Byla e2-1594-871/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė,

2sekretoriaujant Robertai Mikonytei,

3dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei R.P.,

4atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei L.G.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Gatvių statyba“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

6Teismas

Nustatė

7Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Gatvių statyba“ ir Vilniaus miesto savivaldybės 664,29 EUR turtinę žalą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-09-14 Vilniuje, Karačiūnų g., automobiliui (duomenys neskelbtini), įvažiavus į duobę buvo apgadintas dešinės pusės priekinis ir užpakalinis ratlankiai bei padangos. Remiantis Vilniaus apskr. VPK 2013-09-30 nutarimu, automobilio (duomenys neskelbtini), vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Ieškovas dėl automobilio sugadinimo AB „Lietuvos draudimas" draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 2 293,67 Lt (664,29 EUR) dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų Įkainius. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina. Taigi, būtini remonto darbai yra parenkami pagal programoje suvestus transporto priemonių gamintojų techninius reikalavimus, o ne rankiniu būdu AB „Lietuvos draudimas" ar serviso darbuotojų sprendimu. Nusidėvėjimas detalėms taikomas nebuvo, nes sąmata sudaryta remiantis naudotų detalių kainomis. Siekiant įvertinti įvykio metu patirtus nuostolius, atlikta transporto priemonės apžiūra, atliktos fotografijos, atliktas sugadintos priemonės tiesiogiai su įvykiu susijusių sugadinimo nustatymas ir keičiamų dalių apimties įvertinimas atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas. Po įvykio, kuomet automobilis patyrė smūgį į važiuoklę, buvo būtinas automobilio važiuoklės patikrinimas, (suvedimo reguliavimas). Draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto ar verslo vertintojo sąvoką. Pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį draudikui suteikta teisė atlikti draudžiamo turto vertinimą, o šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis. Todėl draudiko pasitelkto turto vertintojo atliktas padarytos žalos įvertinimas laikytinas tinkamu ir leistinu rodymu. Karačiūnų g., Vilniuje, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas, t.y. Vilniaus miesto savivaldybė. Vilniaus miesto savivaldybė sutarties pagrindu įpareigojo UAB „Gatvių statyba" teikti šio pobūdžio viešąsias paslaugas. Dėl šių paslaugų pobūdžio, yra taikytini padidinto rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (viešas, o ne privatus paslaugos teikimo Kelio savininkas Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo taip organizuoti kelių priežiūros, remonto darbus, kad savivaldybei priklausantys keliai būtų tinkamos būklės, nekeltų pavojaus asmenų turtui ir eismo sau neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, o jeigu to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta. Žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas. Vilniaus miesto savivaldybė sutarties pagrindu pavedė vykdyti gatvių valdymą – gatvių būklės priežiūrą bei gatvių remontą UAB „Gatvių statyba". Atsakovė UAB „Gatvių statyba“ buvo atsakinga už Karačiūnų g. dangos remontą ir priežiūrą 2011-05-27 sutarties Nr. A62-37 (3.10.21-UK) dėl Šiaurinės Vilniaus m. dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros. Sutarties pagrindu kelią prižiūrinti įmonė yra laikoma kelio valdytoja bei yra atsakinga dėl kelio trūkumų pagal CK 6.266 str.

8Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsilipimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju su vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymu, tiesimu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Vadovaudamasi šiomis teisės aktų nuostatomis, Vilniaus miesto savivaldybė Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir Karačiūnų gatvę, ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkciją yra perdavusi UAB „Gatvių statyba“. 2011-05-27 tarp Vilniaus m. savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ buvo pasirašyta darbų atlikimo sutartis Nr. A62-37-(3.10.21-UK). 2012-05-25 papildomu susitarimu Nr. A72-641(3.10.21-UK) šios sutarties galiojimas buvo pratęstas iki naujo viešojo konkurso laimėtojo paskelbimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2013-05-27. 2013-05-22 papildomu susitarimu Nr. A72-812(3.10.21-UK) sutarties galiojimas pratęstas iki naujo viešojo konkurso laimė paskelbimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2014-05-27. Šie susitarimai yra neatsiejama 2011-05-27 darbų atlikimo sutarties dalis, todėl laikytina, kad būtent ši sutartis galiojo įvykio metu. Šios sutarties 16.5. p. įtvirtinta, jog rangovas (t. y. UAB „Gatvių statyba“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas ( UAB „Gatvių statyba") privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą (t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administraciją). Rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto šiaurinėje dalyje valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo ne tik atlikti atskirus pavienius darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymus, bet ir vykdyti nuolatinę priežiūrą pagal sutarties bei imperatyvias teisės aktų nuostatas. Vilniaus miesto savivaldybė neneigia fakto,jog ji yra Karačiūnų gatvės savininkė, tačiau pateikti argumentai leidžia daryti išvadą, jog teisės aktų nustatyta tvarka, minėtos gatvės priežiūros funkcija buvo perduota UAB „Gatvių statyba“, todėl ieškovas nepagrįstai įvardija Vilniaus miesto savivaldybę kaip atsakovą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Sudaryta darbų atlikimo sutartis įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai rūpinosi miesto gatvėmis ir vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis perdavė jas valdyti šios srities profesionalams, todėl nėra pagrindo teigti esant Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą ginčo automobiliui įvažiavus į Karačiūnų g., Vilniuje, buvusią duobę. Dėl 2013-09-14 Karačiūnų gatvėje įvykusio eismo įvykio, ieškovas išmokėjo 2 293,67 Lt (664,29 Eur). Ieškovas nepateikė įrodymų, jog eismo įvykio metu apgadintam automobiliui atlikti remonto darbai buvo būtini. Byloje neįrodyta, kad buvo atlikti visi 2000-04-17 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000-04-17 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 101 „Dėl kelių transporto vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo" patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 26 p. nurodyti veiksmai. Tvarkos 28 ir 29 p. įtvirtinta, kokie transporto priemonės vertinimo dokumentai turi būti pateikiami, tačiau ieškovas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad vertinant automobiliui padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog nusidėvėjimas detalėms taikomas nebuvo, kadangi sąmata sudaryta remiantis naudotų detalių kainomis. Iš ieškovo į bylą pateiktų sąmatų, nėra galimybės nustatyti, jog sąmata sudaryta naudojant būtent naudotų detalių kainas, neaišku kokio nusidėvėjimo detalių kainos buvo naudojamos. Pateiktoje sąmatoje nurodyta kainyno ir dalių kainos data - 2013 m. rugpjūčio 30 d., o koks tai kainynas, naujų ar naudotų detalių, nėra aišku. Po eismo įvykio, vertinant automobiliui padarytą žalą, nei UAB „Gatvių statyba", nei Vilniaus miesto savivaldybės atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti. Ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nurodė, kad šioje byloje automobilio vairuotojo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu. Remiantis LR CK 6.282 str. 1 d., tais atvejais, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Ieškovo į bylą pateikti dokumentai leidžia daryti išvadą, jog kai 2013-09-14 įvyko eismo įvykis lauke nelijo, įvykio metu kelio danga nebuvo šlapia, duobė nebuvo apsemta vandeniu, kelio matomumas nebuvo veikiamas lietaus ar kitų nepalankių, matomumą mažinančių veiksnių, dėl ko galima daryti išvadą, kad jei automobilio vairuotojas būtų buvęs atidesnis, būtų buvę įmanoma išvengti žalos. Automobilio sugadinimu patirta žala bent iš dalies kilo ir dėl paties vairuotojo kaltės. Ieškovas ieškiniu, be kita ko, prašo priteisti 6 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 2 d. įtvirtinta, jog tais atvejais, kai abi sutarties šalys verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių pro dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teisiniuose santykiuose, kuriuose viešieji juridiniai asmenys vykdo savo kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, tiek su verslininkais, tiek su privačiais juridiniais asmenimis, CK 6.210 str. 2 d. numatytos padidintos palūkanos negali būti taikomos, todėl ieškovo prašymas priteisti 6 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, laikytinas teisiškai nepagrįstu ir yra atmestinas.

9Atsakovas UAB „Gatvių statyba“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2013-9-14 Vilniuje, Karačiūnų gatvėje, automobilis (duomenys neskelbtini), patyrė eismo įvykį (įvažiavo į duobę), kurio metu buvo apgadintas automobilio ratas (2013-09-30 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma Nr. AV2-4110). Vairuotojas 2013-09-14 paaiškinime rašo: „kelias buvo sausas, miško keliuku važiuojant nepastebėjau duobės, įvykis įvyko neapšviestoje kelio vietoje“. Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nutarime Nr. AV2-4110 nurodyta, kad tariamas eismo įvykis įvyko 2013-09-14 apie 21.48 valandą, t. y. tamsiu paros metu. Iš prie ieškinio pridėtų priedų nėra aišku, ar automobilio vairuotojas tinkamai atsižvelgė į meteorologines sąlygas, nėra informacijos apie automobilio stabdymą. Eismo įvykis įvyko tamsiu metu, vairuotojas kaip rūpestingas ir dėmesingas padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo atsižvelgti į meteorologines sąlygas, įvertinti tai, kad važiavo miško keliu ir neapšviesta gatve. Darytina išvada, jog automobilio vairuotojas patyrė žalą dėl didelio neatsargumo. 2013-10-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje Nr. 10R-3009567-13 nurodomas transporto priemonės sugadinimas - priekinis ir galinis dešinės pusės ratai. Apie diskų sugadinimą pažymoje duomenų nėra. Darytina išvada, jog minėtų įmonių autotransporto priemonei atlikti darbai nesusiję su 2013-09-14 autoįvykiu. Nesant nepriklausomo eksperto išvados, nėra aišku, ar ieškovo nurodyta žala buvo padaryta įvažiavus į duobę, nėra dokumentų, įrodančių, jog kelio būklė yra ieškovo prašomos atlyginti žalos priežastis. UAB „Gatvių statyba“ sutiko geranoriškai sumokėti už dvi padangas, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė ir reikalauja sumokėti už darbus, nesusijusius su autoįvykiu.

10Ieškovas pateikė dubliką į atsakovų atsiliepimus, kuriame nurodė, kad nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymas Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo. Minėta programa vadovaujasi automobilių remonto įmonės, ekspertai, draudikai. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina. Taigi, būtini remonto darbai yra parenkami pagal programoje suvestus transporto priemonių gamintojų techninius reikalavimus, o ne rankiniu būdu AB „Lietuvos draudimas" ar serviso darbuotojų sprendimu. Sąmatos antrajame lape yra nurodyti „Paaiškinimai", kuriuose pateikiama papildoma informacija: sąmatoje pateikiamos kainos yra importuotojo nurodomos kainos. T.y. visos sąmatoje nurodytos kainos, be specialaus žymėjimo, yra tokios, kokias nurodo sistemos duomenų bazė ir kokias deklaruoja importuotojas. Sudarant sąmatas Audatex kompiuterine programa yra galimybė įvesti kainas rankiniu būdu, tačiau šalia tokios kainos, atsiranda specialus ženkliukas - žvaigždutė „*“. Sąmatos 1 puslapyje ties skiltimi „Dalys" priekinio dešinės pusės ratlankio, priekinės dešinės pusės padangos, galinio dešinės pusės ratlankio bei galinės dešinės pusės padangos kainos buvo įvestos žalą administravusio eksperto rankiniu būdu. Skaičiuojant žalą buvo skaičiuojamos naudotų detalių kainos, kurios nustatomos atliekant tyrimą, kiek žalos apskaičiavimo metu kainuoja atitinkama (analogiška) detalė. Ekspertui nustačius, kiek rinkoje kainuoja atitinkama detalė, jos kaina į sąmatą buvo įvesta rankiniu būdu. Sąmatos paskutiniame lape yra pateikiamos naujų, originalių detalių kainos (kaip jau buvo minėta Audatex sistemoje nurodomos importuotojo kainos). Sąmatoje nurodyta ne tik kainyno data, kaip nurodo atsakovo atstovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bet ir dalių kainos data, t.y. 2013-08-30. Tai reiškia, jog sąmatoje nurodytos detalių kainos yra 2013 metų rugpjūčio 30 dienos. Kelio trūkumai įrodyti administracinės bylos medžiaga. Po eismo įvykio vairuotojas pajuto, jog apgadinta transporto priemonė. Policijos pareigūnai atvykę į eismo įvykio vietą užfiksuoja tik išoriškai matomus sugadinimus. Policijos pažymoje nurodyta, jog transporto priemonei (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis dešinės pusės ratas ir užpakalinis dešinės pusės ratas. Žodį „ratas" policijos pareigūnai naudoja bendrine prasme, kaip bendrą darinį, t.y. padangą bei ratlankį. Policijos medžiagoje esančiame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog automobiliui sugadinti „ratai su padangomis". Tuo tarpu nukentėjusysis savo paaiškinime policijos pareigūnams nurodė, jog buvo sugadintos dvi padangos (dešinės pusės priekinė ir galine bei sulankstyti ratų diskai. Taigi, sugadinimai, už kuriuos AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudimo išmoka buvo pastebėti jau iškart po eismo įvykio. Vien ta aplinkybė, jog policijos pareigūnai užfiksavo automobilio sugadinimus bendrine kalba, neišskirdami atskirų sugadintų dalių, nepaneigia, jog šie sugadinimai galėjo atsirasti (ir atsirado) būtent nagrinėjamo įvykio metu. Transporto priemonės apžiūros metu darytose nuotraukose užfiksuoti šie transporto priemonės apgadinimai. Transporto priemonės remonto sąmata sudaryta remiantis užfiksuotais sugadinimais. Žalų vertintojas nustatė, kad šie automobilio sugadinimai yra susiję, t.y. padaryti vieno įvykio metu. įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Atstovai nebuvo kviečiami nei į įvykio vietą (apžiūrai), nei apskaičiuojant žalą, jos dydį, tačiau vien tik ši aplinkybė nesuteikia teismui pagrindo sumažinti atsakovams tenkančią atitinkamų aplinkybių įrodinėjime naštą. Įvykus eismo įvykiui, nukentėjusysis liko eismo įvykio vietoje ir kvietė policijos pareigūnus, ką užfiksuotų eismo įvykio vietą bei patirtą žalą. Vairuotojas paaiškinime apie eismo įvykį nurodo, jog kelio danga buvo sausa, tačiau kelio ruožas buvo neapšviestas, kas sudarė sąlygas, jog kelyje esančios duobės nesimatė kelio važiuojamojoje dalyje buvusi duobė nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais. Atsakovų Vilniaus rajono savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba" išsakomi teiginiai, jog žalą sukėlė paties vairuotojo didelis neatsargumas nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o tik išsakoma nuomonė, jog tokia aplinkybė galėjo būti, tuo tarpu bylos medžiagoje užfiksuotos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog vairuotojas ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių, tačiau negalėjo išvengti kelio važiuojamojoje dalyje esančios kelio duobės.

11Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė tripliką į ieškovo dubliką, kuriuo su Vilniaus miesto savivaldybės dubliku nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė automobiliui pakeistų detalių kainos, taigi neįrodė automobiliui padarytos žalos dydžio. Iš byloje ieškovo pateiktos medžiagos nėra aišku, kokiais teisės aktais ir kokia tvarka vadovaujantis buvo atliekamas toks tyrimas ir kuo remiantis detalės buvo įvertintos būtent 2 120,00 Lt sumai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 15 p. numato pareigą draudikui žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydį nustatyti pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Taigi atlygintinos žalos dydis turi būti nustatomas pagal tai, kiek kainavo ar kainuotų turtą atstatyti į buvusią iki eismo įvykio padėtį. Tuo tarpu iš ieškovo pateiktų dokumentų nėra aišku, kaip buvo apskaičiuota automobiliui keistų detalių rinkos vertė. Ieškovas nurodo, jog sąmatos paskutiniame lape yra pateikiamos naujų, originalių detalių kainos (Audatex sistemoje nurodomos importuotojo kainos). Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“, patvirtintų Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 36 p. įtvirtinta, jog pagrindiniai atsarginių dalių kainų šaltiniai - Europos šalyse naudojami atsarginių dalių kainų ir laiko normatyvų katalogai (EUROTAX, MITCHELL), kompiuterinės duomenų bazės (EUROTAX, AUDATEX, DAT) ir kita šalyje įteisinta informacinė medžiaga. Minėtos tvarkos 59 p. įtvirtintas dalių pagal dėvėjimosi pobūdį klasifikavimas, konkrečiu atveju ratlankiams taikomas 59.2 p., padangoms 59.3 p. Automobilis pagamintas 2006 m., taigi eismo įvykio metu, automobilis buvo 7- erių metų senumo, atsižvelgiant į tai, keičiamoms detalėms turėjo būti taikomas nusidėvėjimas pagal minėtų taisyklių nuostatas, tačiau jokių panašių skaičiavimų pagal bylos medžiagą nebuvo atlikta. Šioje byloje ieškovas nurodė, jog detalėms nusidėvėjimas nebuvo taikytas, kadangi sąmata sudaryta naudojant dėvėtų detalių kainas, bet kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, ieškovas nepateikė duomenų, kuo remiantis ekspertas nustatė jog naudotų detalių rinkos kaina yra būtent tokia, o ne kitokia.

12Atsakovas UAB „gatvių statyba“ tripliko teismo nustatytu terminu nepateikė.

13Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį tenkinti.

14Teismo posėdžio metu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

15Kviečiamas į teismo posėdį atsakovas UAB „gatvių statyba“ neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Todėl atsakovo neatvykimas nekliudė išnagrinėti bylą iš esmės.

16Ieškinys tenkintinas iš dalies.

17Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013 m. rugsėjo 14 d. apie 20:48 val. Karačiūnų g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelyje esančią duobę ir buvo apgadinta (1 t., b.l. 10). Vilniaus apskrities VPK KPV 2013-09-30 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nustačiusi, kad dėl automobilio sugadinimo vairuotojo E.B. kaltės nėra, nes teigti, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nėra pagrindo (1 t., b.l. 10). Automobilis (duomenys neskelbtini), 2013-09-14 eismo įvykio metu buvo apdraustas transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (1 t., b.l. 7-8). Dėl minėto eismo įvykio ieškovas 2013-10-16 išmokėjo draudėjui Š.B. 2293,67 Lt draudimo išmoką (1 t., b.l. 17). 2013-08-23 transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodomi automobilio (duomenys neskelbtini), apgadinimai: keičiamos dalys: dešinės pusės priekinio rato diskas, dešinės pusės galinio rato diskas; dešinės pusės priekinio rato padanga, dešinės pusės galinio rato padanga (1 t., b.l. 16).

18Ieškovas 2013-10-23 su pretenzija kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl žalos atlyginimo (1 t., b.l. 22). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013-10-30 rašte dėl žalos atlyginimo nurodė, kad <...> šiuo atveju už Karačiūnų gatvės remontą ir priežiūrą yra atsakinga UAB „Gatvių statyba“, su kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. gegužės 27 d. yra sudariusi sutartį Nr. A62-37(3.10.21-UK) dėl Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros (1 t., b. l. 23-24).

19Ieškovas 2013-11-06 pateikė pretenziją UAB „Gatvių statyba“ dėl draudimo išmokos atlyginimo (1 t., b. l. 25). UAB „Gatvių statyba“ 2013-11-22 rašte dėl pateiktos pretenzijos nurodė, kad pateikti dokumentai neįrodo, kad UAB „Gatvių statyba“ kalta dėl patirtų nuostolių (1 t., b.l. 26, 29). Ieškovas 2015-05-25 pateikė pakartotinę pretenziją UAB „Gatvių statyba“ dėl draudimo išmokos atlyginimo (1 t., b. l. 27-28). UAB „Gatvių statyba“ 2015-06-10 rašte dėl žalos atlyginimo pasiūlė sumokėti 50 proc. draudimo išmokos ir ginčą baigti taikiai (1 t., b.l. 30). 2015-07-10 raštu ieškovas nurodė, kad neturi pagrindo mažinti prašomos atlyginti žalos dydį (1 t., b.l. 31-32)

20Byloje taip pat nustatyta, kad 2011-05-27 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Gatvių statyba“ buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartis Nr. A62-37(3.10.21-UK), kurios pagrindu UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. 2012-05-25 šalys pasirašė Papildomą susitarimą Nr. A72-641(3.10.21-UK), kuriuo pratęsė 2011-05-27 darbų atlikimo sutarties galiojimą ne ilgiau kaip iki 2013-05-27. 2013-05-22 šalys pasirašė Papildomą susitarimą Nr. A72-812(3.10.21-UK), kuriuo pratęsė 2011-05-27 darbų atlikimo sutarties galiojimą ne ilgiau kaip iki 2014-05-27.

21Dėl tinkamo atsakovo

22Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad ji netinkama atsakovė. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą gali būti taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 22 punktas).

23Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 32 punkte nustatyta jog savivaldybės atlieka vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą. Remiantis šiomis įstatymo nuostatomis, konstatuotina, jog vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

24CK 6.266 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kasacinio teismo Išplėstinė teisėjų kolegija 2016 04 15 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 suformulavo šią aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo taisyklę: taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Kasacinis teismas nurodė, kad tais atvejais kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (LAT 2015 04 03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

25Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovų 2011 m. gegužės 27 d. darbų atlikimo sutartimi atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pavedė pagal užsakovo nurodymus atsakovei UAB „Gatvių statyba“ atlikti gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą (sutarties 1 p.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė būtų teikusi atsakovei UAB „Gatvių statyba“ nurodymus dėl Vilniuje esančios Karačiūnų gatvės remonto. Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodyta gatvė perduodama UAB „Gatvių statyba“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Sutarties 15.1 p. numatyta, kad „Užsakovas“ įsipareigoja vesti atliktų „Darbų“ ataskaitą ir priimti atliktus „Darbus“ kiekvieną mėnesį pagal aktą. Sutarties 16.5 punktu UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Aptariamos sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Gatvių statyba“ nėra Karačiūnų gatvės valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė. Tai, kad analizuojamos sutarties 16.5 p. numatyta, kad UAB „Gatvių statyba“ laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį, iš esmės nekeičia sutarties dalyko, o nustato papildomas pareigas rangovo atžvilgiu. Tai patvirtina ir šio susitarimo nuostata, kad tuo atveju, jei teismas iš užsakovo priteistų nuostolius, užsakovas turi teisę savo nuožiūra mažinti mokėjimus rangovui arba reikalauti iš rangovo kompensacijos, lygios priteistiems nuostoliams (CK 6.193 str., CPK 178, 185 str.). Be to, ši sutarties sąlyga, t. y. 16.5 punktas, aiškintinas sistemiškai su 2011 m. gegužės 27 d. sutarties sąlygomis, todėl atsakovė UAB „Gatvių statyba“ pagal nurodytą punktą įsipareigojo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, tik jei šie objektai jai perduoti pagal savivaldybės užsakymus. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimo dalis, kuria reikalavimas pareikštas atsakovei UAB „Gatvių statyba“, atmestinas kaip nepagrįstas. Už žalą, kilusią dėl gatvės konstrukcinių trūkumų, CK 6.266 straipsnio pagrindu yra atsakinga savivaldybė, ir UAB „Gatvių statyba“ solidarioji prievolė atlyginti žalą kartu su savivaldybe materialiosios teisės normos (CK 6.266 straipsnio) pagrindu nekonstatuotina.

26Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė vėliau pagal minėtos sutarties, sudarytos su atsakovu UAB „Gatvių statyba“, sąlygas turi teisę reikalauti iš UAB „Gatvių statyba“ atlyginti patirtus nuostolius, t.y. sumažinti mokėjimus „Rangovui“ už pagal šią sutartį atliktus darbus suma lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti kompensacijos kaip yra numatyta darbų atlikimo sutarties Nr. A62-37- (3.10.21 -UK) 16.5. p.

27Dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų

28CK 6.266 str. yra įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad statinių, kurių kategorijai priskirtini ir keliai, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tą ne kartą kasacine tvarka priimtose nutartyse yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), nurodydamas, kad CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Šiuo teisiniu pagrindu reiškiant reikalavimą kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Kasacinis teismas yra išaiškinęs jog statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (LAT 2014 03 31nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 04 03 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

29Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016; 2014 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

30Byloje nustatyta, kad Karačiūnų gatvės savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė. Šią aplinkybę patvirtina ir teisės aktai: LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas, kuriuo anksčiau valstybei nuosavybės teise priklausiusios gatvės ir vietinės reikšmės keliai, valdyti savivaldybių patikėjimo teise, buvo perduotos pačių savivaldybių nuosavybėn (3 str. 3 d. a) p.), LR kelių įstatymas, kuris įtvirtina normą, jog vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms (4 str. 3 d., 2 str. 2 d.). Pagal LR vietos savivaldos įstatymą vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra savivaldybės funkcija (6 str. 32 p.).

31Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad žala atsirado transporto priemonei (duomenys neskelbtini), įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai: Vilniaus apskr. VPK 2013-10-04 pažyma (1 t., b.l. 9), Vilniaus apskr. VPK KPV 2013-09-30 nutarimas (1 t., b.l. 10), pareigūno 2013-09-14 tarnybinis pranešimas (1 t., b.l. 11), 2013-09-14 Eismo įvykio vietos schema (b.l. 12-13), vairuotojo E.B.2013-09-14 paaiškinimas (1 t., b.l. 14). Atsižvelgiant į tai, ginčo gatvės, kuri turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, savininko atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 str. 1 d. pagrindu.

32Siekiant taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.266 str. būtina nustatyti ne tik įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktą, bet ir žalos asmeniui padarymą bei įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinį ryšį.

33Pagal CK 6.249 str. žala yra suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 664,29 EUR žalos. Aplinkybę, kad dėl automobilio (duomenys neskelbtini), apgadinimo padaryta 664,29 EUR žala patvirtina į bylą ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai: 2013-09-24 ieškovo transporto žalų ekspertizių skyriaus ekspertizė/sąmata Nr. 1391403 (1 t., b.l. 19-20), 2013-10-16 vietinio mokėjimo nurodymas (1 t., b.l. 18), patvirtinantis, kad tokia suma ieškovo buvo sumokėta draudėjui.

34Lietuvos Aukščiausias teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad bet kokios įrodomosios priemonės įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis nėra pats ginčytinų santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, labiau tikėtina tokį faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3260/2001, 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2002). CPK 177 str. 1, 2 d. numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba jų nėra. Tie duomenys gali būti nustatinėjami šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūros protokolais ir ekspertų išvadomis. Pagal CPK 177 str. 4 d. tik aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtinamos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Įstatymas nenumato, kad padarytos žalos automobiliui faktas, priežastinis ryšys tarp šios žalos ir įstatyme nurodyto objekto trūkumų gali būti įrodinėjamas tik konkrečiais įrodymais, todėl šias aplinkybes ieškovas gali įrodinėti visomis CPK 177 str. 2 d. nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.

35Pagrįsdamas žalos automobiliui faktą, jos pobūdį, o taip pat priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir automobilio (duomenys neskelbtini), įvažiavimo į Karačiūnų gatvėje buvusią duobę ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, tarp jų 2013-09-14 E.B. paaiškinimą (1 t., b.l. 14), policijos pareigūno 2013-09-14 tarnybinį pranešimą (1 t., b.l. 11), eismo įvykio schemą (1 t., 12), papildomus duomenis apie eismo įvykį (1 t., b.l. 14), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013-09-30 nutarimą (1 t., b.l. 10), 2013-09-17 transporto priemonės techninės apžiūros aktą (1 t., b.l. 16), 2013-09-24 sąmatą (1 t., b.l. 19-20), automobilio nuotraukas (1 t., b.l. 39-75). Atsakovai jokių patikimų įrodymų, paneigiančių šiuos ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, nepateikė (CPK 178 str.). Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai išsamūs, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, o jų visuma patvirtina, kad E.B. 2013-09-14 įvažiavo į duobę būtent Karačiūnų gatvės važiuojamoje dalyje ir būtent tai įtakojo automobilio (duomenys neskelbtini), sugadinimus, už kuriuos draudimo išmoką išmokėjo ieškovas. Pažymėtina, kad E.B. paaiškinimai teikti raštu po eismo įvykio (1 t., b.l. 14) nuoseklūs, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus – duobės užfiksavimo faktą iš karto po įvykio į įvykio vietą Karačiūnų g. atvykus policijos pareigūnams (1 t., b.l. 11, 12). Automobilio sugadinimo pobūdis fiksuotas policijos pareigūnų (1 t., b.l. 11, 13), vėliau ieškovo paskirtų specialistų (1 t., b.l. 16), fiksuotas ir fotonuotraukose (1 t., b.l. 39-75). Transporto priemonės remonto sąmata sudaryta remiantis užfiksuotais sugadinimais, detalių kainos sąmatoje nurodytos naudotų detalių, todėl nusidėvėjimas netaikomas. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, numatytų CPK 177 str., taip pat įrodymų, liudijančių, kad žala automobiliui (duomenys neskelbtini), buvo padaryta kitoje nei ieškovo nurodomoje vietoje, kitomis aplinkybėmis, atsakovai į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad kaip jau ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, įrodinėjimas ir įrodymų vertinimas civiliniame procese turi savo specifiką, t. y. teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu; tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Įvertinus byloje esančią medžiagą, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad visi ieškovo nurodyti transporto priemonės (duomenys neskelbtini), sugadinimai yra susiję su minėtu eismo įvykiu (1 t., b.l. 10, 11, 12, 13, 16, 19-20, 39-75).

36Nagrinėjamu atveju žalos dydis nustatytas remiantis draudiko atlikto tyrimo duomenimis bei atliktais paskaičiavimais. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa. Už ratlankių keitimą nukentėjusiam asmeniui išmokėta po 700 Lt, o už padangas po 350 Lt, tai yra žymiai mažiau nei kainuotų nauji, pritaikius nusidėvėjimą. Duomenų, kad draudikas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, byloje nėra, todėl abejoti jo pateiktais įrodymais, remiantis vien tuo, kad kita šalis nedalyvavo juos renkant ar su jais nesutinka, teismas neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad ieškovo, kaip verslo įmonės, veiklos tikslas gauti pelną ir su šiuo tikslu, teismo vertinimu, nesuderinami veiksmai, kai nukentėjusiems asmenims būtų nepagrįstai išmokama draudimo išmoka, ar ji būtų išmokama per didelė. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad jo atstovai nebuvo kviečiami nei į įvykio vietą (apžiūrai), nei apskaičiuojant žalą, jos dydį, tačiau vien tik ši aplinkybė nesuteikia teismui pagrindo sumažinti atsakovui tenkančią atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo naštą. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad žalos sąmatoje nurodytos naudotų detalių ir remonto darbų kainos neatitinka vidutinių rinkos kainų (CPK 178 str.). Detalių kainos sąmatoje nurodytos naudotų detalių, todėl nusidėvėjimas netaikomas. Nors atsakovai nesutiko dėl automobilio padarytų sugadinimų ryšio su eismo įvykiu ir žalos dydžio, tačiau įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus ar pagrindžiančių atsakovų abejones, nepateikė (CPK 178 str.). Kita vertus, teismas neturi pakankamo pagrindo abejoti pateiktų įrodymų įrodomąja verte, nes automobilio atstatomoji kaina apskaičiuota vadovaujantis specialia tam skirta kompiuterine programa „Audatex“.

37Kadangi yra nustatytos visos trys sąlygos, būtinos atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 str. 1 d. atsirasti, ieškovo ieškinys tenkintinas, priteisiant iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo naudai 664,29 EUR žalos atlyginimo.

38Dėl automobilio vairuotojo kaltės

39Atsakovai tvirtino, kad dėl eismo įvykio (taigi ir dėl atsiradusios žalos) kaltas automobilio vairuotojas. Atsakovų teigimu, tai, kad įvyko eismo įvykis, būtent ir patvirtina, kad vairuotojas buvo neapdairus ir neatsargus, dėl savo paties kaltės laiku nepastebėjo duobės, todėl įvažiavo į ją sukeldamas automobilio pažeidimus, vairuotojas privalėjo sumažinti greitį tiek, kad išvengtų kliūčių kelyje, esant būtinybei ir sustotų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog automobilio (duomenys neskelbtini), vairuotojas 2013-09-14 įvažiavo į važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, eismui pavojingas kelio ruožas nebuvo pažymėtas įspėjamaisiais ženklais, dirbtinio apšvietimo šiame kelio ruože nėra. Byloje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vairuotojo atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, Kelių eismo taisyklių pažeidimo nekonstatuota. Taigi, priešingai nei tvirtina atsakovai, vien įvykio faktas neįrodo vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, juo labiau vairuotojo tyčios ar didelio neatsargumo, kas yra reikšminga pagal CK 6.266 straipsnį. Atsakovų argumentai dėl automobilį vairavusio asmens neatsargumo ir neatidumo pagrįsti tik prielaidomis. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to kilo aptariamas eismo įvykis. Pagal Kelių eismo taisyklių 134 p. (galiojusi 2013-09-14 įvykio metu) jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad įvykis įvyko tamsiu paros metu, ginčo duobė, buvusi Karačiūnų gatvės važiuojamoje dalyje, nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais, dirbtinio apšvietimo šiame kelio ruože nėra. Šiuo atveju visi byloje esantys rašytiniai įrodymai, tame tarpe ir 2013-09-30 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, yra nuoseklūs ir neprieštarauja tarpusavyje. Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu E.B. būtų važiavęs neleistinu greičiu, staigiai ir neatsargiai manevravęs, būtų neblaivus ar kt. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vairuotojas važiavo per dideliu šioje situacijoje greičiu, kita vertus, ir atsakovai konkrečiai nenurodė ir neįrodė koks greitis šioje situacijoje būtų tinkamas. Nurodytų aplinkybių visuma, kuri byloje nepaneigta jokiais kitais įrodymais (CPK 178 str., 185 str.), liudija, kad E.B. veiksmuose įvažiuojant į duobę nebuvo neatsargumo ir neatidumo (Kelių eismo taisyklių 4, 9 p.), nes nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, jis neturėjo pareigos nei važiuoti dar lėčiau (Kelių eismo taisyklių 133 p.), nei pareigos sulėtinti greitį ar stabdyti (Kelių eismo taisyklių 134 p.), nei pareigos apvažiuoti nematomą kliūtį (Kelių eismo taisyklių 134 p.). Taigi, vertinant įrodymų visetą, o ne atskirus įrodymus, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog automobilio vairuotojas turėjo galimybę pastebėti duobę. Tokiu atveju atmestini atsakovų argumentai, kad automobilio vairuotojas buvo nepakankami atidus ir rūpestingas, kad jis turėjo realią galimybę išvengti kliūtį. Nenustačius automobilio valdytojo kaltės dėl eismo įvykio, nėra pagrindo atleisti visiškai ar iš dalies nuo atsakomybės atsakovą.

40Atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių (CK 6.253 str., 6.282 str.).

41Dėl procesinių palūkanų

42Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovų 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, kad savivaldybė nėra tinkamas subjektas mokėti šešių procentų dydžio palūkanas už prievolės neįvykdymą, nes nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2014; 2014 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2014; kt.), todėl ieškovo prašymas dėl metinių procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (664,29 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

43Patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovo Vilniaus miesto savaivaldybės ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos- 15 EUR sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str.).

44Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

45Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

Nutarė

46Ieškinį tenkinti iš dalies.

47Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 664,29 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 664,29 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-08-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai.

48Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

49Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė,... 2. sekretoriaujant Robertai Mikonytei,... 3. dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei R.P.,... 4. atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei L.G.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Teismas... 7. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 8. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsilipimą į ieškinį,... 9. Atsakovas UAB „Gatvių statyba“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo... 10. Ieškovas pateikė dubliką į atsakovų atsiliepimus, kuriame nurodė, kad... 11. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė tripliką į ieškovo dubliką,... 12. Atsakovas UAB „gatvių statyba“ tripliko teismo nustatytu terminu... 13. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose... 14. Teismo posėdžio metu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė su... 15. Kviečiamas į teismo posėdį atsakovas UAB „gatvių statyba“ neatvyko,... 16. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013 m. rugsėjo 14 d. apie 20:48... 18. Ieškovas 2013-10-23 su pretenzija kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę... 19. Ieškovas 2013-11-06 pateikė pretenziją UAB „Gatvių statyba“ dėl... 20. Byloje taip pat nustatyta, kad 2011-05-27 tarp Vilniaus miesto savivaldybės... 21. Dėl tinkamo atsakovo... 22. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad ji netinkama atsakovė.... 23. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės... 24. CK 6.266 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad pastatų, statinių,... 25. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovų 2011 m. gegužės 27 d.... 26. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė vėliau pagal minėtos... 27. Dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų... 28. CK 6.266 str. yra įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios civilinės... 29. Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266... 30. Byloje nustatyta, kad Karačiūnų gatvės savininkas yra Vilniaus miesto... 31. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad žala atsirado transporto priemonei... 32. Siekiant taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.266 str. būtina nustatyti ne... 33. Pagal CK 6.249 str. žala yra suprantama kaip asmens turto netekimas arba... 34. Lietuvos Aukščiausias teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos... 35. Pagrįsdamas žalos automobiliui faktą, jos pobūdį, o taip pat priežastinį... 36. Nagrinėjamu atveju žalos dydis nustatytas remiantis draudiko atlikto tyrimo... 37. Kadangi yra nustatytos visos trys sąlygos, būtinos atsakovo Vilniaus miesto... 38. Dėl automobilio vairuotojo kaltės... 39. Atsakovai tvirtino, kad dėl eismo įvykio (taigi ir dėl atsiradusios žalos)... 40. Atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žala atsirado... 41. Dėl procesinių palūkanų... 42. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovų 6 proc. metinių palūkanų... 43. Patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovo Vilniaus miesto savaivaldybės... 44. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes,... 45. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas... 46. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 47. Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 664,29 EUR žalos... 48. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 49. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...