Byla 2A-231-345/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Virginijos Volskienės, sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitė, dalyvaujant ieškovei N. J., jos atstovei advokatei Z. R., atsakovui S. J. ir jo atstovui advokatui Šarūnui Vilčinskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui S. J. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei bei atsakovo S. J. priešieškinį ieškovei N. J. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei; trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ savarankišką reikalavimą ieškovei N. J. ir atsakovui S. J. dėl skolos išieškojimo, tretieji asmenys AB DnB NORD bankas, UAB Karoliniškių būstas“, UAB „Snoro lizingas“.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovė N. J. kreipėsi į teismą ir, jį patikslinusi, prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sudarytą tarp jos ir atsakovo S. J., padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui L. J. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis nuo 2009-06-01 iki vaiko pilnametystės, o taip pat priteisti nepilnamečiam sūnui 4 000 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2009-06-01. Taip pat prašė pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į trijų kambarių butą, esantį ( - ), nustatant, kad ieškovė pagal 2006-02-22 AB DnB NORD banke su atsakovu sudarytą būsto kreditavimo sutartį suteiktą kreditą grąžins iš asmeninių lėšų ir kompensacijos iš atsakovo neprašys. Nurodė, kad sutartiniai įsipareigojimai kreditoriui UAB „Snoro lizingas“ po santuokos nutraukimo turi atitekti atsakovui, nes tai yra jo asmeninė prievolė. Sutiko, kad butas, esantis ( - ), būtų pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe. Nurodė, kad sutinka su UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Karoliniškių būstas“ reikalavimais. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su atsakovo reikalavimu priteisti iš jos 31 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją, kadangi atsakovui, pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, gautos lėšos buvo išleistos atsakovo iki santuokos sudarymo susidariusioms skoloms padengti, buto, esančio ( - ), įsigijimui, atsakovo išlaikymui ir naujoms atsakovo skoloms padengti. Nurodė, kad atsakovas ilgą laiką nedirbo, šeima nesirūpino, neteikė jokio išlaikymo ir savo nepilnamečiui sūnui, todėl atsakovas yra skolingas ieškovei už jos išleistas lėšas šeimos ir atsakovo išlaikymui. Prašė po santuokos nutraukimo palikti J. pavardę.

5Atsakovas S. J. priešieškiniu sutiko su ieškinio reikalavimais dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Nurodė, jog sutinka, kad butas, esantis ( - ), nuosavybės teise būtų priteistas ieškovei, nustatant ieškovei pareigą išmokėti likusią būsto kredito sumą, tačiau prašė priteisti jo naudai iš ieškovės 31 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją, kurią sudaro jo asmeninės lėšos, kuriomis jis prisidėjo prie minėto buto pirkimo. Prašė pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe butą, esantį ( - ). Nurodė, kad sutinka su UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Karoliniškių būstas“ reikalavimais. Pažymėjo, kad įsipareigojimai kreditoriui UAB „Snoro lizingas“ po santuokos nutraukimo turi atitekti atsakovui, nes tai yra jo asmeninį prievolė.

6Išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą ir buities tyrimo aktą, kuriame nurodė, kad skyrius neprieštarauja dėl nepilnamečio L. J. gyvenamosios vietos nustatymo su motina (ieškove) ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį.

7Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo 1 613,87 Lt skolą už šilumos energiją, 14,46 Lt metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas ir procesines palūkanas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas turėjo solidariai atsakyti už prievolės mokėti mokesčius už butui, esančiam ( - ), tiekiamą šilumos energiją vykdymą, tačiau laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2010-01-31 susidarė 1 613,87 Lt skola už tiekiamą šilumos energiją. Pabrėžė, kad už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2010-03-05 ieškovei ir atsakovui paskaičiuotos 14,46 Lt metinės materialios palūkanos.

8Trečiasis asmuo UAB „Karoliniškių būstas“ nurodė, kad ieškovės ir atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį iki 2010-01-31 suteiktas namo, esančio ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, priežiūros, remonto ir kitas komunalines paslaugas sudaro 1 212,77 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas butas, esantis ( - ), buvo įgytas po santuokos tarp ieškovės ir atsakovo sudarymo, UAB „Karoliniškių būstas" pareiškė, kad ieškovės ir atsakovo įsiskolinimas turi būti priteistas iš abiejų skolininkų solidariai.

9Trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas nurodė, kad neprieštarauja N. J. ieškinio reikalavimams, kuriais ieškovė prašo teismo jos nuosavybėje palikti bankui hipoteka įkeistą butą, esantį ( - ), ir nereikalauja iš atsakovo S. J. jokios kompensacijos bei įsipareigoja grąžinti bankui negrąžintus kreditus.

10Trečiasis asmuo UAB „Snoro lizingas“ nurodė, kad sutinka, kad sutartiniai įsipareigojimai po santuokos nutraukimo atitektų tik atsakovui.

11Vilniaus miesto antras apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį ir trečiųjų asmens reikalavimus tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jog šalys nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. gyvena atskirai, nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio, abi šalys pripažįsta dalį savo kaltės dėl šeimos iširimo, konstatuoja, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pabrėžė, kad abiem sutuoktiniams prašant, teismas sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, buities tyrimo aktu (1 t., b.l. 78-79), duomenimis, kad atsakovas nuo 2008 metų rugpjūčio mėnesio gyvena atskirai nuo šeimos, neskiria vaikui tinkamo dėmesio, beveik nebendrauja, neteikia vaikui jokios materialinės paramos, nusprendė, kad šalių nepilnamečio vaiko interesai bus tinkamai apsaugoti, jam gyvenant kartu su motina (ieškove). Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su sūnumi ir jo dalyvavimo vaiko auklėjimo procese, atsakovo bendravimo su nepilnamečiu L. J. tvarka nenustatytina. Pabrėžė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo vaikui dydis yra pagrįstas, atsakovas ieškovės prašomą priteisti išlaikymą sutinka mokėti, todėl nurodė, jog nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2009-06-01) iki vaiko pilnametystės atsakovas privalės teikti vaikui išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis 400 Lt dydžio išmokomis. Pažymėjo, kad atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, todėl iš jo priteistinas išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimas už 10 mėnesių, tai yra nuo 2008-08-01 iki ieškinio pareiškimo dienos 2009-06-01. Nurodė, kad remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais butas, esantis ( - ), pripažintinas atsakovo S. J. asmenine nuosavybe. Nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų seka, kad 2006-02-06 atsakovas pardavė pirkėjai R. P. jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį ( - ), už 96 000 Lt. Pabrėžė, kad atsakovas savo teiginio, kad pirkėja R. P. be sutartyje nurodytos 96 000 Lt sumos papildomai sumokėjo jam už šį butą 60 258 Lt, nepagrindė jokiais įrodymais. Pabrėžė, kad iš byloje pateiktos nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2006-02-08 tarp S. J. ir R. P. seka, kad šalių susitarimu daiktas parduodamas už 96 000 Lt; pirkėjas 2 000 Lt gauna grynais pinigais, o likusius 94 000 Lt AB bankas „Nord/LB Lietuva“ perveda tokiu būdu : 70 721,11 Lt pardavėjo S. J. įsiskolinimui padengti pagal 2004-05-17 kredito sutartį, ir 23 278,89 Lt į N. J. sąskaitą (1 t. b.l. 155-158). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2006-03-30 iš ieškovės sąskaitos pervesta 19 712 Lt galutiniam atsiskaitymui pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį už įsigytą butą, esantį ( - ). Pabrėžė, kad atsakovo teiginį apie tai, kad 16 000 Lt buvo sumokėta agentams iš jo asmeninių lėšų paneigia bylos medžiaga: iš pateiktos 2005-12-09 sutarties, sudarytos tarp D. K. įmonės ir ieškovės seka, kad už vykdytojo paslaugas klientas įsipareigoja sumokėti vykdytojui 16 000 Lt šios sutarties pasirašymo dieną, tuo tarpu buto, esančio ( - ), pardavimo sutartis buvo sudaryta žymiai vėliau, tai yra 2006-02-26. Nurodė, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad gautos lėšos už parduotą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį ( - ), buvo panaudotos atsakovo asmeninėms prievolėms iki santuokos su ieškove padengti bei buto, esančio ( - ), įsigijimui. Be to, teismas atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus, kad šalims nustojus vesti bendrą ūkį, ieškovė savo asmeninėmis lėšomis apmokėdavo abiejų butų išlaikymo išlaidas, savo asmeninėmis lėšomis mokėdavo bankui kredito įmokas, skirdavo lėšas ir atsakovo bei jų nepilnamečio sūnaus išlaikymui, kadangi atsakovas pastoviai nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, kitus įrodymus, konstatavo, jog buto, ( - ), kainą šalys apmokėjo iš banko gautais pinigais, todėl atsakovo reikalavimas priteisti jam iš ieškovės 31 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją atmestinas. Nurodė, kad trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, kadangi jis įrodytas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Nurodė, kad butas, esantis ( - ), buvo įgytas po santuokos tarp ieškovės ir atsakovo sudarymo, per visą skolos susidarymo laikotarpį santuoka buvo galiojanti, todėl ieškovė ir atsakovas pagal neįvykdytą prievolę trečiajam asmeniui UAB „Karoliniškių būstas“ atsako solidariai. Pabrėžė, kad Ieškovei ir atsakovui sutinkant, trečiajam asmeniui UAB „Snoro lizingas“ neprieštaraujant, prievolė UAB „Snoro lizingas“ pripažintina atsakovo S. J. asmenine prievole.

12Atsakovas S. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovės atsakovui 31 000 Lt, iki įsiteisės teismo sprendimas panaikinti teismo nurodymą dėl skubaus teismo sprendimo vaiko išlaikymo vykdymo. Nurodo, kad pinigai už parduotą butą, esantį ( - ), buvo pervesti į N. J. mokėjimo kortelę. Iš šių pinigų buvo nupirktas butas, esantis ( - ), ir liko dar 31 000 Lt N. J. sąskaitoje. Teigia, kad negali suprasti, kaip tų pačių lėšų, gautų už tą patį daiktą iš to paties asmens dalis gali būti paskirta kaip asmeninės atsakovo lėšos, o dalis kaip neįrodytos. Pabrėžia, kad teismas, atmetęs atsakovo priešieškinį, turėjo priteisti vaiko išlaikymui 120 Lt per mėnesį. Mano, jog teismas privalėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad atsakovas nepretenduoja į butą, esantį ( - ), kuris yra bendra jungtinė nuosavybė. Pažymi, kad priešieškinio esmė yra ta, kad jeigu atsakovui priteisiama 31 000 Lt suma, tai kitos sąlygos ir jo sutikimas galioja.

13Ieškovė N. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 96 000 Lt suma gauta pardavus atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį ( - ), buvo panaudota atsakovo asmeninių skolų padengimui: grąžino asmeninę skolą NORD/LB bankui ir 19 712 Lt pervedė R. H. už įsigytą butą, esantį ( - ). Pabrėžė, kad už minėtą butą faktiškai sumokėjo 40 000 Lt, nes tokią pardavimo kainą sutarties šalys suderino 2006-03-23 preliminarioje sutartyje. Pagrindinėje sutartyje šalys nurodė 35 000 Lt sumą ir susitarė, kad pirkėjai N. ir S. J. iš sutarties sumos sumokės 15 288 Lt A. K., o 19 712 Lt - R. K.. Pažymi, kad butą, esantį adresu ( - ), šalys įsigijo 2006-01-30, t.y. atsakovas savo asmeninio turto dar nebuvo pardavęs ir asmeninių lėšų neturėjo. Nurodo, kad butą, esantį adresu ( - ), išlaikė tik ieškovė, taip pat dengė atsakovo asmeninę skolą bei siuntė pinigus atsakovui pragyvenimui. Pabrėžia, kad nepilnamečiam sūnui L. J. priteistas išlaikymo dydis yra pagrįstas bei atitinka vaiko poreikius, be to, išlaikymo dydžio neginčija ir pats atsakovas.

14Trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo klausimą dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti pagal byloje esančius įrodymus.

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo S. J. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamam teismo sprendimui panaikinti.

17Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė atsakovo reikalavimą iš ieškovės priteisti 31000 Lt dydžio piniginę kompensaciją, nurodydamas, jog pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), gauti pinigai buvo pervesti į N. J. mokėjimo kortelę ir šių pinigų buvo nupirktas butas, esantis ( - ), o 31 000 Lt liko N. J. sąskaitoje, kurie yra jo asmeninės lėšos, todėl turi būti priteistos iš ieškovės. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog atsakovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį ( - ) R.P. už 96000 Lt bei įvertinęs kitus byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog atsakovo gautos lėšos buvo panaudotos atsakovo asmeninėms prievolėms įvykdyti iki santuokos su ieškove padengti bei buto ( - ), įsigijimui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalims nustojus vesti bendrą ūkį, ieškovė savo asmeninėmis lėšomis apmokėdavo abiejų butų išlaikymo išlaidas, savo asmeninėmis lėšomis mokėdavo bankui kredito įmokas, skirdavo lėšas ir atsakovo bei jų nepilnamečio sūnaus išlaikymui, kadangi atsakovas nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, todėl nesat įrodymų, jog atsakovas savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo įsigyjant butą ( - ) ir šio buto įsigijimo kainą šalys iš banko gautais pinigais, atsakovo reikalavimą priteisti jam 31000 Lt dydžio kompensaciją atmetė. Teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai.

18CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

19Bylos duomenys tvirtina, kad 2006-02-08 tarp R. P. ir S. J. buvo sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teisė priklausantį butą, esantį ( - ) R. P. (b.l. 155-158, t.1) ir šalys šios aplinkybės neginčijo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Sutarties 3.1 punktas numatė, kad šalių susitarimu butas parduodamas už 96000 Lt: 2000 Lt atsakovas gavo grynaisiais pinigais, likusius 70721,11 Lt R. P. perveda į AB banko „NORD/LB“ Vilniaus skyriaus banko sąskaitą, o 23278,89 Lt į ieškovei priklausančią sąskaitą. Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, jog butas buvo parduotas už žymiai didesnę kainą, nei buvo nurodyta sutartyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. P. pervedė 23278,89 Lt į ieškovės N. J. sąskaitą, 70721 Lt AB DnB NORD bankui, 19721 Lt iš ieškovės N. J. sąskaitos 2006-03-30 pervesta galutiniam atsiskaitymui pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį už įsigytą butą ( - ) (b.l. 65, t.1). 2010-01-15 tarp AB NORD banko, N. J. ir S. J. buvo sudarytas susitarimas Nr. 882-06IV/1 dėl 2006-02-22 kreditavimo sutarties Nr. 882-06IV sąlygų pakeitimo, kuriuo apeliantas buvo atleistas nuo atsakomybės prie banką nuo įsipareigojimų pagal 2006-02-22 kreditavimo sutartį Nr. 882-06IV įvykdymą, t.y. už kreditavimo sutarties kartu su vėlesniais jos pakeitimais bei papildymais, tinkamą įvykdymą atsakinga liko ieškovė. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nesant įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nurodytas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, jog R. P. be minėtoje sutartyje nurodytų 96000 Lt sumos papildomai atsakovui dar sumokėjo 60258 Lt. Bylos duomenys tvirtina, kad 2006-03-30 iš ieškovės sąskaitos pervesta 19712 Lt galutiniam atsiskaitymui pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį už įsigytą butą ( - ). 2006-03-29 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu šalys iš V.Č. nupirko butą ( - ) (b.l. 151-154, t. 1). Pastarąja sutartimi šalys sutarė, kad šalys butą perka už 40 000 Lt, kurią šalys suderino 2006-03-23 preliminarioje sutartyje bei šios aplinkybės šalys tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme neginčijo. Sutarties nuostatos numatė, jog 15288 Lt ieškovė ir atsakovas grynaisiais pinigais sumoka A. K., o 19712 Lt šalys sumokėjo R. H. (3.1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog lėšos gautos už apelianto asmeninės nuosavybės teise priklausantį parduotą butą ( - ), panaudotos atsakovo asmeninėms prievolėms iki santuokos su ieškove padengti bei buto ( - ). Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas ilgą laiką neturėjo nuolatinio darbo, neturėjo pastovių pajamų ir šias aplinkybes pripažino pats atsakovas. Be to, iš ieškovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovė atsakovui nuolat siųsdavo pinigų sumas, mokėdavo skolas už butų išlaikymą, kredito įmokas bankui (b.l. 51-95, t.2). Teisėjų kolegija, laikydamasi įrodymų vertinimo taisyklių, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, jog visos apelianto gautos lėšos už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto ( - ), pardavimą, buvo panaudotos tiek paties atsakovo asmeninėms, tiek šeimos reikmėms iki santuokos iširimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas netenkinęs atsakovo reikalavimo priteisti jam iš ieškovės 31000 Lt piniginę kompensaciją, padarė įrodymais pagrįstą išvadą, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 178 str., 182 str. 1 d. 5 p., 185, 187 str.).

20Apeliantas taip pat savo skunde nurodo, kad teismas, atmetęs atsakovo priešieškinį, turėjo priteisti vaiko išlaikymui 120 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį.

21Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2010; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-71/2010; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-596/2009; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2009; 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-303/2008; kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, būtinų vaikui išlaikyti lėšų dydį (CK 3.155-3.156, 3.131, 3.163, 3.192 str.), iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nors atsakovas ir nurodo, kad tokio dydžio išlaikymas yra per didelis ir tokio teikti negali, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti, apeliantas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Atsakovas, būdamas jauno amžiaus ir pilnai pajėgus dirbti, nes nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis negali susirasti darbo, kad turėtų galimybę tinkamai išlaikyti nepilnametį vaiką, taip pat byloje nenustatyta, kad jis dabartiniu metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Todėl teisėjų kolegija atsakovo motyvą, kad 400 Lt priteistas išlaikymas kas mėnesį periodinėmis išmokomis, vertina tik kaip atsakovo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo nepilnamečiui vaikui (CPK 185 str., CK 1.5 str.), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.). Taip pat pažymėtina, jog tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Atsakovas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis neturi pakankamai lėšų išlaikyti nepilnametį vaiką, neatleidžia jo visiškai nuo šios pareigos vykdymo.

22CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr.1368). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai atsižvelgė išlaikymo dydį reglamentuojančias teisės aktų nuostatus, teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio išlaikymas gali patenkinti būtiniausius vaiko poreikius, o atsakovo siūlomas 120 Lt išlaikymo dydis tam būtų nepakankamas ir šių poreikių neužtikrintų, dėl to jo mažinti nėra pagrindo, nes ir tai pažeistų nepilnamečio vaiko interesus.

23Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis turi atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (b.l. 160) 30,80 Lt. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, kurios neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl apeliantas įgijo pareigą atlyginti ieškovei šias bylinėjimosi išlaidas(CPK 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

24Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

26Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti iš atsakovo S. J. 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų ieškovės N. J. naudai.

28Priteisti iš atsakovo S. J. valstybės naudai 30,80 Lt (trisdešimt litų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovė N. J. kreipėsi į teismą ir, jį patikslinusi, prašė nutraukti... 5. Atsakovas S. J. priešieškiniu sutiko su ieškinio reikalavimais dėl... 6. Išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 7. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti solidariai iš... 8. Trečiasis asmuo UAB „Karoliniškių būstas“ nurodė, kad ieškovės ir... 9. Trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas nurodė, kad neprieštarauja N. J.... 10. Trečiasis asmuo UAB „Snoro lizingas“ nurodė, kad sutinka, kad sutartiniai... 11. Vilniaus miesto antras apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimu... 12. Atsakovas S. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus... 13. Ieškovė N. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo... 14. Trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 17. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė atsakovo... 18. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine... 19. Bylos duomenys tvirtina, kad 2006-02-08 tarp R. P. ir S. J. buvo sudaryta... 20. Apeliantas taip pat savo skunde nurodo, kad teismas, atmetęs atsakovo... 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra... 22. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą,... 23. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos... 24. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 26. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimą palikti... 27. Priteisti iš atsakovo S. J. 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato atstovavimo... 28. Priteisti iš atsakovo S. J. valstybės naudai 30,80 Lt (trisdešimt litų 80...