Byla 3K-3-454/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Danguolės Štrimaitienės prašymą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą paskyrimo, skolininkas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išieškotojas I. L.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. vasario 28 d. sprendimu įpareigojo Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorių per 30 dienų įvykdyti pagal 1997 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 106 punktą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus m. Žemėtvarkos skyriaus 2003 m. vasario 13 d. rašte Nr. 31/03/17-368 pateiktą prašymą, t. y. suformuoti Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2000 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 494 patvirtintu teritorijos detaliuoju planu suprojektuotų sklypų Nr. 15, 16, 17 teritorijoje I. L. grąžintiną 724 kv. m žemės sklypą individualaus namo statybai bei atlikti kitus Vilniaus m. Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtinus būtinus ir teisės aktų nustatytus veiksmus, susijusius su suformuoto sklypo grąžinimu. Šio sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas vykdomas antstolės Danguolės Štrimaitienės kontoroje. Skolininkui nevykdant nustatyto įpareigojimo, dėl baudos už sprendimo nevykdymą kelis kartus buvo kreiptasi į teismą: 2007 m. balandžio 5 d. pareiškimas netenkintas, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi paskirta 300 Lt bauda, 2008 m. rugpjūčio 28 d. prašymas atmestas. Antstolė, 2008 m. gruodžio 8 d. nustačiusi, kad skolininkas sprendimo geruoju neįvykdė ir akivaizdžiai bando vilkinti vykdymo procesą, nepagrįstai skundžia antstolės patvarkymus bei teismų sprendimus, prašė teismo skirti skolininkui 1000 Lt baudą bei nustatyti vieno mėnesio terminą sprendimui įvykdyti.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

6Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsiliepimuose išdėstytus argumentus, teismas laikė, kad prašymas dėl piniginės baudos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui yra nepagrįstas, nes pareiškėja nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad vykdomasis dokumentas neįvykdytas, priešingai, iš teismui pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad skolininko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 30-265 „Dėl sklypo Svajonių gatvėje duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ išieškotojui yra suformuotas 724 kv. m žemės sklypas Svajonių gatvėje ir nustatyti jo duomenys, t. y. nurodytos taikytinos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir kt. Teismas taip pat pažymėjo, kad prašymo argumentai tapatūs išdėstytiems prašyme, atmestame 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl bandymo vilkinti vykdymo procesą, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkas savo subjektinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai. Teismas, nurodęs, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra vykdomojo dokumento vykdymas, atmetė išieškotojo argumentus, kad suformuotas sklypas yra tokios formos, kad jame negalima pastatyti gyvenamojo namo.

7Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 10 d. nutartimi patenkino pareiškėjos ir išieškotojo atskiruosius skundus: panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija nurodė, kad įsiteisėjusiame, teisėtame, galiojančiame ir vykdytiname Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendime yra aiškiai suformuluotas reikalavimas skolininkui suformuoti suprojektuotų sklypų Nr. 15, 16, 17 teritorijoje I. L. grąžintą 724 kv. m žemės sklypą individualaus namo statybai; skolininko prašymas dėl šio sprendimo išaiškinimo ir vykdymo atidėjimo buvo atmestas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 10 d. nutartimi. Teisėjų kolegija nustatė, kad gražintinas žemės sklypas išieškotojui buvo suformuotas kitoje, nei teismo sprendime nurodyta, vietoje (sklypų Nr. 14, 15, 16 teritorijoje), tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad skolininko prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo atmestas, nenustatė, ar išieškotojui grąžintinas žemės sklypas buvo suformuotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendime nurodytoje sklypų Nr. 15, 16, 17 teritorijoje, pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000 m. vasario 11 sprendimu Nr. 494 patvirtintą detalųjį planą ir jame nurodytų žemės sklypų išsidėstymo ribose. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 329 straipsnis), todėl CPK 265 straipsnio 1 dalies prasme priėmė nepagrįstą nutartį.

8III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu skolininkas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Dėl Konstitucijos 109 straipsnio, CPK 3, 18 straipsnių, 182 straipsnio 2 dalies, 293 straipsnio 3 punkto bei Teismų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pažeidimų. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atmestas identiškas pareiškėjos prašymas, todėl nagrinėjama byla turėjo būti nutraukta, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu, nes jau yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasatorius pažymi, kad šios nutarties pareiškėja neskundė, vadinasi, sutiko su jame išdėstytais argumentais. Bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo teismų jurisprudencijos tęstinumo principu (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis), nes revizavo įsiteisėjusią nutartį bei kvestionavo šia nutartimi nustatytas faktines aplinkybes, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CPK 293 straipsnio 3 punkto taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje G. J. v. GNSB “Naudvaris”, bylos Nr. 3K-3-352/2005), pažeidė teismo sprendimo privalomumo principą (CPK 18 straipsnis), sudarė sąlygas pareiškėjai nesąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis pakartotinai nagrinėjant jos tapatų prašymą, taip atsisakė vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 straipsnis).
  2. Dėl CPK 263, 265 straipsnių ir 771 straipsnio 5 dalies taikymo ir aiškinimo. Kasatorius nurodo, kad CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudos skyrimo pagrindas yra teismo sprendimo neįvykdymas. Kasatorius pažymi, kad, jo prašymu atnaujinus procesą administracinėje byloje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2006 m. rugsėjo 15 d. nutartimi paliko byloje priimtus sprendimus nepakeistus, tačiau nurodė, kad 2005 m. vasario 28 d. sprendime nėra vienareikšmiškai pasisakyta dėl priedermės suformuoti pareiškėjui grąžintiną žemės sklypą per visus tris jau suprojektuotus žemės sklypus; skolininkui suteikta galimybė neformuoti sklypo ant savivaldybės kelio. Apeliacinės instancijos teismas nevertino šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad žemės sklypas išieškotojui yra suformuotas kitoje, nei teismo sprendime nurodyta, vietoje, taigi skundžiama nutartis prieštarauja šiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, kuri yra neatskiriama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimo dalis. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėja visiškai nemotyvavo, kodėl, jos manymu, vykdomasis raštas įvykdytas netinkamai. Kasatorius nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 11 d. įsakymu suformuotas sklypas tinkamas namo statybai, o 14 sklypo teritorija į suformuotą sklypą įtraukta, nes neįmanoma kitaip suformuoti būtent 724 kv. m sklypo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, nenustatė nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių, taip pažeisdamas CPK 263 straipsnio 1 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį.
  3. Dėl CPK 7, 263 straipsnių, 337 straipsnio 3 punkto taikymo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiama nutartimi grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2000; 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2003; 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2007; ir kt.) ir pažeidė CPK 337 straipsnio 3 punktą. Nenurodęs, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalauta, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnį, nes nemotyvavo nutarties, taip nesilaikydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009 esančių išaiškinimų dėl teismo sprendimų motyvacijos. Nepagrįstai grąžinęs bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą.

10Atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikta.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

13Dėl kasacinio skundo ribų peržengimo

14Pagal CPK 353 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Pareigą konkrečioje byloje patikrinti, ar skundžiamas sprendimas (nutartis) nepažeidžia viešojo intereso, kasacinis teismas turi ex officio. Gindamas viešąjį interesą, kasacinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali patikrinti apskųstus procesinius sprendimus ir kasaciniame skunde nenurodytais, tačiau turinčiais tiesioginę reikšmę procesinių sprendimų teisėtumui, motyvais. Viešojo intereso, kaip sąlygos kasaciniam teismui peržengti kasacinio skundo ribas, sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. Lietuvos ir Italijos UAB „Lavestina“, bylos Nr. 3K-3-486/2006; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autrona“ su UAB „If draudimas“, bylos Nr. 3K-3-455/2006; ir kt.). Civilinis procesas yra skirtas asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesams ginti, tinkamai taikant įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus ir juos vykdant. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo posėdžių formą, pažeidimas vertintinas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris reiškia asmens teisės į tinkamą teismo procesą, taigi ir viešojo intereso, pažeidimą. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija, išeidama už kasacinio skundo ribų, analizuoja bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus kasaciniame skunde nenurodytu proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo posėdžių formą, taikymo aspektu.

15Dėl CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudos taikymo tvarkos

16Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis).

17Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Skiriasi ir CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudos skyrimo tvarka. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai veiksmus gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Teisėjų kolegija inter alia pažymi, kad tokia įstatymo formuluotė neapriboja išieškotojo teisės teikti prašymą dėl baudos taikymo (CPK 593 straipsnio 1 dalis, 616 straipsnio 2 dalis). Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje pranešant apie posėdžio laiką ir vietą išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas antstolės Danguolės Štrimaitienės prašymą dėl baudos skyrimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nesilaikydamas CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos teismo posėdžio formos ir taip pažeisdamas CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, reiškiantį, kad šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus.

18Aiškindama CPK 771 straipsnio 5 dalies taikymą šios bylos kontekste, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad antstolio teikiamas prašymas dėl baudos skyrimo turi atitikti CPK 111 straipsnyje nustatytus procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus. Tokio prašymo pagrindas ir dalykas turi būti suformuluotas taip aiškiai, kad nebūtų abejonių dėl to, kokiu pagrindu ir kokią baudą prašoma taikyti.

19Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, nesilaikydamas CPK 771 straipsnyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos pažeidė CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, taigi padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kurio apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti – tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokiu CPK įtvirtintu pagrindu antstolė prašė skirti baudą, taigi neatskleidė bylos esmės. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, paliktina nepakeista, bet kitais – šioje nutartyje nurodytais – motyvais. (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą ir taikydamas CPK 771 straipsnį, pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų įvertinti, ar antstolio pateiktas aktas atitinka šio straipsnio 1 dalies reikalavimus.

20Dėl CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo

21Teismo sprendimo, kuriuo skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio. Tai reiškia, kad pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol sprendimas yra neįvykdytas, todėl šį faktą teismas turi aiškintis kiekvienu atveju gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą dėl baudos taikymo. Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi yra atmestas antstolės prašymas dėl baudos skyrimo, tačiau nėra nustatytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimo įvykdymo faktas. Pažymėtina, kad sprendimo įvykdymo faktą privalo įrodyti skolininkas. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentus dėl CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo.

22Kiti kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasacijos pagrindų, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

23Dėl bylinėjimosi išlaidų

24Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 27,40 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus kasacinį skundą, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

27Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (kodas 188710061) 27,40 Lt (dvidešimt septynis litus 40 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą.

28Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. vasario 28 d. sprendimu... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 6. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. kovo 10 d. nutartimi... 7. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 10 d. nutartimi patenkino... 8. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu skolininkas Vilniaus miesto savivaldybės administracija... 10. Atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikta.... 11. Teisėjų kolegija... 12. III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 13. Dėl kasacinio skundo ribų peržengimo... 14. Pagal CPK 353 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas turi teisę peržengti... 15. Dėl CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudos taikymo tvarkos... 16. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi... 17. Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka... 18. Aiškindama CPK 771 straipsnio 5 dalies taikymą šios bylos kontekste,... 19. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 20. Dėl CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo... 21. Teismo sprendimo, kuriuo skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti... 22. Kiti kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. pažymą apie... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.... 27. Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (kodas 188710061)... 28. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...