Byla 2A-33-622/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. U. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui V. U. dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. U. priešieškinį ieškovei D. Š. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 29972,62 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2000 m. balandžio 18 d. su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti trakėnų veislės, sartos spalvos, 1995-05-26 gimimo žirgą vardu Vulkanas, o ieškovė - nupirkti šį žirgą. Vėliau, t.y. 2002 m., sutartis šalių žodiniais susitarimais buvo keičiama, keičiant parduodamą žirgą, t.y. vietoj Vulkano - Valetą. Pagal sutartį ieškovė atsakovui sumokėjo iš viso 16000DM (Vokietijos markių) ir 500EUR (eurų): 2000-04-18 - 8000DM (sutarties pasirašymo dieną grynais atsakovui), 2000-06-06 - 2000DM (banko pavedimu į atsakovo sąskaitą), 2000-07-31 - 2000DM (banko pavedimu į atsakovo sąskaitą), 2000-09-04 - 4000DM (banko pavedimu į atsakovo sąskaitą); 2002-05-16 - 500EUR (grynais atsakovui). Ieškovė yra sumokėjusi atsakovui 8180,67EUR arba 29972,62Lt. Atsižvelgiant į tai, jog sutarties pirkimo-pardavimo dalykas (nei žirgas Vulkanas, nei vėliau žirgas Valetas) pardavėjo nebuvo perduotas pirkėjai, t.y. sutartis neįvykdyta, pardavėjo pagal sutartį gautos lėšos laikytinos kaip be teisinio pagrindo įgytos lėšos ir grąžintinos jas mokėjusiam asmeniui - ieškovei.

4Priešieškiniu atsakovas V. U. prašė priteisti iš ieškovės 24844,39Lt žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso Žirginio sporto klubas ( - ), kuriame vykdo ir vysto veislinių, grynakraujų žirgų veisimo, auginimo, treniravimo veiklą. Pagrindinis tikslas ir uždavinys - užauginti ir ištreniruoti žirgus, kurių pardavimas duotų pakankamas pajamas asmeninių ir klubo poreikių tenkinimui ir užtikrinimui. Kiekvieno žirgo auginimas jo savininkui, augintojui kainuoja ženklias pinigų sumas, nes žirgus būtina laikyti jiems pritaikytose patalpose, būtina užtikrinti žirgų šėrimą tinkamos kokybės pašarais ir pašarų papildais, būtina užtikrinti žirgų sveikatos būklę, medicininę priežiūrą. Be to, būtina užtikrinti sportui auginamų žirgų sportinį lygį, tam kiekvienas sportinis žirgas nuolat yra treniruojamas profesionalaus raitelio, žirgas turi nuolat dalyvauti žirgų sporto varžybose. Todėl žirgo laikymas, jo nerealizavus (nepardavus), esant optimaliai (aukščiausiai) žirgo kainai, gali tapti nuostolingas. 2000 m. pavasarį ieškovė išreiškė pageidavimą iš atsakovo įsigyti pramogai ir sportui tinkamą žirgą, ji pati išsirinko trakėnų veislės, sartos spalvos eržilą Vulkanas, su ja buvo sutarta dėl žirgo pirkimo sąlygų, kainos. 2000-04-18 tarp šalių buvo pasirašyta pardavimo - pirkimo sutartis dėl eržilo Vulkanas pirkimo – pardavimo. Sutartimi šalys susitarė dėl to, kad ne vėliau kaip iki 2001-03-01 ieškovė sumokės žirgo Vulkano kainą ir iki nurodytos datos paims žirgą iš atsakovo, kuris įsipareigojo saugoti, prižiūrėti žirgą Vulkaną ir prisiimti žirgo išlaikymo išlaidas, būsiančias iki 2001-03-01. Sutarties sudarymo dieną ieškovė sumokėjo atsakovui 8000DM, vėliau: 2000-06-06, 2000-07-31, 2000-09-04 sumokėjo dar 8000DM, daugiau nebemokėdama ir paaiškindama, kad jai iškilo sunkumų gauti pinigų iš žirgo įsigijimą finansavusio asmens, tačiau ketinimo nupirkti žirgą Vulkano ji neatsisakė. Tačiau iki Sutartimi nustatyto termino - 2001-03-01, ieškovė neatvyko pasiimti žirgo, nesumokėjo visos likusios jo kainos. Ieškovė įsipareigojo atvykti pas atsakovą ir prašė žirgą iki jos atvykimo išlaikyti. Pas atsakovą ji atvyko tik 2002 m. gegužės mėn., t.y., praėjus 15 mėnesių nuo šalių sutarto termino, todėl atsakovas žirgą buvo priverstas savo lėšomis saugoti, išlaikyti, treniruoti. Dėl to, atvykus ieškovei 2002 m. gegužės mėn., atsakovas paprašė šias žirgo papildomų 15 mėnesių išlaikymo išlaidas atlyginti. Ieškovė nurodė, kad dėl finansinės padėties ji negalinti to padaryti. Ieškovei nurodžius, kad ji vis dar ketina įsigyti žirgą iš atsakovo, šis jai pasiūlė už žirgo Vulkano kainą, į ją įskaičiuojant ir jo išlaikymo 15 mėnesių išlaidas, nupirkti kitą, trakėnų veislės, 1996 m. gimimo eržilą Valetą. Su tokiu siūlymu ieškovė sutiko,

52002-05-16 perdavė atsakovui 500 eurų, tačiau pareiškė norinti patikrinti minėto žirgo sveikatos būklę. Atlikus žirgo sveikatos patikrinimą, remdamasi Lietuvos veterinarijos Akademijos stambių gyvulių klinikos specialistų 2002-05-28 surašyta Arklio tyrimo pirkimui - pardavimo akte pateikta išvada, ieškovė atsisakė iš atsakovo nupirkti ir žirgą Valetą. Taigi, 2002-05-28 ieškovė pareiškė galutinį atsisakymą pirkti iš atsakovo kurį nors žirgą ir bendravimą su atsakovu nutraukė. Remiantis sudaryta sutartimi ir ieškovės atliktų mokėjimų paskirties vertinimu, atsakovas ieškovės sumokėtą pinigų sumą laikė jam sumokėtais rankpinigiais, kurių paskirtis sankcijų už sandorio nevykdymą forma kompensuoti atsakovo turėtas išlaidas, patirtus nuostolius. Taip pat atsakovas nurodo, kad tinkamai vykdė sutartį. Ieškovė, dėl finansinių priežasčių negalėdama įvykdyti prievolės, pasitelkė į pagalbą veterinarijos specialistus, kurie suteikė jai oficialų pagrindą atsisakyti sutarties su atsakovu vykdymo. Tačiau tai, kad žirgas Valetas buvo ir yra visiškai sveikas patvirtina eilė varžybų, kuriose jis dalyvavo ir pasiekė gerų rezultatų. Atsakovas, manydamas, kad 2002-05-28 arklio tyrimo pirkimui - pardavimui aktas galėjo būti surašytas iš anksto susitarus, siekiant konstatuoti faktinį atsisakymo vykdyti sutartį pagrindą, 2002-05-21 padarytas žirgo Valeto rentgeno nuotraukas pateikė licencijuotam tarptautinės žirginio sporto federacijos veterinarijos delegatui J. T., kuris 2010-10-09 pateiktame atsakyme nurodė, kad rentgeno juostose, pažymėtose „U. Valetas 21.05 02” nebuvo nustatyta nieko, kas galėtų prieštarauti tolimesnei žirgo sporto veiklai (įskaitant šokinėjimą), o rentgeno juostose fiksuoti fragmentai neturi jokios klinikinės reikšmės žirgo sveikatai ar žirgo naudojimui sportui. Esant šioms aplinkybėms, ieškovė yra atsakinga už neįvykdytą 2000-04-18 pardavimo - pirkimo sutartį ir jai tenka visos sutarties neįvykdymo pasekmės, įskaitant atsakovo patirtų nuostolių atlyginimą. Atsakovas 2000-04-18 - 2002-05-28 laikotarpiu turėjo visiškai išlaikyti, prižiūrėti, treniruoti žirgą Vulkaną, todėl atsakovo patirtos išlaidos pripažintinos jo nuostoliais. Taip pagal 2001 - 2002 m. nustatytus žirgo išlaikymo išlaidų dydžius, vieno žirgo mėnesio išlaikymo išlaidų suma buvo 863 Lt. Todėl žirgo Vulkano išlaikymo išlaidos 2000-04-18 - 2002-05-28 laikotarpiu (25 mėnesiai ir 10 dienų) sudarė 21853,39Lt, be to, atsakovas patyrė 2991Lt žirgo Vulkano dalyvavimo žirgų sporto varžybose išlaidų, t.y. iš viso atsakovo nuostoliai sudaro 24844,39Lt, kurie turi būti priteisti iš ieškovės. Ieškovė, praleisdama 2000-04-18 pardavimo - pirkimo sutarties vykdymo terminus bei atsakydama vykdyti sutartį, atliko neteisėtus veiksmus, prieštaraujančius tinkamo sutarties vykdymo principams, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t.y. CK 6.246 straipsnio prasme ieškovės veiksmai laikytini neteisėtais. Ieškovė lankydavosi žirgyne, buvo susipažinusi su žirgų priežiūros, išlaikymo sąlygomis ir apimtimis, todėl suvokė ar turėjo suvokti, kad delsiant vykdyti sutartinius įsipareigojimus, atsakovas patiria nepagrįstas išlaidas. Ieškovė turėjo suvokti, kad žirgo išlaikymo išlaidų prisiėmimas yra susijęs su atsakovo lūkesčiais parduoti žirgą sutarta kaina, bei kad šių lūkesčių neįgyvendinus, atsakovas turės pagrindą patirtas išlaidas laikyti nepagrįstomis. Taigi, CK 6.248 straipsnio prasme ieškovės veiksmai praleidžiant sutarties įvykdymo terminus ir atsisakant vykdyti sutartį yra atlikti esant ieškovės kaltei. Nebūdamas saistomas su ieškove sudarytos sutarties, atsakovas būtų turėjęs galimybę žirgą Vulkanas parduoti kitiems asmenims ir išvengti nepagrįstų žirgo išlaikymo išlaidų.

6Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-03-09 sprendimu visiškai patenkino ir ieškinį, ir priešieškinį. Nustatęs, kad šalių reikalavimai yra priešpriešiniai, juos įskaitė ir priteisė iš V. U. 5128,23 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5128,23 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-04-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 560 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei D. Š.. Iš abiejų šalių į valstybės biudžetą priteisė po 15,64 Lt pašto išlaidų. Pakeitė Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-04-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo V. U. turtui – sumažino areštuoto turto sumą iki 5128 Lt. Nustatęs, kad šalių sudarytoje sutartyje nebuvo įrašyta sąlyga apie rankpinigius, ieškovės sumokėtas pinigų sumas teismas laikė avansu ir nurodė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 29 972,62 Lt suma bei 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ištyręs bylos įrodymus teismas taip pat nustatė, kad ieškovė, suėjus žirgo Vulkanas pirkimo – pardavimo sutarties terminui, nesumokėjo visos sutarties kainos, neatvyko pas atsakovą, nepranešė jam raštu apie ją netenkinančias sutarties sąlygas, t.y. apie tai, kad žirgas Vulkanas nebuvo laiku įtrauktas į Trakėnų kilmės knygą ar ne į tos valstybės Trakėnų kilmės knygą, kad jos netenkina atsakovo padidinta žirgo kaina, neprašė nutraukti sutartį ar kaip nors kitaip ją pakeisti, kaip turėtų pasielgti pakankamai apdairus ir rūpestingas žmogus. Be to, atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad žirgas Vulkanas jau 2000-03-16-19 buvo įvertintas kaip Trakėnų veislės žirgas. Todėl teismas konstatavo, kad žirgo Vulkanas pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo įvykdyta dėl ieškovės kaltės. Vėlesnis žodinis, praėjus daugiau, kaip metai laiko, sutarties pakeitimas, numatant pirkti – parduoti žirgą Valetas, nesilaikant įstatymo nustatytos rašytinės formos, ir jos neįvykdymas, teismo nuomone, neturi esminės reikšmės sprendžiant ieškinio ir priešieškinio reikalavimus. Kadangi atsakovas nepardavė žirgo Vulkanas dėl ieškovės kaltės, todėl teismas nurodė, kad iš ieškovės priteistina 24844,39 Lt nuostolių suma, kurią atsakovas patyrė nuo sutarties sudarymo dienos (2000-04-18) iki 2002-05-28. Atsakovas minimu laikotarpiu per mėnesį žirgui Vulkanas turėjo 863 Lt išlaidų, o už 25 mėnesius ir 10 dienų tai sudarė 21 853,39 Lt. Taip pat atsakovas turėjo išlaidų per žirgo Vulkanas dalyvavimą sporto varžybose 2 991 Lt. Šias išlaidas, teismo nuomone, atsakovas pagrindė rašytiniais įrodymais. Kadangi šalių reikalavimai yra priešpriešiniai, todėl jie įskaitytini ir iš ieškovei priteistinos 29972,62 Lt sumos atmestina atsakovui priteistina suma 24844,39 Lt, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 5128,23 Lt suma.

7Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-03-09 sprendimo dalį, kuria tenkintas priešieškinys ir dėl priešieškinio priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismas buvo šališkas, nepagrįstai priėmė priešieškinį, dėl teismo kaltės užsitesė civilinės bylos nagrinėjimas. Teismas neturėjo pagrindo pripažinti ieškovės kaltės dėl sutarties neįvykdymo, atsakovas neturi teisės reikalauti jokių nuostolių, kylančių iš negaliojančios sutarties (dėl žirgo Vulkanas), o ieškovė turi reikalavimo teisę į avansinių lėšų, sumokėtų pagal neįvykusią ir nutrauktą sutartį, sugrąžinimą. Atsakovas ne tik neįrodė, tačiau faktiškai jokių nuostolių nepatyrė, tarp teismo nustatytų ieškovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsakovo reikalaujamos priteisti žalos nėra priežastinio ryšio, kaip būtinos sąlygos civilinės atsakomybės taikymui. Žalos atlyginimą teismas priteisė nuo 2000-04-18, t.y viršijant 10 metų ieškinio senaties terminą (t. 2, b. l. 172-186).

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-03-09 sprendimą palikti nepakeistą (t. 3, b. l. 2-9).

9Apeliacinis skundas tenkintinas.

10Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, darytina išvada, kad šalys neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieškinio patenkinimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas minėtų aplinkybių netirs ir pasisakys tik dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalies, dėl kurios yra paduotas apeliacinis skundas, t.y. dėl priešieškinio patenkinimo.

11Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas, ar yra pagrindas taikyti ieškovei sutartinę atsakomybę ir priteisti atsakovo prašomus nuostolius dėl sutarties nevykdymo.

12Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Kadangi ieškovai nurodo, jog atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, teismas turi nustatyti, ar yra pagrindas taikyti atsakovui sutartinę atsakomybę. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

13Aiškindamas ir taikydamas šias CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Tuo tarpu skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB FMĮ „Spekonis ir Gastonas“ v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-567/2004; 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. V. įmonė v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-412/2008).

14Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008;).

15Nagrinėjamu atsakovas prašo priteisti nuostolius, kurie, atsakovo teigimu atsirado dėl to, jog ieškovė laiku nenupirko žirgo Vulkanas. Abi šalys pripažįsta, kad šalių žodiniu sutarimu vietoje žirgo Vulkanas ieškovė turėjo pirkti žirgą Valetas. Jokių veiksmų, susijusių su pirminės sutarties (dėl žirgo Vulkanas pirkimo-pardavimo) nutraukimu šalys neatliko (CK 6.217, 6.218 straipsniai). Todėl laikytina, kad šalys pasinaudojo savo teise sutartį pakeisti (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Pakeista sutartis galioja toliau pagal pakeistas sąlygas ir pripažįstama pakeista nuo tada, kai šalys susitaria ją pakeisti. Civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Todėl jei atsakovas manė, kad dėl ieškovės veiksmų jam atsirado nuostoliai, jis turėjo šį klausimą kelti keisdamas sutartį. Tačiau dėl žirgo Vulkanas išlaikymo išlaidų šalys susitarimo nesudarė. CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami gali būti tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Priežastiniam ryšiui konstatuoti reikia įrodyti, kad atsakovo elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis. Šiuo atveju tokių įrodymų byloje nėra. Žirgo Vulkanas nuosavybės teisės ieškovei neatsirado, minėtu žirgu disponavo, juo naudojosi ir jį valdė atsakovas, todėl visos žirgo išlaikymo išlaidos tenka atsakovui, ieškovė neturi pareigos prisidėti prie šių išlaidų atlyginimo. Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad taikyti ieškovei civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo. Tokiu atveju nebetikslinga pasisakyti dėl prašomos priteisti žalos dydžio. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo šališkumu, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl priešieškinio pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

16Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas spręsdamas klausimą dėl priešieškinio tenkinimo. Todėl sprendimas keistinas, šią ieškinio dalį atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu atveju nebelieka pagrindo pirmosios instancijos teismo atliktam įskaitymui, ieškovei turi būti priteista visa avansu atsakovui sumokėta 29 972,62 Lt suma, už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (899 Lt ir 745 Lt) bei 406 Lt turėtos išlaidos už vertimo paslaugas (CPK 93 straipsnis). Kadangi procesinis sprendimas priimamas ieškovės naudai, naikintina sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pašto išlaidų priteisimo iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 96, 149 straipsniai). Tokiu atveju visos pirmosios instancijos teisme turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

18Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti.

19Priešieškinį atmesti ir ieškovei iš atsakovo priteistą sumą padidinti iki 29 972,62 Lt, nustatyti, kad 5 procentų metinės palūkanos yra priteisiamos nuo 29 972,62 Lt sumos.

20Ieškovei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 2 050 Lt.

21Panaikinti sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei dėl 15,64 Lt pašto išlaidų priteisimo iš ieškovės į valstybės biudžetą.

22Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistų pašto išlaidų sumą padidinti iki 31 Lt.

23Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 29972,62 Lt skolą, 5 proc.... 4. Priešieškiniu atsakovas V. U. prašė priteisti iš ieškovės 24844,39Lt... 5. 2002-05-16 perdavė atsakovui 500 eurų, tačiau pareiškė norinti patikrinti... 6. Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-03-09 sprendimu visiškai patenkino ir... 7. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės... 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 11. Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas, ar yra pagrindas taikyti... 12. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 13. Aiškindamas ir taikydamas šias CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 14. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 15. Nagrinėjamu atsakovas prašo priteisti nuostolius, kurie, atsakovo teigimu... 16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios... 17. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,... 18. Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti.... 19. Priešieškinį atmesti ir ieškovei iš atsakovo priteistą sumą padidinti... 20. Ieškovei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 2... 21. Panaikinti sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei... 22. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistų pašto išlaidų sumą... 23. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....