Byla 2A-117-524/2014
Dėl žalos aplinkai atlyginimo bei atsakovų apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-09-06 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-75-799/2013 pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovams B. T. R. ir A. R. dėl žalos aplinkai atlyginimo bei atsakovų apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-09-06 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė ieškiniu teismo prašė jai iš atsakovų solidariai priteisti 21 700,16 Lt aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovė B. T. R., būdama privataus miško sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), savininkė, ( - ) girininkijos 403 miško kvartalo 14 ir 15 miško sklypuose, neturėdama leidimo miškui kirsti, 2010 m. pradžioje davė savo sūnui A. R. sutikimą plynai nukirsti ir išvežti iš miško 60,79 kub. m medienos (kirtavietės plotas – 0,37 ha) bei išstumdyti miško paklotę, dėl to visos kirtavietės 3 730,16 kv. m plote buvo sunaikinta miško paklotė. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovai pažeidė Miškų įstatymo 9 str. 5 ir 6 dalis, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 (2004-05-26 redakcija), 31.1, 31.5 punktų reikalavimus bei padarė žalą. Žala aplinkai apskaičiuota pagal Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 521 patvirtintą Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkoje ir padarytos žalos miško savininkams, valdytojams ar naudotojams atlyginimo tvarką. Apskaičiuota padaryta žala aplinkai neteisėtai nukirtus 60,79 kub. m medienos yra 3 049,36 Lt, žala sunaikinus miško paklotę –18 650,80 Lt. Su padarytos žalos aplinkai nustatymu bei apskaičiuotais žalos dydžiais atsakovai tyrimo metu buvo supažindinti ir sutiko.

4Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad miško paklotė buvo užlieta vandeniu, todėl, sutvarkydamas iškirsto miško teritoriją, sutvarkė aplinką, todėl jokios žalos nepadarė. Iškirsdami mišką atsakovai padarė žalą tik sau kaip miško savininkai. Ieškovė neįrodė, kad visame 3 730,16 kv. m plote iki medžių nukirtimo buvo miško paklotė. Taip pat reikalavo taikyti ieškinio senatį, nes miškas iškirstas ne 2010 m. pradžioje, o 2009 m. pabaigoje.

5Šilalės rajono apylinkės teismas 2013-09-06 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad atsakovai sutiko su Privataus miško sklypo miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo 2012-10-01 akte Nr. 13 nustatytomis aplinkybėmis, t. y. kad neturėdami leidimo plynai iškirto 60,79 kub. m medžių, ir visame plynai iškirstame 3 730,16 kv. m plote sunaikino miško paklotę, šių duomenų teisingumą patvirtino parašais. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė atsakovų neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Teismas atmetė atsakovų reikalavimą taikyti senatį, nurodydamas, kad atliekant gautos informacijos apie plynai iškirstą mišką patikrinimą, tiek ir byloje teikiant dokumentus, taip pat atsakovui A. R. 2013-05-15 teismo posėdžio metu prisiekus duodant paaiškinimus nuosekliai nurodoma, kad miškas iškirstas plynai 2010 m. pradžioje, t. y. sausio – vasario mėnesiais. Ieškovė ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo pateikė 2013-01-15. Be to, ieškovė apie teisės pažeidimą sužinojo 2012-09-06 iš FNTT Klaipėdos apygardos valdybos rašto, iš kurio matyti, kad neteisėto medžių iškirtimo aplinkybės paaiškėjo atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 93-1-00417-11 pagal BK 1891 str. 1 dalį dėl neteisėto praturtėjimo.

6Apeliaciniu skundu atsakovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė ieškinį pareiškė tik atsakovei B. T. R., tačiau iš 2013-05-15 teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas, nesant motyvuoto ieškovės prašymo, savo iniciatyva nusprendė iškelti klausimą dėl A. R. įtraukimo atsakovu. Ieškovė 2013-06-14 pateikė patikslintą ieškinį, kuriame reikalavimai pareikšti ir atsakovui A. R.. Vadovaujantis CPK 45 str. 4 dalimi, tokiu atveju bylos nagrinėjimas turėjo būti pradėtas iš pradžių, nes naujai į procesą įstojęs atsakovas neprašė, kad byla būtų nagrinėjama toliau. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovui buvo suteiktas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad atsakovas negalėjo tinkamai pasinaudoti savo teise pilnavertiškai dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime ir visomis COPK nustatytomis priemonėmis gintis nuo pareikšto ieškinio, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, A. R. šioje byloje yra netinkamas atsakovas, kadangi nėra miško savininkas ir visus neteisėtus veiksmus atliko miško savininkės B. T. R. naudai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad visame 3 730,16 kv. m plote egzistavo miško paklotė, iš sprendimo neaišku, kaip teismas tokią aplinkybę nustatė, nes atsakovė atsiliepime paaiškino, kad 2009 m. pabaigoje nukirsti medžiai užėmė visiškai nedidelę sklypo dalį. Toje vietoje, kurioje miškas neegzistuoja, negali egzistuoti ir sudėtinė jo dalis – miško paklotė. Atsakovė, pasirašydama 2012-10-01 patikrinimo akte, sutiko, kad medžiai buvo iškirsti neturint leidimo, tačiau dėl savo senyvo amžiaus nesuprato, kad kartu patvirtina ir neva sunaikintos paklotės ploto matavimų rezultatus. Miškų įstatymas numato du žalos atlyginimo būdus, vienas iš jų – iki pažeidimo buvusios būklės atkūrimą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė įsipareigojo iki 2013-10-01 atkurti buvusį mišką, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti žalą du kartus, t. y. kartu ir žalos atlyginimo pinigais. Teismas, spręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, visiškai neanalizavo atsakovės nurodytų pagrindų žalos atlyginimui sumažinti (CK 6.251 str. 2 d.). Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį, kadangi iš 2013-08-20 teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovas paaiškino, jog mišką kirto 2009 m. pabaigoje, tai patvirtina ir ieškovės pateikta nuotrauka, iš kurios matyti, kad jau 2009 m. spalio mėn. miškas buvo iškirstas, todėl ieškovė jau tada galėjo nustatyti teisės pažeidimus ir reikšti ieškinį. Netgi pripažinus, kad miškas buvo iškirstas 2010 m. sausio–vasario mėn., ieškinys atsakovui A. R. pareikštas praleidus 3 metų senaties terminą.

7A. R. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, apklausti kaip liudytoją buvusį miško savininką K. K., tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas netenkintų apeliacinio skundo, išdėstyti priteistos žalos atlyginimo mokėjimą.

8Ieškovė atsiliepime prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad byloje nustatytos visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, žala padaryta abiejų atsakovų neteisėtais veiksmais, todėl jie privalo atsakyti solidariai (CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d.), todėl apeliantų motyvai, jog A. R. neturėjo būti įtrauktas į bylą atsakovu, yra nepagrįsti. Byloje esantis 2009-12-09 žemės sklypo planas patvirtintas atsakovės parašu, liudytojo G. B. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad plane miško naudmenas pažymėjo pagal realią padėtį žemės sklype, patvirtina, jog miško paklotė tuo metu egzistavo. Miško naudmenomis inventorizuotame miško plote negali augti miško medžiai be miško paklotės. Atsakovai priešingų įrodymų nepateikė. Apsodinus žemės sklypą medžiais, miško paklotė atsikurtų tik po keliasdešimties metų, todėl apeliantų argumentai, kad žala bus atlyginta atsakovei įvykdžius įsipareigojimą pasodinti mišką, yra nepagrįsti. Teismas pagrįstai nemažino priteistinos žalos dydžio, kadangi atsakovė neprašė to padaryti ir neįrodė, kad žalos atlyginimas sukels sunkias pasekmes bei užtruks ilgą laiką. Ieškovė apie teisės pažeidimą sužinojo tik 2012-09-06 iš FNTT rašto, todėl senaties termino nepraleido. Atsakovų pateikta fotonuotrauka nėra oficialus rašytinis įrodymas, joje nėra duomenų apie jos padarymo laiką, ji nepatvirtina fakto, kad buvo padarytas Miškų įstatymo pažeidimas, o jei ir buvo – kada tiksliai ir koks konkrečiai, taip pat iš fotonuotraukos nesimato miško paklotės sunaikinimo faktas, o dėl savavališko medžių kirtimo padarytos žalos atsakovai neginčija.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Atsakovas teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis atsakovo apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.). Buvusio miško savininko K. K. parodymai dėl medžių skaičiaus ir miško paklotės kiekio nėra pakankamas įrodymas nuginčyti privataus miško sklypo miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktą (b.l.64-66) ir nukirsto miško ir sunaikintos miško paklotės plotų skaičiavimo lapą (b.l.67), nes atsakovas paminėtuose dokumentuose nurodė ir savo parašu patvirtino, jog su matavimo rezultatais sutinka.

11Dėl atsakovų civilinės atsakomybės

12Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2009). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Nustatant veikos neteisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-412/2008). Visas paminėtas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 str.). Įvertinus šios bylos medžiagą darytina išvada, kad yra įrodyti atsakovų neteisėti veiksmai iškertant be leidimo atsakovės B. T. R. privatų mišką (b.l.8). Miškų apsaugą ir su ja susijusius klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, kurio 9 straipsnio 6 dalyje miško kirtimo teisėtumas siejamas su nustatyta tvarka išduoto leidimo, jeigu pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, gavimu. Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 632 redakcija) 20 punkte nustatyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus šviesinimo ir valymo kirtimus bei rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami tik sausuoliai ir vėjavartos. Taigi leidimas kirsti mišką yra dokumentas, suteikiantis teisę atlikti kirtimus miškuose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-386 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 2 punkto 3 dalis), kuriame nurodoma kirtimų rūšis, kvartalo sklypo numeris, plotas, kirstinų medžių rūšys bei skaičius, numatomas iškirsti likvidacinis medienos tūris (šio aprašo 3 priedas). Tai reiškia, kad miško kirtimo teisėtumą lemia nustatyto leidimo buvimas ir faktas, jog leidimo turėtojo veiksmai atitinka visas jame nurodytas sąlygas. Šioje byloje atsakovė- miško savininkė - pripažįsta aplinkybę, jog tokio leidimo ji neturėjo. Todėl jos neteisėta veika yra įrodyta. Kirtimo darbus vykdė atsakovas A. R., kuris atstovauja savo mamai B. T. R. ( b.l.9) ir šią aplinkybę pripažįsta bei paaiškinime (b.l.70) nurodo, jog jis įvykdė miško kirtimo be leidimo darbus, sunaikino miško paklotę, o atsakovės B. T. R. paaiškinimas (b.l.69) įrodo, kad atsakovas A. R. šiuos darbus vykdė jos pavedimu, todėl akivaizdu, jog abu atsakovai privalėjo žinoti, jog toks leidimas yra privalomas.

13CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Ši norma pakartojama ir deliktinę atsakomybę įtvirtinančioje CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir CK 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai žalos padarymas yra priskiriamas ne vienam asmeniui, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Tuo tarpu, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas (CK 6.279 str. 4 d.). Taigi, jei žalos sukėlė kelių asmenų neteisėti veiksmai, jų pobūdis - bendri ar atskiri veiksmai bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos - lemia skirtingą teisinį kvalifikavimą: bendrais veiksmais žalos padarę asmenys, t. y. esant vienodam priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos pobūdžiui, atsako solidariai pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį, o atskirais veiksmais žalos padariusių asmenų atsakomybė bendra tik tuomet, jei kiekvienas veiksmas atskirai galėjo padaryti žalos (CK 6.279 str. 4 d.).

14Pastaruoju atveju deliktinės civilinės atsakomybės gali išvengti asmuo, kuris įrodo, kad žala negalėjo atsirasti kaip jo veiksmų rezultatas. Tačiau šios bylos medžiaga paneigia atsakovo A. R. apeliacinio skundo motyvą jog jis buvo nepagrįstai įtrauktas į bylos nagrinėjimą atsakovu ir jo civilinės atsakomybės klausimas negalėjo būti sprendžiamas. Byla įrodo, kad atsakovas A. R. vykdant, o vėliau tiriant neteisėtą miško kirtimą atstovavao atsakovei B. T. R., pasirašė už ją dokumentus(b.l.8, 13-14), o be to, byloje įrodyta, kad kirtimo darbus vykdė A. R. (b.l.7), todėl įrodyta, kad būtent atsakovo veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, t.y. padaryta žala. Be to, tiek B. T. R., tiek ir jos atstovas A. R. buvo atsakingi už leidimo kirsti mišką gavimą ir ši aplinkybė jiems buvo žinoma, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė solidariąją atsakovų atsakomybę, nes jų neteisėti veiksmai yra susiję vienodo pobūdžio priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. abu žinojo ir privalėjo žinoti, jog neturi leidimo kirsti mišką. Atsakovo A. R. paaiškinimas, jog jis nusipirko ginčo mišką, tik dėl asmeninių priežasčių užregistravo jį mamos vardu ir vykdė jame statybas, kasė kūdras, paneigia jo apeliacinio skundo motyvą, jog jis yra netinkamas atsakovas ( b.l. 7, 32). Taip pat nepgrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog buvo pažeistos civilinio proceso normos įtraukiant A. R. atsakovu į šios bylos nagrinėjimą.

15Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Tačiau pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį, pagal kurias teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas išsprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.). Tokios nuostatos dėl CPK 228, 230 straipsnių aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse (2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2007; 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; 2008 liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Pagal CPK 45 str. reikalavimus teismas pagal šalies pareiškimą yra atsakingas už netinkamos šalies pakeitimą tinkama, todėl teismo aiškinimasis dėl atsakovo A. R. veiksmų teisėtumo šioje byloje atitiko paminėtas teisės normas. Teismo klausimas dėl įtraukimo A. R. atsakovu buvo suformuluotas protokole (b.l. 56) ir ieškovė sutiko įtraukti į bylą šį atsakovą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2001 yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu, o vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 45 str., 230 str.1 d., 243 str., privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, manoma, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009), todėl byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas įtraukdamas bendraatsakiu A. R. į bylą. Byloje nustatyta, kad byloje atsakovei B. T. R. atstovavo įgaliotas atstovas A. R. ir jos advokatas. A. R. dalyvavo 2013-05-15 teismo posėdyje, kuriame buvo pasiūlyta jį įtraukti į bylos nagrinėjimą bendraatsakiu (b.l.53). Patikslintas ieškinys buvo gautas 2013-06-19, A. R. ir advokatui išsiųstas 2013-08-01 su pasiūlymu pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį (b.l.77-78), todėl paneigtas apeliacinio skundo motyvas, jog jam nebuvo suteiktas terminas atsiliepimui pateikti. 2013-08-20 teismo posėdyje dalyvavo A. R. ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama (b.l.80), jis nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, t.y. nepasinaudojo CPK 142 str. nustatyta teise pateikti atsiliepimą į ieškinį. CPK 142 str. 4 d. nustatyta, kad atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį yra pagrindas priimti sprendimą už akių, tačiau atsakovas dalyvavo teismo posėdyje, išreiškė savo poziciją dėl tolesnio bylos nagrinėjimo, apie bylos nagrinėjimą jam buvo žinoma nuo pat bylos iškėlimo momento, todėl darytina išvada, kad jo procesinės teisės pateikti atsiliepimą nebuvo pažeistos.

16Dėl žalos dydžio.

17Byloje nustatyta, kad patikrinimo akte (b.l.10-12) buvo konstatuota, kad atsakovai 60, 79 kubinius metrus neteisėtai plynai iškirto ir visame plynai iškirstame plote -3730, 16 kv. m - sunaikino miško paklotę, atsakovai šį aktą pasirašė, nurodydami, jog su rezultatais sutinka. Atsakovai savo sutikimus dėl miško paklotės matavimų rezultatų patvirtino parašais nukirsto miško ir sunaikintos miško paklotės plotų skaičiavimo lape ir žalos aplinkai skaičiavimo lape (b.l.13-14). Nuostolių apskaičiavimo tvarka nustatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose ( 2009-07-01 įsigaliojusi Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies redakcija). Vyriausybė, vadovaudamasi šiomis, taip pat 1992 m. sausio 21 d. Aplinkos apsaugos įstatymo 32, 33 straipsnių (2008 -10-18 įsigaliojusia įstatymo redakcija) nuostatomis, 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtino Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarką, o 2004-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 570 nustatė Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai dydžius, taip pat Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžius. Savavališkai, taigi ir neteisėtai, iškirtus mišką, aplinkai padarytos žalos dydis apskaičiuojamas pagal miško grupę, medynų brandumą, specialiųjų miško naudojimo sąlygų miške nustatymą, paties neteisėto kirtimo pobūdį (plynasis ar neplynasis kirtimas, miškas sunaikinamas ir kt), neteisėtai iškirstos medienos kiekį, sunaikintos miško paklotės kiekį (Tvarkos 2–4 punktai, Žalos aplinkai dydžių 1–1.4.2 punktai). Miškui padarytos žalos dydį lemia neteisėtai iškirstų medžių kiekis, jų skersmuo ir amžius, rūšis, neteisėtos veikos miške pobūdis (Žalos miškui dydžių 1–4.3 punktai). 2004-05-12 Vyriausybės nutarimu Nr. 570 nustatyti fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai dydžiai ir šio nutarimo 4 p. numato, kad už sužalotą miško paklotę žala slaičiuojama 5 Lt už 1kv. m paklotės, todėl byloje 2012-10-01 žalos skaičiavimo lapas atitinka paminėtas nuostatas. Byloje nustatyta ir atsakovai su šia aplinkybe sutiko, kad buvo sunaikinti 3730,16 kv.m miško paklotės. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad neteisėtu miško kirtimu padarytos žalos atlyginimo bylose miškų pareigūnų pateikti duomenys pripažįstami tinkamais įrodymais šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2004), todėl byloje nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo padarytos žalos dydį. Paminėti teisės aktai nenumato mažinti žalos atlyginimo atsižvelgiant į atsakovo nurodytą aplinkybę - sutikimą atsodinti mišką, nes pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatas leidimą gavęs asmuo turi pareigą pasodinti naujus želdinius ir juos tam tikrą laiko tarpą po medžių teisėto iškirtimo prižiūrėti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas įrodė žalos dydį, nes tiek faktinis, tiek juridinis žalos dydžio pagrindimas yra tinkami ir byloje nėra aplinkybių dėl padarytos žalos sumažinimo.

18Dėl ieškinio senaties.

19Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminai nuo kitų rūšių terminų skiriasi savo paskirtimi, taikymu ir skaičiavimu. Ieškinys buvo paduotas 2013-01-15, ieškovė įrodinėja, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba jai apie neteisėtą miško kirtimą pranešė 2012-09-05 (b.l.6-7), po to 2012-10-01 buvo surašytas patikrinimo aktas (b.l.10). Atsakovas įrodinėja, jog neteisėtą miško kirtimą vykdė 2009 m. spalio mėnesį, todėl ieškovė praleido 3 metų ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Sprendžiant ieškinio senaties termino pradžios klausimą, taikytinos CK 1.127 straipsnio nuostatos. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie jos pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013). Šios taisyklės taikomos tada, kai kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų pradžios nustatymo tvarkos. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 33 str. 2d. redakcija, galiojusi ginčo pažeidimo padarymo metu, nustatė, kad Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių, įskaitant prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymą, atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam realią jos grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kada šios priemonės buvo baigtos taikyti arba buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas arba kitas asmuo, atsižvelgus į tai, kuri iš minėtų aplinkybių atsirado vėliau. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė baigė patikrinimą dėl ginčo kirtimo 2012-10-01(b.l.10),o jai pranešta buvo tik 2012-09-05 (b.l.7), atsakovų neteisėti veiksmai buvo įvykdyti privačiame miške ir byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad ieškovė apie neteisėtą miško kirtimą turėjo sužinoti anksčiau, todėl apeliacinio skundo motyvas, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ginčo reikalavimui, yra nepagrįstas.

20Dėl atsakovo prašymo išdėstyti priteistos sumos mokėjimą.

21Šis prašymas paliktinas nenagrinėtas, nes pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiama, todėl nėra apeliacijos objektas (CPK 296 str. 12p., 320 str.). Pagal CPK 284 str. asmuo, prašantis išdėstyti priteistos sumos mokėjimą, turi pateikti įrodymus dėl savo turtinės padėties, be to, šis klausimas yra nagrinėjamas teismo posėdyje ir priimta nutartis skundžiama atskiruoju skundu, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisės šio klausimo spręsti kartu su atsakovo apeliaciniu skundu.

22Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

23Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-09-06 sprendimą palikti nepakeistą.

24Atsakovo A. R. prašymą išdėstyti priteistos sumos mokėjimą palikti nenagrinėtą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė ieškiniu teismo prašė jai iš atsakovų solidariai priteisti 21... 4. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad miško paklotė buvo užlieta... 5. Šilalės rajono apylinkės teismas 2013-09-06 sprendimu ieškinį tenkino.... 6. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą... 7. A. R. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą nagrinėti bylą... 8. Ieškovė atsiliepime prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. Atsakovas teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.... 11. Dėl atsakovų civilinės atsakomybės... 12. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK... 13. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos... 14. Pastaruoju atveju deliktinės civilinės atsakomybės gali išvengti asmuo,... 15. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio... 16. Dėl žalos dydžio.... 17. Byloje nustatyta, kad patikrinimo akte (b.l.10-12) buvo konstatuota, kad... 18. Dėl ieškinio senaties.... 19. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per... 20. Dėl atsakovo prašymo išdėstyti priteistos sumos mokėjimą.... 21. Šis prašymas paliktinas nenagrinėtas, nes pirmosios instancijos teisme... 22. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,... 23. Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-09-06 sprendimą palikti nepakeistą.... 24. Atsakovo A. R. prašymą išdėstyti priteistos sumos mokėjimą palikti...