Byla 2A-939-302/2015
Dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarties sąlygų pakeitimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarties sąlygų pakeitimo, ir

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

4Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti atsakovo AB SEB banko vienašalį 2007-07-02 kredito sutarties nutraukimą neteisėtu; pakeisti 2007-07-02 kredito sutarties sąlygą, kurioje numatytas kredito grąžinimo terminas 2032-07-01 ir nustatyti, kad kredito grąžinimo terminas yra 2036-12-31; nustatyti, kad kreditas bus grąžinamas tokiomis sąlygomis ir terminais – po 313,46 EUR įmoką kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2036-12-31, įmoką sumokant kiekvieno mėnesio paskutinę kalendorinę dieną. Nurodė, kad 2007-07-02 šalys sudarė kredito sutartį, pagal kurią ne vėliau kaip iki 2032-07-01 ieškovė įsipareigojo grąžinti bankui 265 000 Lt kreditą. Ieškovė vėluoja mokėti įmokas kredito sutartyje nustatytais terminais, kadangi kredito sutarties vykdymas yra suvaržytas. Laikotarpiu nuo 2012 vasario mėn. iki šiol tarp šalių vyko derybos dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo. Šalys tarėsi pratęsti kredito sutarties terminą bei išdėstyti nesumokėtos kredito dalies įmokas ilgesniam terminui. Šalys iki šios dienos nesusitarė dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo. 2013-05-24 ieškovė gavo iš Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro notarės G. Š. pranešimą dėl atsakovo prašymo priverstinai išieškoti iš ieškovės įkeisto turto nesumokėtą kredito sumą pagal kredito sutartį. Iš minėto pranešimo ieškovė sprendžia, kad atsakovas laiko kredito sutartį nutraukta prieš terminą. Ieškovė iki šiol nėra gavusi atsakovo pranešimo apie kredito sutarties nutraukimą, todėl laikė atsakovo vienašališką kredito sutarties nutraukimą prieš terminą neteisėtu bei pažeidžiančiu įstatyme ir kredito sutartyje numatytą nutraukimo tvarką. Ieškovė taip pat nurodė, kad sudarydama kredito sutartį, ji nenumatė ir negalėjo numatyti priežasčių, nulėmusių kredito sutarties vykdymo sunkumus (sutuoktinio įkalinimas, ekonominis šalies nuosmukis, trečios dukros gimimas), o taip pat negalėjo jų protingai tikėtis ar kontroliuoti. Kredito sutartimi ieškovė neprisiėmė nurodytų aplinkybių atsiradimo rizikos, tokiu būdu, įvertinant tą aplinkybę, jog tapo žymiai sudėtingiau vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį ir buvo suvaržytas sutarties vykdymas, dėl ko iš esmės pakito šalių sutartinių prievolių pusiausvyra, ieškovė įgijo teisę į kredito sutarties pakeitimą, t. y. į kredito sutarties termino pratęsimą bei kredito įmokų mokėjimo išdėstymą laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2036-12-31.

5Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad kol šalių sutartis nebuvo nutraukta, ieškovė privalėjo kas mėnesį pagal grafiką nustatytomis dalimis bankui grąžinti kreditą, kas mėnesį mokėti palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies, sumokėti netesybas, numatytas sutarties Bendrosios dalies 4.5 punkte. Pateikti įrodymai rodo, kad viena kredito dalis nebuvo grąžinama nuo 2012-03-28 (kredito grąžinimas pradelstas 1360 dienų, palūkanų – 1388 dienos), kitos kredito dalies paskutinis grąžinimas buvo atliktas tik 2011-10-25 (kredito mokėjimai pradelsti 1377 dienos, palūkanų – 1407 dienos), trečios – grąžinimų nebuvo (pradelstas kredito grąžinimas yra 1104 dienos, palūkanų mokėjimas pradelstas 1377 dienos). Tai rodo, kad ieškovė sistemingai nevykdė savo įsipareigojimų. Kredito sutarties Bendrosios dalies 5.2 punkte nurodoma, kad esminiu sutarties pažeidimu laikoma sutarties bendrosios dalies 4.1 – 4.10 punktuose nustatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas arba netunkamas vykdymas. Ieškovė pažeidė sutarties bendrosios dalies 4.1 punkto nuostatas. Pagal minėtos sutarties 5.2 punktą bankas turi teisę nutraukti sutartį, jei kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų. Bankas, kaip kreditorius, turėjo teisę nutraukti kredito sutartį vadovaudamasis ne tik sutartimi, bet ir Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies 4 punktu, CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Dėl tos priežasties, jog ieškovė sistemingai pažeidinėjo esmines sutarties sąlygas, bankas jai siuntė įspėjimus apie galimas prievolių nevykdymo pasekmes, o 2012-02-14 sutartį su ieškove nutraukė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priimdamas sprendimą, teismas nurodė, kad atsakovas AB SEB bankas savo sutartinį įsipareigojimą suteikti šalių sutartą kreditą nustatytais terminais įvykdė, tačiau ieškovė savo sutartinio įsipareigojimo mokėti kredito dalis ir palūkanas nustatytu terminu nevykdė. Iš byloje esančių duomenų, teismas nustatė, kad visi banko siųsti pranešimai buvo pateikti ieškovei registruotais laiškais, todėl ieškovės teiginys, kad iki šios dienos ji neva nieko nežinanti apie sutarties nutraukimą, nepasitvirtino. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, jog bankas laikėsi šalių sutartyje nustatytos tvarkos apie pranešimų skolininkui siuntimą, o ieškovės argumentai dėl to, kad atsakovo vienašališkas kredito sutarties nutraukimas pažeidė kredito sutartyje numatytą nutraukimo tvarką yra neįrodyti ir nepagrįsti. Pažymėjo, kad ieškovės neveikimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kvalifikuotinas kaip eliminuojantis sutartinių santykių tarp šalių tęsimo galimybę ir lemia kreditoriaus intereso prievolėje praradimą, todėl darytina išvada, jog atsakovas teisėtai vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Be to, teismas pažymėjo, jog ieškovės teiginiai, kad kredito sutarties ji negalėjusi vykdyti dėl sutuoktinio teistumo, vaikų auginimo ir gimdymo neturi reikšmės sprendžiant dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliantė V. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo ir prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti. Apeliantė nesutinka, jog atsakovo vienašališkas 2007-07-02 kredito sutarties nutraukimas yra teisėtas ir nurodo, kad banko siunčiami raštai negali būti laikomi pranešimais apie kredito sutarčių nutraukimą. Priešingos skundžiamo sprendimo išvados yra nepagrįstos. Dėl to, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei buvo tinkamai pranešta apie kredito sutarties nutraukimą. Taigi atsakovo įvykdytas kredito sutarties nutraukimas atliktas pažeidžiant įstatyme nustatytą tvarką bei kredito sutartyje nustatytą tvarką, todėl yra neteisėtas. Apeliantė nurodo, kad dėjo pastangas tam, kad kredito sutartis būtų vykdyta, o šalių ginčas būtų išspręstas ne teismo tvarka. Tas negali būti padaryta vien apeliantės pastangomis, todėl skundžiamu sprendimu nepagrįstai tokia našta išimtinai perkelta apeliantei. Apeliantės teigimu, jog atžvilgiu yra visos CK 6.204 str. 1-2 dalyse išvardintos aplinkybės, todėl kredito sutarties sąlygos turėjo būti pakeistos nukeliant kredito grąžinimo terminą bei pakeičiant įmokų dydį. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai padaryta išvada, jog sutuoktinio teistumas, vaikų auginimas ir gimdymas neturi reikšmės sprendžiant dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo. Skundžiamu sprendimu nevertinta bylai reikšminga faktinė aplinkybė, jog nurodytos aplinkybės šeimoje sąlygojo apeliantės finansinės padėties pablogėjimą, kuris lėmė sutartinių prievolių pusiausvyros pažeidimą.

10Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad pati apeliantė pripažįsta, kad savo prievoles pagal kredito sutartį vykdė netinkamai. Pažymi, kad pagal sutartį numatytų mokėjimų apeliantė neatlieka iki šiol. Kadangi šių prievolių nevykdymas laikytinas esminiu kredito sutarties pažeidimu, bankas turėjo teisę nutraukti sutartį. Apeliantė privalėjo suprasti, kokias pasekmes gali sukelti prievolių nevykdymas. Bankas jai siuntė įspėjimus apie galimas prievolių nevykdymo pasekmes, o 2010 m. balandžio 2 d. sutartį su ieškove nutraukė ir apie tai ieškovę informavo raštu. Apeliantė savo skunde nurodo, kad sutarties šalys turi bendradarbiauti ir siekti išsaugoti sutartį, tačiau kaip matyti iš faktinių aplinkybių, pati apeliantė su banku nebendradarbiavo. Pažymi, kad įsiskolinimų augimas ir prievolių įvykdymo nukėlimas nenaudingas ne tik apeliantei, bet ir bankui, nes tai didina banko verslo riziką.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14Byloje kilo ginčas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo.

