Byla 2A-454-622/2011
Dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Žydrūnas Bertašius, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovams A. Ž., G. K., G. J., ieškovų atstovui advokatui Arūnui Gincui, atsakovo atstovei advokatei Astai Kaušikaitei, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Klemiškės prekyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Ž., G. K., G. J. ieškinį atsakovui UAB „Klemiškės prekyba“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovai kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydami jiems iš atsakovo priteisti po 12 727,42 Lt neišmokėtus komandiruotpinigius, delspinigius ir kelionės išlaidas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad 2009-09-14 su atsakovu sudarė darbo sutartis. Tos pačios dienos UAB „Klemiškės prekyba“ direktoriaus įsakymu Nr. K-0909141 A. Ž., G. K., G. J. 2009-09-16 – 2009-10-30 (45 kalendorinėms dienoms) buvo komandiruoti į Norvegiją. Komandiruotės tikslas – darbas pagal sutartį K2Utvikling AS, No Brekkevein 2009-07-23. Atsakovas įsakymo 3 punktu įsipareigojo mokėti dienpinigius ir kitas su komandiruote susijusias išlaidas. Dėl nuo ieškovų nepriklausančių priežasčių komandiruotės terminas užsitęsė iki 88 dienų. Iš komandiruotės ieškovai grįžo 2009-12-14, už kelionę bendrai buvo sumokėta 1 557 Švedijos kronų (SEK), t.y. 653,94 Lt (1 krona – 0,42 Lt). Atsakovas komandiruotpinigius sumokėjo tik už 30 dienų, nebuvo sumokėti komandiruotpinigiai už 58 kalendorines dienas. Atsakovas kiekvienam ieškovui skolingas po 11 600 Lt (59 d. x 200 Lt). Kadangi dienpinigiai pradelsti 112 kalendorinių dienų (skaičiuojant nuo 2009-12-22), delspinigių suma kiekvienam ieškinio pateikimo dienai sudaro po 909,44 Lt (11 600 Lt x 0,07 proc. x 112 d.). Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-20 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Ieškovams iš atsakovo UAB „Klemiškės prekyba“ priteisė kiekvienam po 11 600 Lt dienpinigius, 909,44 Lt delspinigius, 171,26 Lt kelionės išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 680,70 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-04-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat iš atsakovo UAB „Klemiškės prekyba“ priteisė 570,63 Lt žyminį mokestį valstybei.

5Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-20 preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškinio reikalavimu dėl dienpinigių priteisimo nesutinka.

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 15 d. galutiniu sprendimu pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-20 preliminarų sprendimą. Ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 11 600 Lt dienpinigius, 730,80 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 330,80 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-04-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui A. Ž.. Priteisė iš atsakovo 11 600 Lt dienpinigius, 730,80 Lt delspinigius, 513,79 Lt kelionės išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 984,74 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-04-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui G. K.. Priteisė iš atsakovo 11 600 Lt dienpinigius, 730,80 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 330,80 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-04-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui G. J.. Priteisė atsakovui iš ieškovų A. Ž., G. K., G. J. po 15,93 Lt bylinėjimosi išlaidas (atlikus užskaitymą, ši sprendimo dalis įvykdyta visiškai, esant prašymui vykdomasis raštas neišduotinas). Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo 568,48 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.

7Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad dienpinigių sumažinimas būtų suderintas su bendrovės darbuotojų atstovais, taip pat nepateiktas direktoriaus įsakymas, kuriame būtų nurodyta konkreti ieškovams mokėtina sumažinta dienpinigių norma ir kad pastarieji iki išvykimo į komandiruotę būtų su šia komandiruotės sąlyga supažindinti. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovai apie dienpinigių mažinimą buvo informuoti, supažindinant su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, nes jose konkreti mokėtina dienpinigių norma nenurodyta. Atsakovo nurodyti ieškovų prasižengimai komandiruotės metu, gali būti vertinami tik kaip drausminiai pažeidimai, bet ne kaip sankcija, įtakojanti jiems mokėtinų dienpinigių dydį. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad užsakovų Norvegijoje sumokėta ieškovams suma yra būtent dienpinigiai, o ne papildomas ieškovams sumokėtas atlygis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1365 patvirtintos „Išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 5.2 papunkčiu, dienpinigių ieškovams mažinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismas priteisė už 88 dienas po 200 Lt, minusuojant po 6 000 Lt (arba už 30 dienų) kiekvienam. Kelionės išlaidas (513,79 Lt) patvirtina 2010-03-01 užsakymo patvirtinimas, suma trims asmenims teismo nelaikoma per didelė, atsakovo darbuotojų paaiškinimai patvirtina, kad panašias sumas mokėjo savo darbuotojams. Pagal komandiruotės dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščius Nr. KD 2009/09307, Nr. KD 2009/09308, Nr. KD 2009/09306 ieškovams mokėtinos dienpinigių sumos buvo paskaičiuotos iki 2009-12-30. Todėl teismas padarė išvadą, kad dienpinigiai ieškovams turėjo būti išmokėti šią paskaičiavimo dieną. Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalis numato sankciją darbdaviui už pavėluotai išmokamą darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas dirbančiam, o ne atleidžiamam darbuotojui. Kadangi atsakovas su ieškovais nustatytu terminu neatsiskaitė nepagrįstai, ieškovams iš atsakovo priteistini delspinigiai už 90 kalendorinių dienų nuo 2010-01-07 iki jų atleidimo dienos.

8Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti iš dalies Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą - pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-20 preliminarų sprendimą, ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovams iš atsakovo po 1 324,40 Lt dienpinigius, likusią ieškinio dalį atmesti; proporcingai tenkintų reikalavimų daliai priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teisinį pagrindą mažinti dienpinigius komandiruojamam darbuotojui sudaro kolektyvinė sutartis, darbo sutartis, darbo tvarkos taisyklės, kiti vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, suderinti su darbuotojų atstovais. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklės nesudaro pagrindo mažinti komandiruotpinigių, nes nėra suderintos su darbuotojų atstovais. Ieškovų komandiruotės tikslas buvo atlikti darbo funkcijas, tačiau jie savo funkcijų neatliko, todėl šiuo pagrindu reikalauja teismo mažinti komandiruotpinigių normas. Komandiruotės laikas užsitęsė iki 88 dienų dėl pačių ieškovų kaltės: jie padarė statybos broką, bandė broką ištaisyti, tačiau neištaisė ir be darbdavio leidimo savavališkai pasišalino iš darbo vietos. Pažeidė darbo sutarties 2 punkte numatytą sutarties terminą, apibrėžtą įvykiu – konkrečiais darbais, priduotais užsakovui. Tvirtina, kad pagal atliktus statybos darbus ieškovai Norvegijoje dirbo tik po 39,16 faktinių dienų. Komandiruotės metu ieškovai Norvegijoje gavo papildomą apmokėjimą – 4 426,80 Lt iš statomo objekto užsakovo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 5.2 papunkčiu, kiekvienam iš ieškovų sumažintini dienpinigiai po 1 475,60 Lt. Ieškovai komandiruotėje išbuvo po 88 kalendorines dienas, todėl jiems priklauso po 8 800 Lt dienpinigių. Kadangi jiems avansu buvo sumokėta 6 000 Lt ir po 1 475,60 Lt iš darbų objekto užsakovo, mokėtini dienpinigiai sudaro po 1 324,40 Lt. Dienpinigiai ieškovams nebuvo sumokėti, nes pasibaigus komandiruotei, ieškovai neatsiskaitė su atsakovu už komandiruotę. Nesutinka ir su priteistomis 513,79 Lt kelionės išlaidomis ieškovui G. K.. Ieškovo pateiktas patvirtinimas/faktūra negali būti laikomas įrodymu, nes tai tėra kelionės užsakymas, todėl nepatvirtina faktinių kelionės išlaidų. Nesutinka ir su priteistais delspinigiais, nes esant darbuotojo kaltei delspinigiai jam nemokami (Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Teismas neišsamiai ištyrė darbuotojų kaltės klausimą, nevertino darbuotojo pareigos atsiskaityti su darbdaviu už komandiruotę, pateikiant visas patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atsakovas iki darbo santykių su ieškovais pabaigos tikėjosi sulaukti iš jų ataskaitos apie komandiruotę, darbų perdavimo-priėmimo akto, įrodymų apie faktines komandiruotės išlaidas, darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir kitų įrodymų apie įvykdytą komandiruotę. Ieškovai su darbdaviu iki šiol neatsiskaitė už komandiruotę.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl dienpinigių dydžio bei kitų kelionės išlaidų.

11Pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti.

12Komandiruotam darbuotojui per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis (DK 220 straipsnio 1 dalis), komandiruotam darbuotojui garantuojama darbo laiko apskaita (DK 143 straipsnio 1 dalies 2 punktas), komandiruojamam darbuotojui mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos (DK 220 straipsnio 1 dalis). Nebiudžetinių įstaigų darbuotojų komandiruočių išlaidos kompensuojamos pagal Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ nuostatas (DK 220 straipsnio 2 dalis). Šio nutarimo 5.1 punkte įtvirtinta teisė darbo sutarties šalims keisti nustatytą dienpinigių dydį, tačiau tik esant vienam iš šių atvejų: jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta – darbo sutartyje.

13Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

14Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovo vidaus darbo taisyklių 5.6. punktas numatė galimybę mažinti dienpinigius komandiruojamam darbuotojui, ir kad tai atitinka įstatymų reikalavimus. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo šalių buvo aptartas dienpinigių sumažinimas konkrečiai ieškovams minimos komandiruotės metu. Atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklėse buvo įtvirtinta galimybė mažinti dienpinigius (t. 1, b. l. 45-46), tačiau teismui pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad dienpinigių mažinimas buvo tinkamai aptartas ir suderintas su ieškovais, kaip tai numato Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ nuostatos bei paties atsakovo vidaus darbo taisyklės. Jokių duomenų, kad dienpinigių konkretus sumažinimas buvo numatytas kolektyvinėje sutartyje ar ieškovų darbo sutartyse, taip pat nėra. Byloje nepateiktas ir atsakovo direktoriaus įsakymas, kuriame būtų nurodyta konkreti ieškovams mokėtina sumažinta dienpinigių norma, kaip tai numato atsakovo vidaus darbo taisyklių 5.6. punktas. Atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo mažinti dienpinigių normos ieškovams. Pažymėtina, kad atsakovas dienpinigių mažinimą grindžia ieškovo padarytais prasižengimais komandiruotės metu. Dienpinigiai – tai komandiruojamo darbuotojo padidėjusios asmeninio pobūdžio išlaidos, todėl toks atsakovo nurodytas mažinimo pagrindas nesuderinamas su dienpinigių paskirtimi ir yra prieštaraujantis DK 220 straipsnio 1 dalies nuostatai. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo teiginiai dėl ieškovų prasižengimų komandiruotės metu, gali būti vertinami tik kaip drausminiai pažeidimai, bet ne kaip sankcija, įtakojanti jiems mokėtinų dienpinigių dydį. Atmestinas skundo argumentas, kad ieškovai gavo dienpinigius tiesiogiai iš užsakovo Norvegijoje. Byloje pateiktas telefaksas (t. 1, b. l. 63) patvirtina, kad su darbininkais tiesiogiai buvo atsiskaityta už darbus – lauko sienų tinkavimą projekte Brekkeveien 2. Tuo tarpu atsakovas tokį pateiktą įrodymą vertina ir kaip dienpinigius ieškovams, ir kaip atlygį už papildomus su atsakovu nesuderintus darbus. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovams dienpinigius ar jų dalį mokės kitas asmuo, šiuo atveju darbų užsakovas Norvegijoje, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo šio įrodymo vertinti kaip sumokėtus dienpinigius ieškovams.

15Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai dėl kelionės išlaidų, priteistų ieškovui G. K.. Apeliantas nesutikimą su priteistomis išlaidomis iš esmės ginčija tik aplinkybe, kad byloje pateiktas patvirtinimas/faktūra negali būti laikomas tinkamu įrodymu, nes tai tėra kelionės užsakymas, todėl nepatvirtina faktinių kelionės išlaidų. Tačiau aplinkybės, dėl kurių nepagrįstumo apeliantas kelia klausimą, nepriskirtinos prie tų aplinkybių, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis ir negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Įrodymais civilinėje byloje gali būti bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Įrodinėjimo priemonėmis taip pat gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 straipsnio 1-3 dalys). Atsakovas neginčija aplinkybės, kad ieškovai grįžo iš komandiruotės Norvegijoje į Lietuvą, todėl neabejotinai jie patyrė išlaidų, susijusių su grįžimu. Apeliantas teisingai nurodo, kad 2010-03-01 patvirtinimas/faktūra (t. 1, b. l. 11-13) patvirtina tik kelionės keltu iš Stokholmą į Rygą užsakymą. Teisėjų kolegijos nuomone, šis užsakymas patvirtina ir tokios kelionės trims asmenims kainą, kuri laikytina kaip reali, atitinkanti atsakovo darbuotojų buhalterio ir statybos vadovų paaiškinimus, kad įmonė paprastai apmokėdavo 100-150 Lt kelionės išlaidas vienam asmeniui, kad tokios kelionės patvirtinimo užtektų apmokėti už kelionės išlaidas (t. 1, b. l. 140-143). Atitinkamai nėra pagrindo netikėti, kad ieškovas G. K. turėjo nurodytas kelionės išlaidas.

16Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl delspinigių, nes liko neįvertinta aplinkybė, kad ieškovai neatsiskaitė už komandiruotę. Pirmosios instancijos teismas priteisė delspinigius už 90 kalendorinių dienų nuo 2010-01-07 iki jų atleidimo dienos, t.y. 2010-04-06.

17Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos <...>, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Taigi, viena iš šiuo įstatymu nustatytų delspinigių mokėjimo sąlygų yra darbuotojo kaltės dėl atitinkamų išmokų pavėluoto išmokėjimo nebuvimas. Vadinasi, esant darbuotojo kaltei dėl atitinkamų išmokų pavėluoto jam išmokėjimo, jo (darbuotojo) teisė gauti ir darbdavio pareiga mokėti pagal minėtą įstatymą delspinigius neatsiranda. Nagrinėjant darbuotojo reikalavimą priteisti delspinigius pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą, teismas, nustatęs darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluoto išmokėjimo faktą, kiekvienu atveju turi aiškintis pavėluoto išmokėjimo priežastis ir svarstyti darbuotojo kaltės klausimą, o teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje motyvuotai išdėstyti savo išvadas dėl darbuotojo kaltės buvimo ar nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. B. v. UAB „Aptarna“, bylos Nr. 3K-3-151/2006). Byloje nustatyta, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovais (darbuotojais) dėl dienpinigių už komandiruotę Norvegijoje, atitinkamai pavėlavo įvykdyti prievolę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė delspinigius už ieškovų išlaidas, susijusias su komandiruote.

18Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 15 d. galutinio sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

20Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovai kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydami jiems... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-20 preliminariu sprendimu ieškinį... 5. Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 15 d. galutiniu sprendimu... 7. Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių... 8. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti iš dalies Klaipėdos miesto... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl dienpinigių dydžio bei... 11. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad darbuotojui mokamų... 12. Komandiruotam darbuotojui per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta... 13. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovo vidaus darbo taisyklių 5.6.... 15. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai dėl kelionės išlaidų, priteistų... 16. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl delspinigių, nes liko... 17. Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais,... 18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,... 20. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. galutinį sprendimą...