Byla 2-835-429/2011
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai J. K., jos atstovui adv. A. T., suinteresuotam asmeniui G. D., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyriaus atstovei M. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. D. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama S. A. iki nacionalizacijos privatinės nuosavybės teise valdė 964 kv.m. žemės sklypą ( - ) (dabar ( - )).

3Pareiškėja pilnai palaiko pateiktą pareiškimą ir prašo jį tenkinti. Teismo posėdyje paaiškino, kad jos tėvai turėjo žemės sklypą, kuris yra dabartinėje Vėjo gatvėje. Mamos pusbrolis K. R. norėjo šalia pareiškėjos mamai priklausančio žemės sklypo įsigyti žemės sklypą iš D., kuris dabar randasi ( - ). Pareiškėjos mama pusbroliui paskolino pinigų šio sklypo įsigijimui be jokios paskolos sutarties ar skolos raštelio. Vėliau jis neišgalėjo grąžinti skolos, vietoj skolos grąžinimo šią žemę perleido pareiškėjos mamai S. A., kuri pusbroliui K. R. primokėjo kainos skirtumą, taip iš jo perpirkdama tą sklypą. R. perdavė pareiškėjos mamai Hipotekos raštą. Pareiškėjos tėvai ginčo sklype esantį namą pradėjo statyti 1939 m., 1940 m. pavasarį statybas baigė, pareiškėja tuo metu buvo 9 metų amžiaus. Tėvų statytą namą pareiškėja pardavė suinteresuotam asmeniui G. D., tačiau žemės sklypo, kuriame stovėjo namas, nepardavė. Žemės sklypas Nr. 2, esantis ( - ), priklausė M. D., iš kurios jį nupirko pareiškėjos mama S. A. apie 964 kv.m. ploto. K. R. žemės sklypą pirko iki 1940 m. iš M. D.. Pareiškėja kreipėsi dėl nuosavybės teisių atstatymo į žemės sklypą ( - ), dėl 2009-12-11 KAVA įsakymo, kuriuo atsisakyta atstatyti jai nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą, pareiškėja pateikė skundą teismui. Namas, esantis adresu ( - ), priklauso suinteresuotam asmeniui G. D., o žemės sklypas – S. A.. Adresu ( - ), pareiškėja atsikėlė gyventi prieš 50 – 60 metų, iki žemės nacionalizacijos laikėsi adresu ( - ). Pripažįsta pareiškėja, kad ji neatliko žemės sklypo ( - ), geodezinių matavimų.

4Pareiškėjos atstovas pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad yra pagrindas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, kadangi pareiškėja negali pateikti reikiamų dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui, nes jie yra dingę. 964 kv. m. plotą valdė S. A. dabar esančiu adresu ( - ). 1991 m. pareiškėja kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ji buvo informuota, kad jai priklauso nuosavybės teisė į ( - ). Nuosavybės teisės pareiškėjai buvo atkurtos atlikus geodezinius matavimus. Po to pasikeitė situacija, nes pareiškėja prarado nuosavybės teisę, pardavė sklypą suinteresuotam asmeniui G. D.. Vėliau pardavimo sutartis buvo nuginčyta, tačiau G. D. atsisakė grąžinti žemę, neva, žemė nepriklausė A.. Liudytojai patvirtino, kad apie 1940 m. žemės sklypas ( - ), už K. R. skolas perėjo pareiškėjos mamai. 1951-01-31 protokolas Nr. 4 patvirtina, kad namų valda adresu ( - ) priklausė A., o 1956-10-03 sprendimas nurodo, kad A. nuosavybės teise priklauso namų valda adresu ( - ), Kaune, pažymėta, kad namas statytas 1940 m. Pareiškėja negali kita ne teismo tvarka gauti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

5Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyriaus atstovė su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina aplinkybę, kad S. A. valdė žemės sklypą adresu ( - ), o ne žemės sklypą, esantį ( - ). Sklypas, esantis adresu ( - ), Kaune, šiuo metu yra užimtas. Pagal parceliacijos planą 1932 m. eksplikacijoje matyti, kad M. D. valdė sklypus Nr. 4 ir Nr. 6, M. D. valdė sklypą Nr. 5, dabar esantį adresu ( - ), Kaune. Sklypą, esantį adresu ( - ), pagal minėtus planus valdė D.. Buvo atlikti kartografiniai tyrimai, kurie parodė, kad pareiškėjos mamos nuosavybės valdomas sklypas buvo kitoje vietoje, todėl pareiškėjai nuosavybės teisės į sklypą ( - ), negali būti atstatytos.

6Suinteresuotas asmuo G. D. pareiškimo nepripažįsta, prašo jo netenkinti. Paaiškino, kad namo, esančio adresu ( - ), teisinė registracija atlikta 1954 m. Nekilnojamas turtas priklausė R., nėra duomenų apie tai, kad žemės sklypą šiuo adresu būtų nupirkusi pareiškėjos mama. Mano, kad namą šiuo adresu pastatė pats R., bet giminės turtą kokiu nors būdu užvaldė, bet ne taip įformino. Jis pats yra įsigijęs valdą adresu ( - ). Iš valstybės taip pat buvo išsipirkęs žemės sklypą, tačiau pareiškėja šį sandorį apskundė, teismas valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sandorį panaikino. Atlikus matavimus paaiškėjo, kad pareiškėjos tėvų valdyta žemės yra adresu ( - ), buvo nustatyta, kad tai yra ne tas adresas. Suinteresuotas asmuo sutinka su aplinkybe, kad pareiškėjai gali būti atstatytos nuosavybės teisės į žemę, tačiau ne į sklypą adresu ( - ).

7Liudytoja E. D. T. parodė, kad ji gyvena adresu ( - ), Kaune. 1955 - 1956 metais ji nuomojo kambarį iš S. A. adresu ( - ). Jis jai minėjo, kad jo namas pastatytas žmonos pusbrolio K. R. vardu, tą žemę pirko 1938 m. ir statė namą. Sakė, kad K. R. skolino pinigų, jis neturėjo kaip grąžinti, todėl jiems pardavė jam priklausiusį žemės sklypą. 1939 m. tą sklypą perleido S. A., jie padarė nuomos sutartį tarpusavyje, namą apie 1940 m. statė pats S. A., nes buvo dailidė, namą statė adresu ( - ), valda adresu ( - ) buvo parduota. Valdos, esančios ( - ) ir ( - ), Kaune, buvo to paties savininko – S. A.. ( - ) pardavė M., iš kurio liudytoja minėtą valdą ir įsigijo.

8Liudytoja G. M. parodė, kad jos mama ir pareiškėjos mama buvo draugės, ji pati pažinojo pareiškėjos mamą. Ji pati atsimena, kaip pareiškėjos tėvų namo salkose nakvojo. Buvo medinis namas adresu ( - ). Liudytojos tėtis jai pasakojęs, kad, kai ji gimė 1941 m., jis dengė namo stogą pas A.. Liudytojos mama taip pat minėjo šią aplinkybę, kad liudytojos tėtis dengė stogą pas A. tuo metu, kai gimė liudytoja. Ji ( - ), gyveno nuo 1958 m., apie 4 metus, namas tuo laiku jau buvo įrengtas. Ji pati ten lankėsi jau 1945 m., namas negalėjo būti statomas 1954 m. Kada statybos buvo priduotos, liudytojai nėra žinoma. Kai ji gyveno pas pareiškėjos tėvus, minėjo R., ar pirkęs iš jo žemę, ar skolą atidavęs. Kam priklauso valda adresu ( - ), Kaune, liudytojai nėra žinoma.

9Liudytojas B. G. parodė, kad yra pareiškėjos kaimynas, gyvena adresu ( - ). Jam žinoma, kad pareiškėjos tėvai įsigijo žemę iš liudytojo senelio V.M. D.. Pirma žemę pirko pareiškėjos dėdė, paskui žemę kaip tai perleido A. ( - ), stovi namas statytas dar iš tų laikų. Liudytojui žemės pardavimo aplinkybes pasakojęs pats senelis, apie 1940 metus dalį sklypo nusipirko K. R., o iš jo įsigijo S. A., visi kalbėjo, kad už skolas tas sklypas perėjo A., įgijo vieną sklypą, kuris šiuo metu ribojasi su liudytojo sklypu. Vėjo gatvėje gyvena liudytojo kito senelio giminės.

10Liudytoja G. N. V. parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas adresu ( - ), šį sklypą jai 2002 m. padovanojo liudytojos motina, kuri sklypą iš valstybės išsipirko 1995 m. Liudytojos mama šiuo adresu atsikėlė gyventi iš kaimo, pastatus, esančius tame sklype, tuo metu liudytojos mama pirko iš M., kuri parduodamą turtą buvo įsigijusi iš A.. Po to, 1995 m. liudytojos mama iš valstybės išsipirko žemės sklypą.

11Pareiškimas tenkintinas. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodė, kad teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš Konstitucijos. Taigi teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. Kauno 8-ojo notarų biuro notarė L. T. ir kt., byla Nr. 3K-295/2006). CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., byla Nr. 3K-3-516/2004). CPK nekonkretizuojama, koks turi būti teismo įsitikinimo laipsnis. CPK įtvirtintas socialinio civilinio proceso modelis, todėl įrodinėjimo procese taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tokia įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui.

12Išnagrinėjus bylą išklausius šalių ir atstovų paaiškinimus bei susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad J. K. 1991-12-30 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jos mamos S. A. išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės valdą 1020 kv.m., esantį ( - ), grąžinant turtą natūra; kartu su prašymu pateikė žemės pirkimo dokumentą ir dokumentus, įrodančius giminystės ryšį (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 10, 9-1a). Kaip žemės pirkimą patvirtinantis dokumentas pateiktas Kauno apskrities Hipotekos įstaigos 1939 metams Pripažinimo aktų knygos pirmykštis išrašas, 400-401 puslapiai 220 Nr. Kauno apskrities viršininko įsakymu 2009-12-11 Nr. 02-01-12264 nutarta netenkinti J. K. 1991-12-30 prašymo atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą ( - ), grąžinant jį natūra, ir 2009-11-05 prašymo grąžinti nuosavybės teises į žemės sklypą ( - ) (b.l. 14).

13Šioje byloje pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina S. A. iki nacionalizacijos privatinės nuosavybės teise valdė žemės sklypą ( - ) (dabar ( - )), reikalavime nurodyta, kad šio sklypo plotas yra 964 kv.m. 2010-04-08 Kauno apskrities archyvo duomenimis archyve saugomuose Kauno apskrities mokesčių inspekcijos, statybos komisijos, ipotekos įstaigos dokumentuose nėra duomenų apie tai, kokiu pagrindu S. A. 1940 m. įsigijo žemę ( - ) (( - )) iš K. R., o 1940 metų (ir iki 1940 m.) notarų dokumentai: pirkimo – pardavimo, dovanojimo, kitos sutartys, testamentai, Kauno apskrities ipotekos knygos archyvui saugoti neperduota (b.l. 6). 2001-10-03 Kauno apskrities archyvo pažymėjime Nr. A-135 (b.l. 7) nurodyta, kad Kauno apskrities statybos komisijos archyvinio fondo dokumentuose yra A. S. (taip nurodyta dokumente) 1938 m. rugpjūčio mėn. prašymas Statybos komisijai dėl gyvenamo namo ir sandėlio statybos lapių valsčiuje Smėlių kaime; dokumento skiltyje „kam ir kuriomis teisėmis priklauso žemė“ įrašyta: „A. S. nuosava žemė“. Skiltyse „sklypo plotas ir kokiais dokumentais valdoma“ įrašyta: „964 kv. m., pirkimo – pardavimo aktas“; Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyvinio fondo dokumentuose yra 1938 m. rugpjūčio 1 d. Kauno notaro K. Š. prašymas mokesčių inspektoriui dėl M. D. (taip dokumente) žemės sklypo Lapių valsčiuje Smėlių kaime įkainavimo. Dokumente įrašyta: „964 kv.mtr. žemės sklypą M. D. pardavė S. A.“. To paties archyvinio fondo dokumentuose esančiame 1938-08-13 Mokesčių inspekcijos pranešime Kauno notarui K. Š. įrašyta: „M. D. nekilnojamasis turtas, esantis Smėlių k. Lapių valsčiuje ir susidedantis iš 964 kv.mtr. žemės sklypo Nr.2, įkainuotas 1000 Lt.“ To paties archyvinio fondo dokumentuose 1942-1944 metų nekilnojamojo turto mokesčių knygoje įrašyta A. S., turėjusi mokėti mokesčius už nekilnojamąjį turtą (sudėtis nenurodyta) Lapių valsčiuje Smėlio k. Mokesčiai mokėti 1943-09-03. Archyvo pažymėjimo pastaboje nurodyta, kad daugiau žinių apie S. A. (A.) ( - ) iki 1940 ir iki 1944 metų turėtą žemę, jos pirkimą iš R. K. nepilnai išlikusiuose archyvinių fondų dokumentuose, nėra. Sklypų planai, privačių notarų dokumentai (pačios pirkimo-pardavimo, kt. sutartys), Lapių valsčiaus žemės mokesčių knygos archyvui neperduota. 1956-10-03 Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 745 patvirtintos išvados dėl pripažinimo asmeninės nuosavybės teisių į namų valdas pagal priedėlius; šio sprendimo priedėlyje nurodyta kvartalo sklypo 887-24 adresu ( - ) savininkas A. S., J., o nuosavybės teisės pagrindu nurodyta 1938 m. sutartis, kvitai, 1940 m. statyba (b.l. 8-10). 1999-10-05 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 1035 1263 kv.m. valda ( - ) padalinta į 863 kv.m. valdą ( - ) ir apie 400 kv.m. valdą ( - ) (b.l. 18). Byloje pateiktoje Kauno apskrities Hipotekos įstaigos 1939 metams Pripažinimo aktų knygos pirmykščio išrašo 400-401 puslapių 220 Nr. kopijoje (b.l. 23-24) nurodyta, kad 1938-12-28 Kauno Vilijampolės notaro J. Ž. kontoroje M. V. D. ir K. R. surašė pirkimo – pardavimo aktą, kuriuo M. D., nuosavybės teisėmis ( - ) valdantis žemės sklypus Nr. 6 ir Nr. 4, iš valdomo sklypo Nr. 4 už 2.448,00 Lt pardavė K. R. dalį šio sklypo,– 1360 kv.m. ploto 1938-11-09 patvirtintame parceliacijos plane pažymėtą šeštuoju numeriu. Šiame dokumente nurodyta, kad žemės sklypo pardavėjas iš pirkėjo gavo 1.000,00 Lt prieš šio akto pasirašymą, 1939-03-13 notaras J. Ž. patvirtino, kad žemės sklypo pardavėjas savo parašu patvirtino, jog visą pagal šį aktą priklausančią sumą pardavėjas iš pirkėjo K. R. gavo. 1988-02-29 notarės D.J.Krištolaitytės išduotame paveldėjimo teisės liudijime (b.l. 21-22) nurodyta, kad pilietės S. A., mirusios ( - ), turtą paveldi duktė J. K., tarp paveldimo turto nurodyta, kad palikimą sudaro medinis su priestatu, mansarda, dviem rūsiais gyvenamasis namas (2A1/m), kiti ūkio pastatai, esantys ( - ) (buvo ( - )). Byloje liudytojais apklausti asmenys E. D. T., G. M., B. G., G. N. V. savo parodymais patvirtino, kad pareiškėjos mama S. A. savo broliui K. R. skolino pinigų ginčo žemės sklypo įsigijimui, jis neturėjo kaip grąžinti skolos, todėl 1939 m. tą sklypą perleido S. A.. Namą ginčo sklype adresu ( - ) apie 1940 m. statė pats pareiškėjos tėvas S. A., nes buvo dailidė, valda priklausiusi pareiškėjos mamai S. A., kuri ją įsigijo iš M. D., esanti dabartiniu adresu ( - ), buvo parduota. Valdos, esančios ( - ) ir ( - ), Kaune, buvo to paties savininko – S. A..

142009-12-10 Teisės departamento vyriausiosios specialistės J. G. teikimu pasiūlyta netenkinti J. K. prašymų atkurti nuosavybės teises, suteikiant natūra žemės sklypą ( - ), kadangi šis sklypas nepatenka į J. K. motinos S. A. iki nacionalizacijos valdyto sklypo ribas, o nuosavybės teisių atkūrimą į buvusį žemės sklypą ( - ), Kaune, vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka (b.l. 15-17). 2009-12-11 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-12264 nutarta netenkinti J. K. 1991-12-30 prašymo atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą ( - ), grąžinant jį natūra, ir 2009-11-05 prašymo grąžinti nuosavybės teises į žemės sklypą ( - ) (b.l. 14).

15Byloje pateiktos išlikusių rašytinių įrodymų kopijos (b.l. 23-24) patvirtina aplinkybę, kad 1938-12-28 V. M. D., valdantis nuosavybės teisėmis žemės sklypus ( - ) Nr. 4 ir Nr. 6, dalį nuosavybės teise valdomos žemės – 1360 kv. m. - pardavė K. R.. Teisės departamento Vyriausiosios specialistės J. G. 2009-12-10 Teikime dėl J. K. prašymo atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą ( - ), grąžinant jį natūra (b.l. 15-17) bei Kauno apskrities viršininko administracijoje 2009-12-14 įvykusio J. K. prašymo atkurti jai nuosavybės teises į žemės sklypą ( - ), nagrinėjimo protokole (b.l. 12-13) nurodyta, kad siekiant įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2009, Kauno miesto Žemėtvarkos skyrius kartografavo S. A. 1938 m. įsigyto 964 kv.m. sklypo ribas. Vadovaujantis turimais archyviniais dokumentais ir 1932 m. atlikto Smėlių kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo planu buvo nustatyta, kad M. D. priklausė sklypai pažymėti Nr. 4 ir Nr. 6, M. D. priklausė sklypas Nr. 5. 1938 m. buvo parengtas D. M. žemės sklypo Nr. 4 parceliacijos planas. Šiame parceliacijos plane 6-u numeriu pažymėtas sklypas buvo parduotas K. R.. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius nustatė, kad 1938 m. K. R. parduotas žemės sklypas šiuo metu yra adresu ( - ), o K. R. nėra padavęs prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnyje ir 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

16Suinteresuoti asmenys pripažįsta, o civilinėje byloje (b.l. 7, 23-24) ir nuosavybės teisių atkūrimo byloje (b.l. 9-10, 121, 120, 117, 116-114, 113, 112, 108-106, 97, 96, 77) esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad S. A. iš M. D. pirko nekilnojamąjį turtą, esantį Smėlių k. Lapių valsčiuje, susidedantį iš 964 kv.mtr. žemės sklypo Nr. 2 (šiuo metu šio sklypo adresas yra ( - ), Kaune), o K. R. iš M. V. D. pirko 1360 kv.m. ploto žemės sklypą (šiuo metu šio sklypo adresas ( - )). Išanalizavus nuosavybės teisių atkūrimo bylą nustatyta, kad pareiškėja nuosavybės teisių atkūrimo procese niekada nenurodė, jog prašomo natūra grąžinti išlikusio nekilnojamojo turto adresu ( - ), plotas sudaro 964 kv.m., kas atsitinka sklypo adresu ( - ), Kaune, plotą, o šio ginčo žemės sklypo įsigijimo ji negrindė tarp S. A. ir M. D. sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi. Pareiškėja nesiekia nuosavybės teisių atkurti natūra į žemės sklypą adresu ( - ), Kaune, nuosavybės teisių atkūrimo į šį turtą būdo ji neginčija. Atsižvelgiant į tai, kokiomis priemonėmis pareiškėja įrodinėja pareiškimo dalyką ir pagrindą, teismas sprendžia, kad pareiškėja siekia nustatyti faktą, jog jos mama iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą, kurio adresas šiuo metu yra ( - ), nedetalizuojant šio sklypo ploto.

17Pareiškėja neturi tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos mama savo broliui skolino pinigų žemės sklypo pirkimui, o žemės sklypą adresu ( - ), jos dėdė K. R. pareiškėjos mamai S. A. perleido dėl to, kad neišgalėjo grąžinti paskolintų piniginių lėšų. Tačiau liudytojais apklausti asmenys šią aplinkybę patvirtino. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kadangi tai yra nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymai (CPK 185 str.). Liudytojų parodymus apie tai, kad pareiškėjos tėtis sklype, kuris dabar yra adresu ( - ), statė gyvenamą namą patvirtina ir rašytiniai įrodymai apie pirmojo savininko S. A. nuosavybės teises į gyvenamą namą ir kitus statinius, esančius adresu ( - ) (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 39-37). Taip pat nėra duomenų apie tai, kad būtų nuginčytas 1956-10-03 Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 745, kuriuo S. A. 1938 m. sutarties, kvitų bei 1940 m. statybos pagrindu pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į namų valdą adresu ( - ), Kaune (dabar ( - )). Teismas sprendžia, kad šie netiesioginiai įrodymai patvirtina pareiškimo pagrindą ir dalyką (CPK 177 str., 185 str.). Teismas, įvertindamas tai , kad turtas – žemės sklypo priklausė iki nacionalizacijos nuosavybės teise pareiškėjos motinai, iš byloje ir prijungtoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje surinktų apie turto nuosavybę dokumentų ir kitų įrodymų, daro išvadą, kad suinteresuoti asmenys nepateikė teismui kitų įrodymų apie šio turto priklausymą nuosavybės teise kuriam nors kitam asmeniui (LR CPK 177str.,178str.,185str.).

18Teismas sprendžia, kad ( - ), 964 kv.m. sklypo plotas nurodytas dėl nuosavybės teisių atkūrimo byloje susiklosčiusių aplinkybių įsivėlusios klaidos. Be to, teismas mano, kad atskirai iš viso konteksto nurodytas žemės sklypo plotas neturi būti vertinamas kaip esminė aplinkybė sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį turtą prašymą.

19Pareiškėjos paaiškinimas, liudytojų parodymai bei byloje esantys netiesioginiai įrodymai patvirtina faktą, kad pareiškėjos J. K. mama S. A. iki nacionalizacijos privatinės nuosavybės teise valdė žemės sklypą ( - ) (dabar ( - )). Pareiškėjai siekiant realizuoti teisę natūra atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, patvirtinantis nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise faktą (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. l d., 2 d. 8 p.).

20Iš pareiškėjos priteistinos 47,88 Lt dydžio išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 42 str., 177 str., 185 str., 186 str., 290 str., 291str., 444 str. l d. 9 p., 448 str.,

Nutarė

22Pareiškimą tenkinti.

23Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos J. K., a.k. ( - ) mama S. A. iki nacionalizacijos privatinės nuosavybės teise valdė žemės sklypą, esantį ( - ) (dabar ( - )).

24Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant natūra atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

25Priteisti iš pareiškėjos J. K., a.k. ( - ) gyv. ( - ), 47,88 Lt (keturiasdešimt septynis Lt 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. ( - ), AB bankas Swedbank, kodas 73000, įmokos kodas 5660).

26Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant... 2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę... 3. Pareiškėja pilnai palaiko pateiktą pareiškimą ir prašo jį tenkinti.... 4. Pareiškėjos atstovas pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškino,... 5. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 6. Suinteresuotas asmuo G. D. pareiškimo nepripažįsta, prašo jo netenkinti.... 7. Liudytoja E. D. T. parodė, kad ji gyvena adresu ( - ), Kaune. 1955 - 1956... 8. Liudytoja G. M. parodė, kad jos mama ir pareiškėjos mama buvo draugės, ji... 9. Liudytojas B. G. parodė, kad yra pareiškėjos kaimynas, gyvena adresu ( - ).... 10. Liudytoja G. N. V. parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas... 11. Pareiškimas tenkintinas. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali... 12. Išnagrinėjus bylą išklausius šalių ir atstovų paaiškinimus bei... 13. Šioje byloje pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį... 14. 2009-12-10 Teisės departamento vyriausiosios specialistės J. G. teikimu... 15. Byloje pateiktos išlikusių rašytinių įrodymų kopijos (b.l. 23-24)... 16. Suinteresuoti asmenys pripažįsta, o civilinėje byloje (b.l. 7, 23-24) ir... 17. Pareiškėja neturi tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos... 18. Teismas sprendžia, kad ( - ), 964 kv.m. sklypo plotas nurodytas dėl... 19. Pareiškėjos paaiškinimas, liudytojų parodymai bei byloje esantys... 20. Iš pareiškėjos priteistinos 47,88 Lt dydžio išlaidos susijusios su... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 42 str., 177 str., 185 str., 186 str.,... 22. Pareiškimą tenkinti.... 23. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos J. K., a.k. (... 24. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant natūra... 25. Priteisti iš pareiškėjos J. K., a.k. ( - ) gyv. ( - ), 47,88 Lt... 26. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...