Byla 2VP-23607-886/2019
Dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, individuali įmonė „Juralė“, A. J

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Raimondos Pauzienės patikslintą pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, individuali įmonė „Juralė“, A. J..

2Teismas

Nustatė

3antstolė Raimonda Pauzienė patikslintu pareiškimu prašo skirti IĮ „Juralė“ savininkei A. J. maksimalią 300 Eur baudą už kiekvieną antstolės patvarkymo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo skolininkės sužinojimo apie patvarkymą dienos iki visiško patvarkymo įvykdymo. Nurodo, kad skolininkė IĮ „Juralė“ nevykdo antstolės 2019 m. liepos 10 d. reikalavimo Nr. S-19-183-10642 pateikti areštuotą turtą apžiūrai.

4Skolininkė IĮ „Jūralė“ su prašymu nesutinka. Nurodo, kad paskutinė įmonei priklausiusi transporto priemonė Ford Galaxy, valstybinis Nr. ( - ) dar 2018 m. gegužės 30 d. buvo parduota. Skolininkės vadovė A. J., gavusi antstolės patvarkymą, kartu su automobilio pirkėju buvo nuvykusi pas antstolę, pateikė sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir paaiškino, kad antstolės patvarkymo įvykdyti negali, nes automobilis nebepriklauso skolininkei IĮ „Jurgalė“ ir ji juo disponuoti nebegali. Pardavusi automobilį ji tiesiog pamiršo nuvykti į VĮ „Regitra“ ir išregistruoti automobilį (12-14 b. l.)

5Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime prašo antstolės prašymą patenkinti, nes skolininkė nevykdė antstolės nurodymo pateikti areštuotą automobilį apžiūrai (9-10 b. l.).

6Byla dėl baudos skyrimo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

7Pareiškimas dėl baudos skyrimo netenkinamas.

8Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta antstolio pareiga vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu, teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017, 24 punktas). Tačiau kartu tai reiškia, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes, todėl, įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas, spręsdamas baudos paskyrimo klausimą, turi konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes bei remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

9Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta: faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių objektyviai informacija negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi, jos neliko, ji neišsaugota ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

10Iš vykdomosios bylos Nr. 0183/18/01170 medžiagos matyti, kad antstolės Raimondos Pauzienės kontoroje vykdomas išieškojimas pagal 2018 m. spalio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-23455-285/2018 dėl 1 055,11 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų ir 31 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės IĮ „Juralė“ išieškotojai AB „Energijos skirstymo operatorius“ (1 v. b. l.). Vykdydama išieškojimą iš skolininkės, antstolė tikrino skolininkė turtinę padėtį. Antstolė 2019 m. liepos 10 d. nustatė, kad skolininkės IĮ „Juralė“ vardu yra registruota transporto priemonė Ford Galaxy, valstybinis Nr. ( - ), pirmos registracijos data Lietuvoje – 2012 m. balandžio 28 d., paskutinės operacijos data – 2019 m. birželio 26 d. (16 v. b. l.). Antstolė 2019 m. liepos 10 d. patvarkymu Nr. S-19-183-10642 minėtą transporto priemonę areštavo ir įpareigojo skolininkę IĮ „Juralė“ 2019 m. liepos 22 d. 9.00 val. prie antstolio kontoros pateikti automobilį apžiūrai (17-18 v. b. l.). Skolininkės IĮ „Juralė“ vadovė A. J. teismui pateikė 2018 m. gegužės 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią automobilį Ford Galaxy, valstybinis Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ), pardavė V. K. (15 b. l.), taip pat 2019 m. liepos 30 d. rašytą prašymą, adresuotą antstolei R. Pauzienei, kuriame nurodyta, kad automobilis perleistas kito asmens nuosavybėn, todėl skolininkė jo pateikti apžiūrai neturi galimybių (17 b. l.). Iš VĮ „Regitra“ gautų duomenų matyti, kad transporto priemonė Ford Galaxy, valstybinis Nr. ( - ) Lietuvoje įregistruota 2012 m. balandžio 28 d., 2015 m. gegužės 13 d. transporto priemonė buvo automatiškai išregistruota, negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą. 2019 m. birželio 26 d. transporto priemonė įregistruota įvykdžius reikalavimus: 2019 m. birželio 21 d. automobilį apdraudus ir 2019 m. birželio 26 d. atlikus jo techninę apžiūrą.

11Nagrinėjamoje byloje aktualūs yra kasacinio teismo išaiškinimai, kad: tik įstatyme, bet ne poįstatyminiame akte, gali būti nustatyta privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija; įstatyme nenustatyta privalomo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimo; registruojama atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas, taigi ir pirkimo–pardavimo sutartis; pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoj senojo valdytojo (savininko) įrašomas naujasis; registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu; automobilio pirkimo –pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis); automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, dėl to netaikytinos CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010; 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Šiose nutartyse išaiškinta, kad daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas; kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar jo neįregistravo Kelių transporto priemonių registre.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą yra skiriama tam, kad paskatintų skolininką vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-687/2016, 23 punktas; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 31 punktas). Toks skiriamos baudos tikslas gali būti pasiektas tik tuo atveju, kai egzistuoja galimybė įvykdyti antstolio nurodymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019).

13Tokiu būdu, skolininkei pateikus nenuginčytą 2018 m. gegužės 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, laikytina, kad nuo šios dienos skolininkė IĮ „Juralė“ nebėra automobilio savininkė, todėl 2019 m. liepos 22 d. negalėjo jo pateikti antstolei apžiūrai, nes juo nedisponavo. Konstatavus, kad antstolės patvarkyme nurodyta prievolė pasibaigė, nėra pagrindo skolininkui ar kitam suinteresuotam asmeniui taikyti CPK 585 straipsnyje nustatytas sankcijas už antstolio reikalavimų nevykdymą.

14Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 585 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas

Nutarė

15antstolės Raimondos Pauzienės prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti.

16Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai