Byla 1S-210-557/2015
Dėl Kretingos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. balandžio 2 d. nutarties

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. K. skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. balandžio 2 d. nutarties,

Nustatė

22015-03-10 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje buvo gautas J. K. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal požymius nusikaltimų, numatytų BK 300 str. 3 d., 228 str. 2 d. Pareiškime nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrius 2014-11-28 pranešimu apie servitutų nustatymą administraciniu aktu nustatė servitutą jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Prie pranešimo buvo pridėtas Kompensavimo už sunaikintus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo 2014-10-15 aktas Nr. 251, parengtas UAB „( - )“, kuriame be kita ko pateikiamas nuostolių paskaičiavimas už sunaikintus pasėlius, kas sudaro bendrą atlygintinų nuostolių sumą 619,18 Euro. Tačiau AB LITGRID pagal UAB „( - )“ 2014-10-15 aktą Nr. 251 tos pačios dienos raštu Nr. 1SS-252-(8.5.) pasiūlė 1363,41 Euro. Su tuo pareiškėja nesutiko, nes atlygintinų nuostolių suma apskaičiuota už žieminius kviečius, nors jos sklype auga obelys. Pažymėjo, kad specialiojo plano rengėjai buvo atvykę į žemės sklypą, faktiškai matė realią padėtį, apie tai, kad sklype auga obelys, jie buvo informuoti ir raštu, tačiau tyčia ir sąmoningai 2014-10-15 akte Nr. 251 nurodė žinomai neteisingus duomenis, dėl to išvengė sumokėti mažiausiai 2871 Euro dydžio kompensaciją ir tokiu būdu pareiškėjai padarė didelės žalos.

3Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė 2015 m. kovo 18 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. K. pareiškimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime prokurorė nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad kompensavimo už servitutą aktas suklastotas, kadangi šio akto teisinė paskirtis – numatyti minimalius, neginčytinus ir neįrodinėtinus nuostolius, susijusius su servituto nustatymu. Jei dėl AB „Litgrid“ vykdomų linijos tiesimo ar eksploatavimo darbų pareiškėjos sklypui ar sodiniams būtų padaryta žala, ir nuostoliai dėl šios žalos viršytų įsakymu nustatytos kompensacijos sumą, pareiškėja įgytų teisę reikalauti teisingo žalos atlyginimo. Šį prokuroro nutarimą J. K. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjai.

4Kretingos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą ir paliko galioti 2015 m. kovo 18 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą motyvuodama tuo, kad pareiškėja gindama savo galimai pažeistas teises pasirinko netinkamą instrumentą - baudžiamąjį procesą. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu nustatyta, kad nuostoliai dėl žemės servituto nustatymo J. K. atlyginami išmokant vienkartinę 2137,90 Lt kompensaciją AB „Litgrid" lėšomis, o šio Įsakymo rezoliucinėje dalyje išaiškinta jo apskundimo tvarka, nurodant, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo nustatyta tvarka. 2015-02-11 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktorė D. G., išnagrinėjusi J. K. skundą dėl servituto nustatymo teisėtumo ir nuostolių atlyginimo dydžio apskaičiavimo teisingumo davė išvadą, kad Įsakymas yra priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, todėl nenaikintinas ir J. K. išaiškinta teisė kreiptis į teismą nesutinkant tiek dėl nuostolių dydžio nustatymo, tiek dėl šio atsakymo apskundimo administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Teisėja konstatavo, kad J. K. šia teise nepasinaudojo, tačiau siekia, kad administraciniai teisiniai santykiai įgytų baudžiamąjį teisinį pobūdį.

5J. K. skundu prašo šią Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-04-02 nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai teigia, kad pareiškėja turėjo pareigą ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1109 (toliau - įsakymas) dėl Servituto nustatymo, už kurį 2014-10-15 aktu Nr. 251 apskaičiuota 2137,90 Lt kompensacija už 0,3122 ha ploto servitutą žemės sklype unikalus Nr. ( - ). Pažymi, kad UAB „( - )" parengto akto Nr. 251 pagrindu apskaičiuota privalomos kompensacijos išmokos dalis, tai yra, kad privaloma mokėti kompensacija už priverstinį servituto nustatymą žemės sklypo savininkui apskaičiuojama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Be to, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-07-31 įsakymu Nr. 3D-636 „Dėl žemės ūkio ministro 2004-07-02 įsakymo Nr. 3D-391 „Dėl žemės ūkio veiklos pajamų normatyvinių ir pajų normos hektarui žemės ūkio naudmenų patvirtinimo" pakeitimo; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-11-27 įsakymu Nr. 3D-890 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2015 metais sąrašo patvirtinimo". Paskaičiavimai už servituto žemės sklype kadastro Nr. ( - ), esančio ( - )., kuris nuosavybės teise priklauso J. K., atlikti įvertinus tai, kad tariamai sklype auga pasėliai, o ne obelys, kas atsispindi ir VĮ „Registrų centras" deklaruojamuose viešuose įrašuose, į kuriuos vertinat priklausančių išmokų dydį buvo privalu atsižvelgti. Pažymėtina, kad Specialiojo plano rengėjų atstovai buvo faktiškai atvykę ir apžiūrėjo faktinę padėtį žemės sklype kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), tačiau sąmoningai surašė 2014-10-15 akte Nr. 251 neteisingus duomenis, tai yra vietoj sodinių įrašydami pasėlius, tokiu būdu išvengiant mokėti didesnės įstatymų numatytos priklausančios kompensacijos už Servitutų nustatymą.

6Nurodo, kad 2014-10-15 aktas Nr. 251 yra dokumentas, kurio pagrindu valstybinės institucijos priiminėjo teisinius sprendimus įgyvendinant pavestas funkcijas. Taigi nurodytas aktas yra dokumentas, kuriame atsispinti juridinę reikšmė turintys faktai. Pagal BK 2 str. 4 d. baudžiamoji atsakomybė taikoma, jei padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Įstatymo leidėjas, įtvirtindamas atsakomybę už dokumentų klastojimą (BK 300 str.) nurodo, kad dokumento suklastojimo sudėties turinį sudaro tiek intelektualaus, tiek ir materialaus dokumento suklastojimo atvejai. Dokumentas - tai kiekvienas rašytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, pagal savo pobūdį ir reikšmę esanti teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymu ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2006). Dokumentai gali būti rašytiniai aktai – įprastinėmis rašymo ar spausdinimo priemonėmis atlikti raštai, schemos, brėžiniai ir pan.; raštai akliesiems; garso ir vaizdo produkcija – magnetinės garso juostos, vaizdajuostės ir pan.; elektroniniai raštai, kompaktiniai diskai, kompiuteriniai įrašai, lazeriniai ar elektroniniai įrašai ir kitos elektroninės informacijos fiksavimo priemonės; oficialūs dokumentai – organizacijų, įstaigų, įmonių surašomi raštai, pažymos, apskaitos dokumentai ir pan.; privatūs dokumentai – fizinių asmenų raštai, pareiškimai, sutartys ir pan.

7Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad dokumento klastojimo dalykas (BK 300 str. 1 d.) - tai kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-19/2014). Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011). Kvalifikuojant dokumento suklastojimą pagal BK 300 str. 1 d., būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, jog suklastoja dokumentą, kuris gali sukelti teisinius padarinius, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010 ir kt.). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

8Iš įstatymo leidėjo aiškinimų bei teismų praktikos jurisprudencijos pagrįstai galima daryti išvadą, jog 2014-10-15 aktas Nr. 251, kuriame atsispindi akto rengėjui žinomai neteisingi duomenys, tai yra pasėliai, o ne sodiniai – obelys, dėl ko vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo", Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-07-31 įsakymu Nr. 3D-636 „Dėl žemės ūkio ministro 2004- 07-02 įsakymo Nr. 3D-391 „Dėl žemės ūkio veiklos pajamų normatyvinių ir pajų normos hektarui žemės ūkio naudmenų patvirtinimo" pakeitimo; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014- 11-27 įsakymu Nr. 3D-890 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2015 metais sąrašo patvirtinimo", sąmoningai privalomas išmokėti kompensacijos dydis apskaičiuotas kur kas mažesnėmis kainomis nei priklauso.

9Minėto dokumento pagrindu (2014-10-15 aktas Nr. 251) priimtame administraciniame akte dėl priverstinio Servituto nustatymo nurodytas kompensacijos išmokėjimo dydis. Kita vertus, priklausomas išmokėti kompensacijos dydis administracinio akto priėmimui, kaip tokiam procedūriniam veiksmui, įtakos neturi, nes įgaliota institucija, priėmusi administracinį aktą, neatlieka funkcijos, kuria apskaičiuojamos išmokos už priverstinio Servituto nustatymą. Nurodoma funkcija priskiriama būtent plano dėl priverstinio Servituto nustatymo rengėjui, kuris, atlikęs reikalingas procedūras, tame tarpe ir parengęs 2014-10-15 aktą Nr. 251, pateikia dokumentus, kurių pagrindu priimamas administracinio pobūdžio individualus teisės aktas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą ginčai nagrinėjami susiję su administraciniais teisiniais santykiais, o ne su veiksmais, kuriais sąmoningai iškraipomos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu atliekamas veiksmas susijęs su kompensacijos dydžio nustatymu ir jos mokėjimu. Todėl mano, kad Kretingos rajono apylinkės teismo motyvas, jog pareiškėja pažeistą teisę turėjo ginti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nepagrįstas.

10Skundas atmestinas

11BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Vienas iš BPK 3 str. 1 d. numatytų pagrindų, dėl kurio baudžiamasis procesas negalimas - tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad BK 2 str. 4 d. nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Jei veikoje nėra bent vieno BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama.

12Iš bylos medžiagos matyti, kad AB „Litgrid“ užsakymu UAB „( - )“ parengto Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo 2014-10-15 aktu Nr. 251 pareiškėjai apskaičiuota 2137,90 Lt kompensacija už 0,3122 ha ploto servitutą pareiškėjos žemės sklype (Nr. ( - )). Pareiškėjos žemės sklype Nr. ( - ) nustatytas servitutas Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo 2014-11-25 įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)1109. Servituto paskirtis – AB „Litgrid“ 110 Kv. elektros perdavimo oro linijos Kretinga-Benaičiai tiesimas, aptarnavimas, naudojimas. Įsakyme nustatyta, kad nuostoliai dėl žemės servituto nustatymo J. K. atlyginami išmokant vienkartinę 2137,90 Lt kompensaciją AB „Litgrid“ lėšomis. Skunde pareiškėja nurodo, kad 2014-10-15 akte Nr. 251 klaidingai nustatyta, kad jos žemėje yra pasėliai, o ne sodiniai, dėl to 2014-11-25 įsakyme klaidingai apskaičiuota jos patiriamų nuostolių suma, todėl dokumentas laikytinas suklastotu BK 300 str. prasme.

13Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Toks valstybinio administravimo subjekto priimtas teisės aktas yra ir Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo 2014-11-25 įsakymas Nr. 14VĮ-(14.14.2)1109, todėl, kaip teisingai nurodoma skundžiamoje 2015-04-02 ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje, J. K. dėl nuostolių atlyginimo turi kreiptis į administracinį teismą. Pažymėtina, kad dar 2015-02-11 Nacionalinės žemės tarybos direktorė D. G. išnagrinėjusi J. K. skundą dėl servituto nustatymo teisėtumo ir nuostolių atlyginimo dydžio apskaičiavimo teisingumo, pateikė išvadą, kad įsakymas yra priimtas nepažeidžiant teisės aktų, todėl nenaikintinas, ir J. K. išaiškinta teisė kreiptis į teismą administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tokia pati galimybė pareiškėjai išaiškinta ir pačiame 2014-11-25 įsakyme Nr. 14VĮ-(14.14.2)1109, kuriame nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai, kad ginčai dėl tokio pobūdžio valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (Nacionalinės žemės tarnybos skyrių vedėjų įsakymai dėl servitutų nustatymo) teisėtumo, juose pateikiamos informacijos teisingumo, nustatytų kompensacijų dydžio nagrinėjami administraciniuose teismuose, patvirtina ir teismų praktika (Klaipėdos apygardos administracinio teismo bylos Nr. I-590-243/2014, I-61-386/2013, I-461-162/2013). Tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, galimybe savo teises apginti administraciniuose teismuose J. K. nepasinaudojo. Šiame kontekste taip pat paminėtina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 109 str. numato, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui, taigi tuo atveju, jei nagrinėjant J. K. skundą administracinis teismas nustatys, kad yra dokumentų klastojimo (BK 300 str.) požymių, apie tai praneš prokurorui, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

14Pareiškėja skunde nurodo, kad iš įstatymo leidėjo aiškinimų bei teismų praktikos jurisprudencijos pagrįstai galima daryti išvadą, jog 2014-10-15 aktas Nr. 251, kuriame atsispindi akto rengėjui žinomai neteisingi duomenys, tai yra pasėliai, o ne sodiniai – obelys, dėl ko sąmoningai privalomas išmokėti kompensacijos dydis apskaičiuotas kur kas mažesnėmis kainomis nei priklauso, yra suklastotas (BK 300 str. 1 d.). Aukštesnysis teismas, sutikdamas su prokurorės nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą argumentais, pažymi, kad kompensavimo už servitutą akto teisinė paskirtis – numatyti minimalius, neginčytinus ir neįrodinėtinus nuostolius, susijusius su servituto nustatymu, taigi šie duomenys, savo prigimtimi būdami vertinamaisiais, negali būti laikomi suklastotais BK 300 str. 1 d. prasme. Tuo atveju, jei dėl AB „Litgrid“ vykdomų linijos tiesimo ar eksploatavimo darbų pareiškėjos sklypui ar sodiniams būtų padaryta didesnė žala, ir nuostoliai dėl šios žalos viršytu įsakymu nustatytos kompensacijos sumą, pareiškėja įgytų teisę reikalauti teisingo žalos atlyginimo civiline tvarka.

15Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad tiek prokurorės 2015-03-18 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek jį palikusi galioti skundžiama 2015-04-02 ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti, remiantis pareiškėjos skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teisėjas

Nutarė

17J. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. balandžio 2 d. nutartį.

18Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Ryšiai