Byla 2-38324-872/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė,

2sekretoriaujant Agnei Daugirdienei,

3dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei L. V.,

4atsakovo „Seesam Insurance AS“, veikiančio per „Seesam Insurance AS“ filialą Lietuvoje, atstovui Giedriui Vicko,

5trečiajam asmeniui R. A. V.,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui „Seesam Insurance AS“, veikiančiam per „Seesam Insurance AS“ filialą Lietuvoje, ir trečiajam asmeniui R. A. V. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

7Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 19 048,99 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti. Nurodė, kad 2011-02-11 apie 7.25 val. Kaune, Raudondvario plente, automobilis Honda CR-V, ( - ), vairuojamas trečiojo asmens R. A. V. , nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė ir sužalojo pėsčiąją I. D.. Pažymėjo, jog minėto eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas trečiasis asmuo R. A. Virbalas, vairavęs automobilį Honda CR-V, ( - ). Dėl minėto eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji I. D. laikotarpiu nuo 2011-02-11 iki 2011-09-14 buvo laikinai nedarbinga. Ieškovas už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011-02-11 iki 2011-09-14 išmokėjo 3 564,08 Lt ligos pašalpą. Buvo nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2011-09-15 iki 2012-09-14 I. D. buvo netekusi 50 proc. darbingumo. Minėtu laikotarpiu ir laikotarpiu nuo 2011-09-15 iki 2011-09-30 ieškovas nukentėjusiajai išmokėjo 255,84 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos. Nurodė, jog atsakovas atlygino valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, kurią ieškovas patyrė laikotarpiu nuo 2011-02-11 iki 2011-09-30. Ieškovas 2011-09-29 sprendimu už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2012-09-30 I. D. papildomai priskaičiavo ir išmokėjo 6 783,40 Lt netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Taip pat 2012-02-15 sprendimu I. D. paskyrė ir už laikotarpį nuo 2011-09-15 iki 2012-09-30 išmokėjo 5 361,01 Lt valstybinę socialinę netekto darbingumo pensiją. Be to, laikotarpiu nuo 2012-06-25 iki 2012-07-30 buvo laikinai nedarbinga. Ieškovas 2012-08-14 sprendimu už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2012-06-25 iki 2012-07-30 nukentėjusiajai priskaičiavo ir išmokėjo 1 608,75 Lt ligos pašalpą. Išmokėjus minėtas socialinio draudimo išmokas iš viso valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 13 753,16 Lt žala. Ši žala 2013-02-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje ( - ) buvo priteista iš atsakovo ieškovo naudai. Ieškovas pažymėjo, kad ir toliau buvo tęsiamas periodinių valstybinio socialinio draudimo išmokų mokėjimas nukentėjusiai I. D. mokėjimas. Nuo 2012-09-30 jai buvo nustatytas neterminuotas 30 proc. netektas darbingumas. Laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2014-08-31 ieškovas nukentėjusiajai išmokėjo 8 419,15 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos. Taip pat dėl 2011-02-11 įvykusio eismo įvykio 2012-10-09 sprendimu ieškovas laikotarpiu nuo 2012-09-15 iki 2015-05-31 I. D. paskyrė 439,07 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją ir laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2014-08-31 nukentėjusiajai išmokėjo 10 629,84 Lt valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos. Išmokėdamas 8 419,15 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2014-08-31 ir 10 629,84 Lt valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2014-08-31, patyrė 19 048,99 Lt žalą. 2013-11-07 raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas geruoju šios žalos neatlygino. Ieškovas, remdamasis LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsniu, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 117 ir 118 punktais, LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalimi ir CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalimis, kreipėsi į teismą dėl nurodytos žalos išieškojimo iš atsakovo „Seesam Insurance AS“, veikiančio per „Seesam Insurance AS“ filialą Lietuvoje, atgręžtinio reikalavimo teise.

8Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, atsakovo, t.y. draudimo įmonės, atsakomybė dėl kilusio eismo įvykių metu nukentėjusių asmenų patirtos turtinės ir neturtinės žalos nėra absoliuti. Pažymėjo, jog visas reikalaujamas atlyginti žalos dydis buvo sąlygotas trečiojo asmens R. A. V. neteisėtų veiksmų 2011-02-11 eismo įvykio metu. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime taip pat pažymėjo, kad socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jo dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Taigi, atsakovo nuomone, vien tik ta aplinkybė, jog ieškovas išmokėjo nukentėjusiajai 19 048,99 Lt dydžio socialinio draudimo išmokas nesuteikia teisinio pagrindo ieškovui reikalauti išmokėtų sumų iš draudiko, kadangi draudiko pareiga atlyginti išmokėtas socialines išmokas gali kilti tik dėl tų išmokėtų išmokų, kuriomis buvo atlyginta nukentėjusiajam asmeniui per eismo įvykį padaryta turtinė žala. Paaiškino, jog atsakovas nustatė, kad nukentėjusioji prieš įvykstant eismo įvykiui dirbo Kauno lopšelyje – darželyje „Kodėlčiukas“ logopedo pareigose 0,75 etato. Pasveikusi po įvykio I. D. grįžo į tą pačią darbo vietą ir dirba tokiose pareigose ir ta pačia apimtimi kaip ir prieš eismo įvykį, todėl atsakovas daro išvadą, kad nukentėjusioji dėl 2011-02-11 įvykusio eismo įvykio nuostolių dėl negautų pajamų ar netekto darbingumo nepatiria. Dėl minėtų aplinkybių, laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2014-08-31 ieškovo išmokėtos netekto darbingumo kompensacijos ir valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos nėra žalos atlyginimas nukentėjusiajai dėl 2011-02-11 įvykusio eismo įvykio. Atsiliepime nurodė, jog, atsakovo nuomone, socialinio draudimo įstaigos, vykdančios socialinę funkciją, mokamos netekto darbingumo periodinės kompensacijos pačios savaime negali būti laikomos žalos atlyginimu deliktinės civilinės atsakomybės prasme, kadangi jų dydis nėra pagrįstas konkrečiu atveju padarytos žalos dydžio nustatymu, apskaičiavimu ir išreiškimu piniginiu ekvivalentu. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl 2011-02-11 eismo įvykio I. D. patyrė 19 048,99 Lt turtinę žalą dėl negautų pajamų, kurių atlyginimui, pasak ieškovo, buvo išmokėtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos, todėl ieškinys turėtų būti atmestas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad palaiko jame išdėstytas aplinkybes. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, nes jis yra nepagrįstas, nurodė, jog palaiko poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį. Trečiasis asmuo R. A. V. prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog žala nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginta.

9Ieškinys tenkintinas.

10Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-02-11 apie 7.30 val. Kaune, Raudondvario pl. 226, įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo R. A. V., vairuodamas transporto priemonę Honda CR-V, ( - ), nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė ir sužalojo I. D.. Eismo įvykio kaltininku pripažintas R. A. V. Ieškovas 2011-04-14 sprendimu ( - ) pripažino, jog minėtas sunkus nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą, todėl vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 6 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – NADPLSDI nuostatai) 10.2 punktu ir 31 punktu, pripažino šį nelaimingą atsitikimą draudiminiu. Pažymėtina, kad už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011-02-11 iki 2011-09-14 ieškovas išmokėjo nukentėjusiajai 3564,08 Lt ligos pašalpą, taip pat už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2012-06-25 iki 2012-07-30 - 1608,75 Lt ligos pašalpą. Dėl minėto eismo įvykio 2011-09-15 nukentėjusiajai I. D. nustatyta 50 proc. netekto darbingumo. Atsižvelgiant į tai, ieškovas, vadovaudamasis NADPLSDĮ 20 straipsniu ir 22 straipsniu bei Socialinio draudimo išmokų nuostatų 62-63 punktais, 65-67 punktais ir 99 punktu, 2011-09-29 sprendimu Nr. 8.40-2446 „D. I. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“ laikotarpiu nuo 2011-09-15 iki 2012-09-14 skyrė nukentėjusiajai netekto darbingumo periodinę kompensaciją, mokant po 479,70 Lt per mėnesį. Nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2011-09-15 iki 2012-09-30 ieškovas nukentėjusiajai viso išmokėjo 6783,40 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos. 2011-12-02 nukentėjusioji kreipėsi į ieškovą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo už netektą darbingumą. Atsižvelgiant į tai, ieškovas, vadovaudamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – VSDPĮ) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai), 2012-02-15 sprendimu Nr. 10.19-9306 laikotarpiu nuo 2011-09-15 iki 2012-09-30 skyrė nukentėjusiajai 427,70 Lt per mėnesį dydžio netekto darbingumo pensiją. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-09-15 iki 2012-09-30 ieškovas nukentėjusiajai viso išmokėjo 5361,01 Lt netekto darbingumo pensijos. Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykio kaltininko transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta atsakovo draudimo bendrovėje.

11Ieškovas, išmokėjęs socialinio draudimo išmokas nukentėjusiajai, kreipėsi į atsakovą, kaip eismo įvykio kaltininko draudiką, dėl žalos, atsiradusios dėl išmokėtų socialinio draudimo išmokų nukentėjusiajai atlyginimo regreso tvarka. Išmokėjus minėtas socialinio draudimo išmokas iš viso valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 13 753,16 Lt žala. Ši žala 2013-02-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2412-566/2013 buvo priteista iš atsakovo ieškovo naudai.

12Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad po nurodyto teismo sprendimo priėmimo buvo tęsiamas periodinių valstybinio socialinio draudimo išmokų mokėjimas nukentėjusiai I. D. mokėjimas. Nuo 2012-09-30 nukentėjusiajai buvo nustatytas neterminuotas 30 proc. netektas darbingumas. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2014-08-31 ieškovas nukentėjusiajai išmokėjo 8 419,15 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos. Taip pat dėl 2011-02-11 įvykusio eismo įvykio 2012-10-09 sprendimu ieškovas laikotarpiu nuo 2012-09-15 iki 2015-05-31 I. D. paskyrė 439,07 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją ir laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2014-08-31 nukentėjusiajai išmokėjo 10 629,84 Lt valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos. Išmokėdamas 8 419,15 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2014-08-31 ir 10 629,84 Lt valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2014-08-31, patyrė 19 048,99 Lt žalą. 2013-11-07 raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas šios žalos neatlygino.

13Pažymėtina, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro žalos trečiajam asmeniui, nukentėjęs asmuo įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Nukentėjusiajam įgyvendinant savo teisę į žalos atlyginimą ir pateikiant reikalavimą atlyginti žalą kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, susiklosto draudimo teisiniai santykiai ir atitinkamai jų reguliavimui taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normos. Socialinio draudimo įstaigai, išmokėjus žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmokas, atsiranda teisė vietoj jo reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, o jo nesant, iš žalą padariusio asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ) 19 str. 10 d., Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 18 str. 1 d., NADPLSDĮ 31 str., NADPLSDI nuostatai nuostatų 117 p. ir 118 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

14Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal NADPLSDĮ 31 straipsnį, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPDĮ, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis nustato, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Taigi, draudiko pareiga atlyginti žalą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą dėl trečiųjų asmenų veiksmų, kurių civilinę atsakomybę draudikas yra apdraudęs, yra aiškiai reglamentuota įstatymuose ir išaiškinta teismų praktikoje. Todėl ieškovas išmokėjęs nukentėjusiajai I. D. socialinio draudimo išmokas, įgijo regreso teisę į trečiojo asmens, dėl kurio veiksmų ieškovas patyrė žalą, civilinės atsakomybės draudiką, t.y. atsakovą „Seesam Insurance AS“, veikiantį per „Seesam Insurance AS“ filialą Lietuvoje.

15Byloje kilo ginčas dėl to, ar laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2014-08-31 ieškovo išmokėtos netekto darbingumo kompensacijos ir valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos yra žalos atlyginimas nukentėjusiajai I. D. dėl 2011-02-11 įvykusio eismo įvykio pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį bei NADPLSDĮ 31 straipsnį.

16Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime pažymėjo, kad dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime atkreipė dėmesį, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t.y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

17Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad socialinio draudimo įstaigos ne visais atvejais turi teisę reikalauti atlyginti dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui išmokėtas socialinio draudimo išmokas visa apimtimi, jeigu socialinio draudimo išmokų dydis viršija nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, tokiais atvejais atlyginama realią turtinę žalą neviršijanti draudimo išmokų dalis.

18Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo, nukentėjusiajai I. D. buvo nustatytas 50 proc. netekto darbingumo lygis. Pažymėtina, kad tiek netekto darbingumo periodinė ar vienkartinė kompensacija, tiek netekto darbingumo pensija, kurios mokamos tik netekto darbingumo laikotarpiu ir kurios yra apskaičiuojamos teisės aktų nustatyta tvarka, be kita ko atsižvelgiant į netekto darbingumo koeficientą, pagal savo prigimtį yra kompensacinio pobūdžio ir jų paskirtis yra atlyginti nukentėjusiam asmeniui minimalius nuostolius dėl sumažėjusių galimybių (negautas pajamas), kadangi, netekus tam tikro darbingumo lygio, tokio asmens galimybės, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, dalyvauti darbo rinkoje lygiaverčiai su kitais dalyviais akivaizdžiai sumažėja, tuo pačiu mažėja ir jo galimybės gauti geresnį darbą bei didesnes pajamas ir pan. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – NSIĮ) 2 straipsnyje darbingumo lygio sąvoka apibrėžta, kaip asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. NSIĮ 20 straipsnis nustato, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad yra įvairių žalos apskaičiavimo metodų. Pavyzdžiui, vienais atvejais taikomas taip vadinamasis konkretus metodas, kai padaryta žala labai individualizuojama, atsižvelgiama į pažeisto intereso specifiką ir kitus individualius kriterijus. Kitais atvejais taikomas abstraktus metodas, kai į individualius pažeisto intereso požymius ir kitus individualius kriterijus neatsižvelgiama. Tiek socialinio, tiek privataus draudimo atvejais taikomas abstraktus kriterijus – išmokėtina draudimo išmoka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus, t.y. galioja prezumpcija, jog išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 4 d.). Pažymėtina, jog ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau, pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) viršija žalą. Antai atsakingas už žalą asmuo, manantis, kad nukentėjusiajam išmokėta didesnė kompensacija negu šio patirta žala, privalo šią aplinkybę įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog ieškovo išmokėtos ginčo sumos viršija nukentėjusiosios patirtą žalą (CPK 178 str.). Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusioji I. D. grįžo į buvusią darbovietę ir buvusias pareigas, nelaikytina objektyvia aplinkybe aiškinant, jog šiuo metu nukentėjusioji jau nebepatiria žalos dėl įvykusio eismo įvykio. Taigi, atsakovui neįrodžius aplinkybės, jog išmokėtos išmokos viršija padarytos turtinės žalos dydį, jos pripažintinos atlyginusiomis nukentėjusiajai realiai patirtą turtinę žalą ir priskirtinos prie atlygintinos turtinės žalos nustatytos CK 6.290 straipsnio 1 dalyje bei NADPLSDĮ 31 straipsnyje. Taip pat pažymėtina, kad ieškovo priimti sprendimai dėl tokių išmokų, kurios apskaičiuojamos teisės aktų nustatyta tvarka, skyrimo ir pažymos apie išmokėtas išmokas yra pakankami įrodymai, pagrindžiantys padarytos žalos dydį (CPK 197 str.2d.).

20Ieškovas, vadovaujantis NADPLSDĮ ir VSDPĮ nuostatomis, už netekto darbingumo laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2014-08-31 nukentėjusiajai I. D. išmokėjo 19 048,99 Lt (8 419,15 Lt + 10 629,84 Lt) netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir netekto darbingumo pensijos. Taigi, nagrinėjamu atveju dėl žalą padariusio asmens veiksmų ieškovas patyrė 19 048,99 Lt dydžio žalą, kurią atsakovas, kaip žalą padariusio asmens draudikas, atsisakė atlyginti. Ieškovui išmokėjus minėtas socialinio draudimo išmokas nukentėjusiajam asmeniui, jis įgijo regreso teisę į žalą padariusio asmens draudiką dėl išmokėtų socialinio draudimo išmokų atlyginimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d., NADPLSDĮ 31 str., TPVCAPDĮ 19 str. 10 d., ieškovui iš atsakovo priteistina 19 048,99 Lt.

21Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta tvarka nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi, žyminis mokestis, apskaičiuotas už patenkintą reikalavimų dalį, iš atsakovo priteistinas valstybei. Viso ieškovui priteista 19 048,99 Lt, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 429,00 Lt žyminio mokesčio.

22Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas

Nutarė

23Ieškinį tenkinti visiškai.

24Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, į.k. 188677437, iš atsakovo „Seesam Insurance AS“, veikiančio per „Seesam Insurance AS“ filialą Lietuvoje, į.k. 302677744, 19 048,99 Lt žalos atlyginimo.

25Priteisti valstybės naudai iš atsakovo „Seesam Insurance AS“, veikiančio per „Seesam Insurance AS“ filialą Lietuvoje, į.k. 302677744, 429,00 Lt žyminio mokesčio.

26Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė,... 2. sekretoriaujant Agnei Daugirdienei,... 3. dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno... 4. atsakovo „Seesam Insurance AS“, veikiančio per „Seesam Insurance AS“... 5. trečiajam asmeniui R. A. V.,... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo... 7. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 8. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.... 9. Ieškinys tenkintinas.... 10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-02-11 apie 7.30... 11. Ieškovas, išmokėjęs socialinio draudimo išmokas nukentėjusiajai,... 12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad po nurodyto teismo... 13. Pažymėtina, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę... 14. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalis nustato, kad... 15. Byloje kilo ginčas dėl to, ar laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2014-08-31... 16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime pažymėjo, kad... 17. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad socialinio draudimo įstaigos ne... 18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad yra įvairių žalos... 20. Ieškovas, vadovaujantis NADPLSDĮ ir VSDPĮ nuostatomis, už netekto... 21. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo... 22. Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas... 23. Ieškinį tenkinti visiškai.... 24. Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno... 25. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo „Seesam Insurance AS“, veikiančio... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...