Byla e2-965-1026/2020
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė, sekretoriaujant D. R., V. K., dalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Mano būstas Kaunas atstovei advokatei I. K., tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų V. B., M. V., nedalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, E. P., AB Baltic underwriting Agency,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Mano būstas Kaunas, tretiesiems asmenims E. P., AB „Baltic underwriting Agency“, V. B., M. V., dėl turtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: 1) Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1131,80 Eur turtinės žalos atlyginimo; 2) Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 38,14 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui; 3) Priteisti iš atsakovės iš ieškovės naudai 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2017-07-12 d. įvykio metu buvo aplietos patalpos, esančios ( - ). Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos patalpos lubos, pažeistas vamzdyno uždengimas. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Verslo turto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Verslo turto draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2015-07-01 redakcija, galioja nuo 2015-07-13) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 “Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus” patvirtinta Sistela programa, bei draudėjos pateiktus dokumentus apskaičiavo, kad nuostolio suma sudaro 1135,71 Eur Eur ir kompensavo per užpylimą atsiradusią žalą išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovė nurodo, kad apdraustos patalpos buvo užpiltos per ( - ) užsikimšus bendro naudojimo kanalizacijos stovui. Pastato, esančio adresu ( - ), administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, organizuoti jo remontą. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta, todėl priteistina. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į 3,91 Eur nusidėvėjimą, sudaro 1131,80 Eur.

6Ieškovės atstovė posėdyje paaiškino, kad reiškia reikalavimą subrogacijos tvarka, perėmusį reikalavimą teisę į žalą atsakingą asmenį dėl 2017-07-12 d. įvykio, kurio metu buvo sulietos ir apgadintos patalpos ( - ). Šio buvo draudėja E. P., kuri pranešė apie užliejimą ir jai buvo išmokėta išmoka. Ieškovė inicijavo iš viso dvi apžiūras. Viena apžiūra buvo Iš fotonuotraukų matyti, kad patalpų apliejimas ir dėmės lubose turėjo tokį specifinį atspalvį. Mano, kad jeigu teka vandentiekio vanduo, tai yra švarus vanduo, tai dėmės nebūtų parudavusios ir specifinės spalvos, kas šiuo atveju buvo fiksuota. Atlikdama žalos administravimo veiksmus po tam tikro laiko, ieškovė gavo tam tikrą informaciją iš draudėjos, kad buto patalpoms buvo padaryti papildomi apgadinimai ir 2017-07-28 d. ieškovė atliko papildomą apžiūrą. Buvo surašytas pranešimas – apskaičiavimas, iš kurių matyti, kad buvo keičiamas nuotekų stovas, nuotraukose matyti, kad pakeistas nuotekų stovas, t.y., kad atardytos tam tikros sienos dalys ir pakeistas vamzdis plastikiniu. Ieškovė buvo gavusi iš namo administratoriaus informaciją apie tai, kad tikėtina, jog dėl UAB „Kauno vandenys“ priklausančios inžinierinės įrangos netinkamo funkcionavimo galėjo atsirasti žala, bet ieškovė kreipėsi ir į UAB „Kauno vandenys“, aiškinosi aplinkybes ir jie pateikė atsakymą, kad apie liepos 12 d. įvykį jie neturi duomenų ir žinių. Todėl ieškovė atmetė tą aplinkybę, kad tai galėjo sąlygoti kitos priežastys. Ieškovei visiškai neaišku dėl kokių priežasčių tokiu atveju reikėjo keisti visą stovą per keletą aukštų. Jeigu reikėjo keisti nuotekų vamzdyną, tai namo inžinierinės sistemos netinkamas veikimas sąlygojo žalos atsiradimą. Todėl, ieškovė laiko, kad atsakovės – namo administratorės veikimas yra priežastiniame ryšyje su žalos atsiradimu. Mano, kad priežastis yra bendrojo naudojimo kanalizacijos stovas, kuris yra buto Nr. 20 patalpose, pačiame bute. Stovas užsilenkia, eina per patalpos sieną. Atsakovas turi pareigą atlikti kasmetines, nuolatines apžiūras kas mėnesį arba ne rečiau nei kas tris mėnesius ir tų apžiūrų metu fiksuoti bendros inžinierinės sistemos būklę, bendrosios inžinierinės sistemos funkcionavimą ir jeigu yra nustatyti įrangos netinkamo naudojimosi atvejai ar įrangos būklė, tai turi namo bendrasavininkams pranešti atitinkamą informaciją ir siūlyti imtis atitinkamų veiksmų. Šiuo atveju nėra įrodymų, kad administratorius elgėsi rūpestingai. Ieškovas yra pateikęs žalos dydį patvirtinančius įrodymus- tai lokalinės sąmatos, sąskaitos – faktūros. Ieškovė laiko, kad žalos dydžiui pagrįsti yra pateikti dokumentai. Dėl šviestuvų paaiškino, kadangi buvo fiksuotas lubų apgadinimas, pagal nuotraukas matyti, kad kai kurie šviestuvai nedegė, tai buvo elektros instaliacijos apgadinimai. Todėl, vėlesniame žalos administravimo etape, buvo nuspręsta, kad tai susiję su apliejimu ir buvo apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka už tai, kad draudėja pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ji tuos šviestuvus pirko. Nors atsakovas teigia, kad priežastis yra UAB „Kauno vandenys“ užsikimšę šuliniai, jų netinkamas funkcionavimas, tačiau tokių įrodymų atsakovas nepateikė, kad UAB „Kauno vandenys“ atliko tokius darbus. Pateikė tik paties atsakovo surašytus tam tikrus aktus, o liudytojos aplinkybes dėl užsikimšusių šulinių sužinojo irgi tik iš administratoriaus atstovo. Aplinkybių dėl liūties atsakovas taip pat nepateikė. Todėl mano, kad žalos atsiradimą sąlygojo bendrosios inžinierinės įrangos netinkamas veikimas ir už žalą atsakingas atsakovas. Turtinę žalą ieškovas įrodinėja pateiktais įrodymais, kurių atsakovas nėra nuginčijęs leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovas aktą surašė ne dėl dviejų įvykių, o atliko pirminę apžiūrą liepos 14 d., bei pakartotinę apžiūrą atliko liepos 28 d., t.y. dėl vieno įvykio ir konstatuota, kad buvo pažeistos lubos ir, kad išardytos gipso kartono plokštės, kurios dengė vamzdį. Nei iš draudėjos, nei žalų ekspertas nematė pagal dėmes, kad yra tęstinis vandens sunkimasis, o šuliniui esant užsikimšusiam 5 dienas, vanduo turėjo sunktis, bet nėra duomenų, kad 20 bute būtų padaryta žala, todėl nėra įrodymų, kad šulinių užsikimšimas sąlygojo žalos atsiradimą. Prašo ieškinį patenkinti, priteisti palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

7Atsakovo atstovė atsiliepime į ieškinį nurodė bei posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi yra neįrodyta, kad administratorius atliko savo kaltus veiksmus arba atvirkščiai- netinkamai veikė, t.y. neorganizavo daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), priežiūros, taip, kaip numato teisės aktai. Administratorius savo veiklą vykdė tinkamai ir užtikrino namo techninę priežiūrą. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017, 87.1.1 punktą, kuris numato daugiabučių namų būklės vertinimą, nurodyta, kad namo būklei vertinti nuolatiniai namo būklės stebėjimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per du mėnesius. Iš byloje pateikto techninės priežiūros žurnalo ištraukos matoma, kad nuo 2013-07-15 d. iki 2018-11-13 d., kad pagal ankščiau galiojusį STR, apžiūra buvo vykdoma kas mėnesį. Buvo fiksuojami defektai ir fiksuojami darbai, ką reikia padaryti šalinant defektus ir jeigu yra aplinkybių, iš kurių matyti, kad yra tam tikri trūkumai, tai ta apžiūra gali būti vykdoma ir dažniau nei vieną kartą per du mėnesius. Statinio apžiūros akte 2017-05-22 d., o vėliau 2017-07-12 užfiksuota, kad pirmame aukšte esančioje parduotuvėje sudrėko lubos, kad viršuje esančiame bute Nr. 20 atliekamas remontas ir 2017-07-17 d. užfiksuotas įvykis, dėl tos pačios audinių parduotuvės namo pirmame aukšte. Todėl, namo techninis stebėjimas ir priežiūra buvo vykdoma, gedimai fiksuojami ir tą priežiūrą vykdė asmuo, turintis tam tikrą išsilavinimą P. P. M., kuris yra statybos inžinierius. Mano, kad dėl audinių parduotuvės apgadinimų kaltas 20 buto savininkas. Tai, kad tinkamai atlikti savo pareigas, stebėti trūkumus ar fiksuoti avarines situacijas, atsakovas turi telefoninių skambučių centrą, elektroninę programą, kurioje fiksuojami sugadinimai ar avarinės situacijos. Visa ši fiksuotų įvykių seka ir tai, kad kiekvieną kartą buvo kviečiamos avarinės tarnybos ir siunčiami darbuotojai taip pat patvirtina, kad viskas buvo daroma, kas priklausoma nuo administratoriaus, tam, kad likviduoti avarinės situacijos padarinius. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad 20 bute vykdomi remonto darbai ir atsižvelgiant į tai, kad buvo užsikimšusi visa kanalizacija kieme, t.y. magistralė, kad pažeistas buitinių nuotekų vamzdis 20 bute, todėl tas vanduo tekėjo. Priežastis yra nuotekų tinklų užsikimšimas, kaip tai nurodo UAB „Kauno vandenys“ rašte, jog buvo 2017-07-17 d. 16:30 val. avarinės tarnybos darbuotojams atvykus nustatyta, kad užsikimšęs buitinių nuotekų kiemo tinklas. Pagal įstatymą bendrojo naudojimo nuotekos yra iki pirmojo kanalizacijos šulinio, o šulinys jau yra UAB „Kauno vandenys“ priklausomybė ir atsakomybė. Dėl to, kad kiemo tinklai užsikimšę, kanalizacijos stove yra stovintis vanduo, o kadangi buvo atviri vamzdžiai, nes vyko remontas, nuimtas kanalizacijos prietaisai, tai per juos atgal skverbėsi nuotekų vanduo ir dėl šios priežasties įvyko avarija, užpylimas. Administratorius nebuvo gavęs pranešimų iš gyventojų, 20 buto gyventojų, kad netvarkingas stovas. Mano, kad administratorius arba techninis prižiūrėtojas neturi veržtis į kitų asmenų butus kiekvieną dieną ir tikrinti bute įrangą, atlikti apžiūrą. Atsakovas ir neginčija, kad tai stovas trūko, bet yra klausimas dėl ko stovas tapo nesandarus, ar jis trūko, kad jis susidėvėjo, ar jis tapo nesandarus dėl to, kad buto savininko veiksmais, atliekant remontą jį padarė nesandariu. Mano, kad šiuo atveju jis remonto metu tapo nesandariu. Namas pastatytas apie 1900 metus, pati sistema nebuvo pripažinta avarinės būklės. Duomenų, kad vamzdynas buvo susidėvėjęs, nėra. Jis buvo pažeistas. Nežino kada buvo keistas tas nuotekų stovas. Negali atsakyti ar buvo šaukti gyventojų susirinkimai ir, ar buvo jiems siūloma apžiūrėti vamzdynus, siūloma darbus atlikti, kadangi trūkimas buvo ne dėl susidėvėjimo.. Dėl žalos dydžio mano, kad 2017-07-12 d. nebuvo užfiksuota, kad buvo sugadinti šviestuvai. Apie tai, kad šviestuvai užpilami buvo užfiksuota liepos 15 ir liepos 17 d. Tai akivaizdu, kai administratorius teigia, kad įvykis liepos 12 d., tai šviestuvų keitimo išlaidos neturėtų šioje byloje skaičiuojamos. Mano, kad reikėjo dažyti lubų gipso kartonų plokštes 26,59 kv.m. ir sienų 12,73 kv.m. Iš pateiktų sąskaitų ir apmokėjimo pavedimų nėra visiškai aišku kokia šio defekto – sienų ir lubų, pašalinimo kaina pagal liepos 14 d. akte nurodytus apgadinimus ir jų kiekius. Pateikė įrodymus dėl šalto vandens vamzdynų keitimus, tačiau, ar tai yra susiję su ta pačia laiptine, kur aplietas butas, negali pasakyti. Mano, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas kaltas dėl veiksmų. Pats ieškovas pateikė du turto sugadinimo aktus 2017-07-14 d. ir 2017-07-28 d. žala, kuri buvo atsiradusi liepos 12 d. nesukėlė tiek padarinių kiek prašo priteisti ieškovas, t.y. žala ne to paties įvykio. Tai, kad buvo daužomos perdangos butuose ir pirmame aukšte esančioje parduotuvėje, pakeisti stovai, nereiškia, kad stovai buvo pažeisti ir dėl jų buvo užpylimas. 2017-07-21 d. akte Nr. V17-292961-01 parašyta, kad prasikapotas perdengimas, kad užsikimšęs stovas ir magistralė, tačiau nuotekų stovas pjautas rūsyje profilaktiškai, kad ateityje nebūtų tokių įvykių. Todėl mano, kad 2017-07-12 d. užpylimo priežastis yra buto meistrų neatidumas, ne iki galo užsuktas kranelis, o visos kitos priežastys susiję su kieme esančių šulinių užsikimšimu ir dėl ko buvo jie valomi, prapučiami, tada atsikimšo 20 bute klozeto mova po spaudimo. Nėra administratoriaus atsakomybės. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo pažeistas bendrojo naudojimo stovas, neparodė net kurioje vietoje jis buvo pažeistas, nepateikė fotonuotraukų. Tik vėliau buvo ardomos konstrukcijos apdraustame bute. Liepos 12 d. nebuvo konstrukcijų ardymų, o buvo neužsukta tik vandens žarnelė. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų V. B. 2020 m. sausio 20 d. posėdyje paaiškino, kad ji yra buto, esančio ( - ), savininkė nuo 1997 metų. Gyveno tame bute tik 2 metus. Dabar gyvena ( - ), šiuo metu gyvena dukra. Dėl įvykio jokių aplinkybių nežino. Butas ketvirtame aukšte. 2017 metais vasarą darė kosmetinį remontą, keitė grindis, dažė sienas, keitė klozetą. Remontas vyko lėtai, visą vasarą. Audinių parduotuvė yra šiek tiek į šoną nuo jų buto. Nepamena ir nepastebėjo, kad būtų užsikimšusi kanalizacija. Asmeniškai nėra gavusi iš administratoriaus pasiūlymų ar pranešimų dėl vamzdynų keitimo.

9Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų M. V. 2020 m. kovo 4 d. posėdyje paaiškino, kad jai priklauso butas ( - ). Ji įsigijo 2017 metų vasarą ir jame buvo atliekami remonto darbai, viską tvarkė statybininkai, jame nebuvo galima gyventi. Iš statybininkų sužinojo, kad iš jų buto buvo užlieta audinių parduotuvė. Tačiau statybininkų paprašė pažiūrėti, ar tai tikrai iš jų buto. Statybininkai apžiūrėję pasakė, kad sanmazgai yra tvarkingi, kad toje vietoje, kur nebuvo tualeto, ten buvo viskas užsandarinta, sakė, kad galimai galėjo bėgti pro kriauklę. Visas aplinkybes daugiau aiškino jos tėvai, o ji tuo metu gyveno ( - ), važinėjo į ( - ) dėl mokslų. Po to jos mama skambino į UAB „Mano būstas Kaunas“ ir jie konstatavo, kad dėl liūties buvo perpildyti šulinukai, nes tuo metu buvo labai didelės liūtys ir dėl liūčių užsinešė šulinukai smėliu bei sutrikdė vandens apytaką name. Jai taip paaiškino, kad spaudimas praėjo pro visą namą, jam nebuvo kur bėgti ir vanduo išsiliejo pro jos kriauklę pradėjo bėgti vanduo, kuris pateko ant žemės ir dėl to pažeidė apatinio aukšto lubas. Ji nežino tiek daug informacijos detaliai, statybininkai kalbėjo su jos mama. Pagal tai, kiek kalbėjo su UAB „Kauno vandenys‘, su UAB „Mano būstas Kaunas“ atstovais, jie pasakė, kad tai buvo force majore aplinkybės, nes buvo didžiulės liūtys, užsipildė šulinukai, automatiškai viskas sukilo per ten ir per kriauklės viršų vanduo bėgo. Tačiau ji pati tame statybų procese nedalyvavo, vėliau liūtys nuslūgo. Visą informaciją apie liūtis, apie šulinukus ji sužinojo iš namo administratoriaus, kurie kaltino UAB „Kauno vandenis“, o jie kaltino administratorių. Ar administratorius jos bute keitė stovus, bendrosios inžinierinės sistemos vertikalų vamzdį, nepamena, jos bute lyg nedarė. Buto raktai buvo pas statybininkus. Jos mama R. V. labiau kontaktavo su statybininkais, juos prižiūrėjo, bendravo su UAB Mano būstas Kaunas atstovais, UAB „Kauno vandenys“ atstovais.

10Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB Baltic underwriting Agency atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su atsakovo pozicija, kad pareikštas ieškinys turi būti atmestas, nes neįrodytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Trečiasis asmuo laikotarpiu nuo 2016-12-23 iki 2017-12-22 yra draudęs įmonių grupę Bendrosios civilinės atsakomybės draudimu. Trečiajam asmeniui minimas įvykis žinomas minimaliai. Žalos byla buvo uždaryta, kadangi žala neviršijo draudimo sutartyje numatytos išskaitos 2000 Eur. Todėl mano, kad kilęs ginčas neturės įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Prašė ieškinį atmesti.

11Tretieji asmenys E. P., AB Baltic underwriting Agency į teismo posėdžius neatvyko, apie jų laiką ir vietą informuoti tiek teismo šaukimais, tiek pranešimais, tiek ir teismo šaukimus įteikiant įstatymo nustatyta tvarka (CPK 123 straipsnio 3, 4 dalys). Jų neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimų ir prašymų negauta. Byla išnagrinėta tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

12Teismas

konstatuoja:

13ieškinys tenkintinas.

14Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai patvirtina šias aplinkybes:

15ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ su E. P. 2017 m. sausio 28 d. sudarė Verslo draudimo sutartį, draudimo liudijimo serija LD Nr. ( - ), kuria buvo apdrausti draudimo objektai, turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų rizikų (I tomas el. b. l. 50). 2017 m. liepos 12 d. buvo sulietos ir apgadintos patalpos ( - ) (I tomas, el. b. l. 6-23,29,30). Šio buvo draudėja E. P. pranešė apie užliejimą ir draudiko buvo suskaičiuota bei draudėjai išmokėta 1135,71 Eur draudimo išmoka (I tomas, el. b. l. 25-49, II tomo l. 117-118). Šiuo atveju ieškovei, kaip išmokėjusiai draudimo išmoką draudikui, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

16Byloje kilo ginčas: 1) dėl užliejimo priežasties, 2) administratoriaus atsakomybės įvykio atžvilgiu, bei 3) žalos dydžio. Ieškovas teigia, kad ieškovės apdraustos patalpos buvo užpiltos per ( - ), užsikimšus bendro naudojimo kanalizacijos stovui, jog namo administratorius nevykdė savo pareigų, todėl ieškovė pagrįstai paskaičiavo žalos dydį. Tuo tarpu atsakovas mano, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas kaltas dėl veiksmų. Pats ieškovas pateikė du turto sugadinimo aktus 2017-07-14 d. ir 2017-07-28 d. iš kurių matyti, kad žala, kuri buvo atsiradusi liepos 12 d. nesukėlė tiek padarinių kiek prašo priteisti ieškovas, t.y. žala ne to paties įvykio, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo pažeistas bendrojo naudojimo stovas.

17Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų ir daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus atsakomybės.

18Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įgyvendinimo nuostatos. Pagal šio straipsnio 2 dalį draudiko perimta nukentėjusio asmens reikalavimo teisė (išmokėjus jam draudimo išmoką) įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005).

19Kaip minėta, atsakovas ginčija byloje užpylimo priežastį. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas byloje kėlė tris versijas, dėl kurių jo manymu įvyko audinių parduotuvės, esančios ( - ), užpylimas, t.y. savo paaiškinimuose buvo nenuoseklus. Pirmiausia, 2020 m. sausio 20 d. teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad apskritai atsakovas neginčija, kad tai įvyko dėl trūkusio vandens nuotekų stovo, bet mano, kad yra klausimas - dėl ko stovas tapo nesandarus, ar jis trūko, kad jis susidėvėjo, ar jis tapo nesandarus dėl to, kad buto savininko veiksmais, atliekant remontą jį padarė nesandariu. Todėl mano, kad turi būti išspręsta, ar tai administratoriaus pareigų neatlikimas, ar tai buto savininko veiksmai. Taip pat mano, kad šiuo atveju jis dėl 20 buto remonto metu tapo nesandariu. Vėliau, 2020 m. rugpjūčio 12 d. posėdyje, atsakovo atstovė nurodė, kad 2017-07-12 d. užpylimo priežastis yra buto meistrų neatidumas, ne iki galo užsuktas vandens kranelis, o visos kitos priežastys susiję su kieme esančių šulinių užsikimšimu, priklausančių UAB „Kauno vandenys“ ir dėl to, kad jie buvo valomi, prapučiami, tada atsikimšo 20 bute klozeto mova po spaudimo ir išsiliejo vanduo. Be to, atsakovo atstovė nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo pažeistas bendrojo naudojimo stovas, neparodė net kurioje vietoje jis buvo pažeistas. Tačiau teismas, šiuos atsakovo argumentus atmeta, o pateiktomis versijomis nesiremia, kadangi jos buvo paneigtos bylos įrodymais.

20Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2008). Taigi, įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Iš pateiktos kasacinio teismo praktikos spręstina, kad atsakovo teiginys, jog ieškovė turėjo įrodyti užpylimo priežastį, nepagrįstas ir dėl to atmestinas.

