Byla 2-2485/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutarties, kuria teismas tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-303-104/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams UAB „Regrista“ ir R. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo R. B. priešieškinį dėl sutarties termino ir sąlygų pakeitimo bei trečiojo asmens E. B. priešieškinį dėl susitarimo pripažinimo negaliojančia ir laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas ginčas dėl skolos grąžinimo pagal kredito sutartis, kredito sutarties termino pratęsimo bei laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

5Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai.

6Ieškovas AB „Swedbank“ pateikė ieškinį atsakovams UAB „Regrista“ ir R. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu UAB „Regrista“ 2006 m. balandžio 26 d. pasirašė kredito sutartį Nr. 06-026613-AK (toliau – kredito sutartis), kurios sąlygos vėliau kelis kartus buvo keistos. Galutinis kredito sutartyje nustatytas kredito (visų kredito dalių) grąžinimo terminas – 2009 m. vasario 28 d. Pažymėjo, kad UAB „Regrista" įsipareigojimų pagal minėtą kredito sutartį tinkamas įvykdymas užtikrintas įkeistu turtu ir R. B. laidavimu pagal 2008 m. lapkričio 28 d. laidavimo sutartį Nr. 026613-LA1. UAB „Regrista" nevykdė savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį. Solidari atsakovų UAB „Regrista" ir R. B. skola AB „Swedbank" 2009 m. gegužės 21 d. pagal kredito sutartį sudarė 1 087 005,43 Lt, iš jų: 955 600,00 Lt negrąžinto kredito; 65 184,62 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų už kreditą; 61 922,88 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą; 4 297,93 Lt delspinigių už priskaičiuotas bet nesumokėtas palūkanas.

7Atsakovas R. B. su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti AB „Swedbank“ protingam terminui pratęsti su UAB „Regrista“ sudarytą kredito sutartį, nustatant mokėti bankui realia rinkos verte pagrįstas palūkanas.

8Tretysis asmuo E. B. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad palaiko atsakovo priešieškinį bei pateikė ieškovui priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad laidavimo sutartis pasibaigė 2007 m. balandžio 19 d.

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovų UAB „Regrista“ ir R. B. solidariai 1 087 005,43 Lt dydžio skolą pagal 2006 m. balandžio 26 d. kredito sutartį bei mokėjimo ir kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, atsakovo ir trečiojo asmens priešieškinius atmetė.

10Atsakovas R. B. bei tretysis asmuo E. B. pateikė apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimo.

11Atsakovas UAB „Regrista“ pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – skolos priverstinio išieškojimo sustabdymo. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. birželio 30 d. nutartimi patenkino kreditoriaus AB „Swedbank“ prašymą ir areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, nors Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimas dėl skolos priteisimo dar neįsiteisėjo ir kreditorius neturėjo teisės kreiptis į hipoteką dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto.

12II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 29 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė priverstinio skolos pagal 2006 m. balandžio 26 d. kredito sutartį išieškojimą iš UAB „Regrista“ įkeisto turto iki įsiteisęs Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-303-104/2011. Teismas pažymėjo, kad atsakovas UAB „Regrista“ yra pateikęs ieškovui priešieškinį bei nurodė, kad nors priešieškinys atmestas, tačiau sprendimas dar neįsiteisėjęs. Todėl teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad ieškovas neturėjo teisės kreiptis į hipoteką dėl priverstinio skolos išieškojimo, nes tarp šalių vyksta ginčas, kuris dar nėra išspręstas.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Atskiruoju skundu ieškovas AB „Swedbank“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Be to, ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

161) Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį įvertino ne preliminariai, tačiau atliko išsamų byloje pareikštų reikalavimų ir jų pagrindo tyrimą bei atsakovo priešieškinį pripažino nepagrįstu ir jį atmetė. Nors minėtas teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, bet skundžiamos nutarties priėmimo metu teismas jau buvo įsitikinęs, kad atsakovo priešieškinio reikalavimų priverstinio įvykdymo užtikrinimui pagrindo nėra, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta.

172) Nepaisant to, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, atsakovo R. B. reikalavimai pakeisti kredito sutarties sąlygas negali būti patenkinti, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnio 1 dalimi, sutartis keičiama šalių susitarimu. Teismo sprendimu sutartis gali būti pakeista tik įstatymų nustatytais atvejais. Atsakovas R. B. nėra kredito sutarties šalis, taigi jis neturi materialinės teisės reikalauti pratęsti šalių sudarytą kredito sutartį arba atlikti jos pakeitimą.

18Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Regrista“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

191) Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog atsakovas R. B. nėra kredito sutarties šalis ir neturi materialinės teisės reikalauti pratęsti ar pakeisti šią sutartį. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus. Atsakovas R. B. yra atsakovo UAB „Regrista“ direktorius ir vienintelis akcininkas. Kredito sutartį bendrovės vardu pasirašė akcininkas ir direktorius, todėl jis kaip juridinio asmens dalyvis ir valdymo organas yra tiesiogiai suinteresuotas sutarties vykdymo eiga, sąlygomis ir kitais su sutartimi susijusiais klausimais. Be to, pažymėtina, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, bei atsako tiek už pagrindinės, tiek ir už papildomų prievolių neįvykdymą. Todėl laiduotojui yra labai svarbūs pagrindinės prievolės įvykdymo terminai, įvykdymo sąlygos ir kiti su kredito sutartimi susiję klausimai, todėl nepagrįsti teiginiai, kad laiduotojas yra nesusijęs su kredito sutartimi ir neturi teisės prašyti teismo pratęsti kredito sutarties terminą bei pakeisti jos sąlygas.

202) Nepagrįstai atskirajame skunde teigiama, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu teismas jau buvo įsitikinęs, kad atsakovo priešieškinio reikalavimų priverstinio įvykdymo užtikrinimui pagrindo nėra. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimu atsakovo R. B. priešieškinyje išdėstyti argumentai liko neišnagrinėti, reikalavimo ir bylos aplinkybės neišaiškintos. Priimto sprendimo motyvai sprendime yra neišdėstyti arba jų yra tiek mažai, kad neaišku, kuo remdamasis teismas patenkino visus ieškovo reikalavimus bei atmetė priešieškinių reikalavimus. Teismas sprendimą priėmė neišnagrinėjęs visų pareikštų reikalavimų, todėl jis yra naikintinas esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar bylą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovo (pagrindinio skolininko) prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal apylinkės teismo hipotekos teisėjo nutartį išieškoti skolą iš pagrindinio skolininko hipotekos kreditoriaus (nagrinėjamos bylos ieškovo) naudai sustabdymo. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė pagal proceso teisės normas, galiojusias iki 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-743 įsigaliojimo (įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d.), apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

23Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Tuo atveju, jeigu dar nėra baigta vykdyti apeliacinio skundo (apeliacinių skundų) ir atsiliepimo į jį (atsiliepimų į juos) persiuntimo iš pirmosios instancijos teismo įforminimo procedūra, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia pirmosios instancijos teismas.

24Jeigu teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).

25Pareikšto ieškinio pagrįstumą teismas preliminariai turi įvertinti ir tais atvejais, kai pagrindinis skolininkas, kuris savo prievolių įvykdymą kreditoriui užtikrino hipoteka ir už kurio prievolių įvykdymą laidavo kitas asmuo (laiduotojas) prašo stabdyti hipotekos teisėjo įsiteisėjusios nutarties išieškoti skolą vykdymą civilinėje byloje pagal laiduotojo ieškinį, kuriuo ginčijamas hipotekos kreditoriaus veiksmų, nutraukiant pagrindinę sutartį, teisėtumas.

26Kolegija pažymi, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, jis (užtikrinimas) taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius. Šių prievolinių santykių specifika yra ta, kad jie priklausomi nuo pagrindinės prievolės. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, išskyrus garantiją pagal pirmą pareikalavimą, palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, šalutinės (aksesorinės) prievolės. Pritaikius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų daugetą, iškyla jų realizavimo eiliškumo problema, kuri spręstina pagal sutartyse ir (arba) kiekvieną iš jų reglamentuojančiose materialinės teisės normose nustatytą teisinį reguliavimą.

27Hipoteka ir laidavimas yra savarankiški prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai. Hipotekos ir hipotekos registro normų sistema įtvirtina efektyvų prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą, kuriuo hipotekos kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010). Jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą (CK 6.192 str. 1 d.). Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobūdį, nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtą asmeninę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2007).

28Taigi CK normos hipotekos ir laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Procesas pagal hipotekos kreditoriaus ieškinį laiduotojui dėl skolos priteisimo ir pagal laiduotojo priešieškinį hipotekos kreditoriui dėl įpareigojimo pratęsti kredito sutartį ir pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia, taip pat procesas pagal hipotekos kreditoriaus pareiškimą skolininkui dėl priverstinio skolos išieškojimo gali vykti paraleliai.

29Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra teismo baigiamasis aktas, kuriuo iš esmės išsprendžiamas hipotekos kreditoriaus pareikšto reikalavimo dėl skolos priteisimo ir jos priverstinio išieškojimo pagrįstumo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 123 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-3642010). Ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje skolininkas negali reikšti priešieškinio ir ginčyti sutarties, iš kurios kildinama pagrindinė prievolė. Jis tai gali daryti ginčo teisenos tvarka paduodamas ieškinį. Įstatymas suteikia teisę ginčyti pagrindinės sutarties galiojimą ar jos nutraukimo teisėtumą ne tik pagrindiniam skolininkui, bet ir laiduotojui, laidavusiam pagrindinio skolininko hipotekos kreditoriui už šio skolininko prievolių įvykdymą (CK 6.82 str. 3 d.). Tarp pagrindinio skolininko ir laiduotojo susiklosto privalomo procesinio bendrininkavimo teisiniai santykiai (CPK 44 str. 3 d.). Pagrindiniam skolininkui ir laiduotojui galimai palankaus teismo sprendimo pagal tokį reikalavimą įvykdymas gali būti užtikrintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Kolegija pažymi, kad įstatymas nedraudžia pagrindiniam skolininkui, kuris nereiškė reikalavimų dėl sutarties, iš kurios kildinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai, nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarties termino pratęsimo, prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal tokius laiduotojo pareikštus reikalavimus hipotekos kreditoriui.

30Minėta, jog laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo byloje įvykdymą ir gali būti taikomos tik tuomet, kai egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė (CPK 144 str. 1 d.). Priverstinio skolos pagal sutartį, iš kurios kildinti ir patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimai, išieškojimo iš skolininko įkeisto turto pagal hipotekos teisėjo priimtą ir įsiteisėjusią nutartį sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas tiek pagal pagrindinio skolininko, tiek ir pagal laiduotojo prašymą, nepriklausomai nuo to, ar ieškinį padavė pagrindinis skolininkas, ar laiduotojas. Tokia laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma ir po bylos išsprendimo iš esmės pirmosios instancijos teisme, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.). Apylinkės teismas, CPK XXXVI skyriaus nustatyta tvarka spręsdamas dėl pareiškimo priverstinai išieškoti skolą pagrįstumo, kartu išsprendžia ir klausimą, ar hipotekos kreditorius teisėtai nutraukė su skolininku sudarytą sutartį, iš kurios kildina reikalavimą, nes tai yra privaloma pareiškimo pagrįstumo patikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-272/2011). Tuomet, jeigu prašymas sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą pagal teismo įsiteisėjusią nutartį yra paduotas po to, kai pirmosios instancijos teismas atmetė pareikštus reikalavimus dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir jos termino pratęsimo, teismas tokį prašymą turėtų atmesti ir remdamasis prima facie atliktu aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų įvertinimu. Šiuo atveju teismas, preliminariai įvertinęs sprendime išdėstytus argumentus ir motyvus, turėtų konstatuoti, kad yra pagrįstų abejonių, jog palankus teismo sprendimas pagal laiduotojo pareikštus priešieškinio reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas. Priešingu atveju teismas susipriešintų – išnagrinėjęs ieškinio pagrįstumo klausimą ir ieškinį atmetęs, t. y. atlikęs galutinį pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų teisinį įvertinimą, po bylos išsprendimo atlikęs pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų pagal tą patį ieškinį preliminarų įvertinimą, nuspręstų, kad ieškovui palankus sprendimas gali būti priimtas. Tai neatitiktų teisingumo, protingumo principų (CPK 3 str. 1 d.).

31Nagrinėjamu atveju ieškovas AB „Swedbank”, ginčo teisenos tvarka padavęs ieškinį dėl 955 600,00 Lt negrąžinto kredito, 65 184,62 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų už kreditą, 61 922,88 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 4 297,93 Lt delspinigių už priskaičiuotas, bet nesumokėtas palūkanas (iš viso 1 087 005,43 Lt) priteisimo iš skolininko UAB „Regrista“ ir iš už šio skolininko prievolių įvykdymą laidavusio R. B., tuo pačiu metu CPK XXXVI skyriaus nustatyta tvarka pradėjo priverstinį išieškojimą iš pagrindinio skolininko UAB „Regrista“. Abiejose bylose AB „Swedbank” reikalavimus UAB „Regrista" grindė tarp šalių 2006 m. balandžio 26 d. sudarytos kredito sutarties ir jos pakeitimuose nustatytų sutartinių prievolių netinkamu vykdymu. Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančios informacijos matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi kreditoriaus „Swedbank”, AB pareiškimą dėl priverstinio skolos - 955 600 Lt negrąžinto kredito, 251 839 Lt nesumokėtų palūkanų, 139 135,36 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą, 34 357,42 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas (iš viso 1 380 932,63) Lt bei 137 Lt žyminio mokesčio išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Regrista“ tenkino. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs UAB „Regrista“ atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi paliko nepakeistą šią žemesnės instancijos teismo nutartį. Taigi ginčas pagal AB „Swedbank” reikalavimus UAB „Regrista“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo yra išspręstas ir teismo procesinis sprendimas šiuo klausimu yra įsiteisėjęs, t. y. įgijęs res judicata galią ir turi būti privalomai vykdomas (CPK 18 str., 279 str. 4 d.). Aplinkybė, kad už UAB „Regrista“' prievolių pagal 2006 m. balandžio 26 d. kredito sutartį įvykdymą AB „Swedbank” laidavęs R. B. ginčo teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje padavė priešieškinį AB „Swedbank”, kuriuo prašė įpareigoti AB „Swedbank” protingam terminui pratęsti UAB „Regrista“ sudarytą kredito sutartį, nustatant mokėti bankui realia rinkos verte pagrįstas palūkanas (t. 2, b.l. 1- 6), o tretysis asmuo E. B. padavė priešieškinį dėl susitarimo, kuriuo pakeistos laidavimo sutarties sąlygos, pripažinimo negaliojančiu ir nustatymo, kad laidavimo sutartis pasibaigė (t. 2, b.l. 33-36), nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą. Trečiojo asmens E. B. priešieškinio patenkinimas gali turėti teisinės reikšmės laiduotojo R. B. civilinei atsakomybei AB „Swedbank” (patenkinus šį priešieškinį, laiduotojo atsakomybė hipotekos kreditoriui išnyktų arba sumažėtų), bet neįtakoja teismo įsiteisėjusia nutartimi nustatytos pagrindinio skolininko UAB „Regrista“ skolos dydžio hipotekos kreditoriui. Tuo tarpu atsakovas R. B. priešieškiniu ginčija AB „Swedbank” veiksmų, kuriais nutraukta 2006 m. balandžio 26 d. kredito sutartis su jos pakeitimais, teisėtumą, t. y. veiksmus, kuriuos jau įvertino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjas, 2011 m. birželio 30 d. nutartimi patenkindamas kreditoriaus „Swedbank”, AB prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ši aplinkybė turi teisinės reikšmės atliekant pateiktų duomenų preliminarų teisinį įvertinimą ir sprendžiant prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo klausimą. Be to, Vilniaus apygardos teismas iš esmės išnagrinėjo bylą - 2011 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovo AB „Swedbank” ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovų UAB „Regrista“ ir R. B. solidariai 1 087 005,43 Lt, o atsakovo R. B., taip pat trečiojo asmens E. B. priešieškinius atmetė (t. 2, b.l. 137-142). Nors šioje byloje atsakovas R. B. ir tretysis asmuo E. B. dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė teismui apeliacinius skundus, kurie yra priimti, t. y. teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs, tačiau preliminarus atsakovo UAB „Regrista“ pateiktų duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų vertinimas leidžia manyti, kad UAB „Regrista“ atžvilgiu palankus teismo sprendimas neturėtų būti priimtas, kadangi tokią išvadą pirmosios instancijos teismas jau padarė bylą išnagrinėjęs iš esmės. Atsakovas UAB „Regrista“ kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė teismui duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą iš esmės, todėl preliminarus byloje esančių duomenų įvertinimas, kuris atliekamas sprendžiant šį procesinį klausimą, negali skirtis nuo bylą išnagrinėjus iš esmės atlikto galutinio pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų teisinio įvertinimo.

32Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti kitoje byloje priimto sprendimo vykdymą.

33Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

34Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismui 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi palikus nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2011 m. birželio 30 d. nutartį, kuria kreditoriaus „Swedbank”, AB pareiškimas dėl priverstinio skolos - 955 600 Lt negrąžinto kredito, 251 839 Lt nesumokėtų palūkanų, 139 135,36 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą, 34 357,42 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas (iš viso 1 380 932,63) Lt bei 137 Lt žyminio mokesčio išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Regrista“ patenkintas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimu patenkinus ieškovo AB „Swedbank” ieškinį ir iš atsakovų UAB „Regrista“ bei R. B. solidariai priteisus 1087 005,43 Lt, apeliacine tvarka nagrinėjant bylą pagal apeliantų R. B. ir E. B. apeliacinius skundus, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl šios bylos dalies, kiek ji susijusi su skolos priteisimu iš atsakovo UAB „Regrista“, ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi išspręstos bylos pagal kreditoriaus „Swedbank”, AB pareiškimą dėl priverstinio 1 380 932,63 Lt dydžio skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Regrista“, tapatumo.

35Žemesnės instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, neatsižvelgė į tai, kad dalis ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra išnagrinėta, preliminariai nevertino pareikštų reikalavimų bei juos pagrindžiančių įrodymų ir dėl to neteisingai išsprendė nagrinėjamą klausimą. Žemesnės instancijos teismo nutartis dėl joje padarytų esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui turinčių proceso teisės normų pažeidimų naikintina, UAB „Regrista“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 337 str., 338 str. ).

36Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro tvarkytojas, kad būtų panaikintos šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 152 str. 3 d.).

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 152 straipsnio trečiąja dalimi ir 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti.

39Atsakovo UAB „Regrista“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – skolos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagal 2006 m. balandžio 26 d. kredito sutartį iš UAB „Regrista“ įkeisto turto iki įsiteisęs Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-303-104/2011 atmesti.

40Nutarties nuorašus išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas ginčas dėl skolos grąžinimo pagal kredito sutartis,... 5. Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 6. Ieškovas AB „Swedbank“ pateikė ieškinį atsakovams UAB „Regrista“ ir... 7. Atsakovas R. B. su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo... 8. Tretysis asmuo E. B. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad palaiko atsakovo... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovo AB... 10. Atsakovas R. B. bei tretysis asmuo E. B. pateikė apeliacinius skundus dėl... 11. Atsakovas UAB „Regrista“ pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų... 12. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 13. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 29 d. nutartimi tenkino atsakovo... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Atskiruoju skundu ieškovas AB „Swedbank“ prašo panaikinti Vilniaus... 16. 1) Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį ir... 17. 2) Nepaisant to, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d.... 18. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Regrista“ prašo ieškovo... 19. 1) Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog atsakovas R. B. nėra kredito... 20. 2) Nepagrįstai atskirajame skunde teigiama, kad skundžiamos nutarties... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 22. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar bylą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios... 23. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje... 24. Jeigu teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 25. Pareikšto ieškinio pagrįstumą teismas preliminariai turi įvertinti ir tais... 26. Kolegija pažymi, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia... 27. Hipoteka ir laidavimas yra savarankiški prievolės įvykdymo užtikrinimo... 28. Taigi CK normos hipotekos ir laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo... 29. Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą bylos dėl hipotekos teisinių santykių... 30. Minėta, jog laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti ieškovui galimai... 31. Nagrinėjamu atveju ieškovas AB „Swedbank”, ginčo teisenos tvarka... 32. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo... 33. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės... 34. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismui 2011 m. rugsėjo 12 d.... 35. Žemesnės instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos... 36. Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 152 straipsnio trečiąja dalimi ir 337... 38. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti.... 39. Atsakovo UAB „Regrista“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 40. Nutarties nuorašus išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro...