Byla 2A-934-264/2012
Dėl pažeistų teisių

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (pranešėja), Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9840-886/2011 pagal ieškovės Kauno medžiotojų sąjungos ieškinį atsakovui N. Ž., trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl pažeistų teisių.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu (1 t. b. l. 3–5), prašydamas iškeldinti atsakovą su visa manta ir šunimis iš Kauno medžiotojų sąjungos nuomojamo žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus ( - ), nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai, ir ant šio žemės sklypo esančių statinių: administracinio pastato 21B1p su 7,83 kv. m priestatu 1b1ž (unikalus Nr. ( - )), 35,19 kv. m ploto gamybinio pastato 22P1ž (unikalus Nr. ( - )), pagalbinio pastato-ūkio pastato 23I1ž (unikalus Nr. ( - )), pagalbinio pastato-ūkio pastato 24I1ž (unikalus Nr. ( - )), pagalbinio pastato-ūkio pastato 25I1ž (unikalus Nr. ( - )) kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )). Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikai priklauso 5,9151 ha ploto sklypas, esantis ( - ), kuris 2001-06-29 nuomos sutartimi buvo išnuomotas 99 metams Medžiotojų ir žvejų draugijos Kauno skyriui. 2007-05-10 reorganizavus Lietuvos medžiotojų ir žvejų sąjungą, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį ir statiniai perduoti Kauno medžiotojų sąjungai. 2010-12-03 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N8-18 sklypas išnuomotas Kauno medžiotojų sąjungai 26 metams. Nuo 2000 m. žemės sklype esantys statiniai išnuomoti atsakovui N. Ž., paskutinė nuomos sutartis su juo sudaryta 2008-01-02 ir galiojo iki 2008-12-31. Ieškovė įspėjo atsakovą, kad nuomos sutartis nebus tęsiama ir pareikalavo atlaisvinti nuomojamus statinius. Atsakovas nevykdo ieškovės reikalavimo ir be jokio teisinio pagrindo ieškovės nuomojamame sklype yra įkūręs šunų viešbutį, jame vysto veiklą. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, nes trukdo ieškovei naudotis visu jai išnuomotu žemės sklypu, tvarkyti teritoriją, spręsti statinių įteisinimo ar nugriovimo klausimus. Faktai, kad atsakovas neturi teisės į statinius, patvirtinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitoje civilinėje byloje, kurioje N. Ž. reiškė reikalavimus dėl nuosavybės teisių į šiuos statinius pagal įgyjamąją senatį.

6Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad žemės sklypas priklauso ne ieškovei, o valstybei, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės iškeldinti atsakovo iš žemės sklypo, t. y. ieškinys paduotas neįgalioto vesti bylą asmens. Teisme vyko ginčas pagal atsakovo ieškinį dėl nuosavybės teisių į statinius pagal įgyjamąją senatį. Statiniai, iš kurių ieškovė prašo iškeldinti, ieškovei niekada nepriklausė ir nepriklauso. Ilgalaikio turto apskaitos kortelė nėra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Be to, ieškovės pateiktoje ilgalaikio turto apskaitos kortelėje nurodyti duomenys priešingi kitoje byloje (dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį) pateiktoje ilgalaikio turto apskaitos kortelėje nurodytiems duomenims. Šiame dokumente nurodytas turtas – šunų voljeras, tačiau ieškiniu ieškovė prašo iškeldinti iš statinių, kurių nei vienas nėra įvardijamas „šunų voljeras“.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino; iškeldino atsakovą N. Ž. su visa manta ir šunimis iš Kauno medžiotojų sąjungos nuomojamo žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai, ir ant šio žemės sklypo esančių statinių: administracinio pastato 21B1p su 7,83 kv. m priestatu 1b1ž (unikalus Nr. ( - )), 35,19 kv. m ploto gamybinio pastato 22P1ž (unikalus Nr. ( - )), pagalbinio pastato-ūkio pastato 23I1ž (unikalus Nr. ( - )), pagalbinio pastato-ūkio pastato 24I1ž (unikalus Nr. ( - )), pagalbinio pastato-ūkio pastato 25I1ž (unikalus Nr. ( - )), kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )).

9Teismas nustatė, kad pagal 2010-12-03 ilgalaikę valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N8-18 ieškovės nuomojamame 5,9151 ha ploto žemės sklype, esančiame ( - ), esantys statiniai (16,50 kv. m administracinis pastatas su 7,83 kv. m priestatu, 35,19 kv. m ploto gamybinis pastatas, pagalbiniai pastatai – ūkio pastatai, kiemo statiniai (59 kv. m ploto stoginė, 25 kv. m ploto stoginė, monolitinio betono aikštelė, cokolis, tvoros) į ginčo statinius, esančius ieškovės nuomojamame žemės sklype, į ginčo statinius daiktinės teisės nėra įregistruotos, jie pripažinti savavališka statyba. Pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-08-15 ir 2011-07-18 savavališkos statybos aktus ieškovė (Kauno medžiotojų sąjunga) buvo įpareigota savavališkai pastatytus statinius nugriauti iki 2012 m. sausio 18 d. Akte ir reikalavimuose Kauno medžiotojų sąjunga nurodyta statytoja ir statinio savininke.

10Teismas nustatė, kad ginčo statiniai nuo 2001 metų įtraukti į Medžiotojų ir žvejų draugijos Kauno skyriaus balansą ir apskaityti ilgalaikio turto apskaitos kortelėje. Ilgalaikis turtas buvo apskaitomas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kauno skyriaus įmonės „Medeinė“ apskaitoje, o po jos likvidavimo turtas perduotas Medžiotojų draugijos Kauno skyriui, kurio teisių perėmėja po 2007 m. reorganizavimo yra ieškovė. Ieškovei pagal reorganizavimo sąlygas perėjo teisės ir pareigos į Medžiotojų draugijos Kauno skyriui nuomotą iš valstybės (99 metams) žemės sklypą ( - ), ir jame esančius pastatus. 2010-11-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovas naudojasi ginčo statiniais, juose yra įsteigęs šunų viešbutį. Tarp tų pačių šalių dėl tų pačių ginčo statinių yra išnagrinėta kita civilinė byla Nr. 2-667-52/2009 pagal N. Ž. pareiškimą dėl nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį nustatymo suinteresuotam asmeniui Kauno medžiotojų sąjungai ir kitiems suinteresuotiems asmenims, ieškinys atmestas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė turi daugiau teisių į ginčo statinius nei atsakovas, atsakovas trukdo ieškovei tinkamai naudotis ir prižiūrėti nuomojamą žemės sklypą. 2008-01-02 nuomos sutartis, kuria 1 metams ieškovė (nuomotoja) išnuomojo nuomininkui N. Ž. šunų voljerus 350 kv. m bendro ploto šunų dresavimui, dirbtinius urvus ir ten esančius įrenginius ( - ), pasibaigė 2008-12-31, ieškovė nesutiko jos pratęsti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas ginčo statiniais ir sklypo dalimi naudojasi be teisinio pagrindo ir jį iškeldino remdamasis CK 6.489, 6.496 str.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Atsakovas N. Ž. apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 3–5) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; prijungti prie bylos naujus įrodymus. Apelianto nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas netinkamai įvertinant faktines bylos aplinkybes bei neteisingai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. Apelianto nuomone:

131. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepagrįstai konstatavo, kad žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Nei 2001-06-29 valstybinės žemės sutartis, nei ją pakeitusi 2010-12-03 valstybinės žemės sutartis nenumatė, kad ieškovė būtų įgaliota ginti Lietuvos Respublikos (kaip žemės sklypo savininko) pažeistas teises. Ieškovė, nebūdama žemės sklypo savininkė, neturėjo teisės pareikšti ieškinio dėl iškeldinimo.

142. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė yra statybinių medžiagų, atsiradusių po savavališkos statybos, savininkė, todėl turi teisęs pareikšti ieškinį dėl apelianto iškeldinimo iš pastatų. Apeliantas yra ginčo pastatų statybinių medžiagų savininkas, kadangi nuo 1992 metų naudojosi ginčo statiniais, yra juos suremontavęs, o kai kuriuos statinius yra pats pastatęs. Teismo išvada, kad ieškovė turi daugiau teisių į ginčo statinius nei atsakovas, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos bei prie skundo pridedamas apelianto paaiškinimas su priedais. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje sprendžiama, ar Kauno medžiotojų sąjunga yra teisėta žemės sklypo ( - ) bei ten esančių pastatų naudotoja ir savininkė.

153. Teismas, pripažindamas apelianto pastabas dėl 2011-08-22 parengiamojo teismo posėdžio protokolo bei dėl 2011-10-19 teismo posėdžio protokolo teisingomis, sprendime iš esmės nepatikrino ir neįvertino visų civilinėje byloje esančių įrodymų, apelianto paaiškinimų ir, pažeisdamas CPK įtvirtintas įrodinėjimo vertinimo taisykles, neatskleidė bylos esmės.

16Ieškovė Kauno medžiotojų sąjunga atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 37–41) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; prašymo prijungti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme netenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškiniu ieškovė gynė savo kaip nuomininkės teises netrukdomai naudotis visu ieškovei išnuomotu žemės sklypu. Nuo 2009-01-01 atsakovas žemės sklypu naudojasi be ieškovės sutikimo ir teisinio pagrindo. Ieškovė moka nuomos mokestį nuomotojui, o atsakovas, užtvėręs dalį ieškovės nuomojamo žemės sklypo, tai patvirtina 2010 m. lapkričio 5 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 040, naudojasi žemės sklypo dalimi neatlygintinai. Teismas pagrįstai vertino byloje esančius Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. liepos 18 d. savavališkos statybos aktus ir 2011 m. liepos 18 d. reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius, kaip oficialiuosius rašytinius įrodymus, turinčius didesnę įrodomąją galią. Juose savavališkos statybos statytoja ir užsakove yra nurodyta Kauno medžiotojų sąjunga. Ginčo statiniai, kaip savavališka statyba, yra įtraukti į Kauno medžiotojų sąjungos balansą ir nurodyti ilgalaikio materialaus turto apskaitoje. Į šiuos statinius daiktinės teisės nėra įregistruotos, tačiau jie nuo 2001 metų įtraukti į Medžiotojų ir žvejų draugijos Kauno skyriaus balansą ir apskaityti ilgalaikio turto apskaitos kortelėje. Aplinkybes, kad ieškovė perėmė ginčo statinius, patvirtina Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kauno skyriaus įmonės „Medeinė“ 2001-01-19 priėmimo– perdavimo aktas, 2001 m. prekių ir medžiaginių vertybių inventorizacijos aprašas, 2007-12-29 inventorizacijos aprašas. Ilgalaikis turtas buvo apskaitomas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kauno skyriaus įmonės „Medeinė“ apskaitoje, o po jos likvidavimo turtas perduotas Medžiotojų draugijos Kauno skyriui, kurio teisių perėmėja po reorganizavimo yra ieškovė. Aplinkybės, kad ginčo statiniai yra perduoti ieškovei ir apskaityti jos buhalterinėje apskaitoje, yra nustatyta įsiteisėjusiais sprendimais – 2010-05-13 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-92-527/2010. Apelianto byloje pateikti įrodymai yra susiję su statinių naudojimu. Šio naudojimo ieškovė niekada neginčijo. Toks atsakovo statinių naudojimas kilo iš nuomos sutarčių ir niekaip nepatvirtina apelianto teisių į statinius. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis atliko remontą ginčo statiniuose. Atsakovo atlikti pagerinimai ar remonto darbai išnuomotose statiniuose, teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste neturi, kadangi savarankiškų reikalavimų šioje byloje atsakovas nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kad tvora ir cokolis yra antraeiliai daiktai, vadovaujantis CK 4.14 straipsniu juos ištinka antraeilio daikto likimas. Pasibaigus nuomos sutarčiai, atsakovui neliko teisėto pagrindo naudotis ginčo statiniais. Todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iškeldinti atsakovą tiek iš ginčo statinių, tiek ir iš užimamo žemės sklypo. Atsakovo veiksmai toliau naudojantis ginčo statiniais, užtvėrus dalį teritorijos tvora pažeidžia ieškovės teises ir trukdo ieškovei vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Apelianto prašymas prijungti prie bylos naujus įrodymus yra nepagrįstas, prieštarauja CPK 314 straipsnio nuostatoms. Apeliaciniame skunde nėra nurodomi jokie motyvai, kurie pagrįstų naujų įrodymų pateikimo būtinybę. Apeliantas nenurodė, kokias aplinkybes patvirtina jo pateikiami įrodymai. Kauno miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas 1988-03-20 yra visiškai nesusijęs su nagrinėjamu ginču. Prie apeliacinio skundo pateikiami rašytiniai paaiškinimai neatitinka CPK reikalavimų, keliamų liudytojo parodymams.

17IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

18Apeliacinis skundas netenkintinas.

19Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

20Byloje kilo ginčas dėl įrodinėjimo bei įrodymo vertinimo taisyklių taikymo.

21Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). O teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).

22Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims.

23Apelianto teigimu, ieškovė, nebūdama žemės sklypo savininkė, neturėjo teisės pareikšti ieškinio dėl atsakovo iškeldinimo.

24Nagrinėjamoje byloje ieškovės pareiga įrodyti, kad ji yra turto savininkė ir kad jos teisės yra pažeistos.

25Iš bylos aplinkybių bei rašytinių įrodymų: nekilnojamojo turto registro išrašo, žemės sklypo nuomos sutarčių (prijungtos civ. bylos Nr. 2-667-52/2009), 2001-01-19 nustatyta, kad žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, pagal 2001-07-16 ilgalaikės nuomos sutartį buvo išnuomotas 99 metams Medžiotojų ir žvejų draugijos Kauno skyriui, kuris nuo 2007-05-10 reorganizuotas padalijimo būdu į du juridinius asmenis: Kauno medžiotojų sąjungą ir Kauno žvejų draugiją. 2010-12-03 valstybinės žemės sutartimi išnuomotas ieškovei 26 metams. Tiek 2001-07-16 sutartis, tiek 2010-12-03 sutartis dėl ilgalaikės žemės sklypo nuomos išviešintos, įregistruojant jas Nekilnojamojo turto registre (1 t. b. l. 14, 111–112). Byloje esantys duomenys apie likviduojamos įmonės „Medeinė“ turto (pastatų bei įrengimų, tarp jų šunų voljero, administracinio ir kt. pastatų) perdavimą 2001 m. Medžiotojų ir žvejų draugijos Kauno skyriui, o po šio juridinio asmens reorganizacijos pastatai bei įrenginiai, esantys ( - ), atiteko ieškovei (1 t. b. l. 45–51, 113–127). Nekilnojamojo turto registro 2010-07-28 duomenimis (2 t. bylos gale esančioje nekilnojamojo turto vert. ataskaitoje), žemės sklype ( - ), esančių dalis pastatų (2.4–2.15 p., 2. 18 p. 2. 23 p.) nuo 2007-05-10 įregistruoti ieškovo nuosavybės teise, o ginčo statiniai. Nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Aplinkybės, kad ginčo statiniai yra perduoti ieškovei ir apskaityti jos buhalterinėje apskaitoje, yra nustatytos prijungtoje civ. byloje Nr. 2-667-52/2009 įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-10 sprendimu ir 2010-05-13 Kauno apygardos teismo nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2A-92-527/2010), joje šalys buvo tos pačios, todėl turi prejudicinę reikšmę ir iš naujo šių aplinkybių nustatinėti nereikia (CPK 182 str., 197 str. 2 d.). Iš byloje esančios 2008-05-29 nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų minėtame žemės sklype bylos duomenų matyti, kad ginčo statiniai: 2I1B1p – administracinis pastatas, 22PIž – gamybinis pastatas, ūkio pastatai: 23I1ž, pastatyti 1987 m., rekonstruoti 1997–2008 m., kiti ūkio pastatai: 24I1ž, 25I1ž, 2004–2008 m. statybos, todėl nėra pagrindo laikyti ieškovės statytoja, tačiau po reorganizacijos ieškovė perėmė pirminio pastatų savininko teises bei teisėtai valdo jai išnuomotą valstybinės žemės sklypą, kuriuo trukdo naudotis atsakovas (CK 4.35 str.). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, savavališkos statybos atveju daiktinės teisės negali būti įregistruotos, tačiau savavališkos statybos statytojas laikomas savavališkai statybai panaudotų medžiagų savininku, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo.

26Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis yra ginčo pastatų statybinių medžiagų savininkas, nes nuo 1992 metų naudojasi ginčo statiniais, yra juos suremontavęs, o kai kuriuos statinius yra pats pastatęs, nepatvirtintos jokiais leistinais įrodymais (CPK 178 str.), tai nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ginčo turtu jis naudojasi be teisinio pagrindo, pasibaigus nuomos sutarties terminui (CK 6.481 str.). Pažymėtina, kad jeigu apeliantas ir atliko pagerinimus ginčo statiniuose, be ieškovės sutikimo užtvėrė dalį žemės sklypo, išnuomoto ieškovei, veikė savo rizika. Apelianto užsakymu UAB „Naujas būstas“ atliktoje vertinimo ataskaitoje nurodytos kaip investuotos į ginčo statinius lėšos (31 679 Lt) nepatvirtina, kad apeliantas faktiškai jas patyrė. CK 6.501 str. 2 d. numato, kad nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolų (2 t. b. l. 9, 51) matyti, kad apeliantas pripažino aplinkybę, kad naudojasi pastatais, iš kurių ieškovė prašo iškeldinti, 2010-11-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (1 t. b. l. 20–26) užfiksuoti duomenys, kad voljerai, stoginės užtverti tvora, vartai užrakinti. Tvora, cokolis yra antraeiliai daiktai, remiantis CK 4.14 straipsniu, juos ištinka pagrindinio daikto likimas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui šie statiniai būtų perduoti nuosavybėn ar jo sukurti statybos būdu teisės aktų nustatyta tvarka (CK 4. 47 str.). Atsakovas neginčijo administracinio akto, kurio pagrindu sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškove. Atsakovo faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio tokią teisę, nesukuria teisėto naudotojo statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Tritho“ v. H. V. ir kooperatinė bendrovė ,,Ukrinų rapsas“, bylos Nr. 3K-3-294/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rudalita“ v. Vilniaus m. savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2008).

27Su apeliaciniu skundu kaip priedai pateikti apelianto skundai prokuratūrai, teismui ir kt. institucijoms, fotonuotraukos, kita vieša informacija apie kitus juridinius asmenis, nedalyvaujančius nagrinėjamoje byloje (3 t. b. l. 7–21), neturi ryšio su byla, kiti (3 t. b. l. 22–25, 60) nėra nauji, galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl juos priimti atsisakytina (CPK 314 str.). Apelianto į byla pateikti kitų asmenų, nedalyvavusių byloje, paaiškinimai raštu (3 t. b. l. 26–34) nelaikytini įrodymais, nes šie asmenys neapklausti teisme įstatymų nustatyta tvarka, apeliantas neprašė jų kviesti į teismą bei apklausti liudytojais (CPK 190 str.), byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas ginčo pastatais naudojosi, juose laikė ir dresavo šunis (3 t. b. l. 26–34).

28Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, motyvus bei išvadas, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

29Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p.). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie turėtas 1 000 Lt išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (3 t. b. l. 37–41, 42–43). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, iš apelianto priteistinos 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidos ieškovei.

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Iš N. Ž. (a. k. ( - ) priteisti 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme Kauno medžiotojų sąjungai (į. k. 300862541).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu (1 t. b. l. 3–5), prašydamas... 6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad žemės sklypas priklauso ne... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad pagal 2010-12-03 ilgalaikę valstybinės žemės nuomos... 10. Teismas nustatė, kad ginčo statiniai nuo 2001 metų įtraukti į Medžiotojų... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Atsakovas N. Ž. apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 3–5) prašo panaikinti Kauno... 13. 1. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepagrįstai konstatavo, kad žemės... 14. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė yra statybinių medžiagų,... 15. 3. Teismas, pripažindamas apelianto pastabas dėl 2011-08-22 parengiamojo... 16. Ieškovė Kauno medžiotojų sąjunga atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t.... 17. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados... 18. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 20. Byloje kilo ginčas dėl įrodinėjimo bei įrodymo vertinimo taisyklių... 21. Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų... 22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 23. Apelianto teigimu, ieškovė, nebūdama žemės sklypo savininkė, neturėjo... 24. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pareiga įrodyti, kad ji yra turto savininkė... 25. Iš bylos aplinkybių bei rašytinių įrodymų: nekilnojamojo turto registro... 26. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis yra ginčo pastatų statybinių... 27. Su apeliaciniu skundu kaip priedai pateikti apelianto skundai prokuratūrai,... 28. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus... 29. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos ieškovės turėtos... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 31. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti... 32. Iš N. Ž. (a. k. ( - ) priteisti 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės...