Byla 2-3784-220/2019
Dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Simonai Beišienei, dalyvaujant ieškovui A. G., jo atstovui advokato padėjėjui Rimantui Cemnalianskiui, atsakovui Z. J.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui Z. J. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas A. G. (toliau – ieškovas) prašo iš atsakovo Z. J. (toliau – atsakovas) priteisti 1437 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bei visas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje jis nurodė, kad 2018 m. gegužės 27 d. su atsakovu sudarė žemės nuomos sutartį ir atsakovui išnuomojo 9,58 ha žemės, esančios ( - ). Šalys sutarė, kad už vieną išnuomotos žemės hektarą atsakovas ieškovui sumokės po 150 Eur, viso 1437 Eur. Sutartyje taip pat pažymėta, kad minėtą mokestį atsakovas sumokės ieškovui gavęs išmokas už išnuomotą žemę, bet ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šios sutarties sudarymo dienos. Sutarties terminas baigėsi 2019 m. gegužės 27 d., tačiau sutarta suma iki šiol nėra sumokėta.

6Be to, šalys 2018 m. gegužės 27 d. prie šios nuomos sutarties tą pačią dieną sudarė keturias privačios žemės sklypų panaudos sutartis. Šiose sutartyse nurodoma, kad atsakovui ieškovas leidžia naudotis jam privačios nuosavybės teise priklausančiais keturiais įvairaus dydžio žemės sklypais, pažymėtais unikalias numeriais Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), esančiais ( - ). Visų keturių panaudos sutarčių galiojimo laikas prasideda 2018 m. gegužės 27 d. ir baigiasi 2019 m. gegužės 27 d.

7Artėjant pasirašytos sklypų nuomos sutarties pabaigai ir siekiant taikiai išspręsti atsiskaitymą už žemės nuomą, ieškovas 2019 m. gegužės 6 d. išsiuntė atsakovui raštišką priminimą, kuriame nurodė, kad atsakovas nėra įvykdęs savo įsipareigojimų ir neatsiskaitęs už išsinuomotą žemę. Atsakovas raštišką priminimą gavo 2019 m. gegužės 7 d. 2019 m. birželio 26 d. ieškovo atstovas atsakovui pateikė pretenziją dėl susidariusios skolos, tačiau atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs su ieškovu.

8Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus bei paaiškino jame nurodytas aplinkybes. Jis parodė, kad žemės sklypo plotas nurodytas sutartyje nuo naudojamo žemės sklypo ploto skiriasi todėl, kad jam taip nurodė specialistai, kurie paaiškino, kad negalima deklaruoti pasodybinio sklypo. Pirmą kartą su atsakovu nuomos sutartį sudarė 2016 metais. Vėliau jas sudarė ir 2017-2018 metais. Nuomos sutartį pagal kurią atsakovas atsisako vykdyti buvo pasirašyta 2018 m. gegužės 27 d. Atsakovas atvyko pas jį ir jie kieme ant automobilio kapoto pasirašė minėtą sutartį. Pasirašant dalyvavo ir ieškovo žmona, kuri pasirašė kaip liudytoja. Su atsakovu jie sutarė, kad jis nuomosis iš ieškovo tą pačią žemę kaip ir 2016-2017 metais. Pirmą kartą, kai pasirašė žemės sklypų nuomos sutartį su atsakovu, nuvyko apžiūrėti žemės sklypų bei parodyti, kur jie yra, po to surašant sutartis jau nevyko jų apžiūrėti. Su atsakovu sutarė, kad jis ieškovui mokės 150 Eur už hektarą. Kaip sudaryti sutartį jis nesikonsultavo, nes viską tvarkė atsakovas. 2018 metų panaudos sutartis pasirašė atskirai kiekvienam plotui. Atsakovas atsivežė minėtas sutartis tą pačią dieną, kai sudarinėjo ir nuomos sutartį. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas rodė iniciatyvą pasirašyti tas sutartis, paaiškindamas, kad jam reikia dokumentus susitvarkyti. Neatkreipė dėmesio, kad ten panaudos sutartys, galvojo, kad tai tie patys šablonai, tai tiesiog užpildė duomenis ir viskas. Nesuprato, kad tai galėtų reikšti, kad jie sudarė ne nuomos, o panaudos sutartį, nes ant balto lapo buvo sudaryta nuomos sutartis. Pasirašant dokumentus atsakovas jam nieko nesakė, jog tai panaudos sutartys, o tiesiog pasiėmė juos ir išvažiavo deklaruoti ir tvarkyti dokumentus dėl žemės. Po sutarties pasirašymo jis nebuvo sutikęs atsakovo ir į jį nesikreipė, nes galvojo, kad atsakovas laikysis sutarties ir mokės už nuomą pinigus, kaip tai būdavo anksčiau. Pasitikėjo atsakovu, kadangi ne pirmi metai buvo sudaręs nuomos sutartį. Mano, jog panaudos sutartys buvo reikalingos tik deklaracijoms užpildyti. Žemės nuomos mokestis atsakovui nekito visus tris metus kiek jis ją nuomojo iš ieškovo. Atsakovas visada atsiskaitydavo ir jei atsakovas būtų sakęs, kad nemokės ieškovui už žemes, jis nebūtų išnuomojęs minėtų žemės sklypų.

9Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad sudaryta sutartis yra niekinė, kadangi sutartyje nėra užrašyta tikslaus adreso, nėra nurodyta unikalūs žemės sklypų numeriai. Nuomos sutartyje nurodyta 9,58 ha plotas, o panaudos sutartyse bendras plotas 10,24 ha. Pažymoje NMA prie Žemės ūkio ministerijos rašoma taip pat, kad žemės plotas10,24 ha ir mažų mažiausiai taip yra klaidinama valstybinė įstaiga. Tai parodo ieškovo nesąžiningumą. Taip pat neaišku, kodėl prie nuomos sutarties pasirašė S. G., kodėl ji neteikia ieškinio. Pagal tokią nuomos sutartį atsakovas negalėtų deklaruoti nacionalinėje mokėjimų agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos. Iš nuomos sutarties neaišku ar tai vienas žemės sklypas, nors paaiškėjo, jog tai keturi žemės sklypai. 2018 metais jis leido N. T. naudotis ganyti ir šienauti pievas neatlygintinai, nes pats iš ieškovo buvo gavęs žemės sklypus naudotis neatlygintinai. Jis neatsakė į ieškovo 2019 m. gegužės 6 d. priminimą, nes yra įsitikinęs, kad su juo sudarė panaudos sutartis, jos atitinka teisės aktų reikalavimus siekiant jas deklaruoti NMA. Už deklaruotus plotus (pievas) išmokas gavo. Pasirašyta nuomos sutartis buvo dėl jo neapsižiūrėjimo ir skubėjimo, todėl ir atsirado panaudos sutartys, kurios rodo, kad jam žemės sklypai perduoti naudoti neatlygintinai.

10Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi sutartis yra niekinė. Ieškovo žemės sklypus NMA deklaravo pagal panaudos sutartis, kadangi sutartyse turi būti nurodyti visi rekvizitai. Deklaravęs žemės sklypus jis gauna išmokas už bendrai deklaruotą plotą, todėl negali pasakyti kiek tiksliai gavo už ieškovo žemės sklypus. Naudojasi ne vieno ieškovo žemės sklypais. Turi virš 20 savininkų žemės sklypų, kuriais vienais ar kitais pagrindais naudojasi ir dirba minėtus žemės plotus. Taip pat paaiškino, kad jį, kaip ūkininką, surado ieškovo žmona S. G.. Kaip jį surado jis nežino, atvyko į namus ieškovas ir jo žmona ir pasiūlė nuomotis jų žemės sklypus. Kainą buvo sutarę 2015-2016 metais, jog jis gaus 20 procentų nuo deklaruotos žemės gautų išmokų, likusi suma atiteks ieškovui. Jie sakė, kad žino kiek moka už jų žemę. Kiek reiks mokėti galima nustatyti tik gavus išmokas. Ant ankstesnių nuomos sutarčių nebuvo parašyta kiek atsakovas turi mokėti ieškovui. Kodėl ieškovas ir jo žmona pasirašė ant paprasto lapo jis nežino. Anksčiau jis ieškovui mokėjo po 150 Eur/ha. Tokią sumą mokėjo 2015-2017 metais, o 2018 metais nebemokėjo, kadangi pasakė, kad ieškovas jam meluoja dėl išmokų dydžių. Panaudos sutarčių šablonus jis atvežė ir padavė ieškovui užpildyti. Jis nesakė ieškovui, kad tai panaudos sutartys ir kad neketina ieškovui mokėti nuomos mokesčio. Jis pats sugalvojo nuomoti žemę iš ieškovo pagal panaudos sutartį, kadangi laikė, kad už ankstesnius metus jis per daug sumokėjo ieškovui, todėl toliau nenorėjo mokėti ir sugalvojo paduoti ieškovui pasirašyti žemės panaudos sutartis. Ieškovas pasirašė panaudos sutartis ir su jomis sutiko. Jis nusprendė, kad ir toliau nuomos žemes iš ieškovo, tačiau pagal pasirašytas panaudos sutartis jis neprivalo ieškovui mokėti. Neketina mokėti ieškovui, nes jis apgaudinėjo atsakovą dėl išmokų už žemes. Dėl panaudos sutarčių sudarymo su nieko nesikonsultavo iš bendrų kalbų tarp ūkininkų sužinojo, jog galima žeme naudotis pagal panaudos sutartis, nemokant nuomos mokesčio. Pasirašytas panaudos sutartis atvežė ieškovo sūnus. Po to jokių daugiau skambučių nei iš jo nei iš ieškovo pusės nebuvo. Ankstesniais metais ieškovas ir jo žmona vis prašydavo pinigų už nuomotą žemę, todėl atsakovas dalį jų sumokėdavo anksčiau nei privalėdavo pagal nuomos sutartis. Kažkada skambino ieškovo žmona dėl nuomos mokesčio, tačiau jis pasakė, kad nemokės ieškovui ir jai, kadangi ankstesniais metais mokėjo ieškovui per daug. 2018-05-27 žemės nuomos sutartį ant balto lapo jis pasirašė nepasižiūrėjęs ir neperskaitęs jos.

11Teismas

konstatuoja:

12Ieškinys tenkintinas visiškai.

13Byloje kilo ginčas ar aplamai ieškovas turi teisę gauti ir reikalauti iš atsakovo sumokėti nuomos mokestį, kadangi šalys 2018 m. gegužės 27 d. pasirašė penkias žemės sklypų sutartis, tai yra vieną nuomos, kuriose nurodyta visų išnuomotų sklypų plotas (jis neatitinka pagal sklypų plotus nurodytus panaudos sutartyse) ir keturias panaudos sutartis.

14Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis joms turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012; 2013 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013). Kilus ginčui dėl tam tikros sutarties vykdymo, tai, kaip teismas teisiškai kvalifikuoja susiklosčiusius šalių teisinius santykius, lemia ne sutarties pavadinimas ar forma, o jos turinys, kuriame išdėstytos šalių teisės ir pareigos, sutarties sąlygos, kurios teisiškai kvalifikuojamos kaip būdingos tam tikrai CK reglamentuojamai sutarčių rūšiai. Sutartis pagal savo turinį gali turėti kelių sutarčių rūšių požymių (mišrios sutartys) arba šalys gali sudaryti ir kitokias, CK neišvardytas, sutartis, jeigu jos pagal savo pobūdį neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2015).

15Ieškovas savo reikalavimą grindžia 2018 m. gegužės 27 d. sutartimi, kurios pagrindu atsakovui išnuomojo 9,58 ha žemės, esančios ( - ). Sutartyje šalys sutarė, kad atsakovas mokės ieškovui150 Eur/ha (b. l. 4). Vadovaujantis sutartimi atsakovas nuomą turėjo sumokėti, kai gaus išmokas iš NMA už išnuomotą žemę, bet ne vėliau vienų metų laikotarpyje nuo sutarties sudarymo.

16Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovą ir atsakovą dar prieš 2018 metais sudarant nuomos ir panaudos sutartis siejo sutartiniai tų pačių žemės sklypų žemės nuomos santykiai. Ieškovas ir atsakovas 2016-2017 metais buvo sudarę nuomos sutartis (b. l. 41-45, 63-67), kurių turinys iš esmės nesiskiria. Pagal minėtas sutartis ieškovas išnuomojo 9,58 ha žemės esančios ( - ). Šiose sutartyse šalys sutarė, kad atsakovas mokės 150 Eur/ha ir minėtą mokestį sumokės gavęs išmokas už išnuomotą žemę, bet ne vėliau vienų metų laikotarpyje nuo sutarčių sudarymo. Atsakovas šių aplinkybių teismo posėdžio metu neneigė ir pripažino, jog anksčiau nuomojo žemės sklypus už kurių nuomą ieškovas gaudavo iš jo numos mokestį.

17Ieškovas nurodė, kad pirmais metais (2016 metais) atsakovui sudarius nuomos sutartį nuvyko į vietas, kur yra nuomojami žemės sklypai ir juo parodė vizualiai. Vėlesniais metais jie nebevyko apžiūrėti žemės sklypų, kadangi buvo nuomojami tie patys žemės sklypai. Atsakovas šių ieškovo nurodytų aplinkybių taip pat neneigia. Akivaizdu, jog tarp šalių susiklostė tęstiniai sutartiniai teisiniai santykiai, kadangi šalys pasibaigus nuomos sutarčiai, kiekvienais metais iš naujo pasirašydavo nuomos sutartį ir tuo pagrindu atsakovas naudojosi ieškovui nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais.

18Kaip teigia ieškovas, 2018 metais jis norėjo pratęsti nuomos santykius su atsakovu, tuo tarpu iš atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu (2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas, klausytis nuo 37:35 min. iki 37:46 min.), matyti, kad jis taip pat norėjo tęsti žemės sklypų nuomą, kuriuos ir anksčiau nuomojosi iš ieškovo, tačiau nenorėjo mokėti žemės nuomos mokesčio, kadangi, kaip jis nurodė teismo posėdžio metu, buvo permokėjęs už žemės sklypų nuomą 2016-2017 metais, o ieškovas su savo žmona elgėsi jo atžvilgiu nesąžiningai (2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas, klausytis nuo 42:30 min.- 43:32 min.). Taip pat, kad atsakovas buvo suinteresuotas naudotis ieškovui priklausančiais žemės sklypais patvirtina ir 2018 m. gegužės 27 d. panaudos sutartys, kurių pagrindu atsakovas Nacionalinei mokėjimų agentūrai (toliau -NMA) pateikia paraišką dėl išmokų skyrimo už žemės sklypų naudojimą (b. l. 74-140).

19Atsakovas, aplinkybę, kad permokėjo už nuomą ieškovui grindė tuo, kad su ieškovu sutarė, jog ieškovui atiteks 80 procentų išmokų, o atsakovui - 20 procentų (2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas, klausytis nuo 27:53 min. iki 30:00 min.). Jis nurodė, kad pasitikėjo ieškovu, kadangi šis nurodė, kad turi pažįstamų NMA ir šie žino konkrečiai kokios išmokos bus išmokėtos už ieškovui priklausančius nuomojamus žemės sklypus. Tačiau atsakovas nepateikė, jokių įrodymų dėl jo nurodytų aplinkybių susijusių su žemės panaudos, o ne žemės sklypų nuomos sudarymo. Atvirkščiai atsakovas nurodo, jog buvo sutaręs ieškovui mokėti 80 procentų išmokų, tačiau teismo posėdžio metu aiškino, kad neįmanoma nustatyti, kokia konkreti suma yra būtent už ieškovo nuomojamą žemę. Tai patvirtino ir Eržvilko seniūnijos, Jurbarko rajone dirbantis specialistas A. G. priiminėjantis žmonių paraiškas dėl deklaracijų, kuris paaiškino, kad išmokos deklaruojančiajam skaičiuojamos nuo viso bendro ploto. Išmokų sumas sudaro trys pagrindiniai kriterijai, tai: išmoka už pirmuosius 30 hektarus, žalinimo išmoka ir pereinamojo laikotarpio išmoka ūkininkaujantiems nepalankiose ūkininkauti vietovėse, todėl nėra aišku į kurią sritį pakliūva ieškovo žemės sklypai, nes už kiekvieną hektarą mokama skirtingos išmokos (2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas, klausytis nuo 1:18:00 val. – 1:20:00 min.). Atsakovas nepaaiškino kaip nustatė, kad permokėjo ieškovui ir dėl to nusprendė už 2018 metais naudojimąsi žemės plotais nebemokėti žemės nuomos mokesčio (CPK 178 straipsnis).

20Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad žemės sklypų plotai nesutampa su ankstesnėmis nuomos sutarties ir 2018 m. panaudos sutartimis nurodytais plotais nepaneigia aplinkybės, kad tarp jų buvo sudaryta žemės nuomos sutartis. Liudytojas A. G. patvirtino, kad deklaruojant nuomojamus žemės plotus gali būti padaryti atitinkami žemės sklypo plotų neatitikimai ir taip galėjo nutikti, todėl kad deklaruojant žemės plotus ir dirbant su specialia programa dalis žemės sklypų plotų yra išminusuojami kaip nedeklaruotini, nes negali būti dirbami (užaugę krūmynai, atsiradęs pastatas ir kitos kliūtys tinkamai dirbti žemę) (2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas, klausytis nuo 1:08:00 val. – 1:11:04 min.). Be to, matyti, kad ieškovo prašoma priteisti nuomos suma yra skaičiuojama mažesnį žemės plotą, nei, kad faktiškai naudojosi atsakovas.

21Iš ieškovo teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų matyti, kad šalims pasirašant 2016-2017 metais nuomos sutartis buvo nustatytas tas pats žemės plotas kaip ir 2018 metų nuomos sutartyje ir dėl to atsakovas ieškovui pretenzijų neturėjo. Taip pat deklaravo minėtus žemės sklypus su oficialiais VĮ “Registrų centras” nurodytais duomenimis, todėl atsakovo keliama versija, jog neaišku kokius žemės sklypus ieškovas išnuomojo laikytina nepagrįsta, kadangi iš esmės jis žinojo kokie tai žemės sklypai, žinojo jų unikalius numerius (kitu atveju kaip pats atsakovas nurodo būtų negalėjęs jų deklaruoti) bei faktiškai naudojosi žemės sklypais.

22Be pagrindo yra atsakovo teigimas, kad sudaryta 2018-05-27 nuomos sutartis yra niekinė, nes sutartyje nėra užrašyta tikslaus adreso, nėra nurodyta unikalūs žemės sklypų numeriai. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso( toliau-CK) XXIX skyriuje nurodytos žemės nuomos sąvoką bei sąlygos, forma, turinys. CK 6.550 straipsnis numato žemės sutarties turinį. Sprendžiant iš sudarytos 2018-05-27 9,58 ha žemės sklypo nuomos sutarties matyti, kad nors joje ir nėra nurodyta kokie žemės sklypai yra išnuomoti, tai yra žemės sklypo numeriai, tačiau šie duomenys, kuriuos reikalauja nurodyti minėtame straipsnyje yra nurodyti prie jos sudarytoje tos pačios dienos panaudos sutartyse, taip pat nekyla ginčo dėl išnuomotos žemės sklypų vietos. Be to, pačioje 2018-05-27 sudarytoje žemės sklypo nuomos sutartyje yra nurodytas žemės sklypų nuomos mokestis, nuomotojas ir nuomininkas, žemės nuomos terminas, atsiskaitymo laikotarpis, tai yra tie duomenys, kurie reikalingi sudarant žemės nuomos sutartį.

23Tokio pobūdžio bylose sprendžiant ginčą svarbu nustatyti kokie tikrieji šalių ketinimai buvo sudarant sutartį, nes šiuo atveju ieškovo ir atsakovo pozicija šiuo klausimu kardinaliai skiriasi (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-543-252/2019).

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis); sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes; aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, kai ginčo šalys siejamos sutartinių santykių, kilusių iš kelių skirtingų sutarčių, pastarosios, vadovaujantis sisteminiu sutarčių aiškinimo principu, analizuojamos kartu, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2018); teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010).

25Paties atsakovo paaiškinimais, 2018 m. panaudos sutartis ir 2016-2017 metais nuomos sutartys jam buvo reikalingos tik todėl, kad jis nuvykęs į seniūniją galėtų pateikti paraišką deklaracijoms pateikti. Iš byloje šalių bei liudytojo nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad tiek 2016-2017 metais, pasirašant atskiras nuomos sutartis (b. l. 42-45, 64-67) dėl visų žemės sklypų, tiek 2018 metais, pasirašant atskiras panaudos sutartis (b. l. 5-8), jos buvo pasirašomos tik todėl kad atsakovas galėtų nuomojamus žemės sklypus deklaruoti siekiant gauti išmokas, todėl visos šios sutartys, kurių pagrindu atsakovas teikė paraiškas deklaruojant žemės sklypus, nelaikytinos atskiromis sutartimis, nesusijusiomis su 2016-2017 metais surašytomis ant atskiro balto lapo žemės sklypo nuomos sutartimis ( b.l. 63,41,4 ) ir 2018 m žemės nuomos sutartimi, pagal kurią atsakovas pateikė ieškovui pasirašyti ne žemės nuomos sutartis, bet žemės panaudos sutartis, nes iš esmės, jų paskirtis buvo tik oficialiai gauti išmokas. Pagal minėtas 2016-2018 žemės nuomos sutartis, šiose sutartyse nėra nurodyta žemės sklypų kadastriniai bei unikalūs numeriai bei kiti duomenys reikalingi deklaracijai užpildyti ir gauti pagal jas atitinkamas išmokas iš NMA. Apie tai galima spręsti ir iš liudytojo A. G. paaiškinimo, kuris užpildydavo deklaracijas, ir iš NMA gauto rašto bei prie jo pridėtų dokumentų ( b.l. 73-140). Be to, kad atsakovas tikrai nuomojo iš ieškovo minėtus žemės sklypus, patvirtina ir Tauragės AVPK nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame apklaustas atsakovas nurodė, jog iš tiesų nuomoja žemės sklypus iš ieškovo, o ne naudojasi ja neatlygintinai ( b.l. 13). Ta nustatyta aplinkybė dar kartą paneigia atsakovo atsiliepime nurodytą teiginį, kad jis žemės sklypus naudojosi neatlygintinai. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad jis, manydamas, jog moka per daug už nuomojamus žemės sklypus, nusprendė vietoje atskirų nuomos sutarčių reikalingų teikiant paraiškas NMA, pateikti ieškovui panaudos sutartis, taip bandydamas išvengti mokėti nuomos mokestį, tai yra iš anksto neinformavęs apie savo ketinimus pateikė ieškovui panaudos sutarčių šablonus nurodydamas juos užpildyti, kuriuos atsakovas, tikėdamasis, kad taip reikia norint atsakovui patekti atitinkamas deklaracijas NMA ir gauti išmokas, jas užpildo ir pasirašo. Pagal šias sutartis ir buvo išmokėtos atsakovui išmokos, tačiau kiek tų išmokų atskirai už šias žemes išmokėta nėra nustatyta, nes jos yra apskaičiuojamos už visus žemės sklypus, kuriuos atsakovas pateikia NMA atitinkamas deklaracijas. Atsakovas teigia, kad apie savo ketinimus ieškovui nepranešė. Tačiau jis, vis dėlto, 2018-05-27 pasirašė 9,58 ha nuomos sutartį, sutikdamas ieškovui mokėti už kiekvieną hektarą po 150 Eur. Vadinasi ši aplinkybė rodo, kad atsakovas sutiko išsinuomoti iš ieškovo 9,58 ha žemės sklypus ir pinigus sumokėti, kai gaus išmoką už tą žemę, kurią jis deklaravo pagal sudarytas panaudos sutartis, kurios, kaip jau buvo minėta, buvo tik pagrindas pateikti NMA dėl išmokų gavimo. Teismas kritiškai vertina atsakovo paaiškinimus, kad jis nežino kodėl pasirašė prie panaudos sutarčių ir 2018-05-27 nuomos sutartį dėl išmokų sumokėjimo ieškovui, nes vertinant jo paaiškinimus galima teigti, kad jis tokiu būdu davė suprasti ieškovui, jog jis nuomos sutarties nekeičia, o tai tik patvirtina ieškovo paaiškinimus, kad jis taip pat suprato, jog tarp jų yra sudaryta žemės nuomos sutartis, o panaudos sutartis yra tik būtinas dalykas norint atsakovui įforminti deklaraciją NMA dėl išmokos gavimo. Be to, atsakovas iki ieškinio padavimo teismui dienos niekada nėra teikęs ieškovui jokio kito paaiškinimo dėl to, kad jis yra su juo sudaręs ne žemės nuomos, o panaudos sutartį ir jis jiems už žemę nemokės. Taigi, iš bylos duomenų laikytina, kad šalių tikslas buvo nuomos sutarties sudarymas pagal kurią atsakovas pateikia NMA deklaraciją dėl naudojimosi žemės sklypu ir gavęs išmokas sumoka ieškovui už hektarą po 150Eur., gavęs iš NMA atitinkamą išmoką.

26Išanalizavus ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į 2018-05-27 žemės nuomos sutarties sąlygos ir tarpusavio ryšį su kitomis 2016-2017 metų nuomos sutartimis, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, tai yra, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, kai ginčo šalys siejamos sutartinių santykių, kilusių iš kelių skirtingų sutarčių, pastarosios, vadovaujantis sisteminiu sutarčių aiškinimo principu, analizuojamos kartu, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize, teismas laiko, kad jog šalių tikroji valia buvo sutartiniai žemės sklypų nuomos santykiai pagal ieškovo ir atsakovo sudarytą 2018 m. gegužės 27 d. nuomos sutartį dėl bendro žemės ploto nuomos, o panaudos sutartys buvo tik sutarties priedai, be kurių atsakovas nebūtų galėjęs teikti paraiškos išmokoms gauti, todėl laikytina, kad atsakovas nesilaikė prievolės mokėti nuomos mokesčio ieškovui ir laiku su ieškovu neatsikaitė už 2018-2019 metais nuomotą žemę (CPK 185 straipsnis).

27CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

28Atsakovas pripažino, jog ieškovui nemokėjo žemės mokesčio sutartyje nustatytu laiku, o išmokas už žemę jis yra gavęs, todėl laikytina, jog jis pagal jų sudarytą minėtą nuomos sutartį pažeidė prievolę laiku atsiskaityti su ieškovu, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovo ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 1437 Eur (150 Eur x 9,58 ha) skola už žemės nuomą ir 5procentai dydžio metinės palūkanas nuo priteistos 1437 Eur sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-09-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ( CK 6.205 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

29Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistinos 343 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 43 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur advokato padėjėjo teisinės paslaugos, ieškovo naudai.

30Iš atsakovo priteistinos 11,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnio, 260 straipsnio, 263 straipsnio – 265 straipsnio, 268 straipsnio, 270 straipsnio, 385 straipsnio, teismas

Nutarė

32Ieškinį patenkinti visiškai.

33Priteisti iš atsakovo Z. J., asmens kodas ( - ) 1437 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt septynis eurus) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1437 Eur sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-09-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 343 Eur (tris šimtus keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. G., asmens kodas ( - ) naudai.

34Priteisti iš atsakovo Z. J., asmens kodas ( - ) 11,72 Eur (vienuolika eurų 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

35Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Ryšiai
1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Edmundas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G.... 3. Teismas... 4. Ieškovas A. G. (toliau – ieškovas) prašo iš atsakovo Z. J. (toliau –... 5. Ieškinyje jis nurodė, kad 2018 m. gegužės 27 d. su atsakovu sudarė žemės... 6. Be to, šalys 2018 m. gegužės 27 d. prie šios nuomos sutarties tą pačią... 7. Artėjant pasirašytos sklypų nuomos sutarties pabaigai ir siekiant taikiai... 8. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus bei paaiškino... 9. Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad... 10. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad su ieškiniu... 11. Teismas... 12. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 13. Byloje kilo ginčas ar aplamai ieškovas turi teisę gauti ir reikalauti iš... 14. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis joms turi įstatymo galią... 15. Ieškovas savo reikalavimą grindžia 2018 m. gegužės 27 d. sutartimi, kurios... 16. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų matyti,... 17. Ieškovas nurodė, kad pirmais metais (2016 metais) atsakovui sudarius nuomos... 18. Kaip teigia ieškovas, 2018 metais jis norėjo pratęsti nuomos santykius su... 19. Atsakovas, aplinkybę, kad permokėjo už nuomą ieškovui grindė tuo, kad su... 20. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad žemės sklypų plotai nesutampa su... 21. Iš ieškovo teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų matyti, kad šalims... 22. Be pagrindo yra atsakovo teigimas, kad sudaryta 2018-05-27 nuomos sutartis yra... 23. Tokio pobūdžio bylose sprendžiant ginčą svarbu nustatyti kokie tikrieji... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant... 25. Paties atsakovo paaiškinimais, 2018 m. panaudos sutartis ir 2016-2017 metais... 26. Išanalizavus ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į... 27. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos... 28. Atsakovas pripažino, jog ieškovui nemokėjo žemės mokesčio sutartyje... 29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi patenkinus ieškinį iš atsakovo... 30. Iš atsakovo priteistinos 11,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnio,... 32. Ieškinį patenkinti visiškai.... 33. Priteisti iš atsakovo Z. J., asmens kodas ( - ) 1437 Eur (vieną tūkstantį... 34. Priteisti iš atsakovo Z. J., asmens kodas ( - ) 11,72 Eur (vienuolika eurų 72... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...