Byla 2A-1167-265/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės ir Aušros Maškevičienės, sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant ieškovei E. S., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės FMĮ UAB Baltic S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovei FMĮ UAB Baltic S. S. dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, dėl dviejų mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos priteisimo, dėl delspinigių už laiku nesumokėtą atlyginimą ir dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atleidimą iš darbo 2010-07-29 įsakymo Nr. 20100729/01 pagrindu neteisėtu; nutraukti 2007-09-24 neterminuotą darbo sutartį Nr. 7 teismo sprendimu; priteisti darbo užmokestį pagal DK 297 str. 4 d., t.y. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2010-07-29 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas – 1165,84 Lt; priteisti nepriskaičiuotus delspinigius 0,07 % nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo remiantis Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluoto mokėjimo įstatymo 2 str. l d.; sutinkamai su DK 140 str. l d. 2 p. priteisti dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 5753,14 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė skirdama drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarką. Atsakovė nepateikė nurodymo raštu pateikti paaiškinimą dėl neatvykimo į darbą, ieškovės kaltė dėl neatvykimo į darbą nustatyta nebuvo. Apie atleidimą iš darbo ieškovė buvo informuota tik 2010-07-30 dienos pranešimu, kurį gavo tik 2010-08-28. Ieškovė 2010-07-23 atsakovės administracijai elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, kuriuo prašė raštu informuoti apie darbdavio darbo vietą, t.y. kur turi atvykti po vaiko priežiūros atostogų, tačiau jokio atsakymo negavo. Ieškovė 2010-07-26 buvo nuvykusi atsakovės registracijos adresu ( - ), kur iki vaiko priežiūros atostogų buvo jos darbo vieta, tačiau šiuo adresu iškabos su atsakovės pavadinimu bei atsakovės vadovo nerado. Ieškovės žiniomis, atsakovė iš šių patalpų išsikėlė 2010 m. liepos mėnesį. Ieškovė pažymi, kad 2007-09-24 darbo sutartyje Nr. 7 nurodytas atsakovės registracijos adresas ( - ), darbo sutarties sąlygų 1.1. punkte darbo vietos adresas nenurodytas - įrašyta FMĮ UAB „Baltic S. S.". Pagal DK 120 str. 2 d. darbo sutarties sąlygos, numatytos DK 95 str. (dėl įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio, darbuotojo darbo funkcijų (dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų), gali būti keičiamos esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui, išskyrus DK 121 str. numatytus atvejus. Atsakovės vadovas dokumentų (įspėjimų) apie būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimus nepateikė, taip pat neinformavo, kur bus ieškovės darbo vieta po vaiko priežiūros atostogų. Kadangi atsakovė neteisėtai nutraukė darbo sutartį ir atleidimo dieną neatsiskaitė, atsakovė privalo išmokėti su neteisėtu atleidimu susijusias išmokas.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-02-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 1165,84 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas; pripažino ieškovės atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu; panaikino paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo; pripažino darbo sutartį nutraukta nuo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisė ieškovei dviejų mėnesių dydžio išeitinę išmoką 5753,14 Lt; priteisė ieškovei už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-07-29 iki 2011-02-18 imtinai apskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį – 20230,62 Lt; priteisė ieškovei, dirbusiai penkių darbo dienų savaitės rėžimu, po 146,76 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-02-19 (sprendimo priėmimo dienos) iki šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisė ieškovei 2082,52 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei 300 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės valstybei 670,67 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės valstybei 4 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog tiek ieškovės, tiek atsakovės ketinimai ir tikslas buvo susitarti dėl ieškovės darbo vietos Klaipėdos mieste ir šalys, sudarydamos darbo sutartį, faktiškai susitarė dėl ieškovės darbo vietos Klaipėdos mieste, todėl ši darbo sutarties sąlyga šalims tapo privaloma kaip būtinoji darbo sutarties sąlyga. Darbdavys (atsakovė), žinodamas apie numatomą darbovietės adreso pakeitimą, turėjo iš anksto informuoti apie tokios darbo sutarties sąlygos pakeitimą darbuotoją (ieškovę), siekdamas susitarimo ir įsitikindamas, ar darbuotojas bus pajėgus dirbti pagal pasikeitusią darbo sutarties sąlygą ir ar sutiks su jos pakeitimu. Byloje nėra įrodymų dėl ieškovės informavimo raštu apie numatomą darbo vietos pakeitimą (Vilniuje) ir ieškovės raštiško išankstinio sutikimo dirbti Vilniuje. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė, pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms neatvyko dirbti į Vilnių siekė, kad būtų sprendžiama dėl darbo sutarties nutraukimo anksčiau su darbdaviu sutartomis sąlygomis, padarė išvadą, jog faktiškai ieškovė nesutiko dirbti pagal pasikeitusias darbo sąlygas. Teismas pripažino, kad ieškovės neatvykimas į darbą buvo nulemtas atsakovės neteistų veiksmų, kurie pasireiškė įstatymų pažeidimu, nesąžiningu veikimu ieškovės atžvilgiu, o ieškovė įrodė, jog į darbą ji neatvyko dėl svarbių priežasčių, todėl ieškovės nebuvimas darbe negali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (DK 235 str. 2 d. 9 p.). Be to, atsakovė pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, tai yra DK 35 str. 1 d., 240 str. 1 d., 238 str. reikalavimus. Teismas konstatavo, kad drausminė nuobauda ieškovei – atleidimas iš darbo buvo paskirta neteisėtai, todėl ją panaikino ir taikė DK 297 str. 4 d. numatytą alternatyvų pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdą.

4Atsakovė FMĮ UAB Baltic S. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo ji prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-18 sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir priimti naują sprendimą –apeliantės (atsakovės) skundą tenkinti, atmetant ieškovės ieškinį. Nurodo, kad teismas klaidingai aiškino ir taikė DK 95 str. Šalių sudarytoje darbo sutartyje nėra konkrečiai numatyta, kad šalys susitarė, jog ieškovės darbo vieta konkrečiai bus Klaipėdos mieste. Pažymi, kad atsakovė nekeitė būtinųjų sutarties sąlygų – darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų. Pažymi, kad buvo pateikti įrodymai dėl ieškovės informavimo apie numatomą darbo vietos pakeitimą (Vilniuje). Nurodo, kad ėmėsi visų priemonių nustatyti priežastims, kodėl ieškovė neatvyko į darbą, tačiau nenustačius ieškovės neatvykimo į darbą priežasčių nebuvo galimybės nustatyti, ar ieškovė į darbą neatvyko esant svarbioms priežastims, ar ne. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovės atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. nuo 2010-07-29 neteisėtu ir panaikino ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo remiantis vien formaliu drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu (atsakovė nepareikalavo ieškovės pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo). Apeliantė pažymi, kad pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą tenka darbuotoju, tačiau šiuo atveju ieškovė nepateikė neatvykimo į darbą pateisinančių priežasčių.

5Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-18 sprendimas yra teisngas ir pagrįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Atsakovės argumentai, kad ji nekeitė būtinųjų darbo sutarties sąlygų, yra nepagrįsti. Be to, ieškovė įrodė jos netvykimo į darbą pateisnančias priežastis.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

8Byloje kilo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrįstumo bei teisės normų, reglamentuojančių būtinąsias darbo sutarties sąlygas bei galimybės darbdaviui jas vienašališkai keisti, taikymo ir aiškinimo ypatumų.

9Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2007-09-24 ieškovė su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė pradėjo dirbti finansinio maklerio asistente. Atsakovės 2008-10-09 įsakymu ieškovei suteiktos vaiko priežiūros atostogos nuo 2008-10-10 iki 2010-07-25. Ieškovė laikotarpyje nuo 2010-07-16 iki 2010-07-26 ne kartą kreipėsi į atsakovę telefonu bei elektroniniu paštu, siekdama išsiaiškinti dėl savo darbo vietos pas atsakovę bei aptarti darbo santykių nutraukimo sąlygas. Atsakovė vieninteliu 2010-07-16 elektroniniu laišku pranešė ieškovei apie buveinės vietą Vilniuje, įmonės direktorių ir buhalterę. 2010-07-29 surašytas atsakovės aktas, jog ieškovė 2010 m. liepos 26, 27, 28, 29 dienomis neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, priimtas atsakovės įsakymas Nr. 20100729/01 atleisti ieškovę iš darbo už pravaikštas (DK 136 str. 3 d. 2 p.). Ieškovė 2010-08-28 iš atsakovės gavo 2010-07-30 pranešimą apie tai, kad ji atleista iš darbo už pravaikštas.

10Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės neatvykimas į darbą buvo nulemtas atsakovės neteistų veiksmų, kurie pasireiškė įstatymų pažeidimu, nesąžiningu veikimu ieškovės atžvilgiu, t.y. atsakovė, žinodama apie numatomą darbovietės adreso pakeitimą, turėjo iš anksto informuoti apie tokios darbo sutarties sąlygos pakeitimą ieškovę, siekdama susitarimo ir įsitikindama, ar darbuotoja bus pajėgi dirbti pagal pasikeitusią darbo sutarties sąlygą ir ar sutiks su jos pakeitimu. Apeliantė nurodo, kad šalių sudarytoje darbo sutartyje nėra konkrečiai numatyta, jog šalys susitarė, kad ieškovės darbo vieta konkrečiai bus Klaipėdos mieste, todėl teismas nepagrįstai laikė, kad ši darbo sutarties sąlyga šalims tapo privaloma kaip būtinoji darbo sutarties sąlyga. Kolegija sutinka, kad šalių sudarytoje darbo sutartyje nėra konkrečiai įvardinta ieškovės darbo vieta Klaipėdoje, tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tiek ieškovės, tiek atsakovės ketinimai ir tikslas buvo susitarti dėl ieškovės darbo vietos Klaipėdos mieste ir šalys, sudarydamos darbo sutartį, faktiškai susitarė dėl ieškovės darbo vietos šiame mieste (CK 6.193 str.), todėl ši darbo sutarties sąlyga šalims tapo privaloma kaip būtinoji darbo sutarties sąlyga (DK 95 str.). Šią išvadą suponuoja byloje nustatytos faktinės aplinkybės – ieškovės gyvenamoji vieta (Klaipėdos raj.), ieškovės darbo vieta nuo darbo sutarties sudarymo iki ginčo (Klaipėdos m.), atsakovės buveinės vieta, nurodyta juridinių asmenų registre, o taip pat ir darbo sutartyje (Klaipėdos m.), darbo sutarties sudarymo vieta (Klaipėdos m.). Nagrinėjamu atveju atsakovė, keisdama darbo sąlygas ir ieškovės darbo vietą perkeldama į kitą miestą, privalėjo gauti išankstinį raštišką darbuotojos sutikimą (DK 120 str. 2 d). Aplinkybių, kad toks ieškovės sutikimas būtų gautas ar būtų pasiektas kitas šalių susitarimas dėl darbo sąlygų pakeitimo, byloje nenustatyta. Atsakovės atstovės elektroniniu paštu 2010-07-16 ieškovei siųstas laiškas, kuriame nurodomas atsakovės buveinės adresas Vilniuje, negali būti laikomas tinkamu darbuotoju informavimu apie darbo sąlygų (darbo vietos) pakeitimą, juo labiau negali būti prilyginamas darbuotojo sutikimui dėl darbo sąlygų keitimo.

11Aukščiau nurodytais motyvais konstatavus, kad darbdavys tinkamai neinformavo ieškovės apie darbo vietos perkėlimą į kitą miestą ir negavo atitinamo ieškovės sutikimo, ieškovės neatvykimą į Vilniuje perkeltą darbo vietą pasibaigus darbo vaiko priežiūros atostogoms negalima traktuoti kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą DK 235 str. 2 d. 9 p. prasme. Pagal DK 235 str. 1 d. šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas galimų šiurkščių pažeidimų sąrašas, kurio 9 punkte šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą).

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kaip šiurkštaus kvalifikavimą, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje V. L. v. Užsienio reikalų ministerija, bylos Nr. 3K-3-125/2008). Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas yra priskirtinas prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006).

13Pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. UAB ,,Sanatorija ,,Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje J. Chmelnickienė v. IĮ „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007).

14Nagrinėjamu atveju ieškovės neteisėtas elgesys nenustatytas, nes, kaip jau buvo minėta, jos neatvykimas į darbą buvo nulemtas atsakovės neteistų veiksmų. Be to, byloje nenustatytos aplinkybės, kad ieškovės neatvykimas į darbą sukūrė kokių nors neigiamų padarinių atsakovės bendrovei ar būtų padaręs kokios įtakos bendrovės veiklos procesui. Taigi ieškovės veiksmai negali būti laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovei buvo paskirta neteisėtai.

15Kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovės atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu ir panaikino ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo remiantis vien formaliu drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu (atsakovė nepareikalavo ieškovės pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik įvertino darbdavio nesilaikymą drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, bet ir konstatavo darbo drausmės pažeidimo fakto nebuvimą. Šiuo atveju atsakovės nesilaikymas drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos buvo papildomas kriterijus vertinant ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo teisėtumą.

16Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2011-02-18 sprendimą, teisingai išaiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl šio sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai