Byla 2A-51-212/2015
Dėl pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Torpol Baltija“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2622-452/2014 pagal UAB „Torpol Baltija“ ieškinį atsakovei B. S. dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui UAB „Torpol Baltija“ dėl pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1 590 Lt nesumokėtų mokėjimų pagal sutartį, 313,16 Lt delspinigių, 72 Lt žyminį mokestį bei kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2013-01-23 su atsakove buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė už 1 590 Lt įsigijo vienpusį antčiužinį. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo sumokėti už įsigytą prekę dalimis mokėjimų grafike nurodytu laiku, tačiau ji savo prievolės nevykdė.

5Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti 2013-01-23 pirkimo-pardavimo sutartį ir įpareigoti ieškovą ne vėliau kaip per 30 dienų pasiimti vienpusį antčiužinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji po kelių dienų informavo pardavėją apie sutarties nutraukimą, nes prekė neatitiko pardavėjo nurodytos informacijos, yra netinkamos kokybės, nes sukėlė jai kūno niežulį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino; nutraukė 2013-01-23 pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr.01314, ir įpareigojo atsakovę perduoti, o ieškovui vieno mėnesio laikotarpyje pasiimti sutartyje nurodytą prekę-vienpusį antčiužinį. Priteisė iš ieškovo 144 Lt (42 EUR) žyminį mokestį bei 13 Lt (3,77 EUR) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

8Nustatė, kad ieškovas ir atsakovė 2013-01-23 sudarė pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 01314. Šios sutarties 2.1. – 2.3 punktais pardavėjas išsimokėtinai per 12 mėnesių pardavė pirkėjai vienpusį antčiužinį, kurio kaina 1 590 Lt. Atsakovė 2013-01-29 kreipėsi į ieškovą norėdama nutraukti sutartį ir nurodydama, kad nori grąžinti įsigytą čiužinį. Ieškovas nurodė, kad kreipimasis buvo anonimiškas. Teismas su šiuo tvirtinimu nesutiko, nes pačiame rašte aiškiai nurodytas besikreipiančios B. S. vardas ir pavardė, o ant rašto yra ieškovo žyma patvirtinanti gavimą. Atsakovė nepraleido sutartyje nustatyto termino pranešti pardavėjui apie sutarties nutraukimą, todėl tokį pranešimą laikė tinkamu. Atsakovė nurodė, kad čiužinį pirko tikėdama, kad jis bus gydomasis ir turės įtakos sveikatos pagerėjimui. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatė, kad UAB „Torpol Baltija“ 2013-01-23 pirkimo- pardavimo sutartimi pardavė MN 4:2009 reikalavimų neatitinkantį medicininį prietaisą. Atsakovė išbandė čiužinio tinkamumą naudojimui, tačiau pasijuto blogai ir kreipėsi į ieškovą raštu, skambindama telefonu, norėdama grąžinti prekę. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jo parduodami čiužiniai nesukelia pašalinio poveikio asmenims. Įvertinus tai, kad atsakovei prekė netinka dėl to, kad ji sukelia sveikatos sutrikimus, teismas konstatavo, kad prekė turi paslėptą prekės trūkumą, apie kurį atsakovė informavo ieškovą sutartyje nurodytu terminu.

9Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra svarbu, ar atsakovo parduodamos prekės yra medicinos priemonės, kadangi tokia informacija renginio metu nebuvo suteikta. Be to, teismas nustatė, kad ieškovei iš viso nebuvo suteikta visapusiška informacija apie prekę. Ieškovei nebuvo pateiktas prekės, kurios pristatymą atsakovas vykdė, aprašymas, taip pat byloje nepateikta neginčijamų įrodymų, jog kartu su prekių įsigijimu ieškovei buvo perduota visa informacija lietuvių kalba apie galimą gaminio šalutinį poveikį žmogaus sveikatai, apie įspėjimus naudojant gaminį ar išaiškinimą, kad jis neturi šalutinio poveikio žmonių sveikatai. Byloje nepateikti įrodymai, jog pirkėja buvo supažindinta su gaminio naudojimo ir aptarnavimo instrukcija, kas pardavėjui yra privaloma. Teismas, atsižvelgdamas į pirkėjos amžių (74 m.) ir jos gebėjimą suvokti sutarties esmę, į tai, kad pirkėja dėl objektyvių priežasčių – amžiaus, informacijos, patirties, laiko stokos akivaizdžiai buvo nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi, į tai, kad sutartis surašyta itin mažu šriftu, kad atsakovui, kaip verslo subjektui, turi būti keliami aukštesni rūpestingumo ir pareigingumo reikalavimai, siekiant atskleisti visą informaciją apie sutarties sąlygas, konstatavo, kad ieškovas nesuteikė atsakovei būtinos, teisingos ir visapusiškos informacijos apie parduodamus daiktus, tuo pažeisdamas CK 6.353 str. nuostatas. Teismas nenustatė, kad ieškovo platinama produkcija negali būti grąžinama kaip prekė. Teismas, pripažinęs pagrįstus atsakovės reikalavimus ir tenkindamas priešieškinį, ieškovo pateiktą ieškinį laikė nepagrįstu.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-09-15 sprendimą panaikinti ir apelianto ieškinį tenkinti pilna apimtimi, o atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog atsakovės pateiktas prašymas dėl sutarties nutraukimo nebuvo pasirašytas, todėl negali būti laikomas tikrąją asmens valią išreikiančiu dokumentu. Mano, jog teismas į tai turėjo atsižvelgti ir atsakovės prašymą vertinti kaip neatitinkantį teisės aktų keliamų reikalavimų ir esant bet kokiems ginčo šalims nebūtų laikomas tinkamu bei sukeliančiu teisines pasekmes ir pagrindu nutraukti sutartį. Remiantis teisiniu reglamentavimu dėl reikalavimų dokumentams, mano, jog atsakovės pateiktas prašymas laikytinas anoniminiu bei neatitinkantis tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų, todėl laikytina, kad atsakovė tinkamai neįgyvendino teisės atsisakyti su ieškovu sudarytos sutarties. Ieškovo padaryta žyma ant 2013-01-29 rašto patvirtina rašto gavimą, tačiau neatlieka asmens indentifikavimo bei parašo funkcijos. Mano, jog rašto gavimo data neturi įtakos šio ginčo aplinkybių vertinimui. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvada nėra svarbi šiai bylai, nes byloje nėra keliamas klausimas ar prekė yra medicinos prietaisas. Byloje netinkamai kvalifikuoti tarp ginčo šalių susiklostę teisiniai santykiai, nes iš sprendime nurodytų aplinkybių matyti, kad ginčas kilo tarp dviejų verslo subjektų, užsiimančių prekių platinimu, o tokiu atveju nėra taikomos teisės normos reguliuojančios vartojimo teisinius santykius, kas rodo netinkamą materialinių teisės normų taikymą priimant sprendimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jo parduodami čiužiniai nesukelia pašalinio poveikio. Ši aplinkybė prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, nes byloje yra pateikta naudojimosi instrukcija, kurioje yra įspėjimai; prie čiužinio etiketės taip pat yra įspėjimai apie šalutinius poveikius. Apeliantas pateikė atsakovei visą informaciją apie prekę bei jos galimą poveikį, o paslėptais trūkumais laikytini tik tokie prekės trūkumai, apie kuriuos pirkėjas nežinojo, tačiau iš sprendimo turinio yra matyti, jog tiek apelianto, tiek atsakovės į bylą pateikti dokumentai patvirtinantys informacijos pateikimo faktą nebuvo išnagrinėti. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog prekė turėjo paslėptų trūkumų. Mano, jog atsakovei netiko įsigytos prekės modelis, nes dėl čiužinio atsakovė nepatyrė jokio neigiamo poveikio. Nesutinka su teismo išvada, jog apelianto veiksmai neatitiko profesinio atidumo reikalavimų, nes apelianto darbuotojai turi visas reikiamas žinias ir gali visapusiškai suteikti visą informaciją apie parduodamą prekę bei rūpestingai atrinkti tinkamą. Sprendime konstatuota, jog apeliantui nebuvo suteikta visa informacija apie prekę, atsakovas neįvykdė įstatymų numatytų pareigų, tuo tarpu atsakomybę taikė apeliantui. Mano, jog sprendimo 3 puslapio pirmoje pastraipoje yra akivaizdžiai nurodytos ne šio ginčo aplinkybės, todėl kyla pagrįstų abejonių, jog sprendimo turinys atitinka ginčo aplinkybes. Be to, sprendime netinkamai taikytos materialinės teisės normos: 1) CK 6.363 str. 8 d., nes byloje nebuvo nustatyta nei viena sąlyga ir ši nuostata netaikoma pirkėjo tikėjimo bei subjektyvių įsivaizdavimų, nepagrįstų lūkesčių, asmeninių pirkėjo interpretacijų ir pan. pagrindu; 2) CK 6.353 str., nes teismas taikė neegzistuojančias nuostatas, o raštišką informacijos pateikimą atsakovei apeliantas įvykdė; 3) teismas nepagrįstai netaikė CK 6.333 str. 2 d., nes apeliantas apie galimą poveikį atsakovei pateikė; 4) netinkamai buvo taikyta Ūkio ministro įsakymo Nr. 226 Dėl daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose 6 p., nes pirkėjas gali adresuoti prašymą dėl daiktų grąžinimo ir sutarties nutraukimo tik tais atvejais, kai pirkėjo įsigyta prekė nepatenka į Ūkio ministro patvirtintose Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėse nurodytus negrąžintinus daiktus; 5) teismas turėjo taikyti 2001-06-29 Ūkio ministro įsakymu Nr. 217 patvirtintų Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 17 p.

12Teismas nesilaikė sisteminio teisinio reguliavimo aiškinimo, CK 1.9 str. reikalavimų, buvo pažeistas CPK 21 str., nes sprendimas paremtas netinkamai išnagrinėtomis ginčo aplinkybėmis, netiriant rašytinių įrodymų turinio bei konstatuojant Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo turinį, kurį apeliantas ginčijo, tačiau į jo argumentus nebuvo atsižvelgta, juolab kai nutarimas buvo priimtas pažeidžiant įstatymų normas. Teismas nepagrįstai netaikė VAT ir LVAT teismų praktikos, netaikė analogijos LVAT išaiškinimams dėl analogiško pobūdžio Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimų ginčijimo. Mano, jog byloje nėra pakankamai įrodymų ginčo išsprendimui, teismas turėjo paskirti daikto, dėl kurio kilo ginčas kokybės ekspertizę, juolab kai apeliantas ginčijos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybos išvadą. Apeliantui nebuvo suteikta galimybė procese tinkamai įgyvendinti rungimosi principą, užkertant kelią tinkamam bylos išnagrinėjimui. Sprendimas buvo priimtas piktnaudžiaujant teismui suteiktomis teisėmis ir pažeidžiant CPK nustatytus principus.

13Atsiliepimų į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės 2014-09-15 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas teisingai nustatė visas aplinkybes bei teisingai kvalifikavo patį ginčo santykį. Šalių sudaryta sutartis savo požymiais ir esme atitinka CK 6.411 straipsnio nuostatas bei CK 6.350 str. Atsakovei įsigijus antčiužinį asmeniniams poreikiams tenkinti, šiai sutarčiai taikomos 6.188 str. ir kitos vartotojų teises ginančios teisės normos. Sutartis sudaryta ne prekyboje skirtoje vietoje, todėl taikytina CK 6.357 str. bei Ūkio ministro įsakymo Nr. 226 Dėl daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklės. Atsakovė nepraleido termino pranešti pardavėjui apie sutarties nutraukimą, todėl tokį pranešimą teismas vertino kaip tinkamą. Atsakovei čiužinys netiko, ji pasijuto blogai, todėl ir kreipėsi į ieškovą norėdama grąžinti prekę. Be to jai nebuvo suteikta visapusiška informacija apie prekę. Teismas pagrįstai pripažino, kad buvo pažeistos CK 6.353 str. nuostatos ir CK 6.363 str. 8 d. pagrindu teisingai kvalifikavo ginčo santykį.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

16Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Torpol Baltija“ ir atsakovė B. S. 2013 m. sausio 23 d. sudarė pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, pagal kurią ieškovas už 1 590 Lt pardavė atsakovei vienpusį antčiužinį, o atsakovė už minėtą prekę įsipareigojo atsiskaityti per 12 mėnesių. Pagal sutarties 7.4 punktą Pirkėjas turi teisę sutartį nutraukti remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 357 straipsnio 6-11 dalimis ir grąžinti nenaudotas prekes apie tai pranešdamas Pardavėjui raštu per 7 dienas nuo Sutarties sudarymo dienos (b. l. 7-8). Atsakovė B. S. 2013-01-29 raštu pranešė ieškovui, kad sutartį nutraukia (b. l. 66). Ieškovas pripažino šią atsakovės teisę, tačiau sutartį nutraukti atsisakė motyvuodamas tuo, kad atsakovė antčiužiniu naudojosi (b. l. 26-29).

17Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis dėl ginčo esmės, kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą atsakovės priešieškinį tenkinti, o – ieškovo ieškinį atmesti, todėl visų jų išsamiai nekartoja.

18Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo ir atsakovės 2013-01-23 pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta ne prekybai skirtose patalpose, nes pirkėjas yra fizinis asmuo, įsigijęs reabilitacinį antčiužinį asmeniniams poreikiams tenkinti, o pardavėjas UAB „Torpol Baltija“ yra verslininkas – juridinis asmuo. Ginčo sutarčiai taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios nuostatos ir specialios taisyklės, užtikrinančios vartotojo teisių apsaugą (CK 6.350, 6.357 straipsniai). Ieškovui, kaip verslo subjektui ir savo srities profesionalui taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai, tame tarpe – ir pateikiant informaciją apie prekės naudojimo ypatumus bei specifiškumą.

19Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismo sprendimo 3 puslapio pirmoji pastraipoje nurodomos ne šio ginčo aplinkybės. Tai, kad sprendimo 3 puslapio pirmoji pastraipoje teismas ieškovą pavadino atsakovu, o atsakovę – ieškovu, kolegija vertina kaip rašymo apsirikimo klaidą, nes iš bendro sprendimo teksto akivaizdu, jog ginčas buvo nagrinėjamas būtent tarp šių šalių. Šioje pastraipoje nurodomas atsakovės amžius (74 m.), patvirtinta byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovei nebuvo suteikta pilna informacija apie galima įsigyto antčiužinio šalutinį poveikį sveikatai (2014-08-26 protokolo 26:32 min.). Teismo padaryta rašymo klaida nereiškia, kad sutartis sudaryta tarp verslo subjektų.

20Apelianto argumentas, kad atsakovės prašymas nutraukti sutartį negali būti laikomas dokumentu, išreiškiančiu tikrąją asmens valią, nes yra nepasirašytas, atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas, gavęs atsakovės prašymą nutraukti sutartį, 2013-03-08 atsakymą siuntė būtent B. S. ir patvirtino: „Gavome Jūsų prašymą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo“ (b. l. 26). Kadangi ginčo sutartis sudaryta 2013-01-23, o atsakovė prašymą nutraukti sutartį pateikė 2013-01-29, laikytina, kad atsakovė sutartį nutraukė sutartyje ir įstatyme (CK 6. 357 str. 6 d.) nustatyta tvarka ir terminu. Ieškovas atsisakymą nutraukti sutartį motyvavo ne atsakovės prašymo ydingumu, o tuo, kad atsakovė antčiužiniu naudojosi. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai atsisakė nutraukti sutartį motyvuodamas tuo, kad antčiužinį atsakovė naudojo. Šalių sutartis buvo sudaryta ne prekybai skirtose patalpose ir šią aplinkybę apeliantas pripažįsta. Nagrinėjamu atveju šalių teises ir pareigas reglamentuoja CK 6.357 straipsnio 7 dalis ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. 226 „Dėl daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklių patvirtinimo“. Beje, šalių sudarytos sutarties 7.2 punktas numato, kad prekių grąžinimas ir keitimas pagal šią Sutartį vykdomas remiantis galiojančiu Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu „Dėl daiktų keitimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. Minėtos teisės normos reglamentuoja, jog savo teise nutraukti sutartį ar jos atsisakyti pirkėjas gali pasinaudoti, jei daiktas nebuvo sugadintas ar jo išvaizda iš esmės nepasikeitė. Daikto ar pakuotės pakeitimo, kurie buvo būtini norint apžiūrėti daiktą, negalima laikyti esminiais daikto išvaizdos pakeitimais, o kai kyla ginčas dėl daikto išvaizdos, gali būti skiriama ekspertizė, kurios išlaidas atlygina kaltoji šalis (Įsakymo 12 p.). Atsakovė pripažino, kad antčiužinį išbandė, dvi naktis ant jo miegojo, užklojus paklode. Duomenų, kad prekė dėl to sugadinta, kad jos prekinė išvaizda pakito ir yra netinkama ar pan., byloje nėra. Taigi, nesant duomenų apie prekės išvaizdos pakeitimą ir netinkamumą toliau naudoti, nėra pagrindo teigti, kad prekė negali būti grąžinama.

21Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvada dėl ieškovo parduotas antčiužinis neatitinka MN 4:2009 reikalavimų. Teismui nurodė teismo praktiką šiuo klausimu, tačiau teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir nevertino. Kolegijos nuomone teismo sprendimas nėra paremtas minėtos tarnybos išvada, jos išvada paminėta kartu su kitais svariais argumentais: atsakovės teisė nutraukti sutartį; įstatymo reglamentavimas, atsakovės nurodyta aplinkybe, kad antčiužinis jai kelia alergiją.

22Kaip minėta, šalių pirkimo-pardavimo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-22 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008-10-28 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-536/2008, kt.).

23Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad parduodami čiužiniai nesukelia pašalinio poveikio. Įstatymas reglamentuoja pardavėjo pareigą pateikti teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamas prekes, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o informacija apie parduodamus daiktus neturi būti klaidinanti (CK 6.353 str.). Taigi, ieškovas turėjo pareigą suteikti atsakovei būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie jai parduodamą prekę nepriklausomai nuo to, ar ji reikalavo tokios informacijos, ar nereikalavo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nesuteikė atsakovei pakankamos informacijos apie įgyjamą prekę, jos poveikį sveikatai, galimus šalutinius poveikius ir pan. Kolegija sutinka, kad apeliantas prekės naudojimo instrukcija pateikė į bylą, tačiau pagrįstų įrodymų, paneigiančių atsakovės paaiškinimus, kad jai buvo pateikta antčiužinio naudojimo instrukcija ir tinkamai, atsižvelgus į jos garbų amžių, paaiškinta apie prekės naudojimą, apie galimą šalutinį poveikį, byloje nėra.

24Atmestini apelianto argumentai dėl atsakovės pareigos įrodyti, kad dėl atsakovo parduotos prekės jai atsirado sveikatos sutrikimų. Kaip jau minėta, šalių sudarytos sutarties 7.4 punktas numato, kad: „Pirkėjas turi teisę nutraukti šią sutartį remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.357 str. 6-11 dalimis apie tai pranešamas Pardavėjui per 7 dienas nuo Sutarties sudarymo dienos“. Ši sutarties sąlyga reiškia, kad, atsakovė be jokių išankstinių sąlygų ar priežasčių turėjo teisę nutraukti sutartį, nepažeisdama minėtame punkte numatytos tvarkos ir terminų, nes sutartis buvo sudaryta ne prekybai skirtose patalpose.

25Apeliantas nurodo, kad teismas šioje byloje turėjo paskirti ginčo daikto kokybės ekspertizę, kad tokios kategorijos ginčų nagrinėjime turėjo būti aktyvus. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad apeliantas, nagrinėjant bylą, papildomų prašymų nepareiškė, ekspertizės skirti neprašė, pastabų dėl teismo protokolo, kad jis yra su trūkumais, nepareiškė. Todėl, nežiūrint į tai, kad teismo vaidmuo šios kategorijos bylose turi būti aktyvus, ieškovo, kaip juridinio asmens ir verslininko pareiga, pačiam įrodinėti pareikšto ieškinio reikalavimus, atsikirtimus į atsakovės priešieškinį, jų pagrindus, negali būti perkeliama teismui. Be to, pagal CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatas šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.) Kaip minėta, apeliantas yra verslininkas, stiprioji ginčo šalis, kurio iniciatyva ir buvo sudaryta ginčo sutartis, todėl turėjo pareigą aktyviai dalyvauti įrodinėjimo procese, teikti pagrįstą prašymą paskirti ekspertizę, tačiau tokio prašymo nepateikė ir būtinybės paskirti ekspertizę nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje neakcentavo.

26Nesant objektyvių įrodymų šiuo klausimu ir nesant pagrindo įrodinėjimo pareigos perkelti silpnesniajai šaliai – vartotojai (atsakovei), pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada pripažinti 2013-01-23 pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį negaliojančia (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju gan svarbi aplinkybė, apibūdinanti ieškovą kaip verslininką, ta, jog už nesąžiningą komercinę veiklą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2012-06-01 nutarimu Nr. 12NKV-26 „Dėl UAB „Torpol Baltija“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“, skyrė 7 000 litų baudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-23 nutartis adm. bylos Nr. Nr. A502-731/2013).

27Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingam bylos išsprendimui ištyrė visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

28Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-107/2010.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1 590 Lt nesumokėtų mokėjimų... 5. Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti 2013-01-23 pirkimo-pardavimo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu... 8. Nustatė, kad ieškovas ir atsakovė 2013-01-23 sudarė pirkimo-pardavimo... 9. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra svarbu, ar atsakovo parduodamos... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo... 12. Teismas nesilaikė sisteminio teisinio reguliavimo aiškinimo, CK 1.9 str.... 13. Atsiliepimų į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 16. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Torpol Baltija“ ir atsakovė B. S.... 17. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo... 18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo ir atsakovės... 19. Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismo sprendimo 3 puslapio... 20. Apelianto argumentas, kad atsakovės prašymas nutraukti sutartį negali būti... 21. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi... 22. Kaip minėta, šalių pirkimo-pardavimo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo... 23. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jis nepateikė įrodymų,... 24. Atmestini apelianto argumentai dėl atsakovės pareigos įrodyti, kad dėl... 25. Apeliantas nurodo, kad teismas šioje byloje turėjo paskirti ginčo daikto... 26. Nesant objektyvių įrodymų šiuo klausimu ir nesant pagrindo įrodinėjimo... 27. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į... 28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti...