Byla 2-1055/2013

Dėl nuostolio iš turto pardavimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytas Milius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5124-262/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui V. G., tretysis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Alnavega“ dėl nuostolio iš turto pardavimo priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinys atsakovui V. G., kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 203 604,34 Lt nuostolio iš turto pardavimo, 5 proc. metinių palūkanų, 5072 Lt žyminio mokesčio. Nurodyta, kad tarp ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ir trečiojo asmens UAB „Alnavega“ 2006 m. rugsėjo 28 d. buvo sudarytos lizingo sutartys Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), o 2006 m. gruodžio 13 d. lizingo sutartys Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), pagal kurias ieškovas įsipareigojo iš trečiojo asmens nurodytų pardavėjų nupirkti sutartyse nurodytą turtą ir perduoti jį naudoti ir valdyti UAB „Alnavega“, o tretysis asmuo įsipareigojo mokėti sutartines įmokas nustatytais terminais. Tinkamas prievolių įvykdymas pagal lizingo sutartis buvo užtikrintas laidavimo sutartimis, sudarytomis tarp ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovo V. G.. UAB „Alnavega“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų, lizingo sutartys buvo nutrauktos.

4Per teismo nustatytą terminą atsakovui V. G. nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 10 d. priėmė sprendimu už akių, kuriuo ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo V. G. 203 604,34 Lt nuostolių iš turto pardavimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5072 Lt žyminio mokesčio.

5Atsakovas V. G. pateikė pareiškimą, prašydamas peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą už akių, panaikinti jį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 5 d. sprendimu pripažino, kad BUAB „Alnavega“ veikla pasibaigė. Ieškinys buvo paduotas po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl BUAB „Alnavega“ pabaigos, todėl laikytina, kad BUAB „Alnavega“ prievolės pagal lizingo sutartį pasibaigė. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsakovo, kaip laiduotojo, prievolės yra pasibaigusios. Nurodė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų skaičiavimas už visas įmonės prievoles, todėl Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų. Nurodė, kad tinkamai vykdyti procesines pareigas sutrukdė tai, kad laikotarpiu, per kurį turėjo teismui pateikti atsiliepimą, buvo komandiruotėje. Būdamas užsienyje neturėjo galimybės sudaryti atstovavimo sutarties su advokatu.

6Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą, prašydamas netenkinti pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad atsakovas neneigia to, kad siųsti procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl komandiruotės. Neaišku, kodėl grįžęs iš komandiruotės atsakovas nesikreipė į teismą, nesidomėjo bylos eiga. Nurodė, kad BUAB „Alnavega“ nebuvo išregistruota iš juridinių asmenų registro, todėl ieškovas turėjo teisę pareikšti ieškinį laiduotojui. Nesutinka su atsakovo pozicija, jog iškėlus BUAB „Alnavega“ bankroto bylą, Vilniaus apygardos teismas neturėjo teisės iš laiduotojo priteisti 5 proc. dydžio procesinių palūkanų. Šios rūšies palūkanos priteisiamos skolininkui gera valia nevykdant asmeninės prievolės, dėl ko kreditorius yra priverstas kreiptis į teismą. Neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo, kaip šalutinės prievolės.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsakovo V. G. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad atsakovas nei teismo nustatytu terminu, nei iki pat teismo sprendimo už akių priėmimo nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neprašė šio termino pratęsti. Sprendė, jog atsakovo nurodytos priežastys, kad buvo išvykęs į komandiruotę, negali būti laikomos pateisinančia priežastimi atsiliepimo nepateikimui. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas dėl BUAB „Alnavega“ pabaigos nei ieškinio padavimo metu, nei sprendimo už akių priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs, nes buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad pati įmonė likviduota nebuvo, todėl laidavimas dar nebuvo pasibaigęs ir ieškovas turėjo teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog procesinės palūkanos buvo priteistos nepagrįstai. Nurodė, kad sprendimu už akių buvo priteistos ne sutartinės, o procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d.), todėl šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kad skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo, kaip šalutinės prievolės.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

10Atsakovas V. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėsimą iš esmės. Skundą grindė šiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos teismas netinkamai vertino atsakovo argumentus, kad jo, kaip laiduotojo, prievolės yra pasibaigusios. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 5 d. sprendimu pripažino BUAB „Alnavega“ veiklą pasibaigusią. Ieškinys buvo paduotas po šio sprendimo priėmimo. Kadangi BUAB „Alnavega“ veikla yra pasibaigusi, todėl laikytina, kad įmonės prievolės pagal lizingo sutartį taip pat pasibaigė. Atitinkamai pasibaigė ir laiduotojo prievolės. Atsižvelgiant į tai, ieškinys turėjo būti atmestas.
2. Teismas netinkamai vertino atsakovo argumentus dėl palūkanų ir netesybų skaičiavimo nutraukimo. Laidavimui, kaip akcesorinei prievolei, būdinga tai, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės ir negali jos viršyti. Pagal ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą nutraukiamas netesybų ir palūkanų skaičiavimas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prievolių mastas turėjo būti nustatytas toks pat, kaip ir skolininko BUAB „Alnavega“. Teismas, priteisdamas 5 proc. dydžio metines palūkanas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
3. Teismas netinkamai vertino aplinkybes, sutrukdžiusias laiku pateikti atsiliepimą į ieškinį. Procesines pareigas atsakovui vykdyti sutrukdė tai, kad tuo laikotarpiu buvo komandiruotėje.

11Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas dėl BUAB „Alnavega“ pabaigos įsiteisėjo tik 2012 m. lapkričio 19 d., kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad atsakovo prievolės pagal laidavimo sutartis ieškinio teismui pateikimo metu nebuvo pasibaigusios.
2. Nesutinka su atsakovo argumentu, jog teismas negalėjo priteisti 5 proc. dydžio procesinių palūkanų. Šios rūšies palūkanos priteisiamos skolininkui gera valia nevykdant asmeninės prievolės, dėl ko kreditorius yra priverstas kreiptis į teismą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, kad skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo prievolės.
3. Atsakovo pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo surašytas tik 2012-10-29. Nei pareiškime, nei atskirajame skunde nepaaiškinama, kodėl į teismą buvo kreiptasi praėjus tik daugiau nei trims mėnesiams nuo procesinių dokumentų gavimo dienos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks atsakovo elgesys reiškia visišką nesirūpinimą bylos eiga, todėl buvo pagrindas priimti sprendimą už akių.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas netenkinamas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

15Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo V. G. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 str. Pažymėtina, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

17Nagrinėjamoje byloje apeliantas atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės grindžia tuo, kad atsiliepimas į ieškinį nustatytu terminu nebuvo pateiktas dėl to, kad buvo išvykęs į komandiruotę užsienyje bei tuo, kad jo, kaip laiduotojo prievolės yra pasibaigusios likvidavus pagrindinį skolininką.

18Pagal CPK 285 str. 1 d. sprendimas už akių gali būti priimtas, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo procesiniuose dokumentuose prašė priimti sprendimą už akių. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas V. G. 2012 m. liepos 9 d. pranešimu buvo informuotas apie ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ pareikštą ieškinį dėl nuostolio iš turto pardavimo priteisimo. Atsakovui buvo nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui pateikti, išaiškintos atsiliepimo nepateikimo pasekmės (b.l. 72). Minėtas pranešimas 2012 m. liepos 12 d. buvo įteiktas atsakovo sutuoktinei (b.l. 77), tačiau per teismo nustatytą 30 dienų terminą atsiliepimas į ieškinį nebuvo gautas. Teismui pateikti 2012 m. liepos 3 d. ir 2012 m. liepos 15 d. įsakymai patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. buvo komandiruotėje (b.l. 95-96). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas už akių buvo priimtas tik 2012 m. spalio 10 d., t. y. praėjus trims mėnesiams nuo pranešimo įteikimo dienos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas per visą šį laikotarpį būtų domėjęsis bylos eiga ir kreipęsis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui pateikti. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas aplaidžiai įgyvendino savo procesines teises, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo teisinių pasekmių, priimdamas sprendimą už akių.

19Pagal CPK 287 str. 2 d. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų aplinkybių, turi būti nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.

20Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino argumentus, kad jo, kaip laiduotojo prievolės yra pasibaigusios, pasibaigus pagrindinėms prievolėms, už kurių įvykdymą yra laidavęs. Nurodė, kad UAB „Swedbank lizingas“ ieškinys teismui buvo paduotas po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl pagrindinio skolininko BUAB „Alnavega“ pabaigos.

21Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Pagal bendrąjį principą laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada baigiasi juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro (LR Įmonių bankroto įstatymo 32 str. 5-6 d.), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 str. 3 d.) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Tačiau tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 5 d. priėmė sprendimą dėl BUAB „Alnavega“ pabaigos (b.l. 97). Tuo tarpu ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinys atsakovui (laiduotojui) V. G. teismui buvo pateiktas 2012 m. birželio 21 d. Tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos įsiteisėjo tik 2012 m. lapkričio 19 d., kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas dėl BUAB „Alnavega“ pabaigos nei ieškinio padavimo metu, nei sprendimo už akių priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškinio laiduotojui pareiškimo metu pagrindinis skolininkas dar nebuvo likviduotas ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro, t. y. jo prievolė ieškovui nebuvo pasibaigusi. Įvertinęs civilinės bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laidavimo pasibaigimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

22Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai priteisė iš jo 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokį savo argumentą grindžia tuo, kad laidavimui, kaip akcesorinei prievolei, būdinga tai, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės ir negali jos viršyti, todėl LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. pagrindu nutraukus BUAB „Alnavega“ netesybų ir palūkanų už prievoles skaičiavimą, laiduotojui taip pat turėjo būti nutrauktas palūkanų skaičiavimas. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimu už akių iš atsakovo buvo priteistos ne sutartinės, o procesinės palūkanos, numatytos CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo, kaip šalutinės prievolės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palūkanų priteisimo iš laiduotojo, yra konstatavęs, kad procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį; jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina skolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

23Įvertinęs civilinės bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nei vienos sprendimo už akių peržiūrėjimą lemiančios sąlygos egzistavimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atsakovo išdėstytais argumentais tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo netenkintas atsakovo V. G. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.