Byla e2-22075-1099/2019
Dėl išmokėtų sumų priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei, dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui teisininkui D. J., atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei teisininkei S. K., liudytojui E. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl išmokėtų sumų priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Bylos esmė

41.

5Byloje kilo ginčas dėl atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą ir pareigos atlyginti žalą draudimo bendrovei – šiuo atveju ieškovei akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) „Gjensidige, išmokėjusiai draudėjui padarytą žalą.

6II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

72.

8Ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1 971,45 Eur išmokėtą sumą (žalą), 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

93.

10Ieškovė ieškinyje ir dublike, rašytiniuose paaiškinimuose, taip pat jos atstovas teismo posėdžio metu nurodo, kad 2018 m. liepos 23 d. E. K. su ADB „Gjensidige“ sudarė gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas GJELT 2726143), pagal kurią apdraudė turtą, esantį ( - ). Aiškina, kad 2018 m. liepos 28 d. dėl elektros įrenginių gedimo AB „Energijos skirstymo operatorius“ eksploatuojamame elektros tinkle, buvo sugadintas apdraustas dujinis katilas. Pažymi, kad įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir draudėjui išmokėta 1 971,45 Eur draudimo išmoka.

114.

12Anot ieškovės, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalį AB „Energijos skirstymo operatorius“ veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir remiantis šiuo straipsniu toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Teigia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėti veiksmai – žalos padarymas ieškovės draudėjui; žala – patirtos išlaidos dėl įrangos sugadinimo; kadangi žalos atsiradimą sąlygojo atsakovės neteisėti veiksmai, konstatuotinas ir priežastinis ryšys, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga.

135.

14Ieškovė pabrėžia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog gedimą atsakovės transformatorinėje lėmė žaibo iškrova. Nurodo, kad į bylą pateiktame priede „planiniai/neplaniniai atjungimai“ gedimas aprašomas taip – „perkūnijos metu atsijungė LJ L-TR55. Gedimas KL ( - ) TP-TR55“. Taigi, aprašyme nėra nurodyta aplinkybė dėl žaibo trenkimo į transformatorinę, t. y. gedimo priežastis nėra identifikuojama; laukelyje „sutrikimo priežastis“ yra parinkta reikšmė „operatoriaus atsakomybė“. Anot ieškovės, tai patvirtina, jog pati atsakovė vidiniuose žiniaraščiuose pripažino savo atsakomybę dėl gedimo.

156.

16Ieškovė nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės atsakomybę šalinančias aplinkybes (nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas), atsakovės argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl ieškinys turi būti patenkintas visiškai.

177.

18Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nors tiesioginių įrodymų, jog minėtas katilas sugedo būtent dėl atsakovės tinkle įvykusio gedimo nėra, tačiau šią aplinkybę patvirtina visuma byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojo parodymai, taip pat ta aplinkybė, jog katilas sugedo būtent po nurodyto tinklo gedimo (labiausiai tikėtina priežastis). Pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, jog įvykio dieną ( - ) žaibavo, taip pat jog žaibas trenkė į transformatorinę; tai patvirtina ir ieškovės į bylą pateiktas išrašas iš internetinio tinklalapio apie tą dieną buvusias orų sąlygas. Anot ieškovės, aplinkybę dėl žaibo užfiksavo tik pačios atsakovės darbuotojai. Be to, teigė, kad žaibas nėra nenugalima jėga, force majeure aplinkybių atsakovė taip pat neįrodė; atsakovė yra profesionalė, todėl turi apsaugoti savo tinklus nuo žaibo poveikio.

198.

20Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškinį, triplike, rašytiniuose paaiškinimuose ir jos atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti.

219.

22Atsakovė nurodo, kad elektros energija į draudėjo E. K. turtą, esantį ( - ), yra tiekiama 0,4 kV kabelių linija iš 10 kV ( - ) transformatorinės pastotės TR-55 (toliau – transformatorinė). Aiškina, kad 2018 m. liepos 28 d. nuo 15:19 val. iki 16:10 val. perkūnijos metu dėl žaibo poveikio sugedo 10 kV kabelių linija transformatorinėje pastotėje ( - ) – TR 55, kuria elektros energija buvo tiekiama nurodytam apdraustam objektui. Pažymi, kad dėl gedimo metu atsiradusio trumpo jungimo (duomenys neskelbtinti) transformatorinėje pastotėje suveikė apsauga, kuri atjungė liniją, kuria buvo tiekiamas elektros energijos tiekimas, be kita ko, ir draudėjui E. K., t. y. buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas objektui adresu, ( - ). Atsakovės teigimu, minėto gedimo metu trumpalaikis elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas 350 III patikimumo kategoriją turintiems vartotojams ir 1 II patikimumo kategoriją turinčiam vartotojui.

2310.

24Atsakovė aiškina, kad 2018 m. lapkričio 16 d. elektroniniu paštu atsakydama į ieškovės pretenziją dėl minėto įvykio informavo, jog 2018 m. liepos 28 d. atsakovės eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama adresu ( - ), buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas (pertrūkis) dėl atsijungimo 10 kV tinkle, sutrikimo priežastis – force majeure. Atsakovė taip pat informavo ieškovę, kad dėl šio įvykio vartotojas į atsakovę nesikreipė; kitų elektros energijos vartotojų, gaunančių elektros energiją iš tos pačios transformatorinės, skundų dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų ar turto sugadinimo ieškovės nurodomo įvykio metu atsakovės nebuvo gauta.

2511.

26Atsakovė pažymi, kad avariniai gedimai skirstomojo tinklo įrenginiuose gali įvykti bet kada, dėl iš anksto nenuspėjamų ir nuo atsakovės veiksmų ar neveikimo nepriklausančių įvairiausių priežasčių (atmosferiniai reiškiniai, išorinis poveikis, eksploatacijos savybių pakitimas ir kt.), net ir nesant atsakovės kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovės elektros įrenginių gedimą lėmė nenugalima jėga – gamtos reiškiniai, t. y. perkūnija ir žaibas, todėl nėra jokių atsakovės neteisėtų veiksmų.

2712.

28Atsakovė nurodo, kad ginčo atveju gedimas tinkle įvyko dėl 2018 m. liepos 28 d perkūnijos metu buvusio žaibo poveikio į 10 kV kabelių liniją ( - ) transformatorinėje pastotėje TR-55, ko pasėkoje dėl trumpojo jungimo ( - ) transformatorinėje pastotėje TR-55 suveikus apsaugai atsijungė linija, kuria buvo tiekiama elektros energija draudėjui E. K.. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-382 (toliau – Taisyklės), 152 punkto nuostatomis, atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovei išmokėtos žalos atlyginimo, nes elektros energijos tiekimas buvo nutrūkęs ne dėl atsakovės kaltės, o dėl gamtos reiškinių – šiuo atveju perkūnijos. Be to, elektros tinklo gedimas, dėl kurio buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, savaime nesąlygoja elektros prietaisų gedimo.

2913.

30Atsakovė pabrėžia, kad įvykus gedimui tinkle, atsakovė tinkamai įvykdė ir kitą savo pareigą – atkurti elektros energijos tiekimą per 24 valandas (Taisyklių 81.1, 82 punktai). Elektros energijos tiekimas objektui, adresu ( - ), buvo visiškai atstatytas per 51 min. Ši aplinkybė, vadovaujantis Taisyklių 152.9 punktu, suponuoja tai, kad atsakovė neatlygina nuostolių, kuriuos patiria vartotojas, jeigu šiam tiekimas yra atnaujintas 24 valandų laikotarpyje. Be to, nurodo, kad minėtos transformatorinės priežiūra ir periodinės apžiūros buvo atliekamos nuolat, t. y. ji buvo tinkamai prižiūrima; be to, atsakovės tinkle įrengti žaibolaidžiai nuo atmosferinių viršįtampių, siekiant apsaugoti vartotojų įrenginius nuo nurodytų viršįtampių, kaip to reikalauja teisės aktai, taip pat sumontuotos relinės apsaugos.

3114.

32Atsakovė pažymi, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilpra“ 2018 m. liepos 28 d. apžiūros akte Nr. 2018/07/28-1KL (toliau – apžiūros aktas) nurodyti duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl elektros įrangos gedimo tikrosios priežasties. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kaip buvo vykdomas sugedusios įrangos tikrinimas; nėra pridėta dokumentų apie tai, kad elektros įrangos sugedimą tiesiogiai įtakojo būtent elektros energijos tiekimo nutrūkimas (priežastis, kurią nurodo ieškovė) ir kuo būtent ši gedimo priežastis yra pagrindžiama. Teigia, kad apžiūros akte tiesiog nurodoma, jog neveikia pagrindinė valdymo plokštė, tačiau tikroji gedimo priežastis, dėl kurios minėta dujinio katilo plokštė neveikia, nenurodyta; nenurodytas sugedimo laikas, taip pat katilo būklė iki sugedimo ir pan. Anot atsakovės, dujinio katilo neveikimo priežastys gali būti įvairios ir priklausyti tiek nuo paties draudėjo netinkamo eksploatavimo, tiek nuo kitokių veiksnių. Pažymi, kad atsakovės dokumentuose nurodyta atsakovės atsakomybė, nes būtent atsakovė yra atsakinga už bet kokių gedimų šalinimą jos tinkluose.

3315.

34Atsakovė aiškina, kad aplinkybė, jog dėl atsakovės valdomuose elektros tinkluose įvyko gedimas, o suveikus automatikai buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas draudėjui, visiškai nereiškia, jog atsakovės elektros tinklų gedimas būtent ir sąlygojo draudėjo elektros prietaiso gedimą. Priešingai, automatikos dėka vartotojų elektros imtuvai buvo apsaugoti, nes elektros energijos tiekimas buvo tiesiog nutrauktas, siekiant išvengti galimos žalos padarymo (kaip minėta, pretenzijų dėl žalos atlyginimo iš kitų vartotojų nebuvo gauta). Anot atsakovės, ieškinys pagrįstas tik prielaidomis, nes byloje nėra nei vieno tiesioginio atsakovės veiksmo (neveikimo) neteisėtumo įrodymo, todėl negalima konstatuoti ir priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos.

3516.

36Taigi, atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, nors būtent jai tenka tokia pareiga.

3717.

38Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Pakartotinai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, patvirtinančių dėl kokių priežasčių sugedo katilas; ieškovė remiasi tik prielaidomis. Pažymėjo, kad vien elektros energijos laikinas nutrūkimas nelemia elektros prietaisų gedimo; tai patvirtina ir tai, jog nei draudėjas, nei kiti vartotojai nereiškė pretenzijų dėl kitų elektros prietaisų gedimo po minėto elektros nutrūkimo. Paaiškino, kad atsakovės dispečeris nurodė priežastį, dėl ko buvo nutrauktas elektros tiekimas, o darbuotojai, nuvykę į vietą, užfiksavo gedimo priežastį, t. y. dėl perkūnijos. Pabrėžė, kad liudytojas iš esmės taip pat patvirtino, jog tą dieną buvo perkūnija.

3918.

40Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad praeitų metų vasarą (tikslios datos negalėjo nurodyti) gavo SMS žinutę iš atsakovės, jog jam priklausančiame kotedže ( - ) nutrūko elektros energijos tiekimas. Paaiškino, kad tą pačią dieną arba kitą iš ryto nuvažiavo į kotedžą ir nustatė, jog neveikia dujinis katilas. Nurodė, kad kreipėsi tiek į draudimą (ieškovę), tiek bendrovę, remontuojančią katilus, kurios darbuotojai nustatė, jog katilo negalima suremontuoti; tikslios sugedimo priežasties nepasakė. Liudytojas teigė, kad tą dieną, kai gavo SMS žinutę iš atsakovės, galimai griaudėjo; jis tuo metu buvo maždaug 20 kilometrų nuo minėto kotedžo. Aiškino, kad katilas buvo prižiūrimas, kasmet daromi jo aptarnavimai/išvalymai; katilas buvo pirktas prieš maždaug penkerius metus. Pažymėjo, kad tai buvo ne pirmas kartas, kai minėtame kotedže dingdavo elektra, tačiau iki tol jokie prietaisai nebuvo sugedę.

41III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

4219.

43Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. liepos 23 d. E. K. su ADB „Gjensidige“ sudarė gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. GJELT 2726143), pagal kurią ieškovė apdraudė draudėjui priklausantį turtą, esantį ( - ).

4420.

45Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2018 m. liepos 28 d. nuo 15:19 val. iki 16.10 val. buvo nutrūkęs elektros tiekimas, be kita ko, į objektą, esantį ( - ).

4621.

47Atsakovės vidinėje informacinėje sistemoje, kurios išrašas pateiktas į bylą, nurodyta, kad perkūnijos metu atsijungė LJ L-TR55 (transformatorinės pastotė).

4822.

49Ieškovė pateikė į bylą išrašą iš internetinio puslapio, kuriame įvedus duomenis apie žaibą ( - ) nuo 2018 m. liepos 28 d. iki 29 d., nurodoma, jog duomenų nerasta.

5023.

51UAB „Vilpra“ 2018 m. liepos 28 d. apžiūros akte nurodyta, kad bendrovė 2018 m. liepos 28 d. gavo E. K., gyv. ( - ), pranešimą, jog dujinis katilas neruošia vandens. Šiuo aktu nustatyta, kad neveikia pagrindinė dujinio katilo plokštė (dėl ko katilas nepersijungia į karšto vandens ruošimo funkciją), todėl buvo pasiūlyta dujinį katilą pakeisti nauju.

5224.

53Byloje pateikta UAB „Vilpra“ 2018 m. liepos 28 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui 2 001,45 Eur sumai (dėl dujinio katilo keitimo).

5425.

552019 m. gegužės 24 d. draudimo išmokos apskaičiavimo išvadoje (žalos bylos Nr. clt1737918) nurodyta, kad draudimo išmokos dydis sudaro 2 001,45 Eur; išmokos galutinė suma, sumažinus 30 Eur iškaita – 1 971,45 Eur (už dujinio katilo keitimą). Nustatyta, kad draudėjui E. K. 2018 m. spalio 4 d. buvo išmokėta 1 971,45 Eur suma.

5626.

57Ieškovė kreipėsi į atsakovę su 2018 m. lapkričio 9 d. pretenzija dėl 1 971,45 Eur sumos, kuri atsirado dėl 2018 m. liepos 28 d. elektros energijos tiekimo sutrikimo, kuris sąlygojo nurodyto katilo gedimą. Ieškinys netenkintinas.

58IV. Teismo argumentai ir motyvai

59Dėl elektros energijos tiekėjo atsakomybės

6027.

61CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

6228.

63Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas nurodytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).

6429.

65Remiantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tai specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis, kai skolininkas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).

6630.

67AB „Energijos skirstymo operatorius“ veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir remiantis šiuo straipsniu toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančius veiksnius, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

6831.

69Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudiminio įvykio kilimo priežasties. Sutiktina, kad šiuo atveju atsakovės atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.270 straipsnis), tačiau atsakovei neigiant ieškovės nurodomą priežastį, t. y. kad draudėjo prietaisas – dujinis katilas, sugedo dėl elektros tinkluose įvykusio gedimo ir elektros energijos nutrūkimo, taip pat neigiant bet kokį savo sutarties ir/ar teisės aktų nustatytų pareigų pažeidimą, taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir būtent ieškovei teko pareiga įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų.

7032.

71Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus įvardija kaip žalos padarymą ieškovės draudėjui, kaip kad nurodoma ir aukščiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje. Kita vertus, ieškovė iš esmės nenurodė (ir neįrodinėjo) jokių kitų atsakovės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), nenurodė jokių konkrečių atsakovės neatliktų pareigų (neteisėto neveikimo), o jos atsakomybę grindė vien ta aplinkybe, kad ieškovės draudėjui buvo padaryta žala tuo metu, kai buvo nutrūkęs elektros gedimas.

7233.

73Sprendžiant ginčus dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, dėl kilusios žalos atlyginimo taikytini specialieji elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojantys teisės aktai – Elektros energetikos įstatymas, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, taip pat energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos.

7434.

75Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 1 punkte nustatyta šių taisyklių paskirtis – reglamentuoti elektros energijos vartotojų santykius su elektros energijos tiekėjais (toliau – tiekėjas), tinklų operatoriais (toliau – operatorius); taisyklėmis siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją, aprūpinimo elektros energija patikimumą ir saugumą, atsiskaitymą laiku už suvartotą elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas (Taisyklių 4 punktas). Taisyklių 2 punktas nustato, kad jos yra privalomos operatoriams, tiekėjams, elektros energijos vartotojams, elektros energiją gaminantiems vartotojams ir subabonentams. Sutarčių sudarymo bendrąsias nuostatas bei principus nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, inter alia CK 6 knygos XXIII skyriaus septinto skirsnio „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ nuostatos, tačiau pastebėtina, jog konkrečiai teisinius santykius, kylančius iš elektros energijos tiekimo, reglamentuoja Elektros energetikos įstatymas. Elektros energetikos įstatymo 20 straipsnio, įtvirtinančio skirstomųjų tinklų operatoriaus teises, 2 punktas nustato, kad skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę gavus sutikimą patekti į gamintojų, vartotojų teritorijas ir (ar) patalpas, įrengti, prižiūrėti ar keisti elektros energijos apskaitos prietaisus ar nustatyti jų rodmenis. Siekiant išsiaiškinti šios įstatyme įtvirtintos skirstomųjų tinklų operatoriaus teisės prigimtį, būtina sistemiškai įvertinti ir kitas šio įstatymo nuostatas. Elektros energetikos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, jog skirstomųjų tinklų operatorius yra atsakingas už jam priklausančius skirstomuosius tinklus nuo perdavimo tinklų prijungimo taško iki vartotojų ar gamintojų įrenginių prijungimo taško bei už jų saugumą, patikimumą, eksploatavimą, priežiūrą, valdymą bei plėtojimą pagal skirstomųjų tinklų naudotojų poreikius. Šio įstatymo 21 straipsnis nustato skirstomųjų tinklų operatoriaus pareigas, inter alia organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti jam priklausančiais skirstomaisiais tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius (21 straipsnio 4 punktas).

7635.

77Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė tinkamai prižiūrėjo jai priklausančių elektros energijos tinklus ir atitinkamai transformatorinės pastotę, buvo įrengusi papildomas įvairias apsaugas nuo įtampos svyravimų ir pan., t. y. ieškovė šios aplinkybės net neginčijo. Tai paneigiančių aplinkybių teismas taip pat nenustatė – atsakovė pateikė duomenis apie atliktas periodines apžiūras, kitų darbų, susijusių su minėto tinklo dalies, atlikimu ir pan. Pažymėtina, kad atsakovė neįsipareigojo teikti vartotojui elektros energiją nenutrūkstamai. Byloje nustatyta, kad po to, kai elektros energijos tiekimas nutrūko, jis buvo atkurtas trumpiau nei per valandą, kai tuo tarpu atsakovė turėjo pareigą jį atkurti per 24 valandas.

7836.

79Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas pažymi, kad ieškinys yra pagrįstas prielaidomis, byloje nėra nė vieno tiesioginio atsakovės veiksmų (neveikimo) neteisėtumo įrodymo, todėl daro išvadą, kad nė vieno iš atsakovės neteisėto neveikimo ieškovė neįrodė. Kita vertus, kaip minėta, neteisėtus veiksmus konstatuoti šiuo atveju užtenka tik nustatyti žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiais šaltiniais, todėl teismas vertina ir kitas būtinas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, be kita ko, priežastinį ryšį.

8037.

81Teismas pažymi, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių minėto dujinio katilo sugedimo priežastį, t. y. ieškovė neįrodė, jog katilas sugedo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų/neveikimo (a bendrai dėl didesnio pavojaus šaltinio – elektros energijos tiekimo), apsiribodama tik savo deklaratyviais teiginiais, jog labiausiai tikėtina, kad katilas sugedo būtent dėl nutrūkusio elektros energijos tiekimo.

8238.

83Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.

8439.

85Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

8640.

87Viena vertus, kaip minėta, nėra jokių įrodymų, kad minėtas katilas sugedo būtent dėl elektros energijos nutrūkimo (UAB „Vilpra“ apžiūros akte tik nustatyta, jog neveikia pagrindinė valdymo plokštė, nenurodant tikslios sugedimo priežasties; tą iš esmė patvirtino ir liudytojas teismo posėdžio metu); kita vertus, byloje taip pat neįrodyta (ir ieškovė neįrodinėjo), jog nurodytam katilui buvo būtinas pastovus elektros energijos tiekimas. Be to, byloje neįrodyta (ir ieškovė to neįrodinėjo), kad dėl nutrūkusio elektros energijos tiekimo buvo atsiradusių elektros viršįtampių, t. y. elektros energijos galios svyravimų, dėl kurių elektros prietaisas galėjo sugęsti. Taigi, ieškovės argumentai, susiję su priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos, nustatymo, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Teismas iš esmės pritaria atsakovės pozicijai, kad elektros tinklų gedimas ir elektros energijos tiekimo nutrūkimas savaime neįrodo/nesąlygoja draudėjo elektros prietaiso (katilo) gedimo. Teismo vertinimu, atsakovės paminėta aplinkybė, jog nėra duomenų, kad kiti vartotojai (ar draudėjo kiti elektros prietaisai) būtų nukentėję dėl nurodyto elektros energijos tiekimo nutrūkimo, taip pat iš dalies patvirtina teismo išvados dėl priežastinio ryšio nebuvimo teisingumą.

8841.

89Be to, kaip minėta, atsakovė įrodinėjo, kad elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas dėl perkūnijos poveikio; šią aplinkybę nustatė jos darbuotojai (dispečeris tai nurodė atsakovės vidinėje informacinėje sistemoje). Teismas pažymi, kad liudytojas teismo posėdžio iš esmės patvirtino, jog įvykio dieną galimai griaudėjo. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovė įrodė aplinkybę, jog elektros energijos nutrūkimas (gedimas elektros energijos tinkle), labiausiai tikėtina, įvyko dėl perkūnijos poveikio, dėl ko suveikė atsakovės elektros tinkle įrengtos apsaugos, kurios atjungė elektros tiekimą, be kita ko, ir į draudėjo turtą. Viena vertus, ieškovė nesutikimą su aplinkybe, kad įvykio dieną žaibavo, įrodinėjo į bylą pateiktu internetinio tinklapio išrašu; kita vertus, teismas kritiškai vertina minėtą įrodymą, nes teismui (tiek ir atsakovei) nepavyko surasti ieškovės nurodyto internetinio puslapio ir tokių jame pateiktų duomenų (ieškovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti iš kur buvo gautas minėtas išrašas). Net jeigu nurodyta informacija ir pasitvirtintų, ieškovė ieškojo duomenų tik apie buvusius žaibus įvykio dieną, tačiau, kaip minėta, atsakovė įrodinėjo, jog elektros energijos tiekimas buvo nutrūkęs dėl perkūnijos (perkūniją vertinant bendrai kaip žaibo ir griaustinio buvimą) poveikio. Be to, ieškovė, siekdama nuginčyti atsakovės nurodytas aplinkybes dėl gedimo priežasties, turėjo, pavyzdžiui, kreiptis į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą dėl nurodytų duomenų pateikimo/gavimo (tačiau jie nebuvo pateikti); tokių duomenų ieškovė neprašė išreikalauti ir teismo.

9042.

91Pažymėtina ir tai, kad Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-382, 152.1 punkte nustatyta, kad operatorius (šiuo atveju atsakovė) neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl gamtos reiškinių (potvynio, perkūnijos, apšalo, šlapdribos, audros, škvalo, ižo ar pan.) ir gaisro atvejais.

9243.

93Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, t. y. priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų, todėl ieškovės ieškinys netenkintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

9444.

95Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

9645.

97CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

9846.

99Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos. Atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė nei prašymo, nei įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jos jai taip pat neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

10047.

101Byloje iš viso patirta 3,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).

102Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

Nutarė

103ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinio atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl išmokėtų sumų priteisimo netenkinti.

104Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, 3,52 Eur (tris eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

105Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, sekretoriaujant... 2. Teismas... 3. I. Bylos esmė... 4. 1.... 5. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB)... 6. II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai... 7. 2.... 8. Ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame... 9. 3.... 10. Ieškovė ieškinyje ir dublike, rašytiniuose paaiškinimuose, taip pat jos... 11. 4.... 12. Anot ieškovės, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)... 13. 5.... 14. Ieškovė pabrėžia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog gedimą... 15. 6.... 16. Ieškovė nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės atsakomybę... 17. 7.... 18. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį... 19. 8.... 20. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškinį,... 21. 9.... 22. Atsakovė nurodo, kad elektros energija į draudėjo E. K. turtą, esantį ( -... 23. 10.... 24. Atsakovė aiškina, kad 2018 m. lapkričio 16 d. elektroniniu paštu atsakydama... 25. 11.... 26. Atsakovė pažymi, kad avariniai gedimai skirstomojo tinklo įrenginiuose gali... 27. 12.... 28. Atsakovė nurodo, kad ginčo atveju gedimas tinkle įvyko dėl 2018 m. liepos... 29. 13.... 30. Atsakovė pabrėžia, kad įvykus gedimui tinkle, atsakovė tinkamai įvykdė... 31. 14.... 32. Atsakovė pažymi, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB)... 33. 15.... 34. Atsakovė aiškina, kad aplinkybė, jog dėl atsakovės valdomuose elektros... 35. 16.... 36. Taigi, atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų... 37. 17.... 38. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jo... 39. 18.... 40. Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad praeitų metų vasarą... 41. III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės... 42. 19.... 43. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta,... 44. 20.... 45. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2018 m. liepos 28 d. nuo 15:19 val. iki 16.10... 46. 21.... 47. Atsakovės vidinėje informacinėje sistemoje, kurios išrašas pateiktas į... 48. 22.... 49. Ieškovė pateikė į bylą išrašą iš internetinio puslapio, kuriame... 50. 23.... 51. UAB „Vilpra“ 2018 m. liepos 28 d. apžiūros akte nurodyta, kad bendrovė... 52. 24.... 53. Byloje pateikta UAB „Vilpra“ 2018 m. liepos 28 d. sąskaita išankstiniam... 54. 25.... 55. 2019 m. gegužės 24 d. draudimo išmokos apskaičiavimo išvadoje (žalos... 56. 26.... 57. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su 2018 m. lapkričio 9 d. pretenzija dėl 1... 58. IV. Teismo argumentai ir motyvai... 59. Dėl elektros energijos tiekėjo atsakomybės... 60. 27.... 61. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo... 62. 28.... 63. Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė,... 64. 29.... 65. Remiantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio... 66. 30.... 67. AB „Energijos skirstymo operatorius“ veikla, kaip asmens tiekiančio... 68. 31.... 69. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudiminio įvykio kilimo... 70. 32.... 71. Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus įvardija kaip žalos padarymą... 72. 33.... 73. Sprendžiant ginčus dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, dėl... 74. 34.... 75. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos... 76. 35.... 77. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė tinkamai... 78. 36.... 79. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas pažymi, kad ieškinys... 80. 37.... 81. Teismas pažymi, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių... 82. 38.... 83. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi... 84. 39.... 85. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais... 86. 40.... 87. Viena vertus, kaip minėta, nėra jokių įrodymų, kad minėtas katilas sugedo... 88. 41.... 89. Be to, kaip minėta, atsakovė įrodinėjo, kad elektros energijos tiekimas... 90. 42.... 91. Pažymėtina ir tai, kad Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių,... 92. 43.... 93. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas... 94. 44.... 95. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes,... 96. 45.... 97. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 98. 46.... 99. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi... 100. 47.... 101. Byloje iš viso patirta 3,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 102. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 103. ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinio atsakovei... 104. Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės... 105. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...