Byla e2A-779-450/2018
Dėl skolos bei palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Sidonos statybinės medžiagos“ ieškinį atsakovei V. J. dėl skolos bei palūkanų priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė UAB „Sidonos statybinės medžiagos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės V. J. 3 803,09 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinį grindė tuo, kad 2006-04-11 tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 060411/JUR, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti sutarties prieduose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 įvardintas prekes, o pirkėja įsipareigojo už jas sumokėti. Sutarties priede Nr. 1 numatyta, kad pardavėja parduoda pirkėjai: klinkerines plytas, K682NF, 26 paletes (48 vnt/m2, 416 vnt/pal.), bendra prekių kaina – 22 462,67 Lt (6 505,64 Eur). Sutarties priede Nr. 2 numatyta, kad pardavėja parduoda: skiedinį mūrijimui VM01.16, 7 paletes, 41 kg/m2 1 cm siūlė, bendra prekių kaina – 8 904,28 Lt (2 578,86 Eur). Sutarties priede Nr. 3 numatyta, kad pardavėja parduoda: molio čerpes, rudas F15 (320 vnt/pal), 14,5 vnt./m2 pal. (154,48 kv. m.); vėjalentinė čerpės kairinė, 2,8 vnt/m (28 vnt.); vėjalentinė čerpės dešininė, 2,8 vnt/m (28 vnt.), bendra prekių kaina – 10 175,94 Lt (2 947,15 Eur). Taip pat buvo užsakyta ir papildomų prekių. Visos prekės buvo vežamos dalimis, atsakovės nurodytu adresu ir pristatytos: 2006-09-01 atvežtas skiedinys mūrijimui VM01.16. - 9800 kg (7 pal.) pagal sutartį visas kiekis; 2006-09-07 atvežta plytos K682 12 pal. (4992 vnt.) pagal sutartį; 2006-09-13 atvežtos čerpės ir priedai - 2240 vnt. (154,48 m2) 7 pal. pagal sutartį visas kiekis; 2006-11-13 atvežta papildomai čerpės - 1 pal. (320 vnt., 22,07 m2); 2006-10-24 atvežta plytos K682 - 2 pal. (832 vnt.) pagal sutartį; 2006-11-13 atvežtos plytos K682 - 13 pal. (5408 vnt.) pagal sutartį; 2006-12-07 atvežta papildomai plytos K682 - 3 pal. (12480 vnt.); 2006-12-23 atvežti papildomai čerpių priedai - vėjalentinė kairinė 12 vnt., vėjalentinė dešininė 37 vnt. kraiginė - 8 vnt.; 2007-01-25 atvežtas papildomai skiedinys mūrijimui VM01.16. - 2800 kg (2 pal.); 2007-02-16 atvežti papildomai čerpių priedai - vėjalentinė kairinė 1 vnt., vėjalentinė dešininė 1 vnt., kraiginė - 20 vnt. Už prekes išrašytos ir atsakovei pateiktos PVM sąskaitos faktūros 2006-12-29 SSM Nr. 497, suma – 46 816,71 Lt ir 2007-06-06 SSM Nr.611, suma - 4314,60 Lt. Atsakovė 2006-04-26 sumokėjo avansą už plytas pagal sutartį 8 000 Lt, 2007-09-19 sumokėjo 30 000 Lt pagal PVM sąskaitą-faktūrą 2006-12-29 SSM Nr. 497 nurodant mokama už čerpes. Viso atsakovės užsakymu, atsakovei parduota prekių kurių vertė 51 131,31 Lt, atsakovė savo ruoštu sumokėjo tik dalį už įsigytas prekes – 38 000 Lt ir liko skolinga – 3 803,09 Eur (arba 13 131,31 Lt). Atsakovė prekes priėmė, dėl prekių kokybės ir kiekio pretenzijų nepareiškė. Ieškovė savo įsipareigojimą parduoti prekes įvykdė - minėtos prekės buvo pristatytos atsakovei. Atsakovei yra kilusi besąlyginė pareiga, laiku ir pilnai sumokėti sąskaitose faktūrose nurodytą sumą, tačiau atsakovė savo pareigos sumokėti už įsigytas prekes neįvykdė.
  3. Atsakovė V. J. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir nurodė, jog 2006-04-26 atsakovė sumokėjo ieškovei 8000 Lt avansą. Ieškovė laikotarpiu nuo 2006-04-26 iki 2007-09-19 pristatė prekių už 38 000 Lt sumą. Prekės, priešingai nei teigia ieškovė, buvo pristatomos įvairiais adresais, ne tik adresu ( - ). Ieškovė prekes veždavo keliems užsakovams, dėl to jas iškraudavo įvairiose Vilniaus vietose, neįformindamas prekių gavimo dokumentuose. Atsakovė nėra gavusi su ieškiniu pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų serija SSM Nr. 497 ir SSM Nr. 611, jos atsakovės nėra pasirašytos. Už faktiškai gautas prekes 38 000 Lt sumai atsakovė su ieškovu atsiskaitė 2007-09-19 sumokėdama 30 000 Lt (minusavus 8000 Lt avansą). 2007-09-19 mokėdama aukščiau nurodytą sumą mokėjimo paskirtyje nurodė PVM sąskaitos faktūros numerį SSM Nr. 497, kurį jai telefonu nurodė ieškovo darbuotojas. Atsakovė nuo 2007-09-19 iki ieškinio gavimo dienos, nei karto nėra sulaukusi ieškovės pretenzijų žodžiu, raštu dėl netinkamo sutarties vykdymo ar raginimo sumokėti skolą. Nepaisant to, jog pagal sutartį atsakovė įsipareigojo pirkti prekių už 41 542,89 Lt, prievolė sumokėti prekių kainą galėjo atsirasti tik pristačius prekes atsakovei. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę apie sutartyje numatytų prekių 41 542,89 Lt sumai pristatymą atsakovei - važtaraščio, prekių perdavimo-priėmimo akto ar pan. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog pagal sutartį 2006-11-03 papildomai atvežė čerpių, 2006-12-07 papildomai atvežė plytų, 2006-12-23 papildomai atvežė čerpių priedų, 2007-01-25 papildomai atvežė skiedinio, 2007-02-16 papildomai atvežė čerpių priedų. Pagal Sutarties 3.1 punktą pirkėjo užsakymas prekėms turėjo būti išreikštas raštu, tačiau raštiškų atsakovės papildomų prekių užsakymų ieškovė su ieškiniu nepateikė.

3II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

4

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovės UAB „Sidonos statybinės medžiagos“ naudai iš atsakovės V. J. 3 803,09 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 236 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. 2006 m. balandžio 11 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią pardavėja (ieškovė) pateikia pirkėjai (atsakovei) prekes pagal šios Sutarties priedus Nr.1, Nr. 2, Nr. 3, o pirkėja įsipareigoja priimti prekes ir sumokėti už jas. Ieškovė pristatė statybines medžiagas ir išrašė bei pateikė atsakovei apmokėti 46 816,71 Lt sumai PVM sąskaitą-faktūrą 2006-12-29 SSM Nr. 497 bei 4 314,60 Eur sumai PVM sąskaitą faktūrą 2007-06-06-29 SSM Nr. 611. 2006 m. balandžio 26 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 8 000 Eur avansą už plytas. 2007 m. rugsėjo 19 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 30 000 Lt pagal sąskaitą faktūrą PVM 2006-12-29 SSM Nr. 497.
  3. Pasak teismo, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė visiškai būtų atsiskaičiusi su ieškove už pristatytas prekes ar kad ginčijo prekių kokybę ar jų vertę. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, priešingai nei teigia atsakovė, patvirtina, jog ieškovė pateikė atsakovei prekių už 51 131,31 Lt. Ginčo prekes lydintys krovinio bei finansiniai dokumentai patvirtina, jog prekės atsakovei buvo pristatomos iš Vokietijos į Klaipėdą ir į atsakovės gyvenamąją vietą – ( - ). Nors atsakovė bei jos atstovas kategoriškai neigė ginčo įsiskolinimą ieškovei, tačiau net ir iš pačios atsakovės 2008 m. rugsėjo 9 d. rašto, adresuoto Skolų išieškojimo departamentui bei Likviduojamų ir bankrutuojančių įmonių asociacijai, matyti, jog ji pripažįsta dalį įsiskolinimo: „Pagal šią sutartį už gautas prekes esu sumokėjusi 38 000 Lt, t. y. nesumokėta dėl netinkamo UAB „Sidonos statybinės medžiagos“ prievolių vykdymo liko 3 542,89 Lt.“ Duomenų į bylą, jog atsakovė būtų atlikusi mokėjimą minėtai sumai į bylą nepateikta. Atsakovės atstovo teigimu, minėtą teiginį dėl jos įsiskolinimo, ji rašte parašė dėl patirto „didelio spaudimo“, tačiau teismo vertinimu, pati atsakovė turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kas leidžia konstatuoti, jog atsakovė žino savo teises ir, manydama, jog ieškovės atstovai veikia neteisėtai, galėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas. Todėl teismas darė išvadą, jog atsakovės teiginiai dėl ieškovės netinkamų prievolių vykdymo yra deklaratyvūs ir tokia yra atsakovės gynybinė pozicija, siekiant išvengti skolos apmokėjimo ieškovei.
  4. Atsakovė nurodė, jog Sutarties 1.4 punktas numato, kad: „pirkėjas, norėdamas pirkti prekę, kuri pagal šią Sutartį nenumatyta arba papildomą prekės kiekį, turi pateikti raštišką prašymą“. Atsakovės teigimu, dėl papildomų prekės kiekių jokie papildomi raštiški prašymai atsakovės ieškovei nebuvo teikiami, tačiau iš į bylą pateikto J. T. 2007 m. rugsėjo 4 d. rašto matyti, jog tarp šalių buvo ir žodinių susitarimų dėl prekių užsakymų. Be to, nors atsakovė nurodo, jog ji jokių prekių daugiau, nei numatyta Sutarties prieduose neužsakinėjo, tačiau akivaizdu, jog užsakymais rūpinosi J. T..
  5. Atsakovė bei jos atstovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog ji nebuvo/nėra suteikusi J. T. atsakovės vardu teikti užsakymus tretiesiems asmenims dėl prekių teikimo. Atsakovės tvirtinimu, J. T. buvo įgaliotas tik sutvarkyti dokumentus susijusius su atsakovei nuosavybės teise priklausančio namo pridavimu. Tačiau iš 2005 m. spalio 26 d. įgaliojimo matyti, jog atsakovė J. T. įgaliojo imtis visų reikalingų veiksmų dėl žemės sklype, esančio ( - ), esančių statinių nugriovimo, ir gyvenamojo namo, kitų statinių statybos bei rekonstukcijos, <...>. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog minėtą įgaliojimą pateikė ieškovė. Į bylą pateikti krovinio gabenimo važtaraščiai taip pat patvirtina aplinkybę, jog prekių iškrovimo vieta – ( - ), o kontaktinis asmuo yra nurodomas - „J.“. Taigi, tai teismui leido daryti išvadas, jog priešingai nei teigia atsakovė, ji įgaliojo J. T. veikti kaip atsakovės atstovą.
  6. Iš aukščiau išdėstyto, teismas darė išvadą, jog atsakovė tinkamai nevykdė Sutartimi prisiimtos pareigos atsiskaityti už suteiktas prekes, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 3 803,09 Eur skolą.
  7. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimams, skaičiuojant nuo prekių atvežimo, t. y. 2006 m. rugsėjo 1 d. Atsakovė už pristatytas statybines prekes ieškovui 30 000 Lt sumokėjo 2007 m. rugsėjo 19 d. Teismas pažymėjo, jog tik nuo 2007 m. rugsėjo 19 d. ieškovė galėjo suprasti, jog atsakovė neįvykdė pilnai sutartinių įsipareigojimų atsiskaitydama su ja už pristatytas statybines prekes. Taigi ieškinio senatis pradedama skaičiuoti nuo 2007 m. rugsėjo 19 d. CK 1.125 str. 1 d. nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Ieškinys pateiktas teisme 2016 m. gruodžio 29 d. Teismo vertinimu, ieškinio senatis baigiasi 2017 m. rugsėjo 20 d. Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieškinio senaties instituto tikslus, esmę bei paskirtį, darė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, todėl atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį atmetė.
  8. Teismas, remdamasis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovės nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už priteistą sumą priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas; remdamasis CPK 93 str. 1 d., ieškovei iš atsakovės priteisė 236 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė V. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.
    1. Lingvistiškai aiškinant sutarties tekstą, tikroji sutarties šalių valia sudarant sutartį buvo suteikti galimybę iš sutarties prieduose nurodytų prekių atsakovei išsirinkti ir raštu užsakyti prekes, t. y. atsakovei neturint konkrečios namo statybai reikalingų medžiagų sąmatos, buvo numatytas apytikris reikalingas medžiagų kiekis, kuris nurodytas sutartyje. Tačiau medžiagos faktiškai buvo užsakomos esant poreikiui. Pristačius visą užsakytą ir reikalingą medžiagų kiekį, atsakovė atsiskaitė su ieškove 2007 m. rugsėjo 19 d. pavedimu sumokėdama 30000 Lt. Teismas neanalizavo Sutarties sąlygų, nesiaiškino tikrųjų Sutarties šalių ketinimų, dėl ko neteisingai išsprendė ginčą.
    2. Sutarties 3.1. punkto nuostatos prieštarauja sutarties prieduose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 nurodytoms sąlygoms, t. y. jog perkami konkretūs prekių kiekiai. Sutarties 3.1. punkte nurodyta, kad pirkėjo išsirinktos ir raštu užsakytos prekės pagal sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 pristatomos į pirkėjo objektą arba sandėlį. Tokia formuluotė leidžia spręsti, jog sutarties prieduose nurodyti prekės pavyzdžiai su kainomis, kurių tam tikrą kiekį pateikdama raštu užsakymą galėjo užsakyti atsakovė. Toks sutarties aiškinimas atitiktų tikruosius šalių ketinimus, nes atsakovė namą statė ūkio būdu, neturėjo statybos darbų sąmatos ar tikslių paskaičiavimų dėl medžiagų reikalingumo, todėl teismas ex officio turėtų pripažinti sutarties prieduose nurodytoms sąlygas - prekių kiekius ir bendrą kainą - nesąžiningomis ir negaliojančiomis vartojimo sąlygomis.
    3. Atsakovė nėra išsaugojusi ginčui aktualių dokumentų, negali ir neprivalo prisiminti visų reikšmingų aplinkybių, tuo labiau, jog ieškovė ieškinį pareiškė praėjus 10 m. nuo įvykių. Priešingai, ieškovė, būdama verslininkė, privalėjo saugoti visą dokumentaciją ir sutartį vykdyti pagal verslininkui keliamus reikalavimus, todėl turi prisiimti riziką, jei netinkamai vykdė sutartį ar dėl tam tikrų priežasčių negali pateikti teismui rašytinių prekių užsakymų.
    4. Ieškovė prekių pristatymo aplinkybes įrodinėjo atsakovės nepasirašytais krovinio gabenimo važtaraščiais, kurių datos nesutampa su ieškinyje nurodytomis datomis, prekių pavadinimai ir kiekiai neatitinka. Teismas dėl šių neatitikimų ir prieštaravimų apskritai nepasisakė.
    5. PVM sąskaitų-faktūrų pateikimas atsakovei nepatvirtintas jokiais rašytiniais įrodymais, nei ant vienos sąskaitos nėra ją gavusio asmens parašo, siuntimo dokumentų ir pan. Sąskaitose nurodytos prekės ne visiškai atitinka Sutartyje nurodytas prekes, kas rodo, kad ieškovė verslą organizavo chaotiškai, ir galimai, atbuline data į atsakovei skirtas PVM sąskaitas-faktūras surašė ir į kitus objektus tiektas prekes.
    6. Ieškovė netinkamai vykdė savo prievoles, nes daugiau nei pusę metų nesugebėjo pristatyti pagal sutartį užsakytų prekių, t. y. pastatas iš dalies buvo be stogo, o atsakovė patyrė nuostolių, dėl medžiagų įmirkimo, negalėjimo tęsti statybos darbų ir pan.
