Byla 2A-1856-464/2013
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Joniškio skyriaus ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl turtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Joniškio skyrius (toliau – Fondas) 2011-08-30 su ieškiniu (b.l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 1018,95 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-02-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-874/2011 G. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d. G. T. ( - ), vairuodamas jam priklausantį automobilį Mercedes Benz, valts. Nr. ( - ) nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė S. G., kuri nuo galvos smegenų sumušimo tą pačią dieną mirė. Automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. ( - ) valdančių ir naudojančių valdytojų transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu eismo įvykio metu buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“, todėl atsakovas atsako už žalą, padarytą vairuojant minėtą automobilį. Mirusiosios S. G. sutuoktiniui kiekvieną mėnesį mokama valstybinė socialinio draudimo našlių pensija. Ieškovas V. G. ( - ) – 2011-04-31 išmokėjo 1018,95 Lt, t.y. patyrė 1018,95 Lt turtinę žalą. Ieškovas 2011-04-21 pareiškė pretenziją Nr. (1.20) S-1175 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo“ atsakovui, t.y. tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, prašydamas atlyginti Fondui padarytą 1018,95 Lt žalą. Atsakovas 2011-05-24 raštu informavo, kad žalos neatlygins, kol Konstitucinis Teismas neištirs, ar CK 6.290 str. 1 ir 3 dalys atitinka Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str., taip pat Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą.

5Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ 2011-09-06 atsiliepimu (b.l. 16-18) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad CK 6.290 str. 1 d. nuostata ta apimtimi, jog nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį, ribos, taip pat CK 6.290 str. 3 d. nuostata ta apimtimi, jog nėra nustatyta aiški draudimo išmokos išmokėjusių socialinio draudimo įstaigų regreso teisės į žalą padariusį asmenį taikymo apimtis, prieštarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str., taip pat Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Ieškovo išmokėtos periodinės socialinio draudimo išmokos nėra siejamos su objektyviai įrodytu ir konstatuotu negautų pajamų praradimo faktu. Įstatymas nenumato sąlygos, jog ši draudimo išmoka mokama tik tada, kai nustatomas gaunamų pajamų praradimo faktas ir jo dydis. Periodinė socialinio draudimo našlių pensija negali būti laikoma žalos atlyginimu deliktinės civilinės atsakomybės prasme, kadangi jos dydis nėra pagrįstas konkrečiu atveju padarytos žalos dydžio nustatymu, apskaičiavimu ir išreiškimu piniginiu ekvivalentu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-11-30 sprendimu (b.l. 92-95) ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 1018,95 Lt žalai atlyginti, taip pat priteisė iš atsakovo valstybės naudai 71 Lt žyminio mokesčio ir 23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-02-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-874/2011 G. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d. G. T. ( - ), vairuodamas jam priklausantį automobilį nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė S. G., kuri nuo galvos smegenų sumušimo tą pačią dieną mirė. Automobilį valdančių ir naudojančių valdytojų transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu eismo įvykio metu buvo apdrausta pas atsakovą. Ieškovas mirusios sutuoktiniui V. G. ( - ) – 2011-04-31 išmokėjo 1018,95 Lt sumą.

9Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Konstitucinio teismo 2012-04-18 nutarimu, konstatavo, kad našlių pensija, kuri pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 4 str. yra viena iš valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšių, įskaitoma į atlygintinos žalos dydį pagal CK 6.290 str. 1 d. Atsakovo argumentą, kad jis neturi pareigos sumokėti žalos, susidariusios dėl našlių pensijos mokėjimo, nes tai valstybės teikiama parama, pirmosios instancijos teismas atmetė ir tuo motyvu, kad šiuo atveju S. G. mirtį sąlygojo apdraustojo G. T. neteisėti veiksmai, o juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad draudikas gali atsisakyti atlyginti žalą tada, kai nukentėjusiam asmeniui apskaičiuotas turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo dydis viršys TPVCAPD sutartyje nustatytas maksimalias turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo ribas. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog draudimo apsaugos suma yra viršyta. Našlių pensijos gavimo siejimas su nukentėjusiojo turtinės padėties pagerėjimu pamina pačią draudiminės apsaugos prasmę. Kadangi pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį draudikas atlygina nukentėjusiajam žalą, padarytą jo turtui, sveikatai, taip pat žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo (TPVCAPDĮ 22 str. 23, 24 d.), pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė atlyginti 1018,95 Lt ieškovo išmokėtą našlių pensiją.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ 2013-01-02 apeliaciniu skundu (b.l. 100-102) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-11-30 sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nagrinėjo ir taikė CK 290 str. 1 d., bet visiškai nepagrįstai nesivadovavo CK 6.290 str. 3 d., kuri nagrinėjamos bylos atveju reglamentuoja ieškovo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog CK 6.290 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad socialinio draudimo įstaiga, pareikšdama reikalavimą atlyginti žalą šią padariusiam asmeniui, įgyvendina regreso teisę, šiuo atveju, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių prigimtį ir esmę, aiškintina plačiąja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek ir draudimo santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis c.b. Nr. 3K-7-368/2012). Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime pažymėjo, kad pagal CK 6.290 str. 3 d. nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t.y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiajam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Taigi atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja ta apimtimi, kuria jos išmoka buvo skirta turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-70/2012).Taigi socialinio draudimo įstaigų reikalavimai dėl išmokėtų socialinio draudimo išmokų grąžinimo gali būti tenkinami tik nustačius, jog pastarosios yra lygios nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtai žalai arba mažesnės už ją. Todėl nagrinėjamoje byloje atsakovo pareigą gražinti ieškovui išmokėtas socialinio draudimo išmokas galėtų lemti konstatavimas, kad žuvusiosios sutuoktiniui V. G. išmokėtos socialinio draudimo išmokos (socialinio draudimo našlių pensijos) atliko būtent žalos atlyginimo funkciją, t.y. iš dalies ir pilnai grąžino jį į tą turtinę padėti, kurioje jis buvo prieš kelių eismo įvykį.
  2. Vadovaujantis CK 6.284 str. 2 d., asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, atlyginamos tik nustačius jų realumą, t.y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Todėl atsakovas visiškai pagrįstai bylos nagrinėjimo metu vertino V. G. ir S. G. gautas pajamas iki kelių eismo įvykio bei analizavo V. G. pajamų dydžio pokyčius po jo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bendros šeimos pajamos iki įvykio buvo 1803,41 Lt, taigi vienam sutuoktiniui tenkanti pajamų dalis buvo 901,70 Lt. Tačiau po kelių eismo įvykio V. G. gaunamos pajamos nesumažėjo, jam mokama 1053,48 Lt senatvės pensija be kitų išmokų. Taigi pagrindo konstatuoti teikto išlaikymo praradimo faktą nėra. Pats V. G., būdamas pradiniu kreditoriumi, kreiptis tiesiogiai dėl žalos, t.y. negautų pajamų, atlyginimo į atsakovą neturėjo jokio pagrindo. Jam mokama našlių pensija šiuo atveju negali būti laikoma žalos atlyginimu, o gali būti laikoma tik valstybės parama sutuoktinio mirties atveju.

12Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Joniškio skyrius 2013-01-28 atsiliepimu (b.l. 106-107) prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-11-30 sprendimą palikti nepakeistą.

13Nurodė, jog iš esmės pats atsakovas pats pripažįsta ir neneigia, jog našlių pensija, kaip viena iš socialinio draudimo įstaigų mokamų pensijų rūšis, įeina į atlygintinos žalos sampratą pagal CK 6.290 str. 1 d. Tačiau tuo pačiu bando įrodinėti, kad šioje byloje turėtų būti taikomas ir CK 6.290 str. 3 d. bei žalos atlyginimo klausimas nagrinėjamas kitų CK normų kontekste. Teismas, tenkindamas ieškinį, pagrįstai vadovavosi Konstitucinio Teismo nutarimu. Teigti, kad nukentėjusysis V. G. mirus jo žmonai jokios turtinės žalos nepatyrė, o jo materialinė padėtis nuo to tik pagerėjo, nėra nei teisinga, nei pagrįsta. Esant gyvai S. G., jų šeimos, o tuo pačiu V. G., finansinė padėtis buvo vienokia, o po sutuoktinės mirties ji pasikeitė - jo finansinė padėtis pablogėjo, pajamos sumažėjo. V. G. mokama senatvės pensija yra jam, kaip asmeniui, paskirta pensija, atsižvelgiant į turimą darbo stažą, draudžiamąsias pajamas ir pan. Tuo tarpu VSDFV Šiaulių skyrius, paskyręs ir mokantis V. G. našlių pensiją, žalą patyrė dėl to, kad V. G. sutuoktinė žuvo dėl kito asmens kaltės. Teiginys, kad VSDFV Šiaulių skyriaus mokama našlių pensija V. G. viso labo yra tik valstybės parama sutuoktinio mirties atveju, neatitinka visų faktinių aplinkybių. Našlių pensija ta prasme galėtų būti laikoma parama, jei ji būtų mokama pergyvenusiam mirusįjį sutuoktiniui, šiuo atveju VSDFV Šiaulių skyrius šią pensiją turi mokėti dėl to, kad V. G. sutuoktinė žuvo dėl kito asmens kaltės.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, šioje apeliacijoje, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai patenkino ieškovo ieškinį dėl turtinės žalos regreso tvarka atlyginimo (CPK 320 str. 1 d.).

17Faktinių bylos aplinkybių nustatymas apeliaciniu skundu nekvestionuojamas, o ginčas kilo dėl jų teisinio įvertinimo, t.y. ar paskirta V. G., kurio sutuoktinė S. G. žuvo atsakovo civilinės atsakomybės draudimu apdrausto asmens G. T. sukeltame eismo įvykyje (b.l.6-9), našlių pensija (b.l. 10, 11) atliko žalos atlyginimo (nuostolių kompensavimo) funkciją ir ar šioje konkrečioje situacijoje susiklostė teisinės prielaidos jos reikalauti iš draudiko pagal CK 290 str. 3 d. nuostatas. Atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ieškovo teisė reikalauti sumokėtų socialinio draudimo išmokų grąžinimo nėra absoliuti ir tą ne kartą konstatavo kasacinis teismas bei 2012-04-18 nutarime pabrėžė Konstitucinis Teismas. Jo nuomone, ieškovas neįrodė, kad šiomis kasmėnesinėmis draudimo išmokomis S. G. sutuoktinis V. G. grąžinamas į turtinę padėtį, buvusią iki eismo įvykio. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka.

18Kaip matyti iš ieškinio reikalavimo faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, įvardijimų ieškovo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje, byloje buvo keliamas ieškovui, kaip socialinio draudimo įstaigai, žalos padarymo klausimas, kadangi jam atsirado įstatyminė pareiga mokėti apskaičiuotą pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo suformuluotus kriterijus socialinio draudimo išmoką (našlių pensiją). Ieškovas reikalavimo teisę grindė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. ir CK 290 str. 3 d. nuostatomis. Minėtos teisės normos numato Fondui regreso, pažymėtina, teismų suformuotoje praktikoje aiškinamo net plačiau - subrogacijos, teisę iš žalą padariusio asmens arba jo draudiko reikalauti socialinio draudimo išmokų, kurios buvo sumokėtos dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, grąžinimo. Šių teisės normų aiškinimo klausimu kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis c.b. Nr. 3K-7-368/2012; 2012-10-10 nutartis Nr. 3K-3-70/2012; 2012-0-24 nutartis Nr. 3K-3-435/2012).

19Vertinant, kurias sumokėtas dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo arba dėl jo gyvybės atėmimo socialinio draudimo išmokas subrogacijos pagrindu galima išsireikalauti iš atsakingo dėl tokių pasekmių atsiradimo asmens draudiko, sistemiškai išanalizuotinas žalos atlyginimo instituto teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti teismų praktika. Juridiniai arba fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta žala Fondui, įstatymų nustatyta tvarka privalo tą žalą atlyginti. Minėta, kad šią pareigą turi ir atsakingo už žalą asmens civilinės atsakomybės draudikas, jeigu žala padaryta kaltais jo draudėjo veiksmais. Draudiko atsakomybė ribojama jo prisiimama draudimo rizika, taip pat bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, be to, ji negali būti didesnė, nei paties atsakingo už žalą asmens atsakomybė (CK 6.254 str.). Žalos atlyginimo teisiniuose santykiuose sąvoka „įstatymų nustatyta tvarka“ reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju privalu nustatyti visas sąlygas asmens civilinei atsakomybei, atitinkamai jo draudiko sutartinei atsakomybei, taikyti. Turi būti identifikuojamas ne tik asmens veiksmų neteisėtumas bei jo kaltė, o šiuo atveju tokios sąlygos nustatytos teismo nuosprendžiu, ne tik priežastinis ryšis tarp veiksmų ir atsiradusių padarinių, kas taip pat nagrinėjamos bylos atveju neginčijama. Našlių pensijos mokėjimą sąlygojo būtent S. G. mirtis dėl apelianto draudėjo G. T. sukelto eismo įvykio, nes sutuoktinės mirtis yra draudiminis įvykis, suteikęs V. G. teisę į tokios valstybinio socialinio draudimo išmokos gavimą (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 str. 3. d. ir 11 str., Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 str. ir 35 str.). Dar vienas svarbus elementas civilinei atsakomybei taikyti - žalos (nuostolių) padarymas bei jų dydis (CK 6.249 str.), kuris taikomas kartu su visiško nuostolių atlyginimo principu (CK 6.251 str.). Byloje yra duomenys apie paskirtą ir mokamą V. G. našlių pensiją. Ši išmoka, sutiktina su apeliantu, atlieka socialinės paramos funkciją, kitaip tariant, ji yra tam tikra materialinė kompensacija asmeniui, kuomet vien paties draudiminio įvykio buvimo, t.y. buvusio nedarbingo asmens, turėjusio teisę į socialinio draudimo vieną iš pensijų rūšių (netekto darbingumo, senatvės) mirties pakanka, kad ji būtų mokama antrajam tokį pat socialinį statusą turinčiam asmeniui – nedarbingam, iš dalies darbingam ar sukakusiam senatvės pensijos amžių.

20Konstitucinio teismo 2012-04-18 nutarime, kurio išaiškinimus kiekviena iš ginčo šalių interpretuoja sau palankia linkme, nėra tiesiogiai pasisakyta dėl to, ar būtent tokia socialinio draudimo išmoka (našlių pensija), mokama asmens mirties, arba, kaip yra nagrinėjamojoje byloje, asmens gyvybės atėmimo atveju, galėtų būti įskaitoma į atlygintinės žalos dydį pagal CK 2.90 str. 1 d. Šios normos taikymo kontekste buvo aptarta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 28 str. 1 d. nustatyta teisė gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją asmenims, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, bei šio įstatymo 38 str. 1 d. įtvirtinta mirusiojo vaikams ir įvaikiams iki 18 metų, taip pat vyresniems, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005-07-01 invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie nuo 18 metų nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai), taip pat mirusiojo vaikams ir įvaikiams, kurie iki 2005-07-01 buvo pripažinti invalidais nuo vaikystės po 18 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kurią jiems sukako 24 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo invalidais dienos nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai) (nutarimo 4.6.p – 4.7.2. p.). P. K. Teismo, mokamos nurodytoms kategorijoms asmenų socialinio draudimo išmokos gali būti įskaičiuojamos į žalos atlyginimą, taigi ir išreikalautos iš kaltųjų asmenų išmokančios jas institucijos naudai. Akivaizdu, kad tokių socialinių išmokų mokėjimas siejamas su išvardintų asmenų laikinu ar nuolatiniu, visišku ar daliniu nedarbingumu. Tokia aplinkybė eliminuoja arba ženkliau apriboja jiems galimybę paties gauti reikiamų pajamų pragyvenimui. Vadinasi, visais šiais atvejais, kaip ir našlių pensijos mokėjimo atveju, socialinių išmokų tikslas yra būtent kompensacinis, įstatymų leidėjo valia iš anksto nustatytu būdu teikiant finansinę paramą arba kompensuojant prarastas/negautas pajamas, kaip, pavyzdžiui, ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo ar Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytais atvejais.

21Šiame Konstitucinio Teismo nutarime buvo konstatuota ir tai, kad CK 6.290 str. 1 d. nurodytos „socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais“, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam ar jo šeimos nariams apdraustojo sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, inter alia ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, netekto darbingumo periodinė kompensacija, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, ligos pašalpa, našlaičių pensija (4.8. p.). Kaip jau nurodyta šioje nutartyje, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 str. 3 d. draudiminis įvykis apibrėžiamas kaip juridinis faktas, dėl kurio atsiranda teisė į valstybinio socialinio draudimo išmoką įstatymų nustatyta tvarka, o mirties, kaip draudiminio įvykio, atveju pergyvenusiam sutuoktiniui atsiranda teisė į našlių pensiją. Darytina išvada, kad tokia išmoka patenka į mokėtinų periodinių draudimo išmokų apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, dėl kurio pasisakė Konstitucinis Teismas, sąrašą. Vadinasi, ieškovas turi reikalavimo teisę pagal CK 6.290 str. nuostatas į minėtų periodinių išmokų susigrąžinimą tiek iš kaltojo asmens, tiek ir iš jo draudiko (dėl teisinio santykio specifikos – pirmiau į jo draudiką).

22Pažymėtina, kad potencialios galimybės kompensuoti našlių pensijos išmokas pagal aptariamą teisės normą iš esmės neneigia ir pats apeliantas, savo atsikirtimus grįsdamas tik materialinės (t.y. aiškiai apskaičiuojamos) žalos V. G. nepadarymu, nes mirusios sutuoktinės gautos pajamos (pensija) buvusios mažesnės, nei paties V. G.. Tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos piniginę išraišką įstatymų leidėjas įvardino kaip nuostolius (CK 6.249 str. 1 d.). Kai tiesiogiai įstatyme periodinės ar vienkartinės išmokos įvardijamos kompensuojančiomis, klausimų, kad jos patenka į CK 6.249 str. 1 d. reguliavimo sferą, nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-571/2007). Tuomet jos yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį, o atsakingas asmuo – žalą padaręs ar įstatymų numatytais atvejais dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą privalantis atlyginti asmuo – nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams turi atlyginti tą turtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, dalį, kuri viršija nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydį. Kita vertus, kasacinis teismas yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad pačios socialinio draudimo išmokos paskirtis yra kompensuoti patirtą turtinę žalą, kitaip tariant, padaryta žala gali būti kompensuojama ne tik civilinės atsakomybės institutu, bet alternatyviais žalos kompensavimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-70/2012; 2008-11-17 nutartis c.b. Nr. 3K-7-496/2008). Tuomet draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo ar, pagal teisės analogiją - ir kitos įstaigos, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d.).

23Esant tokiomis aplinkybėms jau aptarta, tiesiogiai iš įstatymo kildinama kompensacinė sistema, siejant išmokų mokėjimą su asmens socialiniu statusu ir jo nedarbingumu, suponuoja aiškinimą, kad nedarbingam dėl ligos ar senatvės asmeniui, nes tik tokios socialinės padėties asmuo ir gali pretenduoti ją gauti, mokamos našlių pensijos paskirtis yra iš dalies kompensuoti valstybės iš anksto preziumuojamus materialiuosius praradimus, mirus antrajam sutuoktiniui. Todėl tokioje situacijoje sieti V. G. turtinės padėties nepasikeitimą vien su absoliučiais abiejų sutuoktinių pensijų dydžiais nebūtų visai teisinga ir protinga (CK 1.5 str.), ką pagrįstai pripažino ir apylinkės teismas. Dviejų asmenų gaunamos pajamos, nepriklausomai nuo kiekvieno jų absoliutaus dydžio, suminėje išraiškoje leidžia paprasčiau spręsti visus buities reikalus, išlaikyti būstą, susimokėti už paslaugas, tenkinti kitus būtinuosius poreikius. Jeigu tokių poreikių nedarbingas asmuo objektyviai neturėtų, nebūtų įtvirtintas ir toks teisinis reguliavimas, leidžiantis pergyvenusiam sutuoktiniui gauti tam tikrą kompensacinę funkciją atliekančią našlių pensiją. Kadangi našlių pensija šiuo atveju išmokama tik dėl apelianto apdrausto asmens neteisėtų veiksmų ir kaltės (jos išmokėjimo pagrindas, t.y. draudiminis įvykis, galėjo apskritai neatsirasti, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų), pirmosios instancijos teismas nenustatęs, jog prašoma priteisti suma viršija draudiminę apsaugą, teisėtai ir pagrįstai priteisė išmokų už tam tikrą laikotarpį sumą iš apelianto regreso tvarka.

24Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

25Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

26Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Joniškio skyrius... 5. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ 2011-09-06 atsiliepimu (b.l. 16-18) su... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-11-30 sprendimu (b.l. 92-95)... 8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Joniškio rajono apylinkės teismo... 9. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Konstitucinio teismo 2012-04-18... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ 2013-01-02 apeliaciniu skundu (b.l. 100-102)... 12. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Joniškio skyrius... 13. Nurodė, jog iš esmės pats atsakovas pats pripažįsta ir neneigia, jog... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų,... 17. Faktinių bylos aplinkybių nustatymas apeliaciniu skundu nekvestionuojamas, o... 18. Kaip matyti iš ieškinio reikalavimo faktinį pagrindą sudarančių... 19. Vertinant, kurias sumokėtas dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo arba... 20. Konstitucinio teismo 2012-04-18 nutarime, kurio išaiškinimus kiekviena iš... 21. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime buvo konstatuota ir tai, kad CK 6.290 str.... 22. Pažymėtina, kad potencialios galimybės kompensuoti našlių pensijos... 23. Esant tokiomis aplinkybėms jau aptarta, tiesiogiai iš įstatymo kildinama... 24. Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro prielaidų pakeisti ar... 25. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p.,... 26. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti...