Byla 2A-314-516/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant J.Markovičiūtei dalyvaujant ieškovei J. D. , ieškovės atstovei advokatei G.Šimkutei atsakovei S. C. , atsakovės atstovei advokatei J.Dubrovskajai vertėjai I.Kaplun

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovei S. C. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir nuostolių priteisimo. Tretysis asmuo – R. D. .

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovė J. D. 2008-10-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės S. C. 15244,23 Lt dydžio nuostolių, 2000 Lt. neturtinės žalos, bei nustatyti naudojimosi buto patalpomis tvarką: ieškovei su šeima paskirti naudotis 15,18 kv. m ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 47-6, o atsakovei – kitą kambarį, pažymėtą indeksu 47-7, o patalpas, pažymėtas indeksais 47-1, 47-2, 47-3, 47-4, 47-5 palikti bendram ieškovės ir atsakovės naudojimui.

5Ieškovė nurodė, kad dviejų kambarių 46,36 kv. m bendro ploto butas, esantis ( - ) lygiomis dalimis nuosavybės teise priklauso ieškovei ir jos motinai – atsakovei S. C. .1998-11-21 ieškovė susituokė su R. D. . Paaiškino, kad butas yra įgytas ieškovės su R. D. santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po santuokos ieškovė kartu su savo šeima gyveno jai ir atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau atsakovė (motina) sutuoktinio nemėgo ir nuo 2007 m. pradžios jų santykiai su atsakove galutinai pašlijo. Kadangi gyventi viename bute tapo nebeįmanoma, ieškovė su šeima nuo 2007 m. gegužės ir iki 2008 m. liepos 30 d. nuomavosi kitą butą ir mokėdama nuomą, patyrė 15244,23 Lt. nuostolių.

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nustatė buto, esančio ( - ) patalpomis naudojimosi tvarką: ieškovei J. D. naudotis skyrė 15,18 kv. m ploto kambarį su balkonu, plane pažymėtą indeksu 47-6, o atsakovei S. C. skyrė naudotis 15,18 kv. m ploto kambarį su balkonu plane pažymėtą indeksu 47-7. Patalpas, byloje pažymėtas indeksais 47-1, 47-2, 47-3, 47-4 ir 47-5 teismas paliko šalių bendram naudojimui. Teismas taip pat įpareigojo atsakovę S. C. perduoti ieškovei buto išorinių durų raktus. Ieškovės ieškinį atsakovei dėl 15244,23 Lt nuostolių ir 2000 Lt. neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

7Teismas konstatavo, kad tai, jog šalys negali sugyventi bute, nesudaro teisinio pagrindo atimti kuriai nors iš jų teisę naudotis jai priklausančia buto dalimi. Ginčo butą sudaro du vienodo dydžio kambariai, visiškai atitinkantys šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Taigi teismo nuomone, butas dalintinas paskiriant šalims naudotis kambarius su balkonais. Kitas patalpas skirti šalių bendram naudojimuisi.

8Teismas, remdamasis byloje pateikta Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto 2007 m rugpjūčio 16 d. atlikto tyrimo išvada, padarė išvadą, jog nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad dėl nesugyvenimo kalta yra tik būdama senyvo amžiaus ir ligota atsakovė ir tuo pagrindu įpareigoti ją atlyginti ieškovės šeimos patirtas išlaidas nuomojantis kitą butą. Teismas pastebėjo, kad ieškovės šeima yra įsigijusi žemės sklypą bei pasistatė gyvenamąjį namą ( - )., o bankas, teikdamas paskolą būstui statyti vertino ieškovų turtinę padėtį, jų pajamas bei galimybę grąžinti kreditą, todėl, teismo vertinimu, ieškovės šeima turėjo tam tikrą pasirinkimo laisvę spręsti savo būsto problemas. Tokioms aplinkybėms esant, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės minėtus nuostolius bei neturtinę žalą, teismo teigimu, negali būti tenkinamas.

9Teismas taip pat pažymėjo, jog netenkinant reikalavimo dėl nuostolių iš atsakovės priteisimo, iš ieškovės priteistinas valstybei žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, t.y. 649,32Lt. – 132Lt. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, o atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai jos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.3d.).

10Apeliaciniu skundu ieškovė J. D. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-09 sprendimo dalį dėl nuostolių priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo patenkinti.

11Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121)

13pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nenagrinėjo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, motyvuojamojoje sprendimo dalyje nėra pasisakyta dėl civilinės atsakomybės buvimo ar nebuvimo, nors apeliantė pateikdama ieškinį nurodė ir pagrindė teismui rašytiniai įrodymais visas civilinės atsakomybės kilimo sąlygas;

142)

15pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės teiginiais, jog ją suspardė žentas, būdamas neblaivus ir apsvaigęs nuo narkotinių. Teigia, kad šie argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir nėra teismine tvarka patvirtinti. Apeliantės teigimu, tokie teiginiai yra tik atsakovės asmeninė nuomonė. Be to, ieškovė pažymi, kad byloje yra svarbūs ieškovės ir atsakovės santykiai, bei atsakovės elgesys ieškovės teisėtų interesų atžvilgiu, o ne trečiųjų asmenų ir atsakovės santykiai, kokie giminystės ryšiai jų nesietų su ieškove ir atsakove;

163)

17teismas neįsigilino į konkretų ieškinyje nurodytą nuostolių atsiradimo laikotarpį – ar nuostolių atsiradimo laikotarpiu ieškovė su šeima turėjo kitą būstą. Teigia, kad būtent laikotarpiu nuo 2007 gegužės mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn. apeliantė su šeima buvo priversta nuomotis kitą gyvenamąjį būstą, kadangi jokio kito turto, išskyrus dalį ginčo buto, ji neturėjo. Tai, kad beveik po metų jie ėmė kreditą ir pradėjo šeimos būsto statybas, neturi jokios teisinės reikšmės, nagrinėjant atsakovės civilinės atsakomybės buvimo klausimą. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai įvertino tai, jog ieškovė su šeima turėjo pasirinkimo laisvę spręsti būsto problemas, nes bankas suteikė kreditą. Nurodo, kad kredito suteikimo faktas visiškai nesusijęs su bylos esme. Taigi vertinant tai, ar apeliantė su šeima turėjo kitą galimybę įsigyti būstą, nepagrįstai buvo nukrypta nuo bylos esmės – ar atsakovės veiksmai, neleidžiant naudotis nuosavybe, buvo teisėti ar ne, ar tarp jos veiksmų ir nuostolių yra priežastinis ryšys;

184)

19teismas visiškai nepagrįstai neatkreipė dėmesio ir teisiškai nevertino tos aplinkybės bei pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, kad atsakovė savo veiksmais padarė ieškovei, būnat nėščiai, nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi teismas nevertino atsakovės veiksmų, o vertino tik trečiojo asmens veiksmus, kurie yra neįrodyti. Be to, teismas nevertino ir į bylą pateiktų įrodymų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu - administracinės komisijos nutarimo, kuriuo atsakovė įspėta, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame užfiksuota, kad atsakovė neįleidžia ieškovės į butą;

205)

21nėra aiškus teismo nurodytas bylinėjimo išlaidų paskirstymo klausimas. Teigia, kad už ieškinio padavimą buvo sumokėtas 132 Lt žyminis mokestis, kitos dalies mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Kadangi ieškinys dalinai patenkintas, iš atsakovės ieškovei turėjo būti priteistas jos sumokėtas žyminis mokestis.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė S. C. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-09 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23Teigia, kad atsakovė atmeta visus kaltinimus dėl jos tariamai netinkamo elgesio ieškovės bei jos šeimos narių atžvilgiu. Nurodo, kad atsakovė daug kartų buvo patyrusi psichologinį ir fizinį smurtą nuo R. D. veiksmų. Byloje yra atsakovės sumušimų faktą patvirtinantis dokumentas – 2007-08-16 Teismo medicinos instituto specialisto išvada. Atsakovė taip pat mano, kad jos jokios kaltės dėl to, kad apeliantė su šeima tam tikrą laikotarpį gyveno išnuomotame bute, nėra. Gyventi kitame bute – jų laisvas pasirinkimas, jų pačių apsisprendimas gyventi atskirai. Dėl pakeistos po ieškovės išsikraustymo spynos, atsakovės pabrėžia, kad spyna buvo sugadinta, todėl ji ją ir pakeitė. Be to, atsakovė pažymi, kad ji niekada netrukdė ieškovei naudotis butu, jokio priežastinio ryšio tarp jos tariamų neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu ir jos apsisprendimo nuomotis būstą, nėra. Priešingai, atsakovė patyrė nuostolių dėl to, kad apeliantė nemoka tenkančią jai kaip bendrasavininkei dalį buto išlaikymo mokesčių.

25Apeliacinis skundas netenkintinas.

27Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

28Apeliaciniu skundu ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, todėl kolegija, nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, be to, nesant pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų, nes viešojo intereso pažeidimo nenustatyta, pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis).

29Dėl nuostolių atlyginimo

30

31Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su atsakove 1999-01-15 buto pirkimo pardavimo sutartimi (b.l. 7) lygiomis dalimi įsigijo butą, esantį ( - ). Ieškovė kartu su savo šeima ir atsakove gyveno joms nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovė 2007-05-15 sudarė buto, esančio ( - ) nuomos sutartį nuo 2007-05-15 iki 2008-07-29 (b.l. 14) ir išsikraustė iš ginčo buto. Nuo 2007-05-15 iki 2008-07-29 už buto nuomą ir išlaikymą ieškovė sumokėjo 15 244,23 Lt (b.l. 15), kuriuos laiko savo nuostoliais.

32Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepakankamai ištyrė bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės nuostolių, kuriuos ieškovė patyrė kartu su savo šeima nuomodamasi butą, esantį ( - ). Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

33CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

34Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

35Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, įvertino ir pasisakė dėl visų esminių byloje esančių duomenų. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę bei joje esančių įrodymų pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi tik tais įrodymais, kurie patvirtina jos nurodomas aplinkybes ir be pagrindo siekia sumenkinti priešingų įrodymų įrodomąją galią, tuo tarpu teismas, kaip minėta, vertina jų visumą, tarpusavio ryšį ir šio vertinimo pagrindu daro išvadas dėl ieškovo reikalavimų bei atsakovo atsikirtimų įrodytumo, taip pat- pagrįstumo.

36Byloje yra pateikta ne tik ieškovės sumušimo faktą patvirtinanti Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto 2007-05-08 atlikto tyrimo išvada (b.l. 12), kurioje konstatuojama, jog ieškovei buvo padaryti sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, bet ir analogiško pobūdžio 2007-08-16 specialisto išvada apie atsakovės sveikatos sutrikdymą (b.l. 68). Ieškovė jai atlikti tyrimo metu nurodė, kad ją sumušė mama, atsakovė nurodė, kad ją suspardė žentas. Šios išvados vertinamos tik kaip įrodymas, kad atitinkamu laikotarpiu atitinkamo pobūdžio sužalojimai ieškovei ir atsakovei buvo padaryti. Jose nurodomos aplinkybės apie asmenis, padariusius sužalojimus, įrašytos tik iš tiriamųjų (ieškovės ir atsakovės) žodžių, todėl negali būti vertinamos kaip įrodymas, patvirtinantis, kad sužalojimai buvo padaryti būtent to asmens, kuris nurodomas ir būtent tokiomis aplinkybėmis. Tačiau iš šalių paaiškinimų matyti, jog konfliktiški santykiai tarp jų iš tiesų buvo susiklostę, ieškovė nurodo buvusi sumušta motinos, atsakovė nurodo, jog žentas ją mušdavo nuolat. Tačiau, nesant pakankamai įrodymų, kurie galėtų pagrįsti faktą, jog ieškovė su šeima buvo priversta išsikelti iš buto dėl motinos (atsakovės) smurtavimo, šią ieškovės nurodomą aplinkybę kaip atsakovės neteisėtų veiksmų pagrindą teismas pripažįsta neįrodyta.

37Byloje esantis nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 17) patvirtina aplinkybę, jog už savavaldžiavimą atsakovė S. C. buvo nubausta įspėjimu. Savavaldžiavimas pasireiškė tuo, kad atsakovė pakeitė durų spyną ir atsisako duoti raktą bendraturtei- ieškovei J. D. . Vertinant, ar ši aplinkybė gali būti pagrindu ieškovei reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovės, teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis CPK 5 straipsnio 1 d., kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi ieškovė, nurodydama, kad iš buto buvo priversta išsikelti 2007 m. gegužės pradžioje, nuo teisės pažeidimo momento turėjo siekti kiek įmanoma greičiau ir efektyviau apginti savo pažeistas teises, bei pašalinti konfliktą, kilusį tarp ieškovės ir atsakovės, kadangi tik tokiu atveju teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas gali būti efektyvus.

38Ieškovė J. D. ieškinyje nurodė, jog nuo 2007-05-15 ji kartu su savo šeima persikraustė gyventi į nuomojamą butą. Tačiau su ieškiniu apginti savo pažeistas teises, t.y. nustatyti naudojimosi butu tvarką, ieškovė į teismą kreipėsi tik 2008-10-21 (b.l. 1), t.y. praėjus beveik 1,5 metų. Taigi tos išlaidos, kurias patyrė ieškovė nuomodamasi butą, esantį ( - ), teismo pagrįstai buvo įvertintos kaip atsiradę ieškovės J. D. laisvu pasirinkimu, bei laisva valia, o ne dėl to, kad ji visą šį laiką negalėjo naudotis butu, todėl nėra jokio pagrindo tas išlaidas priteisti ieškovei iš atsakovės.

39Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti.

40Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, taip pat nepažeidė civilinio proceso normų, pagrindų panaikinti skundžiamą sprendimą nėra (CPK 329, 330 str.), todėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas.

41Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės J. D. priteistina 9,85 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

42Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

Nutarė

45Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46Priteisti iš ieškovės J. D. 9 (devynis) litus ir 85 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovė J. D. 2008-10-22 kreipėsi į teismą su... 5. Ieškovė nurodė, kad dviejų kambarių 46,36 kv. m bendro ploto butas,... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009... 7. Teismas konstatavo, kad tai, jog šalys negali sugyventi bute, nesudaro... 8. Teismas, remdamasis byloje pateikta Teismo medicinos instituto Vilniaus... 9. Teismas taip pat pažymėjo, jog netenkinant reikalavimo dėl nuostolių iš... 10. Apeliaciniu skundu ieškovė 11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 12. 1)... 13. pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nenagrinėjo civilinės... 14. 2)... 15. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės teiginiais, jog... 16. 3)... 17. teismas neįsigilino į konkretų ieškinyje nurodytą nuostolių atsiradimo... 18. 4)... 19. teismas visiškai nepagrįstai neatkreipė dėmesio ir teisiškai nevertino tos... 20. 5)... 21. nėra aiškus teismo nurodytas bylinėjimo išlaidų paskirstymo klausimas.... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą... 23. Teigia, kad atsakovė atmeta visus kaltinimus dėl jos tariamai netinkamo... 25. Apeliacinis skundas netenkintinas. ... 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 28. Apeliaciniu skundu ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio... 29. Dėl nuostolių atlyginimo... 30. ... 31. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su atsakove 1999-01-15 buto... 32. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 33. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį... 34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 35. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos... 36. Byloje yra pateikta ne tik ieškovės sumušimo faktą patvirtinanti Mykolo... 37. Byloje esantis nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 17)... 38. Ieškovė J. D. ieškinyje nurodė, jog nuo 2007-05-15 ji... 39. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir... 40. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 41. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su... 42. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str.,... 45. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą palikti... 46. Priteisti iš ieškovės J. D. 9 (devynis) litus ir 85...