Byla 2-1271/2011
Dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo tenkintas iš dalies, individualios įmonės R. M. prekybos namai „Tuktukas“ bankroto byloje Nr. B2-1171-230/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarties, kuria prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo tenkintas iš dalies, individualios įmonės R. M. prekybos namai „Tuktukas“ bankroto byloje Nr. B2-1171-230/2011.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėjas R. M. prašė pripažinti BIĮ R. M. prekybos namų „Tuktukas“ 130 893,82 Lt dydžio mokesčių ir nuo jų paskaičiuotų 112 055,23 Lt delspinigių nepriemoką pasibaigusia, nustatyti BIĮ R. M. prekybos namų „Tuktukas“ 2 996,71 Lt prievolės dydį Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (AVMI). Nurodė, kad teismas 2004 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtino Marijampolės AVMI 246 356,43 Lt finansinį reikalavimą (133 415,82 Lt mokesčių, 112 940,61 Lt delspinigių), o 2004 m. lapkričio 16 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti bei dar kartą patvirtino nurodytą reikalavimą. Teismas 2005 m. liepos 11 d. nutartimi vietoje Marijampolės AVMI kreditoriumi įtraukė AB Turto banką. 2007 m. vasario 2 d. R. M., būdamas bendraatsakoviu, kreipėsi į teismą su prašymu patikslinti kreditorių finansinius reikalavimus dėl suėjusio 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino. Teismas 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi R. M. prašymo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. liepos 5 d. nutartimi padarė išvadą, kad iki 2001 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. IX-394 įsigaliojimo apskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių išieškojimo senaties terminai turi būti skaičiuojami nuo įstatymo, įtvirtinusio 5 metų priverstinio išieškojimo senaties institutą, įsigaliojimo, t.y. nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Tačiau tai, pareiškėjo manymu paneigia su pareiškimu pateikiami rašytiniai įrodymai. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimas buvo privalomas Marijampolės AVMI, kuri turėjo perskaičiuoti delspinigius, paskaičiuotus nuo nesumokėtų mokesčių pagal finansų ministro įgaliojimus, tačiau neperskaičiavo. R. M. 2008 m. vasario 29 d. raštu kreipėsi į Marijampolės AVMI dėl mokestinės nepriemokos, įvertinus senaties terminą, ir delspinigių, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, perskaičiavimo. Tačiau Marijampolės AVMI 2008 m. balandžio 3 d. raštu nurodė, kad IĮ R. M. prekybos namų „Tuktukas“ mokestinei nepriemokai ir nuo jos paskaičiuotiems delspinigiams priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2001 m. rugsėjo 1 d., o išieškojimo procedūros buvo pradėtos nepasibaigus senaties terminui. Marijampolės AVMI 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. (15.1-15)-T5-24 perskaičiavo tik 27 854,35 Lt iš paskaičiuotų 112 940,61 Lt delspinigių. VMI 2008 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 68-136 patvirtino Marijampolės AVMI 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą. Teismas 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-393-173/2009 atmetė R. M. skundą dėl VMI 2008 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 68-136, o Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 26 d. nutartimi paliko šį teismo sprendimą nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2010 Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį panaikino ir pareiškimą paliko nenagrinėtą. Pareiškėjo įsitikinimu, jo pateikti įrodymai patvirtina, kad kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu Marijampolės AVMI dėl suėjusio mokestinės nepriemokos senaties termino yra priėmusi sprendimus dėl mokestinės prievolės pripažinimo beviltiška ir pasibaigusia, skaičiuojant išieškojimo senaties terminą nuo teisės išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Iki bankroto bylos iškėlimo IĮ R. M. prekybos namams „Tuktukas“ įsiteisėjimo dienos mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas nebuvo vykdomas, nes 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 50 įmonės 246 334,51 Lt mokestinė nepriemoka pripažinta beviltiška. Pakartotinai inicijuoti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą, gauti prievolės įvykdymą įmonės bankroto procedūroje galima tik tuo atveju, jei nėra pasibaigęs mokestinės nepriemokos 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Apskaičiuoti, bet nesumokėti mokesčiai, kuriems nuo teisės priverstinai išieškoti atsiradimo dienos suėjęs 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas, turi būti pripažinti pasibaigusiais ir nurašyti. Marijampolės AVMI privalėjo taikyti nuo 2004 m. gegužės 1 d. iš dalies pakeistą delspinigių skaičiavimo tvarkos reglamentavimą. Prieš perskaičiuojant delspinigius, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nuostatas, būtina nustatyti, ar bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną nebuvo pasibaigęs 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Marijampolės AVMI sprendime Nr. (15.1-15)-T5-24 turėjo patvirtinti tik 474,71 Lt perskaičiuotų delspinigių – nuo deklaruotų (375 Lt) ir patikrinimo metu paskaičiuotų mokesčių (2 119 Lt) bei baudos (28 Lt). Dėl to tik 2 996,71 Lt (375 Lt pelno mokesčio, patikrinimo metu papildomai paskaičiuoti mokesčiai 2 119 Lt, bauda 28 Lt ir perskaičiuoti 474,71 Lt delspinigiai) mokestinei nepriemokai nėra suėjęs 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą patenkino iš dalies - patikslino AB Turto banko reikalavimą ir jį sumažinęs patvirtino 200 017,70 Lt suma. Teismas netenkino likusios pareiškimo dalies. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino taikymo Marijampolės AVMI reikalavimui bankroto bylos nagrinėjimo eigoje jau buvo svarstytas ne kartą. Tą patvirtina pareiškėjo 2005 m. birželio 10 d. prašymas administratoriui peržiūrėti Marijampolės AVMI finansinį reikalavimą dėl MAĮ Nr. IX-2112, įsigaliojusio nuo 2005 m. gegužės 1 d., 107 straipsnio 1 dalyje numatyto priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino. Dėl pareiškėjo pateikto prašymo bankroto administratorius kreipėsi į Marijampolės AVMI, kuri atsisakė prašymą patenkinti, nurodydama, kad 5 metų senaties terminas netaikytinas, kadangi nuo 2001 m. rugsėjo 1 d., kai buvo nustatytas mokesčio išieškojimo senaties terminas, iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo praėję 5 metai, o įstatymas atgal negalioja. Administratoriaus prašymas teismui patikslinti Marijampolės AVMI reikalavimą teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi buvo netenkintas, kadangi teismas nusprendė, kad ĮBĮ nenumato galimybės peržiūrėti patvirtintą reikalavimą. Be to, R. M. 2007 m. vasario 12 d. bankroto byloje buvo pateikęs prašymą patikslinti kreditorių reikalavimus, tarp jų ir Marijampolės AVMI reikalavimą dėl to paties jau nurodyto senaties termino taikymo pagal MAĮ nuostatas. Teismo 2006 m. spalio 3 d. nutartimi R. M. prašymas patikslinti kreditorių reikalavimus nurodytu pagrindu buvo atmestas, įvertinus ir nurodytą 5 metų senaties taikymą. R. M. atskirasis skundas dėl šios nutarties Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartimi taip pat buvo atmestas, nutartyje pasisakant ir dėl MAĮ numatyto 5 metų senaties termino taikymo. Pareiškėjo prašymas patikslinti Marijampolės AVMI reikalavimą dėl MAĮ numatyto mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino taikymo reiškiamas pakartotinai ir yra nenagrinėtinas. Dėl nurodyto senaties termino taikymo pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-129/2010. Pareiškėjas, reikšdamas pakartotinį prašymą, nurodė, jog jis grindžiamas naujais įrodymais, kurie, jo nuomone, patvirtina, kad priverstinio išieškojimo 5 metų senaties terminas buvo taikomas kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu mokesčių administratoriui priimant sprendimus pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška dėl pasibaigusio nurodyto senaties termino. Teismas nurodė, kad pateikti įrodymai nesudaro pagrindo peržiūrėti Marijampolės AVMI reikalavimo pagrįstumo priverstinio išieškojimo 5 metų senaties taikymo pagrindu, kadangi tai lemia įstatymo nuostatų dėl nurodyto senaties termino pradžios aiškinimas, dėl ko teismų jau yra pasisakyta. Kadangi pateikti įrodymai liečia kitą mokesčių mokėtoją, neišnagrinėjus aplinkybių, susijusių su nurodytos informacijos pateikimu ir sprendimų priėmimu, nėra galimybės vertinti šių įrodymų, kaip patvirtinančių kitokį priverstinio išieškojimo senaties termino taikymą.

6Teismas taip pat nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu nutarė pripažinti, kad MAĮ 39 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija; Žin., 2001, Nr. 62-2211) 3 dalis ta apimtimi, kuria buvo įtvirtinti finansų ministro įgaliojimai vien savo nuožiūra, bet neviršijant nustatytos 10 punktų ribos, spręsti, kiek punktų padidinti šioje dalyje nurodytą palūkanų normą, prieštaravo Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Marijampolės AVMI yra priėmusi 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. (15.1-15)-T5-24, kuriuo patvirtino nustatytą atlikus perskaičiavimą dėl priimto Konstitucinio Teismo nutarimo pagal 2000 m. vasario 4 d. patikrinimą sumažintų delspinigių dydį - 13 840,43 Lt. Buvo perskaičiuoti delspinigiai ir nuo įmonės deklaruojamų mokesčių, o įvertinus nurodyto patikrinimo metu perskaičiuotus delspinigius nustatytas bendras perskaičiuotų delspinigių dydis, kurį sudaro 56 001,62 Lt, sumažinant delspinigius bendra 56 938,99 Lt suma. Tą pripažino Marijampolės AVMI. Administratorius taip pat sutiko, kad būtų sumažintas Marijampolės AVMI reikalavimas dėl delspinigių dalies iki perskaičiuoto dydžio, todėl Marijampolės AVMI reikalavimo dydis patikslintas atsižvelgiant į atliktą delspinigių perskaičiavimą, t.y. sumažinant reikalavimą sumažinta delspinigių suma – 59 938,99 Lt. Tokiu būdu tvirtintas patikslintas 200 017,70 Lt dydžio reikalavimas (259 956,69 Lt – 59 938,99 Lt). Kadangi reikalavimą perėmė AB Turto bankas, tikslintas būtent šio kreditoriaus reikalavimas.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7Pareiškėjas R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarties dalį dėl pripažinimo BIĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“ 130 893,82 Lt dydžio mokesčių ir nuo jų priskaičiuotų 112 055,23 Lt delspinigių nepriemoką pasibaigusia, nustatyti BIĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“ 2 996,71 Lt prievolės dydį Marijampolės AVMI. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismo motyvas, kad dėl priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino taikymo klausimas buvo ne kartą svarstytas, yra nepagrįstas. Teismas nepagrįstai manė, kad pateikti nauji įrodymai nesudaro pagrindo peržiūrėti Marijampolės AVMI reikalavimo pagrįstumą priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino pagrindu. Tokios išvados padarytos neįvertinus visų aplinkybių bei naujai pateiktų įrodymų. MAĮ 107 straipsnio 4 dalis yra imperatyvi norma, nustatantį absoliutų draudimą mokesčių administratoriui imtis išieškojimo veiksmų, pasibaigus 5 metų senaties terminui.
  2. Kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu Marijampolės AVMI dėl suėjusio mokestinės nepriemokos senaties termino yra priėmusi sprendimus dėl mokestinės prievolės pripažinimo beviltiška ir pasibaigusia, skaičiuojant išieškojimo senaties terminą nuo teisės išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Todėl BIĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“ turi būti pritaikytas 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas ir dėl to perskaičiuoti delspinigiai už mokestinę nepriemoką, kuriai nesuėjęs 5 metų priverstinio išieškojimo terminas.
  3. Aiškinant 2001 m. MAĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatą teigtina, jog negalimas retroaktyvus jos taikymas, todėl ji gali būti taikoma ir mokestinių nepriemokų, atsiradusių iki 2001 m., išieškojimui, mokestinės nepriemokos senaties terminą pradedant skaičiuoti nuo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo teisės atsiradimo dienos. Pripažįstant iki 2001 m. galiojusių normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, netobulumą, negalima drausti tobulesnio teisinio reguliavimo taikyti netobulumo padariniams ištaisyti. Priešingu atveju mokesčių mokėtojai atsidurs nelygiavertėje padėtyje. Pareiškėjas tinkamai aiškino 5 metų mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo skaičiavimo tvarką. Senaties terminas baigėsi 2006 m. rugsėjo 1 d., todėl pasibaigus mokestinei prievolei kreditorinis mokesčių administratoriaus reikalavimas bankroto byloje neturi būti tenkinamas. Pasibaigus mokesčio senaties terminui, priverstinis nesumokėtos mokestinės prievolės išieškojimas nebegali būti vykdomas. Tokiu atveju kartu nurašomos ir su mokestine nepriemoka susijusios nesumokėtų baudų ir priskaičiuotų delspinigių sumos.
  4. Pakartotinai inicijuoti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą, gauti prievolės įvykdymą įmonės bankroto procedūroje galima tik tuo atveju, jeigu nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo dienos duomenimis nebuvo pasibaigęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Teismas šių aplinkybių nevertino. Apskaičiuoti, bet nesumokėti mokesčiai, kuriems nuo teisės priverstinai išieškoti atsiradimo dienos suėjęs 5 metų priverstinio ieškojimo senaties terminas, turi būti pripažinti pasibaigusiais ir nurašyti, kaip tai buvo daroma kitiems mokesčių mokėtojams.
  5. Taikytina Konstitucinio Teismo praktika, kuri suformuota 2004 m. kovo 16 d., balandžio 21 d., liepos 15 d., gruodžio 1 d. nutarimuose. MAĮ 107 straipsnio nuostatos panaikina mokesčių mokėtojo atsakomybę. Mokestinės priemokos apskaičiavimo, sumokėjimo ar priverstinio išieškojimo santykiai atitinka administracinių teisinių santykių sąvoką. Teisės aktai, švelninantys ar panaikinantys mokesčio mokėtojo atsakomybę, laikomi turinčiais atgalinio veikimo galią, todėl remiantis paminėta Konstitucinio Teismo praktika, MAĮ 107 straipsnio 1 dalimi, šiuo atveju mokestinė nepriemoka turi būti pripažinta beviltiška. Teismas neatsižvelgė į tokias aplinkybes. 130 893,82 Lt mokesčių ir už juos priskaičiuotų delspinigių mokestinė nepriemoka, kuriai išieškoti jau yra suėjęs 5 metų ieškinio senaties terminas, turi būti pripažinta pasibaigusia. Pateikti įrodymai patvirtina, kad tik 2 996,71 Lt mokestinei nepriemokai nėra suėjęs 5 metų priverstinio išieškojimo terminas.
  6. MAĮ nenumato mokesčių mokėtojui teisės gauti informaciją apie kitus mokesčių mokėtojus. Pareiškėjui žinomas ne vienas atvejis, kai mokestinės nepriemokos laikotarpiu nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 1 d. VMI priiminėjo sprendimus kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu, pripažindama mokestines nepriemokas beviltiškomis dėl suėjusio 5 metų senaties termino. Teismas nesiaiškindamas tokių aplinkybių šiuo atveju nebuvo aktyvus.
  7. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad delspinigiai už laiku nesumokėtą mokesčių mokėtojo apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį pradedami skaičiuoti kitą dieną po atitinkamo mokesčio sumokėjimo pagal galiojančius teisės aktus pasibaigimo ir negali būti skaičiuojami ilgiau nei 180 dienų, kad baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos 21 punkte nurodyta, jog įsigaliojus naujam teisės aktui nustatomas trumpesnis delspinigių skaičiavimo terminas. Kadangi paskaičiuoti delspinigiai nesumokėti, teismas privalėjo pasisakyti dėl MAĮ iš dalies pakeisto delspinigių skaičiavimo tvarkos reglamentavimo. Perskaičiuojant delspinigius reikėjo taikyti nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio MAĮ pakeistą delspinigių skaičiavimo reglamentavimą. Teismas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad nuo 18 Lt papildomai paskaičiuoto fizinių asmenų (įmonių) mokesčio perskaičiuota 8,91 Lt delspinigių suma nurodyta neteisingai, kad nuo 2 028 Lt papildomai paskaičiuoto fizinių asmenų (įmonių) mokesčio AVMI perskaičiavo 331,54 Lt delspinigių iki akto surašymo dienos neteisingai, kad nuo paskaičiuotų 63 Lt atskaitymų į Kelių fondą delspinigių AVMI neperskaičiavo, kad paskaičiuoti 17 987,99 Lt delspinigiai pripažintini pasibaigusiais, nes jiems bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną buvo suėjęs 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas.

8Atsiliepime į pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą Marijampolės AVMI prašo teismo nutartį, ištaisius aritmetinę klaidą, palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad klausimas dėl priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino taikymo jau buvo nagrinėtas ne kartą. MAĮ 29 straipsnio 3 dalis, įtvirtinantį normą dėl mokesčio mokėjimo senaties termino, laikytina įsigaliojusia nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. ir negali būti taikoma atgal. Iš viso perskaičiavus buvo nustatyta 56 001,62 Lt delspinigių, įtrauktų į kreditoriaus reikalavimą, mokestinė nepriemoka, sumažinus 56 938,99 Lt buvusią delspinigių sumą. Atliktas ne naujas delspinigių skaičiavimas, tačiau tik anksčiau nustatytos mokestinės nepriemokos, susidariusios bankroto bylos iškėlimo dieną, pakoregavimas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimo nuostatas. Teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tačiau nutartyje padaryta aritmetinė klaida, nustatant BIĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“ kreditorinio reikalavimo, perduoto AB Turto bankui po delspinigių perskaičiavimo, dydį. Patikslintas kreditorinis reikalavimas, kuris perduotas AB Turto bankui, turėjo būti 189 417,44 Lt (246 356,43 – 56 938,99).

9Atsiliepime į pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą AB Turto bankas prašo pareiškėjo skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad teismas jau yra pasisakęs dėl analogiškų reikalavimų. Šiuo atveju apeliacinis procesas pagal pateiktą skundą turi būti nutrauktas. Apelianto elgesys vertintinas, kaip piktnaudžiavimas teisėmis.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis, kuria pareiškėjo R. M. skundas patenkintas iš dalies bei patikslintas AB Turto banko reikalavimas, yra pagrįsta ir teisėta. Šios apeliacijos dalykas - klausimai, siejami su konkretaus kreditoriaus finansinio reikalavimo koregavimu (mažinimu).

12Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str. 1 d.).

13Atskirojo skundo bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad yra patvirtini BIĮ R. M. prekybos namų „Tuktukas“ kreditoriniai reikalavimai, tarp jų ir Marijampolės AVMI 246 356,43 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas. Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartimi buvo pakeistas kreditorius - vietoj kreditoriaus Marijampolės AVMI buvo įtrauktas AB Turto bankas su tokio paties dydžio kreditoriniu reikalavimu. Pareiškėjas R. M. prašė pripažinti BIĮ R. M. prekybos namų „Tuktukas“ 130 893,82 Lt dydžio mokesčių ir nuo jų paskaičiuotų 112 055,23 Lt delspinigių nepriemoką pasibaigusia, nustatyti BIĮ R. M. prekybos namų „Tuktukas“ 2 996,71 Lt prievolės dydį Marijampolės AVMI.

14Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimo anksčiau išnagrinėtose bylose

15Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad tie patys klausimai, kuriuos pareiškėjas kelia šioje byloje, jau buvo nagrinėti ir yra išspręsti ankstesniais teismų procesiniais sprendimais.

16Byloje, kuri buvo išspręsta Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu, pareiškėjas R. M. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti VMI 2008 m.birželio 2 d. sprendimą Nr. 68-136, Marijampolės AVMI 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. (15.1-15)-T5-24 dėl patikrinimo metu apskaičiuotų delspinigių perskaičiavimo ir sprendimą Nr. (15.4-15)-R3-1896 dėl informacijos pateikimo bei mokestinės prievolės pripažinimo pasibaigusia panaikinimo; 2) įpareigoti Marijampolės AVMI priimti naują sprendimą - mokestinę nepriemoką 130 893,82 Lt mokesčių ir nuo jų paskaičiuotų delspinigių 111 450,40 Lt sumai pripažinti pasibaigusia ir perskaičiuoti delspinigius nuo mokesčių, kuriems nesuėjęs 5 metų senaties terminas, bei nustatyti R. M. IĮ „Tuktukas“ finansinę prievolę Marijampolės AVMI 2 998,76 Lt sumai. Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu skundo netenkino. Teismas nesutiko su R. M. argumentais dėl senaties taikymo ir nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 7 d. nutartimis nustatyta, jog pareiškėjo įmonės nepriemokos priverstinio išieškojimo 5 metų terminas nėra pasibaigęs, todėl Marijampolės AVMI perskaičiuotų delspinigių suma yra pagrįsta.

17Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-728/2009 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą. Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliantas ginčija VMI ir AB Turto banko kreditorinių reikalavimų dydį ir prašo taikyti priverstinio išieškojimo senaties terminą. Kadangi priverstinio išieškojimo senaties terminai pradedami skaičiuoti nuo 2001 m. rugsėjo 1 d., o kreditorius priverstinio išieškojimo procedūras tebetęsia, todėl apelianto teiginiai dėl senaties termino praleidimo atmesti kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors apeliantas teigė, jog remiantis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis reikia taikyti priverstinio išieškojimo senatį, šioje byloje nėra naujai paaiškėjusių aplinkybių, tai nėra naujas delspinigių nustatymas, o tik anksčiau bankroto byloje nustatytos mokestinės nepriemokos perskaičiavimas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, todėl nėra pagrindo taikyti priverstinio išieškojimo senatį.

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2010 Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį panaikino ir pareiškimą paliko nenagrinėtą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nustatyti pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai, įtvirtinti CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad 2001 m. birželio 29 d. buvo priimtas MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-394, kuriuo buvo pakeista MAĮ 29 straipsnio 3 dalis, nustatant, kad mokesčio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Ši taisyklė taikoma ir priskaičiuotiems delspinigiams, baudoms, palūkanoms pagal mokestinės paskolos sutartis, o mokesčio išieškojimo senaties termino eigos sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kasatorius, nesutikdamas su bylą nagrinėjusių teismų sprendimais, teigė, kad MAĮ 29 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatytas 5 metų priverstinio mokesčio išieškojimo senaties terminas, turi būti taikoma ir toms mokesčių skoloms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo (2001 m. rugsėjo 1 d.), t. y. retroaktyviai, tačiau teisėjų konstatavo, kad tokia kasatoriaus pozicija prieštarauja materialinių įstatymų, t.y. tokių, kuriuose nustatomos, pakeičiamos ar panaikinamos asmenų teisės, galiojimo laiko atžvilgiu taisyklei, pagal kurią materialiniai įstatymai taikomi santykiams, buvusiems jų galiojimo metu, jeigu įstatymų leidėjo nenustatyta kitaip, jie galioja tik į ateitį. MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo, paskelbto ,,Valstybės žiniose” 2001 m. liepos 18 d., 41 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Jame nenustatyta išimčių dėl MAĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatos, įtvirtinančios mokesčio išieškojimo senaties terminą, įsigaliojimo. Nei pirmiau nurodytame MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatyme, nei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta šios nuostatos retroaktyvaus taikymo. Taigi MAĮ 29 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti materialinės teisės normą dėl mokesčio išieškojimo senaties termino, įsigaliojo ir gali būti taikoma materialiniams santykiams dėl mokesčių išieškojimo tik nuo 2001 rugsėjo 1 d. ir negali būti taikoma retroaktyviai. Kadangi iki 2001 m. rugsėjo 1 d. nebuvo įstatymo, nustatančio senaties terminą mokesčiams išieškoti, tai iki šios datos negalėjo prasidėti senaties termino eiga. Analogiškos priverstinio mokesčių išieškojimo senatį nustatančių įstatymų aiškinimo ir taikymo praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2003 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6–1229–03; 2008 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756- 875/2008; kt.).

19R. M. buvo inicijavęs ir kitą bylą, kurioje taip pat buvo pateikęs prašymą ir prašė patikslinti AB Turto banko finansinį reikalavimą bei dėl pasibaigusio priverstinio išieškojimo senaties termino jį sumažinti nuo 246 356,43 Lt iki 0 Lt, taip pat prašė patikslinti VSDFV Marijampolės skyriaus finansinį reikalavimą ir dėl pasibaigusio priverstinio išieškojimo senaties termino jį sumažinti nuo 154 172 Lt iki 0 Lt. Kauno apygardos teismas 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. M. prašymą patikslinti kreditorių reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-426/2007 Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Toje byloje apeliacinis teismas nurodė, kad mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. MAĮ 29 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti materialinės teisės normą dėl mokesčio išieškojimo senaties termino, laikytina įsigaliojusia nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. ir negali būti taikoma atgal. Iki 2001 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. IX-394 įsigaliojimo apskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių išieškojimo senaties terminai turi būti skaičiuojami nuo šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. nuo 2001 metų rugsėjo 1 dienos. Tokią praktiką dėl mokesčių priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas (administracinės bylos Nr. A15-976/2004, A15-771/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. birželio 2 d. nutartis byloje Nr. 2-269/2005, 2005 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 2-94/2005; 2007 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 2-5/2007). Marijampolės AVMI pradėta priverstinė mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra nenutrūko, bet iš vienos formos (turto arešto) perėjo į kitą, ĮBĮ nustatytą formą – finansinio reikalavimo pateikimą bankroto byloje. Kadangi priverstinio išieškojimo senaties terminai pradedami skaičiuoti nuo 2001 m. rugsėjo 1 d., o kreditorius priverstinio išieškojimo procedūras tebetęsia, teiginiai dėl senaties termino praleidimo atmesti kaip nepagrįsti.

20Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjo ginčijamas Marijampolės AVMI kreditorinis reikalavimas, kuris šiuo metu priklauso AB Turto bankui, dėl priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino įvertinimo teismuose buvo svarstytas jau ne kartą, pareiškėjo prašymas dėl šio reikalavimo yra reiškiamas pakartotinai, todėl nenagrinėtinas. Nors pareiškėjas minėtą pareiškimą dėl patvirtinto kreditorinio reikalavimo peržiūrėjimo grindė esą naujais įrodymais, tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su tais įrodymais, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, kad jie nesudaro pagrindo dar kartą peržiūrėti pareiškėjo ginčijamo Marijampolės AVMI kreditorinio reikalavimo, kuris šiuo metu priklauso AB Turto bankui. Pareiškėjo keliami klausimai dėl priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino taikymo yra siejami su teisės aktų nuostatų aiškinimu, o tokiu klausimu jau yra pasisakyta teismų procesiniuose sprendimuose. Taigi apelianto teiginiai, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad klausimas dėl priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino taikymo buvo jau ne kartą svarstytas, yra neteisingi, o juos paneigia aukščiau nurodytų teismų procesinių sprendimų turinys. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teikiami nauji apelianto įrodymai nesudaro pagrindo peržiūrėti Marijampolės AVMI reikalavimo pagrįstumą priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino pagrindu, o dėl apelianto nurodytų įstatymų nuostatų, kurios siejamos su draudimu mokesčių administratoriui imtis išieškojimo veiksmų, pasibaigus 5 metų senaties terminui, senaties termino eigos skaičiavimo, išsamiai yra pasisakyta minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose. Šiuo atveju vertinamos aplinkybės dėl Marijampolės AVMI reikalavimo būtent BIĮ Mačiulio prekybos namai „Tuktukas“ bankroto byloje, todėl apelianto argumentas, kad Marijampolės AVMI kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu dėl suėjusio mokestinės nepriemokos senaties termino yra priėmusi sprendimus dėl mokestinės prievolės pripažinimo beviltiška ir pasibaigusia, skaičiuojant išieškojimo senaties terminą nuo teisės išieškoti mokestį atsiradimo dienos, vertinant paminėtas procesinių sprendimų nuostatas, nepaneigia jau nustatytų aplinkybių.

21Nors nagrinėjama byla susijusi su bankroto teisiniais santykiais, o teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus, tačiau pačiam teismui negali būti perkeliama įrodinėjimo pareiga. Apelianto skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju teismas nebuvo aktyvus.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2010 yra pateikęs aiškinimą dėl MAĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatos, įtvirtinančios mokesčio išieškojimo senaties terminą, įsigaliojimo, retroaktyvaus veikimo, todėl apelianto vertinimai dėl retroaktyvaus teisės aktų taikymo laikytini neteisingais. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią – juo nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 d.). Taigi MAĮ 29 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti materialinės teisės normą dėl mokesčio išieškojimo senaties termino, įsigaliojo ir gali būti taikoma materialiniams santykiams dėl mokesčių išieškojimo tik nuo 2001 rugsėjo 1 d. ir negali būti taikoma retroaktyviai. Kadangi iki 2001 m. rugsėjo 1 d. nebuvo įstatymo, nustatančio senaties terminą mokesčiams išieškoti, tai iki šios datos negalėjo prasidėti senaties termino eiga. Kasacinis teismas savo nutartyje išdėstė taisykles dėl senaties termino taisyklių taikymo, o jas aiškinant negalima sutikti su apelianto argumentais, kad yra pasibaigęs senaties terminas dėl Marijampolės AVMI reikalavimo, o šio kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje esą neturi būti tenkinamas.

23Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo taikymo. Dėl padarytos aritmetinės klaidos

24Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu pripažino, kad MAĮ 39 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalis, ta apimtimi, kuria buvo įtvirtinti finansų ministro įgaliojimai vien savo nuožiūra, bet neviršijant nustatytos 10 punktų ribos, spręsti, kiek punktų padidinti šioje dalyje nurodytą palūkanų normą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

25Iš atskirojo skundo medžiagos matyti, kad Marijampolės AVMI yra priėmusi 2008 balandžio 3 d. sprendimą dėl patikrinimo metu apskaičiuotų delspinigių perskaičiavimo (b. l. 24-72), o perskaičiavus delspinigius nuo įmonės deklaruotų mokesčių teisingai nustatytas bendras delspinigių dydis, kuris siekia 56 001,62 Lt. Konstitucinis Teismas nėra pripažinęs, jog pats delspinigių nustatymas už laiku nesumokėtus mokesčius bei muitus prieštarauja Konstitucijai. Delspinigiai yra svarbi tinkamo mokestinių prievolių valstybei vykdymo užtikrinimo priemonė, juos numatė ir šiuo metu numato atitinkami mokesčių bei muitų administravimą reglamentuojantys įstatymai, todėl jie asmenims, netinkamai vykdantiems savo mokestines prievoles, turi būti skaičiuojami. Taigi, byloje nustatyta, kad delspinigiai buvo apskaičiuojami įvertinus Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Muitų tarifų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatas dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos prieštaravimo Konstitucijai.

26Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Skundžiamos nutarties turinys vertinant pareiškėjo skundo pagrindu nurodytas aplinkybes neleidžia sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurios siejamos su Marijampolės AVMI kreditorinio reikalavimo dydžiu, kuris šiuo metu priklauso AB Turto bankui. Šiuo atveju nurodyto kreditoriaus reikalavimas analizuotas visų pareiškėjo iškeltų aplinkybių įvertinimo kontekste, be to, jis buvo patikslintas.

27Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, sutinka su Marijampolės AVMI atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas aritmetinius veiksmus, suklydo. Dar kartą pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2004 m. liepos 5 d. nutartimi buvo patvirtintas 246 356,43 Lt dydžio Marijampolės AVMI kreditorinis reikalavimas. Jį sudarė 133 415,82 Lt mokesčių ir 112 940,61 Lt delspinigių sumos. Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartimi kreditorius Marijampolės AVMI pakeistas į kreditorių AB Turto banką. Perskaičiavus delspinigius pagal Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą buvo naujai nustatytas 56 001,62 Lt delspinigių dydis arba buvę delspinigiai sumažinti 56 938,99 Lt suma (112 940,61 – 56 938,99 Lt). Todėl patikslintas Marijampolės AVMI kreditorinis reikalavimas, kuris yra perduotas AB Turto bankui, šiuo metu sudaro 189 417,44 Lt sumą (56 001,62 Lt delspinigių ir 133 415,82 Lt mokesčių), o ne tą klaidingą sumą (200 017,70 Lt) kurią nurodė pirmosios instancijos teismas. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės aktų nuostatas ir iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, tačiau atlikdamas aritmetinius veiksmus padarė skaičiavimo klaidą, kuri taisytina. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas sprendimas ar nutartis negali būti naikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).

28Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui svarbias teisės normas, iš esmės teisingai nustatė faktines aplinkybes, tačiau nurodė netikslų kreditorinio reikalavimo dydį, nes padarė klaidą atlikdamas aritmetinius veiksmus, kurią šiuo atveju ištaiso apeliacinės instancijos teismas.

29Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės pakeisti arba panaikinti pagal skunde išdėstytus argumentus (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

31Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, tik ją patikslinti nurodant, kad akcinės bendrovės Turto banko patikslintas kreditorinis reikalavimas bankrutavusios individualios įmonės R. M. prekybos namai „Tuktukas“ bankroto byloje yra 189 417,44 Lt (vienas šimtas aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai keturi šimtai septyniolika litų ir 44 centai).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Pareiškėjas R. M. prašė pripažinti BIĮ R. M. prekybos namų... 5. Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjo... 6. Teismas taip pat nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 26 d.... 7. Pareiškėjas R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. vasario... 8. Atsiliepime į pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą Marijampolės AVMI prašo... 9. Atsiliepime į pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą AB Turto bankas prašo... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 11. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Kauno apygardos teismo 2011 m.... 12. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų... 13. Atskirojo skundo bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos „Liteko“... 14. Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimo anksčiau išnagrinėtose bylose... 15. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad tie patys... 16. Byloje, kuri buvo išspręsta Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 28 d.... 17. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje... 19. R. M. buvo inicijavęs ir kitą bylą, kurioje taip pat buvo pateikęs... 20. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais,... 21. Nors nagrinėjama byla susijusi su bankroto teisiniais santykiais, o teismas... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje... 23. Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo taikymo. Dėl padarytos aritmetinės klaidos... 24. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu pripažino, kad MAĮ 39... 25. Iš atskirojo skundo medžiagos matyti, kad Marijampolės AVMI yra priėmusi... 26. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti... 27. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, sutinka su Marijampolės AVMI... 28. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios... 29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjo... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį palikti iš esmės...