Byla 2A-176-619/2016
Dėl administracinių aktų ir sandorių panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų D. P., A. P., P. P. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. P., A. P., P. P. ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, T. P. tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų UAB „Pamario jėgainių grupė“, UAB „Vilniaus hidroprojektas“ dėl administracinių aktų ir sandorių panaikinimo

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovai D. P., A. P., P. P. patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti apskrities viršininko 2010-05-25 įsakymo Nr. 2.3-6811-(86) dalį, kuria suformuotas žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), esantis ( - )., 2) panaikinti apskrities viršininko 2010-05-25 įsakymo Nr. 2.3-6803-(86) dalį, kuria suformuotas žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - )., 3) pripažinti niekine ir negaliojančia 2010-09-17 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Lietuvos Respublika pardavė, o T. P. nupirko žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), 4) taikyti dvišalę restituciją natūra – grąžinti Lietuvos Respublikos nuosavybėn T. P. parduotą valstybinės žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), iš valstybės biudžeto grąžinti T. P. piniginę sumą, sumokėtą už įsigytą valstybinės žemės sklypą; 5) pripažinti niekine ir negaliojančia 2010-09-17 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Lietuvos Respublika pardavė, o T. P. nupirko žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), 6) taikyti dvišalę restituciją natūra – grąžinti Lietuvos Respublikos nuosavybėn T. P. parduotą valstybinės žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), ir iš valstybės biudžeto grąžinti T. P. piniginę sumą, sumokėtą už įsigytą valstybinės žemės sklypą, 7) panaikinti 2009-07-15 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą dėl žemės sklypo Nr. 312, kurio plotas 88510 m2, esančio ( - ) 8) panaikinti 2009-07-15 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą dėl žemės sklypo Nr. 314, kurio plotas 6820 m2, esančio ( - ).

6Ieškovai nurodė, kad jie nuo 2003-08-05 iki 2010-04-26 nuomos sutarčių pagrindu naudojosi ir valdė 58,26 ha (unikalus Nr. ( - )) ir 7,45 ha (unikalus Nr. ( - )) ploto žemės sklypus. Vėliau jais naudojosi įsakymų dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme pagrindu. Ieškovai nuosavybės teise valdo greta esančius žemės sklypus. Apskrities viršininko 2010-05-25 įsakymo Nr. 2.3-6811-(86) pagrindu suformavus žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ). ir įsakymo Nr. 2.3-6803-(86) pagrindu suformavus žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ) esantį ( - )., , ieškovams buvo apribotas naudojimasis valstybine žemės ūkio paskirties žeme. Minėtų apskrities viršininko įsakymų pagrindu žemės sklypai suformuoti aplink T. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą ir 2010-09-17 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi parduoti tuo pagrindu, kad jie tariamai reikalingi atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto eksploatacijai. Ieškovų tvirtinimu, tokio dydžio žemės sklypai suformuoti nesant teisėto pagrindo, būtinumo ir neproporcingai didelio dydžio, be to, atsakovas įsigytų statinių neatstatinėja, prie jų esančių žemės sklypų nenaudoja. Apskrities viršininko įsakymais ir pirkimo-pardavimo sutartimis pažeistos ieškovų teisės naudotis žemės sklypais ir/ar juos įsigyti LR Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat ieškovai nurodė, kad 2009-07-15 buvo pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai, kuriais nustatytos 88510 m2 ploto žemės sklypo Nr. 312 ir 6820 m2 ploto žemės sklypo Nr. 314 ribos. Pažeidžiant šių aktų 1.4 p. ieškovas P. P., kaip gretimo sklypo naudotojas, nebuvo kviečiamas dalyvauti nustatant šių žemės sklypų ribas. Nustatant žemės sklypo Nr. 312 ribas, nebuvo kviečiamas dalyvauti ir nedalyvavo gretimo žemės sklypo savininkas D. P., o akto Nr. 1.4 p. po tekstu „( - )“ pasirašė ne D. P.. Nustatant ginčo žemės sklypo ribas nepakvietus gretimų sklypų savininkų ir naudotojų – P. P. bei D. P., šie asmenys neturi teisės pasinaudoti akto 5 p. numatytomis teisėmis - pateikti pastabas bei atsisakyti pasirašyti aktą. Tokiu būdu šiurkščiai pažeistos minėtų ieškovų teisės ir teisėti interesai.

7Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovui T. P. žemės sklypai suformuoti ir parduoti laikantis LR Žemės įstatymo 10 str. 5 d., 6 d., Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., 10 str. 1 d. nuostatų. Pagal šias nuostatas, prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Vilniaus apskrities viršininkas 2009-08-21 įsakymu Nr. 2.3.-13871-(86) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 2.3.-10552-(86-10-4) patvirtinto Adutiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto II papildymo dalinio papildymo ir patikslinimo“, papildė ir patikslino Adutiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto II papildymo projektą ir patvirtino žemės sklypų Nr. 312, Nr. 313 bei Nr. 314 plotus. Vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2010-05-25 įsakymais Nr. 2.3.-6811-(86) ir Nr. 2.3.-6803-(86) dėl žemės sklypų, esančių ( - ), suformavimo, buvo suformuoti ir įregistruoti 8,8510 ha ir 0,6820 ha plotų žemės sklypai, kuriuos valstybė pardavė atsakovui T. P.. Atsakovui pagrįstai ir teisėtai suprojektuoti ir parduoti žemės sklypai jam priklausančių pastatų ir statinių eksploatavimui. Pažymėjo, kad atsakovui T. P. parduotuose žemės sklypuose žemės sklypo dalį nuomojo tik ieškovas P. P., sutartys galiojo iki 2010-04-26. Nuo 2010-04-27 nei vienas iš ieškovų nenuomoja žemės, įeinančios į T. P. priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), o nuo 2013 m. nenaudoja žemės, kuri įeina į T. P. priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )).

8Atsakovas T. P. su ieškiniu nesutiko, kadangi žemės sklypus įsigijo teisėtu pagrindu, laikydamasis nustatytos tvarkos. Nustatant žemės sklypų ribas ieškovo P. P. teisės nebuvo pažeistos, nes jis nebuvo gretimo žemės sklypo savininku, buvo tik nuomininku ir nuomojo laikinai, taip pat ieškovai neįrodė, kad, nustatant žemės sklypo ribas, buvo pažeistos ieškovo D. P. teisės - ieškovai teigia, kad akte pasirašė ne D. P., tačiau ši aplinkybė neįrodyta. Nesutiko su restitucijos taikymu byloje, nes ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas neproporcingas, prašė restitucijos netaikyti. Pažymėjo, jog ieškovai nepateikė įrodymų, kad suformuoti žemės sklypai per dideli ir tokio dydžio nereikalingi statinių eksploatavimui. Ieškovų teisės nepažeistos, nes bet kokiu atveju atsakovas išlieka statinių savininku ir turi prioritetinę teisę įsigyti žemės sklypus, ant kurių stovi jam priklausantys statiniai.

9Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus hidroprojektas“ su ieškiniu nesutiko tuo pagrindu, kad, surašant žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą, žemės sklypai jau turėjo būti suprojektuoti ir patvirtinti, ženklinimas buvo atliekamas pagal patvirtintus teritorijos planavimo dokumentus. Nustatant žemės sklypo ribas žemės sklypų nuomininkų dalyvavimas nėra reikšmingas, todėl jie neturėjo būti kviečiami. Suformuotų žemės sklypų ribos atitiko teritorinius planavimo dokumentus. Atliktos visos projektavimo procedūros, projektas patvirtintas, ieškovai pretenzijų dėl to nepareiškė. Teisės aktai nenustato žemės sklypo, suteikiamo naudoti prie pastatų, maksimalaus dydžio, turi būti suteikiamas toks žemės plotas, kad būtų patogu naudotis pastatu. Rengiant žemėtvarkos projektą, paskelbiama, kad bus atliekamas projektas, projekto planas taip pat viešinamas – šios procedūros atliktos, ieškovai pretenzijų nepareiškė.

  1. Pirmosios instancijos priimto teismo sprendimo esmė

10Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Ištyręs įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai leistinais įrodymais nepagrindė ieškinyje nustatytų aplinkybių. Teismas laikė nustatytu, kad atsakovui T. P. ieškinyje nurodomi žemės sklypai suformuoti ir parduoti esant teisėtam pagrindui (Žemės įstatymo 10 str. 5 d. redakcija galiojusi žemės sklypų suformavimo ir pardavimo metu, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (aktuali redakcija nuo 2006-07-13) 5 str.). Konstatavo, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantys pastatai - fermos įregistruoti nuosavybės teise priklausančiame 8,8510 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), esančiame ( - )., vandentiekio bokštas ir gręžinys – atsakovui nuosavybės teise priklausančiame 0,682 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), esančiame ( - ). Kadangi suformuoti ir parduoti žemės sklypai užstatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir įrenginiais, todėl jis turėjo pirmumo teisę be aukciono pirkti šią valstybinę žemę. Teismas laikė įrodytu, kad nebuvo pažeisti galiojančių teisės aktų reikalavimai parduodant atsakovui ginčijamus žemės sklypus, ir byloje negauta duomenų apie tai, kad atsakovui 2010-08-17 sutartimis parduodant žemės sklypus jo iš valstybės įgytas ar bendras jam priklausantis žemės plotas viršijo įstatymo nustatytus dydžius. Konstatavo, kad LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (nuo 2008-12-07 iki 2010-05-08 galiojusi nutarimo redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 p. nustatė, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamam arba būsimam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Paženklinant žemės sklypo Nr. 214 ribas ieškovas P. P. nebuvo nei šio, nei su juo besiribojančio žemės sklypo savininku, todėl pagal nustatytą tvarką neturėjo būti kviečiamas dalyvauti. Žemės sklypo Nr. 312 paženklinimo-parodymo akte 4 p. įrašytas greta esančio D. P. priklausančio žemės sklypo kadastrinis numeris, šalia jo yra parašas, šio parašo netikrumo ieškovas nenuginčijo. Teismo vertinimu, aplinkybė, ar žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 4 p. esantis parašas ieškovo, nėra esminė sprendžiant, ar žemės sklypo ribos buvo paženklintos laikantis norminių aktų – minėti nekilnojamojo turto kadastro nuostatai numatė, kad tuo atveju, kai paženklinamas žemės sklypas ribojasi su geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, ir kai bendra riba sutampa, 32.1.1 p. nurodyti kviestiniai asmenys kviečiami tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Ieškovui D. P. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti, ribos nustatytos žemės sklypą įregistruojant Nekilnojamojo turto registre, todėl, paženklinant žemės klypo Nr. 312 ribas kviesti ieškovą D. P. nebuvo pagrindo. Kadangi dėl abiejų sklypų bendros ribos ginčas nekyla, žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktai sudaryti laikantis nustatytos tvarkos, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad pažymint žemės sklypo Nr. 312 ribas, buvo pažeistos ieškovo D. P., kaip gretimo sklypo savininko, teisės ir teisėti interesai. Teismas taip pat konstatavo, kad priimant prašomus panaikinti administracinius aktus ir sudarant prašomas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovų A. P. ir D. P. teisės ir teisėti interesai negalėjo būti pažeisti, kadangi jie jokių įstatymo ginamų teisių į žemės sklypus neturėjo. Tuo metu, kai buvo formuojami ir atsakovui parduodami žemės sklypai, ieškovai ( - ) kadastro vietovėje ( - ). žemės sklypų nenuomojo ir jais nesinaudojo - Nacionalinės žemės tarnybos įsakymais A. P. leista laikinai naudotis ( - ) esančiu valstybinės žemės plotu tik nuo 2011-05-06 (b.l. 45-49), ieškovui D. P. – nuo 2012-04-20. Motyvas, kad ieškovai žemės sklypus, jų nepardavus atsakovui, būtų galėję nuomoti ar įsigyti, teisiškai nepagrįstas, nes atsakovas turėjo pirmumo teisę šiuos žemės sklypus įsigyti. Tuo tarpu ieškovas P. P. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių Nr. 86/03-65 ir Nr. 86/03-68 pagrindu nuo 2003-08-05 iki 2010-04-26 nuomojo valstybinės žemės sklypus, esančius ( - )., kurių plotas 58,2600 ha (kadastrinis Nr. ( - )) ir 7,5 ha (kadastrinis Nr. ( - )) (b.l. 62-63, 64-65), kuriuose buvo suformuoti atsakovui parduoti žemės sklypai – 8,85 ha ploto žemės sklypas (Nr. 312, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )) ir 0,682 ha ploto žemės sklypas (Nr. 314, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), tačiau atsakovas turėjo pirmumo teisę įsigyti šiuos žemės sklypus, sklypai suformuoti ir parduoti laikantis norminių aktų reikalavimų, byloje nenustatyta, kad ginčijamais administraciniais aktais ir žemės sklypų pardavimo sutartimis buvo pažeistos ieškovo P. P. teisės, todėl panaikinti ieškinyje nurodytų administracinių aktų dalis, pripažinti pirkimo-pardavimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis nėra teisinio pagrindo.

11III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovai D. P., A. P., P. P. prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą ir byloje priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131.

14Ieškovų tvirtinimu, ginčijamais administraciniais aktais buvo neteisėtai suformuoti ir atsakovui ginčijamomis pirkimo-pardavimo sutartimis parduoti neproporcingai dideli žemės sklypai, aiškiai didesni nei būtina statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, tokiu būdu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., todėl yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus (CPK 330 str.). Žemės sklypų kadastrinių matavimų bylose nėra jokių duomenų apie tai, kaip buvo nustatytas žemės sklypų plotas vertinant, kiek reikia žemės sklypuose esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teismas šios aplinkybės nevertino, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Teismo posėdžio metu apklaustas UAB „Vilniaus hidroprojektas“ liudytojas V. R. paliudijo, kad atsakovui priklausantį gręžinį ir bokštą naudoti pagal tiesioginę paskirtį pakanka 10 metrų aplink gręžinį ir bokštą - tuo tarpu suformuotas sklypas dešimtis kartų didesnis nei reikia gręžinio bei vandens bokšto eksploatavimui pagal paskirtį; pakanka kiemo, kurio plotas 50149 m2 ir netgi ne viso; V. R. nevertino, kiek žemės reikia kiekvienam statiniui atskirai; nurodė, jog žemė buvo niekieno, kas norėjo, galėjo gauti ir daugiau. Šio liudytojo parodymai aiškiai patvirtina, kad atsakovui suformuoti ir parduoti aiškiai didesni valstybinės žemės sklypai nei būtina statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį. Liudytojo parodymai, kad žemės sklypas Nr. 312 suformuotas atsižvelgiant ne tik į statinių eksploatacijai reikalingą plotą, bet ir šalia fermų esančio kelio ir upelio kontūrus nepaneigia, o patvirtina, kad Skypas Nr. 312 fermoms eksploatuoti buvo suformuotas per didelis, o teisės aktai nenumato pagrindo parduoti valstybinę žemę pagal šalia esančių objektų kontūrus. Skundžiamame sprendime nėra pasisakyta dėl vandens bokštui ir gręžiniui eksploatuoti pagal paskirtį reikalingo žemės ploto. Be to, projekto vykdytojas patvirtino, kad nevertino, kiek žemės reikia kiekvienam statiniui atskirai, todėl buvo pažeistas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 12 p. Nurodė, kad valstybinė žemė, skirta vandens gręžinio ir bokšto naudojimui, turėjo būti formuojama ir perleidžiama tik jų naudojimui pagal paskirtį. Vandens bokšto paskirtis - inžineriniai tinklai. Inžineriniai tinklai naudojami žemės sklype, kurio naudojimo būdas inžinerinės infrastruktūros teritorijos. Suformuoto žemės sklypo, kuriame yra vandens gręžinys ir bokštas naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties sklypai nėra inžinerinės infrastruktūros teritorijos. Dar daugiau, iš foto nuotraukų matyti, kad žemės sklypai suformuoti ir parduoti tik „dėl akių“, juose nėra jokių pastatų, tik sudėtos plytos, kurios neturi jokių savybių, yra susidėvėjusios, šie griuvėsiai negali būti naudojami pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad žemės formavimo procedūrų metu realiai nebuvo nustatyta, kiek žemės reikia atsakovui priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal paskirtį, ginčijami administraciniai aktai naikintini visa apimtimi.

152.

16Teismas nepagrįstai konstatavo, kad „Paženklinant žemės sklypo Nr. 314 ribas ieškovas P. P. nebuvo nei šio, nei besiribojančio žemės sklypo savininku, todėl neturėjo būti kviečiamas dalyvauti ir paženklinant žemės sklypo Nr. 312 ribas kviesti D. P. nebuvo pagrindo“. Apelianto tvirtinimu, remiantis aktualia teismine praktika gretimų sklypų naudotojai ir savininkai privalo dalyvauti vietovėje pažymint žemės sklypo ribas, jų nepakvietus, šie asmenys neturi teisės teikti pastabų bei įrašų apie atsisakymą pasirašyti taip, kaip tai numato žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktų 5 punktas, tokiu būdu buvo pažeistos suinteresuotų asmenų teisės.

173.

18Skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, kad ieškovų A. P. ir D. P. teisės ir teisėti interesai negalėjo būti pažeisti, kadangi jie jokių ginamų teisių į žemės sklypus neturėjo. Tuo metu, kai buvo formuojami ir atsakovui parduodami žemės sklypai, jie žemės sklypų nenuomojo ir nesinaudojo, nes nuo 2003 m. rugpjūčio 5 d. iki 2010 m. balandžio 26 d. ieškovai kartu su tėvu P. P. nuomos sutarčių pagrindu valdė ir naudojosi 58,26 ha ir 7,5 ha ploto žemės sklypais, kuriuose buvo suformuoti ir atsakovui perleisti žemės sklypai. Būtent bendras naudojimas žemės su tėvu buvo pagrindas ieškovams žemės sklypus suteikti naudotis įsakymų dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme pagrindu.

19Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrius su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad apeliantai nepateikė įrodymų, kad suformuojant ir parduodant atsakovui žemės sklypus buvo pažeistos jų teisės bei teisėti interesai, bei nepagrindė aplinkybių, kad žemės sklypai suformuoti ir parduoti nesant jokio teisėto pagrindo, būtinumo ir proporcingumo dydžio. Sutinka su teismo išvada, kad atsakovui T. P. ginčo žemės sklypai suformuoti ir parduoti esant teisėtam pagrindui. Teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantų reikalavimas panaikinti administracinės teisės aktų dalis ir pripažinti pirkimo - pardavimo sutartis niekinėmis, negaliojančiomis motyvuojant tuo, kad atsakovui T. P. parduoti žemės sklypai suformuoti pažeidžiant LR Žemės įstatymo nuostatas, yra nepagrįsti, nes apeliantai nenurodė norminių aktų, nustatančių dydį valstybinės žemės sklypų, parduodamų be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir įrenginiais, kurie buvo pažeisti suformuojant atsakovui parduotus žemės sklypus.Teismas teisingai sprendime atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog nustatant atsakovui formuojamų žemės sklypų dydį nebuvo pažeisti norminiai aktai, yra pagrindžiama ir liudytojo V. R., atlikusio formuojamų žemės sklypų matavimus, parodymais. Liudytojas patvirtino, kad prie nuosavybės teise valdomų statinių formuojami žemės sklypai tokio dydžio, kokio reikia pastatų ar statinių naudojimui, aptarnavimui ir priežiūrai, atsižvelgiant į natūralius kontūrus. Apeliantų teiginiai, kad statiniai ir įrenginiai nusidėvėję, fermų statyba nebaigta, jų atstatymo darbai nevykdomi, todėl nepagrįstai suformuoti žemės sklypai, yra nepagrįsti, nes Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai ir jų naudojimui žemės sklypai formuojami bendra tvarka. Atsakovo nuomone, reikalavimas dėl žemės sklypo ribų paženklinimo aktų pripažinimo negaliojančiais yra nepagrįstas, nes LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 32.1.1 punktas nurodė, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Paženklinant žemės sklypo Nr. 314 ribas, apeliantas P. P. nebuvo nei šio, nei besiribojančio žemės sklypo savininkas, todėl pagal nustatytą tvarką neturėjo būti kviečiamas dalyvauti. Kadangi apeliantui D. P. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti, ribos nustatytos žemės sklypą įregistruojant Nekilnojamojo turto registre, todėl paženklinant žemės sklypo Nr. 312 ribas kviesti D. P. nebuvo teisėto pagrindo. Kadangi dėl žemės sklypų bendros ribos ginčo nebuvo, žemės sklypų paženklinimo - parodymo aktai surašyti laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pažyminti žemės sklypų Nr. 312 ir Nr. 314 ribas buvo pažeistos apeliantų teisės. Atsakovo nuomone, teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo išsprendimui, teisingai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisingą sprendimą.

20Atsakovas T. P. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas yra teisėtas įsigytų žemės sklypų savininkas, turi teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus, jam nuosavybės teise priklausantį turtą teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovui suformuoti ir parduoti valstybinės žemės sklypai užstatyti jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir įrenginiais, atsakovas turėjo pirmumo teisę be aukciono pirkti valstybinę žemę, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad žemės sklypai suformuoti neteisėtai. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadai, kad pardavus žemės sklypus atsakovui buvo pažeisti ieškovų interesai. Atsakovas yra sąžiningas įgijėjas, todėl restitucijos taikymas pažeistų atsakovo kaip sąžiningo įgijėjo interesus, nes atsakovas laikydamasis teisės aktų reikalavimų tinkamai ir savalaikiai vykdė administracinius nurodymus, todėl jis negali būti atsakingas už valstybės institucijų veiksmus. Tvirtina, kad ieškovų reikalavimai pripažinti sudarytas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis bei reikalavimai panaikinti apskrities viršininko įsakymus bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymų aktus yra nepagrįsti. Atsakovui suteikti žemės sklypai yra būtini tinkamai eksploatuoti ant jų esančius statinius ir įrenginius. Atsakovas yra ūkininkas, užsiima nuolatine žemės ūkio veikla žemdirbystės ir gyvulininkystės srityje, pagal asmenines galimybes ruošia bei vykdo nekilnojamųjų turto vienetų panaudojimo investicinius planus, tame tarpe pasitekdamas tretyjį asmenį. Tvirtina, jog ieškovai nepateikė jokių kvalifikuotų duomenų dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dydžio, byloje nėra jokių įrodymų, kuo remiantis turėtų būti nustatyti ir apskaičiuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dydžiai, tai pat nėra duomenų, kad tie dydžiai suformuoti pažeidžiant įstatymų ir teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pilnai pritaria teismo sprendimo motyvams, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovui pirkimo - pardavimo sutartimis parduodant žemės sklypus, jo iš valstybės nupirktas ar bendras jam priklausantis žemės plotas viršijo valstybės nustatytus galimus įgyti maksimalius dydžius. Tai, kad nustatant atsakovui formuojamų valstybinės žemės sklypų dydį nebuvo pažeisti teisės aktai patvirtina ir byloje apklausto liudytojo V. R. parodymai. Atsakovo tvirtinimu, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti žemės sklypų paženklinimo - parodymo aktus, kadangi jie sudaryti laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir apie tai sprendime pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

23Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovų pateikto apeliacinio skundo ribose.

24Dėl reikalavimų panaikinti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus

25Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje buvo atmesti jų reikalavimai panaikinti 2009-07-15 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą dėl žemės sklypo Nr. 312, kurio plotas 88510 m2, esančio ( - ) apskr., bei panaikinti 2009-07-15 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą dėl žemės sklypo Nr. 314, kurio plotas 6820 m2, esančio ( - ).

26Apeliantų nuomone, tinkamas žemės sklypo ribų nustatymas galimas tik tuo atveju, kai nustatyti žemės sklypo ribas yra kviečiami visi gretimų sklypų savininkai ir naudotojai. Nepakvietus gretimų sklypų savininkų ir naudotojų (D. P. ir P. P.) nustatyti ginčo žemės sklypų ribas, šie asmenys neturi teisės pateikti pastabų bei įrašų apie atsisakymą pasirašyti kaip tai numato žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų 5 punktas. Tokiu būdu buvo pažeisti minėtų ieškovų teisės ir teisėti interesai.

27Ištyrusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į skundą argumentus, teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais skundo argumentų. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Šiuo atveju ieškovui D. P. teko pareiga įrodyti, kad jo parašas ant 2009-07-15 d. sudaryto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto dėl žemės sklypo Nr. 312 yra suklastotas (CPK 178 str.), tačiau tokių įrodymų į bylą apeliantas nepateikė, todėl nurodyta aplinkybė nėra įrodyta. Teisėjų kolegija sutinka su teismo motyvais, kuriais remiantis ieškovų ieškinys šioje dalyje buvo atmestas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios intancijos teismas, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 d. nutarimu Nr. 534 “Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo” (2008-12-07 - 2010-05-08 galiojusi redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punktas nustatė, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suintersuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (kviestiniai asmenys). Ženklinant ginčo žemės sklypo ribas P. P. nebuvo ne šio, nei su juo besiribojančio sklypo savininkas, todėl neturėjo būti kviečiamas dalyvauti. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad pagal minėto nuostatų 32.1.1 kviestiniai kviečiami tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, pažymėtina ir tai, kad dėl sklypų bendrų ribų ginčas byloje nekyla. Dėl nurodytų aplinkybių, šioje dalyje teismo sprendimas pripažįstamas teisėtas ir pagrįstas.

28Dėl reikalavimų panaikinti ginčijamus įsakymus bei pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis

29Apeliantai skundžia teismo sprendimą, kuriuo teismas netenkino jų reikalavimų : 1) panaikinti apskrities viršininko 2010-05-25 įsakymo Nr. 2.3-6811-(86) dalį, kuria suformuotas žemės sklypas (unikalus Nr( - )), esantis ( - ), 2) panaikinti apskrities viršininko 2010-05-25 įsakymo Nr. 2.3-6803-(86) dalį, kuria suformuotas žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ) 3) pripažinti niekine ir negaliojančia 2010-09-17 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Lietuvos Respublika pardavė, o T. P. nupirko žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), 4) taikyti dvišalę restituciją natūra – grąžinti Lietuvos Respublikos nuosavybėn T. P. parduotą valstybinės žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - )., ir iš valstybės biudžeto grąžinti T. P. piniginę sumą, sumokėtą už įsigytą valstybinės žemės sklypą; 5) pripažinti niekine ir negaliojančia 2010-09-17 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Lietuvos Respublika pardavė, o T. P. nupirko žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), 6) taikyti dvišalę restituciją natūra – grąžinti Lietuvos Respublikos nuosavybėn T. P. parduotą valstybinės žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), ir iš valstybės biudžeto grąžinti T. P. piniginę sumą, sumokėtą už įsigytą valstybinės žemės sklypą,

30Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovų reikalavimai dėl minėtų administracinių aktų ir sutarties panaikinimo, naikinti ir byla šioje dalyje perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

31Pareikštu reikalavimu apeliantai siekia, kad ginčo sklype jiems būtų suteiktos nuomos teisės. Teismas šiuo atveju turėjo vertinti ar valstybinės žemės sklypų pardavimas atsakovui nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų.

32Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčo žemės sklypų pardavimas atsakovui nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nes suformuoti ir parduoti žemės sklypai yra užstatyti jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir įrenginiais, todėl atsakovas turėjo pirmumo teisę be aukciono pirkti šią valstybinę žemę. Byloje negauta duomenų, kad atsakovui 2010-09-17 sutartimis parduodant žemės sklypus, jo iš valstybės įgytas ar bendras jam priklausantis žemės plotas viršijo įstatymo nustatytus dydžius. Statiniai ir įrenginiai nusidėvėję, fermų statyba nebaigta, jų atstatymo darbai nevykdomi, tačiau šie statiniai, neatsižvelgiant į jų nusidėvėjimą, yra Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai ir jų naudojimui žemės sklypai formuojami bendra tvarka.

33Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvados, kad nustatant atsakovui formuojamų žemės sklypų dydį bei juos parduodant nebuvo pažeisti galiojančių teisės aktų reikalavimai.

34Daiktas, dėl kurio byloje kilęs ginčas – iki ginčijamų įsakymo priėmimo ir pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo nuosavybės teise priklausę valstybei žemės sklypai. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis ar tik konkrečias teises (CK 4.37 str. 1 ir 2 d.), tačiau nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymu ar teismo sprendimu (CK 4.39 str.1 d.). Ginčo sklypus ginčijamų sandorių sudarymo metu, patikėjimo teise valdė, naudojo ir juo disponavo Apskrities viršininko administracija (jo teisų perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba). CK 4.106 ir 4.109 straipsniai įpareigoja tokia teise valdantį valstybės turtą subjektą naudoti jam perduotą turtą, juo disponuoti nustatyta tvarka, sąlygomis, nepažeidžiant įstatymų.

35Valstybinės žemės sklypų įsigijimas pirkimo–pardavimo būdu yra viena iš žemės reformos sudėtinių dalių, todėl, sprendžiant dėl žemės įsigijimo paminėtu būdu teisėtumo, taikomi Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 ,,Dėl Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ nuostatos, galiojusios ginčo administracinio akto priėmimo bei pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu.

36Pagal Žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 10 straipsnio 5 dalį valstybiniai žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, ir tokio dydžio (jų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus), kurie būtini statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Galimybė parduoti valstybinės žemės sklypus prie paminėtų statinių nustatyta ir Žemės reformos įstatymo (toliau – ŽRĮ) 8 ir 9 straipsniuose. Abiejų paminėtų įstatymų pagrindu, detaliai reglamentuoti žemės sklypų ūkio veiklai miestuose ir kaimo vietovėse pardavimo tvarką buvo pavesta nustatyti Vyriausybei, kuri tokią tvarką nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (toliau – Nutarimas). Aiškindama paminėtas teisės normas, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad parduodamo valstybinio žemės sklypo ribos sietinos su esančiu sklype statiniu ir jo tiesiogine paskirtimi, t. y. gali būti formuojamas ir parduotas tik tokio dydžio sklypas, kuris betarpiškai susietas su jame esančio statinio tikslinę paskirtį atitinkančiu realiu naudojimu. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-428/2011; 3K-3-323/2014; 3K-3-640-611/2015. Nors paminėtose bylose buvo sprendžiama ne dėl valstybinės žemės, esančios prie statinių, pirkimo, o dėl nuomos, tačiau valstybinės žemės nuoma ir pardavimas iš esmės nesiskiria, vykdomas to paties Nutarimo, kurio nuostatas išaiškino kasacinis teismas, pagrindu, ir tai nėra kliūtis remtis kasacinio teismo išaiškinimais.

37Paminėta, kad Nutarimas leido fiziniams ir juridiniams asmenims parduoti valstybinį žemės sklypą prie jų naudojamų pastatų, tačiau tai turi būti padaryta nepažeidžiant nustatytos sklypų pardavimo tvarkos. Taigi, kad pirkimas būtų teisėtas, būtina, kad perkamas sklypas būtų reikalingas ir naudojamas įsigytam pastatui eksploatuoti pagal jų pardavimo metu buvusią tiesioginę paskirtį, tokio dydžio, kuris būtinas esamam pastatui, įrenginiui, kitam statiniui eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį. Žemė sklypo ribos, plotai turi būti pažymėti detaliuose, specialiuose arba žemės sklypų planuose.

38Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, kokio dydžio žemės sklypas pastatų eksploatavimui reikalingas realiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-232/2014).

39Nagrinėjamu atveju atsakovas 8.8510 ha ploto sklypą įsigijo eksploatuoti 0,5831 ha užstatymo ploto pastatus - fermas, kitus statinius (inžineriniai) - Siloso tranšėjos, kurie yra fiziškai pažeisti, 1975 m. statybos, baigtumo procentas vidutiniškai 15-20 proc., fizinio nusidėvėjimo procentas vid. 88-94 proc.; 0,6820 ha ploto sklypas parduotas eksploatuoti 1975 m. pastatytus artezinį gręžinį ir vandens bokštą, kurio tūris 25 kub. m., 75 proc. fizinio nusidėvėjimo procentas. Kaip nustatyta iš bylos duomenų ir atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą, atsakovas veikiantis ūkininkas nuo 2005 m., užsiimantis nuolatine veikla žemdirbystės ir gyvulininkystės srityje. Atsakovo tvirtinimu, jis ruošia ir vykdo įsigytų statinių panaudojimo investicinius projektus, tačiau byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių šias aplinkybes, priešingai į bylą pateiktos foto nuotraukos patvirtina faktą, kad nuo statinių įsigijimo momento iki sprendimo priėmimo momento statinių baigtumas yra išlikęs toks pats, dabartinė situacija nesiskiria nuo pirminės, dėl ko teisėjų kolegijai kyla abejonių ar ginčo sklypas įsigytas tikslu statiniui eksploatuoti, tęsti jo statybas, vykdyti su statinių eksploatavimu susijusią veiklą. Pažymėtina, jog atsakovai byloje nepateikė teismui jokių duomenų apie realų, būtiną sklype esantiems statiniams eksploatuoti sklypo dydį (CPK 178 str.).

40Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatinėjo, kokio ploto žemės sklypo reikia tam, kad atsakovas galėtų tinkamai ekspoatuoti pagal paskirtį įsigytus statinius, ar statinių eksploatavimui reikalingas įsigytas žemės sklypas. Nustatyti realų sklypo dydį – kompetentingos valstybės institucijos pareiga. Teisėjų kolegija neneigia atsakovo teisės į ginčo –žemės sklypus, tačiau sprendžia, kad žemės sklypo dydis turi būti realus, individualiai įvertinus situaciją, sklype esantį statinį, jo funkcinę paskirtį ir jam eksploatuoti reikalingą žemės plotą.

41Teisėjų kolegija taip pat pažymimi, kad valstybės turtas – viena iš priemonių užtikrinti viešąjį interesą, socialinę darną. Jis (turtas) negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

42Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse taip pat konstatavęs, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis, nes pažeidus įstatymą ar kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu ir viešasis interesas, reikalaujantis užtikrinti, kad valstybės institucijos savo veikloje užtikrintų teisėtumą, tarnautų žmonėms. Nustačius, kad valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-194/2006; 3K-3-279/2009; 3K-3-232/2014 ir kt.).

43Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus atsakyta. Kiti – nėra esminiai.

44Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėdamas šią bylą, teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir įrodymus, reikšmingas teisingam bylos išsprendimui, netinkamai taikė materialinės teisės normas, susijusias su valstybinės žemės pardavimu, todėl byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 178 str., 185 str., 263 str., 265 str., 327 str. 1 d. 2 p.)

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

46Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovų ieškinio reikalavimai dėl ginčijamų apskrities viršininko 2010 m. gegužės 25 d. įsakymų dalies dėl žemės sklypų formavimo panaikinimo bei 2010 m. rugsėjo 17 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

47Kitą Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovai D. P., A. P., P. P. patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti... 6. Ieškovai nurodė, kad jie nuo 2003-08-05 iki 2010-04-26 nuomos sutarčių... 7. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM su ieškiniu nesutiko.... 8. Atsakovas T. P. su ieškiniu nesutiko, kadangi žemės sklypus įsigijo... 9. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus hidroprojektas“ su ieškiniu nesutiko tuo... 10. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu ieškovų... 11. III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12. Apeliaciniu skundu ieškovai D. P., A. P., P. P. prašo panaikinti... 13. 1.... 14. Ieškovų tvirtinimu, ginčijamais administraciniais aktais buvo neteisėtai... 15. 2.... 16. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad „Paženklinant žemės sklypo Nr. 314... 17. 3.... 18. Skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, kad ieškovų A. P. ir D. P.... 19. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos... 20. Atsakovas T. P. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 24. Dėl reikalavimų panaikinti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus ... 25. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje... 26. Apeliantų nuomone, tinkamas žemės sklypo ribų nustatymas galimas tik tuo... 27. Ištyrusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į skundą argumentus, teisėjų... 28. Dėl reikalavimų panaikinti ginčijamus įsakymus bei pripažinti niekinėmis... 29. Apeliantai skundžia teismo sprendimą, kuriuo teismas netenkino jų... 30. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir... 31. Pareikštu reikalavimu apeliantai siekia, kad ginčo sklype jiems būtų... 32. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčo žemės sklypų pardavimas... 33. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo... 34. Daiktas, dėl kurio byloje kilęs ginčas – iki ginčijamų įsakymo... 35. Valstybinės žemės sklypų įsigijimas pirkimo–pardavimo būdu yra viena... 36. Pagal Žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 10 straipsnio 5 dalį valstybiniai... 37. Paminėta, kad Nutarimas leido fiziniams ir juridiniams asmenims parduoti... 38. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad sprendžiant tokio... 39. Nagrinėjamu atveju atsakovas 8.8510 ha ploto sklypą įsigijo eksploatuoti... 40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatinėjo,... 41. Teisėjų kolegija taip pat pažymimi, kad valstybės turtas – viena iš... 42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse taip pat konstatavęs, kad tinkamas... 43. Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus atsakyta. Kiti... 44. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėdamas šią bylą, teismas... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 46. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo dalį,... 47. Kitą Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo...