Byla 2-426/2007
Dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patikslinti kreditorių reikalavimus, R. M. prekybos namų „Tuktukas“ bankroto byloje Nr. B2-51-230/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bendraatsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patikslinti kreditorių reikalavimus, R. M. prekybos namų „Tuktukas“ bankroto byloje Nr. B2-51-230/2007.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 14 d. nutartimi atsakovui R. M. prekybos namams „Tuktukas“ buvo iškelta bankroto byla R. M. , kaip įmonės savininko, prašymu.

4Kauno apygardos teismas 2004 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtino Marijampolės apskrities VMI finansinį reikalavimą 246 356,43 Lt sumai ir VSDFV Marijampolės skyriaus finansinį reikalavimą 154 172 Lt sumai.

5Kauno apygardos teismas 2004 m. lapkričio 16 d. nutartimi R. M. prekybos namus „Tuktukas“ pripažino bankrutavusiais ir nutarė likviduoti dėl bankroto, tuo pačiu buvo patvirtinti minėti kreditorių reikalavimai.

6Pareiškėjas R. M. Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 27 d. nutartimi, kaip bankrutuojančios įmonės savininkas, buvo įtrauktas bendraatsakoviu ir įgijo visas jam įstatymo nustatytas atsakovo teises ir pareigas.

7Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartimi buvo pakeistas kreditorius ir vietoje Marijampolės apskrities VMI kreditoriumi buvo įtrauktas AB „Turto bankas“.

8Bendraatsakovas R. M. pateikė prašymą, kuriame prašė patikslinti AB „Turto bankas“ finansinį reikalavimą ir dėl pasibaigusio priverstino išieškojimo senaties termino jį sumažinti nuo 246 356,43 Lt iki 0 Lt, taip pat prašė patikslinti VSDFV Marijampolės skyriaus finansinį reikalavimą ir dėl pasibaigusio priverstinio išieškojimo senaties termino jį sumažinti nuo 154 172 Lt iki 0 Lt. Pareiškėjas teigė, jog turi teisę ginčyti kreditorių finansinius reikalavimus, nes bankroto bylos baigtis turi įtaką pareiškėjo ir jo šeimos turtiniams interesams, nes jis yra neribotos turtinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis, atsakantis visu savo turtu už juridinio asmens prievoles. Nurodė, jog byloje yra patvirtinti AB „Turto bankas“ ir VSDFV Marijampolės skyriaus finansiniai reikalavimai, kurių išieškojimui yra pasibaigę 5 metų senaties terminai mokesčių nepriemokų priverstiniam išieškojimui, nustatyti Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnyje (toliau tekste – MAĮ). Todėl mokesčių administratorius prarado teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką ir su ja susijusias sumas. Finansinio reikalavimo pareiškimas bankroto byloje yra priverstinio išieškojimo veiksmas draudžiamas MAĮ, todėl negali būti atliekamas. AB „Turto bankas“ finansinis reikalavimas atsirado iki 1999 m. vasario 3 d., o Marijampolės apskrities VMI sprendimu Nr. 25R ši nepriemoka buvo pripažinta beviltiška. 2002 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 11 buvo panaikintas sprendimas Nr. 25R, o 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 50 246 356,43 Lt mokestinė nepriemoka buvo pripažinta beviltiška. Pripažinus beviltiška nepriemoką išieškojimas iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo vykdomas, todėl MAĮ 108 straipsnio pagrindo nutraukiančio senaties terminą, nėra. VSDFV Marijampolės skyriaus finansinis reikalavimas taip pat susidarė iki 1999 m., todėl 2004 metais jau buvo pasibaigęs senaties terminas imtis priverstinio išieškojimo veiksmų. Kadangi reikalavimai pareikšti pasibaigus senaties terminui, todėl jie mažintini iki 0 Lt.

9Kauno apygardos teismas 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. M. prašymą patikslinti kreditorių reikalavimus. Teismas nutartyje nurodė, kad Marijampolės apskrities VMI ir VSDFV Marijampolės skyrius nustatė mokestinės nepriemokos dydį bankroto bylos iškėlimo dieną ir pareiškė finansinius reikalavimus. Kauno apygardos teismas 2004 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtino šių kreditorių reikalavimus: Marijampolės apskrities VMI – 246 356,43 Lt sumai ir VSDFV Marijampolės skyriaus – 154 172 Lt sumai. Kauno apygardos teismas 2004 m. lapkričio 16 d. nutartimi R. M. prekybos namus „Tuktukas“ pripažino bankrutavusiais ir nutarė likviduoti dėl bankroto, tuo pačiu buvo patvirtinti minėti kreditorių reikalavimai. Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartimi buvo pakeistas kreditorius ir vietoje Marijampolės apskrities VMI kreditoriumi buvo įtrauktas AB „Turto bankas“. Pareiškėjas R. M. Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 27 d. nutartimi, kaip bankrutuojančios įmonės savininkas, buvo įtrauktas bendraatsakoviu, todėl jis turi teisę kreiptis su prašymu patikslinti kreditorių reikalavimus. Kreditorių patikslinimai ir kreditorių finansinių reikalavimų ginčijimas yra galimas iki bankroto bylos pabaigos, jeigu bankroto byloje dalyvaujantis asmuo nurodo svarbias priežastis, dėl kurių negalėjo anksčiau paduoti prašymo dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo ar jų ginčijimo (ĮBĮ 10 str. 9 d., 26 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis numato tik administratoriaus ir kreditorių teisę skųsti nutartis, kuriomis patvirtinti kreditorių reikalavimai, tačiau tokia teise gali naudotis ir bankrutuojančios neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis – šiuo atveju individualios įmonės savininkas, nes jis už įmones prievoles atsako visu savo turtu. Individualios įmonės savininkas bankroto byloje dalyvauja kaip bendraatsakovis, todėl įgyja visas šalies procesines teises (CPK 42 straipsnis), kurios negali būti apribotos vien todėl, kad ĮBĮ atskirai nenumatyta jo teisė ginčyti ar prašyti patikslinti kreditorių reikalavimus. Bendraatsakovas R. M. bylos dalyviu tapo tik nuo 2006 m. balandžio 27 d. ir nuo šio momento įgijo realią galimybę ginčyti nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Teismas nustatė, jog R. M. , gindamas savo interesus, buvo aktyvus, todėl priežastys laikytinos svarbiomis ir prašymas, dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo, svarstytinas. Teismas nurodė, kad pirmą kartą senaties terminas buvo nustatytas tik 2001 m. birželio 26 d. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. IX-394, šio įstatymo 16 straipsniu buvo pakeista minėto įstatymo 29 straipsnio 3 dalis nurodant, kad mokesčio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Įstatymu nebuvo numatytas taikymas ankstesniems mokestiniams santykiams, todėl pakeitimus (t.y. nustatytą senaties terminą) buvo galima taikyti tik nuo jo įsigaliojimo (2001 rugsėjo 1 d.). Naujas MAĮ buvo priimtas 2004 m. balandžio 13 d. (įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d.), todėl bankroto bylos iškėlimo metu galiojo. Šio įstatymo 107 straipsnis taip pat numatė, kad senaties terminas yra 5 metai ir pradedamas skaičiuoti nuo teisės atsiradimo dienos, t.y. naujos redakcijos įstatymas tik patikslino senaties skaičiavimo tvarką bei nustatė senaties pasibaigimo pasekmes. Pagal susiformavusią teismų praktiką - nesumokėtų mokesčių išieškojimo senaties terminai turi būti skaičiuojami nuo įstatymo, pirmą kartą nustačiusio šį terminą, įsigaliojimo, t.y. šiuo atveju nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Teismas atmetė R. M. teiginius, jog vykstant bankroto procedūrai bet kuriame jos etape gali būti pritaikytas priverstinio išieškojimo terminas, teikdamas, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis „Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis“ negalima daryti išvados, kad bankroto proceso eigoje, suėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, mokesčių mokėtojas turėtų būti pripažintas neskolingu. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, kad kreditoriaus reikalavimas nustatomas bankroto bylos iškėlimo dienai. MAĮ 107 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Kreditoriaus finansinio reikalavimo pareiškimas bankroto byloje ir jo patvirtinimas yra priverstinė mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra, atitinkanti mokesčių administratoriaus sprendimą priverstinai išieškoti nepriemoką įstatymų nustatyta tvarka (MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 p.), todėl ji turi būti realizuota, nepaisant senaties termino pasibaigimo. Teismas analogiškais motyvais atmetė pareiškėjo prašymą patikslinti VSDFV finansinį reikalavimą dėl pasibaigusio nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties termino.

10Pareiškėjas R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:

  1. teismas nepagrįstai netaikė 5 metų priverstinio išieškojimo termino nustatyto MAĮ. Pagal MAĮ priverstinio išieškojimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės atsiradimo dienos ir turi būti taikomas, bet ne skaičiuojamas nuo įstatymo priėmimo dienos - 2001 m. rugsėjo 1 d. Priešingas normos aiškinimas ir taikymas prieštarauja teisėtų lūkesčių ir asmenų lygybės prieš įstatymą principui. Kad mokesčių mokėtojas galėtų pasinaudoti mokesčių išieškojimo senaties terminu, jis turi atitikti du kriterijus: turi būti suėję 5 metai nuo mokesčių administratoriaus teisės išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos (MAĮ 107 str. 1 d. ir 2 d.) ir mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra dar neturi būti pradėta (MAĮ 107 str. 5 d.). atsakovas šiuos kriterijus atitinka, tačiau teismas užkirto kelią bankrutuojančiai įmonei pasinaudoti įstatymo nustatyta galimybe;
  2. teismas nutartyje nurodė, jog pradėjus mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant, jog baigiasi senaties terminas. Tačiau teismas neatsižvelgė, kad beveik visam kreditorių finansiniam reikalavimui buvo suėjęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl galėjo būti patvirtinta tik dalis kreditorių finansinių reikalavimų. Nepriemokos susidarė 1999 m. pirmo ketvirčio pabaigoje. 2000 m. sausio 13 d. buvo pradėtas patikrinimas, kurio metu priskaičiuota 2 864,18 Lt. Iškėlus bankroto bylą 243 492,32 Lt mokestinei nepriemokai buvo suėjęs 5 metų senaties terminas, todėl teismas privalėjo taikyti senaties terminą reikalavimų daliai, kuriems pareikšti buvo pasibaigęs senaties terminas;
  3. bankroto bylos iškėlimas nenutraukia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties, todėl teismas nepagrįstai pasisakė, kad senaties terminas galėtų būti taikomas tik bankroto bylos iškėlimo metu;
  4. teismas nepagrįstai kaip precedentu rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nes teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Vyriausiasis administracinis teismas;
  5. teismas neatsižvelgė į MAĮ 107 straipsnio 4 dalyje esančią imperatyvią normą, nustatančią absoliutų draudimą mokesčių administratoriui imtis išieškojimo veiksmų, pasibaigus 5 metų senaties terminui. Teismo pateiktas senaties termino skaičiavimo normų išaiškinimas, jog 2001 metasi į mokesčių sistemą įvestas išieškojimo senaties institutas iki 2006 m. rugsėjo 1 d. negali būti taikomas, prieštarauja MAĮ 3 straipsnio 5 daliai, nepagrįstai apriboja mokesčių mokėtojams suteiktą teisę ir be pagrindo išplečia mokesčių administratoriaus teises. Teismas, taikydamas galiojantį 2004 m. balandžio 13 d. redakcijos MAĮ 107 straipsnio 1 ir 2 dalis, būtų padaręs išvadą, jog mokesčių išieškojimo senaties terminas yra pasibaigęs.

11Atsakovas R. M. prekybos namai „Tuktukas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė palikti teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, jog apeliantas nepateikė pakankamai įrodymų apie reikalavimo atsiradimo pagrindus, todėl nesant šių duomenų, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

12Atskirasis skundas atmestinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

14Kreditorių AB „Turto bankas“ ir VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimų senaties terminai skaičiuojami pagal skirtingus įstatymus, todėl, nors apeliantas šių aplinkybių neišskiria, šių reikalavimų senaties terminų skaičiavimas nagrinėjamas atskirai. Dėl Marijampolės apskrities VMI reikalavimo (perleisto AB „Turto bankas“).

15MAĮ 106 straipsnis nustato priverstinės nepriemokos išieškojimo būdus. Nepriemokos išieškojimas pateikiant finansinį reikalavimą bankroto byloje nėra nurodytas šiame straipsnyje. Tačiau, mokestinės nepriemokos išieškojimas bankroto byloje savo esme taip pat yra priverstinio išieškojimo procedūra. Todėl, atsižvelgiant į MAĮ įtvirtintus turinio viršenybės prieš formą principą (MAĮ 10 str.) ir į tai, kad aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai (MAĮ 3 str. 5 d.), laikytina, kad mokesčių administratoriaus (Marijampolės apskrities VMI) kreipimasis dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, yra priverstinis nepriemokos išieškojimo būdas. Todėl, mokesčiui administratoriui, nepradėjusiam priverstinio išieškojimo procedūros iki senaties termino pabaigos, o pateikus finansinį reikalavimą pasibaigus minėtam terminui, turi būti taikomi priverstinio išieškojimo senaties terminai.

16MAĮ, iki Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-394 priėmimo 2001 m. birželio 26 d. (įsigaliojusio nuo 2001-09-01; skelbta: Žin., 2001, Nr. 62-2211, toliau tekste – įstatymas Nr. IX-394), mokesčių išieškojimo senaties terminas nebuvo nustatytas (MAĮ 29 str. 3 d., redakcija galiojusi iki 2001-09-01). Minėtas įstatymas Nr. IX-394 nustatė, jog mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Todėl apeliantas nepagrįstai teisės išieškoti mokestinę nepriemoką įgijimą sieja su įmonės veiklos pabaiga 1999 metų I ketvirčio pabaigoje, nes teisė į priverstinį išieškojimą atsiranda MAĮ 105 straipsnyje nustatytais pagrindais ir terminais, o ne siejama įmonės veiklos pabaiga ar pareigos sumokėti mokesčius atsiradimu mokesčių mokėtojui.

17Įstatymo Nr. IX-394 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Šiame įstatyme nenustatyta išimčių dėl VMĮ įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios mokesčio išieškojimo senaties terminą, įsigaliojimo. Nei aukščiau nurodytas įstatymas Nr. IX-394, nei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenumatė minėtos nuostatos taikymo atgal. Todėl MAĮ 29 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti materialinės teisės normą dėl mokesčio išieškojimo senaties termino, laikytina įsigaliojusia nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. ir negali būti taikoma atgal. Taigi, iki minėto 2001 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. IX-394 įsigaliojimo mokesčio administratoriaus teisė išieškoti mokesčius, delspinigius ir kitas įmokas iš mokesčio mokėtojo nebuvo ribojama jokiais terminais. Todėl, darytina išvada, kad iki 2001 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. IX-394 įsigaliojimo apskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių išieškojimo senaties terminai turi būti skaičiuojami nuo šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. nuo 2001 metų rugsėjo 1 dienos. Tokią praktiką dėl mokesčių priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas (administracinės bylos Nr. A15-976/2004, A15-771/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. birželio 2 d. nutartis c. b. Nr. 2-269/2005, 2005 m. vasario 24 d. nutartis c. b. Nr. 2-94/2005; 2007 m. sausio 16 d. nutartis c.b. Nr. 2-5/2007 ).

18Iš Marijampolės apskrities VMI 2000 m. balandžio 28 d. raginimo Nr. 34 (II T., b.l. 62), 2000 m. balandžio 28 d. priminimo Nr. 152 (II T., b.l. 61), 2000 m. birželio 7 d. nutarimo atsisakyti kelti baudžiamąją bylą dėl mokesčių nemokėjimo (II T., b.l. 60), 2002 m. rugsėjo 10 d. turto arešto akto Nr. 14-09/2002 (II T., b.l. 57-59) matyti, kad nepriemokos išieškojimo procedūra buvo pradėta iki senaties termino pabaigos. Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 14 d. nutartimi atsakovui R. M. prekybos namams „Tuktukas“ buvo iškelta bankroto byla. Iškėlus bankroto bylą pradėjo veikti imperatyvios ĮBĮ nuostatos dėl išieškojimų iš bankrutuojančios įmonės turto negalimumo kitais būdais, nei numatyta ĮBĮ (ĮBĮ 10 str. 7 d.), bei finansinių reikalavimų tenkinimo, iš bankrutuojančios įmonės turto, tvarka (ĮBĮ 33-35 str. str.). Todėl Marijampolės apskrities VMI panaikino turto areštą, taikytą nuo 2002 m. rugsėjo 10 d. (II T., b.l. 48), ir 2004 m. birželio 11 d. pareiškė finansinį reikalavimą bankroto byloje (I T., b.l. 49-50). Taigi, Marijampolės apskrities VMI pradėta priverstinė mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra nenutrūko, bet iš vienos formos (turto arešto) perėjo į kitą, ĮBĮ nustatytą, formą – finansinio reikalavimo pateikimą bankroto byloje. Kadangi priverstinio išieškojimo senaties terminai pradedami skaičiuoti nuo 2001 m. rugsėjo 1 d., o kreditorius priverstinio išieškojimo procedūras tebetęsia, todėl apelianto teiginiai dėl senaties termino praleidimo atmestini kaip nepagrįsti.

19Dėl aukščiau paminėto, pirmosios instancijos teismas teisingai skaičiavo mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį šioje dalyje. Dėl VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimų.

20Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti senaties terminą ir kreditoriaus VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimui ir nurodė teisinį pagrindą MAĮ 107 straipsnį. Kadangi asmuo, kreipdamasis į teismą privalo nurodyti faktinį pagrindą ir neprivalo nurodyti teisinio pagrindo, todėl teismas nagrinėja tą senaties taikymo teisinį reglamentavimą, kuris reglamentuoja apelianto nurodomus faktinius teisinius santykius.

21Teisiniai santykiai dėl socialinio draudimo įmokų bei delspinigių apskaičiavimo bei jų išieškojimo reglamentuojami specialiu įstatymu - Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, ir tiek, kiek yra leidžiama šiuo įstatymu, – kitais įstatymais. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1991-05-21 įstatymo Nr. I-1336 redakcija, galiojusi iki 2005-01-01) 38 straipsnio 8 dalį, apskaičiuotos, bet į valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomi ne ginčo tvarka netaikant senaties termino. Ši įstatymo nuostata buvo pakeista nuo 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymu (2004-11-04 įstatymo Nr. IX-2535 redakcija), pagal kurio 16 straipsnio 7 dalį į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Toks nurodytų teisinių santykių sureguliavimas reiškia, kad nuostatos dėl nurodyto senaties termino taikytinos tik nuo 2005 m. sausio 1 d. (2004-11-04 įstatymo Nr. IX-2535 redakcijos įsigaliojimo dienos). Tokį nurodytų teisės normų taikymo laike aiškinimą patvirtina ir poįstatyminis aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės pagal kurių 113 punktą nurodytas senaties terminas yra taikomas įvykiams, atsiradusiems po minėto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Pažymėtina, kad analogiškas šių teisės normų taikymo laike aiškinimas yra pateiktas ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-975/2006, 2007 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 526/2007; 2007 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P17 – 221/2007 ). Taigi, nuostatos dėl nurodyto senaties termino taikytinos tik nuo 2005 m. sausio 1 d.

22Kreditorius VSDFV Marijampolės skyrius 2004 m. birželio 11 d. prašymu Nr. SD-3871 (I T., b.l. 51) pateikė finansinį reikalavimą, todėl akivaizdu, kad pateikdamas finansinį reikalavimą iki teisės akto, nustatančio senaties termino įsigaliojimą, kreditorius VSDFV Marijampolės skyrius senaties termino nepraleido.

23Dėl aukščiau paminėto, pirmosios instancijos teismas teisingai skaičiavo mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminą įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimui, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį šioje dalyje.

24Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje neturėjo teisės vadovautis apeliacinio teismo formuojama teismų praktika. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime, byloje Nr. 33/03, nurodė, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). (...) Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų-sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų - precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. (...) Pabrėžtina, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą).“ Taigi, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Lietuvos apeliacinis teismas formuoja teismų praktiką, kuria privalo vadovautis žemesnės instancijos teismai.

25Teismas nenustatė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl nutartis paliktina nepakeista.

26Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu:

Nutarė

27Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 14 d. nutartimi atsakovui R. M.... 4. Kauno apygardos teismas 2004 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtino Marijampolės... 5. Kauno apygardos teismas 2004 m. lapkričio 16 d. nutartimi R. M. prekybos namus... 6. Pareiškėjas R. M. Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 27 d. nutartimi,... 7. Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartimi buvo pakeistas... 8. Bendraatsakovas R. M. pateikė prašymą, kuriame prašė patikslinti AB... 9. Kauno apygardos teismas 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjo... 10. Pareiškėjas R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 11. Atsakovas R. M. prekybos namai „Tuktukas“ atsiliepime į atskirąjį... 12. Atskirasis skundas atmestinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 14. Kreditorių AB „Turto bankas“ ir VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimų... 15. MAĮ 106 straipsnis nustato priverstinės nepriemokos išieškojimo būdus.... 16. MAĮ, iki Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo... 17. Įstatymo Nr. IX-394 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas... 18. Iš Marijampolės apskrities VMI 2000 m. balandžio 28 d. raginimo Nr. 34 (II... 19. Dėl aukščiau paminėto, pirmosios instancijos teismas teisingai skaičiavo... 20. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti... 21. Teisiniai santykiai dėl socialinio draudimo įmokų bei delspinigių... 22. Kreditorius VSDFV Marijampolės skyrius 2004 m. birželio 11 d. prašymu Nr.... 23. Dėl aukščiau paminėto, pirmosios instancijos teismas teisingai skaičiavo... 24. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje... 25. Teismas nenustatė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ar... 26. Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu:... 27. Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą....