Byla 2YT-6520-860/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Saulius Jakaitis,

2sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei, dalyvaujant pareiškėjai R. K., jos atstovei adv. Alinai Volynec, suinteresuoto asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus, atstovei L. K.,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

41. Pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu (1 t., b.l. 2 - 11), kuriuo prašo:

5- nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sutuoktinis V. K., miręs ( - ), už tris žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypus, t.y. 0,9836 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 0,0526 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), ir 0,0538 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), 1992 m. yra pilnumoje sumokėjęs valstybės vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis pardavėjui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kurią atstovavo Vilniaus rajono Žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba;

6- priteisti jai iš suinteresuoto asmens - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Vilniaus skyriaus, visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos sutuoktiniui V. K. 1,80 ha ploto asmeninio ūkio žemės suteikimo faktas įteisintas Vilniaus rajono tuometinės Vaidotų apylinkės tarybos XXIII - osios sesijos, įvykusios 1994-03-29, sprendimu, kuriuo patvirtintas sąrašas asmenų apie asmeninio ūkio žemės suteikimą (sąraše V. K. vardas nurodytas V.). Informavo, kad asmeninio ūkio žemė ir namų valdos žemė jos sutuoktiniui V. K. buvo suteikta ir patvirtinta keturiuose sklypuose. Teigia, kad 1992-10-12 bankas, V. K. nurodymu, nurašė nuo jo investicinės sąskaitos I-3434 jam priklausančią valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis bendrą 13 448 sumą (12 240 + 1 208), kuri, pareiškėjos žiniomis, buvo pervesta pardavėjui – tuometinei Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kurią atstovavo Vilniaus rajono Žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba. Tad V. K. atsiskaitė (sumokėjo) ir už tris žemės ūkio paskirties asmeninio ūkio žemės sklypus, o būtent: už du sklypus, kurių kiekvieno plotas buvo po 0,06 ha, esančius ( - ), bei už trečią sklypą, kurio plotas iki kadastrinių matavimų buvo 0,97 ha, esantį ( - ). Pareiškėjos turimomis žiniomis tuometinis LR Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajonui 1992 m. pasirašė potvarkį, kuriuo buvo leista V. K. nusipirkti minėtus tris žemės ūkio paskirties asmeninio ūkio žemės sklypus, bei buvo paskaičiuota tiksli kaina kiekvienam sklypui nurodant, kokias sumas valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis turėjo sumokėti jos sutuoktinis už kiekvieną perkamą sklypą. Vadinasi, V. K., kaip minėtų trijų žemės sklypų naudotojas ir pirkėjas, įvykdė jam, pirkėjui, tenkančią esminę prievolę – sumokėjo už jo pageidaujamus įsigyti tris žemės sklypus visą pardavėjo nustatytą kainą, kartu neabejodamas, kad ir pardavėjas įvykdys savo, kaip pardavėjo, esminę prievolę jam – parengs bei pasirašys su pirkėju minėtų trijų žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį. Tačiau institucija savo pareigą įvykdyti delsė. Taip pat nurodė, kad V. K. 2005-07-29 pateikė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui prašymą, kuriame sutiko, kad jam priklausanti asmeninio ūkio naudojimo 0,97 ha žemė, esanti ( - ), būtų pakeista į ( - ) esančią žemę; tad vietoje ( - ) žemės sklypo jos sutuoktiniui buvo suteiktas ( - ) esantis žemės sklypas. ( - ) mirė jos sutuoktinis V. K.; ji priėmė visą jo palikimą. 2014 m. rugsėjo mėnesį ji gavo pranešimą, kad ginčo asmeninio ūkio žemės sklypai jai bus parduodami vidutine rinkos verte, nes už juos nėra sumokėta rubliais (investiciniais čekiais). Vėliau ji ne kartą kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių su prašymais nurodydama, kad jos sutuoktinis buvo sumokėjęs už tris žemės sklypus 1992 m. investiciniais čekiais. Tačiau Žemėtvarkos skyrius atsakė, kad skyriaus archyve prašomų mokėjimo pranešimų už žemės sklypus nerasta. Pareiškėja reiškia pretenzijas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistams; nurodo neva jų atliktus neteisėtus veiksmus. Pažymėjo, kad ji neturi galimybės kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, jog jos sutuoktinis V. K. už ginčo tris žemės sklypus yra sumokėjęs visą kainą dar 1992 m., tad kreipiasi į teismą dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismui priėmus jai palankų sprendimą, Žemėtvarkos skyrius turės pareigą nurodytus tris asmeninio ūkio žemės sklypus įteisinti jos nuosavybės teise.

82. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius pateiktame atsiliepime (1 t., b.l. 73 - 76) su pareiškimu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai ne kartą raštais buvo atsakyta ir paaiškinta, jog skyrius negali įskaityti sumų, nurodytų Lietuvos taupomojo banko knygelės atžymose. Vilniaus rajono skyriuje saugomuose asmeninio ūkio žemės sklypų skyrimo potvarkiuose pažymėtas V. K., tačiau potvarkiuose nenurodyta, jog už asmeninio ūkio žemės sklypus 0,0538 ha, 0,0526 ha ir 0,9836 ha, esančius ( - ), V. K. būtų leista susimokėti. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus archyve prašomų mokėjimo pranešimų už žemės sklypus nerasta. Prie 2017 m. spalio 30 d. prašymo pridėtas pranešimas apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos (vertė 302 rub.) žymi žemės ūkio (mėgėjų sodų žemės sklypų) paskirties žemės sklypo (0,06 ha) apmokėjimą. Teigia, kadangi piliečio potvarkiuose ir sąrašuose, leidžiančiuose sumokėti tam tikrą sumą už naudojamus žemės ūkio paskirties sklypus, nėra, tad susieti ir teigti, kad V. K. Lietuvos taupomojo banko taupomosios knygelės atžymos patvirtina, jog nurašymai atlikti už ginčo žemę, negalima; kitaip sakant, negalima įskaityti 1992-10-12 knygelėje nurodytų sumų už asmeninio ūkio žemės sklypus. Be to, pažymėjo, kad 2007-05-29 prašymu (registruota Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus Pagiriuose, reg. Nr. ( - )) pats V. K., prašydamas leisti išpirkti asmeninio ūkio žemę 0,06 ha, 0,06 ha, esančią ( - ), ir 0,97 ha, esančią ( - ), taip pat nurodė, jog apmokėjimą garantuoja. Teigia, kad asmeninio ūkio žemės pardavimas buvo reglamentuotas LR Vyriausybės 1994-03-16 nutarime Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“. Atkreipė dėmesį, kad tik nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos (1994 m. kovo 16 d.) piliečiai įgijo teisę privatizuoti jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus. Akcentavo, kad pareiškėjos sutuoktinis V. K. nebuvo įtrauktas į Vilniaus rajono valdytojo patvirtintą asmenų, kuriems parduodama asmeninio ūkio žemė, sąrašą, kuriame nurodyta apmokėjimo už asmeninio ūkio žemės suma. Taigi, kadangi tik 1994 m. teisės aktuose buvo nustatyta asmeninio ūkio žemės pardavimo tvarka, o iš prie pareiškimo pridėtų dokumentų matyti, kad V. K. valstybės vienkartinėmis išmokomis mokėjo už namų valdos žemės sklypą, sodo sklypą, butą bei kitus pastatus, tad akivaizdu, jog V. K. 1992 m. negalėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis mokėti už asmeninio ūkio žemę. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2017-10-19 raštu pareiškėja buvo informuota apie asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimą vietovėje, kuriuo metu buvo nustatyta, kad 0,9836 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), nėra naudojamas, jame auga miško augmenija, pernykštė žolė bei žolių kupstai. Tad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas šio sklypo atžvilgiu pareiškėjai neturėtų jokios juridinės reikšmės; kitaip sakant, šio fakto nustatymas nesukurtų pareiškėjos siekiamų teisių, nes šis žemės sklypas nėra naudojamas, tad jis negali būti ir parduodamas.

103. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė pareiškimą pilnai palaikė. Akcentavo, kad 1992 m. gavo tikslius paskaičiavimus už prašomą įsigyti asmeninio ūkio žemę (tikslią pardavimo kainą) ir už ją valstybės vienkartinėmis išmokomis buvo sumokėta 1992-10-12.

11Suinteresuoto asmens atstovė su pareiškimu nesutiko. Palaikė atsiliepimo motyvus ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus.

12Pareiškimas atmestinas.

134. Pareiškėja R. K. savo pareiškimu, minėta, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sutuoktinis V. K., miręs ( - ), už tris žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypus, t.y. 0,9836 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 0,0526 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), ir 0,0538 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), 1992 m. yra pilnumoje sumokėjęs valstybės vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis pardavėjui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kurią atstovavo Vilniaus rajono Žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba.

145. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

15CPK 444 straipsnio 2 dalyje pateiktas nebaigtinis teismo tvarka nustatinėtinų juridinę reikšmę turinčių faktų sąrašas. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenustato jiems kitokios tvarkos. Taigi CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas yra procesinis pagrindas nustatyti visus kitokius, CPK 444 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nenumatytus, juridinę reikšmę turinčius faktus. Sprendžiant dėl tokių faktų nustatymo, taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir nustatant teisiškai reikšmingus faktus, išvardytus CPK 444 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Pirmiau nurodyta, kad viena būtinųjų sąlygų prašomam faktui teismo tvarka nustatyti – kad toks faktas turėtų juridinę reikšmę, t. y. nuo jo priklausytų asmens subjektinės teisės atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Tai, ar faktas turi teisinę reikšmę, lemia materialusis teisinis reglamentavimas. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę.

166. Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės Tarybos XXIII - ios sesijos 1994-03-29 sprendimu Nr. 25a, kuriuo buvo patvirtintas ( - ) gyventojams žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimo sąrašas, pareiškėjos R. K. sutuoktiniui V. K. buvo suteiktas 1,80 ha ploto žemės sklypas asmeniniam ūkiui (sąrašo Nr. 57; jame netiksliai nurodytas V. K. vardas – V.) (2 t., b.l. 4 - 6).

17Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2002-02-08 įsakymu Nr. 09 „Dėl patikslintų asmeninio ūkio žemės naudotų sąrašų patvirtinimo“ buvo patikslinti asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašai Vilniaus rajono atitinkamose kadastro vietovėse; šio patvirtinto patikslinto sąrašo 505 punkte įrašyta pareiškėjos sutuoktinio pavardė, nurodytas asmeninio ūkio žemės plotas – 1,80 ha, esantis ( - ) (2 t., b.l. 7 - 11). Šiame įsakyme ir juo patvirtintame sąraše nėra jokių pastabų apie pareiškėjos sutuoktinio atliktus mokėjimus už asmeninio ūkio žemę ir pan.

187. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos sutuoktiniui minėto asmeninio ūkio žemė be kita ko buvo suteikta trijuose žemės ūkio paskirties sklypuose. Du žemės ūkio paskirties sklypai, kurių kiekvieno plotas iki kadastrinių matavimų buvo po 0,06 ha, esantys ( - ), vienas žemės sklypas, kurio plotas iki kadastrinių matavimų buvo 0,97 ha, esantis ( - ).

19Pareiškėjos sutuoktinis 2005-07-29 pateikė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui prašymą, kuriame jis sutiko, kad jam priklausoma 0,97 ha asmeninio naudojimo žemė, esanti ( - ), būtų perkelta į kitą vietą (1 t., b.l. 20).

20Minėti trys žemės sklypai be kita buvo suprojektuoti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono ( - ) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“; šio įsakymo 1 priede, 7 eiliškumo grupėje Nr. 329, įrašytas V. K., kuriam Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės ūkio paskirties 0,06 ha ploto žemės sklypas, projektinis Nr. ( - ) – 1, 0,06 ha ploto žemės sklypas, projektinis Nr. ( - ) – 2, ir 0,97 ha ploto žemės sklypas, projektinis Nr. ( - ) – 3 (1 t., b.l. 183 - 188).

21Galutinai šie žemės sklypai buvo suformuoti 2014 m. atliekant tikslius kadastrinius matavimus (jų plotas leistinumo ribose nežymiai kito); jie šiuo metu yra įregistruoti VĮ Registrų centre; nuosavybės teisės į juos yra įregistruotos Lietuvos Respublikai (1 t., b.l. 51 – 57, 105 – 106, ir kt.).Taigi, pareiškėjos šiuo metu prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs būtent su šiais suformuotais trimis žemės ūkio paskirties žemės sklypais: 1) 0,9836 ha žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ); 2) 0,0538 ha žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ); 3) 0,0526 ha žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ).

228. LR žemės reformos įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui (1 dalis); jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka (10 dalis); asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka (12 dalis).

23LR Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.7 punkto 3 pastraipoje be kita ko nustatyta, kad teritorijose, kuriose žemė pagal įstatymus buvo suteikta asmeninio ūkio poreikiams, žemės sklypai, suprojektuoti pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, gali būti perleidžiami privačion nuosavybėn ar nuomojami tik asmeninio ūkio poreikiams žemę naudojantiems piliečiams.

24Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimą, tame tarpe ir teisės aktų nustatyta tvarka suteiktą naudotis asmeninio ūkio žemę, reglamentuoja LR Vyriausybės 2003 m. vasario 18 nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės. Šio nutarimo 2.9 punkte nustatyta, kad, jeigu asmenys yra sumokėję už nustatyta tvarka ir sąlygomis leistą pirkti žemės ūkio paskirties žemę pagal mokėjimo pranešimus pinigais ir (ar) valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, šios sutartys sudaromos neperskaičiuojant žemės kainos. Jeigu perkamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas rengiant žemės valdos projektą suformuotas kitoje vietoje, negu buvo leista pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pinigais arba iki 1998 m. gruodžio 31 d. valstybės vienkartinėmis išmokomis, sumokėta suma įskaitoma sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį; leisto pirkti lygiaverčio žemės ploto (išskyrus asmeninio ūkio žemę) kaina šiuo atveju neperskaičiuojama. Už asmeninio ūkio žemės sklypus pinigais ir (ar) iki 1998 m. gruodžio 31 d. valstybės vienkartinėmis išmokomis sumokėta suma įskaitoma sudarant tokio pat ploto valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punkte nustatyta, kad mirus asmeniui, kuris už suteiktą ir naudojamą žemės sklypą nustatyta tvarka sumokėjo įmokas pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, teisę pirkti šį žemės sklypą įgyja jo įpėdiniai, kuriems įskaitoma suma, mirusiojo asmens sumokėta už perkamą žemės sklypą. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys parduoda žemės sklypą be kita ko turėdamas dokumentą, patvirtinantį, kad fizinis asmuo sumokėjo už nustatyta tvarka ir sąlygomis leistą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pinigais ir (ar) valstybės vienkartinėmis išmokomis (kai fizinis asmuo yra sumokėjęs už nustatyta tvarka ir sąlygomis leistą pirkti žemės sklypą pagal mokėjimo pranešimus).

25Anksčiau minėta, kad viena būtinųjų sąlygų prašomam faktui teismo tvarka nustatyti – kad toks faktas turėtų juridinę reikšmę, t. y. nuo jo priklausytų asmens subjektinės teisės atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Tai, ar faktas turi teisinę reikšmę, lemia materialusis teisinis reglamentavimas. Taigi, šiame sprendimo punkte išdėstytos teisės aktų nuostatos pareiškėjos prašomam nustatyti faktui neabejotinai suteikia juridinę reikšmę; kitaip tariant, byloje nustačius pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, t.y. kad jos sutuoktinis 1992 metais buvo sumokėjęs už asmeninio ūkio žemės sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis, ji, kaip sutuoktinio teisių perėmėja (Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 2 ir 5 punktai), atitinkamai įgytų teisę sudaryti ginčo žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis, neperskaičiuojant žemės kainos arba sumokėta suma būtų įskaitytą į parduodamų žemės sklypų kainą.

26Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju yra svarbu ir tai, ar skirta asmeniniam ūkiui žemė šiuo metu yra faktiškai naudojama asmeninio ūkio poreikiams; nes, minėta, asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams. Tad teismas pasisakys ir dėl šių aplinkybių.

279. Pareiškėja R. K. teigia, kad jos vyras V. K. už jo turimą asmeninio ūkio žemę sumokėjo 1992-10-12 valstybės vienkartinėmis išmokomis.

28Suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus rajono skyrius), su tuo nesutinka.

10. Dėl įrodinėjimo apimties pasakytina, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004;2006-03-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; ir kt.). Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo yra tam tikri įrodinėjimo ypatumai. Šių ypatumų reikšmę yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pavyzdžiui, 2005 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t.y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. Tokia formuluojama teismų praktika buvo remiamasi ir vėliau priimtose nutartyse, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2009; ir kt.

2911. Pareiškėja savo reikalavimui pagrįsti iš esmės pateikia įrodymą – jos sutuoktinio V. K. taupomąją knygelę, išduotą tuometinio Lietuvos taupomojo banko (1 t., b.l. 19). Pasak pareiškėjos, minėtas bankas, V. K. nurodymu, 1992-10-12 nurašė nuo jo investicinės sąskaitos Nr. I-3434 jam priklausančią valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis bendrą 13 448 sumą (12 240 + 1 208), kuri, pareiškėjos žiniomis, pervesta pardavėjui – tuometinei Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kurią atstovavo Vilniaus rajono Žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba.

30Tačiau teismas, įvertinęs šį dokumentą, taip pat kitus byloje esančius įrodymus, jų visumą ir tarpusavio ryšį, atsižvelgęs į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinęs ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir teismų praktiką, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog pareiškėjos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nebuvo, negu, kad jis buvo.

3112. Visų pirma, minėtoje taupomojoje knygelėje esantys „1992-10-12“ įrašai apie galimą valstybės vienkartinių išmokų nurašymą niekaip nepatvirtina, kad tikrai buvo mokama už asmeninio ūkio žemę; ir kad šie mokėjimai buvo įskaityti į tuometinio pardavėjo – Vilniaus apskrities viršininko administracijos, sąskaitą už asmeninio ūkio žemę. Byloje daugiau nėra jokių įrodymų, kurie tvirtintų apie pareiškėjos sutuoktiniui leidimą įsigyti asmeninio ūkio žemę, šios žemės kainos paskaičiavimą ir leidimą susimokėti už šią žemę; nėra jokio mokėjimo pranešimo apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos už asmeninio ūkio žemę ir pan.

32Šių dokumentų ne tik, kad nepateikė pati pareiškėja, bet jų nėra ir suinteresuoto asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus rajono skyriaus), archyvuose bei privatizavimo bylose. Akcentuotina ir tai, kad Vilniaus rajono skyrius nėra praradęs atitinkamų archyvų ir dokumentų apie asmenims atitinkamoje teritorijoje skyrimą asmeninio ūkio žemės, leidimą susimokėti už konkretų naudojamą asmeninio ūkio žemės plotą, nurodant mokėtiną sumą, ir pan. Sprendimas yra dėl asmeninio ūkio žemės skyrimo A. K., tačiau potvarkiuose, kuriuose piliečiams leista susimokėti už konkretų naudojamą valstybinės žemės plotą, nurodant mokėtiną sumą, A. K. pavardės nėra. Tai netiesiogiai patvirtina, kad A. K. nebuvo atlikęs mokėjimo valstybės vienkartinėmis išmokomis už jam skirtą naudoti asmeninio ūkio žemę.

33Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal bylos duomenis, V. K. valstybės vienkartinėmis išmokomis mokėjo už namų valdos žemės sklypą, sodo sklypą, butą bei kitus pastatus. Tad neatmestina galimybė, kad šie mokėjimai buvo atliekami už minėto turto įsigijimą ar už dar kitą turtą. Bet kokiu atveju, susieti ir teigti, kad taupomojoje knygelėje esantys „1992-10-12“ įrašai apie valstybės vienkartinių išmokų nurašymus patvirtina mokėjimus už ginčo asmeninio ūkio žemę, nėra pagrindo.

3413. Antra vertus privatizavimo byloje yra paties pareiškėjos sutuoktinio V. K. dar 2007-05-29 rašytas prašymas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, kuris tą pačią dieną institucijoje buvo registruotas ir jam suteiktas registracijos Nr. ( - ) (1 t., b.l. 24, 2 t., b.l. 12). Šiame prašyme nurodyta, kad prašoma leisti išpirkti asmeninio ūkio žemę 0,06 ha ir 0,06 ha, esančią ( - ), taip pat 0,97 ha, esančią ( - ); ir šiame prašyme aiškiai nurodyta, kad: „Apmokėjimą garantuoju“. Taigi, šis pareiškėjos sutuoktinio prašymas iš esmės taip pat patvirtina, kad už prašomus įsigyti asmeninio ūkio žemės sklypus nebuvo sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis. Priešingu atveju V. K. nebūtų nurodęs, kad: „Apmokėjimą garantuoju“.

35Pareiškėjai kyla abejonių, kodėl ant vieno 2007-05-29 prašymo (1 t., b.l. 23) yra žemėtvarkos tarnautojo, priėmusio prašymą, parašas ir nurodymas su data, kad gavau, o ant kito analogiško prašymo (1 t., b.l. 24) tokios žymos nėra, jame yra tik institucijos antspaudas su data ir registracijos numeriu. Pareiškėja čia įžvelgia galimai nesąžiningus veiksmus. Tačiau teismas pažymi, kad šioje situacijoje nėra nieko neįprasto, kas keltų abejonių prašymo turiniu. Pažymėtina, kad tokia praktika yra įprasta įvairiuose valstybės institucijose ir ji yra reglamentuota raštvedybos teisės aktais, kai atvykęs asmuo vieną prašymo egzempliorių palieka institucijai, kuris įstaigoje registruojamas nustatyta tvarka, dedamas įstaigos antspaudas su gavimo data ir atitinkamai įrašomas dokumento įstaigoje registravimo numeris, o kita dokumento – prašymo kopija, ant kurios prašymą priėmęs tarnautojas pasirašo, kad prašymas gautas įstaigoje, nurodo prašymo gavimo datą, grąžinama prašymą padavusiam asmeniui; ši kopija patvirtinta, kad atitinkamas prašymas įstaigoje gautas. Tad šiuo atveju būtent ir buvo atlikta taip, kaip numato raštvedybos taisyklės. Privatizavimo byloje yra pareiškėjos sutuoktinio prašymas su įstaigos antspaudu, gavimo data ir įstaigoje registracijos numeriu, o jam pačiam buvo grąžinta dokumento kopija, su patvirtinimu, kad prašymas įstaigai pateiktas.

36Pareiškėja dar teigia, kad jos sutuoktinis tą pačią dieną (2007-05-29) buvo surašęs prašymą žemėtvarkai (1 t., b.l. 22), tačiau tarnautojas jo nepriėmė ir liepė rašyti prašymą ant įstaigos blanko bei neva padiktavo prašymo turinį; teigia, kad šis prašymas neva patvirtina, jog už norimus įsigyti 3 asmeninio ūkio žemės sklypus prieš penkiolika metų (t.y. 1992 m.) pilnai su valstybe (pardavėju) atsiskaitė, kadangi sumokėjo pagal tuo metu valstybės nustatytą kainą valstybės vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis. Tačiau tokie argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Visų pirma, šio prašymo nėra privatizavimo byloje. Antra, nėra jokio pagrindo teigti, kad šis prašymas buvo teikiamas žemėtvarkos skyriui, kurio specialistas būtų atsisakęs jį priimti. Trečia, net jeigu ir vertinant šį prašymą, jo turinį, jis niekaip nepatvirtina tos aplinkybės, kad už prašomus parduoti asmeninio ūkio žemės sklypus buvo sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis. Šiame prašyme tik nurodoma, kad prašoma leisti išpirkti valstybės kainomis atitinkamus asmeninio ūkio žemės sklypus. Šiame prašyme nurodymas „valstybės kainomis“ jokiu būdu nepatvirtina pareiškėjos nurodomų aplinkybių. Apskritai šiame prašyme nieko nekalbama apie valstybės vienkartines išmokas, pilną atsiskaitymą su valstybe 1992 m., sumokėjimą už prašomus įsigyti asmeninio ūkio žemės sklypus ir pan.

37Pažymėtina ir tai, kad pagal bylos duomenis pareiškėjos sutuoktinis V. K. buvo išsilavinęs žmogus, jis buvo įgijęs aukštąjį išsilavinimą, buvo mokymo įstaigos dėstytojas, tad akivaizdu, jog jis atitinkamoje situacijoje orientavosi. Tad teigti, kad jis norėjo pateikti žemėtvarkos skyriui vienokio turinio prašymą, tačiau jo nepriėmė, jam ant įstaigos blanko padiktavo kitokio turinio prašymą, negu, kad jis norėjo pateikti – nėra jokio pagrindo. Net jeigu įstaigos tarnautojas būtų diktavęs prašymo turinį, kuris būtų neatitikęs tikrosios pareiškėjo valios ar esamos situacijos, V. K., būdamas išsilavinęs žmogus, turėjo tai suprasti ir atsisakyti rašyti ir pasirašyti tokį prašymą. Tačiau jis to nepadarė. Tad akivaizdu, kad prašymas atitiko jo valią ir esamą situaciją; jis pats aiškiai nurodė, kad už prašomą parduoti asmeninio ūkio žemę „Apmokėjimą garantuoja“. Kita vertus, minė, kad pareiškėjos nurodomas trečias prašymas jokiu būdu nepaneigia V. K. 2007-05-29 prašymo, jo turinio, kuris buvo registruotas žemėtvarkos skyriuje.

3814. Analizuojant tuo metu (1990 – 1994 m.) galiojusius teisės aktus su pakeitimais ir papildymais (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimą Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“; LR Vyriausybės 1990-10-11 nutarimą Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“; LR Vyriausybės 1991-11-18 nutarimas Nr. 473 „Dėl perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos bei išpirkimo tvarkos nustatymo“; LR Vyriausybės 1993-10-29 nutarimą Nr. 816 „Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“; LR Vyriausybės 1994-03-16 nutarimą Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“; tuo metu galiojusio LR žemės reformos įstatymo nuostatas), kurie reglamentavo asmeninio ūkio žemės skyrimo asmenims naudotis, jos privatizavimą, kainos paskaičiavimą ir kitus klausimus, akivaizdu, kad apskritai parduodamos asmeninio ūkio žemės kainos paskaičiavimas galėjo būti atliekamas tik po to, kai jau buvo priimtas atitinkamos tarybos sprendimas dėl asmeniui suteikimo naudotis asmeninio ūkio žemę. Šią aplinkybę byloje vienareikšmiškai patvirtino ir teismo liudytoja L. G., gim. ( - ), kuri tuo metu dirbo tuometiniame Žemės tvarkymo departamente (1989 – 1998 m.); jai konkrečiai buvo pavesta kontroliuoti klausimus, susijusius su asmeninio ūkio žeme. Ši liudytoja iš praktinės pusės nedvejodama patvirtino, kad tik jau esant sprendimui dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo, pilietis, siekiantis įsigyti šią žemę nuosavybėn, turėdavo kreiptis į Valstybinį žemėtvarkos institutą, kuris paskaičiuodavo mokėtiną kainą už žemę, tada piliečiai galėdavo už ją susimokėti valstybės vienkartinėmis išmokomis; ji pabrėžė, kad paskaičiavimas už mokėtiną asmeninio ūkio žemę be sprendimo suteikti šią žemę piliečiui naudotis negalėjo būti atliekamas.

39Byloje neginčijamai nustatyta, kad, minėta, Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės Tarybos XXIII - ios sesijos 1994-03-29 sprendimu Nr. 25a, kuriuo buvo patvirtintas ( - ) gyventojams žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimo sąrašas, pareiškėjos R. K. sutuoktiniui V. K. buvo suteiktas 1,80 ha ploto žemės sklypas asmeniniam ūkiui (sąrašo Nr. 57). Taigi, sprendimas dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo pareiškėjos sutuoktiniui buvo priimtas tik 1994 metais. Tai reiškia, kad kainos paskaičiavimas už pageidaujamą įsigyti minėtą asmeninio ūkio žemę galėjo būti atliekamas ne anksčiau kaip 1994 m.; tuo pačiu ir kiti būtini privatizavimo veiksmai galėjo būti atliekami ne anksčiau kaip 1994 m.

40Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, kad 1992 m. gavo tikslius paskaičiavimus už prašomą įsigyti asmeninio ūkio žemę (tikslią pardavimo kainą) ir už ją valstybės vienkartinėmis išmokomis buvo sumokėta 1992-10-12, - atmestini kaip akivaizdžiai nepagrįsti, prieštaraujantys tuo metu galiojusiems teisės aktams ir buvusiai praktikai.

4115. Apskritai dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių, kurios susijusios su 1992 metais ir vėliau, pasakytina, kad ji pati teismo posėdžio metu pripažino, jog ji, esant gyvam jos sutuoktiniui, asmeninio ūkio žemės privatizavimo procese iš esmės nedalyvavo; viską tvarkė jos sutuoktinės. Tad pareiškėjos paaiškinimai apie tuo metu buvusias aplinkybes vertintini ribotai.

4216. Pareiškėja savo pareiškime dar nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2010) konstatuota, jog žemės reformos pradžios laikmačio reikalavimai žemės ūkio paskirties žemės sklypams skirti buvo minimalūs; dėl didelės darbų apimties, patirties trūkumo ir kitų objektyvaus bei subjektyvaus pobūdžio priežasčių žemės reforma jos vykdymo pradžioje vyko ne visiškai sklandžiai, ne visada buvo tiksliai laikomasi teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja nurodo, kad nurodytų nuostatų pagrindu kasacinis teismas sprendė, kad formalūs procedūrų pažeidimai, padaryti žemės reformą vykdančių institucijų bei jų pareigūnų, ar tam tikrų dokumentų neišsaugojimas negali turėti lemiamos reikšmės, sprendžiant klausimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo, naudojimo ir privatizavimo teisėtumo, nes valdžios institucijų neveikimo ar netinkamo veikimo neturi nukentėti teisėti piliečių interesai.

43Tačiau teismas nemano, kad šie pareiškėjos nurodyti argumentai ir teismų praktika yra kaip nors reikšmingai susiję su nagrinėjama byla. Visų pirma, minėtos civilinės bylos ir šios nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybės nesutampa ratio decidendi. Antra vertus, minėtoje civilinėje byloje padaryti apibendrinimai dėl nesklandaus žemės reformos proceso (kurio teismas šioje byloje nekvestionuoja), negali niekaip paneigti šioje konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių dėl to, kad pareiškėjos sutuoktinis V. K. 1992 metais neatliko mokėjimų valstybės vienkartinėmis išmokomis už asmeninio ūkio žemės įsigijimą. Šioje byloje iš esmės nenustatyta, kad valstybės institucijos būtų praradusios ar neišsaugojusios kokius tai dokumentus, kurie galėtų paneigti ar patvirtinti pareiškėjos nurodomas aplinkybes; priešingai, visi dokumentai yra, tačiau juose, pvz., potvarkiuose, kuriuose piliečiams leista susimokėti už konkretų naudojamą valstybinės žemės plotą, nurodant mokėtiną sumą, nėra A. K. pavardės, kas iš esmės netiesiogiai patvirtina, kad už šią asmeninio ūkio žemę nebuvo sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis.

4417. Teismo posėdžio metu pareiškėjos iniciatyva buvo apklausta liudytoja B. P., kuri yra pareiškėjos dukra. Tad akivaizdu, kad ji iš esmės yra suinteresuota, jog byla pasibaigtų jos mamai palankiai; tad jos parodymai turi būti vertinami kritiškai. Juo labiau, kad pagal pačius parodymus galima spręsti, jog jie tikrai nėra patikimi. Visų pirma, liudytoja B. P. kalbėdama apie 1992 metus buvo dar vaikas. Be to, ji neva tiksliai atsimena, kaip tėtis grįžęs namo mamai pasakė, kad sumokėjo už žemes, tačiau paprašyta paaiškinti su tuo įvykiu buvusias kitas aplinkybes, ji negalėjo, sakė neprisimenanti. Taigi, tuo pačiu metu vienas aplinkybes neva prisimena labai gerai, tačiau kitas aplinkybes, pagal teismo klausimus, visai neprisimena. Tad tokiais parodymais negalima vadovautis, ar byloje daryti lemiančias išvadas. Juo labiau, kad vaiko supratimas apie teisinius dalykus, dokumentus ir pan. nebuvo ir negalėjo būti pakankamas.

4518. Atsižvelgiant į išdėstytą, remiantis tikėtinumo pusiausvyros principu, darytina išvada, kad labiau tikėtina, kad pareiškėjos sutuoktinis V. K. 1992 m. nemokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis už jam skirtą naudoti asmeninio ūkio žemę, negu, kad jis mokėjo.

4619. Be to, pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos sutuoktinis V. K. 1992 m. valstybės vienkartinėmis išmokomis be kita ko sumokėjo ir už 0,97 ha asmeninio ūkio žemę (šiuo metu tai 0,9836 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) - šiuo metu apskritai negali būti nustatomas, nes jis pareiškėjai nebesukeltų jokių teisinių pasekmių.

47Minėta, kad pagal materialinę teisę asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams.

48Byloje nustatyta, kad minėtas žemės sklypas šiuo metu nėra naudojamas pareiškėjos asmeninio ūkio poreikių tenkinimui; šis sklypas yra apleistas, jis yra apaugęs daugiamete žole ir krūmais (auga miško augmenija). Tai matyti iš byloje esančių duomenų (1 t., b.l. 89 – 91, 2 t., b.l. 13, 62 - 64). Pareiškėja šių nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigė; tame tarpe nepaneigė ir teisme apklausta liudytoja B. P., kuri, minėta, iš esmės dar yra ir suinteresuota bylos baigtimi.

49Byloje taip pat nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2018-08-10 įsakymu Nr. 48VĮ-1436-(14.48.2.) „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 1597-3 naudojimo teisės nutraukimo R. K.“, be kita ko atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2017-08-02 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-733-(14.48.78.), kuriuo buvo konstatuota, kad minėtas ginčo asmeninio ūkio žemės sklypas yra apleistas, nutraukė R. K. teisę naudotis 0,9836 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypu Nr. 1597-3, kadastrinis Nr. ( - ), esančiu ( - ) bei pervedė šį žemės sklypą į laisvos žemės fondą (1 t., b.l. 189). Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėja šį įsakymą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui; skundas priimtas, tačiau byla dar neišnagrinėta. Teismas pažymi, kad nors pareiškėja šį įsakymą apskundė administraciniam teismui, tačiau tai nėra kliūtis teismui šioje civilinėje byloje savarankiškai spręsti dėl pareiškėjos naudojimo ar nenaudojimo ginčo žemės asmeninio ūkio poreikiams tenkinti, vertinti žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatytas aplinkybes, kitus byloje esančius įrodymus tuo klausimu ir pan. Kitaip tariant, šios civilinės bylos teisingam išnagrinėjimui nėra jokios būtinybės sulaukti administracinio teismo sprendimo dėl pareiškėjos pateikto skundo dėl minėto Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

50Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šioje civilinėje byloje jau nustatyta, jog pareiškėja nenaudoja ginčo žemės asmeninio ūkio poreikiams tenkinti, darytina išvada, kad pareiškėjos prašomo nustatyti juridinio fakto tenkinimas nesukeltų jai jokių teisinių pasekmių minėto ginčo sklypo atžvilgiu (teisės aktai draudžia parduoti skirtą asmeninio ūkio žemę, jeigu ji nenaudojama asmeninio ūkio poreikių tenkinimui); tuo pačiu tai reiškia, kad toks juridinis faktas, kurį prašo nustatyti pareiškėja, teismo tvarka negali būti nustatytas.

5120. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

52Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, 444 - 448 straipsniais,

Nutarė

53R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

54Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Saulius... 2. sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei, dalyvaujant pareiškėjai R. K., jos... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R.... 4. 1. Pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu (1 t., b.l. 2 - 11),... 5. - nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sutuoktinis V. K.,... 6. - priteisti jai iš suinteresuoto asmens - Nacionalinės žemės tarnybos prie... 7. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos sutuoktiniui V. K. 1,80 ha ploto... 8. 2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus... 9. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai ne kartą raštais buvo atsakyta ir... 10. 3. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė pareiškimą pilnai... 11. Suinteresuoto asmens atstovė su pareiškimu nesutiko. Palaikė atsiliepimo... 12. Pareiškimas atmestinas.... 13. 4. Pareiškėja R. K. savo pareiškimu, minėta, prašo nustatyti juridinę... 14. 5. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios... 15. CPK 444 straipsnio 2 dalyje pateiktas nebaigtinis teismo tvarka nustatinėtinų... 16. 6. Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės Tarybos XXIII -... 17. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos... 18. 7. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos sutuoktiniui minėto asmeninio ūkio... 19. Pareiškėjos sutuoktinis 2005-07-29 pateikė Vilniaus rajono žemėtvarkos... 20. Minėti trys žemės sklypai be kita buvo suprojektuoti Vilniaus apskrities... 21. Galutinai šie žemės sklypai buvo suformuoti 2014 m. atliekant tikslius... 22. 8. LR žemės reformos įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad asmeninio ūkio... 23. LR Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės... 24. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimą, tame tarpe ir... 25. Anksčiau minėta, kad viena būtinųjų sąlygų prašomam faktui teismo... 26. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju yra svarbu ir... 27. 9. Pareiškėja R. K. teigia, kad jos vyras V. K. už jo turimą asmeninio... 28. Suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 29. 11. Pareiškėja savo reikalavimui pagrįsti iš esmės pateikia įrodymą –... 30. Tačiau teismas, įvertinęs šį dokumentą, taip pat kitus byloje esančius... 31. 12. Visų pirma, minėtoje taupomojoje knygelėje esantys „1992-10-12“... 32. Šių dokumentų ne tik, kad nepateikė pati pareiškėja, bet jų nėra ir... 33. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal bylos duomenis, V. K. valstybės... 34. 13. Antra vertus privatizavimo byloje yra paties pareiškėjos sutuoktinio V.... 35. Pareiškėjai kyla abejonių, kodėl ant vieno 2007-05-29 prašymo (1 t., b.l.... 36. Pareiškėja dar teigia, kad jos sutuoktinis tą pačią dieną (2007-05-29)... 37. Pažymėtina ir tai, kad pagal bylos duomenis pareiškėjos sutuoktinis V. K.... 38. 14. Analizuojant tuo metu (1990 – 1994 m.) galiojusius teisės aktus su... 39. Byloje neginčijamai nustatyta, kad, minėta, Vilniaus rajono Vaidotų... 40. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, kad 1992 m. gavo tikslius... 41. 15. Apskritai dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių, kurios susijusios su... 42. 16. Pareiškėja savo pareiškime dar nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje... 43. Tačiau teismas nemano, kad šie pareiškėjos nurodyti argumentai ir teismų... 44. 17. Teismo posėdžio metu pareiškėjos iniciatyva buvo apklausta liudytoja B.... 45. 18. Atsižvelgiant į išdėstytą, remiantis tikėtinumo pusiausvyros... 46. 19. Be to, pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis... 47. Minėta, kad pagal materialinę teisę asmeninio ūkio žemė neparduodama ir... 48. Byloje nustatyta, kad minėtas žemės sklypas šiuo metu nėra naudojamas... 49. Byloje taip pat nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 50. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šioje civilinėje byloje jau nustatyta, jog... 51. 20. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos prašymas atmestinas kaip... 52. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270... 53. R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.... 54. Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...