Byla 2S-1724-520/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjos Danutė Kutrienė, Liuda Uckienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės (įkeisto daikto savininkės) M. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. kovo 25 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus G. B. pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Nustatė

2Pareiškėjas (kreditorius) G. B. kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismą su pakartotiniu pareiškimu ir prašė parduodi iš varžytynių įkeistą hipotekos lakštu Nr. 01/1/2007/0017429 nekilnojamąjį turtą- butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir išieškoti iš paskolos gavėjos M. E. 155 000 Lt negrąžintos skolos, 41 850 Lt delspinigių (už 90 dienų), 133 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad pagal 2007-06-27 paskolos sutartį paskolos gavėja M. E. pasiskolino iš jo 126 000 Lt. 2009-07-08 buvo pasirašytas papildomas susitarimas, pagal kurį paskolos suma padidinta iki 155 000 Lt ir skolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2009-08-27. Laiku negrąžinus paskolos, paskolos gavėja įsipareigojo mokėti 0,3 proc. dydžio delspinigius. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-01-24 nutartimi paskolos gavėja buvo įspėta per mėnesį grąžinti paskolos davėjui skolą, tačiau skolos negrąžino.

3Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. kovo 25 d. nutartimi nutarė išieškoti skolą: 155 000 Lt negrąžintos paskolos, 41 850 Lt delspinigių bei 133 Lt žyminio mokesčio, iš viso: 196 983 Lt, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį M. E. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-01-24 nutartimi minėtas įkeistas nekilnojamasis daiktas buvo areštuotas, kad nutartis skolininkei buvo įteikta 2011-01-27 pasirašytinai, tačiau hipoteka užtikrinta prievolė nebuvo įvykdyta, kad skolą sudaro 155 000 Lt negrąžintos paskolos, 41 850 Lt delspinigių bei 133 Lt žyminio mokesčio ir, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, tenkino kreditoriaus prašymą.

4Skolininkė (įkeisto daikto savininkė) M. E. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad pareiškėjas teismui pateikė 2007-06-27 paskolos sutartį, kurios 5 p. nustatyta skolininkės pareiga mokėti 0,3 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Teismas pažeidė CPK 4 str., nes nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kuria pripažįstama, kad net 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos, kad teismų praktikoje tam tikrais atvejais delspinigiai yra sumažinami iki 0,02 proc. dydžio. Teismui yra suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys sutaria dėl netesybų dydžio. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas 41 850 Lt delspinigių akivaizdžiai pažeidė ne tik CPK, teisingumo, sąžiningumo principus, bet ir jos interesus, kadangi neatsižvelgė į tai, kad paskolos sutartimi nustatytų delspinigių dydis sudaro daugiau kaip 109 proc. per metus, t. y. teismas neatsižvelgė į prievolės ir delspinigių dydį, kuris viršijo minimalius kreditoriaus nuostolius, į tai, kad ji nėra verslo subjektas, todėl pažeidė materialinės teisės normas. Teismas, priimdamas nutartį išieškoti skolą, parduodant jai priklausantį nekilnojamąjį daiktą (butą), neįsitikino, kad tai nepadarys neproporcingai didelės neigiamos įtakos jos šeimos interesams. Hipoteka įkeistas ir nuosavybės teise jai priklausantis butas yra vienintelis gyvenamasis būstas, kuriame ji gyvena su dukterimi R. E., gim. (duomenys neskelbtini), E. E., gim. (duomenys neskelbtini), mama J. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei teta Z. T. Dukrai E. E. konstatuotas dalinis autizmas ir emocinis sutrikimas, o jos mama J. K. serga parkinsono liga. Dėl šių aplinkybių, buto pardavimas iš varžytynių pažeistų ne tik jos interesus, bet padarytų neigiamą įtaką jos sergančiai nepilnametei dukrai ir mamai.

5Pareiškėjas (hipotekos kreditorius) G. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad CK 6.73 str. 2 d. bei CK 6.258 str. 3 d., nustatant netesybų dydį, hipotekos teisėjas negali taikyti. Šios nuostatos gali būti taikomos tik nagrinėjant bylą ginčo teisenos tvarka, kadangi būtina nustatinėti faktines aplinkybes, kurios supaprastina bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo procesine tvarka negali būti nustatinėjamos.

6Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

7Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nukreipė išieškojimą į kreditoriaus G. B. pakartotiniame pareiškime nurodytą skolininkei M. E. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą dėl 155 000 Lt negrąžintos paskolos, 41 850 Lt delspinigių bei 133 Lt žyminio mokesčio: iš viso 196 983 Lt išieškojimo.

8Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorius G. B. ir M. E. 2007-06-27 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolos davėjas G. B. paskolino paskolos gavėjai M. E. 126 000 Lt. Pagal šios sutarties 5 p. šalių susitarimu vėluojant grąžinti paskolą, paskolos gavėja įsipareigojo mokėti paskolos davėjui 0,3 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (b. l. 22). Kreditorius ir skolininkė 2009-07-08 sudarė papildomą susitarimą prie 2007-06-27 paskolos sutarties, pagal kurį padidino paskolos sumą iki 155 000 Lt (paskolos davėjas papildomai paskolino 29 000 Lt), paskolos grąžinimo terminą pratęsė iki 2009-08-27 (b. l. 23). Prievolės pagal paskolos sutartį ir susitarimą prie paskolos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas įkeistu nekilnojamuoju turtu, t. y. butu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-25, 26). Skolininkė paskolos negrąžino, todėl kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė areštuoti įkeistam hipotekos lakštu Nr. 01/1/2007/0017429 turtui- butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir išieškoti iš skolininkės 155 000 Lt negrąžintos paskolos, 41 850 Lt delspinigių už 90 dienų ir 133 Lt žyminio mokesčio (b. l. 21). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011-01-24 nutartimi šį pareiškimą tenkino. Kadangi per vieną mėnesį nuo įspėjimo įteikimo dienos skolininkė kreditoriui skolos negrąžino, nesumokėjo delspinigių, kreditorius kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo (b. l 40). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011-03-25 nutartimi nutarė išieškoti skolą: 155 000 Lt negrąžintos paskolos, 41 850 Lt delspinigių bei 133 Lt žyminio mokesčio, iš viso: 196 983 Lt, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą: butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį M. E. (b. l. 42).

9Skolininkė savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismui yra suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys sutaria dėl netesybų dydžio, kad teismas, priteisdamas 41 850 Lt delspinigių akivaizdžiai pažeidė ne tik CPK, teisingumo, sąžiningumo principus, bet ir jos interesus, neatsižvelgdamas į tai, kad paskolos sutartimi nustatytų delspinigių dydis sudaro daugiau kaip 109 proc. per metus, t. y. kad teismas neatsižvelgė į prievolės ir delspinigių dydį, kuris viršijo minimalius kreditoriaus nuostolius, į tai, kad ji nėra verslo subjektas. Taip pat skolininkė nurodo, kad buto pardavimas iš varžytynių pažeistų ne tik jos interesus, bet padarytų neigiamą įtaką jos sergančiai nepilnametei dukrai ir mamai. Su šiais skolininkės ir įkeisto daikto savininkės atskirojo skundo argumentais nesutiktina.

10Specialiosios proceso teisės normos (CPK XXXVI skyrius), nustatančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. CPK 558 str. reglamentuojama pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka, t. y. CK 4.192 str. nustatytos hipotekos kreditoriaus teisės kreiptis dėl skolos išieškojimo įgyvendinimo procedūra. Gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, hipotekos teisėjas privalo patikrinti, ar kreditoriaus reikalavimas pradėti išieškojimą yra pagrįstas. Įkeisto daikto areštas yra privaloma šios procedūros dalis, tačiau neatskiriama jos dalis yra ir skolininko bei įkaito davėjo įspėjimas apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą – nurodytos teisės normos pagrindu priimta nutartimi hipotekos teisėjas ne tik areštuoja įkeistą daiktą, bet ir įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduodamas iš varžytynių arba perduodamas kreditoriui administruoti. Įspėjimas, kuris suteikia skolininkui galimybę įvykdyti prievolę ir taip išvengti priverstinio išieškojimo iš įkeisto daikto, turi būti jam įteiktas, ir tai taip pat yra privaloma sąlyga išieškojimo iš įkeisto turto procedūrai pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-01-24 nutartis skolininkei M. E. buvo asmeniškai įteikta 2011-01-27 (b. l. 36). Per minėtoje nutartyje nurodytą vieno mėnesio įspėjimo terminą skolininkė skolos, delspinigių negrąžino, todėl kreditorius su pakartotiniu pareiškimu kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

11Plėtodamas šių taisyklių aiškinimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nurodytos teismų praktikos nuostatos negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010). Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 Nr. 3K-3-211/2008). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkė M. E. sudarė paskolos sutartį su kreditoriumi G. B., abi sutarties šalys yra fiziniai asmenys. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių buvo sudarytos paskolos ir hipotekos vartojimo sutartys.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia klausimų, kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Tokia nuostata yra įtvirtinta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005). Tai reiškia, kad ginčas dėl paskolos sutartimi nustatytų palūkanų dydžio, kiti iš sutarties kilę ginčai yra nagrinėtini CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka.

13Skolininkė taip pat nurodo, kad išieškojimas iš jai priklausančio vienintelio būsto, kuriame jie gyvena su dviem savo dukromis, mama ir teta negali būti pradėtas, nes buto pardavimas iš varžytynių pažeistų ne tik jos interesus, bet padarytų neigiamą įtaką jos sergančiai nepilnametei dukrai ir mamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skolininkė M. E. sudarytame hipotekos lakšte Nr. 01/1/2007/0017429 4.2 p. patvirtino, kad įkeičiamas daiktas nėra įkeičiamo daikto savininko šeimos ir/ar jo nepilnamečių vaikų gyvenamoji patalpa, įkeičiamam daiktui nėra taikomas šeimos turto teisinis režimas (įkeičiamo daikto savininkės šeima kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena ir savo gyvenamąją vietą yra deklaravę įkeičiamo daikto savininkui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini)), o 4.3 p. nustatyta, kad lakšto sudarymas ir įkeičiamo daikto įkeitimas jokiu būdu nepažeidžia įkeičiamo daikto savininko ir jo šeimos ir/ar jo nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų (b. l. 25). Skolininkė M. E. ir jos dukros E. ir R. E. savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), deklaravo 2011-05-20 (b. l. 62), t. y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Be to, CPK 663 str. nurodyti apribojimai išieškant iš fizinio asmens turto nėra taikomi tais atvejais, kai yra išieškoma iš įkeisto turto (CPK 663 str. 5 d.).

14Dėl aukščiau nurodytų argumentų atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

15Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus skolininkės (įkeisto daikto savininkės) M. E. atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš skolininkės (keisto daikto savininkės) M. E. į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

16Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337-339 str.,

Nutarė

17Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

18Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB “Swedbank” įmokos kodas 5660) iš skolininkės (įkeisto daikto savininkės) M. E. 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Pareiškėjas (kreditorius) G. B. kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės... 3. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. kovo 25 d.... 4. Skolininkė (įkeisto daikto savininkė) M. E. atskiruoju skundu prašo teismo... 5. Pareiškėjas (hipotekos kreditorius) G. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą... 6. Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina... 7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame... 8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorius G. B. ir M. E. 2007-06-27... 9. Skolininkė savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismui yra suteikta... 10. Specialiosios proceso teisės normos (CPK XXXVI skyrius), nustatančios bylų... 11. Plėtodamas šių taisyklių aiškinimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad hipotekos teisėjas... 13. Skolininkė taip pat nurodo, kad išieškojimas iš jai priklausančio... 14. Dėl aukščiau nurodytų argumentų atskirasis skundas atmestinas, pirmosios... 15. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su... 16. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 17. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. kovo 25 d.... 18. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija...