Byla e2A-858-302/2016
Dėl viešojo pirkimo Nr. 171873 sąlygos panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1702-657/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo Nr. 171873 sąlygos panaikinimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė UAB „Kamesta“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Pirkimo sąlygų 2 priedo 3.1.1. papunktyje nustatytą kvalifikacinį reikalavimą tiekėjo statybos darbų vadovui turėti ne mažesnę kaip 12 mėnesių per paskutinius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos darbų patirtį, vadovaujant asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu darbams, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad atsakovė vykdo atvirą konkursą „Kauno miesto gatvių asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu darbų pirkimas“ (toliau – Pirkimas, Konkursas). Ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl Pirkimo sąlygų 2 priedo 3.1.1. papunktyje nustatyto kvalifikacinio reikalavimo, kurią perkančioji organizacija atmetė. Ieškovės teigimu, šioje Pirkimo sąlygoje nustatytas reikalavimas statybos darbų vadovui turėti itin specifinę patirtį yra per aukštas, neteisėtas ir nepagrįstas, dirbtinai ribojantis teikėjų konkurenciją, nesuponuotas objektyviai būtino poreikio, siekiant įsitikinti tiekėjo pajėgumu tinkamai įvykdyti Pirkimo sutarties sąlygas, pažeidžiantis VPĮ 32 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimų tikslą. Taip pat ieškovė atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos perkančiųjų organizacijų iki šiol naudotą kelių remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu viešųjų pirkimų vykdymo praktiką ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas pirkimų dokumentuose nebuvo keliamas, o pirkimo sutartys buvo sudaromos ir vykdomos, todėl griežtinti iki šiol buvusioje tokio pobūdžio pirkimų vykdymo praktikoje taikomus kvalifikacinius reikalavimus nėra jokių objektyvių priežasčių. Ieškovės nuomone, ginčijamas reikalavimas galimai pritaikytas AB „Kauno tiltai“, taip ribojant galimybę Pirkime dalyvauti daugiau tiekėjų.

5Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad perkami darbai yra specifinė ir sudėtinga kelio tvarkymo darbų rūšis, kai darbo proceso eigoje operatyviai turi būti sprendžiami darbų organizavimo ir vykdymo klausimai, todėl visų procesų sklandžiam įgyvendinimui reikia turėti tokių darbų vykdymo patirtį. Statybos darbų vadovas – pagrindinis specialistas, atsakingas už statinio atitiktį jo projektui ir statinio normatyvinę kokybę, todėl jam keliami patirties reikalavimai yra būtini, siekiant gauti kokybišką darbų rezultatą ir užtikrinti racionalų pirkimui skirtų lėšų panaudojimą. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad statinio statybos vadovu gali būti ne tik rangovo bendrovėje dirbantys asmenys, bet ir specialistai, paskirti rangovo iš kitų įmonių, todėl nėra pagrindo teigti, kad tik AB „Kauno tiltai“ atitinka Pirkimo dokumentų 2 priedo 3.1.1 punkto reikalavimus. Pagal viešai randamą informaciją, tokius darbus atlieka ir kitos įmonės, pavyzdžiui, UAB „Lemminkainen Lietuva“, UAB „Alkesta“, be to, nagrinėjamu atveju yra vykdomas atviras konkursas, kuriame turi teisę dalyvauti užsienio šalių tiekėjai. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai remiasi 2013 metų perkančiosios organizacijos analogišku pirkimu nustatytais reikalavimais teikėjams, nes 2013 metais karšto regeneravimo būdas buvo pakankamai naujas Lietuvoje, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija pagrįstai nekėlė ginčijamo reikalavimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Įvertinęs bylos medžiagą, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai nesuteikia pagrindo išvadai, jog atsakovė dirbtinai riboja konkurenciją, diskriminuoja tiekėjus ir suteikia nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš ieškovę arba kitaip suvaržo ieškovės teises ir galimybes dalyvauti ir laimėti konkurse. Priešingai, teismo nuomone, ginčijamos Konkurso sąlygos užtikrina lygias sąlygas dalyvauti pirkimo procedūrose visiems tiekėjams, gebantiems įvykdyti sutartį (VPĮ 3 str., 24 str., 25 str.), todėl atsakovė, vykdydama pirkimą, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų proporcingumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principų nepažeidė. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės teiginį, kad Konkurso sąlygų 3.1.1. papunktyje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjo statybos darbų vadovui yra neproporcingas faktiniams atsakovės poreikiams, pažeidžia proporcingumo principą ir neleidžia pasiekti viešųjų pirkimų tikslo. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė, kaip perkančioji organizacija, 2013 metais pirkimo dokumentuose ar Vilniaus miesto savivaldybės vykdomame analogiškame pirkime nebuvo nurodžiusi tokio kvalifikacinio reikalavimo, koks yra nurodytas Konkurso sąlygų 3.1.1 papunktyje, teismo vertinimu, nėra reikšminga, kadangi tik pačios perkančiosios organizacijos nustato savo poreikius, norimas ir reikalingas įsigyti prekes, paslaugas ar darbus ir pagal identifikuotus poreikius parengia viešųjų pirkimų dokumentus. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė negali pateikti pasiūlymo atsakovės vykdomam pirkimui, nes galimai neturi šio kvalifikacinio reikalavimo atitinkančio statinio vadovo, negali reikšti, jog atsakovės paskelbti Pirkimo dokumentai yra diskriminaciniai ir ribojantys konkurenciją. Pirmos instancijos teismo nuomone, ieškovei nepateikus įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog atsakovė, nustatydama ginčijamą kvalifikacinį reikalavimą, kokiu tai būdu neteisėtai proteguoja tam tikrus tiekėjus, ar gali tam sudaryti sąlygas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė dirbtinai riboja konkurenciją, diskriminuoja tiekėjus ir suteikia nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš ieškovę arba kitaip suvaržo ieškovės teises ir galimybes dalyvauti ir laimėti konkurse.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovė UAB „Kamesta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, t.y. pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Pirkimo sąlygų 2 priedo 3.1.1. papunktyje nustatytą kvalifikacinį reikalavimą, bei ex officio grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki pažeidimo, t.y. nutraukti Pirkimo procedūras, o jei Pirkimo sutartis bus sudaryta – pripažinti ją negaliojančia, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:

121. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atliko esminius materialinės ir procesinės teisės pažeidimus ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos viešųjų pirkimų bylose, todėl neteisingai išnagrinėjo šią civilinę bylą ir nepagrįstai netenkino ieškinio.

132. Ginčijamu kvalifikaciniu reikalavimu statybos darbų vadovui turėti itin specifinę patirtį, t.y. vadovauti asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu darbams ne mažiau kaip 12 mėnesių per paskutinius 3 metus, iš esmės eliminuojama bet kokia veiksminga tiekėjų konkurencija. Pagal CVP IS duomenis Lietuvoje statybos darbų vadovas per pastaruosius 3 metus galėjo įgyti unikalią patirtį dėl darbų vykdymo KRK metodu 12 mėnesių per paskutinius 3 metus tik dirbdamas pagal AB „Kauno tiltai“ sutartį su Kauno miesto savivaldybės administracija, ypač atsižvelgiant į kelių tiesimo darbų vykdymo sezoniškumą, nes 12 mėnesių patirtis objektyviai gali būti įgyta tik per kelis darbų vykdymo metus. Pagal CVP IS duomenis daugiau nėra viešųjų pirkimų, pagal kuriuos būtų perkamas tokio intensyvumo darbų vykdymas KRK metodu, t.y. 12 mėn. per pastaruosius 3 metus. Lietuvoje tik AB „Kauno tiltai“ turi reikiamo galingumo veikiančią įrangą, remontuojant kelius KRK metodu, kuri yra „Remixer plus“ tipo, todėl nei viena iš kitų panašius darbus vykdančių Lietuvoje įsisteigusių įmonių (ir jose dirbančių statybos darbų vadovų) negalėjo įgyti kvalifikaciniu reikalavimu keliamos patirties vykdyti darbus KRK metodu 12 mėnesių per pastaruosius 3 metus.

143. Ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas neatitinka VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatų ir 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto nediskriminavimo bei proporcingumo principų, kadangi: a) kvalifikacinis reikalavimas nebūtinas pagal teisės aktus, todėl nesuponuotas objektyviai būtino poreikio (2016 m. sausio 6 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016); b) šį neįprastą ir per aukštą kvalifikacinį reikalavimą atitiktų tik ypač ribotas potencialių, Pirkimo objektu suinteresuotų tiekėjų skaičius. Pirkimo sąlyga sudarytos itin palankios sąlygos konkrečiai įmonei AB „Kauno tiltai“, kuri vienintelė šiuo metu teikia analogiškus darbus perkančiajai organizacijai, dalyvauti Pirkime ir jį laimėti; c) šis kvalifikacinis reikalavimas nėra neišvengiamai būtinas, siekiant įsitikinti tiekėjo pajėgumu tinkamai įvykdyti pirkimo sutarties sąlygas, nes perkančioji organizacija turi kitų galimybių ir Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentuotų priemonių, kuriomis galėtų efektyviai įsitikinti tiekėjų kompetencija ir pajėgumu bei sumažinti riziką dėl nekokybiškų darbų įsigijimo. Pagal Lietuvos perkančiųjų organizacijų iki šiol naudotą kelių remonto KRK metodu viešųjų pirkimų vykdymo praktiką ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas nebuvo keliamas pirkimų dokumentuose ir pirkimo sutartys buvo sudaromos bei vykdomos, todėl nėra jokių objektyvių priežasčių griežtinti iki šiol buvusioje kelių remonto darbų, naudojant KRK metodą, viešųjų pirkimų vykdymo praktikoje taikomus kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams.

154. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje paskirstė įrodinėjimo pareigą dėl ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo pagrįstumo. Atsakovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai daryti išvadą dėl kvalifikacinio reikalavimo būtinumo, tačiau atsakovė tokių įtikinamų ir patikimų įrodymų nepateikė, o kvalifikacinį reikalavimą nustatė Pirkimo sąlygose, remdamasi vien neobjektyvaus pobūdžio samprotavimais ir deklaratyviais teiginiais.

165. Teismas šioje byloje turėtų veikti aktyviai, atsižvelgdamas į viešojo intereso – užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją - reikalavimus ir, nustatęs ginčijamos Pirkimo sąlygos neteisėtumą, taikyti įstatyme ir teismų praktikoje numatytas pasekmes, t.y. pripažinti Pirkimo sąlygą negaliojančia. Ieškinio tenkinimo atveju šalių grąžinimas į padėti iki pažeidimo galimas tik nutraukus neteisėtai vykdomo Pirkimo procedūras ir perkančiajai organizacijai paskelbiant Pirkimą pakartotinai pagal teisėtas sąlygas.

17Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18Pateikia šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

191. Perkančiosios organizacijos statybos vadovui nustatytas kvalifikacinis reikalavimas nėra per aukštas ar nepagrįstas, dirbtinai ribojantis tiekėjų konkurenciją. Ginčijami atsakovės parengti pirkimo dokumentai su juose nustatytu kvalifikaciniu reikalavimu statybos vadovui yra pagrįsti viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančiais teisės aktais, kasacinio teismo praktika ir realiu perkančiosios organizacijos poreikiu įsigyti kvalifikuotai teikiamas paslaugas. Vien aplinkybė, kad ieškovė negali pateikti pasiūlymo atsakovės vykdomam pirkimui, nes galimai neturi šio kvalifikacinio reikalavimo atitinkančio statybos vadovo, negali reikšti, jog atsakovės Pirkimo dokumentai yra neteisėti. Apeliantė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2016, kadangi minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Ginčo kvalifikacinis reikalavimas apibrėžia patirties laike turėjimą, ko nereglamentuoja jokie teisės aktai. Be to, pirmos instancijos teismas pagrįstai nelaikė reikšminga ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė 2013 metų pirkimo dokumentuose ar Vilniaus miesto savivaldybė vykdytame analogiškame pirkime nebuvo nurodžiusi ginčo kvalifikacinio reikalavimo, kadangi tik pačios perkančiosios organizacijos nustato savo poreikius, norimas ir reikalingas įsigyti prekes, paslaugas ar darbus ir pagal identifikuotos poreikius parengia viešųjų pirkimų dokumentus.

202. Kauno miesto savivaldybės administracijos perkami darbai karšto regeneravimo kelyje metodu yra specifinė ir pakankamai sudėtinga kelio tvarkybos rūšis, kai darbo proceso eigoje operatyviai turi būti sprendžiami darbų organizavimo ir vykdymo klausimai. Darbų vykdymo metu naudojama atvira liepsna, todėl visų procesų sklandžiam įgyvendinimui reikia turėti tokių darbų vykdymo patirtį. Kadangi perkančioji organizacija yra įpareigota išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, tai ir buvo nustatytas ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas. Ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas yra siejamas ir su viešojo intereso apsauga, t.y. saugumo kelyje užtikrinimu, kadangi darbai bus atliekami sudėtingu įrengimu miesto viešajai infrastruktūrai bei viešųjų kelių, kuriais naudojasi ne tik didžioji dalis Kauno miesto gyventojų, bet vis didėjantis srautas miesto svečių, būklės gerinimui.

213. Statybos darbų vadovu gali būti paskirtas specialistas ir iš subrangos įmonės. Šis teiginys yra grindžiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatomis, kur rangovui nustatyta pareiga Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą. Tiek UAB „Lemminkainen Lietuva“, tiek UAB „Kauno keliai“, tiek AB „Kauno tiltai“ visiškai pagrindė savo kvalifikaciją ieškovės ginčijamoje dalyje, todėl vertintini kaip nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog ginčijamu kvalifikaciniu reikalavimu yra siekiama riboti konkurenciją. Be to, ginčo Pirkimas yra vykdomas atviro konkurso būdu, todėl jame turėjo teisę dalyvauti ir užsienio šalių tiekėjai.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

24Dėl rašytinių paaiškinimų prijungimo prie bylos

252016-07-04 Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti apeliantės UAB „Kamesta“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovė, remdamasi tuo, kad ginčo Pirkimą laimėjo AB „Kauno tiltai“, papildomai nurodo, kad ginčijamu kvalifikaciniu reikalavimu buvo sudarytos palankios sąlygos būtent tiekėjai AB „Kauno tiltai“ laimėti ginčo Pirkimą ir jame dalyvauti be jokios realios ir veiksmingos konkurencijos.

26CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Šia įstatymo nuostata siekiama įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 str.). Kadangi pateikiamais rašytiniais paaiškinimais ieškovė iš esmės papildo apeliacinio skundo argumentus, paaiškinimus atsisakytina priimti (CPK 323 str.).

27Dėl faktinių bylos aplinkybių

28Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija vykdo atvirą konkursą „Kauno miesto gatvių asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 171873) (toliau – Konkursas, Pirkimas). Pirkimo objektas – Kauno miesto gatvių asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu darbai. Konkursas vykdomas pagal Viešojo pirkimo komisijos posėdžio 2016 m. vasario 17 d. protokolu Nr. 32-16-10 patvirtintas Konkurso sąlygas. Tiekėjams keliami kvalifikaciniai reikalavimai nustatyti Pirkimo dokumentų 2 priede „Tiekėjo kvalifikacijos kriterijų vertinimo lentelė“. Lentelės 3.1.1. papunktyje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjo statybos darbų vadovui turėti ne mažesnę kaip 12 mėnesių per paskutinius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos darbų patirtį vadovaujant asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu darbams. Ieškovė, nesutikdama su minėtu statybos darbų vadovui perkančiosios organizacijos nustatytu kvalifikaciniu reikalavimu, 2016 m. kovo 4 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti Pirkimo sąlygų 2 priedo „Tiekėjo kvalifikacijos kriterijų lentelė“ 3.1.1. papunktyje nustatytą kvalifikacinį reikalavimą, kadangi šis reikalavimas nėra objektyviai būtinas, riboja tiekėjų konkurenciją, galimai yra pritaikytas AB „Kauno tiltai“. Perkančiajai organizacijai 2016 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 32-14-88 ieškovės pretenziją atmetus, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu minėtą Pirkimo sąlygų 2 priedo 3.1.1. papunktyje nustatytą kvalifikacinį. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmos instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai nesuteikia pagrindo išvadai, jog atsakovė dirbtinai riboja konkurenciją, diskriminuoja tiekėjus ir suteikia nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš ieškovę arba kitaip suvaržo ieškovės teises ir galimybes dalyvauti ir laimėti Konkurse, todėl ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovė su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei ex officio grąžinti šalis į padėtį iki pažeidimo, t.y. nutraukti Pirkimo procedūras, o jei pirkimo sutartis bus sudaryta – pripažinti ją negaliojančia. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1) pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atliko esminius materialinės ir procesinės teisės pažeidimus ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; 2) ginčijamu kvalifikaciniu reikalavimu iš esmės eliminuojama bet kokia veiksminga tiekėjų konkurencija; 3) ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas neatitinka minėtų VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatų ir 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto nediskriminavimo bei proporcingumo principų; 4) pirmos instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje paskirstė įrodinėjimo pareigą dėl ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo pagrįstumo.

29Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurso sąlygų 2 priedo 3.1.1. papunktyje įtvirtinto kvalifikacinio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

30Dėl ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos teisinio vertinimo

31VPĮ įpareigoja perkančiąją organizaciją parengti pirkimo dokumentus šio įstatymo pagrindu, nepažeidžiant pagrindinių viešojo pirkimo principų: lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, kad būtų pasiektas viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str., 24 str. 1 d., 2 d. 2 p., 9 d.). Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, privalo, siekdama paminėto tikslo, išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kokybinės atrankos kriterijus – minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo ir kt.) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pirkimo sąlygų pagrindu pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (VPĮ 32 str. 1 d.). Minimalūs reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai - tai, perkančiosios organizacijos nuomone, būtini reikalavimai, kuriuos ji nustato, įvertinusi visas būsimos pirkimo sutarties sėkmingo vykdymo aplinkybes, siekiant užtikrinti tokį sutarties įvykdymą. VPĮ apibrėžia tiekėjo kvalifikaciją kaip jo pajėgumą ir pasiruošimą tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kuri (kvalifikacija) apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla, ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Nagrinėjamo klausimo kontekste akcentuotina, kad nors perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau toks sprendimas neturi pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindinių viešųjų pirkimų principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-733-180/2015). Taigi minimalūs reikalavimai (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo reikalavimai) tai ne kokie nors išskirtiniai reikalavimai, tai perkančiosios organizacijos nuomone būtini reikalavimai, kuriuos ji nustato įvertinusi visas būsimos pirkimo sutarties sėkmingo vykdymo aplinkybes, siekiant užtikrinti tokį sutarties įvykdymą.

32Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, siekdama išsiaiškinti pirkime dalyvavusių dalyvių kompetenciją, Pirkimo sąlygų 2 priedo „Tiekėjo kvalifikacijos kriterijų lentelė“ 3.1.1. papunktyje nustatė profesinį pajėgumą apibūdinantį reikalavimą - tiekėjo statybos darbų vadovas turi turėti ne mažesnę kaip 12 mėnesių per paskutinius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos darbų patirtį, vadovaujant asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu darbams. Ieškovės teigimu, šis kvalifikacinis reikalavimas, keliamas statinio statybos vadovui, neatitinka VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatų ir 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto nediskriminavimo bei proporcingumo principų bei pažeidžia tiekėjų konkurenciją.

33Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalimi, statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę. Statybos techniniame reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 33.1 punkte taip pat įtvirtina analogiška statinio statybos vadovo samprata. Taigi iš minėto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad būtent statinio statybos vadovas atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir kokybę, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šiam specialistui yra pagrįsta kelti aukštus su perkamais darbais susijusius patirties reikalavimus.

34Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016, kurioje, pasak jos, teismas reikalavimo statybos darbų vadovui neteisėtumą kvalifikuojančiu požymiu laikė aplinkybę, ar šis reikalavimas buvo nustatytas teisės aktų. Sutiktina su ieškove, kad viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl tam tikro reikalavimo tiekėjams nustatymo būtinumo, gali būti tai, ar šis reikalavimas yra nustatytas teisės aktų, tačiau, nesant teisės aktuose nustatyto konkretaus reikalavimo, visada būtina įvertinti, ar šis reikalavimas yra suponuotas objektyviai būtino poveikio siekiamam rezultatui, ar tokia pirkimo sąlyga yra proporcinga, ką kasacinis teismas ir nurodė minėtoje nutartyje.

35Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų įstatymo normų, reglamentuojančių tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra nurodęs, kad perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą kvalifikacinį reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-222/2008; 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010; 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2011 ir kt.). Pastebėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos perkami darbai karšto regeneravimo kelyje metodu yra specifinė ir sudėtinga kelio darbų rūšis, todėl sutiktina su atsakove, kad nagrinėjamu atveju statybos darbų vadovui keliami su perkamais darbais susiję patirties reikalavimai padės siekiant gauti kokybišką darbų rezultatą ir užtikrinti racionalaus pirkimui skirtų lėšų panaudojimo principą. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad perkančioji organizacija pagrįstai ginčo kvalifikacinio reikalavimo kėlimą sieja ir su viešojo intereso apsauga, t.y. saugumo kelyje užtikrinimu. Nors karšto regeneravimo būdas ir yra pakankamai naujas Lietuvoje, tačiau į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šis būdas jau yra naudojamas kelerius metus, todėl, plečiantis rinkai ir didėjant darbų poreikiui, teisėjų kolegijos nuomone, yra realiai pagrįstas perkančiosios organizacijos reikalavimas tiekėjui turėti specialistų, turinčių tam tikrą patirtį tokių darbų atlikime. Iš atsakovės į bylą pateikto 2016 m. kovo 31 rašto Nr. 43-10-234 matyti, kad dėl netinkamos gatvių būklės Kauno miesto savivaldybė per 2015 metus išmokėjo 80 197,23 Eur žalos atlyginimo, kas tik papildomai patvirtina, kad perkančioji organizacija turi objektyvų pagrindą kelti aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus siekdama kokybiškesnių darbo rezultatų.

36Nėra pagrindo netikėti ir atsakovės teiginiais, jog ginčo Pirkimu siekiamus įsigyti darbus gali atlikti ne tik UAB „Kauno tiltai“, kaip teigia apeliantė, bet ir kitos įmonės, pavyzdžiui, UAB „Kauno keliai“, UAB „Lemminkainen Lietuva“, UAB „Autokausta“ ir galimai užsienio subjektai, nes vykdomas tarptautinis pirkimas. Pastebėtina, kad ieškovė, tvirtindama, kad nei viena iš minėtų panašius darbus vykdančių įmonių ir jose dirbančių statybos darbų vadovų negalėjo įgyti kvalifikaciniu reikalavimu keliamos unikalios patirties vykdyti darbus KRK metodu 12 mėnesių per pastaruosius 3 metus, išskyrus ištraukas iš naujienų portalų, nepateikė jokių objektyvių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė vykdo atvirą konkursą, kuriame turi teisę dalyvauti ir užsienio šalių tiekėjai, veikdami savarankiškai ar kartu su Lietuvos Respublikoje registruotais juridiniais asmenimis. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 1 punktą rangovas gali paskirti (pasamdyti) statybos darbų vadovą, kas suponuoja išvadą, jog statinio statybos vadovas nebūtinai turi būti pačios tiekėjos darbuotojas, tokį specialistą tiekėja gali pasamdyti ir iš kitų įmonių, todėl nepagrįsta būtų tvirtinti, kad ginčijamame Konkurso sąlygų 2 priedo 3.1.1. papunktyje įtvirtintą reikalavimą specialisto kvalifikacijai gali atitikti tik AB „Kauno tiltai“. Tokį teiginį akivaizdžiai paneigia ir CVP IS duomenys, kad tiek UAB „Lemminkainen Lietuva“, tiek UAB Kauno keliai“, veikdama kaip ūkio subjektų grupė su ribotos atsakomybės bendrove „Frekomos“, pagrindė savo kvalifikaciją ieškovės ginčijamoje dalyje. Minėtos tiekėjos, kaip atitinkančios Pirkimo sąlygų reikalavimus, buvo įtrauktos į pasiūlymų eilę ir atitinkamai užėmė antrą bei trečią vietas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės teiginys, jog ginčo Pirkimu buvo sudarytos išskirtinės sąlygos būtent tiekėjai AB „Kauno tiltai“. Sutiktina su pirmos instancijos teismu, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė negali pateikti pasiūlymo atsakovės vykdomam pirkimui, nes galimai neturi ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo atitinkančio statybos darbų vadovo, negali reikšti, jog atsakovės paskelbti Pirkimo dokumentai yra diskriminaciniai ir ribojantys konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008). Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad viešojo pirkimo sąlyga, nustatanti atrankos kriterijų, kurį gali atitikti tik mažas skaičius tiekėjų, nėra pakankama, kad būtų galima pripažinti tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas bylojė C-513/99).

37Siekdama pagrįsti savo pozicijos pagrįstumą, apeliantė į bylą buvo pateikusi Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013-07-18 skelbimą apie atvirą konkursą „Kauno miesto gatvių asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 140201) bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-12-18 skelbimą apie supaprastintą atvirą konkursą „Vilniaus miesto gatvių asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 158705), iš kurių matyti, kad, perkant analogiško pobūdžio darbus, ieškovės ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams 2013- 2014 metais nebuvo nustatomas. Apeliantės teigimu, vienas iš tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijų yra įprastinė perkančiosios organizacijos taikoma reikalavimų praktika, o pirmos instancijos teismas nagrinėjamoje byloje šio kriterijaus netaikė ir nepagrįstai nevertino į bylą pateiktų duomenų apie minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus vykdant analogiško pobūdžio pirkimus bei neatsižvelgė į tai, kad nei atsakovė, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebuvo anksčiau nustačiusios ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo. Teisėjų kolegija neįžvelgia teisinio pagrindo ir šiuos ieškovės argumentus pripažinti turinčiais teisinę reikšmę vertinant ginčo teisinių santykių teisėtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiekėjų kvalifikacijos vertinimas pagal įprastinės perkančiosios organizacijos taikomos reikalavimų praktikos kriterijų nėra teisės ir teisės aiškinimo bei taikymo precedentų pagrindu pripažįstamas kaip lemiantis ginčo santykio teisėtumo (neteisėtumo) vertinimą, todėl nustačius, kad ginčo sąlyga yra teisėta, jos teisėtumo testas pagal įprastinės perkančiosios organizacijos taikomos reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai praktikos kriterijų neturi teisinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016).

38Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad viešojo pirkimo konkursai organizuojami ne tiekėjų, o, visų pirma, perkančiosios organizacijos poreikiams, susijusiems su tokios organizacijos tiesiogine veikla, tenkinti, todėl tik pačios perkančiosios organizacijos nustato savo poreikius, norimas ir reikalingas įsigyti prekes, paslaugas ar darbus ir pagal identifikuotus poreikius parengia viešųjų pirkimų dokumentus.

39Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl perkamų darbų ypatumų - perkami darbai yra atliekami lygiai tokiu pačiu būdu (asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu), kokios patirties reikalingumą darbų vadovui nustatė atsakovė, bei visuomeninės reikšmės, perkančioji organizacija pagrįstai nustatė ginčijamą kvalifikacinį reikalavimą tiekėjo statybos darbų vadovui.

40Kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė neginčija konkurso sąlygose nustatytos tiekėjo statybos darbų vadovui turi turėti ne mažesnę kaip 12 mėnesių per paskutinius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos darbų patirtį trukmės, tik apskritai ginčiją reikalavimą turėti tokią patirtį, todėl kolegija dėl trukmės nepasisako.

41Dėl bylos procesinės baigties

42Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti. Nurodytų argumentų kontekste ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

45Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad ieškovei bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos, o atsakovė apie patirtas bylinėjimosi išlaidas jokių įrodymų teismui nepateikė.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

47Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė UAB „Kamesta“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti... 4. Nurodė, kad atsakovė vykdo atvirą konkursą „Kauno miesto gatvių... 5. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 8. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad byloje... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovė UAB „Kamesta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno... 11. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu... 12. 1. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atliko... 13. 2. Ginčijamu kvalifikaciniu reikalavimu statybos darbų vadovui turėti itin... 14. 3. Ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas neatitinka VPĮ 32 straipsnio 2... 15. 4. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje paskirstė... 16. 5. Teismas šioje byloje turėtų veikti aktyviai, atsižvelgdamas į viešojo... 17. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį... 18. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:... 19. 1. Perkančiosios organizacijos statybos vadovui nustatytas kvalifikacinis... 20. 2. Kauno miesto savivaldybės administracijos perkami darbai karšto... 21. 3. Statybos darbų vadovu gali būti paskirtas specialistas ir iš subrangos... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Dėl rašytinių paaiškinimų prijungimo prie bylos... 25. 2016-07-04 Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti apeliantės UAB... 26. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo... 27. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 28. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės... 29. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurso sąlygų 2 priedo 3.1.1.... 30. Dėl ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos teisinio vertinimo... 31. VPĮ įpareigoja perkančiąją organizaciją parengti pirkimo dokumentus šio... 32. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, siekdama išsiaiškinti pirkime... 33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalimi,... 34. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m.... 35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų... 36. Nėra pagrindo netikėti ir atsakovės teiginiais, jog ginčo Pirkimu siekiamus... 37. Siekdama pagrįsti savo pozicijos pagrįstumą, apeliantė į bylą buvo... 38. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad viešojo pirkimo... 39. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl... 40. Kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė neginčija konkurso sąlygose... 41. Dėl bylos procesinės baigties... 42. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 47. Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą....