo teisiniai santykiai, kuriuos teisinis reguliavimas priskiria viešosioms vandens tiekimo sutartims. Taigi, nenutraukus (nepakeitus) šių teisinių santykių, nėra teisinio pagrindo nutraukti 2005 m. spalio 26 d. sudarytą sutartį Nr. 05/10/26, nes priešingu atveju būtų pažeisti įstatymais ginami gyventojų (vartotojų) interesai ir lūkesčiai. Atsakovas, išreikšdamas norą (ketinimus) vienašališkai nutraukti 2005 m. sutartį, nenurodo, kaip bus užtikrinti gyventojų (vartotojų) įstatymu ginami interesai.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu (t. 4, b. l. 126 -153) ieškovės ieškinį atmetė, iš ieškovės priteisė 176,25 Lt bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas Nustatė

11Dėl sutarties nutraukimo. Ieškovė pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, uždraudžiant vienašališką sutarties nutraukimą. Teismas sutiko, kad reikalavimas dėl uždraudimo vienašališkai nutraukti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26 jau buvo nagrinėtas teisme. Tačiau pažymėjo, kad toks reikalavimas civilinėje byloje Nr. 2-2154-528/2012 buvo pareikštas ir išnagrinėtas iki 2012 m. birželio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties priėmimo civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2012, kurioje 2005 m. spalio 26 d. sutartis buvo kvalifikuota panaudos sutartimi, kai tuo tarpu Kauno miesto apylinkės teismas sprendė, kad buvo sudaryta neterminuota eksploatavimo sutartis. Kadangi nuo sutartinių santykių kvalifikavimo priklauso ir sutarties nutraukimo tvarka, teisėtumas, teismas sprendė, kad ir šis ieškinio reikalavimas turi būti nagrinėjamas, o įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2154-528/2012 nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, tiek kiek jos neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2012 nustatytoms aplinkybėms. Teismas nustatęs, kad 2005 m. spalio 26 d. šalių sudaryta sutartis yra neterminuota, vertino, kad ginčo sutartį galima nutraukti CK 6.199 straipsnio pagrindu, apie tai kitą šalį įspėjus iš anksto per protingą terminą. Tačiau kasacinės instancijos teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-253/2012 2005 m. spalio 26 d. sutartį įvertino kaip panaudos. Todėl teismas sprendė, kad po šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo tiek ieškovei, tiek atsakovui ir trečiajam asmeniui neturėjo likti jokių abejonių dėl sutarties kvalifikavimo, o taip pat ir dėl to, kokiomis teisės normomis vadovaujantis sutartiniai santykiai gali būti nutraukti. Kadangi paminėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad šalių teisiniai santykiai susiklostė remiantis neterminuota panaudos sutartimi, šiuo ginčo atveju sutarties nutraukimui taikytina CK 6.642 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalies teisę atsisakyti neterminuotos panaudos sutarties, įspėjus apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius. Atsakovas šio termino laikėsi, įspėjime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad toliau leisti neatlygintinai naudotis tinklais nesutinka. Teismas pripažino, kad 2005 m. spalio 26 d. panaudos sutartis Nr.05/10/26 buvo teisėtai nutraukta nuo įspėjime nurodytos datos, t.y. nuo 2012 m. rugsėjo 25 d..

12Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo atsakovo tinklais po panaudos sutarties nutraukimo. Ieškovė nuo 2006 m. liepos 26 d. tiekia vandenį ir šalina nuotekas Kauno rajono savivaldybėje Ginėnų kaime atsakovo pastatytam 67 gyvenamųjų namų kvartalui, atsakovui priklausančiais vandentiekio ir nuotekų tinklais (t. 4, b. l. 54-59), ir yra tiesiogiai sudariusi sutartis su vartotojais. Pagal aprūpinamų vartotojų skaičių, ši teritorija atitinka Geriamojo vandens įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintus kriterijus. Todėl nepriklausomai nuo to, kad ši teritorija nėra viešojo vandens tiekimo teritorija, joje geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą turi užtikrinti savivaldybė. Ieškovė faktiškai vykdo viešąjį vandens tiekimą. Jos statusas ir veikla de facto atitinka viešojo vandens tiekėjo statusą ir veiklą. Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, kad ieškovės, kaip viešojo vandens tiekėjo, statusas įstatymo nustatyta tvarka neįformintas, nėra lemiama, todėl ieškovės pareigoms ir teisėms dėl ginčo infrastruktūros naudojimo įstatymo analogijos pagrindu (CK 1.8 str. 1 d.) taikytinos Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio ,,Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra“ nuostatos. Tokios įstatymo nuostatos dėl infrastruktūros formavimo tvarkos ir sąlygų, jų imperatyvusis pobūdis – užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą reiškia, kad tais atvejais, kai sukurta infrastruktūra ir abonento (vartotojo) geriamojo vandens įrenginiai yra prijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas, geriamojo vandens tiekimas turi būti vykdomas nepriklausomai nuo to, ar vandens tiekimo infrastruktūra perimta viešojo tiekėjo. Todėl ieškovė neturi galimybės pasirinkti tiekti ar netiekti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas prijungtiems vartotojams po panaudos sutarties nutraukimo, nes privalomas paslaugų teikimas jai yra nustatytas įstatymu.

13Dėl ieškovo reikalavimo nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąlygas bei tvarką. Teismas vertino, kad nutrūkus panaudos santykiams, turi būti sprendžiama dėl naudojimosi infrastruktūra sąlygų ir tvarkos nustatymo, nes tam, kad savivaldybė ir vandens tiekėjas galėtų užtikrinti viešosios paslaugos teikimą, be kitų priemonių, turi būti nustatyta tvarka, užtikrinanti vandens tiekimo infrastruktūros priežiūrą ir tinkamą eksploatavimą. Įstatyme nustatytai viešojo vandens tiekėjo pareigai vykdyti (tiekti vartotojams geriamąjį vandenį) įstatyme nustatyta valstybės parama infrastruktūros plėtrai ir privalomos įstatymo priemonės tais atvejais, kai nepavyksta susitarti su infrastruktūros savininkais dėl infrastruktūros naudojimo. Teismo vertinimu, ieškovė šių klausimų nustatyta tvarka nesprendė ir ikiteismine tvarka nepasinaudojo. Po to, kai buvo nutraukta 2005 m. spalio 26 d. sutartis, prieš kreipiantis į teismą, ieškovas nesikreipė ir į atsakovą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka dėl jam priklausančių tinklų išpirkimo arba naudojimo šiais tinklais sutarties sudarymo. Teismas sutiko, kad įstatymuose nenustatyta tokio teisinio reglamentavimo, kuris imperatyviosiomis teisės normomis nustatytų infrastruktūros objektų savininko pareigą sudaryti su ieškove jos reikalaujamą sutartį. Teismo vertinimu, ieškovės pareikštas reikalavimas savo esme negali būti vertinamas kaip reikalavimas nustatyti naudojimosi infrastruktūra tvarką bei sąlygas pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nei ieškinyje, nei šiame reikalavime nepasisakyta, neišdėstytos ieškovės siūlomos naudojimosi infrastruktūra sąlygos. Pareiškus reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti ieškovės nurodytą sutartį, o ne nustatyti naudojimosi infrastruktūra sąlygas ir tvarką, buvo apribotos atsakovo procesinės galimybės siūlyti apsvarstyti jam priimtinas naudojimosi infrastruktūra sąlygas, o teismui jas vertinti.

14Dėl nuotekų siurblinės atstatymo. Teismas vadovavosi Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr.172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4.2 punktu; Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 ir padarė išvadą, kad tuo atveju, kai viešasis vandens tiekėjas, įgyvendindamas įstatyme nustatytą pareigą nepertraukiamai tiekti vandenį vartotojams, naudoja jam nepriklausančią vandens tiekimo infrastruktūrą, jam tenka pareiga užtikrinti šios infrastruktūros būklę. Taigi viešasis vandens tiekėjas turi kuo greičiau likviduoti avariją, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso vandens tiekimo infrastruktūros objektai, tačiau remonto sąnaudas apmoka abonentas (šiuo atveju – savininkas). Teismas nesutiko su ieškinio reikalavimu įpareigoti atsakovą suremontuoti sugadintus nuotekų siurblinės įrenginius, nes tokių sistemų priežiūrą turi užtikrinti ieškovė.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Apeliaciniu skundu (t. 5, b. l. 4-11) ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai bei priimti naujus įrodymus. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

17Dėl ieškovės reikalavimo nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąlygas bei tvarką. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovės pareikštas reikalavimas įpareigoti sudaryti su ieškove jos reikalaujamą sutartį negali būti vertinamas kaip reikalavimas nustatyti naudojimosi infrastruktūra tvarką bei sąlygas pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nei ieškinyje, nei šiame reikalavime neišdėstytos ieškovo siūlomos naudojimosi infrastruktūra sąlygos. Ieškovė nurodė, kad reiškė reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti panaudos sutartį su atsakovu pagal Nekilnojamojo turto panaudos sutarties projektą, kuriame ir buvo aiškiai nurodytos ir išdėstytos ieškovės siūlomos naudojimosi infrastruktūra sąlygos, t.y., panaudos sutartyje buvo nurodyta, jog Panaudos davėjas (Sutartyje - P. G.) leidžia neatlygintinai naudotis Panaudos gavėjui (Sutartyje - UAB „Giraitės vandenys“) panaudos sutartyje išvardintus vandentiekio ir nuotekų tinklus 9 metams po šios Sutarties pasirašymo, kurie pradedami skaičiuoti nuo vandentiekio ir nuotekų tinklų perdavimo Panaudos gavėjui perdavimo akto pasirašymo dienos, o panaudos gavėjas įsipareigoja naudoti vandentiekio ir nuotekų tinklus pagal jų tiesioginę paskirtį, tiekiant vandenį vartotojams. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog panaudos sutarties sudarymas negali būti vertinamas kaip reikalavimas nustatyti naudojimosi infrastruktūra tvarką bei sąlygas.

18Kauno apylinkės teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl ginčo tinklų naudojimosi tvarkos nustatymo, pažeidė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį. Šiame įstatyme nenumatyta galimybė naudotis viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra be jokio teisinio pagrindo, t.y. nesant sudarytai sutarčiai. Taigi, esant šalių nesutarimui, viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąlygas ir tvarką bet kokiu atveju turi nustatyti teismas, kadangi tokia būtinybė siejama su vartotojų interesu gauti komunalines paslaugas ir ieškovės pareigos tokius interesus užtikrinti įgyvendinimu. Kauno apylinkės teismas ieškovės pateiktame panaudos sutarties projekte nurodytų naudojimosi ginčo tinklais sąlygų bei tvarkos apskritai nevertino ir dėl jų nepasisakė, dėl to skundžiamo sprendimo dalis, kuria nebuvo išspręstas reikalavimas dėl ginčo tinklų naudojimosi tvarkos nustatymo, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

19Kauno apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepasinaudojo ikiteismine tvarka išspręsti iškilusių klausimų, t.y. neįvykdė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nurodytos pareigos. Pažymėtina, jog Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje tokia viešojo vandens tiekėjo pareiga apskritai nenumatyta. Šiame straipsnyje numatyta tik galimybė viešajam vandens tiekėjui kreiptis į savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo pagal šio straipsnio 2 dalį savo nuožiūra. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis taip pat imperatyviai nenumato, jog kreipiantis į teismą dėl infrastruktūros naudojimosi tvarkos nustatymo privalomai turi būti apsvarstyta galimybė ir dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros išpirkimo. Byloje pateiktas susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovo patvirtina, jog šalys negalėjo susitarti dėl ginčo tinklų naudojimosi tvarkos. Esant šalių nesutarimui dėl bet kurio iš infrastruktūros naudojimo būdo, šalys turi teisę viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygas ir tvarką pavesti nustatyti teismui.

20Kauno apylinkės teismas taip pat nepagrįstai nurodė, jog pareiškus reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti ieškovės nurodytą sutartį, o ne nustatyti naudojimosi infrastruktūra sąlygas ir tvarką, buvo apribotos atsakovo procesinės galimybės siūlyti apsvarstyti jam priimtinas naudojimosi infrastruktūra sąlygas, o teismui jas vertinti. Atsakovas turėjo galimybę susipažinti su pateiktu panaudos sutarties projektu ir pateikti savo motyvus, dėl ko ieškovės siūloma tvarka yra negalima ar nepriimtina, tačiau tokių reikalavimų atsakovas nereiškė ir dėl panaudos sutarties sąlygų nepasisakė. Atsakovas taip pat turėjo galimybę reikšti priešieškinį ir prašyti teismą nustatyti kitokią ginčo tinklų naudojimosi tvarką, nei siūlo ieškovė, tačiau tokia galimybe taip pat nepasinaudojo. Teismas, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, esant ieškovės išreikštai valiai dėl neatlygintinės naudojimosi tvarkos nustatymo ir nesant reikalavimų dėl kitokios tvarkos nustatymo, turėjo nustatyti ieškovės siūlomą ginčo tinklų naudojimosi tvarką.

21Dėl panaudos sutarties sudarymo. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog ieškovės veikla yra nuostolinga ir pelno už naudojimąsi atsakovui priklausančiais ginčo tinklais ieškovė negauna; taip pat į tai, jog ieškovė negali nenaudoti ginčo tinklų, nes privalo užtikrinti atsakovo iniciatyva atsiradusių vartotojų interesus; į tai, jog atsakovas, parduodamas žemės sklypus ir leisdamas prisijungti prie ginčo tinklų, neabejotinai turėjo suprasti, jog būtina ginčo tinklus perduoti naudotis atsakovui tam, kad užtikrinti ieškovės iniciatyva atsiradusių vartotojų viešuosius interesus; į tai, jog ginčo tinklai buvo pastatyti atsakovo iniciatyva komerciniais tikslais, siekiant gauti didesnę parduodamų žemės sklypų kainą, su juose esančia išvystyta inžinerine infrastruktūra. Taigi, atsakovas, įgyvendindamas savo projektą, neabejotinai gavo netiesioginę naudą (pelną), kuri neabejotinai padidėjo dėl pastatytų ir prijungtų ginčo tinklų prie ieškovės magistralinių tinklų; taip pat įvertinti aplinkybę, jog atlygintinis naudojimosi ginčo tinklais tvarkos nustatymas neatitiktų socialinio teisingumo ir teisėtų lūkesčių principo neatlygintinai naudotis atsakovo perduotais naudotis ginčo tinklais teikiant viešąsias paslaugas, o atsakovo komerciniai interesai būtų iškelti aukščiau vartotojų interesų. Ieškovės manymu, siūlomas neatlygintinos ginčo tinklų panaudos sutarties sudarymas labiausiai atitinka ieškovės ir atsakovo interesus ir leistų užtikrinti viešojo intereso apsaugą.

22Dėl sutarties nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, uždraudžiant vienašališką sutarties nutraukimą. Šiuo ieškiniu reikalavimas yra reiškiamas kito juridinio asmens, todėl negalima laikyti, jog ieškovės pareikštas reikalavimas buvo išnagrinėtas Kauno apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-2154-528/2012. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog 2005 m. spalio 26 d. sutartis Nr. 05/10/26 buvo teisėtai nutraukta nuo įspėjime nurodytos datos, t.y. nuo 2012 m. rugsėjo 25 d.. Ieškovė neturėjo teisės nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo 2005 m. spalio 26 d. sutarties Nr. 05/10/26, kadangi atsakovui priklausančių ginčo tinklų naudojimas tiesiogiai susijęs su ieškovės teikiama viešąja vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslauga - be atsakovo tinklų negalimas viešosios paslaugos teikimas, kadangi kitų tinklų Ginėnų kaime nėra. Taigi, teismui nenustačius tarp ieškovės ir atsakovo naujos ginčo tinklų naudojimosi tvarkos, turėjo būti konstatuota, jog 2005 m. spalio 26 d. sutartis Nr. 05/10/26 tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukta neteisėtai. Galimybė teisėtai naudotis ne ieškovei priklausančiais ginčo tinklais viešųjų paslaugų teikimui yra įtvirtinama būtent sutarčių pagrindu, taigi situaciją kuomet yra įtvirtinamas ginčo tinklų naudojimasis be jokio teisinio pagrindo, nėra galima.

23Dėl nuotekų siurblinės atstatymo. Teismas nesutiko su ieškinio reikalavimu įpareigoti atsakovą suremontuoti sugadintus nuotekų siurblinės įrenginius, nes tokių sistemų priežiūrą turi užtikrinti ieškovė. Tačiau Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta, kad vandens tiekėjas šiuos įrenginius suremontuoja, tačiau remonto sąnaudas apmoka abonentas (vartotojas) pagal vandens tiekėjo pateiktą sąskaitą jei kitaip nenustatyta vandens tiekimo sutartyje. Teismas nepagrįstai šiuo atveju nurodė, jog, likvidavus avariją, vadovaujantis Taisyklių 7.4 punktu, remonto sąnaudas turėtų apmokėti ginčo tinklų savininkas – atsakovas. Atsakovo neteisėtais ir kaltais veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo perkėlimas vartotojams nebūtų teisingas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuotekų siurblinės gyvavimo trukmė yra ne mažiau kaip 100 metų, o ne 5, kaip tai nurodė atsakovas, siekdamas pateisinti neteisėtą nuotekų siurblinės sugadinimą. Šiuo metu Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1205-667/2014 dėl galimai atsakovo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnio ir 294 straipsnio 1 dalyje, sugadinant nuotekų siurblinę. Siekiant išvengti papildomų teisminių ginčų ateityje, siekiant prisiteisti nuostolius iš atsakovo, būtent atsakovas ir turi būti įpareigotas per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę, esančią ( - ), reikalingą nuotekų tinklų eksploatavimui.

24Dėl atsakovo piktnaudžiavimo savo teisėmis. Atsakovas siekia išskirtinai tik savo finansinių interesų patenkinimo. Ginčo tinklai buvo statomi atsakovo iniciatyva, siekiant gauti turtinės naudos, t.y. siekiant brangiau parduoti nekilnojamąjį turtą. Atsakovo prašymu pastatyti ginčo tinklai prijungti prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų. Atsakovas taip pat davė sutikimus vartotojams neatlygintinai prisijungti prie jam nuosavybės teise priklausančių ginčo tinklų, nenustatydamas jokių papildomų tokios teisės įgyvendinimo sąlygų. Tokie atsakovo veiksmai, išreiškiant iniciatyvą prijungti statomus tinklus prie vandens tiekėjo infrastruktūros bei atitinkamas vandens tiekėjo sutikimas, vertintini kaip įrodymai paneigiantys savavališką vandens tiekimo tinklų naudojimą. Tarp ieškovės ir atsakovo niekada nebuvo susitarta, jog atsakovui priklausančius ginčo tinklus ieškovas naudos atlygintinai, kadangi pagal susiklosčiusią praktiką, ieškovė ne jai nuosavybės teise priklausančius vandentiekio ir nuotekų tinklus, naudoja būtent panaudos sutarčių pagrindu, t.y. neatlygintinai. Atsakovas, neatsižvelgdamas į tai, jog jam priklausančiais ginčo tinklais yra teikiamos viešosios paslaugos, neatsižvelgdamas į galimą pavojų tiek aplinkos, tiek ir Ginėnų k. gyventojų saugumui, uždraudė ieškovei naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais ginčo tinklais ir piktybiškai sugadino nuotekų siurblinės darbą, tuo padarydamas nuostolius ieškovei. Atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia pasipelnyti ieškovės sąskaita gaunant pakartotinai atlygį už ginčo tinklus, už kurių nutiesimą ir prijungimą prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, akivaizdu, jog jau gavo kompensaciją vykdant žemės sklypų su jau išvystyta infrastruktūra pardavimą.

25Dėl trečiųjų asmenų įtraukimo. Ginėnų kaimo gyventojai, iš atsakovo įsigiję žemės sklypus su juose esančia infrastruktūra ir atsakovo pastatytais ginčo tinklais, vėliau su naujuoju ginčo tinklų prižiūrėtoju - ieškove, tiesiogiai sudarė viešojo vandens tiekimo sutartis, pagal kurias ieškovė įsipareigojo nepertraukiamai tiekti geriamąjį vandenį ir šalinti nuotekas. 2012 m. liepos 5 d. Ginėnų kaimo vartotojų prašyme vartotojai buvo akcentavę, jog ieškovės vandentiekio bei nuotekų tinklų ir įrenginių eksploatacija yra tiesiogiai susijusi su ieškovės Ginėnų k. gyventojams teikiama viešąja vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslauga, kuri yra gyvybiškai svarbi Ginėnų k. gyventojams. 2005 m. spalio 26 d. sutarties Nr. 05/10/26 vienašališkas nutraukimas įtakoja ir tarp ieškovės ir Ginėnų kaimo gyventojų (vartotojų) sudarytų vandens tiekimo sutarčių tiesioginį vykdymą. Trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų turėjo būti įtraukti Ginėnų kaimo gyventojai, kadangi reikalavimas dėl ginčo tinklų naudojimosi tvarkos nustatymo yra susijęs su trečiųjų asmenų interesų teikti geriamąjį vandenį bei nuotekų šalinimo paslaugas Ginėnų k. gyventojams užtikrinimu.

26Dėl naujų įrodymų pateikimo. Ieškovė prašo priimti naują įrodymą, t. y. 2014 m. balandžio 22 d. UAB „Statybų ekspertų biuro“ raštą dėl nuotekų siurblinės eksploatavimo laiko, kuris buvo gautas tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Pateikiamas naujas įrodymas svarbus įrodant savavališkus ir piktybiškus veiksmus, sugadinant eksploatacijos laikui nesibaigus ir atsakovui nuosavybės teise priklausančios nuotekų siurblinės darbą, dėl ko buvo iškilęs pavojus gyvybiškai svarbių paslaugų tretiesiems asmenims, teikimui.

27Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 17-24) atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

28Dėl ieškovo reikalavimo nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąlygas bei tvarką. Atsakovas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad Nekilnojamojo turto panaudos sutarties projekte, pagal kurį apeliantė prašė nustatyti infrastruktūros naudojimo sąlygas bei tvarką, buvo aiškiai nurodytos ir išdėstytos apeliantės siūlomos naudojimosi infrastruktūra sąlygos, todėl, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo teigti, jog apeliantė nei ieškinyje, nei savo reikalavimuose neišdėstė savo siūlomų naudojimosi infrastruktūra sąlygų. Atsakovo nuomone, šis apeliantės teiginys nėra visiškai teisingas, be to, šis teiginys nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Teismas infrastruktūros naudojimo tvarką ir sąlygas nustato tik po to, kai šalims - vandens tiekėjui ir infrastruktūros savininkui nepavyksta susitarti dėl sutarties dėl infrastruktūros naudojimo sudarymo. Esamas teisinis reglamentavimas suteikią teisę šalims pasinaudoti sutarties sudarymo laisvės principu ir sudaryti sutartį dėl infrastruktūros naudojimo, o joms nesusitarus, siekiant užtikrinti viešųjų paslaugų tiekimą esant sąlygai, kad infrastruktūra yra tinkama ir reikalinga viešųjų paslaugų tiekimui, suteikia teisę teismui nukrypti nuo sutarties sudarymo laisvės principo bei vienos iš šalies prašymu, Geriamojo vandens tiekimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nustatytais pagrindais bei tvarka, nustatyti šalims privalomas infrastruktūros naudojimo sąlygas. Taigi, infrastruktūros naudojimo tvarkos ir sąlygų nustatymas negali būti prilyginamas sutarties sudarymui. Toks ieškovės reikalavimas yra teisiškai ydingas, nes toks reikalavimas apima kaip reikalavimą sudaryti sutartį, kuri sudaroma sutarties šalių laisva valia, taip ir reikalavimą nustatyti infrastruktūros naudojimo sąlygas bei tvarką, kuri nustatoma prieš šalių valią. Panaudos sutarties projektą pagal kurio sąlygas apeliantė prašė nustatyti infrastruktūros naudojimo tvarką bei sąlygas, atsakovas gavo kai dar galiojo 2005 m. spalio 26 d. panaudos sutartis Nr. 05/10/26, ir šio panaudos sutarties projekto pateikimas atsakovui nebuvo siejamas su šios bylos reikalavimais. Po 2005 m. spalio 26 d. sutarties Nr. 05/10/26 nutraukimo, tai yra po 2012 m. rugsėjo 25 d., apeliantė jokių infrastruktūros naudojimo sąlygų bei tvarkos atsakovui nepateikė.

29Apeliantės teiginys, kad apeliantei (vandens tiekėjui) nėra nustatyta pareigos nuspręsti dėl atsakovui priklausančios infrastruktūros reikalingumo bei tinkamumo vandens tiekimui prieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatai. Todėl apeliantei bei trečiajam asmeniui atsisakius geriamojo vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsakovui priklausančią infrastruktūrą pripažinti tinkama bei reikalinga vandens tiekimui, tai yra apeliantei neįvykdžius įstatymo numatytas būtinas sąlygas infrastruktūros naudojimo tvarkai bei sąlygoms nustatyti, pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai bei pagrįstai šį ieškovės reikalavimą atmetė.

30Dėl panaudos sutarties sudarymo. Ieškovės reikalavimas nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąlygas bei tvarką, įpareigojant atsakovą sudaryti panaudos sutartį su ieškove dėl geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimo Ginėnų kaimo gyventojams pagal prie ieškinio pridedamą panaudos sutarties projektą yra ydingas. Atsakovo nuomone, šis ieškinio reikalavimas taipogi pažeidžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas jo, kaip infrastruktūros savininko, teises. Atsakovas nesutinka su neatlygintinu jam nuosavybės teise priklausančios infrastruktūros naudojimu. Ieškovė, užtikrindama geriamojo vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymą Ginėnų kaimo gyventojams, privalėjo atsakovui nuosavybės teise priklausančios infrastruktūros naudojimo įteisinimui, pasiūlyti atlygintines infrastruktūros naudojimosi sąlygas.

31Atsakovas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad nei Geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo įstatyme, nei Vandentvarkos ūkio taisyklėse, kurios buvo patvirtintos LR statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172, nėra imperatyvaus nurodymo, jog inžinieriniai tinklai visais atvejais privalo būti perduodami atlygintinai. Atsakovas nurodo, kad su tokiu teiginiu galima būtų sutikti tik tuo atveju, jei infrastruktūros savininkas savo valia neatlygintinai naudojimui ar nuosavybėn ją perduotų vandens tiekėjui. Teismo nustatytos infrastruktūros naudojimo sąlygos ir tvarka, kuri neatitinka savininko valios, yra kaip nuosavybės (naudojimo bei valdymo teisių), taip ir sutarties sudarymo laisvės principą ribojanti priemonė, todėl infrastruktūros naudojimo sąlygos ir tvarka gali būti nustatyta tik griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymo nustatytos tvarkos. Teismas tenkinti ieškovės reikalavimą ir nustatyti infrastruktūros naudojimo tvarką bei sąlygas galėtų tik tuo atveju, jei ieškovė už paimamą nuosavybės teisės turinį sudarančią teisę - naudojimo teisę, pasiūlytų atsakovui ne mažesnį už šios teisės rinkos kainą apmokėjimą.

32Dėl sutarties nutraukimo. Prejudicinę reikšmę šioje byloje Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu, priimtu civ. byloje Nr. 2-2154- 528/2012, buvo konstatuota, jog ieškovo ir atsakovo 2005 m. spalio 26 d. sudarytą sutartį Nr. 05/10/26 nėra pagrindo pripažinti viešąja sutartimi. Šis sprendimas apskųstas nebuvo, yra įsiteisėjęs, todėl šiuo sprendimu nustatytos aplinkybės yra privalomos ir ieškovei. Atsakovo nuomone, ieškovės ir atsakovo santykiai dėl atsakovui priklausančios infrastruktūros naudojimo nėra viešieji, tai yra atsakovas neprivalo sudaryti sutartį dėl infrastruktūros naudojimo su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi (CK 6.161 str. 2 d.), juo labiau neatlygintinę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ieškovės bei trečiojo asmens išsakytos nuomonės pagrindu konstatavo, kad atsakovo infrastruktūra nereikalinga visuomenės poreikiams, tai yra, kad tarp jų atsiradę santykiai dėl infrastruktūros naudojimo nėra viešieji. 2005 m. spalio 26 d. sutartis Nr. 05/10/26 neterminuota. Neterminuotų panaudos sutarčių nutraukimą reglamentuoja CK 6.642 straipsnio 1 dalis. Panaudos davėjo teisė nutraukti terminuotą panaudos sutartį nesiejama su panaudos gavėjo sutikimu, todėl ieškovės - panaudos gavėjos sutikimas ar nesutikimas su 2005 m. spalio 26 d. sutarties nutraukimu neturi jokios teisinės reikšmės. Taigi, 2005 m. spalio 26 d. sutartis Nr. 05/10/26 yra negaliojanti, todėl neįmanoma įpareigoti šią sutartį vykdyti, nes tik galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6. 189 str. 1 d.). Infrastruktūros panaudos sutartis, kaip neatlygintina sutartis, negali būti nei sudaroma, nei tęsiama prieš savininko valią, netgi ir tuo atveju, jei panaudos sutartimi būtų užtikrinamas viešųjų paslaugų - geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, tiekimas gyventojams, kadangi šiam tikslui pasiekti infrastruktūrą, prieš savininko valią, tai yra prievarta galima paimti tik atlygintinai. Įstatymai ar poįstatyminiai teisės aktai nenustato pareigos atsakovui, fiziniam asmeniui, infrastruktūros savininkui, rūpintis bei užtikrinti aptariamų viešųjų paslaugų teikimą gyventojams. Todėl atsakovui negali būti taikomi įstatymuose įtvirtinti viešosioms sutartims taikytini sutarčių laisvės principo ribojimai, tai yra atsakovo teisė nutraukti įstatymo nustatyta tvarka 2005 m. spalio 26 d. sutartį negali būti ribojama.

33Dėl nuotekų siurblinės atstatymo. Sutartis nustojo galioti nuo 2012 m. rugsėjo 25 d., taigi nuo šios dienos ieškovė neturi teisės naudotis atsakovui priklausančiais tinklais, tame tarpe ir nuotekų siurbline. Nustojus galioti 2005 m. spalio 26 d. sutarčiai, ieškovės teisinis suinteresuotumas išnyko. Atsakovo nuomone, ta aplinkybė, jog ieškovė teikia viešąsias paslaugas vartotojams, negali patvirtinti jos teisinio suinteresuotumo arba įstatymų saugomo intereso buvimą. Atsakovo nuomone, ieškovė savo teisinį suinteresuotumą gali pagrįsti tik įstatymų nustatyta tvarka pripažinus infrastruktūrą tinkama bei reikalinga viešajam vandens tiekimui bei ją išpirkus ar, vykdant Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimus, pasiūlius nustatyti atlygintinę jos naudojimo tvarką. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, ieškovė nėra nuotekų siurblinės, esančios Ginėnų k., Kauno r. savininkė, teisės naudoti siurblinę neturi, todėl ji ir neturi teisės reikalauti, juo labiau savininko, atstatyti šią siurblinę.

34Atsakovas sutinka su apeliantės teiginiu, kad teismas nepagrįstai šiuo atveju nurodė, jog, likvidavus avariją, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Dl-629, 7.4 punktu, remonto sąnaudas turėtų apmokėti ginčo tinklų savininkas - atsakovas. Ieškovė teisingai nurodė, kad atsakovas, negaunantis jokių ginčo tinklais teikiamų paslaugų, negali būti laikomas vartotoju (abonentu) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo prasme.

35Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog šiuo atveju remonto išlaidas atlyginti tektų Ginėnų kaimo gyventojams, kadangi nuotekų siurblinė priskirtina prie magistralinių tinklų, o ne prie abonentams (vartotojams) priklausančių ir jų asmeninių poreikių tenkinimui reikalingų įrenginių (įvadų ir išvadų). Magistralinių tinklų remontą, atnaujinimą vykdo ieškovė iš tam tikslui vartotojų (abonentų) sumokėtos kainos už suteiktą paslaugą. Tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga kilusiam ginčui, nes nuotekų siurblinė buvo panaikinta teisėtai, ieškovei atsisakius naudotis įstatymo jai suteiktomis galimybėmis įteisinti infrastruktūros, tame tarpe ir nuotekų siurblinės, naudojimą.

36Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų. Atsakovas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad paslaugos Ginėnų kaimo gyventojams buvo pradėtos teikti 2005 m. spalio 26 d. sutarties Nr. 05/10/26, sudarytos su atsakovu, pagrindu. Teisinių santykių atsiradimą tarp vandens tiekėjo ir vartotojų suponavo pačių vartotojų prašymas ir vandens tiekėjo - ieškovės sutikimas tiekti vandenį bei šalinti nuotekas pagal tarp jų sudarytas abonentines sutartis. 2005 m. spalio 26 d. sutarties Nr. 05/10/26 sudarymas neturėjo jokios įtakos santykių, kilusių tarp vandens tiekėjo ir vartotojų, atsiradimui.

37Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad atsakovas, leidęs vartotojams prisijungti prie jam priklausančios infrastruktūros bei infrastruktūros prijungimas prie ieškovui priklausančių tinklų, sutiko, kad jam nuosavybės teise priklausančiais ginčo tinklais jo pastatyto gyvenamųjų namų kvartalo gyventojams būtų tiekiamas vanduo ir šalinamos nuotekos neatlygintinai. Tačiau ši aplinkybė dėl savo turinio techninio pobūdžio neparodo, kokios rūšies teisiniai santykiai dėl abonento įrengtos infrastruktūros naudojimo susiklosto tarp tiekėjo ir abonento, todėl šios aplinkybės per se negali būti vertinamos kaip patvirtinantis susitarimą dėl neatlygintinio infrastruktūros naudojimo.

38Dėl atsakovo siekio pasipelnyti. Atsakovo iš teisėtos veiklos gauta komercinė nauda, nuo kurios jis yra sumokėjęs visus būtinus mokesčius, nuosavybės teise priklauso jam ir nei vienas asmuo negali kėsintis į šią jo nuosavybę, o teismai šią jo nuosavybę privalo ginti. Ieškovė su atsakovu jokios sutarties dėl jo gautos ar negautos komercinės naudos panaudojimo užtikrinant viešųjų paslaugų (geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo) tiekimą nesudarė, todėl nei ieškovė, net trečiasis asmuo neturi teisės kėsintis į atsakovo gautą naudą ir reikalauti, kad jis gauta nauda neribotą laiką užtikrintų viešųjų paslaugų prieinamumą visuomenei. Tokie ieškovės lūkesčiai yra neteisėti.

39Dėl trečiųjų asmenų įraukimo. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl šalių 2005 m. spalio 26 d. sutarties Nr. 05/10/26 tolimesnio galiojimo bei vandens teikėjo (ieškovo) ir vandentvarkos infrastruktūros savininko (atsakovo) dėl infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos. Ginėnų kaimo gyventojai nėra šios sutarties šalys, nėra infrastruktūros savininkai, todėl šis ginčas jokios įtakos Ginėnų kaimo gyventojams neturės. Be to, ieškovė bei trečiasis asmuo atsisakė ginčo infrastruktūrą pripažinti tinkama bei reikalinga viešajam vandens tiekimui, tuo pripažindami, kad ginčo infrastruktūra Ginėnų kaimo gyventojams nėra reikalinga.

40Dėl ieškovės valios nuostolingumo. Įvertinus tai, kad ieškovė teikia viešąsias paslaugas ir ši veikla yra valstybės reguliuojama, įvertinus tai, kad šios veiklos ekonominiai rezultatai priklauso išimtinai nuo ieškovės bei trečiojo asmens veiksmų, tame tarpe ir nuo nustatytos paslaugų kainos dydžio, ieškovė neturi teisės remtis aplinkybe, jog jos veikla yra nuostolinga ir pelno už naudojimąsi atsakovui priklausančiais tinklais negauna.

41Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 32-35) trečiasis asmuo prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

42Pirmos instancijos teismo vertinimas, kad pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškiniu pateiktą sutartį negali būti vertinamas kaip reikalavimas nustatyti naudojimosi infrastruktūra tvarką bei sąlygas pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes ieškinyje neišdėstytos siūlomos naudojimosi infrastruktūra sąlygos, yra nepagrįstas. Tai prieštarauja pateiktam ieškovės sutarties projektui. Teismas iškreipia panaudos sutarties dalyką ir nepagrįstai nurodo, kad panaudos sutarties sudarymas negali būti vertinamas kaip reikalavimas nustatyti naudojimosi infrastruktūra tvarką bei sąlygas.

43Trečiojo asmens nuomone, apeliantė pagrįstai atkreipia teismo dėmesį į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi pareikštu ieškiniu ir siekiama išspręsti iškilusius tarp 2005 m. spalio 26 d. sutarties Nr. 05/10/26 šalių nesutarimus. Atsakovas, išreikšdamas norą (ketinimus) vienašališkai nutraukti 2005 m. sutartį Nr. 05/10/26 nenurodo, kaip bus užtikrinti gyventojų (vartotojų) įstatymu ginami interesai ir lūkesčiai.

44Teismas ieškovės pateiktų sutarties sąlygų nevertino ir nepagrįstai laikė, kad ieškovės reikalavimas nustatyti naudojimosi infrastruktūra tvarką ir sąlygas pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, būtų siekimas apriboti atsakovo procesines galimybes siūlyti apsvarstyti jam priimtinas naudojimosi infrastruktūra sąlygas, ir po to teismui jas vertinti. Trečiojo asmens nuomone, apeliantė pagrįstai argumentuoja, kad atsakovas turėjo galimybę dėl pateikto sutarties projekto pareikšti priešieškinį, tačiau tuo nepasinaudojo. Todėl ieškovės siūlomos sutarties sąlygos labiausia atitinka viešojo vandens tiekimo interesą - gyventojų aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir nuotekų šalinimą. Atsakovo prievolė užtikrinti iš jo žemės sklypus įsigijusiems asmenims galimybę naudotis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis yra ne mažesnė, nei šių paslaugų teikėjo. Būtent iš atsakovo asmenys (vartotojai) pirko nekilnojamąjį turtą. Atsakovo sutartinių įsipareigojimų pripažinimo ir užtikrinimo pirminė priežastis ta, jog atsakovas, kaip įpareigota sutarties šalis, savo įsipareigojimo norėjo pats. Atsakovas, parduodamas sklypus, turėjo numatyti įrengtos bendros kvartalo naudojimo reikmėms infrastruktūros teisinį statusą.

45Trečiojo asmens vertinimu, apeliantė pagrįstai mano, kad atsakovas neturėjo teisės nutraukti 2005 m. spalio 26 d. sutartį, nes tai tiesiogiai susiję su ieškovės teikiama viešąja vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslauga. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo tikslas - užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą eliminuoja atsakovo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, prieš tai neužtikrinus nenutrūkstamo vandens tiekimo Ginėnų gyventojams (vartotojams).

46Apeliantė pagrįstai teigia, kad būtų neteisinga, jog atsakovo padarytus nuostolius atlygintų gyventojai, kurie jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikę. Teismas, analizuodamas siurblinės remonto sąnaudas, išvadoje lyg tai sutinka, kad remonto sąnaudas atlygintų „abonentas (savininkas)“, tačiau galutiniame sprendime nesutinka su ieškinio reikalavimu įpareigoti atsakovą suremontuoti siurblinę. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo prasmę ginčo tinklų savininkas (atsakovas) negali būti laikomas paslaugos vartotoju, nes vartotojas tai abonentas (gyventojai).

47IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

48Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

49Faktinės bylos aplinkybės

50Atsakovui nuosavybės teise priklauso vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūra, esanti ( - ) : vandentiekio tinklai, unikalus Nr. ( - ) ; nuotekų tinklai, unikalus Nr. ( - ) ; spaudiminių nuotekų tinklai, unikalus Nr. ( - ) ; lietaus nuotekų inžinieriniai tinklai, unikalus Nr. ( - ) (toliau – ginčo tinklai), kurie 2006 m. liepos 26 d. buvo pripažinti tinkamais naudoti. 2005 m. spalio 26 d. atsakovas ir ieškovė sudarė sutartį Nr. 05/10/26 (toliau – Sutartis), kurioje nustatė, kad pripažinus vandentiekio ir nuotekų tinklus ir įrenginius tinkamais naudoti, pradedamas tiekti geriamas vanduo ir šalinamos bei valomos nuotekos pagal vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles (t. 1, b. l. 14). Šios Sutarties pagrindu ieškovė, neatlygintinai naudodamasi ginčo tinklais, tiekia geriamąjį vandenį ir šalina bei valo nuotekas Ginėnų kaimo gyventojams. Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2154-528/2012, iškeltoje pagal ieškovės Kauno rajono savivaldybės prevencinį ieškinį, kuriuo ieškovė prašė įpareigoti atsakovą P. G. vykdyti Sutartį, uždraudžiant vienašališką sutarties nutraukimą, 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - įpareigojo atsakovą P. G. vykdyti Sutartį, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Minėtas teismo sprendimas nebuvo skundžiamas, yra įsiteisėjęs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2012, tarp šalių Sutartį kvalifikavo kaip panaudos sutartį. Atsakovas, kurio netenkino neatlygintinis ieškovės naudojimasis ginčo tinklais, 2012 m. birželio 25 d. raštu įspėjo ieškovę, kad nutraukia Sutartį nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. (t. 1, b. l. 33). 2012 m. rugsėjo 11 d. raštu atsakovas pakartotinai kreipėsi į ieškovę bei trečiąjį asmenį su pasiūlymu įteisinti atlygintinį jam nuosavybės teise priklausančių tinklų naudojimą (t.1, b. l. 46). Ieškovė su Sutarties nutraukimu nesutinka. Atsakovas, nutraukęs Sutartį, uždraudė naudotis ieškovei jam priklausančiais ginčo tinklais (t. 1, b. l. 62). Atsakovui priklausanti nuotekų siurblinė sugadinta, neveikia siurbliai, siurblinės talpa ir siurbliai užpilti betonu. Šalys nesutaria dėl ginčo tinklų eksploatavimo tvarkos – atsakovas siūlo nustatyti atlygintinį ginčo tinklų naudojimą, o ieškovė siekia ir toliau naudotis ginčo tinklais neatlygintinai.

51Dėl naujų įrodymų prijungimo

52Ieškovė prašė priimti naują įrodymą - 2014 m. balandžio 22 d. UAB „Statybų ekspertų biuro“ raštą dėl nuotekų siurblinės eksploatavimo laiko“, kuris buvo gautas tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Ieškovės nuomone pateikiamas įrodymas svarbus įrodant atsakovo savavališkus ir piktybiškus veiksmus, sugadinant eksploatacijos laikui nesibaigus ir atsakovui nuosavybės teise priklausančios nuotekų siurblinę. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija netenkina ieškovės prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo, nes šiuos įrodymus ieškovė galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.

53Dėl reikalavimo nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąlygas bei tvarką ir sudaryti panaudos sutartį

54Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad reikalavimas įpareigoti atsakovą sudaryti sutartį pagal ieškovės pateiktą panaudos sutarties projektą negali būti vertinamas kaip reikalavimas nustatyti viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo naudojimosi infrastruktūra tvarką bei sąlygas. Nurodoma, kad pagal Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVNTĮ) 18 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti naudojimosi infrastruktūra tvarką bei sąlygas, tačiau jos nevykdė, nes sutarties projekte nurodytų sąlygų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Apelianto nuomone, GVNTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka dėl žemiau nurodytų priežasčių. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių. Ši aplinkybė lemia ginčo santykių teisinio reglamentavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo klasikinio civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-253/2012). Pagal GVNTĮ 18 straipsnio 2 dalį, viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Viešasis vandens tiekėjas sprendžia, ar viešojo vandens tiekimo teritorijoje esančios, bet ne jo valdomos ar naudojamos pagal sutartį geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai yra reikalingi ir tinkami viešajam vandens tiekimui ir, jeigu reikia, gali kreiptis į savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo pagal GVNTĮ 18 straipsnio 2 dalį (GVNTĮ 18 str. 4 d.). Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo naudojimosi infrastruktūra tvarka bei sąlygos yra nustatomos sutartyje, sudarytoje su šios infrastruktūros objektų savininku. Aukščiau nurodytos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad sutartį su infrastruktūros objektų savininku GVNTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka turi teisę sudaryti savivaldybė. Viešasis vandens tiekėjas gali inicijuoti tokios sutarties sudarymą, kreipdamasis į savivaldybę. Skundžiamame sprendime nustatyta aplinkybė, jog ieškovė neturi viešojo vandens tiekėjo statuso nėra paneigta. Ieškovė nėra licencijuotas viešasis vandens tiekėjas, nors ir teikia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nėra tas subjektas, kuris turi teisę sudaryti sutartį dėl viešajam vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui reikalingų objektų panaudojimo, taip pat nėra tas subjektas, kurio reikalavimu teismas privalo nustatyti naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką, kas sudaro pagrindą ieškovės reikalavimą dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąlygų bei tvarkos nustatymo atmesti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatymuose nėra tokio reglamentavimo, kuris imperatyviosiomis teisės normomis nustatytų infrastruktūros objekto savininko pareigą sudaryti su ieškovu jo reikalaujamą panaudos sutartį (CK 6.156 str. 2 d.). Ieškovei nepasiūlius atlyginimo už naudojimąsi atsakovui priklausančiais ginčo tinklais, o atsakovui nesutikus suteikti teisę ieškovei ginčo tinklais naudotis neatlygintinai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti panaudos sutartį.

55Dėl Sutarties nutraukimo

56Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas neturėjo teisės nutraukti Sutartį, kadangi atsakovui priklausančių ginčo tinklų naudojimas tiesiogiai susijęs su ieškovės teikiama viešąja vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslauga. Be atsakovo tinklų negalimas viešosios paslaugos teikimas, kadangi kitų tinklų Ginėnų kaime nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šalių santykiai, susiklostę Sutarties pagrindu dėl ginčo tinklų panaudos nėra viešieji. Aplinkybė, jog šalių sudaryta Sutartis nėra viešoji sutartis yra nustatyta prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčiu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu (c. b. Nr. 2-2154-528/2012). Šalių Sutarčiai nėra taikomi įstatymuose įtvirtinti sutarčių laisvės principo ribojimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių Sutartį kaip neterminuotą galima nutraukti CK 6.199 straipsnio pagrindu, apie tai kitą šalį įspėjus iš anksto per CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė faktiškai teikia viešojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, jos statusas ir veikla de facto atitinka viešojo vandens tiekėjo statusą, todėl ieškovė neturi galimybės pasirinkti teikti ar neteikti minėtas paslaugas po panaudos sutarties nutraukimo, nes privalomą viešojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikimas ieškovei nustatytas GVNTĮ.

57Dėl nuotekų siurblinės atstatymo

58Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė, kaip suinteresuotas asmuo, turintis pareigą užtikrinti viešųjų paslaugų Ginėnų kaimo gyventojams tiekimą, pagrįstai reikalauja įpareigoti atsakovą atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę, reikalingą nuotekų tinklų eksploatavimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo Sutarties nutraukimo 2012 m. rugsėjo 25 d. ieškovė neturi teisės naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiais ginčo tinklais ir nuotekų siurbline. Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas tik savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su daikto valdymo netekimu. Kadangi ieškovė nėra nuotekų siurblinės savininkė, ji neturi jokio teisinio suinteresuotumo dėl atsakovui priklausančio daikto, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti įpareigoti atsakovą atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, kaip viešasis vandens tiekėjas, vadovaudamasi Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 7.4 punktu, turi kuo greičiau suremontuoti nuotekų siurblinės įrenginius. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nuotekų siurblinės atstatymo išlaidas privalės padengti Ginėnų kaimo gyventojai. Nuotekų siurblinė nėra priskirta prie abonentams (vartotojams) priklausančių ir jų asmeniniams poreikių tenkinimui reikalingų įrenginių (įvadų ar išvadų). Nuotekų siurblinės remonto išlaidas privalo apmokėti atsakovas.

59Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

60Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl šalių 2005 m. spalio 26 d. sutarties Nr. 05/10/26 pagrindu tarp vandens tiekėjo (ieškovės) ir vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininko (atsakovo) susiklosčiusių santykių, ir Ginėnų kaimo gyventojai nėra minėtos sutarties šalys, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šalių ginčas Ginėnų kaimo gyventojų teisės ir pareigoms tiesioginės įtakos neturi. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nebuvo pagrindo įtraukti į bylos nagrinėjimą Ginėnų kaimo gyventojus trečiaisiais asmenimis. Aplinkybė, jog atsakovas siekia gauti atlygį už jam priklausančių ginčo tinklų naudojimą ir nesutinka suteikti teisę jais naudotis ieškovei neatlygintinai, negali būti pagrindu pripažinti atsakovo veiksmus piktnaudžiavimu savo teisėmis. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Todėl teisėjų kolegija dėl kitų apelaicinio skundo argumwentų nepasisako.

61Apibendrindama teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesines teisės normas, skundžiamo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

62Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

63Apeliacinį skundą atmetus iš ieškovės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK93 str. 1 d.). Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 1 500 Lt (t. 5, b. l. 25-26). Atsakovo sumokėta suma atitinka 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8.11 punkte nurodytą 1,5MMA dydį (1500 Lt) (CPK 98 str. 2 d.). Iš ieškovės atsakovui priteistina 1 500 Lt išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

64Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

65Apeliacinį skundą atmesti.

66Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

67Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ (į. k. 159702357) priteisti atsakovui P. G. (a. k. ( - ) 1 500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti

68Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė UAB ,,Giraitės vandenys“ pareiškė ieškinį (t. 1, b. l. 3-10),... 4. Nurodė, kad tarp šalių 2005 m. spalio 26 d. buvo pasirašyta 67 gyvenamųjų... 5. Ieškovė nurodė, kad siekiant išspręsti iškilusius nesutarimus ir kad... 6. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį ( t. 1, b. l. 94-97) prašė ieškinį... 7. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 89-91) nurodė, kad... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu (t. 4, b. l. 126 -153)... 10. Teismas Nustatė... 11. Dėl sutarties nutraukimo. Ieškovė pareiškė reikalavimą įpareigoti... 12. Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo atsakovo tinklais po panaudos... 13. Dėl ieškovo reikalavimo nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo... 14. Dėl nuotekų siurblinės atstatymo. Teismas vadovavosi Statybos ir... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. Apeliaciniu skundu (t. 5, b. l. 4-11) ieškovė prašo panaikinti Kauno... 17. Dėl ieškovės reikalavimo nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo... 18. Kauno apylinkės teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl ginčo tinklų... 19. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepasinaudojo... 20. Kauno apylinkės teismas taip pat nepagrįstai nurodė, jog pareiškus... 21. Dėl panaudos sutarties sudarymo. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog... 22. Dėl sutarties nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė... 23. Dėl nuotekų siurblinės atstatymo. Teismas nesutiko su ieškinio reikalavimu... 24. Dėl atsakovo piktnaudžiavimo savo teisėmis. Atsakovas siekia išskirtinai... 25. Dėl trečiųjų asmenų įtraukimo. Ginėnų kaimo gyventojai, iš atsakovo... 26. Dėl naujų įrodymų pateikimo. Ieškovė prašo priimti naują įrodymą, t.... 27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 17-24) atsakovas prašo... 28. Dėl ieškovo reikalavimo nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo... 29. Apeliantės teiginys, kad apeliantei (vandens tiekėjui) nėra nustatyta... 30. Dėl panaudos sutarties sudarymo. Ieškovės reikalavimas nustatyti vandens... 31. Atsakovas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad nei Geriamojo vandens tiekimo... 32. Dėl sutarties nutraukimo. Prejudicinę reikšmę šioje byloje Kauno miesto... 33. Dėl nuotekų siurblinės atstatymo. Sutartis nustojo galioti nuo 2012 m.... 34. Atsakovas sutinka su apeliantės teiginiu, kad teismas nepagrįstai šiuo... 35. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog šiuo atveju remonto... 36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų. Atsakovas nesutinka su apeliantės... 37. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad atsakovas, leidęs vartotojams... 38. Dėl atsakovo siekio pasipelnyti. Atsakovo iš teisėtos veiklos gauta... 39. Dėl trečiųjų asmenų įraukimo. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl šalių... 40. Dėl ieškovės valios nuostolingumo. Įvertinus tai, kad ieškovė teikia... 41. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 32-35) trečiasis asmuo prašo... 42. Pirmos instancijos teismo vertinimas, kad pareikštas reikalavimas įpareigoti... 43. Trečiojo asmens nuomone, apeliantė pagrįstai atkreipia teismo dėmesį į... 44. Teismas ieškovės pateiktų sutarties sąlygų nevertino ir nepagrįstai... 45. Trečiojo asmens vertinimu, apeliantė pagrįstai mano, kad atsakovas neturėjo... 46. Apeliantė pagrįstai teigia, kad būtų neteisinga, jog atsakovo padarytus... 47. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 49. Faktinės bylos aplinkybės... 50. Atsakovui nuosavybės teise priklauso vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo... 51. Dėl naujų įrodymų prijungimo... 52. Ieškovė prašė priimti naują įrodymą - 2014 m. balandžio 22 d. UAB... 53. Dėl reikalavimo nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo... 54. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 55. Dėl Sutarties nutraukimo... 56. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas neturėjo teisės nutraukti... 57. Dėl nuotekų siurblinės atstatymo... 58. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė, kaip suinteresuotas asmuo,... 59. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 60. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl... 61. Apibendrindama teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 63. Apeliacinį skundą atmetus iš ieškovės atsakovui priteistinos bylinėjimosi... 64. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 65. Apeliacinį skundą atmesti.... 66. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 67. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės... 68. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos...