Byla 2A-989-450/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų UAB „CManagement“ ir N. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje bylą pagal ieškovų E. J. ir S. J. ieškinį atsakovams UAB „CManagement“, N. A. ir UAB DK „PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims BUAB „Statolit“, T. D., If P&C Insurance AS, veiklą vykdančiam per If P&C Insurance AS filialą, UAB „Vilniaus architektūros studija“, AB „Lietuvos draudimas“ dėl įpareigojimo ištaisyti kokybės trūkumus ir nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovai prašė įpareigoti atsakovą UAB „CManagement“ per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai ištaisyti negyvenamųjų patalpų – apartamentų, esančių ( - ), kokybės trūkumus, atliekant šiuos darbus virš buto esančioje terasoje: suremontuoti hidroizoliaciją, įrengti drenuojantį sluoksnį, įrengti teptinę hidroizoliaciją, įrengti įlajas, klijuoti terasos plytelių dangą, užtrinti plytelių tarpus, sumontuoti stiklo pertvarą; o to nepadarius skirti 500 Lt baudą už kiekvieną pradelstą visiškai pašalinti kokybės trūkumus kalendorinę dieną; įpareigoti atsakovą N. A. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kanalizacijos vamzdžio įrengimo defektus – sandarinti kanalizacijos vamzdį, tinkamai įrengiant hidroizoliaciją tarp vamzdžio ir esamos hidroizoliacijos, o to nepadarius, skirti 100 Lt baudą už kiekvieną pradelstą visiškai pašalinti kanalizacijos vamzdžio įrengimo defektus kalendorinę dieną; priteisti solidariai iš UAB „CManagement“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ 13464,80 Lt nuostolių atlyginimui, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo N. A. 53859,20 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-01-31 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3-1447 pagrindu įsigijo negyvenamąsias patalpas – apartamentus. Minėtos sutarties 5.1.1 punktas nustatė, kad pastato (( - )) generalinis rangovas yra atsakovas UAB „CManagement“. Pagal sutarties 5.2 punktą numatyta, jeigu po sutarties pasirašymo paaiškėja, kad patalpos neatitinka įstatymų nustatytų kokybės reikalavimų arba patalpose nustatomi projektavimo, statybos ar techninės priežiūros darbų defektai, dėl šių defektų ištaisymo pirkėjas turi teisę kreiptis tiesiogiai į pastato generalinį rangovą. Ieškovai nurodo, kad 2010-02-22 nuvykę į butą pastebėjo tam tikrus defektus, bute pradėjo drėkti lubos, lašėti vanduo, dėl ko buvo sugadintos lubos, sienos ir grindys. Todėl kreipėsi į atsakovą UAB „CManagement“. Pastarasis 2010-02-22 statinio priežiūros aktu nustatė, kad vienoje buto patalpoje drėksta lubos ir sienos, kai kur pastebimas ryškus vandens prabėgimas, gretimose patalpose drėksta viršutiniai langų angokraščiai, pastebimas vandens prabėgimas. Ieškovai remiasi teismo eksperto L. U. atlikta ekspertize, kuri nustatė, kad dėl vandens poveikio yra sugadinti vitrinų angokraščiai, sugadintos ir visiškai išardytos lubos, sugadinta sienų apdaila, dalis sienų apdailos išardyta, pasienio zonoje sugadintos parketlentės, susidariusios vandens apnašos ant langų, o vandens patekimo į pastatą priežastys: neįrengtas papildomas hidroizoliacinis sluoksnis; hidroizoliacinės stogo dangos vandenį drenuojantis sluoksnis; nesandariai įrengtas projekte nenumatytas kanalizacijos vamzdis, tarp vamzdžio ir hidroizoliacijos palikti tarpai, pro kuriuos vanduo patenka į vidines pastato konstrukcijas, užklota kiliminė danga, kuri pablogina vandens sutekėjimą į įlają. Virš buto netinkamai įrengtos terasos įtaka drėgmės patekimui į vidines pastato konstrukcijas yra 20 proc., o dėl nesandariai įrengto, projekte nenumatyto, kanalizacijos vamzdžio 80 proc. defektų pašalinimo vertė yra 43 416 Lt. Nuostolių, padarytų dėl vandens prasiskverbimo į butą, vertė 67 324 Lt. Nurodo, kad projekte nenumatytą kanalizacijos vamzdį įrengė buto, esančio ( - ), savininkas N. A..

6Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su atsakovu UAB „CManagement“ buvo sudaryta rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (draudimo polisas RCAB Nr. 100125, galiojimo laikotarpis nuo 2008-03-04 iki 2008-06-30, garantinis terminas nuo 2008-07-01 iki 2010-06-30), kuria buvo apdrausta atsakovo UAB „CManagement“ civilinė atsakomybė už žalą padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, kuris negali būti trumpesnis nei 2 metai, dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų. Dėl atsiradusios žalos nėra nustatyta ir įrodyta UAB „CManagement“ civilinė atsakomybė. Remiantis tuo, nėra pagrindo ieškovų reikalavimą tenkinti bei pripažinti įvykį draudžiamuoju pagal su draudėju (atsakovu) UAB „CManagement“ sudarytą draudimo sutartį. Minėtas įvykis neatitinka Taisyklių 13 punkte nurodytų sąlygų, su kurių buvimu yra siejamas draudžiamojo įvykio nustatymas ir įrodymas, taip pat draudikas turi teisę atsisakyti mokėti/sumažinti draudimo išmoką, remiantis Taisyklių 38 punktu, CK 6.1012 straipsnio 2 dalimi, 6.64 straipsnio 2 dalimi, bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.

7Atsakovas UAB „CManagement“ su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovai klaidingai interpretuoja teismo eksperto L. U. ekspertizės akto turinį, todėl reiškia nepagrįstus reikalavimus. Ginčo pastatas buvo pastatytas pagal projektuotojo UAB „Vilniaus architektūros studija“ parengtą projektą, todėl bet kokie papildomi statybos darbai pastate yra galimi tik esant atitinkamiems projektiniams sprendimams. Teigia, kad vanduo į patalpas pateko būtent dėl neteisėtai (nesant atitinkamų projektinių sprendimų) ir netinkamai atsakovo N. A. įrengto kanalizacijos vamzdžio. Vėliau dėl šio vamzdžio poveikio terasai atsirado ir antroji vandens patekimo į patalpas priežastis, todėl būtent atsakovas N. A. privalo atlyginti visus ieškovams dėl to atsiradusius nuostolius, o taip pat pašalinti vandens patekimo į patalpas priežastis. Pažymėjo, kad ieškovų reikalavimai yra ydingi ir suformuluoti abstrakčiai, kurių įvykdymas kelia abejonių. Be to, abejonių kelia ekspertizės aktu pateikiamoje lokalinėje sąmatoje nurodomi darbai ir realus jų poreikis.

8Atsakovas N. A. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio tarp ieškovams padarytos žalos ir atsakovo veiksmų, todėl pareigos atlyginti žalą nėra. Nesutiko su teismo eksperto L. U. atlikta ekspertize, kadangi ji atlikta nedalyvaujant atsakovui N. A. ir yra akivaizdžiai neteisinga. Teigė, kad vanduo per terasą negalėjo patekti į buto vidų, nes per visą terasos perimetrą yra plytelėmis išklijuotas paaukštėjimas, per kurį vanduo negalėjo pratekėti.

9Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS, veikiantis per If P&C Insurance AS filialą nurodė, kad 2010-02-11 su E. J. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, kurią patvirtina draudimo liudijimas serija PSNTA Nr. 00019269. Apdraustas butas – apartamentai, esantys ( - ) bei garažas ir sandėlis, nuo draudimo sutartyje nurodytų rizikų. Draudimo sutartimi taip pat apdrausta ieškovo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos naudojantis apdraustu turtu. Trečiasis asmuo nurodė, kad Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr.017, 203.2 punkto 3.1 papunktis numato, kad apdrausto turto sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl vandens (sniego, purvo ir pan.) patekimo į pastatų ar patalpų vidų per angas ar nesandarumus, kurių neturėtų būti išoriniuose atitvariniuose pastato ar patalpos elementuose, tokius kaip kiauras stogas, nehermetiškos išorinės sienos ir kt., išskyrus atvejus, kai angos atitvarinėse konstrukcijose ar nesandarumai atsiranda dėl draudžiamojo įvykio (pavyzdžiui dėl audros, krušos, sprogimo ir pan.), laikoma nedraudžiamuoju įvykiu. Atsižvelgiant į tai, kad vanduo į apdraustą butą pateko prasiskverbęs per nesandarias atitvarines konstrukcijas, trečiasis asmuo nusprendė pripažinti 2010-02-21 įvykį nedraudžiamuoju ir nemokėti draudimo išmokos ieškovui. Dėl tokio sprendimo ieškovas E. J. trečiajam asmeniui jokių pretenzijų neturėjo.

10Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus architektūros studija“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad būtent neleistinas mechaninis hidroizoliacijos sluoksnio pažeidimas lėmė patalpų apgadinimą, o teismo ekspertizės akte minimi plytelių dangos klijavimo darbų trūkumai galėjo turėti įtakos tik pačios plytelių dangos kokybei, bet ne lemti vandens patekimą į stogo konstrukcijas bei žemiau esančias patalpas.

11Trečiojo asmens BUAB „Statolit“ bankroto administratorius UAB „Forum regis“ prašė iškilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad nuo bankroto bylos iškėlimo (2009 m.) įmonė jokios ūkinės – komercinės veiklos nebevykdo, todėl jei byloje ir būtų nustatyta įmonės atsakomybė už galimai netinkamai atliktus darbus, defektų ištaisyti įmonė neturėtų galimybės.

12Tretieji asmenys T. D., AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

13II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

14Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą UAB „CManagement“ per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti vandens pratekėjimo į negyvenamąsias patalpas, apartamentus, priežastis, atliekant stiklo pertvaros demontavimo, terasos plytelių išardymo, betono išlyginamojo sluoksnio išardymo, hidroizoliacijos remonto, drenuojančio sluoksnio įrengimo, betono išlyginamojo sluoksnio įrengimo, teptinės hidroizoliacijos įrengimo, įlajų įrengimo, terasos plytelių dangos klijavimo, tarpų tarp plytelių užtrynimo, stiklo pertvaros sumontavimo darbus virš negyvenamųjų patalpų – apartamentų, esančioje terasoje; įpareigojo atsakovą N. A. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti vandens pratekėjimo į negyvenamąsias patalpas – apartamentus, priežastis, sandarinant kanalizacijos vamzdį, tinkamai įrengiant hidroizoliaciją tarp vamzdžio ir esamos hidroizoliacijos negyvenamojoje patalpoje – apartamentuose su terasa; priteisė ieškovams E. J. ir S. J. iš atsakovo UAB „CManagement“ 10 039 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-04-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6398,62 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovams E. J. ir S. J. iš atsakovo N. A. 40 154 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo atsakovo atžvilgiu dienos 2012-10-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4807,43 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad remiantis teismo ekspertizės išvada, viena iš priežasčių, dėl kurių vanduo pateko į ieškovų patalpas, yra virš ieškovų patalpų netinkamai įrengta terasa, neįrengtas papildomas hidroizoliacinis sluoksnis ir hidroizoliacinės stogo dangos vandenį drenuojantis sluoksnis. Pažymėjo, kad nors tarp ieškovų ir atsakovo tiesiogiai sutartis nebuvo sudaryta, tačiau remiantis patalpų pirkimo pardavimo sutartimi ieškovai ne tik turi teisę, bet ir įsipareigojo dėl patalpų kokybės reikalavimų tiesiogiai kreiptis į pastato generalinį rangovą – atsakovą. Šią ieškovų teisę atitinka tiek įstatymuose, tiek rangos sutartyje numatyta statybos darbų rangovo pareiga atsakyti už defektus, jei jie nustatyti per garantinius terminus. Teismas nustatė, jog iš teismo ekspertizės metu nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad reikalavimo, kad stogai (tarp jų ir eksploatuojami stogai arba terasos) turi būti atsparūs galimam eksploatacijos poveikiui bei atmosferos poveikiui, nebuvo laikomasi, nes terasa virš ieškovų patalpų buvo įrengta taip, kad nesulaiko iš atmosferos patenkančio vandens, dėl ko vanduo pateko į ieškovų patalpas. Konstatuota, kad terasą tokiu būdu įrengė būtent rangovas, t. y. jis parinko tokią terasos konstrukciją ir konkrečias medžiagas, todėl jis turi atsakyti už terasos neatitikimą statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų, kad tokią terasos konstrukciją, kokia faktiškai buvo įrengta, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas kokiu nors būdu suderino, leido statyti, t. y. atsakovas neįrodė, kad dėl netinkamo terasos įrengimo yra kito asmens atsakomybė. Rangovas privalėjo darbus atlikti vadovaudamasis normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Todėl šiuo atveju atsakovas neįgyvendinęs šios pareigos, o pakeitęs terasos įrengimo sprendinius, atsako už daikto trūkumus. Teismas darė išvadą, kad dėl terasos įrengimų defektų kyla būtent rangovo civilinė atsakomybė, o kadangi garantiniu terminu nustatyti pastato defektai, už kuriuos atsako atsakovas, pastarasis nei iki ieškovų kreipimosi į teismą, nei teisminio nagrinėjimo metu defektų neištaisė, todėl jį teismas įpareigojo atlikti teismine tvarka. Teismas pažymėjo, kad ieškovų teisė reikalauti projektavimo, statybos ar techninės priežiūros darbų defektų ištaisymo iš pastato generalinio rangovo numatyta 2008-01-31 patalpų pirkimo-pardavimo sutarties 5.2 punkte. Teismas nurodė, kad teismo eksperto nustatyti patalpų sugadinimai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, o atsakovai įrodymais nepaneigė teismo eksperto sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų atlikimo būtinumo, šalinant vandens padarytus sugadinimus patalpoms, jų kiekio ir vertės. Todėl teismas, įvertindamas dėl vandens pratekėjimo padarytų ieškovams nuostolių dydį, rėmėsi šia sąmata, tačiau mažino numatytą nuostolių dydį, iš jo atimdamas išlaidas sezoniniams darbams, specifiniams darbams, atitinkamai perskaičiuodamas numatytas sumas papildomam darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui, taip pat atimdamas statybvietės išlaidas, pridėtines išlaidas ir nenumatytas išlaidas. Atmetus šias sumas, pagrįstų nuostolių suma sudaro 50 193 Lt. Teismas remdamasis eksperto išvada, kad netinkamai įrengtos terasos įtaka drėgmės patekimui į vidines pastato konstrukcijas yra 20 proc., konstatavo, jog atsakovo civilinė atsakomybė kyla už netinkamai atliktus darbus, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovams 20 proc. nuostolių, t. y. 10 039 Lt. Teismas konstatavo, kad byloje yra įrodyta aplinkybė, kad atsakovui N. A. priklausantys apartamentai su terasa yra su trūkumais, t. y. terasoje savavališkai, pažeidžiant statybos normatyvinius dokumentus, įrengtu ir neužsandarintu kanalizacijos vamzdžiu, pažeista terasos hidroizoliacija. Pažymėjo, kad teismo ekspertizės aktas patvirtino ir tą aplinkybę, kad dėl šio trūkumo vanduo pateko į pastato konstrukcijas ir sugadino ieškovų patalpas. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas N. A. neįrodė teismo eksperto išvados teismui nekelia abejonių, atitinka kitus byloje esančius įrodymus ir konstatavo, kad 2013-02-04 specialisto R. P. išvada nesudaro pagrindo abejoti teismo eksperto L. U. pateiktų išvadų pagrįstumu, nes joje analizuojami daugiau formalūs teismo ekspertizės akto trūkumai, kalbinės konstrukcijos, tačiau ne pačių išvadų pagrįstumas. Be to, R. P. nėra į teismo ekspertų sąrašą įrašytas asmuo, jis neturi reikiamos kvalifikacijos ekspertizei atlikti. Todėl teismas darė išvadą, kad iš atsakovo N. A. ieškovams priteistina 80 proc. patirtų nuostolių dalis, t. y. 40 154 Lt. Taip pat teismas CK 6.37 ir 6.210 str. pagrindu, iš abiejų atsakovų priteisė procesines palūkanas. Teismas, įvertinęs numatomą darbų pobūdį ir apimtį, sezoniškumą, konstatuoja, kad atsakovai darbus įpareigotini atlikti per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra tikslinga a priori skirti atsakovams baudą už teismo įpareigojimo neįvykdymą, kaip prašė ieškovai, nes tuo atveju, jei atsakovai nevykdys teismo sprendimo, teismo sprendimo nevykdymo klausimas ir baudos skyrimui reikšmingos aplinkybės bus išsamiau ir tiksliau išsiaiškintos teismo sprendimo priverstinio vykdymo procese. Teismas atmetė ieškinio reikalavimus atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu, kadangi nagrinėjamu atveju terasos įrengimo darbai buvo atlikti 2007 m., kai dar negaliojo 2008-03-04 rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, o pagal draudimo sutarčiai taikomų Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 13.4 punktą būtina sąlyga reikalavimo pateikimą pripažinti draudiminiu įvykiu yra tai, kad reikalavimas, pateikiamas dėl statybos darbų, atliekamų ir (ar) atliktų draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ atsirado prievolė išmokėti draudimo išmoką.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Atsakovas N. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-27 sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, o teismui nustačius, kad byloje yra pakankamai įrodymų dėl atsakovų kaltės - priimti naują sprendimą - ieškinį, dalyje dėl N. A. kaltės, atmesti. Taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad teismas nustatydamas N. A. kaltę netinkamai suprato faktines aplinkybes ir rėmėsi tik vienu dokumentu - ekspertizės aktu, kuris yra su akivaizdžiais trūkumais. Nukentėjusieji buvo ne tik ieškovai, bet ir kiti namo gyventojai, kaip ir N. A., gyvenantis ( - ). Bylos nagrinėjimo metu visąlaik buvo akcentuojama, kad užlietų butų gyventojai kreipėsi į namo statytoją, kuris kreipėsi į draudimo bendrovę ir visi skundai buvo sujungti į vieną draudimo bylą, kurios išnagrinėjimo laukė ir N. A.. Deja, draudimo bylos neišnagrinėjus iki šiol N. A. buvo įtrauktas atsakovu šioje byloje. Todėl apeliantas mano, kad teismas iš viso neatsižvelgė į faktą, kad užlietas buvo ne vien tik ieškovų butas, o dar mažiausiai 5 butai name, esančiame ( - ). Ši aplinkybė yra itin svarbi, nes akivaizdu, kad N. A. atsakomybė neapima kitų užlietų butų bei paties buto užliejimo. Nors teismas pripažino, kad N. A. atsakomybė šioje byloje siekia 80 procentų, tačiau vien tik faktinės aplinkybės suponuoja, kito atsakovo UAB „CManagement“ atsakomybę. Be to, 20 ir 80 procentų santykis buvo pasirinktas pagal eksperto išvadą, neatsižvelgus į įrodymų visumą. Itin svarbu yra tai, kad pats teismas nustatė, kad pagal tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 2.05.05:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 42 punktą, stogai (tarp jų ir eksploatuojami stogai arba terasos) turi būti atsparūs galimam eksploatacijos poveikiui bei atmosferos poveikiui. Teismo sprendime nurodyta, kad terasa virš ieškovų patalpų įrengta taip, kad nesulaiko iš atmosferos patenkančio vandens, dėl ko vanduo patenka į ieškovų patalpas. Taigi pats teismas pripažino, kad atsakovui N. A. priklausanti terasa yra netinkamai pastatyta, kad nebuvo laikomasi net ir teisės aktų reikalavimų, tačiau pripažino, kad tai tik 20 procentų kaltės dėl užliejimo. Pats atsakovas UAB „CManagement“ dar 2010-06-14 raštu draudimo kompanijai nurodė, kad užlieti butai yra dėl netinkamai atliktų subrangovų terasos darbų. Taigi pats teismas pripažino, kad terasa buvo netinkamai pastatyta, kad praleido vandenį, tačiau vis tiek N. A. atsakomybės dydį nustatė neva 4 kartus didesnį, t.y. asmens, gyvenančio aukštu aukščiau terasos eksploatavimas, pagal teismą, yra 4 kartus pavojingesnis negu netinkamai pastatyta, vandenį praleidžianti terasa bei stogas. Nurodė, kad toks sprendimas nėra logiškas. Teismas, nagrinėdamas bylą, taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad byloje buvo pateiktas UAB „Vilniaus architektūros studija“ parengtas techninio projekto eksploatuojamo stogo konstruktyvų brėžinys, iš kurio matyti, kad techniniame projekte buvo numatyta hidroizoliacijos sluoksnį patiesti virš betono dangos, tačiau teismo ekspertizėje nustatyta, kad faktiškai hidroizoliacijos sluoksnis buvo patiestas po betonu. Vėlgi nurodyta, kad terasa yra pastatyta taip, kad neatlaiko atmosferos poveikio. Teismas tai pat vadovavosi ekspertizės aktu, kur nurodyta, kad betonas yra įmirkęs, nors jokių tyrimų dėl įmirkio atlikta nebuvo, tokia išvada pateikta be pagrįstų matavimų. Pažymėjo, kad terasa yra įrengta/pastatyta ne N. A. ir už konstrukcinius, statybinius neatitikimus gali atsakyti tik rangovas, jokiu būdu ne įsigijęs turtą asmuo. Nurodė, kad nors terasoje yra įrengtas papildomas vamzdis, tačiau jis nebuvo eksploatuojamas. Įrengtos vamzdžio durelės yra ne prie pat žemės. Kad į jas patektų lietaus vandens praktiškai reikėtų, kad terasa būtų apsemta bent jau daugiau nei 5 cm aukščiu, o tai vėlgi nėra įmanoma, nes terasoje yra įrengtas nuolydis, dėl kurio vanduo patenka į ištekėjimo angą. Tad konstatuoti, jog kaimynai buvo užlieti dėl esančio ir neeksploatuojamo vamzdžio, yra mažų mažiausiai neadekvatu. Juo labiau, kad neeksploatuojant vamzdžio nebuvo ir jokios avarijos, t.y. jis nebuvo trūkęs ar kitaip pažeistas. Pažymėjo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad terasa yra pastatyta su trūkumais, defektais ir neatitikimu teisės aktams. Tuo tarpu N. A. atsakomybė realiai nėra nustatyta, t.y. tarp jo veiksmų ir pasekmių ieškovų butui akivaizdaus, neginčijamo priežastinio ryšio nėra. Į bylą pateiktoje 8 ir 9 aukštų schemoje yra nurodyta, kad nuolydis terasoje yra 2 procentai. Terasos plotis yra 9 metrai. Atstumas nuo sienos iki įlajos yra apie 1 m., o nuo įlajos iki terasos krašto dar apie 8 metrus. Kadangi projekte numatytas 2 procentų nuolydis, tai reiškia, kad aukštis žemėja 2 centimetrais vienam metrui. Vadinasi ties terasos kraštu aukštis yra apie 16 cm (2x8). Namas yra statomas lygiai, tad terasos kraštai turi būti viename aukštyje, taigi apie 16 cm aukščiau įlajos. O kaip minėta nuo sienos iki įlajos yra apie 1 metrą, dėl ko nužemėjimas yra aiškus ir akivaizdus (apie 16 cm). Nurodė, kad šito pagrįsti kitaip negali, nes ekspertas L. U. iš viso neatliko jokių matavimų. Vien tik vadovaujantis fizikos dėsniais, preziumuojama, kad vanduo teka žemyn, tai reiškia, kad ant terasos papuolęs vanduo teka žemyn, šiuo atveju į įlają. Tuo tarpu byloje teismo ekspertas siekia fizikos dėsnį paneigti, aiškindamas, kad vanduo iš terasos patenka į ertmę, kurioje yra įrengtas projekte nenumatytas vamzdis. Vamzdis yra įrengtas sienoje, uždarytas sandariomis durelėmis, ir yra apie 1 metrą nutolęs nuo įlajos, t.y. yra aukščiau negu įlaja. Remiantis fizika, vanduo turi tekėti žemyn, o ne aukštyn, kas reiškia, kad jokiu būdu vanduo negalėjo skverbtis į ertmę prie vamzdžio ir taip aplieti kaimynus aukštu žemiau. Pabrėžė, kad į terasą, priklausančia N. A. patekta buvo be jo žinios, sutikimo ir dalyvavimo. Kaip matyti iš eksperto pateiktų nuotraukų, kiliminė danga buvo nuardyta, taip pat nuardytos buvo metalinės įrengto vamzdžio apsauginės durelės, o pavaizduotas atviras vamzdis sienoje. Pažymėjo, kad faktinė situacija radikaliai skiriasi nuo nuotraukoje pavaizduotos. Tai yra, vamzdis buvo ir yra izoliuotas stiklo vata, o sienoje įrengtos metalinės durelės. Visa tai atliekant ekspertizę buvo nuardyta ir net nesutaisyta. Dar kartą paminėtina, kad vamzdis buvo užsandarintas ir neeksploatuojamas, todėl jis negali būti priežastis ieškovų ieškiniui tenkinti. Itin svarbu, kad pats L. U. per pakartotinę apklausą, dalyvaujant ir N. A. atstovui pats negalėjo pagrįsti, kodėl nurodė, kad įtaka drėgmei dėl nesandariai įrengto vamzdžio yra 80 procentų. Teismo posėdžio metu ekspertas sakė, kad jis nėra užtikrintas dėl nurodytų procentų ir jaučia vidinį neužtikrintumą dėl nurodytų procentų. Antra, atsakovo atstovo paklaustas, kokią procentų dalį jis laikytų tinkama, L. U. atsakė negalintis nurodyti, nes nežino kokia iš tikro įtaka procentaliai buvo išreikšta. Apeliantas nurodė, kad nustatyti atsakomybės dydį šiuo atveju butų galima pagrįstais matavimais, tyrimais, deja ekspertas L. U. neatliko jokių tyrimų ir konstatavo 20 ir 80 procentų atsakomybės dalis remiantis samprotavimais, kurie neatitinka net formalių reikalavimų ekspertizei atlikti, kurie nustatyti Teismo ekspertizės įstatyme. Tad yra akivaizdu, kad tokia ekspertize vadovautis negalima, o kitų duomenų teismas nevertino, ir dėl N. A. atsakomybės dydžio vadovavosi tik eksperto L. U. ekspertize. Nors teismui buvo pateiktas rašytinė statybos inžinieriaus R. P. specialisto išvada, kurioje buvo objektyviai ir argumentuotai sukritikuota L. U. atlikta ekspertizė. Nurodė, kad teismas priėmė minėtą rašytinį dokumentą, tačiau atsisakė liudytoju apklausti patį specialistą, taip pat priimdamas sprendimą, akivaizdžiai nesigilino į specialisto išvadą. Pažymėjo, kad specialisto išvadoje nurodyti ekspertizės trūkumai yra pagrindas L. U. ekspertizę ir išvadas laikyti niekinėmis, taigi ir teismo sprendimą būtų pagrindas laikyti nepagrįstu. Atkreipė dėmesį į tai, kad specialistas R. P. nurodė abejones dėl L. U. dalykinės kompetencijos, nes patikrinus statybos produkcijos sertifikavimo centro tinklapio www.spsc.lt registrų duomenis nustatyta, kad jo turima / ekspertizės metu turėta kompetencija nurodyto kvalifikacijos atestato Nr. 17803 pagrindu leido jam spręsti klausimus, susijusius su statybos technologija bei jos dalimi - pasiruošimu statybai ir statybos organizavimu bei vykdymu. Tuo tarpu klausimas yra susijęs su statybos konstrukcijomis, joms padaryta žala, taigi ekspertas prisiėmė atsakomybę atlikti ekspertizę, kuriai jam nebuvo suteikta teisė. Nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje negalėjo remtis ekspertizes aktu, kuris parengtas neatlikus eksploatuojamo stogo (terasos) statybos projekto kokybės vertinimo; neatlikus ekspertizės objekto tyrimo, apsiribojus Teismo ekspertizės įstatymu nenumatyta atskirų klausimų tyrimu; neatlikus esamo eksploatuojamo stogo (terasos) tyrimo, neįvertinus hidroizoliacijos bei šilumos izoliacijos sluoksnių būklės tyrimo, nenustačius jos įmirkio laipsnio, ir dėl to nepagrįstai teikiant išvadą dėl papildomo neaiškios paskirties viršutinės hidroizoliacijos sluoksnio įrengimo būtinumo/pakankamumo; ignoravus galiojančius statybos normatyvus; nepateikus grafinės medžiagos pateiktiems kainos skaičiavimams patikrinti; neatlikus žalą patyrusio buto sugadinimų kiekių matavimo. Pažymėto ir tai, kad pats teismas sprendime nurodė, kad kitas atsakovas UAB „CManagement“ nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jo atsakomybę, t. y. pripažino šio atsakovo kaltę, tačiau UAB „CManagement“ kaltę fiksavo tik pagal L. U. rekomendacijas. Taigi byloje teismas konstatuota, kad iš tiesų terasa pastatyta nesilaikant teisės aktų reikalavimų dėl atmosferos poveikio, kad terasa neatitinka projekto, tačiau kaltę kildina iš įrengto vamzdžio N. A. terasoje. Apeliantas nesutinka, kad įrengtas vamzdis pažeidė terasos hidroizoliaciją ir sukėlė nuostolius ieškovams, nes ir pats N. A. butas yra užlietas. Tad išvados šioje byloje akivaizdžiai kertasi su protingumu, teisingumu ir sąžiningumu. Dėl patirtų nuostolių sumos pažymėjo, kad dar N. A. nedalyvaujant byloje, ieškovai buvo pateikę UAB „AMB statyba“ sąmatą dėl būtinų darbų atstatyti situaciją iki užliejimo. Pirminėje sąmatoje suma buvo 17 810,7 Lt, o pridėjus nenumatytas išlaidas – 20 838,52 Lt (2011-02-18 sąmata). 2011-03-04 sąmatos vertė – 22 0048,07 Lt. Net ir pridėjus nenumatytas išlaidas suma padidėja iki 25 796,24 Lt, tačiau iš N. A. jau reikalaujama 53.859,20 Lt nuostolių. Apeliantas nurodė, kad teismas ignoravo atsakovo prašymą kviesti liudytoju sąmatos sudarytoją, nors N. A. pagrįstai kilo klausimas, kokiu būdu dvigubai padidėjo nuostoliai. Mano, kad ieškovų reikalaujamas nuostolių dydis yra nepagrįstas. Šiuo atveju ieškovai per daugiau nei 2 metus nėra atlikę jokių nuostolių likvidavimo darbų, t. y. nuo užliejimo 2010 m. jie nieko nedarė, nenusausino sienų, langų, neatliko remonto, o sąmoningai leido nuostoliams didėti (nešalinama drėgmė plečiasi ir gali sukelti didesnių nuostolių). Už savo veiksmus, šiuo atveju sąmoningą neveikimą, ieškovai turi patys ir atsakyti. Ieškovai šiai dienai nėra patyrę finansinių nuostolių dėl remonto, o remonto suma pernelyg akivaizdžiai kelia abejonių, t.y. sąmatai didėjant nuo 17 810,7 iki 53 859,2 Lt. Nurodė, kad teismas ieškovams gali priteisti pagrįstus nuostolius, tačiau darytina išvada, kad patys ieškovai yra kalti dėl nuostolių didėjimo. Pažymėjo, kad tai tik spėjama nuostolių atlyginimo vertė, o iki šiol ieškovai finansinių išlaidų dėl remonto nėra patyrę. Mano, kad teismas netinkamai interpretavo CK nuostatas dėl nuostolių atlyginimo. Pastebėjo, kad teismo sprendime nebuvo pasisakyta ir dėl ieškovų nurodytų darbų reikalingumo/pagrįstumo, todėl teismo sprendimas yra neišsamus ir nepagrįstas. Dėl N. A. kaip proceso dalyvio ignoravimo atkreipė dėmesį į tai, kad ši civilinė byla buvo iškelta dar 2011 m., tuo tarpu N. A. į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas tik 2012 m. rugsėjį, o atsakovu 2012-10-04. Įtraukus N. A. į bylą, ir gavus šaukimą į pirmą posėdį, nei N. A., nei jo atstovas negalėjo į jį atvykti, dėl ko teismo posėdį prašė atidėti. Šis prašymas nebuvo tenkintas ir teismas apklausė ekspertą L. U. be N. A. ir jo atstovo. Tai yra akivaizdus N. A. teisių pažeidimas, nes N. A. turėjo teisę užduoti klausimus ekspertui. Dar kartą paminėtina, kad N. A. priklausančioje terasoje ekspertizė buvo atliekama be jo žinios ir dalyvavimo. Taip įvyko, nes N. A. buvo išvykęs, o raktą nuo terasos ekspertui davė namo prižiūrėtojas. N. A. tik grįžęs iš kelionės rado sujauktą terasą, išdraskytą kiliminę dangą bei įrengto vamzdžio dureles. Pažymėjo, kad sekančiame teismo posėdyje N. A. atstovui paprašius apklausti ekspertą, šis prašymas buvo atmestas. Tai yra nesuvokiama, nes asmuo, kuris tik po metų nagrinėjimo yra įtraukiamas į bylą atsakovu, turi teisę dalyvauti liudytojų apklausoje bei užduoti klausimus. Netenkintas buvo iš prašymas dėl papildomos ekspertizės atlikimo. LR CPK 219 str. 1 d. numato, kad jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę. Šiuo atveju teismui buvo paaiškinta, kad ekspertizė, visų pirma, neatitinka įstatymo reikalaujamos formos, neturi tiriamosios dalies. Antra, ekspertizės akte nenurodyta, kas atliko ekspertizę ir kas dalyvavo atliekant ekspertizę, t. y. nenurodė privalomų duomenų. Trečia, ekspertizėje neatliktas joks realus tyrimas, dėl kurio galėtų būti teikiamos išvados, kurias pateikė L. U.. Ekspertizė yra neparemta nei vienu įrodymu: nesiaiškinta, iš kokių hidroizoliacijos medžiagų įrengta terasa, netirta, kokia yra eksploatuojamos terasos šilumos izoliacija, koks jos drėgnumo ir įmirkio laipsnis, neatliktas terasos konstrukcijos tyrimas ardomaisiais veiksmais, taip pat nesiaiškinta, koks sluoksnis yra po plytelėmis. Pabrėžtina, kad viskas kas yra L. U. konstatuota - tai koks terasos faktinio įrengimo mazgo pjūvis. Nurodė, jog terasa nebuvo ardoma ir žiūrima, kokia jos sudėtis, koks sluoksnis yra ar nėra įmirkęs. Vis dėlto, teismas nesutiko atlikti papildomos ekspertizės net ir esant akivaizdiems jos trūkumams. Taip pat pažymėjo, kad teismas akivaizdžiai skubino procesą pabaigti tik N. A. įstojus į bylą. Tik įstojus N. A. buvo ignoruojami visi prašymai - dėl posėdžio atidėjimo, dėl liudytojų, dėl papildomos ekspertizės ir kiti, o byla iš ėmės išnagrinėta per paskutinį teismo posėdį, kuris prasidėjo 13.00 val. ir vyko iki 19.00 val. Taip pat nurodė, kad atstovui atkreipus teismo dėmesį, kad byla vyksta jau po 17.00 valandos, teismas ironiškai paaiškino, kad advokatai neturi darbo valandų ir kad tęs bylos nagrinėjimą. Pažymėjo, kad tęsiant teismo posėdį be pertraukos net ir baigiamosios kalbos buvo neišbaigtos ir joms nepasiruošta tinkamai, o atsižvelgiant į visų nuovargį, šalys siekė neužtęsti ir taip užsitęsusio posėdžio, dėl ko, natūralu, kad visi aspektai nebuvo išsakyti. Tai akivaizdžiai parodė teismo poziciją, kad nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų situacijai išsiaiškinti (apklausti liudytojus, tikslinti ekspertizę), o reikia kuo greičiau pabaigti bylą. Dėl priežastinio ryšio apeliantas akcentavo, kad bylos medžiagoje yra neginčijamas vienas aspektas - terasa, priklausanti N. A. yra pastatyta su trūkumais, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Terasoje trūksta hidroizoliacijos sluoksnio, kuris apsaugotų nuo atmosferos poveikio. Tuo pačiu, teismas nesirėmė šiais įrodymais ir nustatė, kad N. A. atsakomybė yra 4 kartus didesnė nei statytojo. Pažymėjo, kad nustatant atsakomybę, turi būti nustatytos visos sąlygos atsakomybei kilti, tad privalo būti ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir pasekmių. Šiuo atveju, teismo pozicija ta, kad N. A. terasoje įrengtas nenumatytas vamzdis turi keturis kartus daugiau įtakos užliejimui negu netinkamai pastatyta, neturinti hidroizoliacijos terasa. Tai absurdiška pozicija dėl keleto priežasčių. Pirma, užlietas paties N. A. butas nuo aukščiau esančios terasos (aukštu aukščiau gyvenančių kaimynų terasos, byla perduoda draudimo bendrovei), tad N. A. terasoje įrengtas neeksploatuojamas vamzdis tam įtakos neturi. Antra, byloje nėra nustatyta, ar vamzdis turėtų kokios nors įtakos, jei terasa būtų pastatyta tinkamai. Tuo pačiu jei ir kitų kaimynų stogai/terasos būtų įrengtos tinkamai. Šio klausimo nekėlė nei teismas, nei ekspertas. Pažymėjo, kad šioje byloje šis teisinis aspektas tirtas nebuvo, dėl ko N. A. atsakomybė negalėjo būti nustatyta, juo labiau 80 procentų. Dėl bylos grąžinimo nagrinėti iš esmės apeliantas atkreipė dėmesį, kad byloje trūksta įrodymų dėl atsakovo atsakomybės, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo prašymus dėl papildomų įrodymų - tiek liudytojų apklausos, tiek papildomos ekspertizės. Todėl mano, kad priimti teisingą sprendimą galima tik grąžinus bylą nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad sprendimas šioje byloje yra priimtas nesant jokių pagrįstų įrodymų dėl N. A. kaltės, kad tik atlikus papildomą arba naują ekspertizę, kuri privalo būti paremta empiriniais tyrimais, o ne samprotavimais, būtų galima ja remtis kaip tinkamu įrodymu. Apeliantas darė išvada, kad pirmos instancijos teismo sprendimas priimtas visapusiškai neišnagrinėjus visų įrodymų ir objektyviai nevertinant ekspertizės. Svarbu, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama žodžiu, nes tik tokiu būdu teismas galės nustatyti objektyvią tiesą byloje. Dėl bylinėjimosi išlaidų pažymėjo, kad iš atsakovo N. A. buvo priteista beveik 5000 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovų naudai. Nurodė, kad N. A. byloje dalyvavo tik nuo 2012 m. rugsėjo mėn., todėl jis neturi atlyginti bylinėjimosi išlaidų, patirtų iki to laiko, deja teismas į proporcingumą neatsižvelgė; bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos, nes jos yra per didelės pagal Teisingumo ministro rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo.

17Atsakovas UAB „CManagement“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo dalis, kuriomis: atsakovas UAB „CManagement“ įpareigotas per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti vandens pratekėjimo į negyvenamąsias patalpas - apartamentus, priežastis, atliekant stiklo pertvaros demontavimo, terasos plytelių išardymo, betono išlyginamojo sluoksnio išardymo, hidroizoliacijos remonto, drenuojančio sluoksnio įrengimo, betono išlyginamojo sluoksnio įrengimo, teptinės hidroizoliacijos įrengimo, įlajų įrengimo, terasos plytelių dangos klijavimo, tarpų tarp plytelių užtrynimo, stiklo pertvaros sumontavimo darbus virš negyvenamųjų patalpų – apartamentų esančioje terasoje; ieškovams E. J. ir S. J. iš atsakovo UAB „CManagement“ priteista 10 039 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-04-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 398,62 Lt bylinėjimosi išlaidų; šiose dalyse prašė priimti naują sprendimą - ieškovų reikalavimus atmesti bei priteisti iš ieškovų atsakovo UAB „CManagement“ naudai visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė, kad nesutinka su sprendime padaryta išvada, kad atsakovas netinkamai įrengė pastato stogą, t. y. pastato terasoje netinkamai paklojo hidroizoliacijos sluoksnį. Pažymėjo, kad tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė Ekspertizės akto sprendiniais bei STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ nuostatomis, tačiau statinio statybos darbų vykdymo metu ir/ar techninės dokumentacijos rengimo metu jis dar negaliojo, t. y. šio statybos techninio reglamentų reikalavimų negalėjo būti laikomasi statant pastatą bei įrenginėjant pastato stogą. Nurodė, kad projektavimo sąlygų sąvadas ginčo pastato statybai buvo išduotas 2005-04-15, t. y. galiojant STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ nuostatoms, todėl teismas turėjo remtis šiuo reglamentu, kuris neįpareigoja rangovo įrengti privalomų papildomų hidroizoliacijos sluoksnių ir/ar hidroizoliacijos sluoksnį įrenginėti virš kurio nors konkretaus sluoksnio. Reglamentas suteikia teisę rangovui, priklausomai nuo stogo konstrukcijos bei naudojamų medžiagų, pačiam pasirinkti pastato stoge įrengiamų sluoksnių kiekį bei rūšį, todėl atsakovas statybos rangos darbus atliko nepažeisdamas normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Apeliantas pažymėjo, jog visas ginčo pastatas buvo pastatytas pagal projektuotojo UAB „Vilniaus architektūros studija“ parengtą projektą, pilnutinai darbus atliekant pagal projektinius sprendinius, darbų atlikimą patikrinus bei jų tinkamumą patvirtinus statybos darbų techninę priežiūrą vykdantiems asmenims. Atitinkamai, atsakovui įvykdžius ir atlikus nurodomus statybos darbus, būtų pažeisti pastato projekto sprendiniai. Todėl darytina išvada, kad bet kokie papildomi statybos darbai pastate yra galimi tik esant atitinkamiems projektiniams sprendiniams, dėl kurių koregavimo ieškovai šioje byloje reikalavimų nepareiškė, taip pat pastato projektiniai sprendiniai šioje byloje nebuvo ginčijami. Apeliantas nesutiko su išvada, kad terasos įrengimo trūkumai yra laikytini savarankiška vandens pratekėjimo į patalpas priežastimi. Byloje nėra objektyviai nustatyta, jog būtent Ekspertizės akte nurodyto papildomo hidroizoliacijos sluoksnio neįrengimas galėtų būti laikomas, kaip kad deklaratyviai konstatuojama sprendime, savarankiška vandens patekimo į patalpas priežastimi, o ne antrine. Pažymėjo, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovo įrengta terasa praleistų vandenį ar drėgmę ir tose vietose, kurios nebuvo pažeistos atsakovo N. A. neteisėtais veiksmais terasoje įrengiant vamzdį. Pabrėžė, kad tokios išvados nėra daromos ir Ekspertizės akte. Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta kokia priežastis lėmė pirminį vandens patekimą į ieškovų patalpas. Nurodė, kad svarbu nustatyti, ar Ekspertizės akte nurodytos priežastys yra savarankiškos vandens patekimo priežastys (t.y., ar vanduo į patalpas patektų esant bet kuriai vienai iš šių priežasčių), ar šios vandens patekimo priežastys yra viena nuo kitos priklausomos (t.y., vienos iš vandens patekimo į patalpas priežasčių atsiradimas lėmė antrosios priežasties atsiradimą), tačiau bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir drenavimo sluoksnio neįrengimą nepagrįstai pripažino savarankiška vandens patekimo į patalpas priežastimi. Pažymėjo, kad pastato statybos darbai buvo atlikti laikantis visų projektinių sprendinių, todėl teigia, kad pirmoji Ekspertizės akte nurodyta priežastis (hidroizoliacinio bei drenažinio sluoksnio neįrengimas terasoje) pati savaime vandens patekimo į patalpas negalėjo nulemti. Vanduo į patalpas pateko būtent dėl antrosios Ekspertizės akte nurodytos priežasties - neteisėtai (nesant atitinkamų projektinių sprendinių) ir netinkamai atsakovo N. A. įrengto kanalizacijos vamzdžio. Vėliau dėl šio vamzdžio poveikio terasai atsirado ir antroji vandens patekimo į patalpas priežastis. Iš šio neteisėtai įrengto vamzdžio vanduo patekdavo ant terasos, užkimšo vandens nutekėjimo įlajas, todėl dėl nuolatinio vandens tekėjimo ir atmosferinių reiškinių terasoje įrengtas betono sluoksnis sudrėko ir sutrūkinėjo, dėl ko vėliau nebesulaikydavo vandens ar drėgmės ir šis galėdavo patekti į pastato vidų. Nurodė, kad tuo atveju, jei kanalizacijos vamzdis nebūtų buvęs įrengtas, vien atitinkamų hidroizoliacinių ir drenavimo sluoksnių neįrengimas terasoje per se nesudarytų sąlygų vandeniui patekti į ieškovų patalpas. Tokią apelianto nurodomą išvadą papildomai pagrindžia tai, jog į kitas pastate esančias patalpas, virš kurių yra įrengtos terasos, tačiau jose nėra neteisėtai įrengtų kanalizacijos vamzdžių, vanduo nepatenka. Atitinkamai darytina išvada, kad būtent atsakovo N. A. veiksmai (neteisėtas ir netinkamas kanalizacijos vamzdžio įrengimas) lėmė abiejų vandens patekimo į patalpas priežasčių atsiradimą, todėl būtent N. A. privalo atlyginti visus ieškovams dėl to atsiradusius nuostolius, o taip pat pašalinti vandens patekimo į patalpas priežastį, o atsakovui atsakomybė dėl atsakovo N. A. veiksmų nekyla ir negali kilti. Nesant tinkamai ir pagrįstai konstatuotos atsakovo kaltės dėl vandens patekimo į ieškovams priklausančias patalpas, atsakovas nėra ir negali būti laikomas atsakingu dėl tokiais veiksmais padarytos žalos ir neturi pareigos šią žalą atlyginti. Todėl ir sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą UAB „CManagement“ per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti vandens pratekėjimo į patalpas, priežastis yra nepagrįsta ir naikintina. Apeliantas taip pat nurodė, kad net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog atsakovo kaltė dėl vandens patekimo į patalpas 20% dalyje egzistuoja, atsakovo atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nustatytas įpareigojimas apskritai negali būti tinkamai įvykdytas per nurodytą terminą, kadangi trūkumų šalinimo darbus atsakovas galėtų pradėti tik po to, kai N. A. įvykdys jo atžvilgiu nustatytą įpareigojimą. Kadangi abiejų atsakovų įpareigojimams įvykdyti terminas nustatytas vienodas, du mėnesiai, akivaizdu, jog N. A. savo trūkumų dalį ištaisius per šį terminą, atsakovas tik tuomet galėtų pradėti vykdyti trūkumų šalinimo darbus, tačiau nurodytas terminas jau bus pasibaigęs. Paminėjo ir tai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės įteisino atsakovo N. A. neteisėtus veiksmus, t. y. statybos projektiniams sprendiniams prieštaraujančio (juose apskritai nenumatyto) vamzdžio įrengimą. Įsiteisėjus tokiam teismo sprendimui, nelegalus šio vamzdžio įrengimas (statyba) bus įteisintas. Pabrėžtina, kad įteisinus tokio vamzdžio įrengimą terasoje, atsakovas privalės trūkumų šalinimo darbus vykdyti ir po bei aplink N. A. įrengtą vamzdį. Nurodyti argumentai patvirtina, kad bylą nagrinėjęs teismas turėjo ex officio pripažinti šio neteisėto ir projektiniuose sprendiniuose nenumatyto vamzdžio įrengimą. Apeliantas taip pat nurodė, kad teismo įpareigojimas yra abstraktus ir tokio įpareigojimo įvykdymo galimybės kelia pagrįstų abejonių nes nei sprendimo tekste, nei motyvuojamojoje dalyje nėra detalizuojama: kokioje apimtyje turi būti suremontuota hidroizoliacija, kas apskritai yra laikytina „hidroizoliacijos remonto“ darbais, kur ir kaip turi būti įrengtas drenuojantis sluoksnis, kur ir kaip turi būti įrengta teptinė hidroizoliacija ir nepagrindžiama kodėl hidroizoliacinis sluoksnis terasoje turėtų būti dubliuojamas, kiek, kokių ir kur turi būti įrengta įlajų ir kodėl jas reikia pakartotinai/papildomai įrengti (tai, kad įlajos terasoje jau yra įrengtos yra nustatyta bylos nagrinėjimo metu), kokia terasos plytelių danga ir kokioje apimtyje turi būti klijuojama, kokiomis medžiagomis ir kokioje apimtyje turi būti užtrinti plytelių tarpai, kur ir kaip ir dėl kokių priežasčių turi būti sumontuota stiklo pertvara - apskritai abejotina ar stiklo pertvaros montavimas yra susijęs su terasos dangos remonto darbais. Apeliantas mano, kad nurodyti argumentai patvirtina, kad skundžiamos sprendimo dalys yra nepagrįstos ir naikintinos, o šiose dalyse priimtinas naujas sprendimas - ieškovų reikalavimais turėtų būti atmesti.

18Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į atsakovo N. A. apeliacinį skundą, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus rodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pažymėjo, kad teismas rėmėsi ne tik ekspertizės aktu, kaip klaidingai nurodo apeliantas, tačiau įrodymų visuma. Be to, nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismo ekspertizės aktas yra su akivaizdžiais trūkumais bei teismas neturėjo juos remtis. Atsakovas UAB DK “PZU Lietuva“ mano, kad ekspertizės aktas atitinka tiek LR teismo ekspertizės, tiek LR CPK 216 str. įtvirtintus ekspertizės aktui keliamus formos bei turinio reikalavimus, be to, aktas buvo tikslinamas ir taip pašalinti visi neaiškumai/netikslumai (jei tokie buvo). Nurodė, kad draudikas UAB DK “PZU Lietuva“ administravo minėtą įvykį/žalos bylą, tačiau dėl to, jog draudėjas UAB “Cmanagement“ draudikui nepateikė žalos bylai reikalingų duomenų ir dokumentų, draudikui nesudarė galimybės įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu/nebuvimu, minėto įvykio/žalos bylos administravimas 2010-12-22 buvo baigtas bei byla nutraukta. Taip pat byloje konstatuota, jog darbai, iš kurių ieškovai kildina atsakovo UAB „CManagement“ atsakomybę, atlikti 2007 m., kai dar negaliojo Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, todėl minėtas ieškovo reikalavimas neatitinka Taisyklių 13.4 punkto privalomos sąlygos, su kurios buvimu yra siejamas audžiamojo įvykio nustatymas ir įrodymas.

19Atsakovas UAB „CManagement“ pateikė atsiliepimą į atsakovo N. A. apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad apelianto argumentai yra visiškai nepagrįsti, akivaizdžiai gynybinio pobūdžio ir savo argumentais siekiama ne realiai pažeidžiamų teisių gynybos, o siekiama nepagrįstai visą atsakomybę dėl vandens patekimo į ieškovų patalpas perkelti atsakovui UAB „CManagement“. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nustatyta, kad vanduo buvo užliejęs ne tik ieškovų, bet ir apelianto butą, tačiau atsakovas pabrėžė, kad šios nurodomos faktinės aplinkybės šioje civilinėje byloje nebuvo nustatytos ir apskritai nebuvo nustatinėjamos, kadangi nėra susijusios su byloje pareikštais reikalavimais. Pažymėjo, kad apeliantas, teigdamas kad ne jis, o atsakovas yra kaltas dėl į ieškovų butą patekusio vandens ar drėgmės bei padarytos žalos, o taip pat teigdamas, kad tokia atsakovo kaltė yra konstatuota sprendime, visiškai neatsižvelgė į tai, kad sprendime bei teismo ekspertizės akte yra konstatuota būtent apelianto kaltė dėl vandens patekimo į ieškovų patalpas 80 procentų dalyje. Nurodė, kad nors sprendimo tekste yra konstatuota atsakovo kaltė 20 procentų dalyje, ši sprendimo dalis yra nepagrįsta ir pats atsakovas dėl šios sprendimo dalies yra pateikęs apeliacinį skundą. Atsakovas pažymi, jog visas ginčo pastatas buvo pastatytas pagal projektuotojo UAB „Vilniaus architektūros studija“ parengtą projektą, pilnutinai darbus atliekant pagal projektinius sprendinius, darbų atlikimą patikrinus bei jų tinkamumą patvirtinus statybos darbų techninę priežiūrą vykdantiems asmenims. Dar daugiau, STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ nuostatos neįpareigoja rangovo įrengti privalomų papildomų hidroizoliacijos sluoksnių ir/ar hidroizoliacijos sluoksnį įrenginėti virš kurio nors konkretaus sluoksnio. Statybos techninio reglamento norma aiškiai suteikia teisę rangovui, priklausomai nuo stogo konstrukcijos bei naudojamų medžiagų, pačiam pasirinkti pastato stoge įrengiamų sluoksnių kiekį bei rūšį. Todėl sprendime atsakovo kaltė 20 procentų dalyje konstatuota visiškai nepagrįstai. Priešingai, būtent apeliantas yra kaltas dėl vandens pratekėjimo į ieškovų patalpas ir patalpoms padarytos žalos, nes būtent atsakovo neteisėtai virš ieškovų patalpų esančioje terasoje įrengtas vamzdis nulėmė atsakovo įrengto hidroizoliacijos sluoksnio sugadinimą, t. y. aplinkybių, dėl kurių sprendime nepagrįstai konstatuota atsakovo dalinė atsakomybė, atsiradimą. Pažymėjo, kad apeliantas sąmoningai nutyli, kad pats virš ieškovų patalpų yra atlikęs neteisėtus veiksmus - įrengė statybos projektiniams sprendiniams prieštaraujantį (juose apskritai nenumatyta) vamzdį, per kurį į ieškovų patalpas patekdavo vanduo, o būtent tai ir buvo pirminė ir pagrindinė priežastis, dėl kurios į ieškovų patalpas pateko vanduo ir patalpoms padarė žalą. Nurodė, kad vanduo į patalpas pateko būtent dėl antrosios Ekspertizės akte nurodytos priežasties - neteisėtai (nesant atitinkamų projektinių sprendinių) ir netinkamai atsakovo N. A. įrengto kanalizacijos vamzdžio. Vėliau dėl šio vamzdžio poveikio terasai atsirado ir antroji vandens patekimo į patalpas priežastis. Iš šio neteisėtai įrengto vamzdžio vanduo patekdavo ant terasos, užkimšo vandens nutekėjimo įlajas, todėl dėl nuolatinio vandens tekėjimo ir atmosferinių reiškinių terasoje įrengtas betono sluoksnis sudrėko ir sutrūkinėjo, dėl ko vėliau nebesulaikydavo vandens ar drėgmės ir šis galėdavo patekti į pastato vidų. Tuo atveju, jei kanalizacijos vamzdis nebūtų buvęs įrengtas, vien atitinkamų hidroizoliacinių ir drenavimo sluoksnių neįrengimas terasoje per se nesudarytų sąlygų vandeniui patekti į ieškovų patalpas. Atsakovo įrengtas hidroizoliacinis sluoksnis yra tinkamas ir pakankamas tam, kad apsaugotų patalpas nuo atmosferos poveikio ar įprasto eksploatacijos poveikio. Todėl darė išvadą, kad būtent atsakovo N. A. veiksmai (neteisėtas ir netinkamas kanalizacijos vamzdžio įrengimas) lėmė abiejų vandens patekimo į patalpas priežasčių atsiradimą, t.y., apelianto veiksmai (neteisėtas, projektiniuose sprendiniuose nenumatytas, atsakovo įrengta hidroizoliacini sluoksnį pažeidęs vamzdžio įrengimas) buvo pirminė vandens patekimo į Ieškovų patalpas priežastis, todėl būtent N. A. privalo atlyginti visus ieškovams dėl to atsiradusius nuostolius, o taip pat pašalinti vandens patekimo į patalpas priežastį - pašalinti neteisėtai įrengtą vamzdį bei atlyginti atsakovo išlaidas sutaisant pastate įrengtą hidroizoliacinį sluoksnį, o atsakovui atsakomybė dėl apelianto neteisėtų veiksmų nekyla ir negali kilti. Pažymėjo, kad byloje atliktos teismo ekspertizės aktas yra tinkamas, atitinka visus teisės aktuose tokio pobūdžio aktui keliamus reikalavimus, o todėl teismas turėjo pagrindą šiuo aktu vadovautis. Atsakovas pabrėžė, kad pateikta rašytinė statybos inžinieriaus R. P. specialisto išvada, kurioje objektyviai ir argumentuotai sukritikuota L. U. atlikta neatitinka teismo ekspertizės aktui keliamų reikalavimų, todėl laikytina mažesnės įrodomosios galios įrodymu, kuris visus reikalavimus atitinkančio Ekspertizės akto išvadų nepaneigia ir negali paneigti. Nurodė, kad teismo ekspertas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurių metu taip pat ir apeliantas turėjo (bei pasinaudojo) galimybe pateikti visus norimus klausimus dėl Ekspertizės akto turinio bei išvadų, o teismo ekspertas atsakė į visus proceso dalyvių bei teismo klausimus ir detalizavo Ekspertizės akto turinį, panaikino bet kokias abejones dėl Ekspertizės aktų išvadų. Atsakovas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais dėl ieškovų naudai priteistų nuostolių dydžio. Apeliantas nurodo, kad Ieškovų tariamai patirtų nuostolių dydis bylos nagrinėjimo metu padidėjo nuo 17.810,70 Lt iki 53.859,20 Lt, o dėl tokio nuostolių padidėjimo kalti patys ieškovai, kurie per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nesiėmė absoliučiai jokių priemonių tam, kad užkirsti kelia didesnių nuostolių atsiradimui. Apeliantas taip pat nuodo, kad ieškovų nuostolių vertė tėra preziumuojama, t.y., ieškovai jokių nuostolių faktiškai nėra patyrę, ieškovai nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad buvo imtasi pagrįstų ir protingų priemonių tam, kad būtų sustabdytas nuostolių ieškovų patalpoms didėjimas. Taip pat sutiko su apelianto pozicija, kad ieškovai jokių nuostolių nėra patyrę, patalpų remonto nėra atlikę, t.y., reikalaujami atlyginti nuostoliai nėra realūs ar faktiškai patirti - tai tik preziumuojami bei hipotetiniai nuostoliai, o tokio pobūdžio nuostolių priteisimas yra negalimas, netgi draudžiamas. Pažymėjo, kad apelianto argumentai, kad teismo posėdžio metu teismo ekspertas L. U. buvo apklaustas nedalyvaujant apeliantui ar jo atstovui yra nepagrįstas. Kaip jau minėta, teismo ekspertas šioje byloje buvo apklausiamas dviejuose teismo posėdžiuose. Nors pirmame iš šių posėdžių apeliantas nedalyvavo, bylą nagrinėjęs teismas, siekdamas sudaryti galimybę apeliantui pateikti teismo ekspertui klausimus, teismo ekspertą kvietė ir į kitą teismo posėdį, kuriame apeliantas jau dalyvavo ir turėjo galimybę užduoti visus norimus klausimus teismo ekspertui. Apeliantas, nurodydamas, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti klausimus teismo ekspertui sąmoningai klaidina apeliacinės instancijos teismą. Pažymėjo, kad apeliantas taip pat nepagrįstai nurodė, jos teismas atsisakė tenkinti apelianto prašymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo, kadangi šioje civilinėje byloje pateiktas Ekspertizės aktas yra aiškus bei išsamus, akivaizdu, jog CPK numatytos sąlygos papildomos ekspertizės skyrimui neegzistuoja, todėl apelianto prašymas buvo atmestas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai dėl paskutiniojo teismo posėdžio trukmės nesudaro pagrindo panaikinti byloje priimtą sprendimą. Priešingai, nei nurodo apeliantas, visi kiti proceso dalyviai išreiškė pageidavimą bylos nagrinėjimą užbaigti dar tame pačiame teismo posėdyje, nepaisant to, jog bylos nagrinėjimas užsitęsė po 17 val. Tai, kad apelianto atstovas per teismo posėdį pavargo ir/ar tinkamai nepasirengė baigiamosioms kalboms, nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą (ar jo dalį) arba grąžinti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismui.

20Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovo N. A. apeliacinį skundą ir prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus konstatavo, kad yra dvi pratekėjimo į butą priežastys: statybos darbų defektai bei N. A. savavališkai įrengtas kanalizacijos vamzdis, todėl tikėtina, kad esant tam pačiam ar kitam statybos darbų defektui, į N. A. butą vanduo galimai taip pat gali skverbtis. Pažymėjo, jog vandens pratekėjimo į ieškovams priklausančias patalpas ir į atsakovui N. A. priklausančias patalpas mastas ženkliai skiriasi (Ieškovams užlieta itin didelė patalpos dalis, esanti būtent po Atsakovo N. A. butu, o Atsakovo N. A. bute vanduo prasiskverbia tik vienoje vietoje), kas vėlgi patvirtina, jog didžioji atsakomybės dalis tenka būtent atsakovui N. A.. Nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad nesant Atsakovo N. A. įrengto vamzdžio, vanduo nors ir prasiskverbtų į namo konstrukcijas, tačiau tokios didelės žalos nepadarytų, nei esant nesandariam kanalizacijos vamzdžiui. Todėl vamzdis įrengtas, pažeidus stogo hidroizoliaciją, tuo pažeidžiant teisės norminių aktų reikalavimus. Be to, teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek terasa, esanti virš ieškovams priklausančio buto, nesulaiko iš atmosferos patenkančio vandens, tiek atsakovo N. A. įrengtas kanalizacijos vamzdis įtakoja vandens prasiskverbimą į ieškovams priklausančias patalpas. Nurodė, kad teismas įvertino atsakovo UAB „CManagement“, kaip rangovo, kaltę, taikė civilinę atsakomybę ir atitinkamas poveikio priemones, o civilinė atsakomybė N. A. sprendimu pritaikyta už neteisėtus N. A. veiksmus - savavališką kanalizacijos vamzdžio įrengimą, nesant projekto, neįrengus tinkamos hidroizoliacijos. Aplinkybė, kad vamzdis nėra eksploatuojamas, nepašalina atsakovo N. A. atsakomybės, nes vanduo dėl netinkamo vamzdžio įrengimo patenka iš atmosferos, t.y. lyjant lietui, tirpstant sniegui. Atmestinas taip pat apeliacinio skundo argumentas, kad įrengtos vamzdžio durelės yra ne prie pat žemės, o kad į jas patektų vanduo, praktiškai reikėtų, kad terasa būtų apsemta daugiau nei 5 cm aukščiu. Kaip paaiškino teismo ekspertas bei UAB „Vilniaus architekto studija“ atstovas bylos nagrinėjimo metu, žalai padaryti pakanka ir vandens, kuris lietui lyjant nuteka nuo namo sienų konstrukcijų, be to, vandens patekti į nesandarų plyšį gali tiesiog lyjant ir esant atitinkamai vėjo krypčiai. Esant itin didelei liūčiai, ne visas lietaus vanduo terasoje spėja nutekėti į įlajas. Atkreiptinas dėmesys, kad žiemą paprastai sniego būna daugiau nei 5 cm., todėl jam tirpstant vanduo patenka pro minėtą kanalizacijos vamzdį į namo konstrukcijas. Pažymėjo, kad ekspertas L. U. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad procentinė išraiška nustatyta, remiantis ekspertizės metu gautais duomenimis bei daugiau negu 20 metų eksperto patirtimi ir žiniomis. Be to, ekspertas nurodė, kad dėl vandens pratekėjimo pro vamzdį konstrukcijose esantis hidroizoliacijos sluoksnis vis labiau ardomas, dėl ko vėliau vandens pratekėjimo priežastis - nesandariai įrengtas kanalizacijos vamzdis - gali tik didėti. Nurodė, kad teismo ekspertizės aktas, priešingai nei nurodo apeliantas, atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Jis, kaip numatyta LR teismo ekspertizės įstatymo 24 str., susideda iš įžanginės, tiriamosios dalių ir išvados, kiekvienas ekspertui pateiktas klausimas yra išsamiai ištirtas ir dėl jo pateikta motyvuotai išvada, pagrįsta norminiais teisės aktais. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad pagrindo abejoti teismo eksperto išvadų patikimumu bei pagrįstumu nėra pagrindo, nes pastarasis išsamiai, argumentuotai ir logiškai atsakė į visus jam užduotus klausimus, faktiškai apžiūrėjus objektą. Pažymėjo, kad teismas pagrįstai, priimdamas sprendimą, nesirėmė atsakovo N. A. bylos nagrinėjimo iš esmės metu pateikta R. P. rašytine išvada, nes joje pateikti argumentai ir išvados yra akivaizdžiai subjektyvūs, pačiam neatlikus jokio tyrimo, netgi nebuvus terasoje ir nesusipažinus su faktine padėtimi, iškraipant teismo ekspertizės akte nurodytus duomenis bei faktus, išvadas, interpretuojant jas išimtinai atsakovo naudai. Ieškovai nesutiko su apelianto teiginiais, kad jie patys kalti dėl nuostolių dydžio, nes daugiau negu du metus “nieko nedarė, nenusausino sienų, langų, neatliko remonto, o sąmoningai leido nuostoliams didėti“. Priešingai, ieškovai elgėsi labai rūpestingai ir sąžiningai - nedarydami jiems priklausančių patalpų remonto, kol nepašalinta vandens prasiskverbimo į patalpas priežastis, jie nedidino nuostolių dydžio. Atikus remonto darbus ir vandeniui nuolat skverbiantis į patalpas, nuostoliai tik didėtų, nes būtų reikėję pakartotinai daryti buto remontą. Nuostolių didėjimo priežastis yra ne remonto neatlikimas, o vandens patekimo į patalpas priežasčių nepašalinimas, dėl ko vanduo nuolat patenka į patalpas. Nurodė, kad pirminėje lokalinėje sąmatoje nuostolių dydis skyrėsi nuo eksperto pateiktų skaičiavimų, nes nuostoliai UAB „AMB statyba“ buvo paskaičiuoti preliminariai, siekiant pateikti ieškinį teismui ir paskaičiuoti žyminį mokestį, skaičiavimai pateikti ne kompetentingų specialistų. Ieškovai, atsižvelgdami į proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principą, žinodami, kad tokio pobūdžio bylose paprastai skiriama teismo ekspertizė, siekdami, kad byloje dalyvaujantys asmenys turėtų galimybę užduoti klausimus ekspertui, iki kreipimosi į teismą savarankiškai neužsakė ekspertizės atlikimo, nes jos atlikimas itin daug kainuoja. Ieškovai nenorėjo didinti bylinėjimosi išlaidų ir bylos nagrinėjimo metu prašyti teismo pakartotinai skirti ekspertizę, todėl kreipėsi į statybos bendrovę, kad ši preliminariai atliktų paskaičiavimus. Ieškovai, tikėdamiesi, kad Atsakovas UAB „CManagement“ geranoršikai pašalins terasos/stogo kokybės trūkumus, į teismą su ieškiniu kreipėsi paskutinę ieškinio senaties dieną, todėl dėl laiko stokos neturėjo galimybės tiksliai ir išsamiai ištirti visų ieškovams padarytų nuostolių. Be to, dėl nuolatinio vandens skverbimosi į butą, Atsakovams nepašalinus vandens prasiskverbimo priežasčių, žala tik didėjo. Pažymėjo, kad atsakovas klaidingai remiasi dviem lokalinėmis sąmatomis, nes jos yra pateiktos dėl skirtingų statybos darbų: 2011-02-18 lokalinė sąmata pateikta patalpų remonto darbams atlikti, o 2011-03-04 lokalinė sąmata pateikta preliminariai defektų šalinimo darbams atlikti, siekiant preliminariai paskaičiuoti žyminį mokestį. Dėl N. A. kaip proceso dalyvio ignoravimo ieškovai pažymėjo, kad atsakovas N. A. į bylą buvo įtrauktas nedelsiant, paaiškėjus, kad viena iš vandens prasiskverbimo į ieškovams priklausančias patalpas priežasčių yra N. A. priklausančioje terasoje savavališkai įrengtas kanalizacijos vamzdis, t.y. jau antrą teismo posėdį, o bylos nagrinėjimas dėl N. A. įtraukimo į bylą buvo atidėtas. N. A. N. A. ilgą laiką nepavyko įteikti procesinių dokumentų, ieškovai, naudodamiesi savo procesinėmis teisėmis sąžiningai ir rūpestingai, pateikė teismui prašymą leisti įteikti procesinius dokumentus atsakovui per antstolį, kas ir buvo padaryta. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie visus teismo posėdžius nuo to momento, kai buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu. Pažymėjo, kad atsakovas N. A. turėjo galimybę naudotis savo procesinėmis teisėmis, teikti atsiliepimą į ieškinį, įrodymus, užduoti klausimus ekspertui, kitiems proceso dalyviams ir jis šia teise pasinaudojo, Atsakovas buvo atstovaujamas advokato, jo teisės buvo tinkamai ginamos. Be to, teismas, atsižvelgdamas į atsakovo N. A. atstovo prašymus, bylos nagrinėjimą atidėjo net keletą kartų, sudarydamas visas sąlygas tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Dėl bylos gražinimo nagrinėti iš esmė nesutinka, nes teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus, paaiškinimus, atsižvelgė į procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu nurodytus argumentus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovas N. A. reikalavimą grąžinti bylą nagrinėti iš esmės ir atlikti papildomą arba naują ekspertizę vėlgi neargumentuoja, nenurodo, kokią konkrečiai LR CPK numatytą ekspertizę būtiną atlikti, kokius klausimus reikėtų papildomai ištirti, todėl šis prašymas yra visiškai nepagrįstas.

21Ieškovai E. J. ir S. J. pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „CManagement“ apeliacinį skundą ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Ekspertizės akto sprendiniais, nes pastarasis grindžiamas 2008-10-27 STR 2.05.02:2008 “Statinių konstrukcijos. Stogai“, o ne statinio projektavimo metu galiojusiu 2001-01-09 STR 2.05.02:2001 “Statinių konstrukcijos. Stogai“. Tiek 2008-10-27 STR 2.05.02:2008 “Statinių konstrukcijos. Stogai“ 69 punktas, tiek 2001-01-09 STR 2.05.02:2001 “Statinių konstrukcijos. Stogai“ 35 punktas įtvirtino iš esmės identiškas normas, kad „Projektuojant ir įrengiant plokščiųjų eksploatuojamų stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių stogo konstrukcijų sluoksnių naudojimą. Priklausomai nuo stogo konstrukcijos ir panaudotų medžiagų gali būti įrengiami visi čia minimi ir kiti būtini, bet čia nepaminėti sluoksniai arba gali būti įrengiami atskirų sluoksnių deriniai.“ Taigi nors Ekspertizės akte nurodytas 2008-10-27 STR 2.05.02:2008 “Statinių konstrukcijos. Stogai“, tačiau atsižvelgiant, kad normos, reglamentuojančios plokščiųjų eksploatuojamų stogų konstrukcijų reikalavimus, yra identiškos abiejuose reglamentuose, todėl Ekspertizės aktas nėra ydingas ir jame pateiktos išvados yra pagrįstos, todėl teismas pagrįstai juo rėmėsi. Pažymėjo, kad rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus, taigi atsakovas UAB „CManagement“ privalėjo įrengti terasą, esančią virš ieškovams priklausančio buto, pagal teisės normų reikalavimus, o taip pat pagal tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas klaidingai nurodo, kad ginčo pastatas pastatytas pagal projektuotojo UAB „Vilniaus architektūros studija“ parengtą projektą. Priešingai terasa virš ieškovų buto pastatyta nukrypstant nuo projekto. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad pastatas pastatytas pagal projektą ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Ieškovai nesutiko, kad terasos įrengimo trūkumai nėra laikytini savarankiška vandens pratekėjimo į patalpas priežastis. Pažymėjo, kad teismo ekspertas išsamiai ištyrė faktines aplinkybes ir pagrindė savo išvadą, kad viena iš vandens pratekėjimo į butą priežasčių - netinkama hidroizoliacija. Nors ekspertas nustatė, kad vandens pratekėjimo priežastys yra dvi - neįrengtas papildomas hidroizoliacinis sluoksnis, hidroizoliacinės stogo dangos vandenį drenuojantis sluoksnis ir nesandariai įrengtas, projekte nenumatytas kanalizacijos vamzdis, tačiau taip pat nustatė ir procentines vandens pratekėjimo į butą priežasčių išraiškas bei jas pagrindė. Pažymėjo, kad atsakovas UAB „CManagement“ nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad vanduo į ieškovams priklausantį butą prasiskverbia tik dėl atsakovo N. A. neteisėtai įrengto vamzdžio, todėl apeliacinio skundo argumentai vertintini tik kaip mėginimas išvengti civilinės atsakomybės.

22Taip pat ieškovų atstovė pateikė atskirą prašymą priteisti bylinėjimos išlaidas už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą bei susipažinimo su byla bei atskirojo skundo parengimą, viso 3000 Lt.

23Atsakovas N. A. pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „CManagement“ apeliacinį skundą, nurodydamas, kad nesutinka su pateiktu apeliaciniu skundu. Pažymėjo, kad apeliantas nurodė, jog teismas nepagrįstai taikė vėliau galiojusį STR, tačiau ir ankstesnės redakcijos STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ numatė, kad „Projektuojant ir įrengiant plokščiųjų eksploatuojamų stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių stogo konstrukcijų sluoksnių naudojimą ...>“. Taigi minėtas STR nurodo, kad statytojas turi būtinai įvertinti stogo konstrukcijų sluoksnių naudojimą, o tik įvertinus, gali juos naudoti pasirinktinai. Nurodė, kad apeliantas turėjo atlikti įvertinimą, analizę, ir tik tada pagrįstai parinkti, kokie sluoksniai yra būtini konkrečiu atveju. Pažymėjo, kad apeliantas nei teismo proceso metu, nei teikiant apeliacinį skundą, nepateikė įrodymų ar paaiškinimų, kodėl šiuo statybos atveju stogo konstrukcijoje nebuvo įrengtas hidroizoliacijos sluoksnis. Reikia atsižvelgti į tai, kad stogas buvo numatytas naudoti kaip terasa, po juo yra kitas butas, statytojas ne tik kad turėjo į tai atsižvelgti, tačiau privalėjo įvertinti būtinumą įrengti reikiamą hidroizoliacinį sluoksnį, apsaugantį nuo vandens pratekėjimo, todėl apelianto argumentas, kad jis neturėjo įrengti visų stogo konstrukcijos sluoksnių, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas N. A. sutiko tik su tuo, jog ekspertizės aktas yra netinkamas įrodymas dėl jo trūkumų. Teismas rėmėsi tik ekspertizės aktu, o nesirėmė ir kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vanduo buvo užliejęs ne tik ieškovų, bet ir atsakovo N. A. butą: 2010-02-22 statinio apžiūros akte nustatyta, kad drėksta lubos ir sienos, kai kur pastebimas ryškus vandens prabėgimas, gretimose patalpose drėksta viršutiniai langų angokraščiai, pastebimas vandens prabėgimas; 2010-03-30 UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas nurodė, kad galima vandens skverbimosi priežastis yra nesandarumas virš buto esančios terasos hidroizoliacijoje arba besikaupiantis kondensatas tarpaukštinėje perdangoje; 2010-06-14 UAB „Invalda Construction Management“ pranešime draudimo bendrovei nurodyta, kad dėl netinkamai atliktų subrangovų terasos statybos darbų Juozapavičiaus g. 9A, Vilniuje pastebėtas vandens pratekėjimas pro lubas į butus, kurių numeriai 56, 58, 22, 23 ir 59. Taigi akivaizdu, kad nukentėjusieji buvo ne tik ieškovai, bet ir kiti namo gyventojai, taip pat ir N. A., gyvenantis Juozapavičiaus g. 9A-59, Vilniuje. Dėl nurodytų aplinkybių, net vadovaujantis vien protingumu, akivaizdu, kad N. A. negali būti 80 procentų kaltas dėl ieškovų užliejimo, kai jo paties butas yra užlietas iš aukščiau esančių kaimynų stogo/terasos. Todėl jei užlietas ieškovų butas ir virš jų esantis N. A. butas, akivaizdu, kad tai statybos brokas, dėl ko ir turi atsakyti statytojas. Atsakovas pažymi, kad įrengtas vamzdis niekuomet nebuvo eksploatuojamas. Tai reiškia, kad jis negalėjo praleisti vandens. Taigi, N. A. terasoje įrengtas vamzdis negali turėti įtakos vandens pratekėjimui per terasą, ypač kai pats N. A. yra užlietas per virš jo buto esančią terasą, ir joks vamzdis tam įtakos neturi, t.y. tarp N. A. terasoje esančio vamzdžio ir vandens pratekėjimo į ieškovų butą nėra nustatytas priežastinis ryšys, kuris yra būtinas kaltei konstatuoti. Atsakovas mano, kad teismas priėmė teisingą sprendimą, įpareigodamas atsakovą ištaisyti statybinius trūkumus. Pažymėjo ir tai, kad draudimo bendrovė ne kartą raštuose buvo paminėjusi, kad vandens patekėjimas yra dėl statybos defekto.

24Tretysis asmuo If P&C Insurance AS pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „CManagement“ apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog tiek dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tiek dėl apeliacinio skundo argumentų nepasisako, ir prašė apeliacinės instancijos teismo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti savo nuožiūra, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad 2010 m. vasario 11 d. draudikas su E. J. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas butas - apartamentai, esantys A. Juozapavičiaus g. Vilniuje, bei garažas ir sandėlis, nuo Draudimo sutartyje nurodytų rizikų, taip pat buvo apdrausta ieškovo E. J. civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos apdraustu turtu. 2010 m. vasario 23 d. Draudikas buvo informuotas apie 2010 m. vasario 21 d. įvykį, kurio metu iš apdrausto buto langų bėgo vanduo. 2010 m. vasario 23 d. surašytame Sunaikinto turto apžiūros akte nustatyta, jog 2010 m. vasario 21 d. ieškovas E. J. pastebėjo, kad bute pradėjo tekėti vanduo, apie įvykį informuota UAB „City Service“ bei namo statytojas UAB „Inreal“, konstatuota, kad įvykio priežastis yra nesandari terasa, esanti virš apdrausto buto (apžiūros metu terasoje buvo didelis kiekis sniego). Vadovaujantis Draudiko patvirtintų Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 017, 203.2 punkto 3.1 papunkčiu, apdrausto turto sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl (sniego, purvo ir pan.) patekimo į pastatų ar patalpų vidų per angas ar nesandarumus, kurių neturėtų būti išoriniuose atitvariniuose pastato ar patalpos elementuose, tokius kaip kiauras stogas, nehermetiškos išorinės sienos ir kt., išskyrus atvejus, kai angos atitvarinėse konstrukcijose ar nesandarumai atsiranda draudžiamojo įvykio (pavyzdžiui, dėl audros, krušos, sprogimo ir pan.), laikoma nedraudžiamuoju įvykiu. Atsižvelgiant į tai, kad vanduo į apdraustą butą pateko prasiskverbęs per nesandarias atitvarines konstrukcijas, bei į tai, jog nėra jokių duomenų, kad vanduo į apdraustą butą pateko per minėtas atitvarines konstrukcijas dėl kito draudžiamojo įvykio, Draudikas nusprendė pripažinti 2010 m. vasario 21 d. įvykį nedraudžiamuoju.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, 2013 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas dalyje, kurioje įpareigoti atsakovai pašalinti vandens pratekėjimo priežastis, naikintinas ir bylą grąžintina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Kitoje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

27Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovų apeliacinių skundų ribose.

28Dėl apelianto N. A. apeliacinio skundo

29Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai bendros jungtinės nuosavybės teise valdo negyvenamas patalpas –apartamentus, adresu ( - ). 2010 m. vasario 22 d. ieškovai atvykę į patalpas rado sudrėkusias lubas, sienas ir grindis, lašėjo vanduo. Bylos medžiagoje yra pateikti duomenys, kad šiame name vanduo buvo užliejęs ir kitas patalpas (butus), tai patvirtina trečiojo asmens DK „PZU Lietuva“ pateikti procesiniai dokumentai bei rašytinė bylos medžiaga. Kadangi kitų šio namo patalpų galimas užliejimas (galimai ir atsakovo N. A. buto) nėra susijęs su pareikštais byloje ieškinio reikalavimais, todėl tokios aplinkybės teisėtai nebuvo nustatinėjamos, nes jos nesusiję su ieškovų reiškiamais reikalavimais. Pagrįstai teismas nagrinėjo faktines aplinkybes ir rėmėsi duomenimis, nustatančiais ieškovams priklausančių patalpų vandens patekimo į jas priežastis (užliejimo) ir nuostolių atlyginimą.

30Teisėjų kolegija atmeta atsakovo skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.).

31Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas (atsakovas N. A.) nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Nors apeliantas nurodė, kad Ekspertizės aktas yra su trūkumais ir juo teismas neturėtų remtis, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti argumentų nepateikė. Eksperto išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstyta nuomonė, gauta atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus (CPK 216 str.). Tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tik tada, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju prof. L. U. pateiktoje Eksperto išvadoje nėra tiriamosios dalies, nenurodyti dalyvaujantys asmenys, t.y. neaišku, kas atliko ekspertizę. Nenurodyta atliktų tyrimų pradžia ir pabaiga. Neteisingos išvados ekspertizės akte buvo pateiktos ir dėl tos priežasties, kad ekspertas neturi reikiamos kvalifikacijos teismo paskirtai ekspertizei atlikti.

32Kaip minėta, ekspertu civiliniame procese gali būti asmuo, turintis specialių žinių tam tikrose srityse (reikiamą kvalifikaciją) išvadai duoti. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Teisėjų kolegijos nuomone, teismo ekspertas prof. L. U. buvo kompetentingas nagrinėjamoje byloje atlikti ekspertizę, jis įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, kur teismo eksperto kvalifikacija – statinio projekto ekspertizė, statinio dalinė ekspertizė. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 6.14. punktą dalinė statinio ekspertizė – bendrosios statinio ekspertizės sudėtinė dalis, statinio dalies (inžinerinės sistemos) įvertinimas; savarankiška (prilyginama bendrajai statinio ekspertizei) vienos statinio dalies (kelių dalių), vienos (kelių) laikančiosios konstrukcijos, vienos (kelių) inžinerinės sistemos ekspertizė, kai neatliekama bendroji statinio ekspertizė.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Be to, net jei byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų ir, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme, tačiau toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009). Net ir tuo atveju, kai konstatuojami ekspertizės akto trūkumai, tai savaime nereiškia, kad teismas praranda galimybę remtis šiuo įrodymu.

34Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas turėjo visas galimybes pateikti ekspertui klausimus, šia teise jis pasinaudojo ir atsakovas raštu pateikė suformuluotus klausimus ekspertui, į kuriuos ir buvo atsakyta teismo posėdžio metu (b. l. 1 - 2, t. 4). 2013 m. kovo 7 d. teismo posėdžio metu, apklausus ekspertą, atsakovo atstovas nurodė, kad jis manantis, kad papildomos ekspertizės skirti nereikia, kadangi ekspertas atsakė į klausimus. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi ne tik ginčo teismo ekspertizės išvada, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais. Taigi teismas, nepažeisdamas pirmiau nurodytų civilinio proceso teisės normų, įvertino visą byloje surinktą medžiagą. Pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė ir įvertino ne tik ekspertizės aktą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus, o sprendimą priėmė remdamasis šių įrodymų visuma. Be to, iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas tyrė ir vertino apelianto nurodytus argumentus dėl teismo ekspertizės akto ydingumo ir juos atmetė, pasisakė dėl N. A. pateiktos specialisto R. P. išvados.

35Iš byloje pateikto ekspertizės akto matyti, kad ekspertas atsakė į visus jam užduotus klausimus, apklausiant teismo posėdžiuose davė papildomus paaiškinimus, papildė savo išvadą. Iš bylos duomenų matyti, kad atlikdamas ekspertizę, ekspertas vertino ne tik pateiktus dokumentus, visą bylos medžiagą, apžiūrėjo, tyrė aplinkybes vietoje, t.y. ieškovų bute ir atsakovo buto terasoje. Atmestini apelianto argumentai, kad neaišku kas atliko ekspertizę, bei nenurodytas jos atlikimo laikas, kaip visiškai nepagrįsti. Ekspertizės aktas atitinka jo formai ir turiniui keliamiems reikalavimams, teismo ekspertas du kartus apklaustas teismo posėdžiuose, siekiant išsiaiškinti galimus neaiškumus, netikslumus, papildė savo išvadą bei teismas suteikė atsakovo N. A. atstovui pateikti klausimus ekspertui ir dalyvauti jį apklausiant. Teismas neturėjo pagrindo nesiremti šiuo ekspertizės aktu bei joje padarytomis išvadomis. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis.

36Dėl teismo nustatytos 80 procentų atsakovo civilinės atsakomybės ribų: Ekspertizės akte nustatyta, kad vandens patekimo į pastatą priežastys buvo dvi: neįrengtas papildomas hidroizoliacinis sluoksnis, hidroizoliacinės stogo dangos vandenį drenuojantis sluoksnis ir nesandariai įrengtas, projekte nenumatytas kanalizacijos vamzdis, tarp vamzdžio ir hidroizoliacijos palikti tarpai, pro kuriuos vanduo patenka į vidines pastato konstrukcijas, užklota kiliminė danga, kuri pablogina vandens sutekėjimą į įlają. Pažeisti STR 2.05.02:2008 “Statinių konstrukcijos. Stogai” 13, 35, 39 punktų reikalavimai. Ekspertas, patikslindamas ekspertizės aktą, nurodė, kad virš buto netinkamai įrengtos terasos įtaka drėgmės pateikimui į vidines pastato konstrukcijas yra 20 %, o dėl nesandariai įrengto, projekte nenumatyto kanalizacijos vamzdžio 80 %. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas N. A. savavališkai jo butui priklausančioje terasoje, esančioje virš ieškovų patalpų (buto) įrengė kanalizacijos vamzdį. Pagal byloje pateiktus duomenis, vanduo užliejęs ieškovams priklausantį butą apima didelę patalpų dalį. Kaip teisingai nurodė trečias asmuo UAB „Vilniaus architektūros studija“, galimai tokią didelę vandens nutekėjimo priežastį lėmė ir išmušta atsakovo terasoje skylė sienoje, t.y. padarytas pažeidimas sienos konstrukcijoje (įrengiant kanalizacijos vamzdį). Ekspertas nurodė, kad toks vamzdis yra įrengtas nesandariai, palikti tarpai pro kuriuos vanduo prateka į vidines pastato konstrukcijas, iš esmės tai ir paaiškina, kodėl vanduo suardė hidroizoliacinį sluoksnį, kodėl vanduo daug didesniais kiekiais tekėjo į žemiau esančias ieškovams priklausančias patalpas. Kaip nurodė ekspertas bei UAB „Vilniaus architekto studija“ atstovas, žalai atsirasti pakanka ir vandens, kuris lietui lyjant nuteka nuo namo sienų konstrukcijų, bei vanduo patenka į nesandarų plyšį tiesiog lyjant ar esant atitinkamai vėjo krypčiai. Lyjant ne visas vanduo terasoje spėja nutekėti į įlajas. Žiemą tirpstantis sniegas taip pat patenka pro kanalizacijos vamzdį į namo konstrukcijas. Nors apeliantas ir teigia, kad terasa yra 2 procentų nuolydžio, todėl vanduo negali patekti į neteisėtai įrengtą kanalizacijos vamzdį, tačiau, kaip nustatyta eksperto, vanduo į minėtą vamzdį patenka ir nuo sienų, bei per nesandarią skylę tiesiog lyjant. Ekspertas pripažino, jog esant gausiam lietui vandens subėgimui į įlajas trukdė ir atsakovo terasoje ištiesta kiliminė danga, užkišanti vandens patekimą į įlajas. Draudėjas If P & Insurance AS atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovams pastebėjus, kad jų bute teka vanduo, šie kreipėsi į draudiką, kuris su kitais asmenimis dalyvavo apžiūrint įvykio vietą, bei nurodė, kad virš buto esančioje terasoje buvo didelis kiekis sniego. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, bei atkreipiant dėmesį ir į tai, kad į ieškovų butą patenkančio vandens kiekis dėl atsakovo N. A. neteisėtai įrengto kanalizacijos vamzdžio yra nepalyginai didesnis (pagal sugadinimo dydį) nei pavyzdžiui pačio atsakovo bute, teisėjų kolegija vertina, kad pirmos instancijos teismas teisingai vertino, kad didesnė kaltė šioje situacijoje atlyginant ieškovams padarytus nuostolius tenka atsakovui N. A.. Nustatydamas tokią procentinę dalį, teismas rėmėsi eksperto išvada, apklausiant pastarąjį teismo posėdyje, šis pasiliko prie savo nustatyto santykio. Pagal Kasacinio teismo praktiką, teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas priteisdamas iš atsakovo 80 procentų nuostolių sumos rėmėsi eksperto nustatyta procentine išraiška, kurios atsakovas tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde, nepaneigė. Teisėjų kolegija pažymi, kad gavus iš ieškovų pareiškimą dėl patalpų užliejimo, atsakovas (Rangovas) daugiau kaip metus negalėjo pats nustatyti vandens pratekėjimo į patalpas priežasčių, t.y. nesant duomenų apie atsakovo N. A. terasoje neteisėtai įrengtą vamzdį, galutinėms priežastims nustatyti ginčas persikėlė į teismą. Sutiktina su atsakovo N. A. apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad dėl vandens pratekėjimo kaltas ir generalinis rangovas (atsakovas UAB „CManagement“), netinkamai įrengęs virš šių patalpų esančią terasą, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgiant ir į tai, kad į ieškovams priklausančias patalpas toks vandens pratekėjimas yra ženkliai didesnis, teisingai pirmos instancijos teismas vertino, kad tokį sužalojimų pobūdį ir dydį lemia neteisėti atsakovo N. A. veiksmai, įrengiant kanalizacijos vamzdį, kartu tai sąlygoja didesnę procentine išraiška jam tenkančios atsakomybės dydį. Tai, kad minėto vamzdžio įrengimas tiesiogiai buvo viena iš priežasčių, vandeniui pratekėti į ieškovų patalpas, nustatyta ekspertizės akte, todėl visiškai įrodytas priežastinis ryšys tarp tokio atsakovo neteisėto veiksmo ir padarytos žalos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus visus byloje esančius duomenis, vadovaujantis nuoseklia teismų praktika dėl labiau tikėtinos išvados pakankamumo civilinėje byloje, pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog dėl minėtos žalos atlyginimo didžiąja dalimi kyla apelianto N. A. atsakomybė.

37Dėl atsakovo N. A. kaip proceso dalyvio ignoravimo: teisingai atsakovas nurodė, kad jis į procesą dalyvaujančiu asmeniu byloje buvo įtrauktas jau prasidėjus procesui. 2012 m. birželio 25 d. protokoline nutartimi N. A. įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, vėliau atsakovu (2012 m. spalio 4 d. pateikus patikslintą ieškinį). Pažymėtina, kad dalyvaujančiu byloje asmeniu atsakovas įtrauktas netrukus po to, kai galimai paaiškėjo jo neteisėti veiksmai įrengus kanalizacijos vamzdį terasoje, kas galėjo turėti įtakos ieškovų patalpų užliejimui. Nors pirmos instancijos teismas netenkino trečiojo asmens N. A. atstovo advokato M. P. prašymo (b. l. 7, t. 3) ir 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (b. l. 11 - 12, t. 3) neatidėjo parengiamojo teismo posėdžio, kurio metu buvo išklausytas ekspertas prof. L. U., tačiau atsakovo teisės šiuo pagrindu nebuvo pažeistos, kadangi vėliasniame teismo posėdyje buvo nutarta sudaryti atsakovui galimybę užduoti ekspertui klausimus, tokia teise, kaip jau aukščiau nurodyta, jis pasinaudojo, raštu suformulavo klausimus ekspertui (b. l. 1 - 2, t. 4) ir į šiuos klausimus ekspertas teismo posėdyje atsakė, dalyvaujant atsakovo N. A. atstovui, kuris turėjo teisę be jau suformuluotų klausimų raštu, ekspertui užduoti ir kitus klausimus. Ta aplinkybė, kad ekspertas apžiūrėjo atsakovo terasą, įleidus į patalpas namo prižiūrėtojui, negali būti pripažintina atsakovo teisių pažeidimu. Jei atsakovas turi kokių tai pretenzijų dėl patekimo į jam priklausančias patalpas neteisėtumo, tai tokias pretenzijas galėtų reikšti asmeniui, įleidusiam ekspertą į patalpas. Šiuo atveju ekspertas apžiūrėjo patalpas, vykdant teismo nutartį atsakyti į jam suformuluotus ekspertizės klausimus. Apelianto argumentas, kad jam nebuvo suteikta galimybė dalyvauti apklausiant liudytojus taip pat niekuo nepagrįsta, kadangi atsakovas (jo atstovas) turėjo galimybę susipažinti su liudytojų paaiškinimais, jokių papildomų klausimų, kurie nebūtų atsakyti apklausiant liudytojus, teismui nepateikė. Kaip nurodyta teismo protokole, paskutinio teismo posėdžio metu apklausus ekspertą, atsakovo atstovas pareiškė, kad ekspertui atsakius į jo klausimus, papildomos ekspertizės skirti nereikia, todėl atmestinas apelianto argumentas, jog netenkintas jo prašymas dėl papildomos ekspertizės paskyrimo byloje. Atmestinas ir apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas akivaizdžiai skubino užbaigti procesą, jam įstojus į bylą. Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas bylą turi imtis priemonių, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 str. 1 d.). Viena vertus, įtraukus N. A. dalyvaujančiu byloje asmeniu, byla buvo pasirengimo stadijoje. Atsakovui jau esant šios bylos dalyviu, įvyko trys parengiamieji teismo posėdžiai (2012 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. lapkričio 12 d., 2013 m. sausio 9 d.), dvejuose paskutiniuose atsakovo atstovas dalyvavo ir turėjo teisę pateikti prašymus. Kita vertus, žodinis bylos nagrinėjimas vyko taip pat dvejuose teismo posėdžiuose, pirmas iš jų, 2013 m. sausio 28 d., buvo atidėtas, suteikiant atsakovo atstovui galimybę užduoti klausimus ekspertui, bei išspręsti kiti prašymai. Ta aplinkybė, kad paskutinis teismo posėdis užtruko ir vyko po darbo valandų, neleidžia teigti, kad atsakovo teisės buvo pažeistos, ar, kad pirmos instancijos teismas tokiu būdu apeliantą ignoravo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo atstovas dalyvavo tiek parengiamuosiuose, tiek žodiniuose teismo posėdžiuose ir tokiu būdu atsakovas, atstovaujantis profesionalaus atstovo, galėjo naudotis bei pasinaudojo visomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.

38Dėl atsakovo N. A. įpareigojimo tinkamai įrengti kanalizacijos vamzdį: ieškovai galutinai suformuluodami reikalavimus atsakovui N. A., prašė įpareigoti atsakovą pašalinti kanalizacijos vamzdžio įrengimo defektus – sandarinti kanalizacijos vamzdį, tinkamai įrengiant hidroizoliaciją tarp vamzdžio ir esamos hidroizoliacijos. Teismas patenkino reikalavimą. Kaip teisingai nurodė atsakovas UAB „CManagement“, iš esmės atsakovas N. A. yra įpareigojamas įteisinti savavalinę statybą. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovo pasirinktas savo teisių gynybos būdas šioje dalyje nėra visiškai tinkamas. Viena vertus, ieškovai yra fiziniai asmenys, siekiantys pašalinti jiems nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam daiktui daromus pažeidimus, todėl ieškovai reikšdami reikalavimą dėl neteisėtai įrengto kanalizacijos vamzdžio įteisinimo, iš dalies siekia savavalinės statybos įteisinimo, nors pagal LR Statybos įstatymo 28 str. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atlieka statybos valstybinę priežiūrą. Ieškovai šioje dalyje turėtų pasirinkti tinkamą savo teisių gynimo būdą, atitinkamai tikslinant ieškinio reikalavimą, reikalaujant pašalinti ieškovų teises pažeidžiantį, neteisėtai įrengtą kanalizacijos vamzdį. Teisėjų kolegija mano, kad priimtas teismo sprendimas šioje dalyje nėra įvykdomas (CPK 271 str. 1 d.), kadangi įpareigojimas atsakovą N. A. per nustatytą terminą pašalinti kanalizacijos vamzdžio įrengimo defektus – sandarinti kanalizacijos vamzdį, tinkamai įrengiant hidroizoliaciją tarp vamzdžio ir esamos hidroizolicijos, susijęs su statybos technologinio projekto parengimu, tuo tarpu negavus tokio projekto, teismo sprendimas šioje dalyje neįvykdytinas, o kitų savavalinės statybos pašalinimo būdų teismas sprendime nenurodė. Šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

39Dėl atsakovo UAB „CManagement“ apeliacinio skundo

40Nors apeliantas ir teigia, kad pirmos instancijos teismas vadovavosi Ekspertizės aktu, kuriame ekspertas vadovavosi ne statinio projektavimo metu galiojusiu 2001-01-09 STR 2.05.02:2001 „Statinhių konstrukcijos. Stogai“, tačiau tiek 2008-10-27 STR 2.05.02:2008, tiek ir galiojusiame projekto metu STR, galioja iš esmės indentiška norma (35 punktas), kad „Projektuojant ir įrengiant plokščiųjų eksploatuojamų stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių stogų konstrukcijų sluoksnių naudojimą. Priklausomai nuo stogo konstrukcijos ir panaudotų medžiagų gali būti įrengiami visi čia minimi ir kiti būtini, bet čia nepaminėti sluoksniai arba gali būti įrengiami atskirų sluoksnių deriniai“, todėl ekspertizės aktas nėra ydingas ir jame aiškiai nurodyta, kad viena iš vandens patekimo į pastatą priežasčių buvo ta, kad neįrengtas papildomas hidroizoliacinis sluoksnis; hidroizoliacinės stogo dangos vandenį derenuojantis sluoksnis. Aukščiau paminėti STR 35 str. įpareigoja, projektuojant ir įrengiant plokščiųjų eksploatuojamų stogų konstrukcijas, įvertinti konstrukcijų sluoksnių naudojimą ir priklausomai nuo stogo konstrukcijos ir panaudotų medžiagų įrengti visus minimus ir kitus būtinus, bet nepaminėtus sluoksnius ar atskirų sluoksnių derinius. Darbų kokybė privalo atitikti įstatymų reikalavimus ir rangos sutarties sąlygas, tokių nesant – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, darbų rezultatas turi būti tinkamas naudoti pagal sutartyje nurodytą paskirtį (CK 6.663 str.). Jei darbai atlikti nesilaikant šių reikalavimų dėl kokybės, ieškovai, kaip patalpų savininkai turi teisę reikalauti savo teisių pažeidimo pašalinimo iš generalinio rangovo, nes taip numatė 2008-01-31 pirkimo-pardavimo sutarties 5.2 p.

41Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 str. 1, 3 d.). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,,Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB ,,Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009). Rangovo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį ir yra griežta, t. y. be kaltės.

42Nors apeliantas teigia, kad jis statinį pastatė pagal projektuotojo UAB „Vilniaus architektūros studija“ parengtą projektą, tačiau byloje nustatyta, kad atsakovui N. A. priklausanti terasa, esanti virš ieškovų buto, įrengta nesilaikant minėto projekto. Kaip pavyzdžiui yra nustatyta, kad pagal projektą, hidroizoliacija turi būti įrengta virš betono dangos, tuo tarpu realiai ekspertas nustatė, kad ji buvo patiesta po betonu. Atsakovas duomenų, paneigiančių Ekspertizės akte nurodytus pažeidimus teismui nepateikė (CPK 178 str.). Atsakovas neįrodė, kad minėtos terasos hidroizoliacinis sluoksnis yra įrengtas tinkamai. Pažymėtina, kad bylos medžiagoje yra pateikti duomenys, leidžiantys teigti, kad vanduo patenka ir į kitus šio namo butus. Nors atsakovas teigia, kad bylos eigoje nenustatyta, kad terasos įrengimo trūkumai būtų savarankiška vandens pratekėjimo į patalpas priežastimi, tačiau paneigti eksperto išvadas, atsakovas įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Pirmos instancijos teismas, įvertinęs rangovo nukrypimus nuo projekto, bei faktus, kad vandens pratekėjimui į pastato vidų buvo dvi priežastys, teisingai įvertino abiejų kaltų asmenų civilinės atsakomybę procentinę išraišką, atitinkamai atsakovui nustatydamas 20 procentų tenkančią civilinės atsakomybės dalį. Byloje esantys duomenys, susiję su draudimo kompanijų atsakomybės ribomis dėl žalos atlyginimo, patvirtina, kad ir draudimo kompanija, rinkdama duomenis, viena iš vandens pratekėjimo priežasčių manė esant statybos defektus.

43Dėl nuostolių atlyginimo: abu atsakovai prašo panaikinti sprendimo dalį, kuriuo iš jų priteista procentaliai nustatyta nuostolių suma ieškovams žalai atlyginti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai vertino sugadintų patalpų nuostolių dydį ir teisėtai rėmėsi dydžiui apskaičiuoti byloje surinktais duomenimis. Atliekus ekspertizę, nustatyta vandens poveikio apimtis bei pateikta lokalinė sąmata, kurioje nurodyta atliktinų darbų kiekis ir vertė. Abejoti tokios sąmatos teisingumu, teismas neturi pagrindo, tuo labiau, kad atsakovo N. A. nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, visiškai neparemti jokiais duomenimis (CPK 178 str.). Teismas, apskaičiuodamas priteistinų nuostolių dydį, teisėtai juos mažino, atsižvelgęs į sąmatoje nurodytų darbų sezoniškumą, specifinius darbus, atitinkamai perskaičiuodamas šių darbų atlikimui numatytas sumas darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui bei kitas sprendime nurodytas išlaidas. Atsakovo N. A. nurodyti argumentai, kad ieškovai per du metus nėra atlikę jokių nuostolių likvidavimo darbų, taip sąmoningai leido tokiems nuostoliams didėti, niekuo nepagrįsti. Tik pašalinus tokio užliejimo priežastis, galimas remontas patalpose, nes priešingu atveju, toks remontas nebūtų tikslingas. Kaip jau aukščiau nurodyta, ieškovai aptikę savo patalpas užlietas, iš karto kreipėsi tiek į Generalinį rangovą, tiek į Draudimo kompaniją, vandens užliejimo priežastims nustatyti. Tačiau atsakovui UAB „CManagement“ nenustačius tokių padarinių atsiradimo priežasčių, jie privalėjo kreiptis į teismą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą, sutinka su visais pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais, liečiančiais priteistos nuostolių sumos dydžio apskaičiavimą, atsakovai jokių naujų argumentų, kurie būtų neišnagrinėti pirmos instancijos teisme, nepateikė, todėl daugiau šiuo aspektu nepasisako.

44Teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi įpareigoti atsakovą UAB „CManagement“ pašalinti nustatytas vandens pratekėjimo į patalpas priežastis, atliekant eilę išvardintų darbų terasoje, esančioje negyvenamų patalpų – apartamentuose, Juozapavičiaus g. 9A-56, Vilniuje, u/n 4400-1465-6030:9650.

45Visų pirma pažymėtina, kad toks sprendimas, pagal tai, kaip jis yra suformuluotas, yra neįvykdomas (CPK 271 str. 1 d.). Sprendimo rezoliucinėje dalyje įvardinti atliktini darbai abstrakčiai, nenurodyta, kokiu būdu, kokia apimtimi, jie turėtų būti pašalinami, kiek reikia įrengti įlajų (kodėl jas reikia įrengti, kadangi terasoje jos yra įrengtos), kokioje apimtyje turi būti paklotos plytelės ir užtrinti jų tarpai, kodėl ir kur tiksliai sumontuota stiklo pertvara. Toks nekonkretumas ir neaiškumas užprogramuoja galimybę kilti ginčams ateityje. Pažymėtina ir tai, kad panaikinus sprendimą dalyje dėl kanalizacijos vamzdžio įrengimo pašalinimo, atkreiptinas dėmesys, kad visi vandens pratekėjimo padarinių pašalinimo būdai, kuriuos turėtų šalinti abu atsakovai yra tarpusavyje susiję, kaip pvz. tik apsisprendus dėl reikalavimo turinio N. A. pašalinti kanalizacijos vamzdžio įrengimo padarinius, toks reikalavimas lemtų kito atsakovo vandens pratekėjimo į patalpas priežasčių šalinimo apimtis (atliktinų darbų apimtį) (pvz. hidroizoliacijos įrengimo, kad šis statybos darbas šalinant padarinius nesidubliuotų) ir panašiai. Be to, nustatytas trūkumų šalinimo terminas objektyviai yra per trumpas bei sutiktina su apelianto Rangovo argumentu, kad nustatant tokį terminą, atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas galėtų šalinti tokius padarinius, tik po to, kai N. A. įvykdytų jo atžvilgiu nustatytus įpareigojimus.

46Pažymėtina, kad pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

47Pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą šioje dalyje turi išsiaiškinti, kokiu tiksliai būdu ieškovai pageidauja ginti savo teises, taip pat atsakovo poziciją (CPK 13 str.). Pastebėtina, kad kiekvienas šalintino trūkumo ir pašalinimo būdo konkretus įvardijimas, trūkumo įkainojimas, jeigu atsakovai atsisakytų jį šalinti, galėtų užtikrinti sprendimo apibrėžtumą ir sudaryti sąlygas tinkamam jo vykdymui.

48Nurodytų procesinių normų pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas UAB „CManagement“ įpareigotas pašalinti vandens pratekėjimo į patalpas priežastis, ir perduoti bylos šią dalį nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.). Toks pažeidimas bei aukščiau nurodytas, liečiantis kitą atsakovą, dėl būtinumo aiškintis naujas, didelės apimties aplinkybes negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

49Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį priteisti iš atsakovų nustatytą dydį nuostolių atlyginimui, bei palūkanas palieka nepakeistą, o sprendimo dalį, kuria atsakovas UAB „CManagement“ įpareigotas pašalinti nustatytus vandens pratekėjimo į patalpas priežastis; bei įpareigotas atsakovas N. A. pašalinti vandens pratekėjimo į patalpas priežastis, panaikina, ir šią bylos dalį grąžina nagrinėti iš naujo. Priėmus tokį procesinį sprendimą, nespręstina dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti išspręstas grąžintoje bylos dalyje.

50Teisėjų kolegija skundus išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nes būtinumo bylą nagrinėti žodine tvarka nenustatė (CPK 322 str.).

51Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

52Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria įpareigojo atsakovą UAB „CManagement“ per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti vandens pratekėjimo į negyvenamąsias patalpas – apartamentus, esančius ( - ), unikalus Nr. ( - ), priežastis, atliekant stiklo pertvaros demontavimo, terasos plytelių išardymo, betono išlyginamojo sluoksnio išardymo, hidroizoliacijos remonto, drenuojančio sluoksnio įrengimo, betono išlyginamojo sluoksnio įrengimo, teptinės hidroizoliacijos įrengimo, įlajų įrengimo, terasos plytelių dangos klijavimo, tarpų tarp plytelių užtrynimo, stiklo pertvaros sumontavimo darbus virš negyvenamųjų patalpų – apartamentų, esančių ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančioje terasoje; įpareigojo atsakovą N. A. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti vandens pratekėjimo į negyvenamąsias patalpas – apartamentus, esančius ( - ), unikalus Nr. ( - ), priežastis, sandarinant kanalizacijos vamzdį, tinkamai įrengiant hidroizoliaciją tarp vamzdžio ir esamos hidroizoliacijos negyvenamojoje patalpoje – apartamentuose su terasa T34, esančiuose ( - ), unikalus Nr. ( - ), panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

53Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovai prašė įpareigoti atsakovą UAB „CManagement“ per vieną... 6. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė,... 7. Atsakovas UAB „CManagement“ su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad... 8. Atsakovas N. A. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip... 9. Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS, veikiantis per If P&C Insurance... 10. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus architektūros studija“ rašytiniuose... 11. Trečiojo asmens BUAB „Statolit“ bankroto administratorius UAB „Forum... 12. Tretieji asmenys T. D., AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo į patikslintą... 13. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 14. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. Atsakovas N. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto... 17. Atsakovas UAB „CManagement“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė... 18. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į atsakovo N. A.... 19. Atsakovas UAB „CManagement“ pateikė atsiliepimą į atsakovo N. A.... 20. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovo N. A. apeliacinį skundą ir... 21. Ieškovai E. J. ir S. J. pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB... 22. Taip pat ieškovų atstovė pateikė atskirą prašymą priteisti bylinėjimos... 23. Atsakovas N. A. pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „CManagement“... 24. Tretysis asmuo If P&C Insurance AS pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, 2013 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto... 27. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 28. Dėl apelianto N. A. apeliacinio skundo... 29. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai bendros jungtinės nuosavybės teise... 30. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo.... 31. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas (atsakovas N. A.) nenurodo... 32. Kaip minėta, ekspertu civiliniame procese gali būti asmuo, turintis... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad konkretūs faktiniai... 34. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas turėjo visas galimybes pateikti... 35. Iš byloje pateikto ekspertizės akto matyti, kad ekspertas atsakė į visus... 36. Dėl teismo nustatytos 80 procentų atsakovo civilinės atsakomybės ribų:... 37. Dėl atsakovo N. A. kaip proceso dalyvio ignoravimo: teisingai atsakovas... 38. Dėl atsakovo N. A. įpareigojimo tinkamai įrengti kanalizacijos vamzdį:... 39. Dėl atsakovo UAB „CManagement“ apeliacinio skundo... 40. Nors apeliantas ir teigia, kad pirmos instancijos teismas vadovavosi... 41. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos... 42. Nors apeliantas teigia, kad jis statinį pastatė pagal projektuotojo UAB... 43. Dėl nuostolių atlyginimo: abu atsakovai prašo panaikinti sprendimo dalį,... 44. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi... 45. Visų pirma pažymėtina, kad toks sprendimas, pagal tai, kaip jis yra... 46. Pažymėtina, kad pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas... 47. Pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą šioje dalyje turi... 48. Nurodytų procesinių normų pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti teismo... 49. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, pirmosios instancijos teismo... 50. Teisėjų kolegija skundus išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nes... 51. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria... 53. Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą....