Byla 2A-986-567/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, sekretoriaujant Ingai Grišutinienei, dalyvaujant ieškovo atstovui A. Ž., atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovui R. L., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1815-790/2012 pagal ieškovo AB LESTO ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, A. J., V. B. dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB LESTO kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovų A. J. ir V. B. solidariai bei iš Vilniaus miesto savivaldybės subsidiariai 1632,11 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB LESTO tiekė elektros energiją ( - ). Minėtas butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Butas buvo išnuomotas M. Š., tačiau nuo 1991 m. bute gyvena jos sūnus A. J. su savo šeima. Elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai nebuvo įforminti rašytine sutartimi, bet sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų. Ieškovas nurodo, kad paskutinį kartą už sunaudotą elektros energiją buvo mokėta 2006-04-29, o 2008-02-12 patikrinimo metu nustatyta 1632,11 Lt skola. Ieškovas remiasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38, 97 punktu, pagal kurį patalpų savininkas subsidiariai atsako už tinkamą atsiskaitymą už sunaudotą elektros energiją. Ieškovas teigia, kad jis įsipareigojimą tiekti elektros energiją vykdė tinkamai, tačiau už patiektą elektros energiją nebuvo atsiskaityta (LR CK 1.136 str., 6.4 str., 6.37 str. 2 d., 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.210 str., 6.213 str., 6.256 str.).

5Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), savininkė. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė Savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. 2001-06-29 minėtas butas Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi išnuomotos M. Š. bei jos šeimos nariams. 2008-10-15 sudarytas susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41S08/4129/1060 tarp VšĮ „Vilniaus butai“ ir M. Š., kuriuo buvo perimtos visos teisės, kylančios iš 2001-06-29 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Atsakovas teigia, jog faktiškai minėtame bute gyvena M. Š. sūnus A. J., kartu su juo gyvena jo sugyventinė V. B. ir jų duktė J. B.. Elektros energijos vartotojas buvo nuomininkas A. J., kuris atsakingas už įsiskolinimą, o vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 83 p., tokiu atveju Vilniaus miesto savivaldybė nėra atsakinga už žinomo vartotojo įsiskolinimą, todėl Vilniaus miesto savivaldybė nėra tinkamas atsakovas (LR CK 4.107 str., 4.109 str.).

6Atsakovai A. J. ir V. B. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-02 sprendimu nusprendė ieškovo AB LESTO ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovui AB LESTO solidariai iš atsakovų A. J. ir V. B. bei subsidiariai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1632,11 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-12-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 73 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų A. J., V. B. bei Vilniaus miesto savivaldybės 33,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 6-7). Nuo 1991-01-31 bute gyvenamąją vietą yra deklaravęs atsakovas A. J. (b. l. 33). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnas 2001-06-26 potvarkiu šio buto pagrindine nuomininke, mirus pagrindiniam buto nuomininkui, pripažino M. Š. (b. l. 7), su ja 2001-06-29 buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (b. l. 8-10, 30). Pagal 2010-06-11 Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2010-06-11 pažymą (b. l. 34), M. Š. 2010-12-06 prašymą (b. l. 35), 2010-10-15 buto patikrinimo aktą (b. l. 36-37), 2012-01-11 jos atsiliepimą į ieškinį (b. l. 52), neįgaliojo pažymėjimą, 2009-04-16 išduotą Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (b. l. 53), teismas nustatė, kad M. Š. faktiškai negyvena minėtame bute, o šiame bute gyvena A. J. ir V. B. su dukra J. B., gim. 2006-02-15. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su M. Š. nutraukta nuo 2010-11-01 (b. l. 54-55). Minėtam butui buvo tiekiama elektros energija, nors rašytinė sutartis dėl elektros energijos nebuvo sudaryta. CK 6.384 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl elektros energijos butui tiekimo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 2 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis) – tiekiant elektrą bute energiją naudojantiems įrenginiams per tinklą, prijungtą prie energijos tiekimo įmonės tinklo. Už butui patiektą elektros energiją 2008-02-12 patikrinimo metu užfiksuota 1632,11 Lt skola (b. l. 11-13), todėl faktiškai bute gyvenę ir elektros energiją vartoję asmenys A. J. ir V. B. privalo sumokėti ieškovui už patiektą elektros energiją (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnis), todėl ieškinį jų atžvilgiu tenkino. Elektros energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja ne tik CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, bet ir specialiosios, t. y. būtent elektros energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos. Energetikos įstatymo 7 straipsnis Energetikos ministerijai numato įgaliojimus nustatyti buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas, tvirtinti Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles. Standartinių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo, patvirtinto Energetikos ministro 2010-02-19 įsakymu Nr. 1-43, 2 punktas numato, kad tais atvejais, kol vartotojas nėra sudaręs rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su tiekėju, tačiau jam tiekiama elektros energija (CK 6.384 straipsnio 1 dalies atvejis), jų tarpusavio santykiams yra taikomos Aprašu nustatytos standartinės sutarties sąlygos, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38, ir kitų teisės aktų nuostatos. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 96 punktas numato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Šių Taisyklių 97 punktas numato, kad tuo atveju, jei taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas, objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350, galiojusių iki 2010-03-07, 83-84 punktuose. Teismas padarė išvadą, kad pagal specialiąsias elektros energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tuo atveju, kai nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, taikomos standartinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, pagal kurias objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą, todėl nagrinėjamu atveju atsakovams (nuomininko šeimos nariams) netinkamai vykdžius savo prievoles ir neatsiskaičius su ieškovu už patiektą elektros energiją iki 2008-02-12, kyla Vilniaus miesto savivaldybės, kaip objekto savininko, subsidiari atsakomybė už prievolių tinkamą vykdymą, todėl ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu teismas tenkino. CK nuostatos, reglamentuojančios energijos pirkimo-pardavimo santykius, leidžia nustatyti specialias teisės normas atskirų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams reglamentuoti (CK 6.391 straipsnis). Energetikos įstatymas įgaliojimus nustatyti standartines elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles įgaliojimus suteikia Energetikos ministerijai. Teismui nekilo abejonės, kad minėtos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatos prieštarauja CK 6.245 straipsnio 5 dalyje, 6.383-6.388 straipsniuose, Elektros energetikos įstatyme įtvirtintam reglamentavimui. Pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalį savivaldybės yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Socialinio būsto nuoma yra viena iš socialinės paramos teikimo (savivaldybės vykdomos pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 4 punktą priskirtosios (ribotai savarankiškos) funkcijos) formų, todėl nekeičia savivaldybės teisinės padėties civiliniuose nuomos teisiniuose santykiuose. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems elektros energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias ši nuomoja, kaip socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems elektros energijos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams (LR CK 1.71 str. 2 d., 6.37 str., 6.210 str., 6.383 str., 6.384 str.).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti 2012-05-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo dalį, kurioje teismas nusprendė priteisti skolą subsidiariai iš Vilniaus miesto savivaldybės ir priimti naują sprendimą toje dalyje. Nurodė, kad butui, kuriame gyvena nuomininkai A. J. ir V. B. buvo tiekiama elektros energija, nors rašytinė sutartis dėl elektros energijos nebuvo sudaryta. Pagal LR CK 6.384 str. 1 d. jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie elektros energijos tinklų. Elektros energetikos įstatymo 7 str. Energetikos ministerijai numato įgaliojimus nustatyti buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas, tvirtini Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles. Energetikos ministro 2010-02-19 įsakymu Nr. 1-43, 2 p. numato, kad tais atvejais, kol vartotojas nėra sudaręs rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su tiekėju, tačiau jam tiekiama elektros energija, jų tarpusavio santykiams taikoma aprašu nustatytos standartinės sąlygos, elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 ir kitų teisės aktų nuostatos. Nagrinėjamu atveju vartotojas yra žinomas – A. J., kuris ir yra atsakingas už įsiskolinimą ir tokiu atveju Vilniaus miesto savivaldybė nėra atsakinga už žinomo vartotojo įsiskolinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2008-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008) yra nurodęs, jog, sprendžiant pirkimo-pardavimo sutarčių klausimus, būtina nustatyti galutinius energijos vartotojus. Tarp AB LESTO ir Vilniaus miesto savivaldybės nėra susiklostę jokie prievoliniai teisiniai santykiai, kadangi objekto savininkas Vilniaus miesto savivaldybė nėra elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis. Subsidiarinė atsakomybė atsiranda tiesiogiai sutartimi ar įstatymais nustatytais atvejais, tačiau įstatymai nenumato, kad objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui už nuomininkų prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą. Poįstatyminiuose aktuose nustatytas reguliavimas, kad objekto savininkas, faktiškai negaudamas jokių paslaugų, yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir/ar operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms bei pažeidžia objekto savininko teisės bei teisėtus interesus (LR CK 1.39 str., 6.384 str., 6.388 str.).

11Ieškovas AB LESTO pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad elektros energijos pirkimo-pardavimą teisinius santykius reglamentuoja LR CK normos dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių. LR Energetikos įstatymo 6 str. 6 p. numatyta, kad Energetikos ministerija tvirtina energijos ir energijos išteklių perdavimo skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra įtvirtinęs nuostatą, kad taisyklės yra privalomos tiek elektros energijos, tiek elektros energijos vartotojams nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formos, nes jos patvirtintos, vykdant Energetikos įstatymą ir Vyriausybės pavedimą. Savininko pareiga užtikrinti tinkamą prievolių komunalinių paslaugų teikėjams įvykdymą numato ne tik teisės aktai, bet ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008), konstatuodamas, jog savivaldybė, nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji suteikia būstą (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės).

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).

14Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės pareigos vykdant socialinės politikos funkciją, subsidiariai atsakyti už elektros energijos vartotojo skolą elektros energijos tiekėjui. Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje konstatuota tokia jos pareiga.

15Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 6-7). Nuo 1991-01-31 bute gyvenamąją vietą yra deklaravęs atsakovas A. J. (b. l. 33). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnas 2001-06-26 potvarkiu šio buto pagrindine nuomininke, mirus pagrindiniam buto nuomininkui, pripažino M. Š. (b. l. 7), su ja 2001-06-29 buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (b. l. 8-10, 30). Bylos duomenimis, faktiškai minėtame bute gyvena ne M. Š., o A. J. ir V. B. su dukra J. B., gim. 2006-02-15. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su M. Š. nutraukta nuo 2010-11-01 (b. l. 54-55). Byloje nėra ginčo dėl to, jog butui, esančiam ( - ), buvo tiekiama elektros energija.

16Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.

17Atmestinas apelianto motyvas, jog vartotojas yra žinomas – A. J., todėl jis yra atsakingas už įsiskolinimą ir tokiu atveju Vilniaus miesto savivaldybė nėra atsakinga už žinomo vartotojo įsiskolinimą. Teismas pažymi, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos ūkio subjektams dėl veiksmų asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems energijos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008).

18Kritiškai vertintini apelianto argumentai, kad tarp AB LESTO ir Vilniaus miesto savivaldybės nėra susiklostę jokie prievoliniai teisiniai santykiai ir objekto savininkas Vilniaus miesto savivaldybė nėra elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybė yra prilyginama buitiniam vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009), taikoma teisės norma reglamentuojanti elektros energijos tiekimą buitiniams vartotojams. LR CK 6.384 str. 1 d. numatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Todėl, nesudarius rašytinės sutarties su elektros energijos tiekėju, laikytina, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp elektros energijos tiekėjo ir buto, kuriam tiekiama elektra, savininko sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nuo pastato elektros įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų iki šalys sudarys elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.

19Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad subsidiarinė atsakomybė atsiranda tiesiogiai sutartimi ar įstatymais nustatytais atvejais, kad įstatymai nenumato objekto savininko subsidiarios atsakomybės tiekėjui už nuomininkų prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą.

20Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių, susijusių su buto, esančio ( - ), savininko, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės pareiga atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją, nesant rašytinės sutarties tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo.

21Sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimą dėl to, kuriam subjektui – buto savininkui ar faktiniam vartotojui – tenka pareiga atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją, būtina įvertinti, kad daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo – pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo.

22Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovui AB LESTO solidariai iš atsakovų A. J. ir V. B. bei subsidiariai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1632,11 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-12-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 73 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei priteisė valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų A. J., V. B. bei Vilniaus miesto savivaldybės 33,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – buto, esančio ( - ), nuomininkės M. Š., su kuria sudaryta 2001-06-29 gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (b.l. 26-29) ir 2008-10-15 susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo (b.l. 30), materialiųjų teisių ir pareigų. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Teismas konstatuoja, kad 2001-06-29 gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kurios 2.2 p. numatė nuomininkės M. Š. įsipareigojimą kas mėnesį sumokėti buto komunalinių paslaugų mokesčius, ir 2008-10-15 susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo, kurio 6 p. numatė nuomininkės M. Š. pareigą mokėti komunalinius ir kitus susijusius mokesčius, nėra panaikintos, pakeistos ar nuginčytos. Tai, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su M. Š. nutraukta nuo 2010-11-01 (b. l. 54-55), o 1632,11 Lt skola nustatyta 2008-02-12, sudaro teisinį pagrindą svarstyti dėl M. Š. įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nes bylos išsprendimas yra susijęs su šio asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis.

23Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas yra susijęs su M. Š. teisėmis ir pareigomis, turėjo procesinę pareigą šį asmenį įtraukti į bylos nagrinėjimą teismo iniciatyva trečiojo asmens teisėmis (LR CPK 47 str. 1 d.). Šis procesinis pažeidimas (LR CPK 266 str.) sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje nėra galimas naujo trečiojo asmens įtraukimas į procesą ir nėra galimybės pašalinti minėtą procesinį pažeidimą (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, kad dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teismas daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

24Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytą procesinį pažeidimą, kuris negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Iš naujo nagrinėjant bylą, svarstytinas klausimas dėl nurodyto asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimą, nes šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos minėto asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms. Kilęs ginčas yra susijęs su M. Š. materialiosiomis teisėms ir pareigomis, dėl ko yra būtinas šio asmens įtraukimas į procesą byloje dalyvaujančiu asmeniu, sprendžiant klausimą dėl skolos, kuri susidarė iki gyvenamosios patalpos nuomos sutarties su M. Š. nutraukimo, priteisimo, nustatant ieškovui terminą galutinai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką (LR CPK 141 str., 320 str.).

25Tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta, neįtraukus į bylos nagrinėjimą asmens, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijęs bylos išsprendimas, savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į šalyje įtvirtintą teismų instancinę sistemą, siekiant patikrinti teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Teismas nevertina kitų argumentų ir nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytą procesinį pažeidimą ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 47 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teismas

Nutarė

27Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB LESTO kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino,... 5. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 6. Atsakovai A. J. ir V. B. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-02 sprendimu nusprendė ieškovo... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą,... 11. Ieškovas AB LESTO pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Įstatymų leidėjas,... 14. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės pareigos... 15. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad butas, esantis ( - ), nuosavybės teise... 16. Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra... 17. Atmestinas apelianto motyvas, jog vartotojas yra žinomas – A. J., todėl jis... 18. Kritiškai vertintini apelianto argumentai, kad tarp AB LESTO ir Vilniaus... 19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad... 20. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir neišsiaiškino... 21. Sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimą dėl to, kuriam subjektui... 22. Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė... 23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas,... 24. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti... 25. Tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta, neįtraukus į... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teismas... 27. Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d....