21Atsakovo atstovės versija, kad 2017-07-12 d. užpylimo priežastis yra buto meistrų neatidumas, ne iki galo užsuktas vandens kranelis, atmestina kaip nepasitvirtinusi. Iš tiesų, byloje ieškovas pateikė 2017 m. liepos 14 d. turto sugadinimo aktą (I tomas, b.l. 42-43), iš kurio matyti, kad ieškovo atstovas aprašė įvykį ir nurodė, kad „draudėjos atstovės teigimu 2017-07-12 d. atėjus į darbą pastebėjo prasiskverbusį vandenį pro lubas, sieną. Buvo kviesta avarinė tarnyba. Buvo sulietos prekybos atsargos – audiniai. Patalpoje vykdoma komercinė veikla. Apžiūros metu fiksuota žala apdailai. Apžiūros metu buvo namo administratoriaus atstovas. Jis turėjo raktą nuo viršutinio buto Nr. 20 ir parodė avarijos vietą. Vanduo skverbėsi iš nepilnai užsukto vandentiekio žarnelės“. Tačiau, tokios užfiksuotos aplinkybės nebuvo patvirtintos kitais bylos įrodymais.

22Byloje apklausta trečiuoju asmeniu įtraukta 20 buto savininkė M. V. bei liudytoja apklausta jos motina R. V. iš tiesų patvirtino, kad ginčo laikotarpiu, 2017 metų vasarą, jų bute ( - ), vyko remontas. Butas buvo nupirktas studentei M. V., tačiau jo remontu rūpinosi jos motina R. V.. M. V. paaiškino, kad visas aplinkybes daugiau aiškinosi jos tėvai, o ji tuo metu gyveno ( - ), važinėjo į ( - ) dėl mokslų. Statybininkai apžiūrėję pasakė, kad sanmazgai yra tvarkingi, kad toje vietoje, kur nebuvo tualeto, ten buvo viskas užsandarinta, sakė, kad galimai galėjo bėgti pro kriauklę. Po to, jos mama R. V. skambino į UAB „Mano būstas Kaunas“ ir jie konstatavo, kad dėl liūties buvo perpildyti šulinukai, nes tuo metu buvo labai didelės liūtys ir dėl liūčių užsinešė šulinukai smėliu bei sutrikdė vandens apytaką name. M. V. nurodė nežinanti tiek daug informacijos detaliai, statybininkai kalbėjo su jos mama R. V.. Ji pati tame statybų procese nedalyvavo. Viską jai papasakojo mama. Visą informaciją apie liūtis, apie šulinukus ji sužinojo iš namo administratoriaus, kurie kaltino UAB „Kauno vandenis“, o jie kaltino namo administratorių. Jos mama R. V. labiau kontaktavo su statybininkais, juos prižiūrėjo, su būsto atstovais, vandenų atstovais. Tuo tarpu liudytoja 2020 rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje apklausta R. V. paaiškino, kad dėl nepilnai užsuktos vandens žarnelės jų bute buvo tik 10 cm balutė, kuri buvo nufotografuota ir dėl to negalėjo būti joks buto užpylimas. Buvo atėję ir kaimynai, tačiau visi matė, kad buvo šlangutė ir po ja 10 cm balutė. Liudytoja paaiškino ir tai, kad jų buto raktas buvo paliktas kaimynams, tai jie buvo užėję į butą ir pavirtino, kad buvo tik 10 cm balutė dėl iki galo neprisuktos žarnelės. Per remontą taip pat nebuvo pažeidimų. Patvirtino ir tai, kad daugiau butu rūpinosi pati R. V., o dukra M. V. nieko nežino. Todėl, apibendrinant, teismas remiasi ne trečiojo asmens M. V., o jos motinos liudytojos R. V. paaiškinimais, kuri patvirtino, kad vandens pratekėjimas dėl nepilnai užsuktos vandens žarnelės nebuvo toks gausus, kad sukeltų padarinius ginčo 2017 m liepos 12 d. įvykio atžvilgiu.

23Be to, teismas 2020 m. sausio 20 d. posėdyje kelis kartus siūlė atsakovui šiai versijai, jog užpylimo priežastis buvo trūkusi vandens žarnelė bute Nr. 20, patvirtinti, pateikti įrodymus, t.y. siūlė, kad byloje buvo apklaustas 2017 m. liepos 14 d. turto sunaikinimo, t.y. sugadinimo akte minimas namo administratoriaus atstovas, t.y. tas asmuo, kuris dalyvavo pirminėse apžiūrose, kuris pirmas pateko į 20 butą ar užfiksavo kitus šaltinius. Tačiau atsakovas šiuo teismo siūlymu nesinaudojo, liudytojo dalyvavimo neužtikrino, neprašė jo iškviesti apklausai bei neteikė su šia versija susijusių įrodymų.

24Atsakovas byloje siūlė vertinti ir 2017 m. liepos 28 d. ieškovo pateiktą pranešimą paskaičiavimą (I tomas b.l. 45-46), iš kurio turinio matyti, jog užfiksuota, kad „draudėjos teigimu, 20 buto gyventojai darydami remontą suskaldė kanalizacijos stovą, ko pasekoje per naktį buvo sulietos draudėjos I aukšto komercinės patalpos. Apie įvykį buvo pranešta UAB Mano būstas Kaunas, kurie pakeitė sugadintą vamzdyną.“ Taigi, kaip minėta, remiantis liudytojos R. V. paaiškinimais, jų buto remonto metu vamzdyno pažeidimų nebuvo, todėl iš šio pranešimo – apskaičiavimo spręstina, kad atmetus ankstesnes pateiktas atsakovo versijas, užpylimo priežastis buvo vandens nuotekų stovas, priklausantis bendrajai namo inžinieriniai įrangai bei esantis virš užlietų patalpų, buto Nr. 14.

25Trečia atsakovo versija buvo ta, kad užpylimo priežastis buvo nuotekų tinklų užsikimšimas, kaip tai nurodo UAB „Kauno vandenys“ rašte, jog 2017-07-17 d. 16:30 val. avarinės tarnybos darbuotojams atvykus nustatyta, kad užsikimšęs buitinių nuotekų kiemo tinklas. Užsikimšimas buvo nedelsiant pašalintas (civ. bylos pop. priedo II tomo b.l. 83, II tomas el.b.l. 106). Dėl to mano, kad kiemo tinklai užsikimšę, kanalizacijos stove yra stovintis vanduo, o kadangi buvo atviri vamzdžiai, nes vyko remontas, nuimtas kanalizacijos prietaisas, tai per juos atgal skverbėsi nuotekų vanduo ir dėl šios priežasties įvyko avarija, užpylimas. Tačiau, teismas atmeta ir šią atsakovo versiją, kadangi visi kiti bylos įrodymai patvirtina, kad nors ir esant kiemo šulinio užsikimšimui, kaip teigia atsakovas, bet vandens nuotekų stovui esant nesandariam, vanduo prasiskverbė dėl šių priežasčių. Jei nuotekų vamzdis būtų tinkamos būklės, kiemo šulinių užsikimšimas tam nedarytų atitinkamos įtakos.

26Be to, iš atsakovo pateiktų atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų: 2017-07-15 d. Nr. V17-278750-4, 2017-07-14 d. Nr. V17-278750-2, 2017-07-12 Nr. V17-278750, 2017-07-17 d. Nr. V17-278750-6, 2017-07-13 d. Nr. V-17-278750-1, 2017-07-21 Nr. V17-292961, matyti, kad visgi namo administratorius siejo užpylimo priežastis su šiuo bendrojo naudojimo nuotekų stovu bei pakeitė šalto vandens stovą prasikapojus perdengimą iš antro aukšto į pirmą aukštą ir iš pirmo aukšto į rūsį, pirmame aukšte audinių parduotuvėje išardyta gipso siena apie 2 kv. m., rūsyje iškapotos per dvi kapitalines sienas, išpjautas senas nuotekų stovas ir magistralė rūsyje pakeista nauju, išvežtas laužas 5 maišai (I tomas el. b.l.159, 162, 164, 167, 168, II tomas el. b.l.53-55, 71-73).

27Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Esant tokioms aplinkybėms bei remiantis šiuo principu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtiniems ieškovo paaiškinimams.

28Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, atmetus aukščiau pateiktas atsakovo versijas, teismas sprendžia, kad užpylimo priežastis buvo trūkęs bendrojo naudojimo nuotekų stovas, einantis nuo antrojo aukšto, per pirmąjį aukštą, 14 butą (užlietas patalpas) bei rūsio patalpas.

29Atsakovė UAB „Mano būstas Kaunas“ teikia namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

30Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurios 2 punktą bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) - priskiriamos pastato bendrojo naudojimo objektams. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pastato bendraturčiai yra atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims. Tačiau tuo atveju, kai žalos padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline pastato savininkų nuosavybe, defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015).

31Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

32Avarijos laikotarpiu aktualus 2017 m. liepos 12 d. STR 1.07.03:2017 Statybos techninis reglamentas – (toliau STR) „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto Kadastro objektų formavimo tvarka.”, kuris numato daugiabučių namų būklės vertinimą. Pagal 12 punktą pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra šie: 12.1. siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; 12.2. laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; 12.3. profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; 12.4. išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; 12.5. siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Reglamente be kita ko nurodyta, kad namo būklei vertinti nuolatiniai namo būklės stebėjimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per du mėnesius (92 punktas): gyvenamojo namo apžiūros atliekamos nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Pagal 11 punktą, statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

33Tuo tarpu, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau- Nuostatai) reglamentavimą, pagrindinis administratorius uždavinys - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas). Vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu (4.11 punktas). Taigi administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes.

34Atsakovė nurodė, kad, organizuodama namo techninę priežiūrą, yra pasitelkusi kompetentingą asmenį ir dėl šių aplinkybių ginčo nekilo. Tačiau atsakovė teigia, kad administratorius savo veiklą vykdė tinkamai ir užtikrino namo techninę priežiūrą bei pateikė statinio techninės priežiūros žurnalą, iš kurio matyti, kad iki ginčo įvykio paskutinis įrašas yra likus nepilniems 2 mėnesiams, t.y. 2017 m. gegužės 22 d. užfiksuota, kad „Naujų pakitimų nepastebėta“, o sekantis įrašas 2017 m. liepos 12 d. susijęs su ginčo įvykiu, kiti ankstesni įrašai taip pat užfiksuoti dviejų mėnesių intervalu (I tomas el.b.l. 152-154). Atsakovė pateikė į bylą duomenis apie turimą skambučių (pranešimų iš gyventojų) registravimo sistemą, iš kurios matyti, kad joje yra registruojami gedimai ir taip, atsakovo atstovės teigimu, statinio techninė priežiūra vykdoma papildomai (I tomas, el.b.155-158,160-163). Nors, šuo atveju atsakovės pateiktas techninės priežiūros žurnalas bei gedimų registravimo programa, tačiau spręstina ir tai, ar šios priemonės yra pakankamos kaip profilaktinės vykdyti administratoriaus prevencinius veiksmus, kad gedimai, avarijos nepasikartotų ir neatsirastų atitinkami padariniai.

35Kaip minėta, UAB „Mano būstas Kaunas“ administruoja namą, adresu ( - ). Pažymėtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 11 dalis). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal aptartus Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (nuotekų stovo) trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. Atsakovė, be pateikto statinio techninės priežiūros žurnalo bei gedimų registravimo programos, įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė. Teismas pažymi, kad pateiktas atsakovės pildomas statinio techninės priežiūros žurnalas, tai savaime neraiškia, jog nuotekų stovas, dėl kurio įvyko patalpų apliejimas, neturėjo defektų. Jokių kitų rašytinių įrodymų, kad atsakovė iki įvykio būtų ėmusis kitų veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo nuotekų stovo nuolatine priežiūra, byloje nėra. Teismas 2020 m. sausio 20 d. teismo posėdyje tris kartus klausė bei siūlė atsakovei atsakyti į klausimus - kaip buvo vykdoma gyventojų informavimo pareiga ar buvo šaukiami susirinkimai (2020-01-20 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas: 1:35:45, 1:37:43, 1:39:15). Tačiau atsakovo atstovė neatsakė į teismo pateiktus klausimus. Teismas taip pat siūlė atsakovui pateikti duomenis apie susirinkimų organizavimą, komunikaciją su namo gyventojais, ar jie buvo siūloma apžiūrėti patalpas. Tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti ir teismo siūlymu atsakovas nesinaudojo. Atsakovo atstovė 2020 m. vasario 28 d. (DOK Nr. 28303) teikė įrodymus dėl šalto vandens vamzdynų keitimų, tačiau negalėjo atsakyti, ar tai yra susiję su ta pačia laiptine, kur aplietas butas ir, ar susiję su byla (III tomas el. b.l. 139, civ.b. priedo l. 98). Todėl teismas šiais įrodymais nesiremia. Taigi vien aplinkybė, kad mažiau nei prieš du mėnesius iki draudžiamojo įvykio nebuvo pastebėta naujų pakitimų, neįrodo, kad atsakovė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas, nes, kaip minėta, pagal aptartas Nuostatų ir Reglamento nuostatas administruojamą gyvenamąjį namą buvo privaloma nuolat stebėti ir atlikti patikrinimus (Klaipėdos apygardos teismo 2020-05-29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-604-642/2020).

36Vertindamas nustatytas aplinkybes, teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Todėl teismas konstatuoja, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo nuotekų vandens stovu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Ieškinys dėl nurodytų motyvų yra tenkintinas.

37Dėl padarytos žalos dydžio

38Žalą, padarytą asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 251 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nustato visiško nuostolių atlyginimo principą, kuris išreiškia civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę. Juo siekiama kompensuoti tuos turtinius praradimus, kuriuos patyrė nukentėjęs asmuo. Žala turi būti atlyginama visiškai, todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, t.y. ieškovas (CPK 178 straipsnis). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

39Turto sugadinimas yra fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio sumažėja medžiaginės, eksploatacinės, vartojamosios ar kitokios jų savybės. Pokytis gali būti objektyviai nustatytas ir įvertintas pinigais. Padaryta žala turi būti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

40Jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo sugadinimo metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pakenkimo metu jo esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tai yra ekonomiškai pagrįsta, kadangi nusidėvėjusio turto atkūrimo metu, jei panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesniu už buvusį. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2012-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; kt.).

41Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1131,80 Eur žalos. Žalos dydį byloje patvirtina ieškovės pateikta lokalinė sąmata, mokėjimo nurodymai, sąskaitos faktūros (I tomas el. b. l. 25-40, 47-48). Ieškovės atstovė paaiškino, kad skaičiavimai atlikti pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 “Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus” patvirtinta Sistela programa, bei draudėjos pateiktus dokumentus apskaičiavo, kad nuostolio suma sudaro 1135,71 Eur bei kompensavo per užpylimą atsiradusią žalą išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką (I tomas el.b.l. 49). Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei (I tomas el. b. l. 44), ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į ieškovės paskaičiuotą 3,91 Eur nusidėvėjimą, sudaro 1131,80 Eur.

42Atsakovė nesutiko su tokiu žalos paskaičiavimo dydžiu, nurodydama, kad 2017-07-12 d. nebuvo užfiksuota, kad buvo sugadinti šviestuvai. Apie tai, kad šviestuvai užpilami buvo užfiksuota liepos 15 ir liepos 17 d. Tai akivaizdu, kai administratorius teigia, kad įvykis liepos 12 d. ir tada žala šviestuvams nebuvo padaryta, todėl mano, kad šviestuvų keitimo išlaidos neturėtų šioje byloje skaičiuojamos. Mano, kad vanduo tekėjo ir vėliau, nes pranešimai buvo gauti 2017 m. liepos 12 d., liepos 15 d. ir liepos 17 d., taigi iš vėlesnių įvykių matyti, kad nors priežastis - namo kanalizacijos užsikimšimas nustatytas vėliau nei 2017 m. liepos 12 d., t.y. liepos 17 d. bei liepos 12 d. nebuvo užfiksuotas šviestuvų apgadinimas, todėl su tos dienos įvykiu ir neturėtų būti siejamas šviestuvų apgadinimas. Be to, mano, kad reikėjo dažyti lubų gipso kartonų plokštes 26,59 kv.m. ir sienų 12,73 kv.m., bet iš pateiktų sąskaitų ir apmokėjimo pavedimų nėra visiškai aišku kokia šio defekto – sienų ir lubų, pašalinimo kaina pagal 2017 m. liepos 14 d. akte nurodytus apgadinimus ir jų kiekius. Teismas tokius atsakovo argumentus atmeta.

43Byloje pateiktos fotonuotraukos, lokalinė sąmata, patvirtina, kad apliejus butą vietomis padaryti lubų, sienų, pažeidimai. Nuotraukose fiksuojama, kad lubose matomos rudos dėmės prie šviestuvų, spalvos pakitimai (I tomas, b.l. 6-24). Iš lokalinės sąmatos (I tomas el. b.l. 47-48) matyti, kad buvo ardomos pakabinamos lubos, kuriose be kita ko yra ir šviestuvai, lubos buvo glaistomos, gruntuojamos, dažomos, o sienos dažomos, permontuojami šviestuvai, permontuojami baldai, išvežamos šiukšlės, nišos atidengiamos ir užtaisomos. Todėl, laikytina, kad pakanka įrodymų, jog žala butui, jo luboms, sienoms, o tuo pačiu ir šviestuvams, tikrai buvo padaryta. Teismui nėra pagrindo abejoti ieškovo pateiktais skaičiavimais, o atsižvelgiant į tai, kad žala vandeniu buvo padaryta luboms, todėl darytina išvada, kad dėl to galėjo būti pažeista elektros instaliacija ir neveikė šviestuvai, kuriuos buvo būtina pakeisti. Todėl atsakovo argumentai dėl žalos dydžio yra nepagrįsti ir atmetami. Ieškinys tenkintinas visiškai.

44Dėl kompensuojamųjų palūkanų

45Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 38,14 Eur kompensacinių palūkanų. Ginčo dėl šio reikalavimo tarp šalių nekilo. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Ieškovė 2017 m. spalio 16 d. siuntė pretenziją atsakovei (I tomas el. b. l. 44), ragindama atlyginti žalą, kuri nebuvo atlyginta. Todėl, šis ieškovo reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas.

46Dėl palūkanų priteisimo

47Ieškovė taip pat prašo priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

48Dėl bylinėjimosi išlaidų

49Byloje susidarė ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: sumokėtas žyminis mokestis 26 Eur, 35,04 Eur apeliacinio skundo surašymo išlaidos, 70,08 Eur išlaidos už ieškinio surašymą, 16,96 Eur bei 16,40 Eur kelionės į Alytaus apylinkės teismą išlaidos, viso: 164,48 Eur išlaidos (I tomas, el.b.l. 53, 68-70, el.b.l. 98-102, el.b.l. 122-126, III tomas el.b.l. 107) bei atsakovo patirtos 246 Eur atstovavimo išlaidos (III tomas el.b.l. 107). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 164,48 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

50Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 46,18 Eur, todėl jos iš atsakovės priteistinos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

51Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, teismas

Nutarė

52ieškinį tenkinti.

53Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas 305174520, 1131,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt vieno euro 80 ct) žalos atlyginimo, 38,14 Eur palūkanų (trisdešimt aštuonis eurus 14 ct) palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1169,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 4 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 164,48 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.

54Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas 305174520, valstybei 46,18 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 18 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

55Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: 1) Priteisti iš... 5. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2017-07-12 d. įvykio metu buvo aplietos... 6. Ieškovės atstovė posėdyje paaiškino, kad reiškia reikalavimą... 7. Atsakovo atstovė atsiliepime į ieškinį nurodė bei posėdyje paaiškino,... 8. Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų V. B. 2020 m.... 9. Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų M. V. 2020 m. kovo... 10. Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB Baltic... 11. Tretieji asmenys E. P., AB Baltic underwriting Agency į teismo posėdžius... 12. Teismas... 13. ieškinys tenkintinas. ... 14. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, dalyvaujančių byloje asmenų... 15. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ su E. P. 2017 m. sausio 28 d. sudarė... 16. Byloje kilo ginčas: 1) dėl užliejimo priežasties, 2) administratoriaus... 17. Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų ir daugiabučio gyvenamojo... 18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje... 19. Kaip minėta, atsakovas ginčija byloje užpylimo priežastį. Teismas... 20. Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos... 21. Atsakovo atstovės versija, kad 2017-07-12 d. užpylimo priežastis yra buto... 22. Byloje apklausta trečiuoju asmeniu įtraukta 20 buto savininkė M. V. bei... 23. Be to, teismas 2020 m. sausio 20 d. posėdyje kelis kartus siūlė atsakovui... 24. Atsakovas byloje siūlė vertinti ir 2017 m. liepos 28 d. ieškovo pateiktą... 25. Trečia atsakovo versija buvo ta, kad užpylimo priežastis buvo nuotekų... 26. Be to, iš atsakovo pateiktų atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų:... 27. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta,... 28. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, atmetus aukščiau pateiktas atsakovo... 29. Atsakovė UAB „Mano būstas Kaunas“ teikia namo, esančio ( - ), butų ir... 30. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios... 31. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota... 32. Avarijos laikotarpiu aktualus 2017 m. liepos 12 d. STR 1.07.03:2017 Statybos... 33. Tuo tarpu, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d.... 34. Atsakovė nurodė, kad, organizuodama namo techninę priežiūrą, yra... 35. Kaip minėta, UAB „Mano būstas Kaunas“ administruoja namą, adresu ( - ).... 36. Vertindamas nustatytas aplinkybes, teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė... 37. Dėl padarytos žalos dydžio... 38. Žalą, padarytą asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 251... 39. Turto sugadinimas yra fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio... 40. Jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo sugadinimo metu esama būklė yra... 41. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1131,80 Eur žalos. Žalos dydį byloje... 42. Atsakovė nesutiko su tokiu žalos paskaičiavimo dydžiu, nurodydama, kad... 43. Byloje pateiktos fotonuotraukos, lokalinė sąmata, patvirtina, kad apliejus... 44. Dėl kompensuojamųjų palūkanų... 45. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 38,14 Eur kompensacinių palūkanų.... 46. Dėl palūkanų priteisimo... 47. Ieškovė taip pat prašo priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 49. Byloje susidarė ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: sumokėtas žyminis... 50. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 46,18 Eur, todėl... 51. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260,... 52. ieškinį tenkinti.... 53. Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas... 54. Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas... 55. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...