Byla 2A-11-212/2011

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (pranešėjos), Laimutės Sankauskaitės, sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ atstovui adv. Edvardui Sinkevičiui, Atsakovės UAB „Danetra“ atstovei adv. Redai Aleksynaitei, Atsakovės UAB ,,Telebaltikos“ importas ir eksportas (atsakovės UAB „Eksena“ procesinis teisių perėmėja) atstovui adv. Aivarui Raišučiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Danetra“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ ieškinį atsakovėms UAB „Danetra“, UAB ,,Telebaltikos“ importas ir eksportas (procesinis teisių perėmėjas iš atsakovės UAB „Eksena“), tretiesiems asmenims „If P& C Insurance AS“ filialui, A. A. dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nustatė

3Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovių solidariai priteisti 45 029,69 Lt, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 675,45 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad atsakovė UAB „Eksena“, vykdydama ieškovės 2007-10-08 sutartį – užsakymą Nr. 6643, turėjo pristatyti gavėjui - DIVERACCAO, LDA VIA DEL‘ARTIGIANATO 1 36100 VICENZA, ITALY 230 vnt. televizorių (INVOICE STTV17001116) pakrautų į UAB „Eksena“ ekspedijuojamą vežėjo UAB „Danetra“ automobilį valst. Nr. EAK170/US489. Ieškovė atsakovei UAB “Eksena” pagal 2007-10-26 PVM sąskaitą faktūrą serija ETR Nr. 001360 už 230 vnt. televizorių pristatymą DIVERACAO, LDA pagal užsakymą Nr. 6643 sumokėjo 2 750,15 Lt. Gavėjui DIVERACAO, LDA krovinys nebuvo pristatytas, todėl ieškovė patyrė 45 029,69 Lt žalą, kurią sudaro 42 279,54 Lt už 230 vnt. televizorių ir 2 750,15 Lt sumokėtų už pervežimą.

4Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-06-15 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė solidariai iš atsakovių ieškovės naudai 45 029,69 Lt nuostolių atlyginimą, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2009-10-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 351 Lt žyminio mokesčio ir 3 700 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė solidariai iš atsakovių 50,30 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nustatė, kad 2007-10-08 ieškovė ir atsakovė UAB „Eksena“ sutartimi-užsakymu Nr. 6643 susitarė dėl krovinio–spalvoto vaizdo televizorių pervežimo sąlygų. Atsakovė įsipareigojo saugiai pervežti krovinį ir pristatyti gavėjui pagal suderintus terminus, iškilus problemoms, susijusioms su krovinio pervežimu nedelsiant informuoti užsakovą, neįvykdžius užsakymo atlyginti užsakovui nuostolius. 2007-10-11 230 vnt., 42 279,54 Lt vertės spalvotų televizorių buvo pakrauti į atsakovės UAB „Eksena“ ekspedijuojamą vežėjo UAB „Danetra“ automobilį valst. Nr. EAK170/US489. Už krovinį PVM sąskaitoje – faktūroje pasirašė UAB „Danetra“ vairuotojas, tretysis asmuo A. A.. Ieškovė atsakovei UAB „Eksena“ pagal 2007-10-26 PVM sąskaitą faktūrą už televizorių pristatymą DIVERACAO, LDA pagal užsakymą Nr. 6643 sumokėjo 2 750,15 Lt ir šios sumos šalys neginčijo. Ieškovės krovinys 2007-10-08 sutartyje – užsakyme nurodyto gavėjo nepasiekė. Iš tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio Nr. 6LA 0424090 nustatė, kad atsakovė UAB „Danetra“ krovinį perdavė ne DIVERACCAO LDA, o DIAMOND s.r.l. Remiantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) konvencijos 17 str. 1 d., vežėjas yra visiškai atsakingas dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, nebent įrodytų, kad buvo bent viena iš aplinkybių, nurodytų 17 str. 2 p. ir/ar 4 p. Jei nėra žinomas ir nėra nurodytas tikslus krovinio pristatymo adresas, vežėjo atsakomybė už krovinį išlieka. Konvencijos 15 str. nurodyta, kad susidarius aplinkybėms, apsunkinančioms krovinio perdavimą, jį atvežęs į paskirties vietą, vežėjas turi prašyti siuntėjo tolesnių instrukcijų. Atsakovo vairuotojas šių reikalavimų nepaisė ir atidavė dokumentus ir krovinį netinkamam gavėjui, tuo pažeidė sutarties nuostatas. Kadangi krovinių vežimas atsakovams tuo pačiu yra ir profesinė veikla, jie privalėjo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai keliamus reikalavimus. Atsakovai, teigė, kad krovinys buvo pristatytas tinkamam gavėjui, tačiau aplinkybių, atleidžiančių juos nuo atsakomybės dėl krovinio praradimo neįrodinėjo, o prašė taikyti ieškininę senatį. Ieškovo reikalavimas priteisti metines palūkanas yra pagrįstas įstatymu. Ieškinys teisme priimtas 2009-10-07, todėl nuo šios dienos priteistinos palūkanos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi kilusiems ginčams yra taikoma CMR konvencija, krovinys buvo atiduotas netinkamam gavėjui, CMR konvencijos prasme tokie vežėjo veiksmai prilyginami tyčiniams ir kaip nurodyta konvencijos 32 str. 1 p., taikytinas trejų metų ieškininės senaties terminas, ieškiniui dėl prarasto krovinio pareikšti. Šis terminas nėra praleistas.

5Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Danetra“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmojoje instancijoje iš naujo, įtraukiant į bylos nagrinėjimą trečiuosius asmenis, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė įtraukti į bylos nagrinėjimą, o teismui nenustačius pagrindų, kuriais remiantis byla grąžintina į pirmąją instancija, prašo priimti naują sprendimą–ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad 2007-10-08 Sutartyje-užsakyme nėra nurodytas joks krovinio gavėjas, nenurodytos jokios instrukcijos dėl dokumentų, kuriuos vairuotojui turėjo pateikti krovinio gavėjas, atsiimdamas krovinį, nepateikta jokių kitų specialių instrukcijų krovinio gavėjo klausimu, todėl teismas negalėjo daryti išvados, ar užsakyme nurodytam krovinio gavėjui krovinys buvo pristatytas, ar ne. Užsakyme tik nurodyta, kad krovinys turi būti pristatytas į Italiją, VICENZA ir PADOVA regionus, pagal adresus, nurodytus CMR važtaraščiuose. Todėl užsakymo sąlygų prasme vežėjas sutartį įvykdė tinkamai, bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad krovinys nebuvo pristatytas CMR važtaraštyje nurodytu adresu. Apie krovinio pristatymą ieškovei žinomam asmeniui ieškovė buvo informuota iš karto po sutarties įvykdymo (krovinio pristatymo). Ieškovė apmokėjo atsakovei UAB „Eksena“ už suteiktas vežimo paslaugas ir daugiau nei pusantrų metų po šio įvykio nereiškė jokių pretenzijų, neprašė paaiškinimų, nereikalavo papildomos informacijos ir pan. Neįrodžius teiginio, kad krovinys buvo prarastas, nėra pagrindo teigti, kad vežėjui iškilo atsakomybė už prarastą krovinį. Remiantis važtaraščio duomenimis, pristatymo laikas buvo sutartas, todėl ieškovė, negavusi informacijos, jog krovinys pristatytas tinkamai, jau 2007-11-17 galėjo kreiptis į vežėją dėl krovinio praradimo, tačiau to nedarė. Dėl tos priežasties, kad ieškovė daugiau kaip 1,5 metų nekėlė klausimo dėl krovinio, atsakovės neteko galimybės imtis jų interesus ginančių veiksmų – operatyviai kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo Italijoje, jei galima būtų įtarti, kad krovinys buvo pavogtas. Byloje nėra duomenų, jog prekių laukusi Portugalijos įmonė Diveraccao LDA būtų kada nors kreipusis į ieškovė dėl negauto krovinio, reiškusi pretenzijas, prašiusi anuliuoti byloje esančią pardavimo sąskaitą, pagal pateiktą užsakymą prašiusi pakartotinai išsiųsti prekes ir pan. Teismas pasirėmė vien formaliu vertinimu, kad nesutampa krovinio gavėjo pavadinimas ir atžymos apie krovinio priėmimą duomenys, ir visiškai nesigilino bei nepasisakė dėl atsakovių argumentų, susijusių su šia situacija iš esmės. Mano, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai – slepia informaciją, susijusi su prekių gaminimo ir išsiuntimo pirkėjui Diveraccao LDA aplinkybėmis, negali paaiškinti, kodėl prekės šiam pirkėjui buvo siųstos į Italiją ir t. t. Teismas priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą, nepasisakė sprendime dėl atsakovių argumentų, susijusių su atsakomybės vežėjui netaikymu, neanalizavo ieškovės veiksmų, netinkamai taikė CMR Konvencijos 17 str. 1 d., 29 str., netaikė CMR Konvencijos 17 str. 2 d., todėl skundžiamas sprendimas naikintinas, kaip priimtas pažeidžiant šias materialinės teisės normas, o taip pat – CPK 265, 270 str. 4 d., įpareigojantį teismą sprendime pasisakyti išsamiai, kokios aplinkybės byloje nustatytos ir kokios nenustatytos, kokie šalių argumentai pripažįstami ir kokie atmetami. Visiškai neaišku, kuriais įrodymais remiantis teismas darė išvadą, kad atsakovės vairuotojas ar atsakovių atstovai nesikreipė telefonu ar kitu būdu į ieškovę dėl susidariusios situacijos. Kreipimosi ar nesikreipimo į siuntėją faktas pagal CMR konvenciją nepreziumuojamas, todėl teismas, darydamas išvadą, kad vairuotojas nesikreipė, sprendime turėjo nurodyti kokiais įrodymais remiantis jis šį faktą nustatė, tačiau šios išvados teismas nemotyvavo. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad gavusi atsakovės paklausimą dėl situacijos, būtų teikusi kitus nurodymus ir liepusi neperduoti krovinio Italijos įmonei, t. y. kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės nesikreipimo ir žalos atsiradimo. Nesutinka su teismo teiginiu dėl aplinkybių, atleidžiančių nuo atsakomybės, neįrodinėjimo. Atsakovės įrodinėjo, kad net ir įrodžius, jog krovinys buvo prarastas, jie turėtų būti atleidžiami nuo atsakomybės pagal CMR Konvencijos 17 str. 2 d., kadangi tokiu atveju krovinio praradimas įvyko kaip krovinio siuntėjo nurodymų pasekmė, t. y. pats krovinio siuntėjas savo veiksmais prie to, kad krovinys buvo prarastas. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija dėl ieškinio senaties termino, nes nėra pagrindo vežėjo veiksmus laikyti tyčiniais, be to, ieškovė piktnaudžiauja ir nesąžiningai naudojasi savo teisėmis, slepia informaciją, nėra pagrindo taikyti ilgesnį ieškinio senaties terminą. Ieškovė ieškinyje prašė praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, todėl prašo teismo taikyti 1 metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti dėl senaties. Teismas turėjo taikyti ne CK 6.210 str., bet CMR Konvencijos 27 str. 1 d., juo labiau, kad CK 6.210 str. numato, kad 6 proc. dydžio palūkanos taikytinos tik tais atvejais, kai įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismas atmesdamas atsakovės prašymą įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis Portugalijos įmonę Diveraccao LDA bei Italijos įmonę Diamond Srl, priėmė neteisėtą sprendimą, kuriuo apribojo atsakovių teises kreiptis dėl nuostolių atlyginimo į faktiškai krovinį gavusius asmenis bei krovinio pirkėją, kuris galimai davė nurodymus ieškovei dėl prekių pristatymo adreso Italijoje. Šiems asmenims nedalyvavus bylos nagrinėjime, teismo sprendime padarytos išvados dėl krovinio praradimo neturėtų res judicata galios. Mano, kad teismas sprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, todėl sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo. Mano, kad priteistos išlaidos už teisinę pagalbą yra per didelės, nes mokestis už teisinę pagalbą buvo sumokėtas advokatui M. Andraikėnui, kuris neatstovavo ieškovės byloje ir nėra duomenų, kad būtų teikęs teisinę pagalbą ieškovei. Be to, teisinė sutartis tarp ieškovės ir advokatų buvo sudaryta po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą, todėl priteisiant bylinėjimosi išlaidas teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad priteistinos išlaidos susijusios tik su atstovavimu teismo posėdžiuose, o tokiu atveju ir atsižvelgiant į Teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas, 3 700 Lt suma laikytina aiškiai per didelė, tačiau skundžiamame sprendime šiuo klausimu teismas iš viso nepasisakė.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-15 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Sutartyje-užsakyme ir CMR važtaraštyje 6LA 0424090 yra aiškiai nurodytas krovinio gavėjas-Diveracao LDA ir tik šis subjektas buvo įgaliotas priimti krovinį atitinkamai pasirašant važtaraščio 24 grafoje. Krovinio vežimo sutartyje viena iš esminių vežėjo pareigų yra ne tik pristatyti krovinį į paskirties vietą, bet būtinai perduoti krovinį krovinio gavėjui, kuris nurodytas važtaraštyje ir kuris turi teisę gauti krovinį. Pagal CMR važtaraščio turinį, krovinys buvo perduotas ne krovinio gavėjo Diveracao LDA atstovui, o įmonės Diamond s.r.l., neturinčios jokių teisių gauti krovinį, atstovui. Tokio pobūdžio krovinio vežimo sutarties pažeidimas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatą yra prilyginamas vežėjo dideliam neatsargumui, sąlygojančiam atsakovių CMR konvencijos 29 str. numatytų teisinių padarinių taikymą. Apeliantės argumentai, susiję su galimu CMR konvencijos 17 str. 2 p. taikymu yra nepagrįsti, nes važtaraštyje krovinio pristatymo vieta įrašyta teisingai, taip pat teisingai įvardintas ir krovinio gavėjas. Teismas teisingai nurodė, kad jei vežėjas nerado krovinio gavėjo atstovo ar krovinį priimti norėjo neturintis teisės krovinį gauti asmuo, tai remiantis CMR konvencijos 15 str. nuostatomis, vežėjas privalėjo kreiptis į krovinio siuntėją dėl instrukcijų pateikimo. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka vežėjui, todėl tokių įrodymų nepateikimas į bylą, leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad vežėjas krovinį prarado dėl jo didelio neatsargumo ir nėra jokio teisinio pagrindo atleisti vežėją nuo atsakomybės dėl krovinio praradimo. Mano, kad nepagrįsti apeliantės argumentai, susiję su ieškinio senaties taikymu. Teismas visiškai teisingai ir pagrįstai ieškinio senačiai taikė CMR konvencijos 32 str. numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Apeliantės teiginiai apie sąmoningus vežėjo veiksmus, t. y. tyčinius veiksmus yra nepagrįsti, nes į Konvencijos 29 str. turinį patenka ne tik tyčiniai veiksmai, bet ir pagal teisinius padarinius tyčiai prilygtini veiksmai, kokiais pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką laikomas didelis neatsargumas. CMR konvencijos 27 str. nereglamentuoja procesinių palūkanų, skaičiuotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tokiais atvejais turi būti taikomos CK 6.377 str. ir 6.210 str. numatytos taisyklės. Apeliantė nenurodė kokiu aspektu ir kokioms trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms turi įtakos skundžiamas sprendimas. Teismas sprendė ginčą, kilusi iš krovinio vežimo sutarties, o sprendime konstatuota, kad krovinys nebuvo perduotas krovinio gavėjui. Krovinys krovinio gavėjui pristatytas nebuvo, todėl Diveracao LDA jokių teisių iš krovinio vežimo sutarties nėra įgijusi ir iš to darytina išvada, kad teismo sprendimas neturi ir negali turėti jokios įtakos Diveracao LDA teisėms ir pareigoms. Ginčas sprendžiamas tarp krovinio vežimo sutarties šalių, o įmonė Diamond s.r.l apskritai nebuvo nei sutarties šalimi, nei trečiuoju naudą gaunančiu asmeniu, todėl ginčo iš vežimo sutarties sprendimas faktiškai pašaliniam asmeniui Diamond s.r.l. teisiškai yra neutralus bei negali turėti jokios įtakos šio subjekto teisėms ir pareigoms. Teismas savo sprendimu konstatavo, kad krovinys buvo įteiktas netinkamam gavėjui tuo pažeidžiant krovinio vežimo sutartį, todėl toks sprendimas objektyviai neturi ir negali turėti nei Diveracao LDA, nei Diamond s.r.l. atžvilgiu jokios res judicata galios.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo „If P& C Insurance AS“ prašo teismo sprendimą panaikinti ir pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p., perduoti bylą nagrinėti pirmojoje instancijoje iš naujo, įtraukiant į bylos nagrinėjimą trečiuosius asmenis, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė įtraukti į bylos nagrinėjimą, o teismui nenustačius pagrindų, kuriais remiantis byla grąžintina į pirmąją instanciją – priimti naują sprendimą, t. y. ieškinį atmesti. Nurodo, kad palaiko atsakovės UAB „Danetra“ poziciją ir išdėstytus argumentus, kurių pagrindu reiškiamas apeliacinis skundas.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Telebaltikos“ importas ir eksportas prašo atmesti atsakovės UAB „Danetra“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-15 sprendimo. Nurodo, kad už atsakovę UAB „Eksena“ kaip solidariąją bendraskolę ieškovės atžvilgiu, sumokėjo ieškovei 51 990,43 Lt, todėl ateityje sieks šią sumą prisiteisti iš apeliantės, dėl kurios kaltės ginčo krovinys ir buvo prarastas.

9Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

10Byloje nustatyta, kad šalių ginčas kildinamas iš krovinio vežimo sutarties. Ieškovės 2007 m. spalio 7 d. sudarė sutartį su UAB „Eksena“ (jos procesinis teisių perėmėja yra UAB ,,Telebaltikos“ importas ir eksportas, t. 2, b. l. 74) dėl krovinio, spalvoto vaizdo televizorių, nugabenimo maršrutu Šiauliai – Italija. Sutartyje nurodyta, kad tikslus krovinio gavėjo adresas CMR važtaraštyje, už kurio taisyklingą užpildymą atsakingas Užsakovas (ieškovė), o Ekspeditorius (vežėjas) įsipareigojo saugiai pervežti krovinį ir pristatyti gavėjui (t. 1, b. l. 6). Krovinį gabeno atsakovė UAB „Danetra“. Iš tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščių matyti, kad krovinio gavėjas yra DIVERACCAO LDA, kurio adresas: AV, Severino Falcao 22-R/C-A, Portugalijoje, o krovinio iškrovimo vieta: DIVERACCAO, LDA, esanti VIA DEL ARTIGIANATO 1, Italijoje (t. 1, b. l. 9). Krovinys iškrautas 16.10.07 DIAMOND s.r.l.

11Ieškovė 2009-07-21 sužinojusi, kad nei išsiųstų televizorių, nei pinigų už juos iš DIAMOND s.r.l. neatgaus, žalos atlyginimo reikalavo iš atsakovių, t. y. UAB „Danetra“ ir UAB „Eksena“. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-06-15 sprendimu ieškovės reikalavimus patenkino ir solidariai priteisė iš atsakovių 45 029,69 Lt žalai atlyginti, 6 % dydžio metines palūkanas nuo 2009-10-07 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Eksena“ šį sprendimą įvykdė ir 2010-06-22 mokėjimo nurodymu Nr. 229 pervedė ieškovei visas priteistas sumas (t. 2, b. l. 15-17, 20).

12Apeliantė UAB „Danetra“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl šių motyvų: teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog krovinys yra prarastas; vežimo sutartis įvykdyta tinkamai, nes krovinys pristatytas ieškovės nurodytu adresu; teismas neatsižvelgė į aplinkybes, atleidžiančias vežėją nuo atsakomybės, į tai, kad ieškovė netinkamai užpildė važtaraštį; teismas nepagrįstai taikė 3 metų ieškinio senaties terminą; nepagrįstai taikė CK 6. 210 straipsnį ir priteisė 6 % metines palūkanas, nors turėjo taikyti CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalį, nustatančią 5 % dydžio metines palūkanas; nepagrįstai neįtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis Portugalijos įmonę Diveraccao LDA ir Italijos įmonę Diamond s.r.l.

13Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. Šalių ginčas kilęs iš krovinio vežimo sutarties ir jam spręsti taikytinos CMR konvencijos nuostatos, kurios įtvirtina griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (Konvencijos 17, 18 str.). Pagal CMR konvenciją vežėjas atsako už jo žinioje esantį krovinį nuo priėmimo vežti momento iki krovinio perdavimo gavėjui. Už žalą, atsiradusią šiuo laikotarpiu yra atsakingas tik vežėjas, nebent yra aplinkybių, numatytų Konvencijos 17 straipsnio 2 punkte, atleidžiančių jį nuo atsakomybės.

14Atmestinas apeliantės argumentai, kad ieškovė nenurodė krovinio gavėjo, neinstruktavo vairuotojo dėl dokumentų, kurios turi pateikti krovinio gavėjas, neteisingai užpildė važtaraštį. Jau minėta, kad šalių Sutartyje nurodyta, jog tikslus krovinio gavėjo adresas bus CMR važtaraštyje, o važtaraštyje tiek gavėjo adresas, tiek iškrovimo vieta nurodyti visiškai aiškiai. Ne ieškovė, bet atsakovė turėjo tinkamai instruktuoti savo vairuotoją, kad šis turi perduoti krovinį tinkamam gavėjui. Jeigu krovinio gavėju nurodyta DIVERACCAO LDA, o krovinį perduoda DIAMOND s.r.l., atsakovės vairuotojas, tretysis asmuo, turėjo įsitikinti, kad pastaroji turi tinkamus įgaliojimus priimti krovinį DIVERACCAO LDA vardu, arba gauti krovinio siuntėjo (ieškovės) instrukciją dėl krovinio perdavimo. Krovinio siuntėjo teisė duoti nurodymus vežėjui yra plačiai reglamentuota CMR konvencijoje (Konvencijos 12,14-17 straipsniai). Apeliantė daro prielaidas, kad gal būt tokius nurodymus vairuotojas gavo, tačiau šios prielaidos nepatvirtintos jokiais pagrįstais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad tretysis asmuo bendravo su krovinio siuntėju, prašė instrukcijų dėl krovinio perdavimo kitam asmeniui. Tretysis asmuo nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, nėra jokio jo raštiško paaiškinimo, atsakovo atstovė negalėjo patvirtinti, kad DIAMOND s.r.l. buvo DIVERACCAO LDA atstovas (t. 2, b. l. 9-10). Krovinio perdavimas ne gavėjui, o kitam asmeniui, neturinčiam teisinio pagrindo jį priimti, traktuotinas kaip krovinio praradimas ir vežėjo didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiniams veiksmui. Būtent dėl šių aplinkybių, ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį per 3 metus (Konvencijos 32 str. 1 d.). Analogiškai formuoja teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra konstatavęs, kad taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys priimtos civ. bylose: Nr. 3K-3-259/2007 – 2007-06-26; Nr. 3K-3-172/2009-2009-04-14;3K-3-318/2009 – 2009-07-07 ir kt.). Taigi, apeliantės argumentas dėl netinkamo ieškinio senaties taikymo yra nepagrįstas ir atmestinas.

15Apeliantė teigia, kad krovinį pristatė tinkamai ir nurodytu adresu, o įmonė DIAMOND s.r.l. ieškovei gerai žinoma, nes ieškovės produkcija buvo siunčiama jai ir anksčiau. Iš byloje esančio 2007-08-24 CMR važtaraščio matyti, kad ieškovė siuntė prekes įmonei DIAMOND s.r.l. (t. 1, b. l. 60). Tačiau šios įmonės adresas skiriasi nuo įmonės DIVERACCAO LDA adreso (t. 1, b. l. 157-160). Byloje nėra duomenų apie tai, koks susitarimas buvo tarp krovinio siuntėjo ir krovinio gavėjo, vykdant krovinio gabenimą pagal 2007-08-24 CMR važtaraštį, nežinomos kitos krovinio gabenimo ir pristatymo aplinkybės. Todėl šie apeliantės argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjant šalių ginčą ir nepaneigia fakto, jog krovinys nebuvo perduotas jo gavėjui, DIVERACCAO LDA.

16Apeliantė mano, kad, kad teismas nepagrįstai taikė CK 6.210 straipsnį ir netaikė CMR Konvencijos 27 straipsnio 1 dalies, kuri numato 5 % metines palūkanas. Pagal Konvencijos 27 straipsnio nuostatas, pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai už krovinio praradimą ar sugadinimą. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovių procesines palūkanas pagal CK 6. 210 straipsnį, o Konvencijos 27 straipsnis procesinių palūkanų nereglamentuoja, todėl teismas pagrįstai taikė CK 6.210 straipsnį.

17Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, išdėstytais atsiliepime į apeliacinį skundą, dėl trečiųjų asmenų Portugalijos įmonę Diveraccao LDA ir Italijos įmonę Diamond s.r.l. įtraukimo į bylą. Šalių ginčas kilęs iš krovinių vežimo sutarties, o nurodytos įmonės nėra sutarties šalimis, nors Diveraccao LDA turėjo gauti krovinį, jo negavo, todėl jai neatsiranda jokių teisių ir pareigų iš nagrinėjamo ginčo. Tas pats pasakytina apie Diamond s.r.l., kuriai šalių ginčas nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes ji nebuvo nei sutarties šalimi, nei krovinio gavėja.

18Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

19Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio patvirtinimo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93, 98 str., t. 2, b. l. 53-54, 76).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti iš UAB „Danetra“, įm. k. ( - ), 2 400 Lt (du tūkstančius keturis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme UAB „Šiaulių tauro televizoriai“, įm. k. ( - ) ir 12 Lt (dvylika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.