Byla e2A-366-232/2016
Dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo BTA Insurance Company SE, veikiantis per filialą Lietuvoje

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo BTA Insurance Company SE, veikiantis per filialą Lietuvoje,

Nustatė

2I.GINČO ESMĖ.

3Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 1 288,80 EUR išmokėtos nuostolių sumos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad su draudėju A. P. P. 2013-07-10 sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas butas, esantis adresu M. D. g., Vilniuje (toliau tekste ginčo butas). Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo draudėjui 4597,64 Lt (1331,57 EUR) dydžio nuostolius, kuriuos draudėjas patyrė 2013-08-19 dėl atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ veikos. Nurodo, kad atsakovas administruoja bendro naudojimo vamzdynus name, kuriame yra draudėjui priklausantis butas. Teigia, jog dėl netinkamos bendrojo naudojimo vamzdynų priežiūros įvyko avarija, t. y. vanduo prasiskverbė į draudėjui priklausančias patalpas ir apgadino apdraustą turtą. Kadangi atsakomybė už žalą tenka bendrųjų konstruktorių administratoriui (atsakovui), įgyvendindamas savo regreso teisę, ieškovas reikalauja iš atsakovo priteisti išmokėtą nuostolių sumą.

5Atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad namo bendrojo naudojimo objektai tikrinami nuolatos. 2013 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais taip pat buvo atlikti namo bendrojo naudojimo objektų patikrinimai, kurių metu jokių problemų, susijusių su vamzdynų sistema nustatyta nebuvo, taip pat nebuvo gauta ir jokių patalpų savininkų nusiskundimų dėl namo vamzdžių iki įvyko minėta avarija. Pažymėjo, kad šalto vandens vamzdis trūko ginčo buto palubėje tualeto patalpoje, o tokia vieta yra prieinama tik iš buto vidaus, jokio kito priėjimo prie bendrojo naudojimo objekto – vandentiekio vamzdžio – nėra. Todėl teigti, kad namo administratorius neatliko veiksmų, kad išvengti avarijos, nėra pagrindo. Po avarijos, 2013-08-20 buto apžiūros metu, komisijos nariai padarė išvadą, kad yra trūkusi pačių gyventojų pakeista bendro naudojimo vandentiekio sklendė, kuri neatitiko keliamų reikalavimų. Tai galėjo atsitikti dėl to, kad buto savininkas darydamas remontą dar 2009 metais, savavališkai, nepranešdamas namo administratoriui, pakeitė vandentiekio sklendę. Tokiu būdu ir buvo įrengtas reikalavimų neatitinkantis šalto vandens ventilis, todėl už tokius savavališkus buto savininko veiksmus, atsakovas pareigos atsakyti neturi.

6Tretysis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra įrodytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, žalą sąlygojo paties ieškovo draudėjo netinkami veiksmai keičiant vandentiekio sklendę. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnutinai. Priteisė iš atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ 1288,80 EUR žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos (1288,80 EUR) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-01-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 29 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą naudai.

8Teismas nustatė, kad 2013 m. rugpjūčio 19d. įvyko vandentiekio avarija, kurios metu buvo užlietas namo D. g., -tas butas. Nurodytos aplinkybės yra užfiksuotos ieškovo atstovo surašytame 2013-08-21 Defektiniame akte. Atsakovo darbuotojai apžiūrėję butą, nustatė, kad bute trūko bendro naudojimo vandentiekio sklendė (lubose), kuri buvusi pakeista pačių gyventojų bei neatitiko jai keliamų reikalavimų. Atsakovo teigimu, buto užliejimą sąlygojo ne administratoriaus veiksmai (neveikimas), o paties buto savininko savavališki veiksmai. Tačiau teismas su šiais teiginiais nesutiko. Nurodė, jog atsakovas pripažino, kad gyventojas neturėjo teisės pats savarankiškai keisti sklendės, kurios priskiriamos prie bendrojo naudojimo objektų. Todėl teismas sprendė, kad pats administratorius yra atsakingas už jų būklės stebėjimą bei jų priežiūrą. Į bylą atsakovo pateikti Statinio techninės priežiūros žurnalas bei Gyvenamojo namo apžiūros aktai nepatvirtina atsakovo nurodomų aplinkybių, kad jis savo, kaip administratoriaus pareigas vykdė tinkamai (CPK 178 str.). Esant tokioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra atsakingas už buto užliejimu padarytą žalą, kurią privalo atlyginti. Ieškovas kompensavo draudėjui 4597,64 Lt (1331,57 EUR) dydžio nuostolius, kuriuos draudėjas patyrė minėtos avarijos metu. Todėl ieškovas - Draudimo bendrovė įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens, kaip tai numato CK 6.1015 str. 1 dalies nuostatos. III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

9Apeliantas (atsakovas) UAB “Senamiesčio ūkis” apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai ginčą sprendė remdamasis CK 6.266 straipsnio nuostatomis, teismas privalėjo taikyti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančių CK 4.82-4.85 straipsnių nuostatas ir ginčą spręsti remiantis bendraisiais žalos atlyginimo bendraisiais pagrindais (CK 6.263,6.246-6.249 straipsniai). Šioje byloje UAB „Senamiesčio ūkis" tariamos civilinės atsakomybės klausimas turėjo būti sprendžiamas tik įvertinus visas būtinąsias jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltę. Iš byloje esančių įrodymų galima konstatuoti, kad paties buto gyventojo veiksmai, vandentiekio sklendės pakeitimas buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, todėl žalos padarymas yra sietinas su paties buto savininko veiksmais. Nors pirmosios instancijos teismas ir rėmėsi 2013-08-20 Aktu Nr. 130820/1, tačiau visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, jog sklendė buvo pakeista paties gyventojo ir neatitiko jai keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo tokios savo padarytos išvados ir nepagrindė byloje esančiais įrodymais, tokiu būdu pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus. Be to, pirmosios instancijos teismas netyrė, ar namo administratorius UAB „Senamiesčio ūkis" tinkamai, laikydamasis galiojančių teisės normų, atliko namo bendrųjų inžinerinių tinklų ir konstrukcijų priežiūrą. Pažymėjo, jog namo administratorius UAB „Senamiesčio ūkis" visas savo pareigas, susijusias su vandentiekio tinklų technine priežiūra, atliko tinkamai. Šiuo atveju nėra jokių įrodymų rodančių, kad namo administratorius neatliko kokių nors veiksmų, kurių neatlikimas galėjo turėti įtakos buto, esančio M. D., Vilnius, užliejimui. Ieškovas, teigdamas, kad apeliantas neprižiūrėjo bendro naudojimo vamzdyno, nepateikė jokių įrodymų. Taip pat byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie liudytų apie namo bendrosios inžinierinės įrangos (vandentiekio vamzdyno) trūkumus (defektus), ar netinkamą jų priežiūrą ir tokių įrodymų byloje nėra. Apeliantas jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir savo pareigas, susijusias su Namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimu, vykdė tinkamai. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatyta, kad atsakovas savo veiksmais būtų padaręs kokį nors fizinį poveikį trūkusiam vandentiekio vamzdžiui (sklendei) ar neužtikrinęs jo priežiūros, todėl nenustačius jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, dėl kurių vamzdis (sklendė) galėjo trūkti, negalima atsakovo civilinė atsakomybė ir bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CPK 185 straipsnis, CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai). Pažymėjo, kad neįrodytas ir priežastinis ryšys tarp bendrojo naudojimo objektų (vandentiekio tinklų) priežiūros ir atsiradusios žalos. Apeliantas sieja žalos atsiradimą (buto užliejimą) su faktine, įrodymais pagrįsta aplinkybe, dėl savavališkai pakeistos vandentiekio sklendės. Apeliantas mano, kad ieškovas nepakankamai ištyrė draudiminio įvykio priežastis ir aplinkybes, nepagrindė savo ieškininio reikalavimo ir neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių, o priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą.

10Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per filialą Lietuvoje, atsiliepimu prašė atmesti apelianto skundą kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-25 sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad daugiabutį namą M. D. g., Vilniuje, draudžiamojo įvykio metu administravo apeliantas, todėl kaip gyvenamojo namo administratorius, privalėjo naudoti ir tinkamai prižiūrėti (eksploatuoti), t.y. valdyti, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, nes jis buvo šių objektų valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme. Apeliantas turėjo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą (LR Vyriausybės 2001 m. gegužes 23 d. nutarimu Nr.603 patvirtinti „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai"). Pirmos instancijos teismas 2015-05-25 nustatė, kad 2013-08-19 įvyko vandentiekio avarija, kurios metu trūko bendro naudojimo vandentiekio sklendė (lubose) bei buvo užlietas namo D. g., Vilnius, butas, todėl už užliejimą ir jo pasekmes yra atsakingas apeliantas. Pirmos instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais pagristai konstatavo, kad apeliantas savo, kaip administratoriaus pareigas vykdė netinkamai ir priėmė pagrįstą išvadą kad apeliantas yra atsakingas už buto užliejimu padarytą žalą, kurią privalo atlyginti. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

12Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

13Byloje ginčas kilęs tarp draudiko (ieškovo) atlyginusio žalą draudėjui dėl apdraustojo turto sugadinimo įvykus gyvenamojo namo vandentiekio avarijai, pareiškusio reikalavimą subrogacijos tvarka, namo kuriame yra ginčo butas administratoriui (atsakovui), teikiančiam namo inžinerinių tinklų priežiūros paslaugas dėl žalos atlyginimo sumos priteisimo.

14Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į joje nagrinėjamo ginčo pobūdį, taikytinos subrogacijos, o ne regreso taisyklės.

15CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

16Byloje nustatytos tokios ginčo faktinės aplinkybės dėl kurių tarp šalių nėra. Ginčo butas buvo apdraustas ieškovo. 2013-08-19 ginčo bute, trūkus namo bendro naudojimo vamzdyno sklendei, įvyko avarija, kurios metu vanduo prasiskverbė į draudėjui priklausančias patalpas, ir apgadino apdraustą turtą, draudikas (ieškovas) kompensavo draudėjui nuostolius 4597,64 Lt (1331,57 Eur) sumai. Tačiau apeliantas neigia jog avarija kilo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo), jo kaip namą administruojančios įmonės netinkamai teiktų administravimo paslaugų prižiūrint namo konstrukcijas ir inžinerinius tinklus. Šalys taip pat skirtingai traktuoja taikytiną atsakovo atsakomybei atsirasti teisę. Ieškovas teigia jog šiuo atveju taikytina CK 266 straipsnio 1 dalies 270 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios griežtąją atsakomybę be kaltės, atsakovas teigia jog taikytinos bendrosios civiline atsakomybę reguliuojančios CK 245-252 straipsnių nuostatos. Taip pat šalys skirtingai vertina kai kuriuos atsakovo pateiktus įrodymus.

17Pažymėtina jog atsakingu skolininku pagal šį CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal šį straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Tokia praktika formuojama LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartyje civ. byloje Nr.3K-3-123/2009 bei kt. nutartyse.

18Apeliantas teigia, kad jis negali būti atsakingas, nes namo bendrojo naudojimo vamzdyno vamzdis ir trūkusi sklendė yra draudėjo bute, kad buto gyventojo savavališki veiksmai, 2009 metais pakeičiant vandentiekio sklendę, neatitinkančią keliamų reikalavimų sklende buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, kad pirmosios instancijos teismas remdamasi atsakovo darbuotojų surašytu 2013-08-20 Aktu Nr. 130820/1, nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, jog sklendė buvo pakeista paties gyventojo ir neatitiko jai keliamų reikalavimų. Su šiais apelianto teiginiais negalima sutikti. Vertinant šį dokumentą pastebėtina jog aktas surašytas ir pasirašytas atsakovo darbuotojų, jame nurodoma akto surašymo vieta Dominikonų g. 15, Vilniuje, su aktu buto gyventojai, nesupažindinti, nepridėtas gyventojo paaiškinimas dėl avarijos aplinkybių ir sklendės keitimo. Akto turinys neinformatyvus, akte nurodyta apžiūros data 2013 08 20, tačiau nenurodoma kas buvo apžiūrėta, turint omenyje, kad aktas surašytas adresu, kuris nesutampa nei su ginčo buto nei su atsakovo buveinės adresu, nurodytu procesiniuose dokumentuose darytina išvada kad apžiūra atlikta ne bute. Toliau seka trumpas įvykio aprašymas nurodant kad namo M. D. g. bute Nr. trūko bendro naudojimo sklendė ir išvada, kad trūkusi bendro naudojimo vandentiekio sklendė pakeista pačių gyventojų, neatitiko keliamų reikalavimų. Tačiau nei kokia tai sklendė, nei kokių reikalavimų ji neatitiko, nei kuo remiantis komisija priėjo išvados, kad sklendė pakeista pačių gyventojų, akte nenurodoma, nei avarijos vieta nei sklendė niekaip neužfiksuota ir neaprašyta, o pati sklendė galėjusi tapti įrodymu neišsaugota atsakovo darbuotojų šalinusių avarijos padarinius. Apeliantas yra pelno siekianti įmonė vykdanti ūkinę veiklą, susijusia su gyvenamųjų namų, bendro naudojimo konstrukcijų ir inžinerinių tinklų priežiūra, todėl jo darbuotojų surašyti rašytiniai įrodymai, šiuo atveju apelianto darbuotojų surašytas aktas laikytinas privačiu rašytiniu įrodymų (CPK 197 straipsnio 1 dalis), o ne dokumentu išduotu valstybės ar savivaldybės institucijų ar kitų valstybės įgaliotų asmenų turinčių didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Todėl atsižvelgiant į suminėtus akto trūkumus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai jog vien šio akto pagrindu laikyti nustatyta aplinkybę, kad buto gyventojai savavališkai pakeitė sklendę netinkama nėra pagrindo. Išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžio įrašo nustatyta, kad atsakovo atstovė negalėjo išsklaidyti ieškovo atstovo pagrįstų abejonių kad ginčo buto gyventojai negalėjo savavališkai pakeisti sklendės nes tam būtų reikėję atjungti vandenį visame name, patalpose, kurios paprastai rakinamos ir turi būti prižiūrimos administratoriaus.

19Apeliantas teigia jog jis kaip namo administratorius visas savo pareigas, susijusias su vandentiekio tinklų technine priežiūra, atliko tinkamai ir kad nėra jokių įrodymų rodančių, kad namo administratorius neatliko kokių nors veiksmų, kurių neatlikimas galėjo turėti įtakos ginčo buto, Vilnius, užliejimui, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad namo bendrosios inžinierinės įrangos (vandentiekio vamzdyno) trūkumus (defektus), ar netinkamą jų priežiūrą ir tokių įrodymų byloje nėra, kad jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko savo pareigas vykdė tinkamai nenustatyta, kad atsakovas savo veiksmais būtų padaręs kokį nors fizinį poveikį trūkusiam vandentiekio vamzdžiui (sklendei) ar neužtikrinęs jo priežiūros, todėl nenustačius jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, dėl kurių vamzdis (sklendė) galėjo trūkti, negalima atsakovo civilinė atsakomybė ir bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CPK 185 straipsnis, CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai). Su šiais apelianto teiginiais taip pat negalima sutikti. Pirma, šiuo atveju nei ieškinyje, nei teismo sprendime nėra nurodyta jog atsakovas atliko kokius nors aktyvius neteisėtus veiksmus nulėmusius sklendės trūkimą ir ginčo buto užpylimą. Ieškinio reikalavimai buvo remiami teiginiais jog atsakovas kaip tik neatliko arba netinkamai atliko savo kaip namo administruojančios įmonės pareigas prižiūrėti vamzdyną kaip tai numatyta Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau tekste reglamentas) nustatančio gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, kuri privaloma ir įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrąją nuosavybę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį, taip pat įmonėms, vykdančioms daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūrą pagal sutartis su šių namų savininkais (bendraturčiais) ar su daugiabučių namų savininkų bendrijomis, savivaldybių institucijoms. Pagal reglamento IV dalies 11 punktą dalį, privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo, saugaus naudojimo ir kt., reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse, būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Gyvenamojo namo savybės turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę. Reglamento V dalyje nustatyta, privalomųjų reikalavimų įgyvendinamas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais) (reglamento 7.1. punktas) gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (7.3 punktas) gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7.3. punktas). Reglamente nustatyti privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: esamos gyvenamojo namo, jo dalių būklės nustatymas ir jos atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimas; privalomųjų darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas; privalomųjų darbų įvykdymas (reglamento 8.1.-8.3. punktai). Reglamento VI dalis reglamentuoja priemones gyvenamojo namo būklės įvertinimui ir privalomųjų darbų nustatymui atlikti šios reglamento dalies 9 punkte numatyta, kad gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant šias apžiūras, stebėjimus ir tyrinėjimus: nuolatinius stebėjimus; kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (gyvenamojo namo naudotojo ar techninio prižiūrėtojo sprendimu ir prieš prasidedant žiemos sezonui); neeilines apžiūras, statybinius tyrinėjimus, jeigu jie reikalingi gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti ir kt.. Gyvenamojo namo ir jo dalių apžiūras pagal reglamento 11 punkto nuostatas atlieka: nuolatinius stebėjimus – gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą; kasmetines ir neeilines apžiūras – specialistų grupė (komisija), kurios vadovas turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, suteikiančius teisę eiti vieną iš pagrindinių statybos techninės veiklos sričių vadovo pareigas. Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis (reglamento 11,12. Punktai) .

20Apeliantui pripažinus, kad gyventojas neturėjo teisės pats savarankiškai keisti sklendės, kurios priskiriamos prie bendrojo naudojimo objektų ir pateikus žurnalą, kuriame tokie gyvento veiksmai savavališki veiksmai neužfiksuoti pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo jog netgi darant prielaidą jog sklendė iš tikrųjų buvo pakeista savališkai, laikytina, kad atsakovas neužfiksavęs tokio veiksmo savo pareigas pagal reglamentą atliko netinkamai (e.bylos priedo l.26-33) nepatvirtina jo nurodomų aplinkybių, kad jis savo, kaip administratoriaus pareigas vykdė tinkamai (CPK 178 str.).

21Apeliantas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika bylose, kurių faktinės aplinkybės esmingai skiriasi. LAT 2014 04 16 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-204/2014, kurioje taip pat nagrinėtas ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos, atsiradusios dėl buto užliejimo, atlyginimą, bei proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo aiškinimo ir taikymo buvo nustatyta, kad buto užliejimo ir žalos atsiradimo priežastimi buvo netvarkingi santechnikos mazgai viršutinio buto vonioje, kurie nelaikytini namo bendra inžinerine įranga, kuria prižiūrėti yra administratoriaus pareiga. LAT 2009 03 17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009 nustatyta jog žala ieškovo draudėjos turtui dėl terasos konstrukcinių ir jos būklės trūkumų – netinkamo terasos ir sienos sandūros hidroizoliacinio sluoksnio įrengimo, šio konstrukcijos elemento neefektyvumo. Vandens pratekėjimas į trečiojo asmens butą buvo periodiškai stebimas tiek iki ginčo įvykio, tiek po jo. Kadangi neįrodytas priežastinis ryšys tarp galimos lietaus vandens vamzdyno stovo (bendrosios nuosavybės objekto) netinkamos priežiūros ir žalos atsiradimo, tai teismas netyrė netinkamo priežiūros fakto. Kadangi atsakovai 729-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir namo administratorius nei įstatymu, nei sutartimi neįpareigoti prižiūrėti atsakovės nuosavybės teisėmis valdomo turto, konstatuota jog jiems nekyla civilinės atsakomybės dėl šio turto valdymu padarytos žalos.

22Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą ir padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas, o byloje esančių įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumą.

23Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

24Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasi CPK 325 str., 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė... 2. I.GINČO ESMĖ. ... 3. Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per filialą Lietuvoje, kreipėsi... 4. Nurodė, kad su draudėju A. P. P. 2013-07-10 sudarė Gyventojų turto draudimo... 5. Atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė... 6. Tretysis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad 2013 m. rugpjūčio 19d. įvyko vandentiekio avarija,... 9. Apeliantas (atsakovas) UAB “Senamiesčio ūkis” apeliaciniu skundu prašo... 10. Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per filialą Lietuvoje, atsiliepimu... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir... 13. Byloje ginčas kilęs tarp draudiko (ieškovo) atlyginusio žalą draudėjui... 14. Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis draudikui, išmokėjusiam... 15. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių,... 16. Byloje nustatytos tokios ginčo faktinės aplinkybės dėl kurių tarp šalių... 17. Pažymėtina jog atsakingu skolininku pagal šį CK 6.266 straipsnį gali būti... 18. Apeliantas teigia, kad jis negali būti atsakingas, nes namo bendrojo naudojimo... 19. Apeliantas teigia jog jis kaip namo administratorius visas savo pareigas,... 20. Apeliantui pripažinus, kad gyventojas neturėjo teisės pats savarankiškai... 21. Apeliantas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika bylose, kurių... 22. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą,... 23. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir... 24. Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasi CPK 325 str., 326 straipsnio 1 dalies... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti...