Byla 2-1837-329/2014
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas” atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovo UAB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovei pagal įgaliojimą A. M., trečiojo asmens UAB „Kauno grūdai“ atstovui advokatui Viliui Masiuliui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos geležinkeliai“, trečiajam asmeniui UAB „Kauno grūdai“ dėl turtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 300 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (2 tomo 85-86 b.l.).

3Ieškinyje nurodė, kad 2010-03-03, apie 12.50 val. A. Z., vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Passat CC, v/n ( - ) pravažiuodamas geležinkelio bėgius, esančius ( - ), įvažiavo į automobilių kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, minėta transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių privalomuoju draudimu. Įvažiavus į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, aukščiau minėta transporto priemonė buvo apgadinta, policijos pareigūnai nustatė, kad kelyje buvusi duobė buvo apsemta vandens, kelio ženklais nepažymėtos duobės vairuotojui nebuvo įmanoma pastebėti, todėl vairuotojo veiksmuose nebuvo nustatyta kelių eismo taisyklių pažeidimo. Ieškovas transporto priemonės apžiūros metu nustatė eismo įvykio metu padarytus sugadinimus, draudėjas pateikė ieškovui transporto priemonės remonto darbų atlikimą patvirtinančią sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta 730 Lt transporto priemonės remonto kaina. Įvertinęs pateiktą dokumentą, ieškovas 2010-04-15 atlygino dalį patirtos žalos – 303,31 Lt ir nustatęs dėl eismo įvykio atsakingą asmenį, 2011-03-30 išmokėjo besąlyginės išskaitos dydžiu sumažintą išmokos dalį – 300 Lt, tai yra iš viso ieškovas atlygino 603,31 Lt eismo įvykio metu patirtų nuostolių tokiu būdu įgydamas atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį. Dalį draudimo išmokos ieškovui atlygino Kauno miesto savivaldybė, tačiau liko neatlyginta likusi dalis draudimo išmokos – 300 Lt. Teigė, kad geležinkelio pervažos, esančios ( - ) valdytojas yra atsakovas AB “Lietuvos geležinkeliai“, todėl minėta bendrovė, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, privalo prižiūrėti ir remontuoti šioje geležinkelio pervažoje esantį automobilių kelio ruožą. Ieškinyje teigiama, jog atsakovas privalėjo užtikrinti kad jo valdomoje geležinkelio pervažoje esantis automobilių kelio ruožas būtų tinkamos būklės, nurodyta, kad, ieškovo manymu, atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos būklės, buvo patirta turtinė žala, atsakovo neveikimas buvo tiesioginė pasekmės (žalos atsiradimo) priežastis. Atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys, kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių buvus CK 6.270 str. 1 d. numatytas aplinkybes, todėl, ieškovo manymu, yra visos būtinos sąlygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę.

4Ieškovo atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinį, prašė ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje kilo problema, kadangi nėra galimybės objektyviai nustatyti vietą, kurioje įvyko autoįvykis, transporto priemonę vairavęs asmuo taip pat negalėjo nurodyti, kurioje kelio vietoje iš tikrųjų yra duobė. Nurodė, kad šiuo atveju AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Kauno grūdai“ turėtų atsakyti solidariai, kadangi jie yra geležinkelio bėgių bendraturčiai. Ieškovas, pasinaudodamas įstatyme numatyta teise nukreipti reikalavimą į vieną iš solidarių skolininkų, šiuo atveju nukreipė reikalavimą į AB „Lietuvos geležinkeliai“, kadangi ši bendrovė yra atsakinga už pervažų priežiūrą. Taip pat nurodė, jog, ieškovo manymu, šiuo atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas, atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ dalyvauja bylos procese nuo 2012 m., todėl jam buvo žinomos ginčo aplinkybės. Jei teismas manytų, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

5Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį AB „Lietuvos geležinkeliai“ atžvilgiu atmesti ir pakeisti atsakovą – vietoj AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakovu nurodant AB „Kauno grūdai“. Nurodė, kad AB „Kauno grūdai“ priklausantis ginčo kelio ruožas turi geležinkelio pravažiuojamojo kelio statusą, šio geležinkelio kelio padėtis Veiverių plente atitinka viešojo naudojimo pervažos sąvoką, galiojantys įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai numato, kad privažiuojamųjų geležinkelio kelių pervažos turi būti techniškai tvarkingos, jas savo lėšomis prižiūri pervažos savininkas, už eismo saugumą minėtose pervažose atsako privažiuojamojo geležinkelio kelio savininkas – šiuo atveju AB „Kauno grūdai“. Atsakovo manymu, nagrinėjamo ginčo atveju turėtų būti taikomos ne ieškovo nurodytos bendro pobūdžio Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekso teisės normos, bet 2005-01-27 Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-36 patvirtintų Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių nuostatos, reglamentuojančios tiek geležinkelio infrastruktūros, tiek kitų juridinių asmenų teises ir pareigas. Atsakovo manymu, iš ieškovo pateiktų rašytinių dokumentų (2010-03-03 policijos eismo įvykio vietos schemos, 2010-03-03 tarnybinio pranešimo) darytina išvada, kad minėtoje policijos schemoje nubrėžtas pirmasis geležinkelio kelias yra AB „Kauno grūdai“ priklausantis geležinkelio kelias, todėl, atsakovas mano, kad atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ reikalaujamą žalą turi ne AB „Lietuvos geležinkeliai“, o AB „Kauno grūdai“ (2 tomo 98-99, 102-103 b.l.).

6Pateiktuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo ieškinį tenkinti (2 tomo 137-139 b.l.). Teigė, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo vietoje ( - ) ginčo įvykio metu buvo (ir dabar yra) dvi geležinkelio pervažos, esančios greta, o ne viena kaip parodyta 2010-03-03 eismo įvykio schemoje. Be to, atsakovo manymu, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas turi pareigą prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančią pervažą Nr. ( - ), o trečiasis asmuo turi pareigą prižiūrėti pervažą Nr. ( - ), abi pervažos yra ginčo vietoje. Paaiškino, kad 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais atsakovas remontavo pervažą Nr. ( - ), o trečiasis asmuo – pervažą Nr. ( - ), pervažų remontas buvo atliekamas pagal atskiras rangos sutartis, be to, trečiasis asmuo aukščiau nurodytos pervažos remontą atliko žinodamas, kad turi pareigą ją prižiūrėti. Teigė, kad esminę reikšmę šiame ginče turi duobės, į kurią įvažiavo A. Z., vieta, kuri turi būti tiksliai nustatyta siekiant išsiaiškinti, kuris subjektas yra atsakingas, tuo tarpu pats ieškovas nurodė, jog tikslios ginčo duobės vietos nežino, minėtą faktą patvirtina ir byloje esantys A. Z. paaiškinimai bei jo rašyti prašymai draudimo išmokai gauti, taip pat trečiojo asmens paaiškinimai. Atsakovo manymu, reikalaujamos žalos ieškovas būtų nepatyręs, jeigu būtų elgęsis rūpestingai, ieškovas nurodė, kad, žinodamas įvykio kaltininką – Kauno miesto savivaldybę, išmokėjo 300 Lt, nenustačius kalto asmens, kaip parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino pats ieškovas, 300 Lt nebūtų išmokėta, ieškovo reikalaujama priteisti žala nebūtų atsiradusi. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog konkretus kaltininkas nėra žinomas, tuo tarpu ieškovas turėjo pareigą išsiaiškinti, ar tikrai Kauno miesto savivaldybė buvo atsakinga dėl ginčo įvykio ir ar nėra kitų, galimai atsakingų asmenų. Atsakovo manymu, žala ieškovui atsirado dėl paties ieškovo neapdairumo ir nerūpestingumo, be to, ieškinio patenkinimo atveju, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, turėtų būti atsižvelgta į nagrinėjamos bylos pobūdį, sprendžiant dėl procesinių palūkanų, atsakovo manymu, turėtų būti atsižvelgta ir į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei į tai, kad byla ne dėl šalių kaltės kelis kartus buvo persiunčiama iš vieno teismo į kitą. Taip pat nurodė, kad atsakovas palaiko trečiojo asmens nuomonę ir argumentus, dėl kurių ieškovo reikalavimui turėtų būti taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, kadangi įvykis įvyko 2010-03-03, o reikalavimą atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovas pateikė tik 2013-05-10.

7Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu, nurodė, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyta tikslios įvykio vietos, nėra aišku, kur įvyko įvykis – kelyje ar pervažoje, todėl nėra aišku, kas yra atsakingas už žalą, be to, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad būtent AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra atsakingi už padarytą žalą. Prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovas, reikšdamas reikalavimą AB „Lietuvos geležinkeliai“, praleido 3 metų ieškinio senaties terminą, teigė, kad tenkinti ieškovo prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo nėra pagrindo, kadangi ieškovas nenurodė jokių motyvų, kurie galėtų būti pagrindas praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti.

8Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad reikalavimas ieškovui kyla iš deliktinės civilinės atsakomybės, aplinkybė, kad tokį reikalavimą pareiškė draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo teises į žalos atlyginimą, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Pagal formuojamą teismų praktiką, subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens draudėjui padarytos žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusįjį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis – draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, tai yra toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje. Eismo įvykis įvyko 2010-03-03, o reikalavimą atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovas pareiškė tik 2013-05-10 patikslinęs Kauno apygardos administraciniam teismui pareikštą skundą ir pakeitęs atsakovą iš Kauno miesto savivaldybės į AB „Lietuvos geležinkeliai“, todėl, trečiojo asmens manymu, yra pagrindas atmesti ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tuo atveju, jei teismas spręstų, jog nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį, teigė, jog ieškinys nepagrįstas, kadangi nėra visų, būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Nurodė, jog ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad A. Z. įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje esančią duobę toje vietoje, už kurios priežiūrą prie viešojo naudojimo geležinkelio pervažos, esančios ( - ) atsakinga AB „Lietuvos geležinkeliai“, tačiau, trečiojo asmens manymu, byloje nėra patikimų duomenų, kurioje konkrečioje važiuojamoje kelio dalyje buvo duobė, todėl negalima daryti išvados, jog eismo įvykis tikrai įvyko viešojo naudojimo geležinkelio pervažos zonoje, už kurios priežiūrą ir remontą yra atsakinga atsakovas, o ne gatvės zonoje, už kurios priežiūrą ir remontą yra atsakinga Kauno miesto savivaldybė (2 tomo 107-110 b.l.)

9Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus nesutikimo su ieškiniu motyvus, nurodė, jog nėra tiksliai nustatyta eismo įvykio vieta, todėl nėra aišku, kas turėtų būti atsakovas šioje byloje. Prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovas, reikšdamas reikalavimą AB „Lietuvos geležinkeliai“, praleido įstatyme nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, jog, prašydamas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ieškovas nenurodė jokių praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų, nenurodė jokios priežasties praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimui. Nesutiko, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Kauno grūdai“ yra solidarūs skolininkai, mano, kad nagrinėjamu atveju galėtų kilti tik AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybė, kadangi minėta bendrovė turi pareigą prižiūrėti geležinkelio pervažas ir 10 metrų atstumą aplink pervažą, AB „Kauno grūdai“ neturi pareigos prižiūrėti pervažas. Kadangi įvykio vietos apžiūra po eismo įvykio buvo atlikta nekokybiškai, mano, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog už žalą yra atsakinga AB „Lietuvos geležinkeliai“. Po liūties toje vietoje, kurioje įvyko įvykis, kelias buvo apsemtas, nesimatė kelio dangos, todėl duobė, į kurią įvažiavo A. Z. automobilis, galėjo būti visai ne pervažoje, o kelio, už kurio priežiūrą atsakinga Kauno miesto savivaldybė, dangoje, ieškovo reikalavimas pradžioje ir buvo nukreiptas į Kauno miesto savivaldybę, kuri atlygino ieškovei dalį žalos, be to, nukentėjęs žmogus nagrinėjant bylą administraciniame teisme irgi negalėjo nurodyti duobės vietos.

10Ieškinys atmestinas.

11Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012-09-20 pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 300 Lt turtinės žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis skunde nurodyti UAB „Mačiūnai“ ir A. Z. (1 tomo 4-6 b.l.). 2012-10-10 Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. ( - ) AB „Lietuvos geležinkeliai“ įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu (1 tomo 3 b.l.). Transporto priemonė Volkswagen Passat Coupe CC, v/n ( - ) laikotarpiu nuo 2008-10-16 iki 2010-10-15 buvo apdrausta transporto priemonių privalomuoju draudimu; draudikas – AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas – UAB „Mačiūnai“ (1 tomo 10, 11-12, 85, 86-87 b.l.). 2010-03-03 eismo įvykio metu automobilis Volkswagen Passat Coupe CC, v/n ( - ) pravažiuodamas geležinkelio bėgius, esančius ( - ) įvažiavo į automobilių kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, minėtam automobiliui buvo padaryta žala (1 tomo 13, 14, 33, 88, 89, 90-91 b.l. ), eismo įvykio metu kelio danga buvo dalinai užlieta vandeniu, bet neslidi, kelio duobės transporto priemonės vairuotojas nematė, negalėjo nurodyti tikslios kelio duobės vietos (1 tomo 15 b.l., 2 tomo 66 b.l.). 2010-03-03 nutarimu buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties (1 tomo 16, 92 b.l.). 2010-03-03 A. Z. pateikė draudikui AB „Lietuvos draudimas“ prašymą išmokėti draudimo išmoką (1 tomo 17, 93 b.l.), AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonės Volkswagen Passat Coupe CC, v/n ( - ) apžiūros metu nustatė eismo įvykio metu padarytus sugadinimus (1 tomo 18, 94 b.l.), draudėjas UAB „Mačiūnai“ pateikė ieškovui transporto priemonės remonto darbų atlikimą patvirtinančią sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta 730 Lt transporto priemonės remonto kaina (1 tomo 19, 95 b.l.), AB „Lietuvos draudimas“ atlygino eismo įvykio metu patirtus nuostolius, iš viso 603,31 Lt (1 tomo 20-22, 96-98 b.l.). Kauno miesto savivaldybė atsakydama į 2011-03-15 AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją informavo, kad atlygino dalį žalos – 100,31 Lt (1 tomo 23, 29, 99 b.l., 2 tomo 22-24 b.l.), 2012-03-30 AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su pretenzija per 15 dienų sumokėti 300 Lt draudiko išmokėtos žalos atlyginimo (1 tomo 25, 100 b.l.). Kauno miesto savivaldybė 2012-06-13 atsakymu netenkino 2012-03-30 pretenzijos dėl 300 Lt žalos atlyginimo (1 tomo 26-27, 101-102 b.l.). Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1510-644/2012 byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui (1 tomo 66-67, 68 b.l.). 2012-11-23 Kauno miesto apylinkės teismui pateiktu ieškiniu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimą dėl 300 Lt žalos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškė Kauno miesto savivaldybei, AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje nurodyti trečiuoju asmeniu (1 tomo 73-75), po procesinio dokumento trūkumų šalinimo pateiktame ieškinyje AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodyti trečiuoju asmeniu (1 tomo 82-84 b.l.). Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškovo AB „Lietuvos draudimas “ ieškinį dėl 300 Lt žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ( 1 tomo 120-123 b.l.). Kauno apylinkės teismas 2013-01-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims A. Z., UAB „Mačiūnai“, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo perdavė pagal teismingumą Kauno apygardos administraciniam teismui (1 tomo 134-135, 150 b.l.). Susisiekimo komunikacijos – Geležinkelio privažiuojamieji keliai, esantys prie ( - ) gatvės priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Kauno grūdai“, 2004-11-24 pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu, minėta sutartimi tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Kauno grūdai“ yra nustatyta geležinkelio privažiuojamųjų kelių naudojimosi tvarka tarp sutarties šalių (2 tomo 2-3, 4-5, 6-12, 13-14, 15-18, 19 b.l.). 2013-04-10 Kauno apygardos administraciniam teismui pateiktame patikslintame skunde dėl 300 Lt žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ atsakovu nurodė Kauno miesto savivaldybę, AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodyti trečiuoju asmeniu (2 tomo 20-21 b.l.). VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad vienas iš dviejų geležinkelio kelių, einančių per ( - ) esančią Kaune (ginčo vietoje) priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“ (2 tomo 26-30 b.l.), ( - ) esančią Kaune (ginčo vietoje) kerta dveji geležinkelio keliai, kurių dalis priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“, kiti – kitiems juridiniams asmenims (2 tomo 31 b.l.). Atliktų darbų aktas Nr. 1 patvirtina, kad rangovas UAB „Gelmagis“ atliko Kauno stoties ( - ) kelyno ( - ) kelyje geležinkelio pervažos per ( - ) gatvę remonto darbus, užsakovas AB „Kauno grūdai“ (2 tomo 51-52, 56-57 b.l.), taip pat buvo atliktas Kauno stoties ( - ) kelyno ( - ) kelyje geležinkelio pervažos per ( - ) gatvę paprastasis remontas, užsakovas UAB „Gelmagis“, techninę užduotį remonto darbams parengė AB „Lietuvos geležinkeliai“ (2 tomo 53, 54-55, 58, 59-61 b.l.). Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ Kauno apygardos administraciniam teismui pateiktame 2013-05-10 patikslintame skunde atsakovu nurodė AB „Lietuvos geležinkeliai“ (2 tomo 62-63 b.l.), Kauno apygardos administracinis teismas 2013-06-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-779-428/13 administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“, tretiesiems asmenims UAB „Mačiūnai“, A. Z., Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, AB „Kauno grūdai“ dėl turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo perdavė pagal teismingumą nagrinėti Kauno apylinkės teismui (2 tomo 77-78 b.l.).

12Dėl ieškinio senaties taikymo

13Atsakovo atstovė ir trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu, taip pat trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį ( 2 tomo 107-110 b.l.) bei atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose (2 tomo 137-139 b.l.) prašė ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį.

14Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę ir kt. CK 1.124 straipsnis numato, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

15Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 126 str. 1 d., 2 d.). Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CPK 1.128 str.).

16Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2010-03-03, AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimą atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl 300 Lt žalos atlyginimo pareiškė 2013-05-10 (2 tomo 62-63 b.l.), iki 2013-05-10 reikalavimą dėl 300 Lt žalos atlyginimo AB „Lietuvos draudimas“ reiškė Kauno miesto savivaldybei, AB „Lietuvos geležinkeliai“ į administracinę bylą Nr. I-1510-644/2012 trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo įtraukti 2012-10-10 Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi (1 tomo 3 b.l.). Taigi, byloje nustatyta, kad iki 2013-05-10 reikalavimai dėl žalos atlyginimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ nebuvo reiškiami, bendrovė byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu.

17CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio subrogaciją draudimo teisiniuose santykiuose, 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Pagal kasacinio teismo praktiką subrogacija ir regresinė prievolė draudimo teisiniuose santykiuose skiriasi. Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri paprastai atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką: kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, skolininko prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė, prievolė, kuri sieja skolininką ir skolininko prievolę įvykdžiusį asmenį. Tuo tarpu subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008).

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009, išaiškino, kad subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Dėl to subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 str.) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

19Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas, teismo nustatytas aplinkybes, įstatymines nuostatas bei nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas kreiptis teisminės gynybos dėl 300 Lt žalos atlyginimo baigėsi 2013-03-03, tuo tarpu reikalavimą atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovas pareiškė 2013-05-10, tai yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovo atstovo argumentą, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ bylos procese dalyvavo nuo 2012 m. spalio mėnesio, todėl jam turėjo būti žinomos ginčo aplinkybės, kadangi iki 2013-05-10 AB „Lietuvos geležinkeliai“ byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, jokie reikalavimai bendrovei nebuvo reiškiami.

20Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė, teismui sprendžiant, jog ieškovas reikalavimui dėl 300 Lt žalos atlyginimo pareikšti praleido ieškinio senaties terminą, atnaujinti praleistą terminą, atsakovo ir trečiojo asmens atstovai teismo posėdžio metu prašė neatnaujinti praleisto termino, teigė, jog ieškovo atstovas nenurodė priežasčių, dėl kurių praleido ieškinio senaties terminą, taip pat nenurodė jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas.

21CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Ieškovo atstovas, teismo posėdžio metu prašydamas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nepateikė jokių įrodymų apie svarbias termino praleidimo priežastis, nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pagrįstumą, aplinkybių, kurioms esant nutrūksta ieškinio senaties terminas, nenustatyta. Pažymėtina, kad ieškovas, būdamas profesionalus draudikas, turėjo pareigą tinkamai išsiaiškinti visas 2010-03-03 draudiminio įvykio aplinkybes, nustatyti už žalą atsakingą asmenį ir kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ginimo. Tuo tarpu ieškovas, teismo manymu, neišsamiai išsiaiškinęs eismo įvykio aplinkybes, tai yra, neišsiaiškinęs, kurioje kelio vietoje buvo duobė, į kurią įvažiavus automobiliui Volkswagen Passat CC, v/n ( - ) buvo padaryta žala, 2012-09-20 kreipėsi į teismą pareikšdamas reikalavimą dėl 300 Lt žalos atlyginimo Kauno miesto savivaldybei, ir tik vykstant teisminiam nagrinėjimui, 2013-05-10 reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė AB „Lietuvos geležinkeliai“.

22Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo atstovo prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo.

23Esant nustatytoms teismo nurodytoms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams, esant atsakovo prašymui, taikytinas ieškinio senaties terminas ir šiuo pagrindu ieškinys atmestinas (CK 1.124 str., 1.125 str., 1.126 str., 1.128 str.).

24Kitus šalių nurodytus argumentus teismas pripažįsta teisiškai nereikšmingais ir todėl dėl jų nepasisako.

25Dėl bylinėjimosi išlaidų.

26Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus ieškovo ieškinį, jo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

27Šioje byloje valstybė patyrė 42,52 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268- 270 str., teismas

Nutarė

29ieškinį atmesti.

30Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilniuje, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, Swedbank, AB, banko kodas 73000, valstybei 42,52 Lt (keturiasdešimt du litai 52 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

31Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai... 2. ieškovas kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo... 3. Ieškinyje nurodė, kad 2010-03-03, apie 12.50 val. A. Z., vairuodamas... 4. Ieškovo atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinį, prašė ieškinį... 5. Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį AB... 6. Pateiktuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad nėra jokio teisinio ir... 7. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu, nurodė, kad... 8. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad... 9. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012-09-20... 12. Dėl ieškinio senaties taikymo... 13. Atsakovo atstovė ir trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu, taip pat... 14. Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui... 15. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to,... 16. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2010-03-03, AB „Lietuvos... 17. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio subrogaciją draudimo teisiniuose... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje... 19. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas, teismo nustatytas aplinkybes,... 20. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė, teismui sprendžiant, jog... 21. CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad... 22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo... 23. Esant nustatytoms teismo nurodytoms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams,... 24. Kitus šalių nurodytus argumentus teismas pripažįsta teisiškai... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 27. Šioje byloje valstybė patyrė 42,52 Lt išlaidas, susijusias su procesinių... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268-... 29. ieškinį atmesti.... 30. Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas... 31. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...