Byla 2-1306/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutarta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Taurenis“, civilinėje byloje Nr. B2-3944-258/2009 pagal ieškovo M. K. ieškinį rėl restruktūrizavimo bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Tauneris“ iškėlimo bei pagal kreditorių N. K. , uždarosios akcinės bendrovės „S-sistemos“, P. K. , Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, G. K. , T. J. , M. U. , uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės būstai“ pareiškimus atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tauneris“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

Nustatė

2Bendrovės vadovas M. K. kreipėsi į teismą su prašymu UAB „Tauneris“ iškelti restruktūrizavimo bylą ir nurodė, kad bendrovė turi nemažų pradelstų finansinių įsipareigojimų, yra paėmusi kreditus iš bankų ir paskolas iš savo akcininkų, todėl galimybės papildomai naudotis paskolomis kaip apyvartinėms lėšoms išnaudotos. Visų pradėtų tolimesnių projektų vystymą stabdo apyvartinio kapitalo trūkumas. Bendrovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2009 m. kovo 31 d. sudaro 18 405 765 Lt, jų tarpe ilgalaikės finansinės skolos 16 688 816 Lt, dauguma šių skolų yra uždelstos sumokėti ilgiau nei 3 mėnesius. Nurodė, kad dauguma kreditorių 2009 m. gegužės 12 d. bendrovės vadovo iniciatyva sušauktame susirinkime pritarė bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad visų įmonės pradėtų projektų tolimesnį vystymą stabdo apyvartinio kapitalo trūkumas, bendrovė neturi galimybės realizuoti butų „Dangaus miesto“ komplekse, nes butai nėra suformuoti kaip atskiri turtiniai vienetai. Pažymėjo, kad atgavusi dalį skolų, įmonė ketintų pradėti atsiskaitymą su kreditoriais, 50 proc. gautų įplaukų naudotų Preilos projekto vystymui, tai yra iki 2011 m. rugsėjo 30 d. rekonstruotų ir realizuotų didžiąją dalį naujos statybos nedidelių 1-2 kambarių butų apartamentų, kurie įmonės pateiktu vertinamu galėtų būti verti nuo 11 000 Lt/kv. m iki 23 000 Lt/kv. m. Mano, kad pardavus ne mažiau 70 proc. visų butų bus pasiektas lūžio taškas, kai banko paskolų rizika bus visiškai padengta.

3Kreditoriai N. K. , UAB „S-sistemos“, P. K. , Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, G. K. , T. J. , M. U. kreipėsi į teismą prašydami įmonei iškelti bankroto bylą, nurodė, jog įmonė nuo 2008 m. lapkričio mėnesio turi darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų įsiskolinimą, nuo 2008 m. liepos mėn. nemoka už atliktus darbus, nuo 2009 m. sausio mėnesio sutriko įmonės atsiskaitymai su valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu. Šių asmenų nuomone, įmonė yra nemoki, todėl tikslinga kelti bankroto bylą.

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė UAB ,,Taurenis“ iškelti restruktūrizavimo bylą, iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB ,,Būrai“. Teismas nurodė, kad į bylą yra pateiktas UAB „Tauneris“ 2006 m. balansas įrodo, kad atsakovas turi 5 471 610 Lt nuosavo kapitalo ir 3 246 016 Lt įsipareigojimų. 2007 m. įmonės nuosavas kapitalas sudarė 10 274 117 Lt, o per vienerius metus mokėtinos skolos ir įsipareigojimai sudarė 7 148 844 Lt, 2009 m. kovo 31 d. sudarytame įmonės balanse įmonės turtas sudarė 18 405 765 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 16 688 985 Lt. Teismas pažymėjo, kad visi šie balansai rodo, jog įmonės įsipareigojimai nuo 2006 m. buvo žymiai didesni nei pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taip pat pažymėjo, kad pagal teismui pateiktas nurodyto laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitas matyti, jog įmonės finansinė ir investicinė veikla per 2005 m. turėjo 15 287 Lt nuostolį, 2006 m.- 19 712 Lt, 2007 m. - 219 071 Lt, 2008 m. 240 207 Lt nuostolių. 2007 m. gruodžio 31 d. įmonės balanse deklaruota 2 520 000 Lt finansinė skola kredito įstaigoms, 3 395 959 Lt skola tiekėjams, 808 545 Lt su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, kitos skolos. Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei, turinčiai laikinų finansinių sunkumų, nenutraukusiai ūkinės komercinės veiklos ir tik tada, kai yra reali, o ne iliuzinė galimybė įgyvendinti konkrečias priemones pertvarkant įmonės veiklą taip, kad atsistatytų jos mokumas. Pažymėjo, kad atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimų ir nepateikė duomenų apie 2009 m. sausio- liepos mėn. gautas pajamas iš komercinės veiklos per nurodytą laikotarpį, tokiu būdu teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog įmonė šiuo metu gauna pajamas ir jos yra pakankamos įmonės veiklai užtikrinti. Teismas konstatavo, kad dėl ekonomikos nuosmukio kritus nekilnojamojo turto kainoms, pardavimo apimtims, nekilnojamojo turto realizavimas restruktūrizavimo metmenyse nurodytomis aukštomis nuo 11 000Lt/kv. m iki 23 000Lt/kv. m kainomis Neringoje šiuo metu praktiškai sustojęs, nes rinkoje šiuo metu siūloma įsigyti nekilnojamojo turto objektus žymiai mažesnėmis nei ieškovas prognozuoja kainomis. Teismas akcentavo, kad jau kuris laikas įmonė iš ūkinės komercinės veiklos praktiškai negauna pakankamai pajamų, reikalingų įmonės veiklai užtikrinti, nekilnojamojo turto plėtra visiškai neturint apyvartinių lėšų nėra reali, nesant įrodymų, jog nebaigtos statybos „Dangaus miesto“ komplekse butų realizacija ieškovo nurodytomis kainomis yra reali ir galima. Teismo nuomone, 2009 m. kovo 31 d. UAB „Tauneris“ balansas patvirtina faktą, jog nurodytam laikotarpiui bendra balansinė įmonės turto vertė sudarė 18 405 765Lt., iš jų mokėtinos skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 16 688 985 Lt, tačiau faktiškai ši suma yra didesnė, nes nėra nurodytos kreditorių skaičiuojamos delspinigių sumos, kaip pavyzdžiui įmonės kreditorių sąraše kreditoriaus UAB „Švarus miestas“ nurodyta 17 915,91 Lt kreditorinio reikalavimo suma, kai šio kreditoriaus naudai yra priteista didesnė (19 127 Lt) nei kreditorių sąraše nurodyta suma. Teismas vertindamas nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus daro išvada, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvada, jog UAB „Tauneris“, turėdama nuolatinio pobūdžio finansinius sunkumus, esanti nemokumo būsenoje yra pajėgi tapti rentabilia, mokia įmone. Teismas akcentavo, kad iš pateiktų balanso duomenų, taip pat kreditorių pranešimų yra pagrindas daryti išvadą, jog UAB „Tauneris“ yra nemoki įmonė, vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą, todėl jai keltina bankroto byla.

5Atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti atsakovui UAB ,,Tauneris“ restruktūrizavimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

61. Atsakovas atliko visas teisės aktų keliamas sąlygas restruktūrizavimo bylai iškelti. Skundžiama nutartimi atsisakydamas iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, teismas pažeidė ĮEĮ 7 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, kuriais vadovaudamasis privalėjo restruktūrizavimo bylą iškelti.

72. Nutartyje nepagrįstai teigiama, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra ne laikino, o nuolatinio pobūdžio, tokį teiginį pagrindžiant tuo, kad nuo 2005 m. iki 2008 m. bendrovė turėjo nuostolių iš finansinės ir investicinės veiklos. Tačiau pagrindinė atsakovo veikla nėra finansinė-investicinė, o gamybinė, tad bendrai 2005-2008 metais bendrovė dirbo pelningai, iš viso uždirbdama 2 423 117 Lt pelno. Taigi, 4 metus įmonė dirbo pelningai, o 2009 metais atsiradę finansiniai sunkumai tėra laikino pobūdžio.

83. Nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad atsakovas šiuo metu negauna pajamų iš komercinės ūkinės veiklos, pakankamų bendrovės veiklai užtikrinti. Šią savo poziciją pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad bendrovė nepateikė duomenų apie savo gaunamas pajamas 2009 m. balandžio-liepos mėnesiais. Pažymėtina, kad bendrovė yra pateikus visus įrodymus apie savo gaunamas pajamas bei planuojamą realizuoti turtą, iš kurių matyti, kad bendrovė turi galimybę gauti 20 340 094,59 Lt pajamų, kas viršija bendrovės įsipareigojimų sumą (16 700 860,49 Lt).

94. Bendrovė nėra nutraukusi savo veiklos, tačiau dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendrovės galimybės vykdyti ūkinę komercinę veiklą įprastinėmis sąlygomis, šiuo metu yra ženkliai apsunkintos.

105. Teismas nepagrįstai suabejojo, ar bendrovės turimas ir įsipareigotas įsigyti turtas bus parduotas bendrovės restruktūrizavimo metmenyse nurodytomis planuojamomis kainomis. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad visos kainos nustatytos atlikus rinkoje siūlomų analogiškų nekilnojamojo turto objektų kainų analizę, atmetant didžiausias rinkoje nurodomas kainas. Be to, nutartyje nurodomi teiginiai nepagrindžiami jokiais įrodymais, t. y. teismas nenurodė, kokiu pagrindu remdamasis darė išvadą, jog analogiškų atsakovo planuojamų realizuoti objektų rinkos kaina yra ženkliai mažesnė, nei numatyta metmenyse. Atkreiptinas dėmesys, kad metmenyse nurodytas kainas realiomis pripažino dauguma bendrovės kreditorių, balsavusių už įmonės restruktūrizavimą. Svarbi aplinkybė yra ta, kad planuojamas realizuoti nekilnojamasis turtas sudaro nedidelę (23,45 proc.) dalį visų planuojamų gauti įplaukų. Kitą dalį sudaro įplaukos, planuojamos gauti iš jau sudarytų ir vykdytinų sandorių.

116. Nepagrįstai atsisakius iškelti restruktūrizavimo bylą, neteisėtai buvo iškelta bankroto byla. Vadovaujantis ĮRĮ 8 straipsnio nuostata, klausimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo sprendimas galėjo būti atnaujintas tik tuo atveju, kai bus priimta ir taps teisiškai privaloma nutartis dėl bendrovės restruktūrizavimo.

127. Priimant skundžiamą nutartį buvo pažeistas žodiškumo principas, nes nei ĮRĮ, nei CPK nenumato, kad bylos dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Taip pat buvo pažeistas teisės būti išklausytam principas, nes teismas, restruktūrizavimo bylose turėdamas galimybę būti aktyvus, nepareikalavo, pavyzdžiui, papildomų paaiškinimų dėl atsakovo veiklos rezultatų. Pažymėtina, kad skundžiama nutartis priimta nepranešus apie tai proceso dalyviams.

138. Per visą bylos nagrinėjimo laiką atsakovui nebuvo teikiama visa įstatyme numatyta informacija, procesiniai dokumentai. Pavyzdžiui, atsakovas negavo UAB ,,Sostinės būstai“ prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, 2009 m. liepos 14 d. nutarties dėl įgaliojimo pateikti papildomus dokumentus, dėl to neturėjo galimybės į juos tinkamai sureaguoti.

14Atsiliepimais į atskirąjį skundą Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyrius, N. K. , UAB „S-sistemos“, P. K. prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

15Atsiliepimais į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Tauneris“ ir UAB ,,Sostinės būstai“ su atskiruoju skundu sutinka, prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti restruktūrizavimo bylą.

16Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas UAB ,,Tauneris“ direktorius M. K. pateikė papildomus įrodymus.

17Atskirasis skundas netenkintinas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

19Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Tauneris“.

20Restruktūrizavimas įmonėje atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės skolas, jų apmokėjimo tvarką tam, kad būtų atkurta normali įmonės ūkinė veikla. ĮRĮ nustato sąlygas, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas; 2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos; 3) įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka (ĮRĮ 3 str.). ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyti atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Kiekvienas iš šių pagrindų numato skirtingo pobūdžio aplinkybes: vienos siejamos su iškelta bankroto byla, kitos su įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimu iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo, trečios su konkrečiose ĮRĮ normose nurodytų dokumentų nepateikimu. Per šio įstatymo paskirtį ir tikslą atsiskleidžia įmonės restruktūrizavimo esmė - galimybė greitai likviduoti skolas ir atkurti įmonės mokumą, todėl sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei klausimą, reikia nagrinėti įmonės finansinius duomenis.

21Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad nėra bent vienos įmonės restruktūrizavimo procesui pradėti būtinos sąlygos, numatytos ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalyje, 3 ar 4 straipsniuose arba egzistuoja bent vienas ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas pagrindas, teismas turi atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą, nes įmonės sunkumai yra ne laikino, o nuolatinio pobūdžio, duomenų apie tikslias pajamas, gaunamas iš ūkinės-komercinės veiklos byloje nėra ir įmonės restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka jiems keliamų reikalavimų.

22Taigi, restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei, kuri turi laikinų finansinių sunkumų ir yra nenutraukusi ūkinės komercinės veiklos (ĮRĮ 1 str. 1 d., 2 str. 1 d.).

23Apelianto teigimu, atsakovas nuostolingai dirbo tik 2009 metais, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad sunkumai nėra laikino pobūdžio. Su tokiais apelianto teiginiais sutikti nėra pagrindo.Iš bylos medžiagos matyti, kad jau 2005 metais atsakovo turtas sudarė apie 3,4 mln. Lt (iš kurio ilgalaikis turtas – tik apie 96 tūkst. Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – beveik 2 mln. Lt; 2006 metais atsakovo balanse nurodyto turto vertė sudarė beveik 5,5 mln. Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė daugiau nei 3,2 mln. Lt; 2007 m. atsakovas apskaitė turto už daugiau nei 10 mln. Lt, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo 7 mln. Lt; 2008 m. atsakovas apskaitė turto už beveik 18 mln. Lt, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė daugiau negu 12 mln. Lt; 2009 m. balandžio 30 d. balanso duomenimis, atsakovo turtas taip pat sudarė beveik 18 mln. Lt, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 17 mln. Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo 13,3 mln. Lt. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jau nuo 2005 metų atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai gerokai viršijo pusę atsakovo turto, kurio nemažą dalį, kaip matyti iš aiškinamųjų raštų, sudarė debitorinės skolos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad grynasis pelnas nuo 2005 metų taip pat nuolatos mažėjo – 2005 m. jis sudarė 1 206 864 Lt, 2006 m. – 429 304 Lt, 2007 m. - 158 195 Lt, 2008 m. grynasis pelnas, palyginus jį su 2007 m., šiek tiek padidėjo (sudarė 187 712 Lt), tačiau 2009 m. balandžio 30 d. sudarė jau 556 945 Lt nuostolio. Šie duomenys patvirtina, kad bendrovės finansinė būklė sistemingai blogėjo, todėl finansinės problemos laikytinos nuolatinėmis ir tendencingai blogėjančiomis. Įmonei turint netrumpalaikių finansinių sunkumų, nėra vienos iš būtinų materialiųjų sąlygų restruktūrizuoti įmonę.

24Iš bylos medžiagos nėra matyti, kokią konkrečiai veiklą įmonė pastaruoju metu vykdė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog negalima daryti pagrįstos išvados, kad įmonė gauna pajamų. Įmonei negaunant pajamų negalima įmonės veiklos traktuoti kaip ūkinės-komercinės, nes vienas iš tokios veiklos požymių yra atlygintinumas. Atkreiptinas dėmesys, kad iš apelianto į bylą 2009 m. rugsėjo 28 d. (t. 7, b. l. 145) pateiktų papildomų įrodymų matyti, kad UAB ,,Tauneris“, UAB ,,Sostinės būstai“, G. K. ir UAB ,,Medicinos bankas“ pasirašė sutartį, kurios pagrindu didžiausias atsakovo UAB ,,Tauneris“ skolininkas UAB ,,Sostinės būstai“ jam priklausiančiu nekilnojamuoju turtu užtikrino visus atsakovo keliamus reikalavimus minėtai bendrovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas gavo ar greitu laiku gaus pajamų. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtu susitarimu buvo tik užtikrintas UAB ,,Sostinės būstai“ skolos, kuri jau yra apskaitoma atsakovo finansiniuose dokumentuose kaip atsakovo turtas, grąžinimas.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮRĮ nenustato konkrečių reikalavimų įmonės restruktūrizavimo plano metmenų parengimui, jų turiniui ir formai, išskyrus būtinumą nurodyti planuojamą įmonės restruktūrizavimo laikotarpį (ĮRĮ 23 str. 1 d.). Metmenyse atspindimi tik bendriausi pagrindiniai planuojamo restruktūrizavimo proceso bruožai. Metmenų pagrindu turėtų būti daroma pagrįsta prielaida, kad restruktūrizuojama įmonė sugebės pašalinti laikinus finansinius sunkumus.

26Iš bylos medžiagos matyti, kad metmenyse nurodomos tokios mokumo atkūrimo galimybės: pajamų gavimas iš debitorinių skolų, nekilnojamojo turto, esančio Preiloje, rekonstrukcijos bei pardavimo, butų, esančiame nebaigtame statyti daugiabučių namų komplekse ,,Dangaus miestas“ pardavimo tinkamai juos įregistravus nekilnojamojo turto registre ir administracinio pastato, esančio Švitrigailos g. 2, Vilniuje, statybos rangos darbų atlikimo. ĮRĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimo procesas – tai ūkinės veiklos rūšies pakeitimo, gamybos modernizavimo, darbo organizavimo tobulinimo, įmonės turto ar jo dalies pardavimo, kitų įmonių turto priėmimo jas jungiant ar skaidant, techninių, ekonominių bei organizacinių priemonių, skirtų įmonės mokumui atkurti, įgyvendinimas, įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžio bei vykdymo pakeitimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad metmenyse numatyti atlikti veiksmai laikytini įprastine atsakovo veikla, kurią atsakovas vykdė ir ketino vykdyti ateityje. Dėl šių aplinkybių teismas turėjo pagrindą atsisakyti atsakovui kelti restruktūrizavimo bylą, nes metmenys neatitinka jiems keliamų reikalavimų.

27Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad metmenyse nurodoma kaina, už kurią ketinama parduoti atsakovui priklausiantį turtą, yra nereali. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas metmenyse nurodė ketinąs rekonstruoti ir parduoti 23/100 dalis jam nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio Preilos g. 39, Neringoje. Atsakovo paskaičiavimu, po rekonstrukcijos, atsakovas turės galimybę parduoti 727,47 Lt kv. m ploto, gaunant ne mažiau kaip 11 000 Lt/kv. m (t. 2, b. l. 10-11). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad ieškovo metmenyse nurodoma kaina žymiai didesnė už tą, kuria rinkoje yra siūlomi parduoti nekilnojamojo turto objektai. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė šios savo išvados įrodymais, tačiau kartu pažymi, kad visuotinai žinoma, jog dėl sudėtingos ekonominės situacijos valstybėje nekilnojamojo turto kainos pastaruoju metu žymiai sumažėjo, o ieškovas, metmenyse neva nurodydamas žemutinę skelbiamą analogiškų objektų kainą, jos pasirinkimą pagrindė tik tuo, kad jai pritarė dauguma pirmojo kreditorių susirinkimo metu balsavusių kreditorių, tačiau jokių turto vertintojų ataskaitų, patvirtinančių metmenyse nurodytą kainą, nepridėjo (CPK 178 str.). Net teoriškai vertinant, kad atsakovas sugebės optimaliai pastatyti ir parduoti Neringoje esantį (būsimą) nekilnojamąjį turtą, pelnas būtų gautas tik po daugiau negu 2 metų (po 2 metų planuojama parduoti 70 proc. visų butų) ir šiek tiek viršytų 1,5 mln. Lt – t. y. sudarytų mažiau negu 10 procentų atsakovo įsipareigojimų pagal 2009 m. balandžio 30 d. balansą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad rekonstrukcijai atlikti reikės papildomų 2 731 000 Lt investicijų, kurių galimumą iš esmės sąlygoja atsakovo skolininko aktyvūs veiksmai grąžinant atsakovui skolas bei statant butus ,,Dangaus mieste“, be to, iš viso šios poilsio pastato dalies kaina sudarys 6 481 080 Lt ir vien savikaina parduodant šiame pastate esančius atsakovui priklausančius butus sudarytų 8 909 Lt/kv. m. Teisėjų kolegijos nuomone, butų, esančių ,,Dangaus mieste“ pardavimo situacija analogiška ta prasme, kad jų nėra galimybės iš karto realizuoti, juo labiau už apelianto metmenyse nurodytą kainą. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad pats apeliantas pripažįsta, kad planuojamas realizuoti nekilnojamasis turtas sudaro nedidelę dalį visų planuojamų gauti įplaukų, t. y. didžioji dalis pajamų įmonę restruktūrizavus planuojama gauti iš jau sudarytų ir vykdytinų sandorių.

28Iš restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad pagrindinės priemonės kuriomis siekiama atkurti įmonės mokumą yra įmonės skolų susigrąžinimas. Kolegija daro išvadą, kad tai neatitinka minėtos ĮRĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatų. Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas pateikė įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, kurie neatitinka jiems keliamų reikalavimų, o tai yra pagrindas atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pridėtus UAB ,,Tauneris“ restruktūrizavimo metmenis, svarstydamas restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti klausimus, tinkamai taikė ĮRĮ normas, todėl pagrįstai atsisakė kelti restruktūrizavimo bylą.

29Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, ginčija dėl to, kad minėta nutartis buvo priimta pažeidžiant civilinio proceso normas, tai yra restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas išspręstas rašytinio proceso tvarka apie tai nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims, be to, atsakovas nėra gavęs keleto teismo priimtų procesinių dokumentų (2009 m. liepos 14 d. nutarties, UAB ,,Sostinės būstai“ prašymo įtraukti trečiuoju asmeniu). Kolegija su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka ir pažymi, kad pagal CPK 115 straipsnio 1 dalį ir 137 straipsnio 1 dalį civilinę bylą iškelia teisėjas vienasmenišku aktu – rezoliucija. ĮRĮ numatyta šios taisyklės išimtis – įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama nutartimi, bet ne rezoliucija, ir ne vėliau kaip per vieną dieną pranešama apie tai įmonei ir pagrindiniams kreditoriams (ĮRĮ 7 str. 3, 4 d.). Teismo atsisakymas iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, kaip ir atsisakymas priimti ieškinį, sprendžiamas nutartimi. Taigi įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą teismas turi teisę spręsti rašytinio proceso tvarka. Kadangi į rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami, teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant, tai nepranešimas apie rašytinio proceso metu priimamų dokumentų laiką ir vietą nesudaro absoliutaus šių dokumentų negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Teismas turi teisę nuspręsti restruktūrizavimo bylos iškėlimo kausimą nagrinėti ir žodinio proceso tvarka, jeigu pripažįsta, kad tai yra reikalinga (CPK 3 str. 6 d., 228 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas 2009 m. liepos 14 d. nutartį siuntė apeliantui jo nurodytu adresu, kuris, nors ir būdamas ieškovu, yra įgaliotas atstovauti atsakovo įmonę, todėl teigti, jog apie byloje priimamus procesinius dokumentus atsakovas nebuvo informuotas, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovui nebuvo pranešta apie UAB ,,Sostinės būstai“ prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu, tačiau pažymi, kad šis procesinis pažeidimas negali būti pakankamu pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

30Apeliantas nurodo, kad bankroto bylos kėlimo klausimas turėjo būti sustabdytas, kol neįsiteisės nutartis atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, sustabdymas. CPK 163 straipsnyje yra nurodyti pagrindai, kuriems esant, teismas privalo sustabdyti bylą (privalomasis bylos sustabdymas). Tačiau įmonės restruktūrizavimas - tai procesas, apimantis eilę priemonių, skirtų padėti įmonei išvengti bankroto ir atkurti veiklą bei ją stabilizuoti. Pagal ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas įmonėms turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusių ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Taigi, bankroto byla nagrinėjamu atveju nekeliama todėl, kad restruktūrizavimo pagalba bandoma padėti įmonei išvengti bankroto. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad restruktūrizavimo procesui teikiamas prioritetas, siekiant suteikti įmonei galimybę išsaugoti ir plėtoti ūkinę–komercinę veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą bei išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 1-2 d.), tačiau restruktūrizavimo proceso nereikia suabsoliutinti, todėl jam nepasiteisinus ĮRĮ numatyta galimybė restruktūrizavimo procesą transformuoti į bankroto procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009). Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, jog teismas iškėlė bankroto bylą dar neįsiteisėjus nutarčiai dėl atsisakymo iškelti namuoto bylą, nes ši skundžiamos nutarties dalis taip pat neįsiteisėjusi. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu paminėti ir operatyvumo aktualumą bei tai, kad apeliantas bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo iš esmės neneigė.

31Atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Bendrovės vadovas M. K. kreipėsi į teismą su prašymu UAB „Tauneris“... 3. Kreditoriai N. K. , UAB „S-sistemos“, P. K. , Valstybinio socialinio... 4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė UAB... 5. Atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą... 6. 1. Atsakovas atliko visas teisės aktų keliamas sąlygas restruktūrizavimo... 7. 2. Nutartyje nepagrįstai teigiama, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra ne... 8. 3. Nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad atsakovas šiuo metu negauna pajamų... 9. 4. Bendrovė nėra nutraukusi savo veiklos, tačiau dėl taikytų laikinųjų... 10. 5. Teismas nepagrįstai suabejojo, ar bendrovės turimas ir įsipareigotas... 11. 6. Nepagrįstai atsisakius iškelti restruktūrizavimo bylą, neteisėtai buvo... 12. 7. Priimant skundžiamą nutartį buvo pažeistas žodiškumo principas, nes... 13. 8. Per visą bylos nagrinėjimo laiką atsakovui nebuvo teikiama visa įstatyme... 14. Atsiliepimais į atskirąjį skundą Valstybinio socialinio draudimo valdybos... 15. Atsiliepimais į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Tauneris“ ir UAB... 16. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas UAB ,,Tauneris“... 17. Atskirasis skundas netenkintinas.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 19. Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas... 20. Restruktūrizavimas įmonėje atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės... 21. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad nėra bent vienos įmonės... 22. Taigi, restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei, kuri turi laikinų... 23. Apelianto teigimu, atsakovas nuostolingai dirbo tik 2009 metais, todėl teismas... 24. Iš bylos medžiagos nėra matyti, kokią konkrečiai veiklą įmonė... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮRĮ nenustato konkrečių reikalavimų... 26. Iš bylos medžiagos matyti, kad metmenyse nurodomos tokios mokumo atkūrimo... 27. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad metmenyse nurodoma kaina,... 28. Iš restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad pagrindinės priemonės... 29. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta iškelti... 30. Apeliantas nurodo, kad bankroto bylos kėlimo klausimas turėjo būti... 31. Atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 33. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti...