Byla e2A-233-661/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančios savarankiškų reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. P., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“, viešoji įstaiga „Biokosmetikos akademija“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2018,04 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2013-07-03 iš ( - ) esančių patalpų buvo aplietos vandeniu žemiau esančios, viešajai įstaigai „Biokosmetikos akademija“ priklausančios patalpos (parduotuvė), apdraustos ieškovo. Įvykio metu buvo aplieti trečiojo asmens įrengimai bei parduotuvėje buvusios atsargos. Ieškovė trečiajam asmeniui viešajai įstaigai „Biokosmetikos akademija“ išmokėjo 2018,04 Eur draudimo išmoką. Uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ 2013-07-18 pažymoje nurodyta, jog 2013-07-03 ( - ) esančiose patalpose trūko šalto vandens atšaka ties ventiliu. Šios patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovui.
  3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškovo reikalavimu nesutiko. Pažymėjo, jog ieškovas netinkamai nurodė šioje byloje atsakovą. 2013-07-03 įvyko šalto vandentiekio avarija – trūko vandentiekio magistralinio vamzdžio jungtis jungianti jo buto vandens sistemos uždaromąjį čiaupą ir vandens apskaitos skaitiklį. Trūkis įvyko prieš bute įrengtą plombuotą ventilį ir apskaitos prietaisą, t.y. bendrojoje pastato inžinerinėje sistemoje. Bute esanti vandens paskirstymo sistema bei sanitariniai prietaisai yra sandarūs, geros būklės. Užsukus bute įrengtą vandens ventilį, vandens tekėjimas per trūkio vietą į patalpas nesustoja – būtina išjungti vandenį visame name užsukant vandens įvado į namą ventilį, esantį šilumos mazge. Butų savininkai to padaryti negali, nes reikia įeiti į užrakintas namo bendrojo naudojimo patalpas, o raktus nuo visų patalpų turi namą prižiūrintis uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“. Atsakove šioje byloje laikytina uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“, kuris vykdo bendrosios namo inžinerinės sistemos eksploataciją ir techninę priežiūrą, o ne atsakovas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad rašytiniai įrodymai ir fotonuotraukos patvirtina faktą, jog šalto vandens vamzdyno trūkis įvyko prieš ventilį. Uždarosios akcinės bendrovės „Allfix“ rašte nurodyta, jog sriegis atitrūko prieš uždaromąjį čiaupą. Atsakovo pateikta fotonuotrauka patvirtina jo teiginį, jog bute esanti vandens paskirstymo sistema bei sanitariniai prietaisai yra tvarkingi, sandarūs ir geros būklės, tuo tarpu ieškovas nepateikė įrodymų, kurie įrodytų priešingai (CPK 178, 185 str.). Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog namą, esantį ( - ), administruoja trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Apeliantai ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
  2. Byloje nėra duomenų, kad šio ventilio pagalba būtų daromas poveikis daugiabučio namo bendrai vandentiekio sistemai" Analogiškai teismas turėjo vertinti, ar trūkusi srieginė jungtis (ir jų jungiamosios dalys ventilis ir atšaka) gali daryti poveikį namo bendrai vandentiekio sistemai. Atšaka nuo bendro stovo į ventilį yra skirta, jog vanduo iš bendro stovo patektų į buto gyventojo inžinierinius tinklus, t.y. skirta tenkinti išimtinai buto savininko poreikius.
  3. Pastato administratorius taip pat nurodė, jog atsakovo bute esanti atšaka bei ventilis nenulėmė viso namo bendros vandentiekio sistemos funkcionavimo (2013 07 18 raštas Nr. NB-RS-13-1173). Todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog defektas atsirado bendros inžinierinės įrangos dalyje, teismo sprendime nėra motyvų, kuo pasireiškia šios dalies įtaka/poveikis visai namo inžinierinei sistemai. Net ta aplinkybė, jog atšakos gedimas galimai gali būti pašalintas tik atjungus vandenį bendram stovui nekeičia jos priklausomybės buto savininkui, nes teisiškai reikšminga aplinkybė yra ne jos gedimo/remonto techninės galimybės, bet jos funkcinė paskirtis.
  4. Teismas, pripažindamas, jog defektas atsirado bendro naudojimo vamzdyno zonoje, nevertino atsakovo, kaip buto savininko, kurio bute yra bendra inžinierinė įranga, veiksmų. Aplinkybė, jog pastato bendrus tinklus prižiūri pastato administratorius, neatleidžia buto savininko nuo pareigos stebėti jo bute esančius ne tik jam priklausančius, bet ir bendro naudojimo inžinierinės įrenginius, operatyviai informuoti pastato administratorių apie atsiradusius gedimus bendroje įrangoje. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog jo trūkusi jungtis buvo surūdijusi, netinkamos būklės, tai patvirtina ir atsakovo pateikta fotonuotrauka, tačiau jis apie šį defektą neinformavo pastato administratoriaus.
  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso (toliau – CPK) 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos atlyginimo užliejus patalpas.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. V. B., bylos Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas).
  3. Nagrinėjamu atveju trūko vamzdžio atšaka, kuri aptarnauja tik Atsakovo butą ir yra priskiriama prie vartotojo inžinerinės sistemos. Pagal aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – STR „Statinio statybos rūšys“) 6.9 punktą, vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog trūkus vamzdžio atšakai, galima daryti pagrįstą išvadą, jog tai yra vartotojo inžinerinė sistema, kuri tenkina tik Švitrigailos g. 5-1, Vilniuje buto savininko, t.y. Atsakovo interesus bei reikmes.
  4. Pagal STR „Statinio statybos rūšys“ 6.19. punktu bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius.

4Dėl procesinės bylos baigties

5

  1. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad trūkusi vamzdyno dalis yra priskiriama bendrosioms pastato inžinerinėms sistemoms. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti. Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2013-04-06 įvykusio apliejimo metu vandeniu buvo aplieti draudėjos įrengimai bei parduotuvėje buvusios atsargos. Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, kompensuodama dėl užpylimo padarytus nuostolius, iš viso išmokėjo 2018,04 Eur draudimo išmoką.
  1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,

Nutarė

6Apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas” (Juridinio asmens kodas: 110051834) ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo R. P. (asmens kodas: ( - ) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (Juridinio asmens kodas: 110051834) 2018,04 Eur žalos atlyginimą, 45 Eur žyminį mokestį, taip pat 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai