Byla I-590-243/2014
Dėl 2013-12-06 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1623 panaikinimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, pareiškėjui A. L. ir jo atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ atstovei R. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Litgrid“ dėl 2013-12-06 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1623 panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėjas A. L. skundu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013-12-06 įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1623, kuriuo pakeistas 2010-09-29 įsakymo Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A. L. žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - )“ 2.2 punktas ir nustatyta, jog žemės savininkui atlyginami nuostoliai dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 4265,85 Lt per trisdešimt dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamo turto registre (toliau – ginčijamas įsakymas). Nurodo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-03-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-32-243/2013 panaikintas 2010-09-29 įsakymo Nr. Ž12-606 2.2 punktas, kuriuo buvo nustatyta, jog AB „Lietuvos energija“ žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 3417,06 Lt per trisdešimt dienų nuo servituto įregistravimo Nekilnojamo turto registre, ir Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota iš naujo nustatyti vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydį. Argumentuoja, jog teismui panaikinus 2010-09-29 įsakymo Nr. Ž12-606 2.2 punktą jis nebegali būti keičiamas ginčijamu įsakymu ir turėjo būti priimtas naujas individualus administracinis aktas.

4Pareiškėjas nesutinka su paskaičiuotu kompensacijos dydžiu. Nurodo, jog skundžiamu sprendimu kompensacija paskaičiuota 2010 metų kainomis, o teismo sprendimas priimtas 2013 metais. Teigia, jog kompensacija turėjo būti perskaičiuota pagal 2013 metų kainas, kurios iš esmės pasikeitusios lyginant su 2010 metais. Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką (toliau – Metodika). Nurodo, jog žemės sklypui nustatytas 1,1650 ha ploto servitutas, patenkantis į miško naudmenas. Argumentuoja, jog pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalį atlyginama iškertamos medienos rinkos vertė, kurią gali nustatyti turto vertintojai. Tuo tarpu, Metodikos 8 punkte nurodyta, jog iškertamo miško rinkos vertė lygi miško medynų, patenkančių į teritoriją, kuriai projektuojamas servitutas, vertei (neįskaitant miško žemės vertės), kurią teritorijų planavimo dokumento rengėjo prašymu pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apskaičiuoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205, nustatyta medynų tūrio verte. Pareiškėjo teigimu, Metodikos nuostatos ta apimtimi, jog nėra skaičiuojama iškertamo miško rinkos vertė, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Žemės įstatymui, todėl atsakovo skaičiavimai yra nepagrįsti, nes juos atliko ne kompetentingi turto vertintojai. Pareiškėjas taip pat argumentuoja, jog atsakovas, netinkamai taikė nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį praradimo apskaičiavimo formulę pagal Metodikos 9.2 punktą, nes apskaičiuodamas formulės kintamąjį Kr – kapitalizacijos normos rodiklį – privalėjo atlikti vietovės privačios žemės rinkos tyrimus, o ne vadovautis Žemės ūkio ministerijos rekomendacijomis, bei nustatyti, jog formulės rodiklis Kn lygus 1, o ne 0,5, nes pareiškėjas nebeturi galimybės naudotis plotu, kuriame nustatytas servitutas. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-05-03 įsakymu Nr. 1-91 pakeistas sklypo dalies naudojimo pobūdis ir vietoje žemės ūkio paskirties žemės ji tapo kitos paskirties žeme, todėl pareiškėjas neterminuotai prarado galimybę naudotis jam priklausančia žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalimi. Pareiškėjo teigimu, nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą pagal paskirtį praradimo suma susidaro per vienerius metus, todėl atsakovas privalėjo nustatyti, jog servitutas neterminuotas ir nuostolių sumą padauginti iš 99 metų.

5Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas prašo skundą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu. Teismo posėdžio metu padavė prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminio teisės akto – Metodikos 8 ir 9 punktų atitiktį Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 1, 5 ir 6 straipsniams.

6Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Klaipėdos rajono skyriaus, atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimus grindžia argumentu, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.6 punktą sprendime, kuriuo nustatytas servitutas, turi būti nurodomos ir nuostolių atlyginimo sąlygos. Teigia, jog laikantis šio reikalavimo negalėjo būti priimtas naujas administracinis aktas. Argumentuoja, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013-04-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-31-162/2013 paliko galioti 2010-09-29 įsakymą Nr. Ž12-606, kuriuo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytas servitutas, tačiau įpareigojo iš naujo perskaičiuoti pareiškėjui mokėtinos kompensacijos už naudojimąsi servitutu dydį, todėl vykdant teismo sprendimą buvo taikomi įsakymo dėl servituto nustatymo priėmimo metu, t.y. 2010 metais, o ne 2013 metais, galioję teisės aktai. Pažymi, jog skaičiuojant kompensacijos dydį vadovavosi Metodikos nuostatomis (b.l. 48-51).

7Atsakovo atstovė su skundo reikalavimais nesutinka ir skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

8Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka ir siūlo jį atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog servitutas nustatytas 2010-09-29 įsakymu, todėl nuostoliai dėl servituto nustatymo apskaičiuoti vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Teigia, jog apskaičiuojant nuostolių dydį nei Žemės įstatymas, nei Metodika neįpareigoja atsakovo kreiptis į nepriklausomus turto vertintojus, nes Metodikos 8 punktas reglamentuoja iškertamo miško rinkos vertės apskaičiavimą. Pažymi, jog pareiškėjas dėl nustatyto servituto neprarado savo nuosavybės, iškirsta mediena liko jam ir jis galėjo įgyvendinti savo nuosavybės teisę. AB „Litgrid“ teigimu, pagal Metodikos 9.2 punktą apskaičiuojant formulės kintamuosius dydžius Žemės ūkio ministerijos rekomendacijos negali būti laikomos neįpareigojančiomis. Nurodo, jog nepagrįstas pareiškėjo teiginys dėl nuostolių paskaičiavimo 99 metams, nes Metodikos 9.1 ir 9.2 punktuose nurodytose formulėse koeficientas 15 gali būti laikomas 15 metų, todėl pagal šias formules apskaičiuotas nuostolių dydis, susidarantis per 15 metų laikotarpį. Pažymi, jog pareiškėjas klaidingai nurodo, kad žemės sklypo dalis, kurioje nustatytas servitutas, vietoje žemės ūkio paskirties tapo kitos paskirties žeme. Teigia, jog visas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties, todėl žemės ūkio veikla jame nėra galima (b.l. 37-40).

9Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė pareiškėjo skundą siūlo atmesti kaip nepagrįstą.

10Teisėjų kolegija konstatuoja:

11nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013-12-06 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1623 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-09-29 įsakymo Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A. L. žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - )“ pakeitimo“ (toliau – ginčijamas įsakymas) nustatytos kompensacijos dydžio – 4265,85 Lt ir jos apskaičiavimo tvarkos teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 11).

12Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2010-09-29 įsakymo Nr. Ž12-606 1 punktu pareiškėjui A. L. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), esančiame Klaipėdos raj. sav. ( - ), nustatytas žemės servitutas – teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, kurių naudotojas AB „Lietuvos energija“ (naujas pavadinimas AB „Litgrid“). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-04-05 įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-31-162/2013 panaikintas šio įsakymo 2.2 punktas, kuriuo apskaičiuotas žemės savininkui mokėtinos vienkartinės kompensacijos dėl servitutų nustatymo dydis, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigota iš naujo nustatyti kompensacijos dydį (b.l. 24-33). Vykdydamas teismo sprendimą atsakovas priėmė ginčijamą įsakymą (b.l. 11).

13Servitutas yra daiktinė teisė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Civilinio kodekso 4.123 straipsnis nustato, kad žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, o 4.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal servituto suteikiamas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo dalimi ir tuo būtų užtikrintas tinkamas viešpataujančiojo daikto naudojimas, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę nustatyti daikto dalį, kurioje gali būti naudojamasi servituto nustatytomis teisėmis. Pagal Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatas servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnyje, kurio 1 dalyje reglamentuota, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas – nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas. Civilinio kodekso 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu, administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009, 2012-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2012, 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2013 ir kt.). Civilinio kodekso 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012 ; kt.).

14Nuostolių dėl servituto nustatymo administraciniu aktu atlygintinumą įtvirtina ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis, kurioje nurodyta, jog tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Ši Žemės įstatymo norma pareigą tvirtinti vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką nustatė Vyriausybei. Nagrinėjamoje byloje aktuali Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika, redakcija galiojusi sprendimo dėl servituto nustatymo metu nuo 2010-08-29 iki 2013-01-18). Pareiškėjui argumentuojant, jog kompensacijos dydis turėjo būti skaičiuojamas 2013 metų kainomis, nes 2013 metais priimtas ginčijamas įsakymas, pažymėtina, jog servitutas nustatytas ir kompensacija apskaičiuota Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2010-09-29 įsakymo pagrindu, todėl kompensacija skaičiuojama servituto nustatymo metu buvusiomis kainomis. Teisinio vertinimo nekeičia aplinkybė, jog 2010-09-29 įsakymo 2.2 punktas panaikintas teismo sprendimu ir institucija įpareigota iš naujo apskaičiuoti kompensacijos dydį. Aplinkybė, jog institucija kompensaciją nustatė netinkamai ir turėjo ją perskaičiuoti, nelemia to, kad taikomi perskaičiavimo metu galioję teisės aktai. Ginčo teisiniai santykiai susiklostė 2010-09-29 ir atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą ir perskaičiuodamas kompensacijos dydį, neturėjo teisinio pagrindo remtis 2013 metų kainomis. Tokia išvada grindžiama ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.6 punktu, kuriame nurodyta, jog sprendime dėl servituto nustatymo turi būti ir nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydis ir mokėjimo terminai). Dėl tos pačios priežasties nagrinėjamu atveju aktuali Metodikos redakcija, galiojusi nuo 2010-08-29 iki 2013-01-18, t.y. 2010-09-29 įsakymo priėmimo metu. Tais pačiais motyvais pripažintinas nepagrįstu pareiškėjo argumentas, jog atsakovas turėjo priimti naują administracinį aktą, o ne pakeisti 2010-09-29 įsakymo 2.2 punktą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-04-05 sprendimu panaikintas tik minėtas punktas, todėl vykdydamas teismo įpareigojimą atsakovas pagrįstai panaikintą administracinio akto dalį išdėstė nauja redakcija.

15Pareiškėjui nesutinkant su apskaičiuotos kompensacijos dydžiu, teisėjų kolegija, vertindama ginčijamu aktu nustatytos kompensacijos dydį, patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto – Metodikos (redakcija nuo 2010-08-29 iki 2013-01-18).

16Pagal Metodikos 2 punktą žemės savininkui dėl administraciniu aktu nustatyto servituto atlyginami trijų rūšių nuostoliai: už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjo 4,51 ha ploto žemės sklype, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, nustatytas 1,1650 ha ploto servitutas, kuris patenka į miško naudmenas (b.l. 13). Iš atsakovo 2013-12-10 rašto Nr. 12SD-(14.12.104)-3689 „Dėl nuostolių apskaičiavimo“, kuris vertintinas kaip ginčijamo 2013-12-06 įsakymo sudėtinė dalis, nes pagrindžia įsakyme nurodytą apskaičiuotos kompensacijos dydį, matyti, jog apskaičiuoti nuostoliai pagal Metodikos 8 ir 9.2 punktą, t. y. už iškirstą mišką ir prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį.

17Metodikos 8 punkte įtvirtinta, kad iškertamo miško rinkos vertė lygi miško medynų, patenkančių į teritoriją, kuriai projektuojamas servitutas, vertei (neįskaitant miško žemės vertės), kurią teritorijų planavimo dokumento rengėjo prašymu pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apskaičiuoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 nustatyta medynų tūrio verte. Žemės įvertinimo metodikos 8 priede nurodyta, jog medynų tūrio vertė apskaičiuojama litais už kubinį metrą atsižvelgiant į vidutinį medynų skersmenį (cm) bei medžių rūšis. Teisėjų kolegijos vertinimu, Metodikos 8 punkto nuostata neprieštarauja Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai, nes joje nėra nustatyta, kad rinkos vertę nustato tik turto vertintojas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, nes Metodikos 8 punktas apibrėžia miško rinkos vertės skaičiavimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 4 straipsnyje numatyti trys turto arba verslo vertinimo atvejai: 1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais (privalomas turto arba verslo vertinimas); 2) vidaus reikmėms; 3) kitais atvejais, kai to pageidauja užsakovas. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į Metodiką, kurios 3 punktas įtvirtina, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas, tačiau tai neatima teisės iš pareiškėjo jo paties iniciatyva atlikti nepriklausomą turto vertinimą ir jo rezultatams neatitikus pagal Metodiką apskaičiuotos vertės, ginčą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Vertintina, jog įstatymų leidėjas, pavesdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti Metodiką, pasirinko būtent tokį patirtų nuostolių rinkos vertės nustatymo būdą, kai ji apskaičiuojama remiantis formulėmis atsižvelgiant į ploto, derlingumo, normatyvinės kainos, metinės pajamų normos ir kitus parametrus. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašant ištirti, ar Metodikos 8, 9 punktai neprieštarauja Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 1, 5, 6 straipsniams, netenkintinas.

18Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2013-12-10 rašto Nr. 12SD-(14.12.104)-3689 matyti, jog nustatytas servitutas patenka į šešių taksacinių sklypų ribas: Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 24, Nr. 25, Nr. 36 (b.l. 13). Rašte taip pat nurodyta, jog medynų tūrio vertė apskaičiuota taksacinio sklypo plotą padauginus iš medynų tūrio 1 ha vertės pagal Valstybinės miškų tarnybos pateiktus duomenis (b.l. 13, 16-18): taksaciniame sklype Nr. 8 iškirsta 0,06 ha, šio taksacinio sklypo 1 ha vertė 1594 Lt, todėl medynų tūrio vertė apskaičiuota 0,06 ha x 1594 Lt = 95,64 Lt, sklype Nr. 9 iškirsta 0,4550 ha, tačiau sklypas netaksuotas, todėl medynų tūrio vertė nurodyta 0 Lt, sklype Nr. 10 iškirsta 0,19 ha, 1 ha šio taksacinio sklypo vertė 400 Lt, todėl medynų tūrio vertė 0,19 ha x 400 Lt = 76 Lt, sklype Nr. 24 0,38 ha x 1486 Lt = 564,68 Lt, sklype Nr. 25 0,02 ha x 2119 Lt = 42,38 Lt, sklype Nr. 36 0,06 ha x 1144 Lt = 68,64 lt. Pažymėtina, jog Valstybinės miškų tarnybos pateiktos miško žemės ir medynų tūrio kainos 2012-01-01 duomenis (b.l. 17). Atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui teigiant, jog nuostolių dydis apskaičiuotas 2010 metų kainomis, neaišku, kodėl buvo vadovaujamasi 2012 metų duomenimis. Nustatyta aplinkybė kelia abejones dėl paskaičiuotos kompensacijos sumos teisingumo.

19Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 7 punkte apibrėžta, jog taksacinis miško žemės sklypas (toliau – sklypas) – vientisa miško žemės dalis, atskiriama nuo kitų atsižvelgiant į žemės naudmenų ir miško augavietės tipą, medyno taksacinius rodiklius. Tai yra pirminis apskaitos, projektavimo, ūkininkavimo ir kontrolės vienetas. Taksaciniai rodikliai nustatomi miškų inventorizacijos metu. Tai reiškia, jog miško taksacijos pagrindinis tikslas – tai kiekybinis medynų įvertinimas, inventorizuojant mišką: amžiaus, aukščio ir kitų taksacinių rodiklių (skersmens, skalsumo, tankumo, bonitetinės klasės, rūšinės sudėties formulės) nustatymas, medžių kokybės įvertinimas ir medienos tūrio ir prieaugio apskaičiavimas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui priklausantis sklypas Nr. 9 Valstybinės miškų tarnybos pateiktais duomenimis netaksuotas, todėl nėra nustatyta jo vertė, tačiau šiame sklype iškirsta daugiausiai - 0,4550 ha - pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio miško. Nuostolių paskaičiavimo rašte nurodyta, jog šiame sklype iškirtų medynų tūrio vertė 0,00 Lt. Minėta, jog medynų tūrio vertės skaičiavimas nustatytas Žemės įvertinimo metodikos 8 priede. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 2.2.1 punktą (redakcija nuo 2013-04-14) duomenis apie miško žemės ir medynų tūrio vertę teikia Valstybinė miškų tarnyba. Tame pačiame punkte nurodyta, jog kai nėra taksacinės miško charakteristikos, miškų inventorizacija atliekama pagal Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2006-09-01 įsakymu Nr. D1-406. To paties punkto redakcijoje, galiojusioje nuo 2009-09-25 iki 2010-12-29, t. y. ginčo teisinių santykių metu, buvo nurodyta, jog iki 20 ha miško sklypus taksuoja miškų urėdijos, virš 20 ha – VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. Aplinkybė, jog sklypas netaksuotas, nereiškia, kad atsakovas neprivalėjo apskaičiuoti medynų tūrio vertės remdamasis nurodytomis teisės normomis. Ginčo atveju atsakovas nurodo, jog būtent šiame sklype nustatant servitutą iškirsta 0,4550 ha miško, nors šiame sklype iškirtų medynų tūrio vertę nurodo 0,00 Lt. (b.l. 13). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ši aplinkybė sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjui apskaičiuotos kompensacijos dydis nėra teisingas.

20Bylos duomenys taip pat nepatvirtina, jog pareiškėjui apskaičiuotų nuostolių už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį dydis nustatytas vadovaujantis Metodikos 9.2 punkto reikalavimais. Šiame punkte nurodyta, jog nuostoliai (Nk) apskaičiuojami pagal formulę: Nk=15xSkxVkxKrxKn. Pareiškėjas nesutinka su formulės kintamųjų Kr ir Kn dydžiu. Kr tai kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina. Atsakovas pripažįsta, jog kapitalizacijos normos rodiklį nustatė nesivadovaudamas Metodikos 9.2 punkto reikalavimais, t.y. nebuvo atlikti rinkos tyrimai ir nenustatytas santykis tarp tos vietovės vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina. Atsakovas paskaičiavimus grindė Nacionalinės žemės tarnybos 2013-12-10 raštu Nr. 12SD-(14.12.104)-3689, įpareigojančiu atsižvelgti į Žemės ūkio ministerijos 2013-02-27 rašte Nr. 2D-1027(12.17) „Dėl nuostolių skaičiavimo“ pateiktas rekomendacijas, kuriose nurodyta, kad vidutines pajamas iš žemės nuomos galima nustatyti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 1.2 punkte nustatyto valstybinės žemės nuomos tarifo dydį (nuo 0,1 iki 4 procentų žemės vertės) (b.l. 15, 20-22). Tuo tarpu šiame Žemės ūkio ministerijos 2013-02-27 rašte nurodyta, jog tai yra specialisto nuomonė, kuri nevertintina kaip privaloma, nes Žemės ūkio ministerija neturi kompetencijos aiškinti teisės aktus (b.l. 20). Darytina išvada, jog skaičiuojant nuostolių dydį buvo pažeistas Metodikos 9.2 punktas, nes kapitalizacijos normos rodiklis nebuvo apskaičiuotas pagal šio punkto reikalavimus. Tai patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vyresnysis specialistas P. R., atlikęs pareiškėjui mokėtinos kompensacijos dydžio skaičiavimus

21Formulės kintamasis Kn žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį laipsnis: 0,5 – kai žemės servitutu naudojasi tiek viešpataujančio daikto savininkas, tiek tarnaujančio daikto savininkas; 1 - kai žemės servitutu naudojasi tik viešpataujančio daikto savininkas. Servituto nustatymas apriboja žemės savininko teises, tačiau nepaneigia jo nuosavybės. Byloje nėra duomenų, kad sklypo dalies, kurioje nustatytas servitutas, pareiškėjas nebegali naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį. Teisinio vertinimo nekeičia aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-05-03 įsakymu Nr. 1-91 miško žemė paversta kitomis naudmenomis (b.l. 23), nes nagrinėjamoje byloje analizuojami teisiniai santykiai, susiklostę 2010-09-29 įsakymo priėmimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teisingai nustatytas žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį laipsnis Kn=0,5.

22Pareiškėjas taip pat argumentuoja, kad apskaičiuojant nuostolius dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, gauta suma turėjo būti dauginama iš 99, nes servitutas nustatytas neapibrėžtam laikui. Iš Metodikos 9.2. punkte pateiktos minėtų nuostolių apskaičiavimo formulės (Nk = 15 x Sk x Vk x Kr x Kn) matyti, jog gauta suma dauginama iš 15, t.y. didinama 15 kartų. Metodikoje nėra nurodyta, ką reiškia koeficientas 15, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentas, jog galima teigti, kad apskaičiuojami per 15 metų susidarysiantys nuostoliai. Iš 2013-12-10 rašto Nr. 12SD-(14.12.104)-3689 matyti, jog nuostolių, apskaičiuotų pagal Metodikos 9.2 punktą, suma sudaro 198,62 Lt. Laikant, jog tokia suma susidaro per 15 metų, per vienerius metus nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo suma sudarytų tik 13,24 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia suma neatitinka teisingo atlyginimo, proporcingumo ir protingumo principų. Be to, servitutas nustatytas neterminuotai. Tuo tarpu, kompensacija nustatyta vienkartinė, tačiau įsakyme nepagrįstas toks institucijos sprendimas ir, atsižvelgiant į servituto atlygintinumo bei šalių interesų derinimo principus, nėra aišku, kodėl viešpataujančiojo daikto savininkui nėra nustatyta prievolė už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui mokėjimo periodinėmis kompensacijomis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2013). Metodika nereglamentuoja atvejų, kada turi būtų mokama vienkartinė, kada periodinė kompensacija, tačiau tai nepaneigia kompensaciją nustatančios institucijos pareigos pagrįsti savo sprendimą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teismų praktikoje sprendžiant atlygintinumo klausimą vadovaujamasi protingos žemėnaudos principais, atsižvelgiama turtinius ir neturtinius tarnaujančiojo daikto savininko netekimus: servituto turinį, pobūdį ir trukmę, veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymų apimtį tarnaujančiojo daikto savininkui, galimybės naudotis daikto dalimi netekimą, nepatogumų atsiradimą dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi, ilgalaikį tokių nepatogumų pobūdį, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas, ar tarnaujančio daikto savininkui tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo ir ar galima juos visiškai atlyginti, kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo ir kita, įvertinta pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog viešojo administravimo sistemos subjektas turi laikytis ne tik jo veiklą tiesiogiai reglamentuojančių, bet ir kitų teisės aktų, visų pirma, Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013-12-06 įsakymas Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1623 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-09-29 įsakymo Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A. L. žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - )“ pakeitimo“, kuriuo pareiškėjui nustatytas kompensacijos dydis – 4265,85 Lt, neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 (redakcija nuo 2010-08-29 iki 2013-01-18) patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos 8, 9.2 punktų nuostatų, savo turiniu prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, todėl naikintinas vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotina pašalinti padarytus pažeidimus ir iš naujo nustatyti žemės savininkui A. L. išmokamos kompensacijos dydį galiojančių teisės aktų pagrindu (ABTĮ 88 straipsnis 2 punktas). Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

Nutarė

25patenkinti iš dalies pareiškėjo A. L. skundą,

26panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013-12-06 įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1623 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-09-29 įsakymo Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A. L. žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - )“ pakeitimo“,

27įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo nustatyti žemės savininkui A. L. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydį.

28Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėjas A. L. skundu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos... 4. Pareiškėjas nesutinka su paskaičiuotu kompensacijos dydžiu. Nurodo, jog... 5. Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas prašo skundą patenkinti jame... 6. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos,... 7. Atsakovo atstovė su skundo reikalavimais nesutinka ir skundą prašo atmesti... 8. Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ atsiliepimu su pareiškėjo... 9. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė pareiškėjo skundą siūlo atmesti... 10. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 11. nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės... 12. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie... 13. Servitutas yra daiktinė teisė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111... 14. Nuostolių dėl servituto nustatymo administraciniu aktu atlygintinumą... 15. Pareiškėjui nesutinkant su apskaičiuotos kompensacijos dydžiu, teisėjų... 16. Pagal Metodikos 2 punktą žemės savininkui dėl administraciniu aktu... 17. Metodikos 8 punkte įtvirtinta, kad iškertamo miško rinkos vertė lygi miško... 18. Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2013-12-10 rašto Nr. 12SD-(14.12.104)-3689... 19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255 patvirtintų... 20. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina, jog pareiškėjui apskaičiuotų... 21. Formulės kintamasis Kn žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas,... 22. Pareiškėjas taip pat argumentuoja, kad apskaičiuojant nuostolius dėl... 23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89... 25. patenkinti iš dalies pareiškėjo A. L. skundą,... 26. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 27. įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš... 28. Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo...