Byla 2-96/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-723-264/2013 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovams V. G., uždarajai akcinei bendrovei „Minera“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Gratus“ dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais, hipotekos įregistravimo ir arešto turtui panaikinimo, tretieji asmenys Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarė V. B., Beazley Furlonge LtD, AB Šiaulių bankas,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams V. G., UAB „Minera“ ir BUAB „Gratus“ dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais, hipotekos įregistravimo ir arešto turtui panaikinimo; taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų priemonių taikymo atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį pakeitė ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė buto su rūsiu, esančio ( - ), negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), žemės sklypo, esančio ( - ), ir žemės sklypo, esančio ( - ), areštuotų Kauno m. apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimis, realizavimą.

4Atsakovo atstovas pateikė teismui prašymą panaikinti civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi (c. b. Nr. 2A-678/2013) byla buvo baigta nagrinėti iš esmės ieškinį atmetant, tačiau teismas nepanaikino byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartimi šioje civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – buto su rūsiu, esančio ( - ), negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), žemės sklypo, esančio ( - ), ir žemės sklypo, esančio ( - ), areštuotų Kauno m. apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimis, realizavimo sustabdymą. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu 2008-12-16 sudarytą ir 2008-12-23 įregistruotą hipotekos lakštą, kuriuo trečiajam asmeniui AB „Šiaulių bankas“ (kreditoriaus teisių perėmėjas atsakovas UAB „Minera“) įkeisti žemės sklypai ( - ), už atsakovo UAB „Gratus“ prievolę; panaikino šių žemės sklypų hipoteką, įregistruotą Centrinės hipotekos įstaigos filialo Hipotekos skyriuje prie Kauno miesto apylinkės teismo, ir areštą, pritaikytą Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi; kitą ieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės J. G. ieškinys ir nuo jo sudarymo pripažintas negaliojančiu 2008 m. gruodžio 16 d. sudarytas ir 2008 m. gruodžio 23 d. įregistruotas hipotekos lakštas, su 2010 m. balandžio 12 d. sudarytu ir įregistruotu pakeitimu, kuriuo įkeistas žemės sklypas, esantis ( - ), ir žemės sklypas, esantis ( - ), už skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Gratus“ prievolę akcinei bendrovei Šiaulių bankui (kreditoriaus teisių perėmėjas – atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Minera“); panaikino žemės sklypo, esančio ( - ) , ir žemės sklypo, ( - ) hipoteką, įregistruotą Centrinės hipotekos įstaigos filialo Hipotekos skyriuje prie Kauno miesto apylinkės teismo, taip pat šio turto areštą, pritaikytą Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi; ieškovės ieškinį atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad ieškovės ieškinys yra atmestas, nutartis įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 5 d., todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį ir atsakovo UAB „Minera“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išnagrinėjimą atidėti iki sueis kasacinio skundo padavimo terminas, o jei ieškovės kasacinis skundas bus priimtas – iki skundo išnagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Nurodo, kad ginčijama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi ieškovei nebuvo pranešta apie prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas neatsižvelgė į CPK nuostatas dėl galimybės peržiūrėti šioje byloje priimtus teismų procesinius sprendimus kasacine tvarka. Ieškovė ketina pasinaudoti kasacinio skundo padavimo tvarka, todėl nesuėjus kasacinio skundo padavimo terminui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti panaikintos.

9Atsakovas UAB „Minera“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis, kuria ieškovės ieškinys yra atmestas, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos. Todėl laikinosios apsaugos priemonės turėjo galioti tik iki 2013 m. rugsėjo 5 d., nors buvo panaikintos vėliau. Ieškovės argumentai, kad nutartis taikyti laikiniąsias apsaugos priemones turėtų galioti iki sueis terminas kasaciniam skundui paduoti, prieštarauja CPK 150 straipsnio 2 daliai. Apeliantė atskirajame skunde kelia reikalavimus, kurie šioje proceso stadijoje turėtų būti sprendžiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

13Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą pakeitė ir panaikino sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas ieškovės J. G. ieškinys ir šią ieškinio dalį atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

14CPK 150 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Minėta teisės norma imperatyviai nustato teismui pareigą atmetus ieškinį sprendime išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą. Priešingu atveju, palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeidžiamos atsakovų teisės bei teisėti interesai. Kadangi nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo neišsprendė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jos pagrįstai panaikintos ginčijama nutartimi.

15Atskirojo skundo argumentas, jog ieškovė ruošiasi kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, nagrinėjamu atveju neturi įtakos ginčijamos nutarties teisėtumui. Pažymėtina, kad kasacinė instancija yra išimtinė įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų kontrolės forma ir galima tik tuo atveju, jeigu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, turinčias esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ir jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 str.), – taigi kasacija galima ne kiekvienoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, o ja pasinaudojama tik išimtiniais atvejais, kai kasacinio skundo priėmimo metu nustatomi šie pagrindai. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas turi būti išspręstas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija priima kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 363 straipsnio 1 dalimi teisėjų atrankos kolegija, teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Nurodyti subjektai taip pat turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 363 str. 2 d.).

16Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

18Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai