Byla 2A-757-577/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo biudžetinės įstaigos Vilniaus vandens sporto mokyklos ieškinį dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimo panaikinimo atsakovei A. K., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija – Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas Vilniaus vandens sporto mokykla kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. DGKS – 1724 (darbo byla Nr. APS-36-6275) nurodydamas, jog nebuvo pagrindo A. K. prašymui tenkinti – įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinę įstaigą Vilniaus vandens sporto mokyklą atšaukti įsakymą, kuriuo buvo pakeistos A. K. darbo apmokėjimo sąlygos, ir pripažinti darbo sutarties priedo pakeitimą negaliojančiu bei tarnybinio koeficiento darbo užmokesčio nepriemokos perskaičiavimo ir išmokėjimo. Ieškovas paaiškino, jog pagal ieškovo ir atsakovės 1997-05-29 sudarytos darbo sutarties Nr. 29 4 punktą darbdavys (ieškovas) įsipareigojo mokėti darbuotojui darbo užmokestį pagal tarifikaciją. Sporto mokyklos treneriams – sporto mokytojams darbo užmokestis buvo skaičiuojamos vadovaujantis Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. V-4 „Dėl Kūno kultūros ir sporto biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei šio įsakymo nauja redakcija, kuri buvo priimta 2012 m. spalio 1 d. 2012 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. V-456 „Dėl kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. V-4 „Dėl kūno kultūros ir sporto biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo detalizuota darbo apmokėjimo tvarka. Ieškovas pažymėjo, kad atsižvelgdamas į tai, jog buvo pakeista darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka, 2013 m. spalio 2 d. priėmė įsakymą Nr. P-4, kuriuo patvirtino atsakovės savaitinį darbo krūvį ir atlygio skaičiavimo tvarką. Paaiškino, jog priėmus 2012 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. V-456, atsakovės atlyginimas buvo skaičiuojamas taip: prie tarnybinio atlyginimo pridedamas priedas už kvalifikacinę kategoriją ir atskirai pridedama priemoka už sportininko meistriškumą, kurią sudaro koeficientas už rinktinės narius, padaugintas iš grupei skirtų valandų per savaitę, ir padalinta iš 18 valandų per savaitę, už kurias mokamas tarnybinis atlyginimas už bendrą krūvį. Atsakovei dėl pasikeitusios skaičiavimo metodikos darbo užmokestis sumažėjo 110,58 Lt.

4Atsakovė A. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, bei prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas netinkamai aiškina naujos Aprašo redakcijos nuostatas. Atsakovė mano, kad Aprašo 1.2 punkto dalis, kuriame numatytas priedas už sportininkų meistriškumą, liko nepakitusi. Skaičiuojant tarifinį atlygį, jo sudėtinėms dalims negalima taikyti skirtingų skaičiavimo būdų. Be to, priedas už suteiktą kvalifikacinę kategoriją taip pat priklauso nuo sportininkų rezultatų, todėl yra kintantis. Kategorija yra suteikiama atitinkamam laikui.

5Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ir ji nėra atsakinga už darbo ginčų komisijos priimtus sprendimus. Darbo ginčų komisija yra savarankiška ir nepriklausoma.

6Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai sprendė, jog atsakovės sutartyje sulygtos darbo apmokėjimo sąlygos galėjo būti keičiamos tik gavus raštišką jos sutikimą. Atsižvelgiant į teisės aktų pasikeitimus, nors bendras atsakovės darbo krūvis liko nepakitęs, tačiau nuo 2013 m. sausio 2 d. A. K. priedo už kvalifikacinę kategoriją skaičiavimas tapo priklausomas nuo nustatytos pamokų ir treniruočių valandų normos per savaitę, o ne skaičiuojamas visam darbo krūviui. Priedas už sportininkų kiekį olimpinėse ir nacionalinėse rinktinėse taip pat skaičiuojamas atskirai, o ne visam atsakovės darbo krūviui.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nutarė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-05-23 sprendimą Nr. Nr. DGKS-1724, priimtą darbo byloje Nr. APS-36-6275, bei atmesti atsakovės A. K. reikalavimą dėl 1,19 tarnybinio koeficiento darbo užmokesčio nepriemokos nuo 2013-01-02 išieškojimo. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovės 1997-05-29 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 29 dėl atsakovės priėmimo į trenerio pareigas, kuria buvo sulygta dėl darbo užmokesčio mokėjimo pagal tarifikaciją ir už papildomai atliktą darbą. Nuo sutarties sudarymo darbo apmokėjimo sąlyga buvo kečiama kelis kartus; kito BMAD tarnybinio atlyginimo, priedo už kvalifikaciją ir meistriškumą koeficientai, taip pat buvo nustatyta priemoka už sportininkų meistriškumą pagal metų tarifikaciją. Paskutinis darbo sutarties sąlygos pakeitimas, kuriuo nustatytas 12,94 k. BMAD tarnybinis atlyginimas, 3,62 k. priedas už kvalifikaciją, 0,69+0,84 k. priemoka už sportininkų meistriškumą su MU-5 grupe 18 val./sav., pagal metų tarifikaciją (b.l. 14), buvo padarytas remiantis Vilniaus vandens sporto mokyklos direktoriaus 2013-01-02 įsakymu Nr. P-4 (b.l.15). Darbo ginčų komisija 2013-05-23 sprendimu Nr. DGKS -1724, priimtu darbo byloje Nr. APS-36-6275, konstatavo, jog ieškovas pakeitė darbo apmokėjimo sąlygą be darbuotojos raštiško sutikimo, nepagrįstai savo įsakymu patvirtindamas tarifinio atlygio koeficiento skaičiuoklę, todėl įpareigojo atšaukti Vilniaus vandens sporto mokyklos direktoriaus 2013-01-02 įsakymą Nr. P-4 ir darbo sutarties priedą Nr. 12 pripažinti negaliojančiu, perskaičiuoti ir išmokėti atsakovei darbo užmokesčio dalį (b.l. 6-8). Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės darbo apmokėjimo sąlygos yra reglamentuotos pagal specialųjį teisės aktą – Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. V-4 „Dėl Kūno kultūros ir sporto biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos parašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Nurodė, kad šalių sudarytoje darbo sutartyje buvo susitarta, kad darbo apmokėjimas bus vykdomas pagal tarifikaciją, o vėlesni jos pakeitimai taip pat yra su blanketine dispozicija į tarifikaciją (b.l. 11-14). Pirmos instancijos teismas, sistemiškai vertindamas 2012 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. V-456 „Dėl kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. V-4 „Dėl kūno kultūros ir sporto biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.2 punktą kartu su 2.2 punktu, priėjo prie išvados, jog tik kvalifikacija sąveikauja su tarnybiniu atlyginimu (koeficientais). Taip pat teismas pažymėjo, kad pagal minėto teisės akto 2 priedo 2 punktą kvalifikacinių kategorijų dydis yra pastovus; konstatavo, jog pasikeitus teisės aktui, buvo numatyta, kad abi darbo atlygio dalys, t.y. tarifinis atlygis ir priedas už suteiktą kvalifikacinę kategoriją, priklauso nuo nustatytos pamokų ir treniruočių valandų normos per savaitę. Tuo tarpu priedas už sportininkų kiekį olimpinėse ir nacionalinėse rinktinėse yra atskirtas jungtimi „ir“, o tai, pirmos instancijos teismo įsitikinimu, rodo, kad tai atskirai pridedama darbo užmokesčio dalis. Iš priedo Nr. 2 3 punkto formuluotės teismas nustatė, kad sportininkų skaičius tiesiogiai įtakoja priemokos dydį koeficientais, t.y. priemokos dydis koeficientais dauginasi iš sportininkų skaičiaus. Aiškindamas 3 punkto nuostatą, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad trenerių-sporto mokytojų priedas koeficientais už sportininkų kiekį rinktinėse niekaip negali priklausyti nuo viso nustatyto darbo krūvio, o priklauso nuo darbo su rinktinės nariais pamokų ir treniruočių valandų kiekio per savaitę, todėl priedas skaičiuojamas ir pridedamas prie priklausančio mokėti tarnybinio atlyginimo bei priedo už kvalifikaciją tik tuo atveju, jei treneris toje grupėje treniruoja sportininką. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad iš 32 bendro krūvio darbo valandų per savaitę atsakovė 18 valandų dirbo su MU-5 grupe, kurioje yra rinktinės narių (b.l. 126-130), todėl prie jų buvo pridėtas priklausantis koeficientas už darbą su rinktinės nariais. Byloje nustačius, kad šalių sudarytoje darbo sutartyje buvo susitarta dėl darbo apmokėjimo pagal tarifikaciją, o atsakovei darbo užmokestis sumažėjo dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, pirmos instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas neturėjo gauti darbuotojos (atsakovės) raštiško sutikimo, todėl ieškovo ieškinys buvo tenkintas.

8Atsakovė A. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė tvirtina, kad 2012 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. V-456 „Dėl kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. V-4 „Dėl kūno kultūros ir sporto biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakeista tik priedo koeficiento už kvalifikacinę kategoriją mokėjimo tvarka, dėl kurios ginčo šioje byloje nėra, o teisinis reguliavimas dėl priedo už sportininkų meistriškumą, pasak apeliantės, liko nepakeistas. Taip pat apeliantė pažymi, kad darbdavys neįspėjo jos apie būsimus priedo už sportininkų meistriškumą skaičiavimo pakeitimus ir toks ieškovo elgesys negali būti laikomas sąžiningu, nes jai nebuvo sudarytos sąlygos peržiūrėti mokymo grupių komplektavimą. Atsakovė paaiškina, kad ji turėjo teisę pakeisti treniruojamų grupių sąrašus, atitinkančius grupių komplektavimo reikalavimus, kad jos darbo užmokesčio priedas už sportininkų meistriškumą nesumažėtų. Atsakovės nuomone, ieškovas, keisdamas darbo sutarties nuostatą dėl darbo užmokesčio priedo už sportininkų meistriškumą, pagal DK 120 str. 3 d. turėjo gauti darbuotojo raštišką sutikimą, o toks sutikimas nebuvo gautas. Pasak apeliantės, sąlygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administraciniuose aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktą.

9Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomone, apeliantės teiginiai, kad įsakymo, kuriuo buvo pakeista darbuotojų apmokėjimo tvarka, pakeitimas neturi reikšmės ginčui ir nėra susijęs su nagrinėjama byla, yra atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat trečiasis asmuo atkreipia dėmesį, kad apeliantė, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nekėlė klausimo dėl to, kad jai nebuvo suteikta galimybė peržiūrėti mokymo grupių komplektavimą ir pakeisti treniruojamų grupių sąrašus, kad jos darbo priedas už sportininkų meistriškumą nesumažėtų, todėl ir šie apeliantės argumentai turi būti atmesti. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymi, kad apeliantei darbo užmokestis yra mokamas pagal tarifikaciją, nustatytą specialaus teisės akto, todėl nagrinėjamu atveju DK 120 str. 3 d. reikalavimai neturėjo būti taikomi.

10Ieškovas Vilniaus vandens sporto mokykla atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, apeliantė savo apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Ieškovas palaiko iš esmės visus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp ieškovo ir atsakovės 1997-05-29 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 29 dėl atsakovės priėmimo į trenerio pareigas (b.l. 11). Pagal darbo sutarties 4 punktą buvo susitarta, kad darbdavys darbuotojai mokės pagal tarifikaciją ir už papildomai atliktą darbą. 2008-03-01 darbo apmokėjimo sąlyga buvo pakeista, sutariant mokėti 11,02 koef. BMAD tarnybinį atlyginimą, 2,6 koef. priedą už kvalifikaciją, 0,45 koef. priedą už meistriškumą, pagal tarifikaciją (b.l. 12). 2012-10-01 buvo nustatytas 12,94 k. BMAD tarnybinis atlyginimas, 3,62 k. priedas už kvalifikaciją, 0,69+0,84 k. priemoka už sportininkų meistriškumą pagal metų tarifikaciją (b.l. 13). 2013-01-02 nustatytas 12,94 k. BMAD tarnybinis atlyginimas, 3,62 k. priedas už kvalifikaciją, 0,69+0,84 k. priemoka už sportininkų meistriškumą su MU-5 grupe 18 val./sav., pagal metų tarifikaciją (b.l. 14). Šis darbo sutarties sąlygos pakeitimas padarytas remiantis Vilniaus vandens sporto mokyklos direktoriaus 2013-01-02 įsakymu Nr. P-4 (b.l. 15). Dėl darbo krūvio ir grupėse esančių ugdomų rinktinės narių skaičiaus byloje ginčo nėra. Atsakovė nesutiko su priedo už meistriškumą skaičiavimo tvarka, todėl pateikė prašymą paaiškinti dėl darbo užmokesčio sumažinimo (b.l. 16). Ieškovas 2013-01-23 išaiškino, kokiu pagrindu ir tvarka skaičiuojamas atsakovei nustatytas darbo užmokestis (b.l. 17). Atsakovė ieškovui 2013-03-04 pateikė pareikalavimą dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo (b.l. 18). Ieškovas nurodė, jog perskaičiavimui nėra pagrindo, pasiūlė kreipti į instituciją, inicijavusią teisės akto dėl darbo užmokesčio pakeitimą (b.l. 19). Ieškovas 2013-04-25 pateikė Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paklausimą dėl trenerių darbo apmokėjimo (b.l. 24). Departamentas 2013-05-06 raštu Nr. S-656 išaiškino, kad trenerių atlyginimo dalys nustatytos atsižvelgiant į jų darbo specifiką, pažymėjo, kad kiekviena sudedamoji atlygio dalis kiekvieno trenerio atveju turi būti įvertinama atskirai. Pažymėjo, kad nustatant priedą už sportininkų skaičių olimpinėse ir nacionalinėse rinktinėse šis priedas turėtų būti skaičiuojamas pagal nustatytų pamokų ir treniruočių valandų kiekį, t.y. mokama už valandas, kurias treneris dirba su konkrečiu į tam tikrą rinktinę patekusiu sportininku, todėl šis priedas negali būti skaičiuojamas visam atlygiui (b.l. 25, 26). Darbo ginčų komisija 2013-05-23 sprendimu Nr. DGKS -1724, priimtu darbo byloje Nr. APS-36-6275, konstatavo, jog ieškovas pakeitė darbo apmokėjimo sąlygą be darbuotojos raštiško sutikimo, nepagrįstai savo įsakymu patvirtindamas tarifinio atlygio koeficiento skaičiuoklę, todėl įpareigojo atšaukti Vilniaus vandens sporto mokyklos direktoriaus 2013-01-02 įsakymą Nr. P-4 ir darbo sutarties priedą Nr.12 pripažinti negaliojančiu, perskaičiuoti ir išmokėti atsakovei darbo užmokesčio dalį (b.l. 6-8). Pirmos instancijos teismas nusprendė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-05-23 sprendimą Nr. Nr. DGKS-1724, priimtą darbo byloje Nr. APS-36-6275, nes nustatė, kad šalių sudarytoje darbo sutartyje buvo susitarta dėl darbo apmokėjimo pagal tarifikaciją, o atsakovei darbo užmokestis sumažėjo dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo. Atsakovė su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka remdamasi šiais argumentais: 1) teisinis reguliavimas dėl priedo už sportininkų meistriškumą liko nepakeistas, todėl nebuvo jokio pagrindo keisti šio priedo apskaičiavimo tvarkos; 2) darbdavys neįspėjo jos apie būsimus priedo už sportininkų meistriškumą skaičiavimo pakeitimus ir taip nesuteikė galimybės persikomplektuoti savo mokomas grupes, kad jos darbo užmokesčio priedas už sportininkų meistriškumą nesumažėtų; 3) darbdavys turėjo gauti darbuotojo raštišką sutikimą, o toks sutikimas nebuvo gautas. Ieškovas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija su tokiais atsakovės argumentais nesutinka ir prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14Taigi iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl darbo užmokesčio skaičiavimo pagal nustatytas darbo apmokėjimo sąlygas, tame tarpe priedo už sportininkų meistriškumą skaičiavimo tvarkos.

15Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad atsakovės darbo apmokėjimo sąlygos yra reglamentuotos pagal specialųjį teisės aktą – Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. V-4 „Dėl Kūno kultūros ir sporto biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos parašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Iki ginčijamo ieškovo 2013-01-02 įsakymo Nr. P-4 priėmimo, galiojusio Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. V-4 „Dėl Kūno kultūros ir sporto biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2010-02-19 iki 2012-10-05) 1.2 punktas numatė, kad „trenerių – sporto mokytojų tarifinį atlygį sudaro: tarifinis atlygis (nustatytai pamokų ir treniruočių valandų normai per savaitę), priedas už suteiktą kvalifikacinę kategoriją ir priedas už sportininkų kiekį olimpinėse ir nacionalinėse rinktinėse“. Minėtas aktas 2012-10-01 buvo pakeistas, 1.2 punktą (akto redakcija, galiojusi nuo 2012-10-05 iki 2013-01-27) išdėstant taip: „trenerių – sporto mokytojų tarifinį atlygį sudaro: tarifinis atlygis (nustatytai pamokų ir treniruočių valandų normai per savaitę), priedas už suteiktą kvalifikacinę kategoriją (nustatytai pamokų ir treniruočių valandų normai per savaitę) ir priedas už sportininkų kiekį olimpinėse ir nacionalinėse rinktinėse“. Taigi pakeistame teisės akte buvo detalizuota, jog tarifinis atlygis ir priedas už suteiktą kvalifikacinę kategoriją priklauso nuo nustatytos pamokų ir treniruočių valandų normos per savaitę, o tuo tarpu priedas už sportininkų kiekį olimpinėse ir nacionalinėse rinktinėse yra atskira darbo užmokesčio dalis, kuri priklauso nuo sportininkų skaičiaus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nemato jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad trenerių – sporto mokytojų priedas koeficientais už sportininkų kiekį rinktinėse niekaip negali priklausyti nuo viso nustatyto darbo krūvio, o priklauso nuo darbo su rinktinės nariais pamokų ir treniruočių valandų kiekio per savaitę, todėl priedas skaičiuojamas ir pridedamas prie priklausančio mokėti tarnybinio atlyginimo bei priedo už kvalifikaciją tuo atveju, jei treneris toje grupėje treniruoja sportininką. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš 32 bendro krūvio darbo valandų per savaitę atsakovė 18 valandų dirbo su MU-5 grupe, kurioje yra rinktinės narių, todėl prie jų buvo pridėtas priklausantis koeficientas už darbą su rinktinės nariais (b.l. 126-130). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės nuomone, kad teisinis reguliavimas dėl priedo už sportininkų meistriškumą nepasikeitė.

16Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog darbdavys, keisdamas darbo užmokestį, turėjo gauti atsakovės raštišką sutikimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad abiem darbo sutarties šalims – darbdaviui ir darbuotojui – yra privalomos sąlygos, įtrauktos į darbo sutartį, tačiau pastebėtina ir tai, kad švietimo sistemoje dirbančios darbo sutarties šalys neturi visiškos laisvės pasirinkti, nes jos yra saistomos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų sąlygų.

17Šiuo konkrečiu atveju šalys susitarė, kad darbdavys atsakovei mokės darbo užmokestį pagal tarifikaciją. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad 2012 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. V-456 „Dėl kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. V-4 „Dėl kūno kultūros ir sporto biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo detalizuota priedo už suteiktą kvalifikacinę kategoriją skaičiavimo tvarka, numatant, jog priedas už suteiktą kvalifikacinę kategoriją skaičiuojamas nuo nustatytos pamokų ir treniruočių valandų normos per savaitę, o priedas už sportininkų meistriškumą priklauso nuo sportininkų skaičiaus. Taigi, atsakovei darbo užmokestis sumažėjo tik dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo. DK 120 str. 3 d. imperatyviai nustatyta, kad darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pritartina pirmos instancijos teismo pozicijai, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neturėjo pareigos gauti atsakovės raštiško sutikimo dėl darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo, nes darbo sutartyje įtvirtinta nuostata dėl darbo apmokėjimo nepakito. Pastebėtina, kad tokios DK 120 str. 3 d. aiškinimo laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-23/2011).

18Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).

19Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus, šiuos įrodymus įvertino remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principais, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

20Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

21Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas Vilniaus vandens sporto mokykla kreipėsi į teismą su ieškiniu ir... 4. Atsakovė A. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su... 5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos... 6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį... 8. Atsakovė A. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto... 10. Ieškovas Vilniaus vandens sporto mokykla atsiliepime į apeliacinį skundą... 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp ieškovo ir atsakovės 1997-05-29 buvo... 14. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl... 15. Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad atsakovės darbo... 16. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog... 17. Šiuo konkrečiu atveju šalys susitarė, kad darbdavys atsakovei mokės darbo... 18. Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų... 19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei pritardama pirmosios instancijos... 20. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas... 21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą palikti...