    7. Pagal Sutarties 2.2 punktą, atsakovė įsipareigojo už prekes sumokėti per 3 dienas nuo prekių pristatymo. Ieškovė įrodinėjo, jog prekes atsakovei pristatė 2006-09-01, 2006-09-07, 2006-09-13, 2006-11-13, 200610-24, 2006-11-13, 2006-12-07, 2006-12-23, 2007-01-25, 2007-02-16. Praėjus 3 dienoms nuo prekių pristatymo ir negavus mokėjimo už prekes ieškovė suprato arba turėjo suprasti apie savo teisių pažeidimą. Atitinkamai, 10 metų ieškinio senatis prasidėjo 2006-09-05, 2006-09-11, 2006-09-17, 2006-11-17, 2006-10-28, 2006-11-17, 2006-12-11, 2006-12-27, 2007-01-29 ir 2007-02-20, todėl visi ieškinio reikalavimai dėl prekių yra pareikšti praleidus ieškinio senatį.
    8. Teismas, nurodydamas, jog J. T. žodžiu užsakinėjo ir gavo prekes, pasisakė dėl šio asmens pareigų, todėl jis turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, to nepadarius yra CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Sidonijos statybinės medžiagos“ prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
    1. Apeliantė išsirinko iš ieškovės siūlomų plataus asortimento statybinių medžiagų prekes pagal prekių pavydžius ir užsakė sutartyje nurodytus prekių kiekius, kuriuos ieškovė pristatė apeliantei nurodytu adresu.
    2. Apeliantė pasirašė jai priimtiną su visais sutarties punktais ir sąlygomis pirkimo-pardavimo sutartį. Tai, kad apeliantė nesuprato sutarties sąlygų, ar šios sąlygos buvo nesąžiningos, sunku patikėti, nes pati apeliantė yra juristė, turinti aukštąjį teisinį išsilavinimą.
    3. Atsakovė užsakė visą sutarties prieduose Nr. l, Nr. 2, Nr. 3 nurodytą prekių kiekį, patvirtindama sutartį savo parašu, bei sumokėdama avansą. 2007 m. rugsėjo 19 d. apeliantė sumokėjo 30000 Lt nurodant, kad mokama pagal PVM sąskaitos faktūros numerį SSM Nr. 497, dalinai apmokėdama šią sąskaitą. Kad apeliantė užsakinėjo ir daugiau prekių patvirtina J. T. 2017 m. rugsėjo 4 d. raštelis, kuriame buvęs sutuoktinis nurodė, kad 2017 m. sausio 17 d. užsakė ir iki šiol negavo tam tikrų prekių.
    4. Apeliantės santykis su ieškove apsiribojo išimtinai tik sutarties pasirašymu ir pirminio užsakymo pateikimu. Sudaryti sutartį atsakovė atvyko ir sutarties sąlygas derino kartu su J. T., bei šį asmenį nurodė kaip atsakingą už tolimesnius santykius dėl prekių pagal sutartį tiekimo. Visas namo statybas organizavo J. T., jis dažniausiai prekes užsakydavo telefonu arba atvykdavo į ieškovės ofisą Kalvarijų 124. Užsakymai buvo daromi ir pasibaigus sutarties galiojimo laikui.
    5. J. T. pagal įgaliojimą galėjo atlikti ir darė prekių užsakymus bei organizavo atvykusių į objektą prekių iškrovimus.
    6. Ieškovė pateikė teismui visų pristatytų apeliantei kroviniu dokumentus. Tai ne tik važtaraščiai, bet ir gamintojų pasikrovimo dokumentai, transportininkų sąskaitos, iš kurių matosi sąsaja tiek pagal pasikrovimo-išsikrovimo datas, tiek pagal analogiškus, apeliantės sutartyje užsakytus prekių pavadinimus ir kiekius. Nei ant vieno važtaraščio, kuriais buvo pristatyti kroviniai apeliantei nėra jos parašų, neišskiriant ir tuos krovinius, už kuriuos apeliantė atsiskaitė, nes ji nedalyvavo prekių priėmimuose; ant visų krovinių važtaraščių nurodyti kontaktiniai telefonai J. T..
    7. Kiekviename krovinyje yra datų seka - pasikrovimo gamykloje laikas, atvykimas į Klaipėdą, užsakymas transportininkams pargabenti krovinį iš Klaipėdos, pasikrovimo ir išsikrovimo objekte datos, transporto sąskaitose nurodytas pasikrovimo-išsikrovimo laikas. Taigi, kiekvieną krovinį lydi daugybė susietų dokumentų, ir priešingai, nei teigia apeliantė nėra jokio chaoso
    8. Apeliantės parašų ant PVM sąskaitų-faktūrų nėra, kadangi ji nebuvo atvykusi į ieškovės buveinę pasiimti sąskaitų. PVM sąskaitos-faktūros apeliantei buvo perduotos per jos įgaliotą asmenį J. T. bei papildomai išsiųstos paštu jos nurodyti adresu Tilto 33-5, Vilnius.
    9. Ieškovė per visą laikotarpį nėra gavusi pretenzijų dėl prekės kokybės, spalvos (pristatytos plytos su kodu K681NF, o ne K682NF), kiekio ar pristatymo laiko, išskyrus 2007 m. rugsėjo 4 d. gautą J. T. pretenziją, kuomet ieškovė atvežė užsakytus čerpių priedus, tačiau neperdavė jų apeliantei, nes ši turėjo didelį įsiskolinimą už jai pristatytas prekes. Apeliantei apmokėjus dalį skolos, buvo perduoti minėti čerpių priedai. Šio fakto negalima laikyti kaip ieškovės netinkamo prievolių vykdymo.

7IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
  3. Dėl rašytinių paaiškinimų. Apeliacinės instancijos teisme 2017 m. rugsėjo 6 d. gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose iš esmės nurodoma apeliantės nuomonė dėl ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų bei patikslinami apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.
  4. Apeliacinis procesas pradedamas dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo asmeniui padavus apeliacinį skundą ir jį teismui priėmus (CPK 301–315 straipsniai). Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį bylos šalys turi galimybę išdėstyti visus teisinius argumentus byloje kilusiais klausimais. Dėl šių procesinių dokumentų formos ir turinio, pateikimo tvarkos CPK nustatyti specialūs reikalavimai; po to, kai yra priimamas apeliacinis skundas, kitai bylos šaliai sudaroma galimybė pateikti dėl apeliacinio skundo atsiliepimą. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CK nenustatyta šalims procesinės teisės teikti teismui kitokius, negu šiame kodekse išvardyti, procesinius dokumentus.
  5. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 17 punkte nurodytus argumentus, nenustačiusi pagrindo daryti išlygas iš CPK 323 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, sprendžia, kad apeliantės rašytinius paaiškinimus priimti atsisakytina.
  6. Dėl apeliantės įsiskolinimo ieškovei. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. balandžio 11 d. ieškovė ir apeliantė sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėja (ieškovė) įsipareigojo pateikti pirkėjai (atsakovei) prekes pagal Sutarties priedus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, o pirkėja įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas. Ieškovė UAB „Sidonos statybinės medžiagos“ pristatė statybines medžiagas ir išrašė bei pateikė atsakovei apmokėti 46 816,71 Lt sumai PVM sąskaitą faktūrą 2006 m. gruodžio 29 d. SSM Nr. 497 bei 4 314,60 Eur sumai PVM sąskaitą faktūrą 2007 m. birželio 29 d. SSM Nr. 611. 2006 m. balandžio 26 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 8 000 Lt avansą už plytas, o 2007 m. rugsėjo 19 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 30 000 Lt pagal sąskaitą faktūrą PVM 2006 m. gruodžio 29 d. SSM Nr. 497.
  7. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad ieškovė byloje pagrindė savo ieškinio reikalavimus, apeliantė ieškovės argumentų leistinais objektyviais įrodymais nepaneigė, todėl ieškovės ieškinys skundžiamu sprendimu pagrįstai laikytas įrodytu.
  8. Minėta, kad tarp šalių 2006 m. balandžio 11 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 060411/JUR pagrindu buvo susiklostę pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad Sutarties priede Nr. 1 šalys susitarė, jog pardavėja parduos pirkėjai klinkerines plytas, K682NF, 26 pal. (48 vnt. / m2, 416 vnt. / pal.), bendra prekių kaina - 22462,67 Lt (6505,64 Eur); Sutarties priedu Nr. 2 - skiedinį mūrijimui VM01.16, 7 pal., 41 kg / m2 1 cm siūlė, bendra prekių kaina - 8904,28 Lt (2578,86 Eur); Sutarties priedu Nr. 3 - molio čerpes, rudas F15 (320 vnt. / pal.), 14,5 vnt. / m2 / pal. (154,48 kv. m.); vėjalentinę čerpės kairė, 2,8 vnt. / m (28 vnt.); vėjalentinę čerpės dešinė, 2,8 vnt. / m (28 vnt.), bendra prekių kaina – 10 175,94 Lt (2947,15 Eur). Bendra užsakytų prekių suma sudaro 41 542,89 Lt. Taip pat buvo užsakyta papildomų prekių už 9588,42 Lt. Ieškovė apeliantei viso atvežė prekių už 51 131,31 Lt sumą, tačiau atsakovė atliko mokėjimus tik 38 000 Lt, todėl ieškovė suskaičiavo, kad liko neapmokėta 3803,09 Eur (13131,31 Lt) suma.
  9. Šiuo atveju apeliantė įrodinėja, kad dalis prekių jai nebuvo pateiktos (pristatytos), o už pristatytas prekes ji yra atsiskaičiusi, 2007 m. rugsėjo 19 d. pavedimu pervesdama 30 000 Lt. Šią aplinkybę apeliantė įrodinėjo argumentais, jog krovinio gabenimo važtaraščiai yra nepasirašyti, jų datos nesutampa su ieškinyje nurodytomis datomis, neatitinka prekių pavadinimai ir kiekiai neatitinka.
  10. Ginčo prekės buvo vežamos pagal krovinio gabenimo važtaraščius, kuriuose tiesiogiai įvardinta krovinio pasikrovimo data, adresas, iškrovimo adresas (( - ), J. ir telefono numeris), taip pat įvardinti prekių pavadinimai bei kiekiai. Ieškovė taip pat pateikė atsakovei pristatytų prekių užsakymų dokumentus, gamintojų pasikrovimo dokumentus bei transportininkų sąskaitas. Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi nurodytų dokumentų visumą, daro išvadą, kad ieškovė įrodė, kad apeliantei pristatė prekes, už kurias ji nėra atsiskaičiusi, t. y. chronologiškai atitinka krovinių pasikrovimo-iškrovimo datos bei apeliantės užsakytų prekių kiekiai ir pavadinimai. Vien ta aplinkybė, kad keliuose važtaraščiuose skiriasi krovinio pristatymo data ir prekės kodas, nepaneigia aukščiau padarytos teisėjų kolegijos išvados dėl prekių pristatymo, nes kaip teisingai nurodo ieškovė, kai kuriuose važtaraščiuose nurodyta buhalterijoje užpajamuotų prekių data pagal gautą gamintojo sąskaitą, o ne apeliantei į objektą pristatyta prekių data; nurodyta konkrečios plytų degimo partijos kodas, o ne bendras gamyklos plytų kodas ir pan. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi prekių pristatymo (gavimo) tvarka, kai prekes priima atsakovės įgaliotas asmuo J. T.. Šias aplinkybes patvirtina tiek važtaraščių grafoje „Iškrovimo adresas“ nurodytas vardas J. ir jo telefono numeris, tiek ir 2007 m. rugsėjo 4 d. J. T. rašyta pretenzija ieškovei dėl prekių užsakymo, kurioje nurodoma, kad J. T. 2007 m. sausio 17 d. telefonu užsakė prekes, tačiau iki šiol jų negavo. Byloje esantis 2005 m. spalio 26 d. įgaliojimas taip pat patvirtina, kad apeliantė J. T. buvo įgaliojusi imtis visų reikalingų veiksmų dėl žemės sklype, ( - ), esančių statinių nugriovimo, ir gyvenamojo namo, kitų statinių statybos bei rekonstrukcijos. Nors apeliantė nurodo, kad ji nebuvo įgaliojusi trečiųjų asmenų užsakinėti prekes iš ieškovės, tačiau kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog minėtą įgaliojimą pateikė ieškovė, įrodo priešingas aplinkybes. Prekių pristatymo ir skolos faktą patvirtina ir 2008 m. rugsėjo 9 d. pačios ieškovės raštas, kuriame ji nurodo, kad už gautas prekes yra sumokėjusi 38000 Lt, liko nesumokėta dėl netinkamo ieškovės prievolių vykdymo 3542,89 Lt. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog apeliantei perdavė prekių viso už 51131,31 Lt sumą, o apeliantė savo ruožtu atsiskaitė tik už dalį pristatytų prekių.
  11. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – „onus probandi“) paskirstymo taisyklė. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo pagal ieškovės išrašytas ir atsakovo nepamokėtas sąskaitas faktūras už pastarajam pateiktas prekes. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – „ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat“).
  12. Minėta, kad ieškovė prekių perdavimą ir įsiskolinimo likutį įrodinėjo PVM sąskaitomis-faktūromis, krovinio gabenimo važtaraščiais, pristatytų prekių užsakymų dokumentais, gamintojų pasikrovimo dokumentais bei transportininkų sąskaitomis. Apeliantė, apsiribodama teiginiais, kad PVM sąskaitos-faktūros, yra jai neįteiktos ir jos nepasirašytos, pati jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadas apie nepristatytas prekes ir (ar) identifikuoti tokių prekių kiekius, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Ir nors sąskaitos faktūros paskirtis, be kita ko, yra įforminti įvykusį prekių pateikimą, o kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą kaip tokį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje s Nr. 3K-3-484/2009, kt.), tačiau šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinant šalių tarpusavio santykių pobūdį, jų teisių ir pareigų turinį (apimtį) sąskaitos-faktūros nėra vieninteliai įrodymai.
  13. Pasak apeliantės, šalių sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, o jos 3.1. punkto nuostatos prieštarauja sutarties prieduose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 nurodytoms sąlygoms. Teisėjų kolegija, vertindama ginčo šalių teisinius santykius, pažymi ir papildo pirmosios instancijos teismo nagrinėtas aplinkybes, kurios yra svarbios sprendžiant dėl atsakovės gebėjimų suprasti ir tinkamai įvertinti sudaromo sandorio esmę. Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantė yra teisininkė, turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nors ginčo teisiniuose santykiuose atsakovė veikė kaip privatus fizinis asmuo, tačiau jos profesinės veiklos pobūdis suponuoja išvadą, kad ji suvokė ar turėjo suvokti sudaromo sandorio esmę ir jo pasekmes, dėl ko, sudarydama sandorį, privalėjo veikti atidžiai ir rūpestingai. Dėl paminėto kolegija nelaiko atsakovės silpnesniąją šalimi ginčo teisiniuose santykiuose.
  14. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė apeliantės įsiskolinimo faktą bei jo dydį (CPK 185straipsnis).
  15. Dėl senaties taikymo. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės reikalavimą taikyti bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą motyvuodamas tuo, jog jis nėra praleistas ar pasibaigęs. Apeliantė su tokiu teismo argumentu nesutiko nurodydama, kad ji už prekes turėjo sumokėti per 3 dienas nuo prekių pristatymo.
  16. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taikant ieškinio senaties institutą, visų pirma būtina nustatyti pažeistos asmens teisės momentą (kada faktiškai buvo pažeista asmens teisė arba kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie pažeistą teisę). Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga). Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 1 dalimi, bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.
  17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad senaties termino pradžia laikytina 2007 m. rugsėjo 19 d., kai atsakovė sumokėjo 30000 Lt už statybines prekes. Teisėjų kolegija su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu nesutinka. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo-paradavimo sutarties 2.1, 2.2 punktuose ir Prieduose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 prie Sutarties nustatyta, jog už prekes atsiskaitoma per tris dienas nuo prekių pristatymo, taip pat į tai, kad paskutinę PVM sąskaitą-faktūrą ieškovė atsakovei išrašė 2007 m. birželio 6 d., senaties termino pradžia laikytina 2007 m. birželio 10 d., ieškovė į teismą kreipėsi 2016 m. gruodžio 29 d., todėl laikytina, kad 10 metų senaties terminas praleistas nebuvo. Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai nurodė senaties termino eigos pradžią, tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad senaties terminas praleistas nebuvo.
  18. Dėl trečiojo asmens (ne)įtraukimo. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl J. T. pareigų, todėl jis turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, to nepadarius yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
  19. Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, konstatuojamas tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
  20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šio konkretaus sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo taikymo galimybę, yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; kt.). Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2013).
  21. Šioje byloje ginčo objektas yra skolos priteisimas, kildinamas iš Pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir apeliantės V. J., todėl teisėjų kolegijos vertinimu bylos išsprendimas J. T. teisėms ir pareigoms įtakos neturės, jis nėra Pirkimo-pardavimo sutarties šalis. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino pačios atsakovės išduoto įgaliojimo J. T. turinį, o ne priešingai.
  22. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

10Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai