Byla 2A-79/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui, atsakovams G. Š., V. Š., atsakovų atstovui advokatui Arnui Paliukėnui, atsakovų A. D. ir N. D. atstovui advokatui Juozui Rėksniui, viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. Š., G. Š. ir A. D., N. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-18-71/2010 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Angura“ ieškinį dėl be pagrindo gautų pinigų priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Angura“ 2007 m. spalio 31 ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą ir prašė priteisti iš atsakovų V. ir G. Š. – 63750 Lt, iš A. ir N. D. – 63750 Lt bei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. vasario 24 d. tarp UAB „Angura“ ir V. Š., G. Š., A. D., N. D. buvo pasirašyta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 1 t. 10-15), pagal kurią V. Š. ir G. Š. bei A. D. ir N. D. pardavė UAB „Angura“ jiems priklausantį gyvenamosios paskirties, sandėliavimo paskirties ir kitos paskirties nekilnojamąjį turtą, esantį adresu ( - ). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nustatyta, kad atsakovams priklausantis turtas parduodamas už 850000 Lt: Vidmantui ir G. Š. ir Alvydui ir N. D. priklausančios turto dalys po 425000 Lt. Šios sumos į atsakovų sąskaitas buvo pervestos 2003 m. kovo 6 d. ir 2003 m. balandžio 16 d. Ieškovas UAB „Angura“ atlikdamas atsakovams mokėjimo pavedimus už įsigytą nekilnojamąjį turtą, iš mokamos pardavimo kainos neišskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio (127500 Lt) (toliau GPMĮ) už atsakovų parduotą nekilnojamąjį turtą, kurio atsakovai neišlaikė 3 metus, t.y., vietoje 361250 Lt, į kiekvieno iš atsakovų (V. Š. ir A. D.) sąskaitas ieškovas pervedė po 425000 Lt. 2007 m. gegužės mėnesį išaiškėjus, kad ir patys atsakovai nesumokėjo į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio už parduotą nekilnojamąjį turtą, 2007 m. liepos mėn. 11 d. UAB „Angura“ papildomai sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai (Kauno skyriui) 127500 Lt gyventojų pajamų mokesčio už atsakovų parduotą nekilnojamąjį turtą (apmokėjimas buvo atliktas Valstybinei mokesčių inspekcijai užskaitant UAB „Angura“ mokesčių permokas).

6UAB „Angura“ papildomai sumokėdama už atsakovus gyventojų pajamų mokestį, patyrė 127500 Lt nuostolį, o atsakovai nepagrįstai praturtėjo 127500 Lt (kiekvienas iš atsakovų po 63750 Lt), kadangi, sutarties šalims susitarus, kad Vidmanto ir G. Š. bei Alvydo ir N. D. turto dalių pardavimo kaina yra lygi po 425000 Lt, kiekvienas iš atsakovų turėjo gauti po 361 250 Lt., o 63 750 Lt už kiekvieną iš atsakovų įstatymo pagrindu turėjo būti pervesti į biudžetą. Kadangi nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nustatyta, kad atsakovams priklausiusio turto pardavimo kaina yra lygi 850000 Lt, GPMĮ pagrindu iš bendros pardavimo kainos turėjo būti išskaičiuota 127500 Lt suma ir pervesta į biudžetą. Nors prievolė apskaičiuoti ir išskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį tenka ieškovui, tačiau apmokestinamos yra būtent atsakovų gautos pajamos (pelnas) už turto pardavimą. Atsakovai, pasirašydami nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, neatskleidė ieškovui reikšmingų aplinkybių, t.y. neinformavo ieškovo apie tai, kad nekilnojamąjį turtą atsakovai parduoda neišlaikę trijų metų termino, todėl atsakovai ieškovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai dėl ko ieškovas patyrė nuostolius.

7A. V. Š. ir G. Š. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp UAB ‚Angura“ ir V. Š., G. Š. bei A. D., N. D. 2003 m. vasario 24 d. buvo pasirašyta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovai pardavė ieškovui atsakovams nuosavybės teise priklausiusį gyvenamosios paskirties, sandėliavimo paskirties ir kitos paskirties nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nustatyta, kad atsakovams priklausantis turtas parduodamas už 850000 Lt. Ieškovas atsakovams sutarties sudarymo metu nurodė, jog visus su sandoriu susijusius mokesčius, tame tarpe ir mokesčius valstybei sumokės jis. Taigi, atsakovai, buvo įsitikinę, jog gaus atitinkamai po 425000 Lt sumą. Gavę šią sumą buvo įsitikinę, jog visi mokesčiai, tame tarpe ir mokesčiai valstybei, yra sumokėti. Ieškinys dėl be pagrindo gautų pinigų priteisimo yra pareikštas tik 2007 metais, t.y. ieškinys pareikštas praėjus daugiau negu 3 metams, todėl mano, kad yra praleistas senaties terminas ieškiniui pareikšti ir prašo taikyti ieškinio senatį.

8Atsakovai A. D. ir N. D. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2003 m. vasario 24 d. tarp UAB „Angura“ ir fizinių asmenų V. Š., G. Š. bei A. D. ir N. D. buvo pasirašyta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią jie pardavė ieškovui gyvenamosios paskirties, sandėliavimo paskirties ir kitos paskirties nekilnojamąjį turtą, esantį adresu ( - ). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties 3.1. punkte šalys nustatė, kad atsakovams priklausantis turtas parduodamas už 850000 Lt Vidmantui ir G. Š. bei Alvydui ir N. D. sumokant – po 425000 Lt. Sutartyje nebuvo aptarta, kad atsakovai privalo sumokėti 127 500 Lt gyventojų pajamų mokestį iš gautos 850000 Lt sumos už parduotą nekilnojamąjį daiktą. Pagal sutarties esmę ir prasmę juridiniam asmeniui, tai yra ieškovui tenka pareiga sumokėti už fizinius asmenis gyventojų pajamų mokestį. Ieškovas ieškinyje patvirtino aplinkybę, kad jo pareiga yra sumokėti gyventojų pajamų mokestį į biudžetą ir šią pareigą valstybinei mokesčių inspekcijai ieškovas įvykdė 2007 m. liepos 11 d. Ieškovas pats laisva valia ir savo rizika atliko mokėjimo pavedimus atsakovams, todėl nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Šiaulių apygardos teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu (T2 b.l. 55-59) ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovų V. Š. ir G. Š., A. D. ir N. D. po 31875 Lt be pagrindo gautas lėšas bei po 997,75 Lt žyminio mokesčio ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos t.y. 2007 m. lapkričio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui UAB „Angura“. Teismas nurodė, kad iš šalių bei liudytojų paaiškinimų bei byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2003 m. vasario 24 dieną šalys pasirašė nekilnojamojo turto – gyvenamosios paskirties, sandėliavimo paskirties ir kitos paskirties, esančio adresu ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį ir šioje sutartyje parduodamo turto kaina buvo numatyta 850000 Lt t.y. atsakovams po 425000 litų. Teismas vertindamas byloje esančius įrodymus rėmėsi teismų praktika, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtina išvadą, kad tas faktas buvo, negu jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-58/2007). Teismas vertindamas ieškovo ir atsakovų parodymus civilinėje byloje atsižvelgė į tai, kad šalies paaiškinimai yra teikiami suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Šioje byloje šalys bei jų atstovai skirtingai nurodė suderėto turto sutarties pirkimo dieną kainą. Duomenų, patvirtinančių savo argumentus atsakovai nepateikė. Teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas neturėjo teisinio pagrindo pervesti visą sumą atsakovui, kadangi GPMĮ įpareigojo ieškovą sumokėti 15 procentų pajamų mokesčio už atsakovą, ir tik tada, likusią sumą pervesti atsakovui. Kadangi ieškovas pervedė pinigus, neatskaitęs GPM įstatymu numatytą mokestį, todėl atsakovai be teisinio pagrindo gavo po 31875 Lt iš ieškovo. Šios lėšos nuo kiekvieno atsakovo turėjo būti pervestos mokesčių inspekcijai. Ieškovo pervesta 15 procentų suma, priklausanti mokesčių inspekcijai, yra laikytina ieškovo patirti nuostoliai, kurie priteistini iš atsakovų. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį grindė LR CK 6.242 straipsnio nuostatomis. Pagal LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinio faktinį pagrindą privalo suformuluoti ieškovas, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio reikalavimą. Teismo nuomone, ieškovo ieškinyje nurodyta teisės norma neatitinka faktinių teisinių santykių, todėl teismas, spręsdamas ginčą pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nustatė, kad atsakovai be teisinio pagrindo įgijo tai ko negalėjo ir neturėjo gauti, todėl, taikė CK 6.237 straipsnio 1 dalį ir pagal šią teisės normą atsakovai privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties terminą, nes jo pareikštam ieškiniui yra taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs, todėl dėl ieškinio senaties termino pabaigos nėra pagrindo ieškinį atmesti.

11III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

121) Apeliaciniu skundu atsakovai V. Š. ir G. Š. (T2 b.l. 64-72) prašo 2010 m. vasario 5 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kartu išnagrinėjant pateiktą priešieškinį (T2 b.l. 140-141), arba priimti naują sprendimą. Priteisti atsakovų naudai išieškojo atstovavimo išlaidas. Apeliacinį skundą atsakovai grindžia šiais argumentais:

131. Skundžiamame sprendime tik formaliai įvertinti byloje esantys įrodymai, visiškai nemotyvuotai atmesti atsakovų paaiškinimai, tuo tarpu ieškovo niekuo nepagrįsti aiškinimai patvirtinti kaip įrodyti.

142. Taip pat teismas, vertindamas bylos įrodymus, nepagrįstai nesigilino į sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties sąlygų aiškinimą, šalių tikrąją valią, susitariant dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo kainos bei kitų mokesčių sumokėjimo.

153. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai pinigus gavo be teisinio pagrindo ir dėl to turi juos grąžinti.

164. Teismas netinkamai pritaikė įstatymo nuostatas, dėl ko neteisėtai patenkino ieškovo niekuo nepagrįstą ieškinį. Skundžiamame sprendime nenurodyta, kokiu būtent GPMĮ straipsniu remiantis teismas padarė tokią vienareikšmę, kategorišką išvadą, nėra pateikta tokio įstatymo aiškinimo oficialaus šaltinio. Teismas nepagrįstai taikė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, CK 6.237 str. 1 d. numatytą pareigą grąžinti kaip be pagrindo įgytą turtą, kurį iš tikrųjų atsakovai gavo pagal sutartį.

175. Atsakovai, gavę sutartyje nurodytą pinigų sumą, manė, kad ieškovas įvykdė savo įsipareigojimus dėl visų mokesčių sumokėjimo, buvo įsitikinę, kad visi mokesčiai, tame tarpe ir mokesčiai valstybei, kaip buvo sutarta dar iki nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, yra sumokėti.

186. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad mokesčius valstybei turėjo sumokėti atsakovai, neatsižvelgė ir į norminių teisės aktų reikalavimus. GPMĮ 23 straipsnio nuostatos įpareigoja būtent juridinį asmenį, t.y. ieškovą, apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį į valstybės biudžetą. Sutarties 7.8. punkte numatyta, kad Sutarties sudarymo išlaidas apmoka pirkėjas. Lietuvos Respublikos CK 6.310 str., numatyta, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo išlaidos tenka pirkėjui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

197. Savanoriškas turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas. Taip perduoto turto išreikalavimas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. Tuo tarpu negalėjimo išreikalauti turto, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, sąlyga yra turtą perduodančio asmens suvokimas, kad jis neturi jokios pareigos tą daryti. Nustačius, kad turtą perdavė asmuo, suvokdamas neturįs jokios pareigos tą daryti, turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo, laikytinas iš esmės pateisinamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2008).

208. Ieškovas pats pripažįsta, kad tinkamai nepasinaudojo savo teisėmis ir neatliko savo pareigų bei neišskaičiavo ir nesumokėjo mokesčių, t.y. nesielgė taip, kad būtų išvengta nuostolių. Toks nerūpestingas ir neatidus ieškovo elgesys vertintinas kaip netinkamas jo paties teisių ir pareigų vykdymas, prieštaraujantis sąžiningumo, protingumo principams. Asmuo, kuris elgėsi neapdairiai, neatidžiai ir kartu nesąžiningai, negali reikalauti grąžinti to, ką jis perdavė savo valiniais veiksmais. Dėl to šioje byloje papildomai pripažintina, kad remiantis CK 6.241 str. 1 d. 3 p. atsakovams ieškovo sumokėti pinigai, vykdant sutartį, negali būti išreikalauti, bei skundžiamas teismo sprendimas panaikintas.

219. Perkvalifikuodamas teisinę ginčo santykio kvalifikaciją, pirmosios instancijos teismas galimai netinkamai pritaikė materialiąsias teisės normas ir todėl neteisingai išsprendė ginčą.

2210. Ieškinys pareikštas praėjus daugiau nei 3 metams po nuostolių atsiradimo, todėl atsakovai pakartotinai apeliacinės instancijos teismo prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir pateiktą ieškinį atmesti (LR CK 1.131 str. 1 d.).

2311. Pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti nagrinėti priešieškinį yra neteisėtas, nes toks teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesines teisės normas bei netinkamai jas pritaikius. Teismo sprendimas visiškai nemotyvuotas. Dėl neteisėto atsisakymo priimti priešieškinį buvo pažeistos atsakovų teisės, buvo neteisingai išspręsta byla. LR CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla galėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

242) Apeliaciniu skundu atsakovai A. D. ir N. D. (T2 b.l. 78-82) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Angura“ pareikštą ieškinį atmesti ir priteisti A. D. ir N. D. naudai iš UAB „Angura“ už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundą atsakovai grindžia šiais argumentais:

251. Teismas priteisdamas teisėtai gautus pinigus iš pardavėjo neteisingai taikė įstatymus, grubiai pažeidė sutarčių laisvės principą, nepaisė sutarties aiškinimo, teisinių santykių stabilumo ir teisėtų lūkesčių principų, ir todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

262. Teismas priešingai aiškindamas sutarties sąlygas nepagrįstai vadovavosi suinteresuoto asmens – Audriaus Vaičiūno parodymais. Atstovavęs ieškovą derybose ir jo vardu sudaręs sutartį Audrius Vaičiūnas teisme pateikė prieštaringus paaiškinimus, prieštaraujančius ir ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytai pozicijai.

273. Teismas nepagrįstai GPMĮ nuostatomis dėl mokestį išskaičiuojančio asmens ir mokesčių mokėtojo prievolių grindė sprendimą dėl šalių civilinių teisinių santykių, nes GPMĮ nereglamentuoja kaip turi būti sprendžiamas ginčas tarp pirkėjo ir pardavėjo tuo atveju, jei mokestį išskaičiuojantis asmuo dėl nerūpestingumo neįvertina savo rizikos.

284. Mokestį išskaičiuojantis asmuo turi pareigą laiku apskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti mokesčius. Jeigu nustatoma, kad GPM nebuvo tinkamai išskaičiuotas, būtent iš šio asmens reikalaujama sumokėti papildomai apskaičiuotą mokestį, delspinigius (kas ir yra atsitikę ieškovo atveju).

29Atsiliepimu į apeliacinius skundus (T2 b.l. 91-92) ieškovas UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“ (po reorganizavimo perėmusi visas teises ir pareigas iš UAB „Angura“) (T2, b.l. 94-98) prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo sprendimą. Jis nurodo, kad apygardos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė tinkamą, pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą, o apeliantų apeliaciniai skundai yra nepagrįsti.

30IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Apeliaciniai skundai tenkintini.

32Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apygardos teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimas, kuriuo teismas ieškinį tenkino, t.y. priteisė iš atsakovų V. Š. ir G. Š., A. D. ir N. D. po 31875 Lt be pagrindo gautas lėšas bei po 997,75 Lt žyminio mokesčio ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

33Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str.).

34Ieškovas pateikė įrodymus, kad nuo 2008 m. spalio 1 d. reorganizavus UAB „Angura“ teisių ir pareigų perėmėjas yra UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“ (T2, b.l. 94-98), kuris šioje byloje laikytinas ieškovu.

35Byla nagrinėjama pagal atsakovų apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus.

36Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2003 m. vasario 24 d. tarp UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“ ir V. Š., G. Š., A. D., N. D. buvo pasirašyta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis. Šios sutarties pagrindu minėti asmenys pardavė UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“ jiems nuosavybės teise priklausantį gyvenamosios paskirties, sandėliavimo paskirties ir kitos paskirties nekilnojamąjį turtą, esantį adresu ( - ). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties 3.1. punkte nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai parduoti už 850000 Lt, kuriuos pirkėjas įsipareigojo pervesti į pardavėjų sąskaitas bankuose, t. y. po 425000 Lt į A. D. ir V. Š. sąskaitas. Pirkėjas sutarties 3.1. punkte nurodytą įsipareigojimą įvykdė ir sutartimi sulygtas sumas pardavėjams pervedė 2003-03-06 ir 2003-04-16. Gyventojų pajamų mokesčio išskaičiavimo klausimas sutartyje aptartas nebuvo. Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2007 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. (17)-K3-231 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (T1 b.l. 103-104), nustatė, kad atlikus operatyvų UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“ patikrinimą nustatyta, kad bendrovė iš fizinių asmenų pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo pastatus už 850000 Lt, sumokėdamas pardavėjams po 425000 Lt, tačiau neišskaitė ir į biudžetą nesumokėjo 127500 Lt, 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio nuo parduoto nekilnojamojo turto, kurio pardavėjai neišlaikė 3 metus. Sprendime nurodyta, kad UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“ pažeidė GPMĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl buvo nurodyta sumokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą 127500 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį ieškovas sumokėjo tik tuomet, kai Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė mokestinius pažeidimus. Apie tai, kad pardavėjai neišlaikė parduoto nekilnojamojo turto 3 metus patvirtina Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarės I. P. kartu su nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nuorašu pateikti visų dokumentų susijusių su šios sutarties tvirtinimu nuorašai.

37Sutarties pasirašymo dienai galiojusio GPMĮ 23 straipsnio 1 dalyje, kuriame įtvirtinta pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka, buvo nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Iš to seka, kad pareigą sumokėti gyventojų pajamų mokestį valstybei turėjo UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“.

38Šiaulių apygardos teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nurodė, kad ieškovas pervedė pinigus, neatskaitęs GPM įstatymu numatytą mokestį, todėl atsakovai be teisinio pagrindo gavo po 31875 Lt iš ieškovo. Nors ieškovas, pareikšdamas ieškinį savo reikalavimus grindė CK 6.242 straipsnio nuostatomis, tačiau pirmosios instancijos teismas pakeitė teisinę ginčo santykio kvalifikaciją. Teismas nurodė, kad ieškinyje nurodyta teisės norma (CK 6.242 str.) neatitinka faktinių teisinių santykių, todėl taikė CK 6.237 str. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutui taikyti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.237 straipsnio nuostatas.

39Sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir nuosekliai formuluojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose konkrečiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje I. B. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-1145/2000; 2004 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-204/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Sarteksas“ v. UAB „ Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „ Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „ Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010, išaiškino, kad, esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos; pagal konkrečios bylos aplinkybes sprendžiama, kaip sutartyje ar atskirose jos sąlygose atitinkamus klausimus reglamentuoja teisės normos – imperatyviai ar dispozityviai, t. y. kai šalys gali susitarti kitaip, negu nustatyta įstatymo. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti kokia buvo tikroji šalių valia dėl daikto pardavimo ir ką šalys susitarė dėl mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010, 2010 m. kovo 1 d. priimtoje nutartyje išaiškino, jog vien tos aplinkybės, kad fizinis asmuo gavo visą sutartyje nurodytą daikto pardavimo kainą, o pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą juridinis asmuo yra mokestį išskaičiuojantis asmuo, nesudaro pagrindo visais atvejais daryti išvadą, kad juridinis asmuo sumokėjo fiziniam asmeniui per didelę sumą ir fizinis asmuo įgijo turtą be pagrindo. Nustatant tikrąją šalių valią teisėjų kolegija vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų paaiškinimus. Lietuvos apeliaciniam teismui atsakovai pateikė korporacijos „Matininkai“ raštą dėl nekilnojamojo turto vertės 2003 metais, kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo turto (( - )) rinkos vertė 2003 metų vasario mėnesį galėjo būti 1100000 Lt (vienas milijonas šimtas tūkstančių litų). Kaip nurodo patys atsakovai, jie sutiko sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį tik tokiu atveju, jei jiems bus sumokėta sutartimi sulygta suma. Atsakovų buvo teikiamas pirmosios instancijos teismui priešieškinis, kuris taip pat patvirtina jų valią, kad jie sutinka tik su sutartyje nurodyta kaina. Posėdžio metu ieškovo atstovas pateikė 2003 m. vasario 19 d. vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta įsigyti nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), už ne didesnę kainą kaip 850000 Lt. Ieškovo atstovo nuomone šis sprendimas patvirtina šalies valią dėl sandorio kainos. Tačiau šiame sprendime nėra aptartas gyventojų pajamų mokesčio išskaičiavimo klausimas. Pažymėtina, kad ieškovas yra įmonė, jos tikslas – pelno siekimas, todėl veikia savo rizika ir jam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Todėl juridiniam asmeniui pažeidus teisės aktų reikalavimus ir neišskaičius gyventojų pajamų mokesčio (nustačius, kad kaina buvo tokia kaip susitarta sutartyje ir nebuvo atitinkamo susitarimo dėl gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo) negalima juridinio asmens padaryto pažeidimo neigiamų padarinių perkelti kitai šaliai fiziniam asmeniui. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas sumokėtą gyventojų pajamų mokestį valstybei, vertina kaip klaidą, nepaneigia šalių susitarimo esmės ir tikrosios valios išraišką patvirtinančių veiksmų ir negali būti pagrindu ieškovo ieškiniui tenkinti.

40Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, tinkamai neįvertino visų svarbių bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, susijusių su gyventojų pajamų mokesčio mokėjimu, o taip pat netinkamai aiškino bei taikė šiame sprendime aptartas teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą bei gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą, todėl padarė faktiniais duomenimis bei teisės normomis nepagrįstas išvadas ir bylą iš esmės išsprendė neteisingai. Šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), ir priimti naują sprendimą, tenkinant atsakovų apeliacinius skundus.

41Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija naikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmeta. Dėl to atitinkamai perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos. Atsakovai V. Š. ir G. Š. už apeliacinį skundą sumokėjo 1913 Lt (T2 b.l. 77) žyminį mokestį ir turėjo 7200 Lt (T1 b.l. 171, T2 b.l. 50) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovai A. D. ir N. D. sumokėjo 1912 Lt (T2 b.l. 83) žyminį mokestį bei turėjo 3146 Lt išlaidų advokato pagalbai. Valstybė šioje byloje patyrė 161.10 Lt (T1 b.l. 32, T2 b.l. 84, 89) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

42Šios sumos priteistinos iš ieškovo.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

44Ieškovu byloje laikyti UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“.

45Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

46Ieškinį atmesti.

47Priteisti iš ieškovo UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“ (juridinio asmens kodas 124686516) atsakovams V. Š. ir G. Š. 1913 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus trylika litų) žyminio mokesčio ir 7200 Lt (septynis tūkstančius du šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

48Priteisti iš ieškovo UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“ (juridinio asmens kodas 124686516) atsakovams A. D. ir N. D. 1912 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus dvylika litų) žyminio mokesčio ir 3146 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt šešis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

49Priteisti iš ieškovo UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“ (juridinio asmens kodas 124686516) į valstybės biudžetą 161.10 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt vieną litą ir dešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB „Angura“ 2007 m. spalio 31 ieškiniu kreipėsi į Šiaulių... 6. UAB „Angura“ papildomai sumokėdama už atsakovus gyventojų pajamų... 7. A. V. Š. ir G. Š. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį... 8. Atsakovai A. D. ir N. D. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu (T2 b.l. 55-59)... 11. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai... 12. 1) Apeliaciniu skundu atsakovai V. Š. ir G. Š. (T2 b.l. 64-72) prašo 2010 m.... 13. 1. Skundžiamame sprendime tik formaliai įvertinti byloje esantys įrodymai,... 14. 2. Taip pat teismas, vertindamas bylos įrodymus, nepagrįstai nesigilino į... 15. 3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai pinigus gavo be... 16. 4. Teismas netinkamai pritaikė įstatymo nuostatas, dėl ko neteisėtai... 17. 5. Atsakovai, gavę sutartyje nurodytą pinigų sumą, manė, kad ieškovas... 18. 6. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad mokesčius... 19. 7. Savanoriškas turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti... 20. 8. Ieškovas pats pripažįsta, kad tinkamai nepasinaudojo savo teisėmis ir... 21. 9. Perkvalifikuodamas teisinę ginčo santykio kvalifikaciją, pirmosios... 22. 10. Ieškinys pareikštas praėjus daugiau nei 3 metams po nuostolių... 23. 11. Pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti nagrinėti priešieškinį... 24. 2) Apeliaciniu skundu atsakovai A. D. ir N. D. (T2 b.l. 78-82) prašo... 25. 1. Teismas priteisdamas teisėtai gautus pinigus iš pardavėjo neteisingai... 26. 2. Teismas priešingai aiškindamas sutarties sąlygas nepagrįstai vadovavosi... 27. 3. Teismas nepagrįstai GPMĮ nuostatomis dėl mokestį išskaičiuojančio... 28. 4. Mokestį išskaičiuojantis asmuo turi pareigą laiku apskaičiuoti,... 29. Atsiliepimu į apeliacinius skundus (T2 b.l. 91-92) ieškovas UAB „Komercijos... 30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 31. Apeliaciniai skundai tenkintini.... 32. Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apygardos teismas 2010 m. vasario 5 d.... 33. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK... 34. Ieškovas pateikė įrodymus, kad nuo 2008 m. spalio 1 d. reorganizavus UAB... 35. Byla nagrinėjama pagal atsakovų apeliaciniuose skunduose išdėstytus... 36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2003 m. vasario 24 d. tarp UAB... 37. Sutarties pasirašymo dienai galiojusio GPMĮ 23 straipsnio 1 dalyje, kuriame... 38. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino ir... 39. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193–6.195... 40. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija... 41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra... 42. Šios sumos priteistinos iš ieškovo.... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 44. Ieškovu byloje laikyti UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“.... 45. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir... 46. Ieškinį atmesti.... 47. Priteisti iš ieškovo UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“ (juridinio... 48. Priteisti iš ieškovo UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“ (juridinio... 49. Priteisti iš ieškovo UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“ (juridinio...