Byla 2A-2084-577/2014
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Nerginta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Rusijos Federacijos bendrovės OOO „Rusant“ ieškinį atsakovui UAB „Nerginta“ dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas OOO „Rusant“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 22 097, 92 Lt skolos, 1 347,67 Lt palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal su atsakovu UAB „Nerginta“ 2011-09-01 pasirašytą krovinių vežimo sutartį - Nr. RM 11.09.01 įsipareigojo teikti atsakovui krovinių vežimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už jas sumokėti ieškovui. Ieškovas pagal atsakovo 2012-02-22 pateiktus krovinių pervežimo užsakymus Nr. NO185-15451, Nr. NO186-15487 įsipareigojo pervežti krovinius iš Lietuvos (Vilniaus) į Rusiją (Jekaterinburgą), o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas, už kiekvieno krovinio pervežimą sumokėti 3 200 EUR. Ieškovas prisiimtus įsipareigojimus atsakovui įvykdė tinkamai, atsakovui pateikė apmokėti sąskaitą Nr. 3-07/11 3200 EUR, t.y. 11 048,96 Lt sumai bei sąskaitą Nr. 3-07/13, 3200 EUR, t.y. 11 048,96 Lt sumai, iš viso 6 400 EUR, t.y. 22 097,92 Lt sumai. Atsakovas nustatytu terminu sąskaitų neapmokėjo. Ieškovas siuntė atsakovui raštišką pretenziją apie nesumokėtą skolą, tačiau atsakovas nereagavo į pretenziją ir įsiskolinimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos nesumokėjo.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.

6Atsakovas UAB „Nerginta“ pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, nurodydamas, kad suma mokėtina už ieškovo suteiktas paslaugas pagal sutartis Nr. 185 ir Nr. 186 buvo skirta padengti ieškovo įsiskolinimą dėl atsakovo patirtų nuostolių, atliekant priešpriešinių reikalavimų tarp šalių įskaitymą; paaiškino, kad vykdant sutartis, ieškovas ne kartą pažeidė sutartines nuostatas bei sugadino gabenamus krovinius dėl ko atsakovas patyrė žalą, tačiau ieškovas vengė prisiimti jam kilusius įsipareigojimus dėl žalos atlyginimo. Atsakovo nuomone, ieškovas buvo atsakingas už gabenamų krovinių būklę, jų saugumą bei privalėjo padengti visus atsakovo nuostolius, patirtus dėl ieškovo gabenamų krovinių sugadinimo. Ieškovas jokių jo atsakomybę už krovinių sugadinimą paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl nepaneigta ir ieškovo pareiga apmokėti atsakovo patirtus nuostolius. Atsakovo teigimu, iš viso jo patirti realūs nuostoliai dėl ieškovo veiksmais padarytos žalos sudaro 5 985 EUR, todėl jam įvykdžius priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovo prievolė padengti atsakovo nuostolius dėl krovinio sugadinimo ir atsakovo prievolė apmokėti už atliktus ieškovo pervežimus pagal sutartį Nr. 185 ir sutartį Nr. 186 baigėsi. Pasak atsakovo, esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys atmestinas.

7Ieškovas OOO „Rusant“ pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriame nurodė, jog savo ieškinį palaiko visiškai, nes neturėjo ir neturi prievolės mokėti atsakovui prieštaravimuose nurodytų sumų, o atsakovas niekuomet neturėjo ir neturi teisės reikalauti prieštaravimuose nurodytų pinigų sumų iš ieškovo. Ieškovo teigimu, tarp atsakovo ir jo niekuomet ir jokia forma nebuvo atlikti jokie tarpusavio skolų įskaitymai.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 19 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino, paliko nepakeistu. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas pagal aukščiau minėtus užsakymus pervežė krovinius. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, jog neįrodžius krovinių nuvertėjimo apskaičiuojamo CMR konvencijoje nustatyta tvarka, negali būti reikalaujama kompensacijos dėl krovinių nuvertėjimo ir atsakovas negali šių sumų įskaityti į atsakovo ieškovui mokėtinas sumas. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas turėjo įrodyti, kad dėl vėlavimo pasikrauti/ išsikrauti krovinius jis patyrė nuostolius, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Be to, pirmos instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų esant pareiškimą apie atliktą įskaitymą ar įrodymų, jog apie atliktą įskaitymą buvo pranešta ieškovui. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę prievoliniai krovinių vežimo teisiniai santykiai, krovinio vežėjas OOO „Rusant“ įvykdė krovinių pervežimą, todėl atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui sutartą užmokestį.

9III.

10Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovas UAB „Nerginta“ apeliaciniu skundu prašo palikti ieškinį nenagrinėtu ir civilinę bylą nutraukti, o jei šis reikalavimas nebus tenkintas, grąžinti bylą pirmos instancijos teismui dėl įskaitymo išnagrinėjimo, be to, atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Visų pirma, atsakovas tvirtina, kad, esant ginčo šalių susitarimui dėl bylos nagrinėjimo arbitraže, byla negalėjo būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, todėl nagrinėjama civilinė byla turi būti nutraukta apeliacinės instancijos teisme. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas, padaręs išvadą, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai dėl krovinių nuvertėjimo, neatlikus šioje dalyje teisminio nagrinėjimo, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai neįvertino jo pateiktų į bylą pretenzijų dėl ieškovo padarytos žalos pervežant krovinius ir ieškovui kylančių pasekmių iš šių pretenzijų. Pasak atsakovo, ieškovas gautų pretenzijų neginčijo, todėl jam kilo pareiga sumokėti atsakovui pagal pretenzijas 5 948 EUR dydžio sumą. Atsakovo nuomone, jis teisėtai minėtą sumą įskaitė, nes tokia praktika krovinių pervežimo santykiuose yra paplitusi. Taip pat atsakovas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas nebuvo informuotas apie įskaitymą. Nurodo, kad ieškovas apie padarytą žalą žinojo iš CMR žiniaraščių, aktų, o iš gautų pretenzijų sužinojo apie žalos sumas, kurias pretenzijų pagrindu buvo ketinama įskaityti. Be to, ieškovas apie įskaitymą, pasak atsakovo, buvo informuotas ir žodžiu, ir elektroniniu paštu. Su apeliaciniu skundu atsakovas pateikia 2012-04-04 elektroninį laišką, kuriuo ieškovas buvo informuotas apie skolas ir jų įskaitymą. Apelianto vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog jis pagrįstai ir teisėtai įskaitė 5 948 EUR dydžio sumą pagal pretenzijas, todėl pirmos instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 22 097,92 Lt sumą. Taip pat apeliantas tvirtina, kad byloje esant duomenims apie įskaitymą, pirmos instancijos teismas privalėjo ieškovui siūlyti tikslinti ieškinio reikalavimus, siekiant nuginčyti atliktą įskaitymą, tačiau negalėjo tapti ieškovo advokatu ir išnagrinėti tas bylos aplinkybes, dėl kurių ieškovas nesuformulavo reikalavimų.

12Ieškovas OOO „Rusant“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 17 d. nutartimi aiškiai ir galutinai konstatavo, jog ieškovo ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl apelianto argumentai dėl to, kad ieškinys teismingas arbitražo teismui, yra atmestini. Taip pat ieškovas pažymi, kad ir savo procesiniuose dokumentuose, ir teismo posėdžio metu atsakovas pripažino tai, jog ieškovas tinkamai ir laiku pervežė krovinius ir atsakovas turi prievolę ieškovui už šių krovinių pervežimą sumokėti 22 097,92 Lt. Atsakovas savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad neva dėl to, jog atsakovas ieškovui pagal kitas vežimo sutartis teikė pretenzijas, tai ieškovas turi prievolę sumokėti atsakovui pretenzijose nurodytas sumas, kurios iš viso sudaro 5 948 EUR, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieškovo naudai iš atsakovo priteisė skolą. Ieškovas tvirtina, kad atsakovas niekada neturėjo jokio reikalavimo į ieškovą, o tai, kad atsakovas teikė nepagrįstas pretenzijas, nereiškia, kad atsakovas turėjo kokią nors reikalavimo teisę į ieškovą. Be to, ieškovo teigimu, atsakovas ne tik neįrodė, kad būtų turėjęs kokią nors reikalavimo teisę į ieškovą, bet neįrodė ir to, kad buvo atlikęs kokį nors tarpusavio skolų įskaitymą, ieškovas apie tai niekada nebuvo informuotas. Pažymi, jog pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nebuvo parengęs ir ieškovui nepateikė jokio pareiškimo apie atliekamą įskaitymą; atsakovas tik nurodė, kad atsakovas ieškovui pateikė pretenzijas, o pateikus pretenziją yra laikoma, kad yra įskaityti priešpriešiniai reikalavimai. Ieškovo nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį. Be to, ieškovas tvirtina, kad niekada nebuvo gavęs su apeliaciniu skundu teikiamo tariamai atsakovo ieškovui siųsto 2012-04-04 elektroninio laiško, kuriuo atsakovas informuoja ieškovą apie atliekamą įskaitymą. Ieškovas tvirtina, kad atsakovas pirmos instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų apie tariamą įskaitymą, bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad įskaitymas CK 6.130 – 6.140 str. numatyta tvarka ir forma atliktas nebuvo. Ieškovo nuomone, atsakovas šį įrodymą galėjo pateikti pirmos instancijos teismui, o to nepadarius, apeliacinės instancijos teismas šio įrodymo neturėtų priimti. Taip pat, pasak ieškovo, nėra jokio pagrindo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes šalys yra atstovaujamos advokatų, bylos aplinkybės nėra įrodinėjamos liudytojų parodymais.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-09-01 tarp Rusijos Federacijos bendrovės OOO „Rusant“ ir UAB „Nerginta“ buvo sudaryta Krovinių pervežimo sutartis Nr. 11.09.01. 2012-02-22 šalys sudarė Tarptautinio pervežimo sutartis Nr.: NO185-15451, NO186-15487; pagal kurias ieškovas įsipareigojo pervežti tarptautinio pervežimo sutartyse aptartus krovinius, o atsakovas įsipareigojo už krovinių pervežimą sumokėti sutartyse sutartą kainą nustatytais terminais ir tvarka (b.l. 58-67, 68-69, 76-77). Šiose tarptautinio pervežimo sutartyse buvo nustatyta 3 200 EUR krovinio pervežimo paslaugų kaina (bendroje sumoje 6 400 EUR, t.y. atitinkamai 22 097,92 Lt), kurią atsakovas turėjo apmokėti per 20 dienų nuo sąskaitų ir CMR važtaraščių pateikimo. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas ieškovui už krovinių pervežimo paslaugas pagal ieškovo išrašytas ir atsakovui apmokėti pateiktas sąskaitas Nr.: 3-07/11; 3-07/13 nesumokėjo (b.l. 72-73, 80-81). Ieškovo suteiktas krovinio pervežimo paslaugas patvirtina CMR važtaraščiai (b.l. 70-71, 78-79). Atsakovas pateikė į bylą pretenzijas, kuriomis įrodinėja tariamai dėl ieškovo kaltės patirtus nuostolius dėl krovinių apgadinimo. Atsakovo nuomone, ieškovas turėjo sumokėti atsakovui baudas bei atlyginti nuostolius dėl krovinių sugadinimo, todėl atsakovas įskaitė priešpriešinius reikalavimus ir nebėra skolingas ieškovui už krovinių pervežimą 6 400 EUR. Tuo tarpu ieškovas nurodo, jog niekuomet nėra gavęs iš atsakovo jokio pareiškimo apie atliktą įskaitymą, nepripažįsta, kad atsakovas turi reikalavimo teisę į jį. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad būtų turėjęs kokį nors teisėtą ir galiojantį piniginį reikalavimą į ieškovą, kad pareiškimu būtų įskaitęs kokį nors priešpriešinį vienarūšį reikalavimą ir apie šį įskaitymą būtų pranešęs ieškovui, o kadangi ginčo dėl to, jog ieškovas pervežė atsakovo krovinius nėra, tai ieškovo ieškinį tenkino. Atsakovas su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, o savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia trim argumentais: 1) byla negalėjo būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, nes šalys buvo susitarusios dėl bylos nagrinėjimo arbitraže, todėl nagrinėjama civilinė byla turi būti nutraukta; 2) pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neinformavo apie skolų įskaitymą ieškovo. Siekdamas įrodyti šį teiginį atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė 2012-04-04 elektroninį laišką, kuriuo ieškovas buvo informuotas apie skolos įskaitymą; 3) į bylą pateikti įrodymai, atsakovo nuomone, patvirtina tai, kad jis turi reikalavimo teisę į ieškovą.

16Visų pirma, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, buvo konstatuota, kad, vadovaujantis tarptautinio pervežimo sutarčių Nr. NO185-1541 ir NO 186-15487, nuostatomis ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pagal CPK 18 str. įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto argumentai dėl to, kad byla apskritai negalėjo būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, atmestini kaip visiškai nepagrįsti, nes šiuo klausima jau yra pasisakyta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

17Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, kad atsakovas tvirtina, jog jis atliko vienarūšių reikalavimų įskaitymą, todėl jis nebėra skolingas ieškovui.

18Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.

19Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008). Atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009). Tai reiškia, kad atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų.

20Nagrinėjamu atveju, atsakovas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nurodė, kad ieškovas apie jam padarytą žalą turėjo žinoti iš CMR žiniaraščių, aktų, o iš gautų pretenzijų sužinojo apie žalos sumas, kurias pretenzijų pagrindu buvo ketinama įskaityti. Atsakovo nuomone, pateikus pretenziją yra laikoma, kad yra įskaityti priešpriešiniai reikalavimai.

21Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme nenustatyta privaloma įskaitymo sandorio forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (šalių) valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 str. 2 d.), tačiau sprendžiant ginčą dėl įskaitymo svarbu nustatyti, ar šalys dėl įskaitymo susitarė, o jeigu įskaitymas sudarytas vienos šalies valia, ar apie šią valią buvo informuota kita šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-479/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2013). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2013).

22Teisėjų kolegijos nuomone, dėl juridinio asmens veiklos teisinio reglamentavimo paprastai įskaitymo, kaip ir kitų sandorių, sudarymas turėtų būti pagrįstas rašytiniais įrodymais, tačiau pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju įrodymų vertinimas visada turi būti paremtas nuoseklia visų įrodymų analize ir atitikti CPK normų bei teismų praktikos suformuotas bendrąsias įrodinėjimo taisykles. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-701/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Atkreiptinas dėmesys, kad nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu į bylą nebuvo pateiktas joks tarp šalių pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų–užskaitos aktas, o atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nebuvo parengęs ir ieškovui nepateikė jokio pareiškimo apie atliekamą įskaitymą, buvo nurodyta tik tai, kad ieškovui buvo reiškiamos pretenzijos, o pateikus pretenzijas, buvo laikoma, jog priešpriešiniai reikalavimai buvo įskaityti. Ieškovas taip pat tvirtino, kad niekuomet nebuvo gavęs iš atsakovo jokio pareiškimo apie atliktą įskaitymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą ir pagrįstai sprendė, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškimą apie atliktą įskaitymą ar įrodymų, patvirtinančių, kad apie atliktą įskaitymą yra pranešta ieškovui.

23Pažymėtina, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312 str., 314 str., 347 str. 2 d.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde pateikia naujus argumentus, kad apie įskaitymą ieškovas buvo informuotas elektroniniu laišku, ir šiuos argumentus neva patvirtinančius įrodymus, susijusius su priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atlikimu, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl, vadovaudamasi anksčiau nurodytomis CPK nuostatomis, teisėjų kolegija dėl šių apelianto argumentų nepasisako, o naujai pateiktą rašytinį įrodymą, t.y. 2012-04-04 el. laišką, atsisako prijungti prie bylos. Pastebėtina, kad argumentų, jog šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik po teismo sprendimo priėmimo apeliantas nepateikė, o teisėjų kolegija nenustatė.

24Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2011-09-01 tarp Rusijos Federacijos bendrovės OOO „Rusant“ ir UAB „Nerginta“ buvo sudaryta Krovinių pervežimo sutartis Nr. 11.09.01. 2012-02-22 šalys sudarė Tarptautinio pervežimo sutartis Nr.: NO185-15451, NO186-15487. Pagal minėtas sutartis ieškovas įsipareigojo pervežti tarptautinio pervežimo sutartyse aptartus krovinius, o atsakovas įsipareigojo už krovinių pervežimą sumokėti sutartyse sutartą kainą nustatytais terminais ir tvarka (b.l. 58-67, 68-69, 76-77). Byloje nėra ginčo dėl to, kad krovinių pervežimo paslauga buvo suteikta, kad šalių sutartiniams santykiams yra taikoma CMR konvencija. Tiek prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, tiek teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme atsakovas (apeliantas) teigė, kad neturi pareigos mokėti už krovinių pervežimo paslaugą, kadangi jis atliko įskaitymą ir tokiu būdu jo prievolę pagal ieškinį pasibaigė. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pažymėtina, kad krovinio vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 str. 1 d.). Taigi tiek ieškovas privalėjo tinkamai įvykdyti su krovinių pervežimu susijusią prievolę, tiek apeliantas privalėjo tinkamai įvykdyti savo prievolę sumokėti ieškovui nustatyto dydžio užmokestį už įvykdytą krovinių pervežimo paslaugą. Ieškinio, taigi ir nagrinėjamos bylos, dalykas yra netinkamas apelianto (užsakovo) pareigos atsiskaityti su ieškovu (vežėju) už krovinių pervežimą įvykdymas. Šioje byloje nėra pareikštas apelianto priešieškinis ieškovui dėl nuostolių, atsiradusių pristačius pažeistą (sugadintą) krovinį, atlyginimo. CK 6.820 straipsnis, tiek CMR konvencijos 17 – 29 straipsniai, reglamentuoja ir apibrėžia vežėjo atsakomybę už krovinio sugadinimą, tačiau šie straipsniai gali ir turi būti taikomai byloje tuo atveju, jeigu asmuo pareiškia ieškinį, kuriuo prašo taikyti tokią atsakomybę, t. y. teisme vežėjui pareiškia reikalavimą atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamai suteiktos krovinio pervežimo paslaugos. Nagrinėjamoje byloje pretenzijos dėl netinkamai suteiktos krovinio pervežimo paslaugos – tai tik atsiliepimo į ieškinį argumentai, kurie nėra ir negali būti vertinami kaip savarankiškas reikalavimas atlyginti žalą (nuostolius). Kaip minėta, apeliantas neginčija paties krovinių pervežimo paslaugos suteikimo fakto, todėl jis negali ginčyti ir savo pareigos atsiskaityti už paslaugą, kuri buvo suteikta. Už suteiktą vežimo paslaugą sutartas užmokestis galėtų būti priteistas iš dalies arba atsisakyta jį priteisti tik tuo atveju, jeigu toje pačioje byloje atsakovas (apeliantas) reikalautų atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė dėl netinkamos paslaugos suteikimo, ir įrodytų nuostolių dydį, krovinio vežimo sutarties pažeidimo faktą ir priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir nuostolių (CPK 178).

25Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

26Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, kurios negalėtų būti tinkamai išspręstos remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais. Šalių suformuluota pozicija yra aiški. Manytina, kad siekiant užtikrinti greitą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą, tikslinga bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.). Pažymėtina, jog nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.); įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.). Visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo turi būti išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl vien minėtų argumentų išdėstymas žodžiu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti apelianto prašymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas (CPK 322 str.).

27Dėl bylinėjimosi išlaidų

28Priimdamas bet kokį procesinį sprendimą teismas privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų, iš jų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti, paskirstymo klausimą. CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurą bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3 T., b.l. 19-20). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtus kriterijus, ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta, todėl priteistina visa apimtimi.

29Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ginčo išsprendimui taikytinas materialinės teisės normas, be to, nepažeidė byloje surinktų įrodymų vertino taisyklių, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

30Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Iš atsakovo UAB „Nerginta“ (j.a.k. 300557002) ieškovo ribotos atsakomybės bendrovės „Rusant“ naudai priteisti 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas OOO „Rusant“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 22 097, 92... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. preliminariu... 6. Atsakovas UAB „Nerginta“ pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus... 7. Ieškovas OOO „Rusant“ pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriame... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 19 d. sprendimu Vilniaus miesto... 9. III.... 10. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovas UAB „Nerginta“ apeliaciniu skundu prašo palikti ieškinį... 12. Ieškovas OOO „Rusant“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su atsakovo... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 15. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-09-01 tarp Rusijos Federacijos bendrovės... 16. Visų pirma, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d.... 17. Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, kad atsakovas tvirtina,... 18. Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų –... 19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme... 20. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme,... 21. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje... 22. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl juridinio asmens veiklos teisinio... 23. Pažymėtina, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios... 24. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2011-09-01 tarp Rusijos Federacijos... 25. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 26. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 28. Priimdamas bet kokį procesinį sprendimą teismas privalo išspręsti... 29. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į... 30. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą palikti... 32. Iš atsakovo UAB „Nerginta“ (j.a.k. 300557002) ieškovo ribotos...