Byla e2-2607-527/2019
Dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu (tretieji asmenys – A. J., V. S. ir notaras M. K.)

1Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant V. G., dalyvaujant ieškovei S. S. ir jos atstovui advokatui D. J., atsakovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atstovei advokatei A. F.–K., tretiesiems asmenims A. J. ir V. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu (tretieji asmenys – A. J., V. S. ir notaras M. K.).

3Teismas

Nustatė

42018 m. rugsėjo 28 d. teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriame prašoma pripažinti vienašalį atsakovo 2007 m. balandžio 16 d. Kreditavimo sutarties Nr. K-3900-2007-34 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio bei priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir tretieji asmenys V. S. ir A. J. 2007 m. balandžio 16 d. su atsakovu sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-3900-2700-34 (toliau ir – Sutartis), vadovaujantis kuria ieškovei ir tretiesiems asmenims atsakovas suteikė 200 000 Lt (57 924 Eur) kreditą, kurio galutinis grąžinimo terminas – 2037 vasario 28 d., kredito paskirtis – pirkimui namų valdos adresu ( - ), kurią ieškovė ir tretieji asmenys 2007 m. kovo 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo lygiomis dalimis (po 1/3 dalį). Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad namų valda yra parduodama už 395 000 Lt (114 399,91 Eur), o pardavėjui ieškovė grynais sumoka 120 000 Lt (34 754,40 Eur), o A. J. sumoka 75 000 Lt (21 721,50 Eur). Namų valda buvo įkeista atsakovui kaip kredito grąžinimo užtikrinimo priemonė. 2018 m. gegužę ieškovė gavo iš atsakovo pranešimą apie nesumokėtas kredito įmokas. 2018 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė gavo atsakovo 2018 m. liepos 10 d. pranešimą, kuriuo atsakovas informavo apie tai, kad ieškovė turi sumokėti 796,68 Eur pradelstas kredito grąžinimo įmokas iki 2018 m. rugpjūčio 14 d., kurių nesumokėjus atsakovas kitą dieną nutrauks Sutartį. Ieškovei susisiekus su V. S., pastarasis prisipažino, kad kredito grąžinti neketina ir namą nori parduoti per varžytynes. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 30 d. prašymu kreipėsi į atsakovo Jonavos skyrių, prašydama atnaujinti Sutartį. 2018 m. rugsėjo 7 d. atsakovas surašė ieškovei atsisakymą atnaujinti Sutartį, nurodęs, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad turi galimybę viena įvykdyti Sutartį, kiti kredito gavėjai neturi galimybių vykdyti Sutartį ir nėra išreiškę noro Sutartį atnaujinti. 2019 m. rugsėjo 12 d. pranešimu Vilniaus 19-ojo notarų biuro notaras informavo ieškovę, kad ji per 20 dienų privalo sumokėti ieškovei visą skolą, kurią sudaro 411 410,12 Eur ir 28,20 Eur netesybos, kurių nesumokėjus bus išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš atsakovui įkeisto turto.

5Ieškovė nesutinka su Sutarties nutraukimu, kuris yra nesąžiningas, neteisėtas ir pažeidžia ieškovės teises, kadangi:

61. Sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, kadangi skirta patenkinti ieškovės ir trečiųjų asmenų privatiem poreikiams – gyvenamajam būstui (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau ir – LAT) 2018 m. liepos 25 d. nutartis byloje Nr. e3K-274-403/2018), todėl ieškovės kaip vartotojos teisių apsauga ypač svarbi, nes ji prisiėmė didelės apimties ir ilgą laiką trunkančias pareigas, susijusias su finansine rizika, kurią dažnai sunku numatyti ir apibrėžti, o teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.2284 straipsnį. Sutarties 47.1 punkto nuostata, pagal kurį sutarties nutraukimo pagrindu gali būti negrąžinta bent viena kredito dalis ir/arba palūkanų, delspinigių, baudų ar kitų mokėjimų nemokėjimas, pripažintina nesąžininga, kadangi atsakovas pagal ją paprasčiau įgyja teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį prieš terminą, o įstatymo pagrindu ji tokią teisę įgytų tik dėl netinkamo griežtesnių reikalavimų, neatitinkančių ieškovės prievolių pagal sutartį, vykdymo.

72. Tais atvejais, kai Sutartis nutraukiama prieš terminą ne sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, šalys privalo laikytis CK 6.217 ir CK 6.209 straipsniuose įtvirtintų taisyklių. CK 6.209 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartis neįvykdyta, nukentėjusioji šalis gali raštu nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nukentėjusioji šalis nustačiusi papildomą terminą negali taikyti kitų gynimosi būdų, tame tarpe ir sutarties nutraukimo, apart šiam terminui sustabdyti savo prievolių vykdymą. CK 6.209 straipsnio 3 dalis taipogi negali būti taikoma, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį. CK 6.217 str. 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis 6us įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

83. Bendra kredito suma sudarė 50 924 Eur (200 000 Lt), galutinis kredito grąžinimo terminas – 30 metų, pradelsta 796,68 Eur skola sudarė tik nedidelę prievolių dalį, t. y. 1,56 proc. viso negrąžinto kredito sumos. Atsakovei buvo žinoma, kad ieškovė ir tretieji asmenys yra solidarūs skolininkai, kartu giminaičiai ir artimi asmenys. Kita vertus, ieškovė pasitikėjo trečiaisiais asmenimis. Ieškovė jungtinėje veikloje su trečiaisiais asmenimis, praktiškai sumokėjusi savo dalį už jai atitekusią namų valdos dalį, tikėjo, kad V. S. tinkamai grąžins kreditą. Atsakovei ir tretiesiems asmenims nebendradarbiaujant su ieškove dėl Sutarties vykdymo, ieškovė nežinojo kaip jai elgtis, todėl negalima teigti, kad kredito grąžinimo įmokų pažeidime yra jos kaltė ar tyčia. Ieškovė dėjo pakankamas pastangas prievolei įvykdyti ir po pirmojo įspėjimo – ji ne tik pakalbėjo, bet ir kreipėsi į atsakovą, kur jai paaiškino, kad įmokas gali padaryti tik V. S., kurio vardu atidaryta sąskaita.

94. Po antrojo įspėjimo vėlgi atsakovas ir tretieji asmenys nebendradarbiavo su ieškove, kas realiai sukliudė jai suvokti tikrąją padėtį ir pačiai atstatyti kredito grąžinimo įmokų mokėjimą (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Ieškovė viena buvo ir yra pajėgi vykdyti Sutartį, todėl tam atsakovas turėjo sudaryti tinkamas sąlygas (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Ieškovės nuomone, ir tai matyti iš atsakovo 2018 m. rugsėjo 7 d. Atsakymo į prašymą dėl Sutarties atnaujinimo, tretieji asmenys nepageidavo vykdyti ar atnaujinti Sutartį. Nors ieškovė tokį pareiškimą ir girdėjo iš V. S., tačiau tuo netikėjo, nemanė, kad jis taip aplaidžiai gali pasielgti. Atsakovas šiuo atveju neatskleidė ieškovei kitų bendraskolių pozicijos ir nesudarė galimybių ištaisyti Sutarties vykdymą.

105. Ieškovė neturėjo Sutarties egzemplioriaus, atsakovo įspėjimuose nebuvo nurodyta, kokia tvarka ji gali savarankiškai sumokėti pradelstas įmokas. Tik sužinojusi realią padėtį ieškovė aktyviai ėmėsi atstatyti Sutarties vykdymo pažeidimus. Ieškovė ne tik kreipėsi į atsakovą, siekdama nustatyti pažeidimo turinį, jo pašalinimo galimybes, tačiau ir pažeidimą pašalino. Pažymėtina, kad ieškovei bandant ištaisyti Sutarties vykdymo pažeidimus atsakovas visiškai nebendradarbiavo su ieškove, nesuteikė jai aiškios informacijos apie įsiskolinimą, kitų bendraskolių poziciją, neišdavė net mokėjimų grafiko, nesuteikė protingo ir aiškaus papildomo termino. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 30 d. prašyme atsakovui nurodė, kad yra viena pajėgi įvykdyti Sutartį iš senatvės pensijos. Atsakovo 2018 m. rugsėjo 7 d. Atsakyme į prašymą nurodytas tariamas ieškovės negalėjimas grąžinti kreditą ilguoju laikotarpiu yra tik deklaratyvus ir nepagrįstas. Atsakovas, turėdamas galimybę pasitikrinti ieškovės pajamas, to nepadarė pats ir nepaprašė to ieškovės. Ieškovė kas mėnesį gauna 277,60 Eur senatvės pensiją ir apie 600 Eur iš darbinės veiklos. Ieškovės banko sąskaitų išrašai SEB ir Swedbank bankuose taip pat patvirtina, kad ieškovė turėjo pakankamai lėšų ir buvo visiškai pajėgi realiai įvykdyti Sutartį.

116. Ieškovė patirtų labai didelių nuostolių, jeigu Sutartis būtų nutraukta, kadangi išvaržoma namų valda yra vienintelis ieškovės būstas, į kurį ieškovė investavo visas savo gyvenimo santaupas.

127. Atsižvelgiant į skolininkų daugetą, atsakovas nebendradarbiavo įspėjant ieškovę dėl Sutarties nevykdymo, neatskleidė ieškovei kitų bendraskolių pozicijos ir nesudarė galimybių jai pačiai įvykdyti sutartį. Šios aplinkybės yra esminės, nes, jeigu ieškovė būtų žinojusi, kad tretieji asmenys neketina vykdyti Sutarties ir jai būtų sudaryta galimybė pačiai sutartį įvykdyti, ji tą būtų padariusi, ką patvirtina ieškovės aktyvūs veiksmai padengiant kredito įsiskolinimą.

138. Šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip uit ima ratio priemonę. Nagrinėjamu atveju pagrindo nutraukti Sutartį nebuvo, jos pažeidimas nėra esminis, įtakotas pagrinde prievolės pobūdžio ir nepakankamo šalių bendradarbiavimo vykdant sutartį, todėl atsakovo vienašalis Sutarties nutraukimas, objektyviai neįvertinus visų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, pripažintinas neteisėtu ir negaliojančiu ab initio.

14Teisėja 2018 m. spalio 1 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti. Tretiesiems asmenims ieškinio ir teismo pranešimo kopijos 2018 m. spalio 9 d. buvo išsiųstos registruota pašto siunta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 10 dalimi, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2019 m. sausio 10 d. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 1 dalimi, notarui M. K. procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. spalio 12 d.

15Teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi (e. b. t. 1., b. l. 46–47) šioje civilinėje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki šioje byloje priimtino galutinio procesinio dokumento įsiteisėjimo sustabdė vykdomojo įrašo dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, kurio kodas hipotekos registre 02120070005925, išdavimą (atlikimą).

162018 m. spalio 19 d. teisme gautas trečiojo asmens Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaro M. K. atsiliepimas į ieškinį (e. b. t. 1, b. l. 74–75), kuriame prašoma sprendimą priimti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovas, nurodęs, kad, skolininkams nevykdant kredito sutarties nuostatų, atsakovas 2018 m. rugpjūčio 30 d. vienašališkai nutraukė sutartį ir 2018 m. rugsėjo 12 d. prašymu prašė jo atlikti vykdomąjį įrašą.

172018 m. spalio 23 d. teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį (e. b. t. 1, b. l. 83–92), kuriame prašoma ieškinį atmesti, iš ieškovės atsakovui priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad Kredito gavėjai įsipareigojo Sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus vykdyti laiku pagal Sutartyje nustatytas sąlygas, tačiau juos, skirtingai negu nurodoma ieškinyje, atsakovui vykdė netinkamai, t. y. nustatytais terminais nedengė kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių. Kredito gavėjams nustatytais terminais nedengiant kredito, nemokant palūkanų ir delspinigių bei tokiu būdu pažeidžiant Sutartį, Kredito gavėjai Sutartyje nurodytais adresais (( - ), ( - ) ir ( - )) nusiųstu atsakovo 2018 m. gegužės 3 d. raštu buvo paraginti iki 2018 m. liepos 2 d. padengti 391,74 Eur įsiskolinimą ir buvo įspėti, kad nepadengus įsiskolinimo atsakovas bus priverstas nutraukti Sutartį. Kadangi įsiskolinimas nebuvo padengtas, įsipareigojimai pagal Sutartį ir toliau nebuvo vykdomi, o įsiskolinimas dar labiau didėjo, Kredito gavėjams buvo išsiųstas atsakovo 2018 m. liepos 10 d. raštas, kuriuo Kredito gavėjai dar kartą paraginti padengti įsiskolinimą ir įspėti, kad, per papildomai nustatytą terminą (iki 2018 m. rugpjūčio 14 d.) nepadengus 796,68 Eur įsiskolinimo, atsakovas vienašališkai nutrauks su Kredito gavėjais sudarytą Sutartį. Per 2018 m. liepos 10 d. rašte nustatytą terminą įsiskolinimas atsakovui nebuvo padengtas, todėl Sutartis buvo nutraukta. Po Sutarties nutraukimo ieškovė 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl Sutarties atnaujinimo. Atsakydamas į prašymą atsakovas 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu informavo ieškovę, kad, atsižvelgiant į tai, kad kartu su prašymu atnaujinti Sutartį nebuvo pateikti įrodymai apie ieškovės galimybę tinkamai vykdyti savo prievoles pagal galimai atnaujintą Sutartį bei nebuvo padengti pradelsti mokėjimai, atsakovas nesutinka atnaujinti Sutarties. Atsakovas taip pat įvertino tai, kad kiti Kredito gavėjai neturi galimybių tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį (negauna jokių pajamų) ir nepageidauja, jog Sutartis būtų atnaujinta (2018 m. rugsėjo 5 d. kredito gavėjo V. S. paaiškinimas). Todėl atsakovas sprendė, kad ieškovė ir kiti Kredito gavėjai neturi galimybių grąžinti kreditą ilguoju (kredito grąžinimo trukmės) laikotarpiu.

18Atsakovo nuomone, Sutartis su Kredito gavėjais CK 6.217 straipsnio 5 dalies pagrindu buvo nutraukta visiškai pagrįstai ir nėra jokio pagrindo Sutarties nutraukimą ir/ar jos nutraukimą reglamentuojančias sąlygas laikyti negaliojančiomis ir neteisėtomis.

191. Ieškovė ignoruoja esminį sutarties privalomumo principą, įpareigojantį šalis vykdyti sutartį tinkamai joje numatytomis sąlygomis ir tvarka, nes sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis), o netinkamą Sutarties vykdymą bando pateisinti savo, kaip vartotojos, statusu. LAT 2018 m. liepos 25 d. nutartyje civ. byloje Nr. e3K-274-403/2018 yra išaiškinęs, kad ši papildoma vartotojams suteikiama papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis, CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto. Taigi netgi vartotojo statusas neatleidžia asmens nuo pareigos vykdyti sutartį joje numatytomis sąlygomis, o kreditorius turi tiek sutartinę, tiek ir įstatymų nustatytą bei kasacinio teismo pripažintą teisę nutraukti sutartį su jos nevykdančiu klientu, nes kredito įstaigos pareiga susigrąžinti skolintas lėšas yra susijusi su visos finansų sistemos stabilumu (LAT 2012 m. vasario 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-58/2012).

202. Kredito gavėjai Sutarties bendrosios dalies 10 punktu įsipareigojo Sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus vykdyti tinkamai pagal Sutarties sąlygas ir nustatytu laiku kiekvieną mėnesį mokėti Bankui kredito ir palūkanų įmokas. CK 6.872–6.874 straipsniai imperatyviai įpareigoja paskolos gavėją nustatytu laiku ir tvarka grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas paskolos davėjui. CK 6.881 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir sumokėti palūkanas. Priešingai nei teigiama ieškinyje, ieškovė gavo Sutarties kopiją (Sutarties bendrosios dalies 59 punktas), ieškovė pasirašė Sutartį, tokiu būdu patvirtino, kad su visomis sutarties sąlygomis sutiko ir įsipareigojo jų laikytis, todėl visos Sutarties sąlygos jai buvo žinomos. Taigi ieškovė, sudariusi Kreditavimo sutartį, įsipareigojo laikytis nustatyto mokėjimo grafiko ir laiku atlikti visus nustatytus mokėjimus, ji žinojo apie teisines pasekmes pažeidus mokėjimų grafiką, prisiėmė visą su tuo susijusią riziką.

213. Bankas Sutartį vienašališkai nutraukė dėl ieškovės kaltės, nes Kredito gavėjai iš esmės pažeidė Sutartį – nustatytais terminais nemokėjo pagal Sutartį numatytų kredito ir palūkanų įmokų Bankui, o, esant įsiskolinimui, per Banko raštu nustatytus papildomus terminus skolai padengti prievolės neįvykdė (CK 6.217–6.218 straipsniai). Bankas Sutartį nutraukė prieš tai Kredito gavėjams, įskaitant ir ieškovę, Sutartyje nurodytais jų adresais išsiuntęs 2018 m. gegužės 3 d. raštą dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo bei 2018 m. liepos 10 d. raštą dėl Sutarties nutraukimo, kuriuose nustatė papildomus terminus Sutarčiai įvykdyti. Kredito gavėjai įsiskolinimo per nustatytus terminus nepadengė, todėl Sutartis buvo vienašališkai nutraukta. AB Lietuvos pašto įteikimo pranešimai patvirtina, kad ieškovei Banko raštai buvo įteikti asmeniškai, todėl ji buvo tinkamai informuota apie įsiskolinimą ir gresiantį Sutarties nutraukimą. Ieškinyje ieškovė taip pat pripažįsta gavusi abu atsakovo pranešimus, t. y. buvo tinkamai informuota apie skolą ir skolos nemokėjimo teisines pasekmes, tačiau nesiėmė jokių priemonių skolai padengti. Akivaizdu, kad Bankas Sutartį su Kredito gavėjais nutraukė jiems tinkamai pranešęs apie jos nutraukimą. Ieškovė nurodo prieštaringus duomenis apie jos žinojimą apie įsiskolinimą ir gresiantį sutarties nutraukimą – 2018 m. rugpjūčio 30 d. prašyme ieškovė nurodo: „apie sutarties nevykdymą informuota nebuvau, jokių pranešimų asmeniškai negavau, kartu gyvenantis sūnus matomai nuo manęs tokius duomenis slėpė“. Tuo tarpu ieškinyje jau pripažįstama, kad buvo tinkamai informuota apie skolą ir gresiantį Sutarties nutraukimą (ką patvirtina ir į AB Lietuvos pašto įteikimo pranešimai) bei tariamai norėjo sumokėti skolą, tačiau jai nebuvo sudaryta tokia galimybė.

224. CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia šalims galimybę nutraukti sutartį ir tais atvejais, kai sutarties pažeidimas netgi nėra esminis. LAT 2012 m. birželio 26 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-7-306/2012 išaiškino, kad „CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami“. Taip pat LAT 2009 m. liepos 3 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-300/2009 pažymėjo, jog CK 6.217 straipsnio 5 dalis gali būti įvardijama kaip tiesioginis sutarčių laisvės principo, įtvirtinto CK 6.156 straipsnyje, atspindys, kadangi šalys gali tiek laisvai sudaryti sutartį, tiek ir susitarti dėl jos nutraukimo sąlygų.

235. Sutarties nutraukimo sąlygos buvo aptartos Sutarties bendrosios dalies skyriuje „Sutarties nutraukimas bei kitos Banko teisės“. Sutarties bendrosios dalies 44 punkte nustatyta, kad atsiradus bent vienam iš sutarties nutraukimo pagrindų Bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti sutartį prieš 10 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą apie sutarties nutraukimą. Sutarties 47.1 punkte nustatyta, kad vienas iš Sutarties nutraukimo pagrindų yra tada, kai kredito gavėjas Sutartyje nustatytais terminais negrąžina Bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų Sutartyje numatytų mokėjimų. Sutarties bendrosios dalies 49 punkte nustatyta, kad Sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai yra esminių Sutarties pažeidimų atvejai. Sutarties pažeidimas gali būti pripažinti esminiu ir tada, jei jis tokiu pripažintas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar jų nustatytus kriterijus.

246. CK 6.218 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditoriui nutraukti sutartį, jei prievolė neįvykdoma per papildomą terminą, nustatytą sutartyje, o jei dėl termino nesusitarta, per 30 d. Šiuo atveju Bankas nustatė ilgesnį nei 30 d. terminą prievolei (pradelstai skolai padengti) įvykdyti – buvo nustatytas papildomas 95 dienų terminas padengti pagal Sutartį susidariusį įsiskolinimą. Šis terminas trys kartus ilgesnis, nei numatyta CK 6.218 straipsnio 1 dalyje. Taigi akivaizdu, kad ieškovė ir kiti kredito gavėjai turėjo pakankamai laiko padengti pagal Sutartį susidariusį įsiskolinimą arba kreiptis į Banką dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, įsiskolinimo išdėstymo, mokėjimo terminų atidėjimo ir pan. Tačiau Kredito gavėjai ne tik nereagavo į pranešimus apie gręsiantį Sutarties nutraukimą, nesistengė mažinti įsiskolinimo, tačiau ir nebendradarbiavo su Banku – nesikreipė dėl Sutarties sąlygų pakeitimo ar skolos išdėstymo. Todėl akivaizdu, jog Sutartis buvo nutraukta laikantis Sutartyje numatytos jos nutraukimo tvarkos bei nepažeidžiant įstatymų.

257. Nagrinėjamu atveju Sutartis buvo nutraukta ne po to, kai nebuvo sumokėta viena įmoka ar jos dalis, kaip teigiama ieškinyje, o įsiskolinimui susidarius už daug ilgesnį laiką. Kaip matyti iš Skolos grafiko (priedas Nr. 6), įsiskolinimas susidarė nuo 2018 m. vasario mėnesio, o nuo 2018 m. balandžio mėnesio Kredito gavėjai (įskaitant ir ieškovę) visiškai nustojo mokėti mėnesines kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įmokas Bankui. Sutarties nutraukimo dienai (2018 m. rugpjūčio mėn.) įsiskolinimo suma buvo dar didesnė, kadangi nuo įsiskolinimo atsiradimo praėjo penki mėnesiai. Tai patvirtina, kad teise nutraukti Sutartį pagal Sutarties sąlygas Bankas pasinaudojo Kredito gavėjams nuo 2018 balandžio mėnesio tinkamai nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

26Net jeigu Sutarties pažeidimą vertinant pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus esminio pažeidimo nustatymo kriterijus (nors esant sutartyje nustatytiems konkretiems jos nutraukimo pagrindams jie sutinkamai su CK 6.217 straipsnio 5 dalimi ir privalo būti taikomi), tai pripažintina, kad Bankas Sutartį vienašališkai nutraukė dėl skolininkų (ieškovės ir kitų Kredito gavėjų) kaltės, nes jie iš esmės pažeidė sutartį – nustatytais terminais nemokėjo pagal Sutartį numatytų įmokų Bankui ir per Banko nustatytus papildomus terminus skolai padengti prievolės neįvykdė (CK 6.217–6.218 straipsniai), o būtent:

271. Vertinant bet kurios Sutarties pažeidimo pripažinimą esminiu būtina atsižvelgti ir į CK 6.873 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Kredito gavėjams tinkamai nevykdant Sutarties sąlygų, nemokant Bankui įmokų, Bankas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš kredito sutarties – tinkamo įmokų mokėjimo Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Naudos gavimas yra įmanomas tik tuo atveju, jeigu skolininkas laiku grąžina kreditą, sumoka paskaičiuotas palūkanas. Taigi akivaizdu, jog Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais negaunant nustatytų paskolos įmokų bei palūkanų Bankas iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.).

282. Paskolos sutarties sąlygų griežtas laikymasis neabejotinai turi esminės reikšmės, nes net CK 6.874 straipsnio 2 dalis numato kreditoriaus teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama. Ši nuostata patvirtina, kad paskolos eilinių įmokų nemokėjimas (jų netinkamas mokėjimas) yra esminis paskolos sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas). LAT 2018 m. liepos 25 d. nutartyje Nr. e3K-274-403/2018 patvirtino, kad įmokų pagal kreditavimo sutartis kreditoriui nemokėjimas yra esminis, o ne formalus sutarties pažeidimas, įgalinantis kreditorių vienašališkai nutraukti sutartį ir kreiptis dėl skolos išieškojimo.

293. Kredito gavėjams tinkamai nevykdant mokėjimų pagal Sutartį, Bankas neturėjo pagrindo tikėtis, kad Sutartis galės būti įvykdyta. Nuo 2018 m. balandžio mėnesio Kredito gavėjai apskritai nustojo mokėti kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įmokas pagal Sutartį. Be to, ieškovė žinodama, kad įsipareigojimai pagal Sutartį vykdomi netinkamai (ieškinyje ieškovė pripažįsta, kad buvo tinkamai informuota apie skolą ir numatomą Sutarties nutraukimą), per Banko nustatytus terminus (95 dienas) skolos nepadengė, nesikreipė į Banką dėl skolos išdėstymo ar dėl kredito įmokų atidėjimo, neinformavo Banko apie savo galimą finansinės padėties pablogėjimą. Taigi akivaizdu, kad Kredito gavėjai nebendradarbiavo su Banku, nesitarė dėl skolos padengimo, todėl Bankas neturėjo pagrindo tikėtis, kad Sutartis gali būti įvykdyta, ir Sutartį nutraukė. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovė, gavusi Banko raštus dėl įsiskolinimo ir gresiančio Sutarties nutraukimo, kreipėsi į Banką dėl skolos padengimo, tačiau Bankas atsisakė priimti jos prievolių įvykdymą, neva argumentuodamas, jog skolą gali sumokėti tik V. S., neatitinka tikrovės. Ieškovė iš tikrųjų buvo atvykusi į Banko Jonavos konsultacijų centrą, kur nurodė, kad sutinka padengti tik 1/3 dalį įsiskolinimo (kaip jai tenkančią mokėti kredito dalį). Ieškovei buvo paaiškinta, kad siekiant išsaugoti Sutartį turi būti padengta visa skola bei suteikta informacija, kur ir kokia tvarka ji gali būti sumokėta, ką patvirtino liudytojas Banko Jonavos konsultacijų centro vadovas V. D., tiesiogiai bendravęs su ieškove. Ieškovės argumentai apie tai, kad Bankas atsisakė priimti jos prievolės įvykdymą, yra ne tik melagingi, bet ir nelogiški – visiškai nesuprantama, kodėl Bankas (kreditorius) galėjo atsisakyti priimti tinkamą prievolės įvykdymą. Priešingai – Bankas, kaip kreditorius, yra suinteresuotas, jog įsipareigojimai būtų vykdomi tinkamai, o skolos būtų padengiamos. Taigi akivaizdu, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie skolą ir numatomą Sutarties nutraukimą, jai buvo suteikta visa informacija, kaip ji gali padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau per Banko suteiktą 95 k. dienų terminą skola nebuvo padengta, todėl Bankas nesitikėjo, jog įsipareigojimai ateityje bus vykdomi tinkamai, ir nutraukė Sutartį.

304. Ieškovės argumentai, kad pradelsta skola sudaro sąlyginai nedidelę visos paskolos sumos dalį, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Bankas neturėjo teisės nutraukti Sutartį, nes prieštarauja LAT 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. E3K-3-274-403/2018 išaiškinimams.

31Be to, nesutiktina su ieškove, kad Bankas nebendradarbiavo su Kredito gavėjais ir nesiekė išsaugoti Sutarties. Bankas bendradarbiavo su Kredito gavėjais, kuriuos netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus Bankas pranešimais, raginimais informavo apie įsiskolinimus ir ragino sumokėti skolą ir taip išvengti Sutarties nutraukimo, o vienašališką Sutarties nutraukimą panaudojo tik kaip kraštutinę priemonę, įsitikinęs, kad Kredito gavėjai ir toliau negalės tinkamai Sutartyje numatytais terminais vykdyti savo įsipareigojimų ir objektyviai nesant galimybės išsaugoti Sutarties. Patys Kredito gavėjai nebendradarbiavo su Banku siekdami išsaugoti Sutartį – ne tik nedengė įsiskolinimo, bet ir nesikreipė į Banką dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, skolos išdėstymo.

32Ieškovė neteisi, kad Bankas privalėjo informuoti ją apie kitų Kredito gavėjų nenorą ir negalėjimą vykdyti Sutartį. Visų pirma, Bankas tokios pareigos neturi, nes tokia pareiga nenumatyta nei Sutartyje, nei įstatyme. Antra, iš ieškinio matyti, kad visi Kredito gavėjai (įskaitant ir ieškovę) gyvena viename namie adresu ( - ), ieškovė yra V. S. mama, todėl būtent pati ieškovė, o ne Bankas, privalėjo ir turėjo bendrauti/tartis su kitais Kredito gavėjais dėl tinkamo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo. Be to, vien tai, kad buvo susidaręs įsiskolinimas, įsipareigojimai pagal Sutartį nebuvo tinkamai vykdomi, leido spręsti, kad Kredito gavėjai nenori arba neturi galimybių tinkamai vykdyti įsipareigojimų Bankui, todėl akivaizdu, jog ieškovė negalėjo nežinoti kitų Kredito gavėjų pozicijos dėl įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo, t.y., kad jie neturi galimybių ir neketina vykdyti sutartinių įsipareigojimų, ką patvirtina V. S. 2018 m. rugsėjo 5 d. raštas.

33Svarbu ir tai, kad Sutarties bendrosios dalies 51.3 punktu ieškovė kartu su kitais Kredito gavėjais įsipareigojo solidariai atsakyti už Sutartyje nustatytų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad pagal Kredito gavėjų susitarimą įsipareigojimus pagal Sutartį turėjo vykdyti kredito gavėjas V. S., jei ir turi kokią nors įtaką, tai tik visų Kredito gavėjų tarpusavio teisėms ir pareigoms, tačiau ne Banko teisėms ir pareigoms solidariųjų kredito gavėjų (įskaitant ir ieškovę) atsakomybei prieš Banką.

34Ieškovė dėl Sutarties atnaujinimo į Banką kreipėsi jau po Sutarties nutraukimo, tačiau nepaisant to Bankas nagrinėjo ir vertino jos prašymą. Vien tai, kad ieškovės pasiūlymai nebuvo tenkinti, nesudaro pagrindo spręsti apie bendradarbiavimo pareigos pažeidimą. Be to, šios aplinkybės neturi jokios įtakos Sutarties nutraukimo teisėtumui, nes ieškovė dalį skolos padengė ir dėl Sutarties atnaujinimo į Banką kreipėsi tik po Sutarties nutraukimo.

35Ieškovės mokėjimai po Sutarties nutraukimo vertintini kaip mokėti savo nuožiūra ir nesudaro pagrindo jai tikėtis tolesnio sutarties vykdymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl kredito sutarties atnaujinimo galimybių būtina aiškintis, iš kokių finansavimo šaltinių kredito gavėjai galės vykdyti savo prievoles pagal atnaujintą sutartį. Sutarties atnaujinimas negali būti savitikslis, nes jeigu kredito gavėjai nevykdytų atnaujintos sutarties, sutartį vėl tektų nutraukti (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civ. b. Nr. 2A-674-656/2016).

36Vadovaujantis Atsakingojo skolinimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 7.2 punktu, turi būti vertinami visi objektyviai numanomi reikšmingi veiksniai, atsižvelgiant į kredito gavėjo pateiktą ir kredito įstaigai prieinamą informaciją, galintys turėti įtakos kredito gavėjo mokumui, ypač tokie kaip kredito gavėjo tvarios pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo (augimo ir mažėjimo) potencialas. Nuostatai įpareigoja Banką, kaip finansų įstaigą, įvertinti kredito gavėjų mokumą, vertinant tvarias pajamas, jų šaltinius ir galimą kaitą (tvarių pajamų pasikeitimas), turimus kitus įsipareigojimus ir kt. Vadovaujantis Nuostatais, pajamos, kurios gali gerokai keistis arba dėl kurių tvarumo abejojama, vertinami konservatyviau, jiems taikomi griežtesni reikalavimai.

37Nagrinėjamu atveju Bankas, svarstydamas dėl Sutarties atnaujinimo, įvertino tai, kad du iš trijų Kredito gavėjų jokių pajamų negauna ir neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų (nepageidavo, kad Sutartis būtų atnaujinta). Nors ieškovė ir nurodo, kad turi galimybę viena vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, tačiau su tuo nesutiktina, kadangi dar Sutarties galiojimo metu ieškovė gaudavo tas pačias pajamas, tačiau įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdė. Taigi Bankas neturėjo pagrindo tikėtis, kad įsipareigojimai pagal atnaujintą Sutartį būtų vykdomi tinkamai.

38Be to, sutarties atnaujinimas turi būti orientuotas į perspektyvą, t. y. ieškovės ir kitų Kredito gavėjų gebėjimą ateityje savo prievoles Bankui vykdyti tinkamai ir gera valia, o šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų, jog Kredito gavėjai bus pajėgūs vykdyti ateityje prašomą atnaujinti Sutartį. Priešingai – kredito gavėjas V. S. asmeniškai informavo Banką, kad niekur nedirba, pajamų neturi ir neketina vykdyti įsipareigojimų pagal Sutartį, skolą planuoja padengti pardavęs Bankui įkeistą gyvenamąjį namą. Banko žiniomis, kredito gavėja A. J. niekur nedirba ir šiuo metu yra išvykusi į užsienį. Tuo tarpu ieškovei šiuo metu yra 71 metai, nors šiuo metu ji dirba ir gauna senatvės pensiją, tačiau ji nepateikė įrodymų, Sutarties galiojimo laikotarpiu (iki 3037 metų, t. y. dar 19 metų) jos tvariosios pajamos nesumažės. Visos šios aplinkybės aiškiai įrodo, kad Bankas tinkamai ir sąžiningai bendradarbiavo su Kredito gavėjais, siekė išvengti galimo Sutarties nutraukimo, o Sutartis buvo nutraukta teisės aktų ir Sutarties nustatyta tvarka.

39Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas advokatas D. J. išsakė poziciją, kad ieškovė savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, ne kartą kreipėsi į atsakovo atstovybę Jonavoje, kad galėtų sumokėti įsiskolinimą, tačiau ieškovei buvo nurodyta, kad šiame padalinyje operacijos su grynais pinigais neatliekamos ir kad ieškovė turi paskolą dengti naudojantis savo sūnaus (bylos trečiojo asmens) sąskaita atsakovo banke. Ieškovė teismo posėdžių metu nurodė, kad ji savo paskolos dalį, sudarančią maždaug 160 000 litų, yra išmokėjusi, kadangi pardavėjui ji grynais sumokėjo savo asmeniniais pinigais 120 000 Lt, be to, ne kartą prisidėjo prie paskolos išmokėjimo, savo sūnui duodama po 50 arba 100 Eur paskolos dengimui, įsigytame name atliko remontą. Ieškovė nurodė, kad ji bylos nagrinėjimo metu dirba valgykloje pagalbine darbuotoja, turi pastovių pajamų ir, teismui pripažinus Sutarties nutraukimą neteisėtu, toliau galės viena mokėti paskolą, o namo pardavimo atveju nebeturėtų kur gyventi, nes viską investavo į šį namą, o namą pardavus gautų pinigų neužtektų jokiam nekilnojamajam turtui įsigyti.

40Trečiasis asmuo V. S. teismo posėdžių metu nurodė, kad šiuo metu santykiai su ieškove yra pašliję. Netekęs darbo jis kreipėsi į atsakovo Jonavos padalinį pranešti, kad Sutarties nebeišgali įvykdyti. Atsakovo atstovui suteikus informaciją, kad, susiklosčius tokioms aplinkybėms, tikslinga būtų namą parduoti, trečiasis asmuo nustojo vykdyti Sutartį ir pradėjo ieškoti pirkėjų už paskolą įsigytam ir atsakovui įkeistam namui, tačiau ieškovė nesutiko, kad namas būtų parduotas. V. S. teigimu, ieškovė sako netiesą, kad pardavus namą ji neturėtų kur gyventi, kadangi, kaip jis neseniai sužinojo, ieškovė kito sūnaus vardu yra nusipirkusi sodybą.

41Atsakovo atstovė advokatė posėdžių metu nurodė, kad po Sutarties nevykdymo atsakovas suteikė bendraskoliams protingą ir tinkamą terminą įsiskolinimui padengti. Pranešimuose, kurie buvo siųsti visiems trims bendraskoliams, buvo nurodyta, kad, nepadengus skolos, Sutartis bus nutraukta. Atnaujinus Sutartį, paskutinę įmoką ieškovė sumokėtų būdama 90 metų amžiaus, nors šiai dienai ieškovė dirba ir gauna pastovias pajamas, tačiau jos darbas yra stovimas, fizinis, ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog Sutarties galiojimo laikotarpiu ji turės pastovių pajamų, kurios leistų tinkamai vykdyti Sutartį.

42Liudytojas V. D. posėdžio metu nurodė, kad ieškovei pasikreipus į atsakovo Jonavos padalinį, ieškovei buvo suteikta visa būtina informacija, o būtent, kad Jonavos padalinyje nėra vykdomos grynųjų pinigų operacijos, kad norėdama grynais pinigais padengti įsiskolinimą ieškovė turi kreiptis į atsakovo padalinį Kaune, Savanorių prospekte.

43Teismas

konstatuoja:

44Tarp atsakovo ir kredito gavėjų S. S., V. S. ir A. J. (toliau visi kartu – Kredito gavėjai) 2007 m. balandžio 16 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-3900-2700-34 (toliau ir – Sutartis), kuria Kredito gavėjams buvo suteiktas 57 924 Eur (200 000 litų) kreditas iki 2037 m. vasario 28 d., kartu nustatant tarpinius kredito grąžinimo terminus su grąžintinomis kredito sumomis (Sutarties specialiosios dalies 1-4 p.) (e. b. t. 1, b. l. 93). Kredito paskirtis – pirkimui namų valdos adresu ( - ), kurią ieškovė ir tretieji asmenys 2007 m. kovo 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo lygiomis dalimis (po 1/3 dalį). Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad namų valda yra parduodama už 395 000 Lt (114 399,91 Eur), o pardavėjui ieškovė grynais sumoka 120 000 Lt (34 754,40 Eur), o A. J. sumoka 75 000 Lt (21 721,50 Eur). Namų valda buvo įkeista atsakovui kaip kredito grąžinimo užtikrinimo priemonė.

45Kredito gavėjai įsipareigojo Sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus vykdyti laiku pagal Sutartyje nustatytas sąlygas, tačiau juos, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, nuo 2018 balandžio mėnesio vykdė netinkamai, t. y. nustatytais terminais nedengė kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių. Kredito gavėjams nevykdant įsipareigojimų pagal Sutartį (nustatytais terminais nedengiant kredito, nemokant palūkanų ir delspinigių) bei tokiu būdu pažeidžiant Sutarties sąlygas, Kredito gavėjai Sutartyje nurodytais adresais (( - ), ( - ) ir ( - )) nusiųstu atsakovo 2018 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 2018/19.5-L27-1763 (e. b. t. 1, b. l. 115) buvo paraginti iki 2018 m. liepos 2 d. padengti 391,74 Eur įsiskolinimą ir buvo įspėti apie tai, kad nepadengus įsiskolinimo atsakovas bus priverstas nutraukti Sutartį ir inicijuoti priverstinį skolos išieškojimą. Nėra ginčo dėl to, jog per nustatytą terminą įsiskolinimas nebuvo padengtas.

46Kadangi įsiskolinimas nebuvo padengtas, įsipareigojimai pagal Sutartį ir toliau nebuvo vykdomi, o įsiskolinimas dar labiau didėjo, Kredito gavėjams buvo išsiųstas atsakovo 2018 m. liepos 10 d. raštas Nr. 2018/19.5-L27-2587 „Dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ (e. b. t. 1, b. l. 116), kuriuo Kredito gavėjai buvo dar kartą paraginti padengti įsiskolinimą ir įspėti apie tai, kad, per papildomai nustatytą terminą (iki 2018 m. rugpjūčio 14 d.) nepadengus pagal Sutartį susidariusio 796,68 Eur įsiskolinimo, atsakovas vienašališkai nutrauks su Kredito gavėjais sudarytą Sutartį. Per 2018 m. liepos 10 d. rašte nustatytą terminą įsiskolinimas atsakovui nebuvo padengtas, todėl Sutartis buvo nutraukta.

47Po Sutarties nutraukimo ieškovė 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl nutrauktos Sutarties atnaujinimo. Atsakydamas į prašymą atsakovas 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 2018/19.5-L27-3304 (ieškinio priedas Nr. 9) informavo ieškovę, kad, atsižvelgiant į tai, kad kartu su prašymu atnaujinti Sutartį nebuvo pateikti įrodymai apie ieškovės galimybę tinkamai vykdyti savo prievoles pagal galimai atnaujintą Sutartį bei nebuvo padengti pradelsti mokėjimai, atsakovas nesutinka atnaujinti Sutarties. Spręsdamas dėl Sutarties atnaujinimo Bankas nurodė taip pat įvertinęs tai, kad kiti Kredito gavėjai neturi galimybių tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį (negauna jokių pajamų) bei nepageidauja, jog Sutartis būtų atnaujinta ((2018 m. rugsėjo 5 d. Kredito gavėjo V. S. paaiškinimas, priedas Nr. 4). Bankas, atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovė ir kiti Kredito gavėjai neturi galimybių grąžinti kreditą ilguoju (kredito grąžinimo trukmės) laikotarpiu. Šiame rašte Bankas taip pat pažymėjo, kad Sutarties atnaujinimas negali būti savitikslis, nes jeigu Kredito gavėjai nevykdytų atnaujintos Sutarties, Sutartį vėl tektų nutraukti.

48Teismas visiškai pritaria atsakovo argumentui, jog ieškinyje ieškovė ignoruoja esminį sutarties privalomumo principą, kuris įpareigoja šalis vykdyti sutartį tinkamai joje numatytomis sąlygomis ir tvarka, nes sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis), taip pat netinkamą Sutarties vykdymą bando pateisinti savo, kaip vartotojos, statusu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau ir – LAT) yra išaiškinęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis, CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (LAT 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-274-403/2018; LAT 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Kaip nurodyta LAT 2012 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012, netgi vartotojo statusas neatleidžia asmens nuo pareigos vykdyti sutartį joje numatytomis sąlygomis, o kreditorius turi tiek sutartinę, tiek ir įstatymų nustatytą bei kasacinio teismo pripažintą teisę nutraukti sutartį su jos nevykdančiu klientu, nes kredito įstaigos pareiga susigrąžinti skolintas lėšas yra susijusi su visos finansų sistemos stabilumu.

49Sutarties bendrosios dalies 10 punktu Kredito gavėjai įsipareigojo Sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus vykdyti tinkamai pagal Sutarties sąlygas ir nustatytu laiku kiekvieną mėnesį mokėti Bankui kredito ir palūkanų įmokas. CK 6.872–6.874 straipsniai imperatyviai įpareigoja paskolos gavėją nustatytu laiku ir tvarka grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas paskolos davėjui. CK 6.881 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir sumokėti palūkanas.

50Nustatyta, jog Sutartis pasirašyta pačios ieškovės, Sutarties bendrosios dalies 59 punktas paneigia ieškovės teiginį apie Sutarties kopijos negavimą, kas duoda pagrindą išvadai, jog visos Sutarties sąlygos bei teisines pasekmes pažeidus mokėjimų grafiką turėjo buvo žinomos ieškovei, kuri, sudariusi Sutartį, kartu su kitais Kredito gavėjais taip pat įsipareigojo laikytis nustatyto mokėjimo grafiko ir laiku atlikti visus nustatytus mokėjimus bei prisiėmė visą su tuo susijusią riziką.

51Bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas su Kredito gavėjais sudarytą ginčo Sutartį vienašališkai nutraukė dėl Kredito gavėjų, tame tarpe ir ieškovės, kaltės, nes Kredito gavėjai iš esmės pažeidė Sutartį – nuo 2018 m. vasario mėnesio Kredito gavėjai (įskaitant ir ieškovę) Bankui nustatytais terminais nemokėjo pagal Sutartį numatytų kredito ir palūkanų įmokų Bankui, o nuo 2018 m. balandžio mėnesio visiškai nustojo mokėti mėnesines kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įmokas, o, esant įsiskolinimui, per atsakovo raštu nustatytus papildomus terminus skolai padengti prievolės vis tiek neįvykdė (CK 6.217–6.218 straipsniai).

52Nustatyta, jog Bankas Sutartį nutraukė prieš tai Kredito gavėjams, įskaitant ir ieškovę, Sutartyje nurodytais jų adresais išsiuntęs 2018 m. gegužės 3 d. raštą dėl netinkamo įsipareigojimų vykdomo bei 2018 m. liepos 10 d. raštą dėl Sutarties nutraukimo, kuriuose Kredito gavėjams buvo nustatyti papildomi terminai Sutarčiai įvykdyti, tačiau Kredito gavėjai įsiskolinimo Bankui per minėtuose raštuose nustatytus terminus nepadengė. AB Lietuvos pašto įteikimo pranešimai (atsiliepimo priedas Nr. 5) patvirtina, kad visiems Kredito gavėjams, įskaitant ir ieškovę, Banko 2018 m. gegužės 3 d. raštas ir 2018 m. liepos 10 d. raštas buvo įteikti asmeniškai, todėl visiškai pritartina atsakovo argumentui, jog Kredito gavėjai buvo tinkamai informuoti apie susidariusį įsiskolinimą ir gresiantį Sutarties nutraukimą. Ieškinyje ieškovė taip pat pripažįsta, kad gavo tiek 2018 m. gegužės 3 d. pranešimą apie susidariusį įsiskolinimą, tiek 2018 m. liepos 10 d. pranešimą apie numatomą Sutarties nutraukimą, t. y. buvo tinkamai informuota apie skolą ir skolos nemokėjimo teisines pasekmes, tačiau nesiėmė jokių priemonių skolai padengti. Atsižvelgdamas į tai teismas daro išvadą, kad Bankas Sutartį su Kredito gavėjais nutraukė jiems tinkamai pranešęs apie jos nutraukimą.

53Pažymėtina, jog ieškovė nurodo prieštaringus duomenis apie jos žinojimą apie susidariusį įsiskolinimą ir gresiantį sutarties nutraukimą – Bankui pateiktame 2018 m. rugpjūčio 30 d. prašyme (ieškinio priedas Nr. 7) ieškovė nurodė: ,,apie sutarties nevykdymą informuota nebuvau, jokių pranešimų asmeniškai negavau, kartu gyvenantis sūnus matomai nuo manęs tokius duomenis slėpė“, tuo tarpu ieškinyje ieškovė jau pripažino, kad buvo tinkamai informuota apie skolą ir gresiantį Sutarties nutraukimą (ką patvirtina ir į AB Lietuvos pašto įteikimo pranešimai) bei teigė norėjusi pati sumokėti skolą, tačiau, ieškovės teigimu, kurį teismas vertina kritiškai, jai nebuvusi sudaryta tokia galimybė, Bankui atsisakius priimti jos prievolės įvykdymą.

54Sutarties nutraukimą reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, kurio 5 dalis numato šalių teisę pačioms susitarti kokiais atvejais ir kokiu būdu sutartis gali būti vienašališkai nutraukta. LAT 2012 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012 yra išaiškinęs, kad „sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį prieš terminą arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokios sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės. CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami“. Taigi CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos, kaip teisingai atsiliepime nurodė atsakovas, suteikia šalims galimybę nutraukti sutartį ir tais atvejais, kai sutarties pažeidimas netgi nėra esminis. Tokios pozicijos laikytasi ir ankstesnėje LAT praktikoje (pvz., LAT 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civ. byloje Nr. 3K-P-346/2004; LAT 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-577/2007 ir kt.). Taip pat LAT 2009 m. liepos 3 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-300/2009 yra pažymėjęs, jog CK 6.217 straipsnio 5 dalis gali būti įvardijama kaip tiesioginis sutarčių laisvės principo, įtvirtinto CK 6.156 straipsnyje, atspindys, kadangi šalys gali tiek laisvai sudaryti sutartį, tiek ir susitarti dėl jos nutraukimo bei tokio nutraukimo sąlygų.

55Pažymėtina, jog Sutarties nutraukimo sąlygos buvo aptartos Sutarties bendrosios dalies skyriuje „Sutarties nutraukimas bei kitos Banko teisės“. Sutarties bendrosios dalies 44 punkte nurodyta, kad atsiradus bent vienam iš sutarties nutraukimo pagrindų Bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti sutartį prieš 10 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą apie sutarties nutraukimą. Sutarties bendrosios dalies 47.1 punkte įtvirtinta, jog vienas iš Sutarties nutraukimo pagrindų yra tada, kai kredito gavėjas Sutartyje nustatytais terminais negrąžina Bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų Sutartyje numatytų mokėjimų. Vadovaujantis Sutarties bendrosios dalies 49 punktu, Sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai yra esminių Sutarties pažeidimų atvejai. Sutarties pažeidimas gali būti pripažinti esminiu ir tada, jei jis tokiu pripažintas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar jų nustatytus kriterijus.

56CK 6.218 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditoriui nutraukti sutartį, jei prievolė neįvykdoma per papildomą terminą, nustatytą sutartyje, o jei dėl termino nesusitarta, per 30 dienų. Pažymėtina, jog šiuo atveju Bankas nustatė gerokai ilgesnį nei 30 dienų terminą prievolei įvykdyti – pradelstai skolai padengti buvo nustatytas papildomas 95 kalendorinių dienų terminas, kuris yra tris kartus ilgesnis, nei numatyta CK 6.218 straipsnio 1 dalyje, kas duoda pagrindą išvadai, jog Kredito gavėjai (tarp jų ir ieškovė) turėjo pakankamai laiko padengti pagal Sutartį susidariusį įsiskolinimą arba kreiptis į atsakovą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, įsiskolinimo išdėstymo, mokėjimo terminų atidėjimo ir pan. Tačiau, kaip nustatyta bylos medžiaga, Kredito gavėjai ne tik nereagavo į jiems siunčiamus pranešimus apie gresiantį Sutarties nutraukimą, nesistengė mažinti įsiskolinimo, bet ir nebendradarbiavo su Banku – nesikreipė į Banką dėl Sutarties sąlygų pakeitimo ar skolos išdėstymo. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog Sutartis su Kredito gavėjais buvo nutraukta laikantis Sutartyje numatytos jos nutraukimo tvarkos bei nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

57Teismo nuomone, šiuo atveju svarbu ir tai, kad nagrinėjamu atveju su Kredito gavėjais sudaryta Sutartis buvo nutraukta ne po to, kai nebuvo sumokėta viena įmoka ar jos dalis, kaip teigiama ieškinyje, o įsiskolinimui susidarius už daug ilgesnį laiką. Kaip matyti iš Skolos grafiko (el. b. 1 t., lapai 121–122), Kredito gavėjų nepadengtas įsiskolinimas susidarė nuo 2018 m. vasario mėnesio, o nuo 2018 m. balandžio mėnesio Kredito gavėjai (įskaitant ir ieškovę) visiškai nustojo mokėti mėnesines kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įmokas. Sutarties nutraukimo dienai (2018 m. rugpjūčio mėn.) įsiskolinimo suma buvo dar didesnė, kadangi nuo įsiskolinimo atsiradimo ir Sutarties nutraukimo praėjo penki mėnesiai. Šios aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina, kad teise nutraukti Sutartį pagal Sutarties sąlygas Bankas pasinaudojo Kredito gavėjams nuo 2018 m. balandžio mėnesio tinkamai nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

58Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog nėra jokio pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju Sutarties nutraukimas ir / ar jos nutraukimą reglamentuojančios sąlygos galėtų būti laikomos negaliojančiomis ir neteisėtomis, kas reiškia, jog Sutartis su Kredito gavėjais CK 6.217 straipsnio 5 dalies pagrindu buvo nutraukta visiškai pagrįstai.

59Teismas taip pat visiškai pritaria atsakovo atsiliepimo argumentams, jog Sutarties pažeidimą netgi vertinant pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus esminio pažeidimo nustatymo kriterijus (nors, kaip minėta, Sutartyje esant nustatytiems konkretiems jos nutraukimo pagrindams, tie pagrindai ir privalo būti taikomi – CK 6.217 straipsnio 5 dalis), pripažintina, jog Sutartis su Kredito gavėjais buvo nutraukta jiems iš esmės pažeidus Sutartį.

601. Vertinant bet kurio Sutarties pažeidimo pripažinimą esminiu būtina atsižvelgti ir į CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Bankas paskolos sutartyje nustatydamas paskolos ir palūkanų grąžinimo terminus tikisi gauti šias sumas būtent sutartyje nustatytais terminais. Tai yra viena iš pagrindinių paskolos (kredito) sutarties sąlygų. Kaip nurodyta LAT 2004 m. birželio 28 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-368/2004, paskolos sutartyje numatytos netesybos už laiku nesumokėtą paskolos dalį ir kitus mokėjimus nepaneigia šios sąlygos kaip pagrindinės pobūdžio. Kadangi finansų įstaigos paskolos ar kredito sutartyse nustatydamos paskolos (kredito) ir palūkanų grąžinimo terminus tikisi gauti šias sumas būtent sutartyse nustatytais terminais, laikytina, kad tai yra pati svarbiausia ir esminė paskolos (kredito) sutarčių sąlyga. Kredito gavėjams tinkamai nevykdant Sutarties sąlygų, nemokant Bankui įmokų, Bankas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš kredito sutarties – tinkamo įmokų mokėjimo Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Naudos gavimas yra įmanomas tik tuo atveju, jeigu skolininkas laiku grąžina kreditą, sumoka paskaičiuotas palūkanas. Taigi akivaizdu, jog Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais negaunant nustatytų paskolos įmokų bei palūkanų Bankas iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

612. Paskolos sutarties sąlygų griežtas laikymasis, teismo nuomone, neabejotinai turi esminės reikšmės, nes net CK 6.874 straipsnio 2 dalis numato kreditoriaus teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama. Ši nuostata patvirtina, kad paskolos eilinių įmokų nemokėjimas ar jų netinkamas mokėjimas yra esminis paskolos sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pažymėtina, jog, vadovaujantis aktualia teismų praktika, dalinių įmokų pagal kreditavimo sutartį kredito įstaigai nemokėjimas laiku vertintinas kaip esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę kredito įstaigai vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį. Kaip nurodyta LAT 2018 m. liepos 25 d. nutartyje Nr. e3K-274-403/2018, įmokų pagal kreditavimo sutartis kreditoriui nemokėjimas yra esminis, o ne formalus sutarties pažeidimas, įgalinantis kreditorių vienašališkai nutraukti sutartį ir kreiptis dėl skolos išieškojimo. Kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovas, tokia pozicija yra suformuota ir žemesnės instancijos teismų (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartis c. b. Nr. 2A-319/2013, 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis c. b. Nr. 2A-686/2012, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis c. b. Nr. 2A-2278-640/2013, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartis c. b. Nr. 2A-301-163/2014 ir kt.).

623. Kredito gavėjams nuo 2018 m. vasario tinkamai nevykdant mokėjimų pagal Sutartį, o nuo 2018 m. balandžio mėnesio Kredito gavėjams apskritai nustojus mokėti kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įmokas pagal Sutartį, teismo nuomone, Bankas nebeturėjo pagrindo tikėtis, kad Sutartis galės būti įvykdyta. Be to, ieškovė, žinodama, kad įsipareigojimai pagal Sutartį vykdomi netinkamai (ieškinyje ieškovė pripažįsta, kad buvo tinkamai informuota apie skolą ir numatomą Sutarties nutraukimą), per Banko nustatytus papildomus terminus (95 dienas) skolos nepadengė, nesikreipė į Banką dėl skolos išdėstymo ar dėl kredito įmokų atidėjimo, nesitarė dėl skolos padengimo, neinformavo Banko apie savo galimą finansinės padėties pablogėjimą ar pan., t. y. nebendradarbiavo su Banku, todėl atsakovas, neturėdamas jokio pagrindo tikėtis, kad Sutartis gali būti įvykdyta, teismo nuomone, Sutartį nutraukė visiškai pagrįstai.

63Tuo tarpu ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovė, gavusi Banko raštus dėl susidariusio įsiskolinimo ir gresiančio Sutarties nutraukimo, kreipėsi į Banką dėl skolos padengimo, tačiau Bankas atsisakė priimti jos prievolių įvykdymą, neva argumentuodamas, jog skolą gali sumokėti tik vienas iš Kredito gavėjų (V. S.), neatitinka tikrovės. Kaip nustatyta atsakovo liudytojo V. D., kuris tiesiogiai bendravo su ieškove dėl įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo, parodymais teisme, ieškovė iš tikrųjų buvo atvykusi į Banko Jonavos konsultacijų centrą, bendraudama su Banko darbuotojais ieškovė nurodė, kad sutinka padengti tik 1/3 dalį susidariusio įsiskolinimo (tariamai jai tenkančią mokėti kredito dalį). Ieškovei buvo suteikta informacija, kad siekiant išsaugoti sutartinius santykius turi būti padengta visa skola bei suteikta informacija, kur ir kokia tvarka ji gali sumokėti pradelstą skolą grynais pinigais, kuriais operacijos Jonavoje neatliekamos. Ieškovės argumentai apie tai, kad ji buvo atvykusi į Banką norėdama sumokėti visą skolą, tačiau Bankas atsisakė priimti jos prievolės įvykdymą, teismo nuomone, yra visiškai nelogiški, nes nesuprantama, kodėl Bankas (kreditorius), kuris yra tiesiogiai suinteresuotas priimti tinkamą prievolės įvykdymą, galėjo atsisakyti priimti visos skolos padengimą. Taigi akivaizdu, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie skolą ir numatomą Sutarties nutraukimą, jai buvo suteikta visa informacija, kaip ji gali padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau per Banko suteiktą 95 kalendorinių dienų terminą skolą nebuvo padengta, todėl Bankas nesitikėjo, jog įsipareigojimai ateityje bus vykdomi tinkamai ir nutraukė Sutartį.

64Ieškovės paaiškinimai teisme apie tai, kad ji savo skolos dalį (1/3) Bankui jau yra sumokėjusi tiek sumokėdama 120 000 litų pradinį įnašą, tiek duodama sūnui grynais pinigais skolai sumokėti, tiek investuodama į namo pagerinimus, kam bendroje sumoje ji yra išleidusi apie 160 000 litų, ir kad jai daugiau mokėti Bankui nebepriklausė, teismo nuomone, duoda pagrindą abejoti jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais ieškovės paaiškinimais apie tai, jog ji visą skolą būtų padengusi iki Sutarties nutraukimo, jeigu jai Banko darbuotojai būtų tinkamai išaiškinę, į kokią sąskaitą, kokią tikslią sumą ir kokiu būdu ji gali sumokėti. Pažymėtina ir tai, jog, kaip matyti iš Banko pateiktų Bankinėje sistemoje likusių užfiksuotų duomenų, 2018 m. liepos 16 d. ,,skambino Stankevičienė, gavo raštą. Ji nemokės, nes ,,savo sutartą dalį atidavė kredito gavėjui“. Teiravosi, ar įspėjimai išsiųsti visiems kredito gavėjams. Į pastabą, kad sutartis bus nutraukta, atsakė, kad darytume kas priklauso“.

65LAT 2012 m. vasario 20 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-58/2012 konstatavo, kad „nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma. <...> sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Šiame kontekste galima daryti išvadą, kad kreditorius, kaip licencijuota kredito įstaiga, kurios viena iš verslo sričių – paskolų teikimas už palūkanas (Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), negavo to, ko siekė – paskolos ir palūkanų grąžinimo laiku. <...> Štai Finansinio tvarumo įstatymo preambulėje įstatymo leidėjas nurodė, kad finansų sektorius, kurio reikšmingą dalį Lietuvoje sudaro bankų sektorius, priskirtinas prie vieno jautriausių sektorių, o situacija jame gali turėti didelės įtakos šalies ekonomikai, gyventojų ir ūkio subjektų pasitikėjimui šalies finansų sistema, šios sistemos tvarumui, todėl būtina užtikrinti tinkamų ir laiku įgyvendinamų finansų sistemos stabilumo stiprinimo priemonių panaudojimo galimybes. Šios įstatymų nuostatos rodo, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę“.

66Ieškovės argumentai, kad pradelsta skola sudaro sąlyginai nedidelę visos paskolos sumos dalį, neduoda pagrindo išvadai, kad Bankas neturėjo teisės nutraukti Sutarties. LAT 2018 m. liepos 25 d. nutartyje civ. byloje Nr. E3K-3-274-403/2018 nurodė: „nors pradelsta skola – 875,72 Eur sudarė nedidelę sutartinių prievolių dalį, t. y. 4,7 proc. viso negrąžinto kredito sumos, teismų nustatyta, kad ieškovė nuo 2011 metų pabaigos prievoles pagal kredito sutartį vykdė netinkamai, atsakovė, reaguodama į ieškovės skolas, nuolat siuntė ieškovei pranešimus, kuriais būdavo prašoma padengti susidariusią skolą. <...> Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė kaip kredito įstaiga tikėjosi, jog prievolės, kylančios iš Kredito sutarties, bus vykdomos laiku, banko veiklai griežtas terminų laikymasis yra reikšmingas, tačiau ieškovės elgesys ilgą laiką reguliariai nemokant bankui įmokų bei nesant byloje duomenų, patvirtinančių, kad jei kredito sutartis bus atnaujinta, ieškovė bus finansiškai pajėgi ją tinkamai ir laiku vykdyti, nesudarė pagrindo atsakovei manyti, kad sutartiniai įsipareigojimai bus įvykdyti. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovės padaryti pažeidimai yra esminiai, ir atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį su ieškove, todėl nėra pagrindo vienašalį sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu“.

67Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pripažįsta, kad Bankas Sutartį vienašališkai nutraukė dėl skolininkų (ieškovės ir kitų Kredito gavėjų) kaltės, nes jie, kaip Kredito gavėjai, iš esmės pažeidė sutartį – nustatytais terminais nemokėjo pagal Sutartį numatytų įmokų Bankui ir per Banko nustatytus papildomus terminus skolai padengti prievolės neįvykdė (CK 6.217–6.218 straipsniai). Konstatavus, jog ieškinio argumentai dėl neteisėto Sutarties nutraukimo yra teisiškai nepagrįsti, ieškinys dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu atmestinas.

68Teismo nuomone, nėra jokio pagrindo sutikti ir su tais ieškovės argumentais, kad Bankas nebendradarbiavo su Kredito gavėjais ir nesiekė išsaugoti Sutarties. Bylos medžiaga patvirtina, jog iki Sutarties nutraukimo Bankas bendradarbiavo su Kredito gavėjais, kuriems netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus Bankas pranešimais, raginimais informavo juos apie įsiskolinimus ir ragino sumokėti skolą ir taip išvengti Sutarties nutraukimo, o vienašališką Sutarties nutraukimą panaudojo tik kaip kraštutinę priemonę, per papildomai nustatytą 95 d. terminą įsitikinęs, kad Kredito gavėjai ir toliau negalės tinkamai Sutartyje numatytais terminais vykdyti savo įsipareigojimų ir objektyviai nesant galimybės išsaugoti Sutarties. Teismo nuomone, šiuo atveju būtent patys Kredito gavėjai tinkamai nebendradarbiavo su Banku siekdami išsaugoti Sutartį – ne tik nedengė įsiskolinimo, bet ir nesikreipė į Banką dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, skolos išdėstymo, todėl akivaizdu, jog būtent Kredito gavėjai, o ne Bankas pažeidė šalių bendradarbiavimo pareigą ir nesistengė išsaugoti sutartinių santykių.

69Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad Bankas privalėjo informuoti ją apie kitų Kredito gavėjų nenorą ir negalėjimą vykdyti Sutartį. Visų pirma, Bankas tokios pareigos neturi, kadangi tokia pareiga nėra numatyta nei Sutartyje, nei įstatyme. Antra, iš ieškinio matyti, kad visi Kredito gavėjai (įskaitant ir ieškovę) gyvena viename namie, esančiame adresu ( - ), ieškovė yra kredito gavėjo V. S. mama, todėl spręstina, jog ne Bankas, o būtent pati ieškovė, kaip solidari skolininkė galėjo ir netgi privalėjo tartis su kitais Kredito gavėjais dėl tinkamo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo ir su jais išsiaiškinti dėl jų nenoro ir negalėjimo vykdyti Sutartį. Be to, tai, kad įsipareigojimai nuo 391,74 Eur (suma, nurodyta Banko 2018 m. gegužės 3 d. rašte) išaugo iki 796,68 Eur (suma, nurodyta atsakovo 2018 m. liepos 10 d. rašte) ir pagal Sutartį nebuvo tinkamai vykdomi nuo 2018 m. vasario, t. y. ne vieną mėnesį, o Bankui už kreditą įkeistas namas, kuriame gyvena ieškovė, buvo pardavinėjamas ir jo apžiūrėti atvykdavo potencialūs pirkėjai, teismo nuomone, rodo, jog ieškovė negalėjo nežinoti kitų Kredito gavėjų pozicijos dėl įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo, t. y., kad jie neturi galimybių ir neketina vykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ką patvirtina ir 2018 m. liepos 16 d. ieškovei, skambinusiai į Banką, telefonu suteikta informacija, ir kredito gavėjo V. S. 2018 m. rugsėjo 5 d. raštas, kas, teismo nuomone, leido Bankui pagrįstai spręsti, kad Kredito gavėjai nenori arba neturi galimybių tinkamai vykdyti įsipareigojimus Bankui.

70Teismo nuomone, svarbu pažymėti ir tai, kad Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 51.3 punktu ieškovė kartu su kitais Kredito gavėjais įsipareigojo solidariai atsakyti už Sutartyje nustatytų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad pagal Kredito gavėjų tarpusavio susitarimą įsipareigojimus pagal Sutartį turėjo vykdyti kredito gavėjas V. S., turi reikšmę tik visų Kredito gavėjų tarpusavio teisėms ir pareigoms, bet ne Banko teisėms ir pareigoms solidariųjų Kredito gavėjų (įskaitant ir ieškovę) atsakomybei prieš Banką.

71Pažymėtina ir tai, jog ieškovė mokėjimus skolai padengti atliko ir dėl Sutarties atnaujinimo į Banką kreipėsi tik po Sutarties nutraukimo, todėl šios aplinkybės neturi jokios įtakos Sutarties nutraukimo teisėtumui. Ieškovės vykdyti mokėjimai po to, kai Sutartis buvo nutraukta, vertini kaip mokėti savo nuožiūra ir kaip nesudarantys pagrindo jai tikėtis tolesnio Sutarties vykdymo iš Banko pusės.

72Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl kredito sutarties atnaujinimo galimybių, būtina aiškintis, iš kokių finansavimo šaltinių kredito gavėjai galės vykdyti savo prievoles pagal atnaujintą sutartį. Sutarties atnaujinimas negali būti savitikslis, nes jeigu kredito gavėjai nevykdytų atnaujintos sutarties, sutartį vėl tektų nutraukti (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-674-656/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-939-302/2015 ir kt.).

73Vadovaujantis Atsakingojo skolinimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 7.2 punktu, turi būti vertinami visi objektyviai numanomi reikšmingi veiksniai, atsižvelgiant į kredito gavėjo pateiktą ir kredito įstaigai prieinamą informaciją, galintys turėti įtakos kredito gavėjo mokumui, ypač tokie kaip kredito gavėjo tvarios pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo (augimo ir mažėjimo) potencialas. Nuostatų 19 punkte nurodyta, kad priimant sprendimą dėl kredito suteikimo atsižvelgiama į ne mažiau kaip šešių paskutinių mėnesių tvarių pajamų vidurkį ir įvertinamas ilgalaikis pajamų tvarumas. Vadovaujantis Nuostatų 21–24 punktais, kredito įstaigos sprendimas suteikti kreditą grindžiamas atsargiu ir pamatuotu kredito gavėjo galimybių grąžinti kreditą ilguoju (kredito grąžinimo trukmės) laikotarpiu vertinimu. Kredito įstaigos kreditų išdavimo politika turi būti pagrįsta prielaida, kad kreditas grąžinamas kredito gavėjo pajamų generuojamais pinigų srautais (pajamomis), o ne dėl priverstinio grąžinimo iš įkeisto turto arba jo vertės pokyčių. Kredito įstaiga įvertina kredito gavėjo mokumą remdamasi iš kredito gavėjo gauta informacija ir ją patikrina mokumui vertinti naudojamose ir jai prieinamose duomenų bazėse. Vertinami tvarūs kredito gavėjo pajamų šaltiniai, jų įvairovė, tvarumas ir įvertinama galima jų kaita ateityje, taip pat pagrindinės kredito gavėjo išlaidų grupės, susijusios su įsiskolinimais finansų įstaigoms ir kitiems asmenims. Kredito gavėjai, kurių pajamos gali gerokai kisti (pvz.: dividendų, pajų pajamos, nekilnojamojo turto pajamos, pajamos iš investicinės veiklos arba nekilnojamojo turto pardavimo pajamos ir pan.) arba dėl kurių pajamų tvarumo abejojama, vertinami konservatyviau, jiems teikiamiems kreditams nustatomos griežtesnės, nei maksimaliai yra leidžiama Nuostatuose, kredito ir įkeisto turto vertės ir (arba) vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykių reikšmės ir (arba) didesnė kredito kaina. Jeigu sutarties šalys, sudariusios kredito sutartį, susitaria pakeisti bendrą kredito sumą, prieš kiekvieną svarbesnį bendros kredito sumos padidinimą kredito įstaiga atnaujina turimą informaciją apie kredito gavėją, įkeistą turtą ir iš naujo įvertina jo mokumą bei įkeisto turto vertę.

74Taigi teisės aktai tiesiogiai įpareigoja Banką, kaip finansų įstaigą, įvertinti kredito gavėjų mokumą, vertinant tvarias pajamas, jų šaltinius ir galimą kaitą (tvarių pajamų pasikeitimas), turimus kitus įsipareigojimus ir kt. Vadovaujantis Nuostatais, pajamos, kurios gali gerokai keistis arba dėl kurių tvarumo abejojama, vertinamos konservatyviau, joms taikomi griežtesni reikalavimai.

75Be to, pažymėtina ir tai, jog sutarties atnaujinimas turi būti orientuotas į perspektyvą, t. y. ieškovės ir kitų Kredito gavėjų gebėjimą ateityje savo prievoles Bankui vykdyti tinkamai ir gera valia, o šiuo konkrečiu atveju ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, jog Kredito gavėjai yra ar tai bus pajėgūs vykdyti ateityje prašomą atnaujinti Sutartį. Bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju Bankas, svarstydamas dėl Sutarties atnaujinimo, įvertino tai, kad du iš trijų Kredito gavėjų jokių pajamų negauna ir neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų bei nepageidavo, kad Sutartis būtų atnaujinta. Nors ieškovė ir nurodė viena turinti galimybę vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, tačiau teismas neturi pagrindo su tuo sutikti, kadangi ir Sutarties galiojimo metu ieškovė gaudavo tas pačias pajamas, tačiau įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdė, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovė kažkuriuo tai momentu neapsigalvos ir nenustos Bankui toliau mokėjusi viena iš savo asmeninių lėšų už turtą, kurio jai priklauso tik 1/3 dalis (už kurią, kaip teigia ieškovė, ji jau yra išmokėjusi), o likusios 2/3 dalys nuosavybės teise priklauso jos sūnui ir jo gyvenimo draugei, su kuriais, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ieškovės santykiai yra prasti. Nustatyta, kad kredito gavėjas V. S. asmeniškai informavo Banką, kad niekur nedirba, pajamų neturi ir neketina vykdyti įsipareigojimų pagal Sutartį, skolą planuoja padengti pardavęs Bankui įkeistą gyvenamąjį namą. Kredito gavėja A. J. niekur nedirba (el. b. 1 t., lapas 123), buvo išvykusi į užsienį. Tuo tarpu ieškovei šiuo metu yra 71 metai, nors šiuo metu ji dirba ir gauna senatvės pensiją, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad atnaujinus Sutartį sutarties galiojimo laikotarpiu (iki 3037 metų, t. y. dar 19 metų) jos tvariosios pajamos nesumažės. Atsižvelgiant į tai spręstina, jog Bankas neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad įsipareigojimai pagal Sutartį galėtų būtų vykdomi tinkamai atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą.

76Visos nurodytos aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina, jog Bankas tinkamai ir sąžiningai bendradarbiavo su Kredito gavėjais, siekė išvengti galimo Sutarties nutraukimo, o Sutartis buvo nutraukta teisės aktų ir Sutarties nustatyta tvarka, dėl ko ieškinio tenkinti teismas nemato jokio pagrindo.

77Dėl bylinėjimosi išlaidų

78CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmestinas, iš ieškovės atsakovui priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro advokatei sumokėta 1 573 Eur suma (1 100 Eur išlaidos dokumentų ir teisinės situacijos analizė, atsiliepimo į ieškinį surašymas + 212,04 Eur atstovavimo teisme išlaidos + 260,96 Eur 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokestis).

79Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys yra atmetamas, laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo taikytos 2018 m. spalio 1 d. nutartimi, palieka iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Išaiškintina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo patvirtinta kopija bus išsiųsta į Turto aktų arešto registrą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

80Šioje byloje yra susidariusios procesinių dokumentu įteikimo ir siuntimo išlaidos valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, šioje byloje yra susidariusios 23,27 Eur dydžio išlaidos susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu ir įteikimu. Ieškinį atmetus, minėtos išlaidos pilnai priteistinos iš ieškovės, nes ji nėra atleista nuo tokių išlaidų sumokėjimo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

81Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–265 ir 268–270 straipsniais,

Nutarė

82Atmesti ieškovės S. S. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu.

83Priteisti iš ieškovės S. S. (a. k. ( - ) atsakovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (juridinio asmens kodas 304870069) 1 573 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų) išlaidas advokatės pagalbai apmokėti.

84Priteisti iš ieškovės S. S. (a. k. ( - ) 23,27 Eur (dvidešimt trijų eurų 27 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.

85Nurodyti, kad 2018 m. spalio 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

86Sprendimo patvirtintas kopijas siųsti ieškovei, jos atstovui advokatui D. J., atsakovo atstovei advokatei A. F.-K. ir tretiesiems asmenims.

87Sprendimui įsiteisėjusius, sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Turto aktų arešto registrui dėl 2018 m. spalio 1 d. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

88Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. 2018 m. rugsėjo 28 d. teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriame prašoma... 5. Ieškovė nesutinka su Sutarties nutraukimu, kuris yra nesąžiningas,... 6. 1. Sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, kadangi skirta patenkinti... 7. 2. Tais atvejais, kai Sutartis nutraukiama prieš terminą ne sutartyje, o... 8. 3. Bendra kredito suma sudarė 50 924 Eur (200 000 Lt), galutinis kredito... 9. 4. Po antrojo įspėjimo vėlgi atsakovas ir tretieji asmenys nebendradarbiavo... 10. 5. Ieškovė neturėjo Sutarties egzemplioriaus, atsakovo įspėjimuose nebuvo... 11. 6. Ieškovė patirtų labai didelių nuostolių, jeigu Sutartis būtų... 12. 7. Atsižvelgiant į skolininkų daugetą, atsakovas nebendradarbiavo... 13. 8. Šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o... 14. Teisėja 2018 m. spalio 1 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė 14... 15. Teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi (e. b. t. 1., b. l. 46–47) šioje... 16. 2018 m. spalio 19 d. teisme gautas trečiojo asmens Vilniaus m. 19-ojo notaro... 17. 2018 m. spalio 23 d. teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį (e. b. t.... 18. Atsakovo nuomone, Sutartis su Kredito gavėjais CK 6.217 straipsnio 5 dalies... 19. 1. Ieškovė ignoruoja esminį sutarties privalomumo principą, įpareigojantį... 20. 2. Kredito gavėjai Sutarties bendrosios dalies 10 punktu įsipareigojo... 21. 3. Bankas Sutartį vienašališkai nutraukė dėl ieškovės kaltės, nes... 22. 4. CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia šalims galimybę nutraukti sutartį ir... 23. 5. Sutarties nutraukimo sąlygos buvo aptartos Sutarties bendrosios dalies... 24. 6. CK 6.218 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditoriui nutraukti sutartį,... 25. 7. Nagrinėjamu atveju Sutartis buvo nutraukta ne po to, kai nebuvo sumokėta... 26. Net jeigu Sutarties pažeidimą vertinant pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje... 27. 1. Vertinant bet kurios Sutarties pažeidimo pripažinimą esminiu būtina... 28. 2. Paskolos sutarties sąlygų griežtas laikymasis neabejotinai turi esminės... 29. 3. Kredito gavėjams tinkamai nevykdant mokėjimų pagal Sutartį, Bankas... 30. 4. Ieškovės argumentai, kad pradelsta skola sudaro sąlyginai nedidelę visos... 31. Be to, nesutiktina su ieškove, kad Bankas nebendradarbiavo su Kredito... 32. Ieškovė neteisi, kad Bankas privalėjo informuoti ją apie kitų Kredito... 33. Svarbu ir tai, kad Sutarties bendrosios dalies 51.3 punktu ieškovė kartu su... 34. Ieškovė dėl Sutarties atnaujinimo į Banką kreipėsi jau po Sutarties... 35. Ieškovės mokėjimai po Sutarties nutraukimo vertintini kaip mokėti savo... 36. Vadovaujantis Atsakingojo skolinimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 7.2... 37. Nagrinėjamu atveju Bankas, svarstydamas dėl Sutarties atnaujinimo, įvertino... 38. Be to, sutarties atnaujinimas turi būti orientuotas į perspektyvą, t. y.... 39. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas advokatas D. J. išsakė poziciją,... 40. Trečiasis asmuo V. S. teismo posėdžių metu nurodė, kad šiuo metu... 41. Atsakovo atstovė advokatė posėdžių metu nurodė, kad po Sutarties... 42. Liudytojas V. D. posėdžio metu nurodė, kad ieškovei pasikreipus į atsakovo... 43. Teismas... 44. Tarp atsakovo ir kredito gavėjų S. S., V. S. ir A. J. (toliau visi kartu –... 45. Kredito gavėjai įsipareigojo Sutartimi prisiimtus sutartinius... 46. Kadangi įsiskolinimas nebuvo padengtas, įsipareigojimai pagal Sutartį ir... 47. Po Sutarties nutraukimo ieškovė 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu kreipėsi į... 48. Teismas visiškai pritaria atsakovo argumentui, jog ieškinyje ieškovė... 49. Sutarties bendrosios dalies 10 punktu Kredito gavėjai įsipareigojo Sutartimi... 50. Nustatyta, jog Sutartis pasirašyta pačios ieškovės, Sutarties bendrosios... 51. Bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas su Kredito... 52. Nustatyta, jog Bankas Sutartį nutraukė prieš tai Kredito gavėjams,... 53. Pažymėtina, jog ieškovė nurodo prieštaringus duomenis apie jos žinojimą... 54. Sutarties nutraukimą reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, kurio 5 dalis numato... 55. Pažymėtina, jog Sutarties nutraukimo sąlygos buvo aptartos Sutarties... 56. CK 6.218 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditoriui nutraukti sutartį, jei... 57. Teismo nuomone, šiuo atveju svarbu ir tai, kad nagrinėjamu atveju su Kredito... 58. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog nėra jokio pagrindo išvadai, kad... 59. Teismas taip pat visiškai pritaria atsakovo atsiliepimo argumentams, jog... 60. 1. Vertinant bet kurio Sutarties pažeidimo pripažinimą esminiu būtina... 61. 2. Paskolos sutarties sąlygų griežtas laikymasis, teismo nuomone,... 62. 3. Kredito gavėjams nuo 2018 m. vasario tinkamai nevykdant mokėjimų pagal... 63. Tuo tarpu ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovė, gavusi Banko raštus... 64. Ieškovės paaiškinimai teisme apie tai, kad ji savo skolos dalį (1/3) Bankui... 65. LAT 2012 m. vasario 20 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-58/2012 konstatavo,... 66. Ieškovės argumentai, kad pradelsta skola sudaro sąlyginai nedidelę visos... 67. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pripažįsta, kad Bankas... 68. Teismo nuomone, nėra jokio pagrindo sutikti ir su tais ieškovės argumentais,... 69. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad Bankas privalėjo informuoti ją apie kitų... 70. Teismo nuomone, svarbu pažymėti ir tai, kad Kreditavimo sutarties bendrosios... 71. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė mokėjimus skolai padengti atliko ir dėl... 72. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl kredito sutarties... 73. Vadovaujantis Atsakingojo skolinimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 7.2... 74. Taigi teisės aktai tiesiogiai įpareigoja Banką, kaip finansų įstaigą,... 75. Be to, pažymėtina ir tai, jog sutarties atnaujinimas turi būti orientuotas... 76. Visos nurodytos aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina, jog Bankas tinkamai ir... 77. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 78. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 79. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo... 80. Šioje byloje yra susidariusios procesinių dokumentu įteikimo ir siuntimo... 81. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 82. Atmesti ieškovės S. S. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS, veikiančiam per... 83. Priteisti iš ieškovės S. S. (a. k. ( - ) atsakovui Luminor Bank AS,... 84. Priteisti iš ieškovės S. S. (a. k. ( - ) 23,27 Eur (dvidešimt trijų eurų... 85. Nurodyti, kad 2018 m. spalio 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos... 86. Sprendimo patvirtintas kopijas siųsti ieškovei, jos atstovui advokatui D. J.,... 87. Sprendimui įsiteisėjusius, sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Turto... 88. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...