15Bylos medžiaga nustatyta, kad Kreditavimo sutarties Nr. 1150718070863-13 bendrosios dalies 5.2. p. numato, kad bankas turi teisę ne mažiau kaip prieš 15 kalendorinių dienų raštu (registruotu laišku) įspėjęs kredito gavėją, vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu kredito gavėjas padaro esminių Sutarties pažeidimų. Tokiais pažeidimais laikomi Bendrosios dalies 4.1.- 4.10 p. nustatytų Kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas. AB SEB bankas 2009-10-15 siuntė ieškovei įspėjimą dėl 2007-07-02 kredito sutarties nutraukimo. Įspėjime atsakovas nurodė, kad ieškovė laiku nemoka eilinių įmokų, jos skola yra 235,52 EUR pagal grafiką negražintas kredito dalis, 1755,47 EUR priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos bei nesumokėti delspinigiai. Rašte nurodyta, kad iki 2009-10-31 nepadengus įsiskolinimo, sutartis bus laikoma nutraukta (b. l. 84). Atsakovas pateikė Lietuvos pašto duomenis, kad korespondencija ieškovei buvo išsiųsta registruotu laišku (b. l. 85). AB SEB bankas 2010-07-09 pateikė ieškovei raštą, informuojantį, kad Sutartis yra nutraukta (b. l. 86). Dokumentas buvo siunčiamas registruotu laišku (b. l. 87). AB SEB bankas 2010-11-10 ieškovei siuntė raštą „Dėl priverstinio išieškojimo iš ieškovei priklausančio turto procedūrų pradėjimo“ (b. l. 88). Šiaulių miesto 4-asis notaro biuras siuntė ieškovei 2013-05-24 pranešimą, nurodydamas, kad per 20 dienų nesumokėjus kreditoriui skolos ir nepranešus apie prievolės įvykdymą notaro biurui ar nepateikus duomenų dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo, bus atliktas vykdomasis įrašas (b. l. 26).

16Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pirmos instancijos teismas analizavo, ar ieškovės padarytas sutarties pažeidimas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus esminio sutarties pažeidimo kriterijus, ir pagrįstai nustatė, jog atsižvelgiant į ieškovės skolos sumą, pradelstų mokėjimų dienų skaičių, atsakovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties. Pripažintina, kad skundžiamame sprendime buvo teisėtai konstatuotas ieškovės padarytas esminis kredito sutarties pažeidimas. Ieškovė apeliaciniame skunde šios aplinkybės neginčijo, tačiau teigė, kad atsakovas nesilaikė įstatymuose nustatytos pranešimo apie sutarties nutraukimo tvarkos, taip pat, jog apeliantė su atsakovu derėjosi dėl tolimesnio sutarties vykdymo, dėjo pastangas mokumui atkurti, pagal galimybes mokėjo kreditui dengti skirtas sumas, todėl toks vienašališkas nutraukimas laikytinas neteisėtu. Be to, apie tai, jog atsakovas yra nutraukęs kredito sutartį apeliantė sužinojo tik 2013 m. gegužės 24 d. gavusi notarės G. Š. pranešimą dėl atsakovo prašymo priverstinai išieškoti iš ieškovės įkeisto turto nesumokėtą kredito sumą.

17Pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ši norma įstatyme nedetalizuota, tačiau, pirma, akivaizdu, kad ji yra imperatyvioji, t. y. iš anksto nepranešus kitai šaliai sutartį vienašališkai nutraukti draudžiama; antra, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus dėl sutarties šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį apribojimų, darytina išvada, kad pranešimas kitai šaliai apie sutarties nutraukimą turi būti aiškus, konkretus, jame turi būti nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, sutarties nutraukimo data, jis turi būti tinkamai įteiktas kitai šaliai. Tik tokiu atveju bus pagrindas konstatuoti, kad sutarties šalis savo teise nutraukti sutartį pasinaudojo sąžiningai ir teisėtai (LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).

18Kaip jau minėta aukščiau, atsakovas AB SEB bankas 2009-10-15 siuntė ieškovei įspėjimą dėl 2007-07-02 kredito sutarties nutraukimo. Įspėjime atsakovas nurodė, kad ieškovė laiku nemoka eilinių įmokų, jos skola yra 235,52 EUR pagal grafiką negražintas kredito dalis, 1755,47 EUR priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos bei nesumokėti delspinigiai. Rašte nurodyta, kad iki 2009-10-31 nepadengus įsiskolinimo, sutartis bus laikoma nutraukta (b. l. 84). Atsakovas pateikė Lietuvos pašto duomenis, kad korespondencija ieškovei buvo išsiųsta registruotu laišku (b. l. 85). AB SEB bankas 2010-07-09 pateikė ieškovei raštą, informuojantį, kad Sutartis su ieškove yra nutraukta (b. l. 86). Dokumentas buvo siunčiamas registruotu laišku (b. l. 87) ir ieškovei buvo įteiktas. AB SEB bankas 2010-11-10 ieškovei siuntė raštą „Dėl priverstinio išieškojimo iš ieškovei priklausančio turto procedūrų pradėjimo“ (b. l. 88), jame pasiūlydamas ieškovei būdą vykdyti savo įsipareigojimus, t.y. susisiekti su AB SEB banko vadybininke bei atvykti į Banko aptarnavimo skyrių. Šis raštas ieškovei taip pat buvo įteiktas pasirašytinai (b.l. 89). 2012 m. vasario 14 d. atsakovas atsižvelgdamas į ieškovės prašymą nevykdyti priverstinio skolos išieškojimo, informavo ieškovę, kad ši susisiektų su banko darbuotoja dėl tolesnių veiksmų aptarimo, kitu atveju skolos išieškojimas bus atnaujintas ( b. l. 90). Minėtas dokumentas ieškovei taip pat buvo įteiktas tinkamai (b. l. 91).

19Pagal Kredito sutarties 5.2 punktą atsakovas turėjo teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš penkiolika dienų raštu (registruotu laišku) įspėjęs kredito gavėją, jeigu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų. Pagal Kredito sutarties 12 punktą šalys susitarė, jog visi pranešimai ir kitas šalių susirašinėjimas pagal sutartį įteikiami sutarties šaliai pasirašytinai arba siunčiami paštu arba faksu, jei sutartyje nenurodyta kitaip. Laikoma, kad paskutiniu bankui žinomu kredito gavėjo adresu paštu išsiųstus dokumentus kredito gavėjas gavo trečią darbo dieną, einančią po tos dienos, kai bankas kredito gavėjui siunčiamus dokumentus įteikė pašto paslaugas teikiančiai įmonei. Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad atsakovo siunčiamuose pranešime buvo aiškiai nurodytas kredito sutarties nutraukimo pagrindas– susidariusios skolos nesumokėjimas, taip pat, jog sutartis yra nutraukta. Pranešimuose ieškovei buvo duotas pakankamas terminas, atitinkantis tiek kredito sutarties, tiek ir CK nustatytus reikalavimus, ištaisyti esminius sutarties pažeidimus. Be to, iki minėtų pranešimų išsiuntimo, ieškovė jau buvo pažeidusi kredito sutarties sąlygas, todėl privalėjo ir pati domėtis, kokias sankcijas pagal sutartį gali jai pritaikyti atsakovas.

20Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės argumentai apie tai, jog atsakovas nesilaikė įstatyme ir sutartyje numatytos kredito sutarties nutraukimo tvarkos, neatitinka tikrovės bei yra paneigti byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina ir apeliantės argumentus, jog apie sutarties nutraukimą ji sužinojo tik 2013-05-24, t.y. gavusi iš antstolės pranešimą dėl atsakovo prašymo priverstinai išieškoti iš ieškovės įkeisto turto nesumokėtą kredito sumą, ir laiko juos nesąžiningais. Pažymėtina, kad atsakovo 2010-07-09 pranešime buvo aiškiai nurodyta, kad kredito sutartis su ieškove yra nutraukta, o ne vėliau kaip iki 2010-08-09 ieškovei nepadengus visos skolos, atsakovas imsis skolos išieškojimo įstatymų nustatyta tvarka. Kolegijos vertinimu, ieškovė gavusi minėtą pranešimą iš atsakovo, elgdamasi rūpestingai bei sąžiningai bei jos teigimu siekdama tęsti kreditavimo santykius su atsakovu, turėjo iš karto po šio pranešimo gavimo dienos kreiptis į atsakovą ir bandyti išvengti iš to kylančių pasekmių, ypač kai pats atsakovas ne kartą siūlė apeliantei susisiekti su Banko darbuotoja ir bandyti surasti būdus vykdyti įsipareigojimus, tačiau apeliantė to nepadarė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės pasyvumas atsakovo atžvilgiu vertintinas kaip neapdairus bei nesąžiningas, ypač atsižvelgus į atsakovo aktyvumą surasti abejoms pusėms tinkamą sprendimą bei į tai, jog priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto buvo pradėtas tik 2013 m., kai tuo tarpu kredito sutartis buvo nutraukta dar 2010 m. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentus, jog ji dėjo pastangas ir bandė derėtis su atsakovu dėl tolimesnio sutarties vykdymo, kadangi šiuos apeliantės argumentus paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Apeliantė kartu su ieškiniu pateikė elektroninio susirašinėjimo kopijas, iš kurių matyti, jog ji ėmėsi veiksmų tik 2012 m., kai tuo tarpu sutartis kaip jau minėta buvo nutraukta 2010 m. Atsižvelgiant į tai, kolegija neturi teisinio pagrindo išvadai, jog apeliantė elgėsi sąžiningai atsakovo atžvilgiu bei nesikreipdama į atsakovą dvejus metus, esant jo prašymams, iš esmės stengėsi išsaugoti sutartį bei ateityje ją vykdyti.

21Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas laikėsi sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, bendradarbiavimo pareigą vykdė tinkamai, toks vienašališkas atsakovo kredito sutarties nutraukimas yra teisėtas, atitinkantis Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.2. p. bei CK 6.218 str. nuostatas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad Kreditavimo sutarties nutraukimas neteisėtas.

22Nagrinėjamu atveju apeliantė taip pat prašė pakeisti kredito sutarties sąlygas, nurodydama, jog kredito sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2007-07-02 iki šios dienos iš esmės pasikeitė kredito sutarties vykdymo aplinkybės, ieškovei tapo žymiai sudėtingiau vykdyti sutartinius įsipareigojimus, t.y. kredito sutarties vykdymas pasunkėjo dėl nepalankiai susiklosčiusių asmeninių aplinkybių ieškovės šeimoje, ekonominės situacijos šalyje ir kt. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog visos apeliantės nurodomos aplinkybės galimai prisidėjo prie susidariusios situacijos, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog esant sistemingam prievolę pažeidžiančiam ieškovės elgesiui, Bankas turėjo pagrindą pagrįstai nesitikėti, kad Kredito sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.). Kad Kredito sutartis nebus tinkamai vykdoma ateityje pagrindžia ir Banko turimi duomenys apie prastą ieškovės finansinę padėtį, taip pat ir byloje surinkti įrodymai. Esantys duomenys pagrindžia, jog ieškovė šiuo metu niekur nedirba, pastovių pajamų neturi, ieškovės sutuoktinis, kaip ir ji pati, yra įregistruotas teritorinėje darbo biržoje, dėl to manytina, jog apeliantė susiduria su pastovaus pobūdžio mokumo problemomis bei neturi pakankamai finansinių šaltinių, skirtinų prievolių vykdymui. Kaip teisingai šiuo atveju nurodo atsakovas, atnaujinus nutrauktą kredito sutartį, pirmiausia reikėtų padengti susikaupusius pradelstus mokėjimus ir tuo pačiu kas mėnesį mokėti pagal grafiką numatytas sumas, o sutarties nevykdant vėl tektų sutartį nutraukti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutarties atnaujinimas turi būti orientuotas į perspektyvą, t.y. apeliantės gebėjimą ateityje savo prievoles bankui vykdyti tinkamai ir gera valia, o šiuo konkrečiu atveju apeliantė nepateikė į bylą įrodymų, jog ji yra ar tai bus pajėgi vykdyti ateityje prašomą atnaujinti kredito sutartį. Be to pažymėtina ir tai, jog Bankas, kaip kredito įstaiga, negali atsisakyti savo lūkesčių ir sudaryti kokias tai ypatingas (išskirtines) sąlygas ieškovei, nes tai neatitiktų interesų pusiausvyros, pagaliau prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Bankas, kaip finansų įstaiga, turi rūpintis ne tik savo verslo rizika, bet ir stabdyti skolinių įsiskolinimų augimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Teisėjų kolegija išsamiau šiuo klausimu nepasisako, kadangi kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymai nustato, kad keisti galima tik esamos, egzistuojančios sutarties sąlygas, o nutraukus tarp šalių sudarytą sutartį bei teismui pripažinus šį nutraukimą teisėtu, šis apeliantės reikalavimas taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas.

23Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Taip pat šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

24Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti... 5. Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliantė V. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės... 10. Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Byloje kilo ginčas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo.... 15. Bylos medžiaga nustatyta, kad Kreditavimo sutarties Nr. 1150718070863-13... 16. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita... 17. Pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais... 18. Kaip jau minėta aukščiau, atsakovas AB SEB bankas 2009-10-15 siuntė... 19. Pagal Kredito sutarties 5.2 punktą atsakovas turėjo teisę nutraukti sutartį... 20. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės... 21. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas... 22. Nagrinėjamu atveju apeliantė taip pat prašė pakeisti kredito sutarties... 23. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo... 24. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso...