Byla e2A-522-945/2018
Dėl nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartį įgyvendinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dalės Burdulienės, Mindaugo Šimonio,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BENU Vaistinė Lietuva, uždaroji akcinė bendrovė, apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BENU Vaistinė Lietuva, uždaroji akcinė bendrovė, ieškinį atsakovėms Viešajai įstaigai Jurbarko rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui ir Jurbarko rajono savivaldybei dėl nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartį įgyvendinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė ieškiniu (e. b. l. 1–7) prašė įpareigoti atsakoves Viešąją įstaigą Jurbarko rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą (toliau – Atsakovė I) ir Jurbarko rajono savivaldybę (toliau – Atsakovė II) vykdyti 2007 m. rugpjūčio 14 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (toliau – Nuomos sutartis) Nr. S89-39 8.2 punkto sąlygas, susijusias su ieškovės pirmenybės teise, palyginti su kitais asmenimis, atnaujinti Nuomos sutartį, įpareigoti Atsakovę II priimti sprendimą leisti Atsakovei I atnaujinti Nuomos sutartį su ieškove, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
    2. Atsakovė I atsiliepimu į ieškinį (e. b. l. 109) nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka.
    3. Atsakovė II atsiliepimu į ieškinį (dokumento nepavyko skaitmenizuoti, e. b. l. 107) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad 2007 m. rugpjūčio 14 d. Nuomos sutartyje yra nustatytas 10 metų Nuomos sutarties galiojimo terminas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ (2007 m. gegužės 27 d. – 2009 m. vasario 14 d. redakcija, galiojusi Nuomos sutarties sudarymo metu) 3.6 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti sudaroma ar nuomininko teisė atnaujinti sutartį gali būti įgyvendinama ne ilgesniam nei 10 metų terminui. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-338 patvirtintame Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos apraše nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas išnuomojamas tik viešo konkurso būdu, ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant ir termino pratęsimą). Atsakovei II suteiktos teisės nustatyti nuomos tvarką negali būti aiškinamos plečiamai ir suteikti didesnių teisių, nei nustatyta įstatymu.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu (e. b. l. 131–134) nusprendė ieškinio netenkinti, sprendimui įsiteisėjus panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
    2. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialus turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-338 patvirtino Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), kurio 40 punkte numatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas gali būti išnuomojamas ne ilgiau kaip l0 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą). Pagal Nuomos sutarties 8.2 punktą nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus, pasibaigus sutarties 8.1 punkte nustatytam terminui (10 metų) turi pirmenybės teisę, palyginti su kitais asmenimis, atnaujinti Nuomos sutartį. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagal Nuomos sutarties 8.2 punktą atnaujinti sutartį naujam terminui turėtų teisę reikalauti tik tuo atveju, jeigu bendras turto nuomos terminas neviršytų 10 metų.
    3. Teismas sprendė, kad Atsakovė II negali priimti sprendimo leisti Atsakovei I atnaujinti Nuomos sutartį, nes Atsakovė I savivaldybės turtą valdo panaudos pagrindais. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims.
    4. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės atstovas nuomos teisinius santykius įrodinėjo Nuomos sutarties ir CK nuostatomis, neatsižvelgdamas į tai, jog disponavimo ginčo patalpomis tvarką reglamentuoja specialieji viešosios teisės aktai, todėl ieškinio netenkino.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu (e. b. l. 145–151) ieškovė prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, kadangi vienu argumentu dėl būtinybės taikyti viešąsias teisės normas teismas atmetė kelis savarankiškus ieškinio reikalavimus, nepasisakė dėl ieškovės cituotos teismų praktikos panašiose bylose.
      2. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis taikoma išnuomojant valstybės turtą. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Įstatyme nėra nurodyta, kad savivaldybės turtas gali būti išnuomojamas ne ilgiau kaip 10 metų terminui (įskaitant nuomos sutarties atnaujinimą). Pritaikydamas specialiosios normos analogiją teismas pažeidė CK nustatytas analogijos taikymo taisykles. Ieškinio atmetimą teismas argumentuoja Aprašo normomis, tuo pripažindamas, kad savivaldybės turto nuomos santykiai yra sureglamentuoti, o tokiu atveju negali būti taikoma įstatymo analogija.
      3. Aprašo, kuris yra už įstatymą žemesnės teisinės galios aktas, nuostata dėl maksimalios nuomos termino trukmės, nesant tokios nuostatos specialiame įstatyme, nepaneigia CK 6.482 straipsnio 1 dalyje ir Nuomos sutarties 8.2 punkte įtvirtintos ieškovės teisės. Teismas nesivadovavo normų konkurencijos taisyklėmis, todėl netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir pažeidė teisės aktų viršenybės principą.
      4. Kadangi Nuomos sutartis sudaryta 10 metų terminui, teismo argumentas, jog pagal Nuomos sutarties 8.2 punktą atnaujinti Nuomos sutartį naujam terminui ieškovė turėtų teisę tik tuo atveju, jeigu bendras nuomos terminas dar neviršytų 10 metų, iš esmės reiškia Nuomos sutarties 8.2 punkto pripažinimą negaliojančiu.
      5. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas draudimas panaudos turėtojui išnuomoti daiktą reiškia, kad turto išnuomoti neturi teisės Atsakovė I, tačiau nereiškia, kad tokio turto savininkas (šiuo atveju Atsakovė II) negali priimti sprendimo išnuomoti panaudos teise valdomą turtą ar sprendimu leisti tai padaryti panaudos teisės turėtojui. Šią išvadą patvirtina ir Atsakovės II veiksmai inicijuojant patalpų viešo nuomos konkurso procedūras.
      6. Teismas taip pat nepasisakė dėl atsakovių neveikimo. Atsakovė I nesilaikė pareigos pranešti ieškovei apie jos teisę atnaujinti Nuomos sutartį, nebendradarbiavo ieškovei teikiant prašymus dėl termino atnaujinimo. Atsakovė II taip pat nesiėmė veiksmų, kurie leistų įgyvendinti Nuomos sutarties 8.2 punkto sąlygas.
    2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (e. b. l. 156–160) Atsakovė II prašo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad maksimalus nuomos sutarties terminas įtvirtintas Apraše, priimtame vadovaujantis įstatymu. Tvirtinant aprašą buvo laikomasi normų, reglamentuojančių valstybės turto nuomą. Atsakovės nuomone, teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami teisės aktai. Teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Šalys, sudarydamos sutartį dėl savivaldybės turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 str. 2 d.). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Teismas nesirėmė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi ir jokios analogijos netaikė, o rėmėsi 15 straipsnio 8 dalimi, ir šią normą įgyvendinančiu teisės aktu – Aprašu, kuris reglamentuoja disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu ir turi viršenybę prieš CK normas. Savivaldybės turto savininkas, kai bus išspręstas šis teisinis ginčas, teisės aktų nustatyta tvarka pats spręs klausimą dėl nuomos konkurso paskelbimo. Nors apeliantė nurodė, kad teismas nepasisakė dėl apeliantės teisėtų lūkesčių pažeidimo, bet iš teismo sprendime nurodytų argumentų aišku, jog sutartyje numatytos CK normos dėl sutarties atnaujinimo galioja tiek, kiek jos neprieštarauja viešosios teisės normoms, reglamentuojančioms disponavimą valstybės ir savivaldybių turtu. Sutartyje numatyta nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį neturėtų būti suprantama kaip suteikianti teises nuomininkui reikalauti atnaujinti sutartį, jei jis išpildo vieną sąlygą – tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovės, gavusios ieškovės raštą, ėmėsi aktyvių veiksmų sprendžiant klausimą dėl patalpų nuomos, buvo parengtas sprendimo projektas dėl patalpų nuomos konkurso, tačiau, išanalizavus teisės aktų nuostatas, sprendimas nebuvo priimtas. Tai, kad teismas nevertino fakto, jog Atsakovas I sutiko su ieškiniu, visiškai nekeičia teismo sprendimo esmės, nes Atsakovas II yra savivaldybės turto, dėl kurio kilo teisminis ginčas, savininkas, ir tik jis gali priimti sprendimus dėl savivaldybės turto nuomos. Reikalavimas dėl maksimalaus nuomos termino ir reikalavimas dėl pirmenybės teisės yra suderinami ir neturi būti priešpastatomi vienas kitam, nes jei viešosios nuosavybės konkurso sąlygose bus numatyta, kad dabartinis patalpų nuomininkas turi pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, bus didelė tikimybė, jog kiti subjektai nenorės dalyvauti tokiame konkurse.
    3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (e. b. l. 165) Atsakovė I prašo dėl apeliacinio skundo teismui spręsti savo nuožiūra.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
    1. Ieškovė apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šį prašymą teisėjų kolegija atmeta kaip nemotyvuotą ir nepagrįstą. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju teikdama prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliantė neįvardijo jokių tokio prašymo motyvų, nepaaiškino, kokie įrodymai negalės būti ištirti ar kokios aplinkybės negalės būti įvertintos bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Dėl nurodytos priežasties tenkinti apeliantės prašymą nėra pagrindo.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
    1. Byloje nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 14 d. buvo sudaryta Nuomos sutartis (e. b. l. 29–34), kuria Atsakovė I išnuomojo uždarajai akcinei bendrovei „Vėtrungės vaistinė“ (teisių perėmėja – ieškovė (e. b. l. 8–28)) negyvenamąsias patalpas. Patalpos nuosavybės teise priklauso Atsakovei II, Atsakovė I jas valdo panaudos teisėmis (e. b. l. 35–37). Pagal Nuomos sutarties 8.1 punktą, patalpos išnuomotos 10 metų terminui. Nuomos sutarties 8.2 punkte nurodyta, kad nuomininkas, tvarkingai vykdęs Nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pasibaigus Nuomos sutarties 8.1 punkte nustatytam terminui turi pirmenybės teisę, palyginti su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį. Besibaigiant Nuomos sutarties terminui ieškovė kreipėsi į Atsakovę I dėl tolesnio bendradarbiavimo (e. b. l. 38–41). Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. TSP-193 (e. b. l. 80) nusprendė, kad patalpos ir toliau bus naudojamos farmacinei veiklai, tačiau atnaujinti Nuomos sutarties Atsakovė II nesutinka.
Dėl nuomininko teisės atnaujinti nuomos sutartį
    1. Reikalavimą dėl Nuomos sutarties atnaujinimo ieškovė reiškia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau–CK) 6.482 straipsnio 1 dalimi ir Nuomos sutarties 8.2 punktu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nurodydamas, kad tarp šalių kilusiam ginčui spręsti turi būti taikomos viešosios teisės normos – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau –VSTVNDĮ) 15 straipsnio 8 dalis ir Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-338 patvirtinto Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (e. b. l. 42–70) 40 punktas. Nesutikdama su tokia išvada ieškovė pažymi, kad VSTVNDĮ 15 straipsnyje reglamentuojama valstybei priklausančio turto nuomos tvarka ir terminai, o pagal analogiją specialaus akto taikyti savivaldybės turto nuomai negalima. Be to, ieškovės vertinimu, Aprašas yra žemesnės galios aktas už įstatymą, todėl turi būti taikoma kodekse ir Nuomos sutartyje įtvirtinta taisyklė. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
    2. Ginčas byloje kilo dėl savivaldybės turto nuomos santykių. Šiuos santykius reglamentuoja viešosios teisės normos. Tokiems teisiniams santykiams CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja VSTVNDĮ (CK 1.1 str. 2 d.). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su VSTVNDĮ 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 str. 2 d.) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015, 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014). Tiek Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos VSTVNDĮ 14 straipsnio 6 dalyje, tiek ir 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojusios redakcijos VSTVNDĮ 15 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad savivaldybės turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad specialiu įstatymo lygmens viešosios teisės aktu teisė nustatyti savivaldybei priklausančio turto nuomos tvarką buvo deleguota savivaldybės tarybai. Šią teisę Jurbarko rajono savivaldybės taryba įgyvendino patvirtindama Aprašą. Kaip minėta nutarties 14 pastraipoje, būtent aptariamos viešosios teisės normos tiesiogiai, bet ne valstybei priklausančio turto nuomos tvarką reglamentuojantys įstatymai pagal analogiją, buvo taikomi ginčijamu sprendimu. Specialaus įstatymo ir jo įgyvendinimui skirto norminio akto taikymas paneigia skundo argumento dėl teisės aktų hierarchijos pažeidimo pagrįstumą.
    3. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentą, kad ieškinio reikalavimo atmetimas yra prilyginamas Nuomos sutarties 8.2 punkto pripažinimui negaliojančiu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kelias reikšmingas aplinkybes. Šioje byloje nebuvo įrodinėjamas sąlygos dėl sutarties atnaujinimo galimybės prieštaravimas Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimams. Kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų apie Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr.T2-307 patvirtintos Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos 27 punkte buvo numatyta galimybė viešo konkurso būdu savivaldybei priklausantį turtą išnuomoti ne ilgesniam kaip 50 metų laikotarpiui (http://www.infolex.lt/jurbarkas1/Default.aspx?Id=3&DocId=3647&Version=1). Toks teisinis reglamentavimas buvo pakeistas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-338 patvirtinus Aprašą, kurio 40 punkte nustatytas maksimalus sutarties terminas su pratęsimais – 10 metų. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su Atsakovės II pozicija, kad teisinio reglamentavimo pakeitimas buvo derinamas su valstybei priklausančio turto nuomos tvarka. 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojusios redakcijos VSTVNDĮ 15 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtintas maksimalus 10 metų (įskaitant nuomos termino pratęsimą) valstybei priklausančio turto nuomos terminas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 (2014 m. lapkričio 22 d. įsigaliojusi redakcija) patvirtinto Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo 47 punkte buvo įtvirtinta valstybei priklausančio turto valdytojo pareiga sprendžiant klausimą dėl termino pratęsimo užtikrinti, kad bendra nuomos trukmė nebūtų ilgesnė kaip 10 metų.
    4. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties atnaujinimas yra savarankiškas civilinis sandoris, kuriam turi būti taikomos jo sudarymo metu galiojančios teisės normos (CK 1.7 str.). Nuomos sutarties 8.2 punktas atitinka CK 6.482 straipsnio 1 dalies formuluotę, pagal kurią nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę, palyginti su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį. Nuoroda į CK normas, kiek tai susiję su nuomos santykių atnaujinimu, buvo nurodyta ir Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr.T2-307 patvirtintos Savivaldybės turto nuomos sutarties 15 punkte. Nurodyta įstatymo formuluotė negali būti vertinama kaip užtikrinanti nuomininkui teisę į tolesnį sutarties galiojimą tokiomis pačiomis sąlygomis. Ši norma reiškia, kad, tuo atveju, jeigu nuomotojas nusprendžia ir toliau nuomoti turtą, esamas nuomininkas, tinkamai vykdęs sutartį, turi pirmenybės teisę išlikti nuomininku, jeigu sutinka su nuomotojo siūlomomis nuomos sąlygomis. Kitaip tariant, ši sąlyga sutarties sudarymo metu nesukuria nuomininkui teisėto lūkesčio, kad suėjus sutartyje nurodytam terminui jis galės turtą nuomotis ir toliau. Suėjus sutarties terminui turi egzistuoti reikšmingų aplinkybių visuma: pirma, nuomotojas turi apsispręsti, ar toliau nuomos turtą; antra, nuomotojas turi teisę nustatyti naujas sąlygas, kuriomis turtas bus nuomojamas; trečia, nuomininkas turi apsispręsti, ar sutinka nuomotis turtą naujomis sąlygomis; ketvirta, jeigu atsiranda tretysis asmuo, su kuriuo nuomotojas susitaria dėl nuomos sąlygų, esamas nuomininkas turi teisę reikalauti, kad nurodytomis sąlygomis sutartis būtų sudaroma su juo. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad pasibaigus sutarties terminui nuomos santykiai neprasitęsia savaime. Šalys turi sudaryti naują susitarimą dėl tolesnio bendradarbiavimo, tik jų apsisprendimo galimybes riboja įstatymo (nagrinėjamu atveju – ir Nuomos sutarties 8.2 punkto) nuostatos. Šis išaiškinimas atitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-740-180/2016 suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad pirmumo teisė pratęsti sutartį sukuria galimybę nuomos santykiams tęstis neorganizuojant viešo konkurso. Dėl nurodytos priežasties apeliacinio skundo argumentą dėl nurodytos teismų praktikos neaptarimo ginčijamame sprendime teisėjų kolegija vertina kaip nepaneigiantį sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
    5. Sudarydamos susitarimą dėl tolesnių nuomos santykių šalys turi laikytis jo sudarymo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų. Kaip minėta nutarties 16 pastraipoje, Aprašo 40 punkte nustatytas maksimalus sutarties terminas su pratęsimais – 10 metų. Tokia nuostata buvo patikslinta turto nuomos tvarka, taip įgyvendinant VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtintus visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principus, suderinant teisinį reglamentavimą su VSTVNDĮ 15 straipsnio 3 dalyje nustatytu valstybei priklausančio turto nuomos maksimaliu terminu. Įsigaliojus šiai tvarkai buvo įgyvendinta nutarties 15 pastraipoje aptarta galimybė viešosios teisės normomis riboti šalių teises sudaryti susitarimą dėl tolesnių nuomos santykių neorganizuojant viešo konkurso.
    6. Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad susitarimas, kurio reikalauja ieškovė, pažeistų VSTVNDĮ 15 straipsnio 8 dalyje, Aprašo 40 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą, todėl pirmosios instancijos teismas Atsakovės II atsisakymą tenkinti ieškovės prašymą pagrįstai pripažino teisėtu. Ši išvada paneigia ir ieškovės argumento, kad ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, pagrįstumą.
Dėl panaudos tvarka savivaldybei priklausantį turtą valdančio asmens teisės turtą išnuomoti
    1. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ginčo turtas Atsakovei I yra perduotas panaudos tvarka. Teismas sprendė, kad, vadovaujantis VSTVNDĮ 14 straipsnio 6 dalimi, panaudos gavėjas neturi teisės sudaryti sutartį dėl perduoto turto nuomos. Nesutikdama su tokia išvada atsakovė pažymi, kad įstatymas nedraudžia panaudos gavėjui išnuomoti turtą, jeigu nuomai pritaria turto savininkas. Be to, ieškovė akcentuoja atsakovių nebendradarbiavimą ir veiksmų nenuoseklumą inicijuojant procedūras dėl Nuomos sutarties atnaujinimo, tačiau jų neužbaigiant. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo motyvus atmeta kaip nepagrįstus.
    2. Kaip nurodyta nutarties 15 pastraipoje, savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka yra reglamentuojama viešosios teisės normomis. Tokio reglamentavimo tikslas yra užtikrinti turto panaudojimo efektyvumą ir skaidrumą. Nutarties 13 pastraipoje konstatuota, kad Nuomos sutartyje nurodytos patalpos nuosavybės teise priklauso Atsakovei II, Atsakovė I jas valdo panaudos teisėmis. Savivaldybei priklausančio turto panaudos tvarka buvo nustatyta Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos VSTVNDĮ 13 straipsnyje. Įstatyme buvo nustatyti subjektai, kuriems turtas gali būti perduodamas panaudos teise, panaudos sutarties sudarymo sąlygos. Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtintas imperatyvus draudimas asmenims, kuriems savivaldybės turtas perduotas neatlygintinai naudotis, turtą išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. Šios nuostatos yra atkartotos 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojusios redakcijos VSTVNDĮ 14 straipsnyje (draudimas išnuomoti turtą – VSTVNDĮ 14 straipsnio 6 dalyje), Aprašo 32 punkte. Ši norma suformuluota imperatyviai, įstatyme nėra jokių jos išimčių.
    3. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentą, kad įstatyme įtvirtintas draudimas panaudos gavėjui išnuomoti savivaldybės turtą netaikomas, jeigu leidimą išnuomoti turtą duoda savininko teises įgyvendinantis subjektas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punkte, 48 straipsnio 3 dalyje numatyta savivaldybės tarybos kompetencija priimti sprendimus, susijusius su savivaldybei priklausančio turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo tiek, kiek šie klausimai nesureglamentuoti VSTVNDĮ ir kitais įstatymais įstatymu. Įstatyme esant įtvirtintam imperatyviam draudimui, savivaldybės taryba neturi teisės priimti sprendimo, kuriuo panaudos gavėjui būtų suteikta teisė išnuomoti turtą.
    4. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamas draudimas nėra susijęs išimtinai tik su sprendimą dėl savivaldybės turto nuomos galinčiu priimti subjektu. Tokiu reglamentavimu užtikrinamas racionalus ir efektyvus turto panaudojimas. Panaudos teise turtas gali būti perduodamas tik VSTVNDĮ 14 straipsnyje nurodytiems subjektams specifinėms (visuomenei reikšmingoms) funkcijoms vykdyti. Vadovaujantis Aprašo 33 punktu, išnuomojamas gali būti tik nenaudojamas nekilnojamasis turtas, nereikalingas savivaldybės funkcijoms vykdyti. Aprašo 43 punkte nurodyta, kad nuompinigiai turi būti pervedami į savivaldybės biudžetą. Nuostata, kad išnuomojamas gali būti tik nenaudojamas nekilnojamasis turtas, nereikalingas savivaldybės funkcijoms vykdyti, buvo įtvirtinta ir Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr.T2-307 patvirtintos Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos 20 punkte. Nurodytas teisinis reglamentavimas ne tik lemia, kad panaudos tvarka viešajai įstaigai perduotas turtas negali būti nuomojamas, bet ir parodo, kad vienintelis teisėtas turto nuomos tikslas yra pajamų į savivaldybės biudžetą gavimas. Kaip matyti iš Nuomos sutarties turinio, Atsakovė I sutartį sudarė ne kaip Atsakovės II atstovė, bet savo vardu. Nuomos sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad nuomos mokestis yra mokamas Atsakovei I. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad naudą iš Nuomos sutarties gauna ne turto savininkas, bet panaudos gavėjas, panaudodamas turtą su panaudos paskirtimi nesuderinamu būdu.
    5. Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Nuomos sutarties sudarymas, tiek ir ieškovės inicijuojamas jos pratęsimas (atnaujinimas) yra nesuderinamas su teisės aktuose įtvirtintu draudimu panaudos gavėjui išnuomoti savivaldybės turtą. Kadangi šioje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl Nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, toks klausimas nebuvo sprendžiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija dėl jo nepasisako (CPK 320 str.). Tačiau teisėjų kolegija sutinka su ginčijamo sprendimo motyvu, kad teisinių santykių nesuderinamumas su teisės aktų reikalavimais yra kliūtis sudaryti susitarimą dėl tolimesnių teisinių santykių (CPK 326 str. 1d. 1 p.).
Dėl procesinės bylos baigties
    1. Apeliacinio skundo argumentus atmetusi, teisėjų kolegija sprendžia, kad jais remiantis naikinti ar keisti ginčijamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
    2. Teismų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, neviršija minimalios 3 Eur ribos, todėl iš ieškovės valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8apeliacinį skundą atmesti.

9Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

10Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai