Byla 2A-31-264/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Izoldos Nėnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P., atstovaujamos advokato D. V. ir atsakovo G. P., atstovaujamo advokatės R. L., apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-826-896/2016 pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui G. P., institucijai, byloje teikiančiai išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovo G. P. priešieškinį ieškovei I. P., institucijai, byloje teikiančiai išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė ieškinyje (1 t. b. l. 3 – 6) prašė nutraukti santuoką tarp I. P. ir G. P., įregistruotą ( - ) Kauno miesto CMS, įrašo Nr. ( - ), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „V.“; nepilnamečio sūnaus K. P. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina (ieškove); nepilnamečiui vaikui K. P. priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kas mėnesį LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki ieškinio padavimo dienos – 2399,46 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu nuo 2013-12-01 neveda bendro ūkio, atsakovas nesirūpina šeima, nepadeda išlaikyti sūnaus. Atsakovas linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, dėl ko kildavo barniai. Atsakovo visiškas nesirūpinimas šeimos interesais, nuolatinis alkoholio vartojimas, psichologinis smurtas prieš šeimos narius traktuotinas kaip žiaurus elgesys su sutuoktiniu, todėl dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas. Nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, jo minimalių poreikių patenkinimui mėnesiui reikalinga apie 500 Eur. Atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.
    2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį (1 t. b. l. 50 – 53) prašė tenkinti ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Su kitais ieškinio reikalavimais nesutiko.
    3. Atsakovas priešieškinyje (1 t. b. l. 70 – 77) prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo G. P. palikti pavardę „P.“, o I. P. – „V.“; nepilnamečio sūnaus K. P. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina I. P.; nepilnamečiui vaikui K. P. priteisti iš G. P. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kas mėnesį LR Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti G. P. bendravimo tvarką su sūnumi K. P., nustatant, kad G. P. su sūnumi K. P. bendrauja: kas antrą savaitgalį su nakvyne, penktadienį pasiimant sūnų K. P. iš motinos I. P. gyvenamosios vietos ir sekmadienį atvežant atgal; kas antras šventes – Šv. Kūčios, ir Šv. Kalėdos, Naujieji metai, Šv. Velykos, sūnaus gimtadienis; kasmetinių vasaros atostogų metu, iš anksto suderinus laiką su ieškove, dviems savaitėms; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji buvo neištikima, gyvena su kitu vyru. Ieškovės veiksmuose pasireiškė moralinės, materialinės paramos, lojalumo šeimai bei savitarpio pagarbos nebuvimas. Nurodė, kad atsakovas neturi galimybės skirti savo vaikui išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį, nes toks išlaikymo dydis neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir sutiko skirti po 100 Eur sūnaus išlaikymui. Su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo atsakovas nesutiko, kadangi ieškovė laisvai disponavo atsakovo banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, be to, būnant ( - ) buvo daromi papildomi pavedimai vaiko išlaikymui. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų mokėti po 150 Eur išlaikymą sūnui kas mėnesį.
    4. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį (1 t. b. l. 99 – 102) prašė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir dėl 100 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo atmesti. Likusią priešieškinio dalį prašė tenkinti.
    5. Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje (1 t. b. l. 48 – 49) nurodė, kad priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko interesus.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė santuoką tarp I. P. ir G. P., įregistruotą ( - ) Kauno miesto CMS, įrašo Nr. ( - ), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo I. P. paliko pavardę „V.“, G. P. pavardę „P.“. Nepilnamečio vaiko K. P. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina I. P..
    2. Nustatė vaiko K. P. bendravimo tvarką su tėvu G. P. pagal kurią tėvas su sūnumi bendrauja: Antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, penktadienį 18 val. pasiimdamas sūnų K. P. iš motinos I. P. gyvenamosios vietos ir sekmadienį 18 val. atveždamas atgal; Poriniais metais – Šv. Kūčios ir Šv.Kalėdos, sūnaus gimtadienis, neporiniais metais - Naujieji metai, Šv.Velykos. Kasmetinių vasaros atostogų metu, iš anksto, ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, suderinus laiką su ieškove, dvi savaites;
    1. Nepilnamečiui vaikui K. P. priteisė iš G. P. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 170 Eur nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2015-05-18, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kas mėnesį LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
    2. Priteisė iš G. P. jo nepilnamečiui vaikui K. P. 1 298,14 Eur išlaikymo įsiskolinimą. I. P. paskyrė vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
    3. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
    4. Priteisė iš G. P. 91,60 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
    5. Dėl santuokos nutrūkimo pagrindų. Teismas atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas netoleravo vienas kito elgesio, kurį manė esant nesuderinamą su santuoka, sprendė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie, gyvendami santuokoje, nesugebėjo rasti kompromiso savo santykiuose. Kartu teismas konstatavo, kad 2013 m. gruodžio mėn. tarp šalių įvykęs konfliktas nebuvo santuokos nutrūkimo priežastis, o laikytinas ilgai trukusio tarpusavio nesupratimo pasekme.
    6. Tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio sūnaus K. P. gyvenamosios vietos nustatymo nekilo, todėl teismas K. P. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove.
    7. Tarp šalių ginčo dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nekilo. Teismas nustatė atsakovo prašomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką jos iš esmės nekeisdamas.
    8. Dėl išlaikymo priteisimo teismas nurodė, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, tačiau pažymėjo, kad ieškovė nepagrindė nurodomų specialių vaiko poreikių kainų, ieškovės paaiškinimus dėl paslaugų kainų teismas laikė neįtikinamais. Teismas sprendė, kad ieškovė netinkamai planuoja savo išlaidas, neišnaudoja galimybių gauti nemokamą valstybės apsaugą ir toks netinkamas ieškovės elgesys išlaidų planavimo srityje, t.y. siekiant gauti tik mokamas paslaugas, tačiau atsisakant valstybės teikiamos apsaugos, negali būti pateisinamas, ir todėl atsakovui dėl tokių ieškovės veiksmų negali atsirasti platesnė pareigų išlaikyti vaiką apimtis, o valstybės teikiamų išmokų pilnai pakanka vaiko specialiesiems poreikiams užtikrinti.
    9. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio teismas pažymėjo, kad ieškovė vaiko poreikių lentelėje (t. 1, b.l. 15) nurodė išlaidas, kurių dalis faktiškai yra mažesnė. Teismas sprendė, kad komunalinių mokesčių dalis yra 36,67 Eur, kad vaiko higienos priemonės nėra išskirtinės ir 50 Eur vaiko higienos priemonėms per mėnesį nepagrįstos. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė nurodė 178,06 Eur išlaidas vaiko maistui per mėnesį, tačiau ieškovei užtikrinus vaiko ugdymą specialioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, vaikas gautų maitinimą ten, todėl ši dalis sumažėtų. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad vaiko poreikiams, išskyrus specialiuosius, užtikrinti yra pakankamas 300 Eur išlaikymas.
    10. Vertindamas ieškovės pajamas, teismas sprendė, kad ieškovė, kuri yra dirbusi ( - ) žuvies fabrike, turi galimybes dirbti, gauti, kad ir nedideles, dėl savo sveikatos būklės, pajamas, tačiau tokios galimybės neišnaudoja. Teismas nurodė, kad ieškovė negali gintis visišku negalėjimu gauti pajamų iš darbinių santykių, tačiau teismas pripažino, kad jos galimybės gauti pajamas sūnaus išlaikymui mažesnės. Vertindamas atsakovo pajamas, teismas pažymėjo, kad atsakovas, būdamas pilnai darbingas, turi platesnes galimybes teikti materialinį išlaikymą sūnui, be to, atsižvelgė į tai, kad kai su vienu iš tėvų lieka vaikas, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Teismas sprendė, kad tikslinga iš atsakovo priteisti po 170 Eur jo sūnaus išlaikymui.
    11. Dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas sprendė, kad tikslinga terminą įrodinėjamam išlaikymo įsiskolinimui skaičiuoti nuo 2013-12-15. Teismas sprendė, kad atsakovas įrodė, jog jo sesers iš jos sutuoktinio į ieškovės sąskaitą pervestos lėšos buvo paties atsakovo lėšos, skirtos jo teikiamam vaiko išlaikymui. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2013-12-15 iki 2015-05-18 suteikė iš viso 1 608,86 Eur išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, jog atsakovo pareiga išlaikyti vaiką yra teikiant išlaikymo po 170 Eur per mėnesį, teismas sprendė, kad per minėtą laikotarpį atsakovas turėjo suteikti vaikui 2 907 Eur išlaikymą (85 Eur už 2013 m. gruodžio mėn., 2040 Eur per 2014 m., 680 Eur per 2015 m. sausio – balandžio mėn. ir 102 Eur už 2015 m. 18 gegužės mėn. dienų). Todėl iš atsakovo priteisė 1 298,14 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
    12. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas sprendė, kad reikalavimai patenkinti vienodai, todėl šalys paliktinos prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priešingu atveju, vienai šaliai gaunant teisinę pagalbą pro bono, kita šalis turėtų nepagrįstą pranašumą dėl savo patirtų bylinėjimosi išlaidų kainos. Iš atsakovo G. P. teismas priteisė žyminio mokesčio dalį, nuo kurios atsakovė buvo atleista, t.y. 20,50 Eur už patenkintą reikalavimo dalį dėl santuokos nutraukimo ir ( (70 Eur (išlaikymo dalis, dėl kurios nesutiko, ir kuri buvo priteista) x 12 + 1298,14 Eur (išlaikymo įsiskolinimo suma) ) x 3 proc. = 64,14 Eur, ir pusę byloje susidariusių pašto išlaidų, t.y. 6,96 Eur. Todėl iš atsakovo valstybei iš viso priteisė 91,60 Eur.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
    1. Ieškovė apeliaciniame skunde (2 t. b. l. 153 – 156) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo pakeisti ir šioje dalyje ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš atsakovo po 250 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; teismo sprendimo dalį dėl 1298,14 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pakeisti ir 2 531,86 Eur suma ją padidinti, priteisiant iš atsakovo iš viso 3 830 Eur išlaikymo įsiskolinimą; pašalinti teismo sprendimo 7 psl. 3 pastraipos 1-ą sakinį, t.y. teismo motyvą apie vaiko poreikiams užtikrinti pakankamą 300 Eur išlaikymą; teismo sprendimo dalį bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas 680 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, ieškovės turėtas apeliacinėje instancijoje; priimti naujus įrodymus apie šalių nepilnamečio sūnaus poreikius ir gydymą, atsiradusius po teismo sprendimo priėmimo, kadangi būtinybė juos pateikti kilo susipažinus su skundžiamo teismo sprendimo motyvais (CPK 314 str.); išreikalauti iš VFSDFV Kauno skyriaus duomenis apie atsakovo dabartinę darbo vietą ar jos nebuvimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Dėl sūnaus specialiųjų poreikių ieškovė negalėjo užrašyti sūnų į specialią ugdymo įstaigą, kokią galimybę teismas 6 sprendimo puslapyje nurodė kaip priemonę išvengti didelių išlaidų sūnaus išlaikymui. Teikiamas 2016-04-06 VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame išsamiai nurodomi ieškovės sūnaus gydymosi laikotarpiai ir nurodoma, kokios paslaugos ir kada yra jam teikiamos ir kompensuojamos šioje įstaigoje. Ieškovė tik 2016-04-04 pateikė prašymą (kopija pridedama) užsiregistruoti lankyti nuo 2016-09-01 į lopšelį-darželį ( - ), kol kas jis nėra patenkintas, nes dar reikia pateikti pažymą apie vaiko raidos įvertinimo duomenis iš Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos, į kurią ieškovė užsirašė 2016-05-04 dienai.
    2. 2016-05-16 paskirta operacija VšĮ Kauno Medicinos Universiteto Klinikų ligoninėje, po ko laukia reabilitacinis laikotarpis vaikų reabilitacijos ligoninėje ( - ) (40 dienų intensyvios 6 valandų beveik kasdieninės priežiūros). Ieškovės sūnaus leisti į darželį ar kitą ugdymo įstaigą visai dienai kol kas nėra galimybių, tačiau teismas nepagrįstai tokios aplinkybės nevertino. Nebūdamas ligoninėse, šalių sūnus lopšelį-darželį ( - ) galės lankyti tik 4 valandas per dieną, kadangi ši įstaiga neteikia priežiūros diabetu sergantiems vaikams.
    3. Spręsdamas, kad bendri vaiko poreikiai, neskaitant specialiųjų, yra 300 Eur per mėnesį (sprendimo 7 psl. 3 pastraipa) teismas neatsižvelgė į konkretaus vaiko, t.y. ieškovės vaiko specialiuosius poreikius, kurių buvimo niekas byloje ir neginčijo (įrodymai bei medicininiai dokumentai yra pateikti), tik atsakovas nurodė, kad jiems apmokėti atsakovė išleidžia per daug. Liudytoja E. S. nurodė, kad ieškovei tam, kad išlaikyti neįgalų, ženklių raidos (psichikos), kalbos (beveik nekalba), judėjimo sutrikimų (savarankiškai nevaikšto) turintį bei diabetu sergantį sūnų reikia apie 1 000 eurų per mėnesį, prašoma priteisti 250 Eur išlaikymo per mėnesį suma iš atsakovo yra per maža.
    4. Teismas teismų praktikos išaiškinimus taikė formaliai ir faktiškai neteisingai, kadangi jų pagrindu gautųsi, jog 470 Eur uždirbantis atsakovas turi teikti vos 170 Eur iš realiai reikalingo bendrojo 1 000 Eur išlaikymo per mėnesį. Tokiu būdu teismas nustatė, ieškovė ir valstybė turėtų pati padengti likusią apie 830 Eur per mėnesį išlaikymo naštą, nepaisant to, kad jai ir taip tenka didesnioji išlaikymo našta, atsakovas beveik visiškai neprisideda prie išlaikymo, motyvuodamas tariamai sunkia savo turtine padėtimi.
    5. Nepagrįstas teismo motyvas, kad ieškovės pateikti vaiko poreikių lentelės duomenys apie 50 Eur higienos ir 178,06 Eur maisto išlaidas per mėnesį yra nepagrįsti. Ieškovė su 2015-08-11 atsiliepimo į ieškinį 1 priedu pateikė 19 lapų įvairių parduotuvių ir įstaigų kvitų, kuriuose matyti ir išlaidos higienai, ir maistui. Šių kvitų teismas neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, dėl to nemotyvuotai ir nepagrįstai atmetė su ieškiniu pateiktą išlaidų paskaičiavimą. Teismo posėdyje ieškovei atsakius, kad perkamos higienos priemonės nėra išskirtinės, teismas padarė išvadą, kad suma nepagrįsta ir mažintina (nenurodoma, kokia dalimi).
    6. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė yra nesąžininga, pateikdama teismui tariamai kito, 2015 metų pradžios laikotarpio komunalinių paslaugų išlaidų kvitus už butą, kuriame ji nuo 2014 rugsėjo tariamai nebegyveno. Ieškovė teismui nurodė, kad kai ją paliko atsakovas, ji iš tėvų namų išsikraustė po poros mėnesių, 2014 vasarį, pas draugę į ( - ), esantį nuomojamą butą, kuriame gyveno iki 2015 rugsėjo. Būtent ieškovės turimus ir jos apmokėtus 2015 metų pradžios laikotarpio komunalinių paslaugų išlaidų kvitus už šį butą ieškovė teismui ir pateikė. Tą patį išsikraustymo gyventi iš buto ( - ), 2015 m. viduryje momentą, be pačios ieškovės teismui dar nurodė ir 3 liudytojai - S. S., ieškovės mama bei atsakovo mama. Su ieškiniu buvo pateikti komunalinių paslaugų kvitai ir apmokėjimo dokumentai tik už vieno buto išlaikymą, dėl to nepagrįsti yra teismo motyvai ir dėl tariamo ieškovės nesąžiningumo, ir dėl nepripažinimo, jog ieškovei apskritai tenka susimokėti būsto komunalinius mokesčius. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei su sūnumi šioms išlaidoms vidutiniškai pakanka vos 36,67 Eur per mėnesį.
    7. Atsakovas neįrodė, kad nors kokią pagalbą ieškovės sūnui teikė atsakovo mama (liudytoja), kadangi ji taip ir nesugebėjo teismui paaiškinti, kada yra perdavusi tiesiogiai ieškovei kokius nors maisto produktus ar pinigus, - nurodė, kad perduodavo juos sūnui, o šis turėjęs perduoti ieškovei. Ji taip pat nurodė tik jautusi, kad sūnus siųsdavo ieškovei pinigus iš Norvegijos, jis pats mamai apie tai nesakė.
    8. Vertindamas pačios ieškovės galimybę dirbti teismas nepagrįstai sprendė (CK 1.5 str., CPK 3 str. 7 d.), kad auginanti neįgalų, nevaikštantį ir nekalbantį sūnų, nuolat besigydantį ligoninėse ir reabilitacijos klinikose, ieškovė gali dirbti ir pati, nors jai pačiai ir nustatytas 50 proc. nedarbingumas. Teismas neatsižvelgė ir į ieškovės teiginius, kad dėl cukraligės (diabeto) ji negali dirbti fizinio darbo, o sūnaus priežiūrai reikia skirti visą savo laiką.
    9. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė anksčiau yra dirbusi ( - ), dėl to turi galimybę dirbti pati, gauti nedideles pajamas, tačiau tuo nepasirūpino, savo sveikata nesirūpina ir dėl to negali gintis visišku pajamų neturėjimu. Šis ieškovės 2011-2012 m. darbingumo ( - ) faktas nesusijęs su ieškovės nedarbingumo, nėštumo ir vaiko auginimo laikotarpiais, dėl to jo paminėjimas sprendime yra neteisingas. Taip pat su bylos medžiaga nesusijęs sprendimo motyvas apie tai, kad ieškovė rūko.
    10. Atsakovo vengimas nurodyti savo turtinę padėtį, po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo nedelsiamas išvykimas dirbti atgal į ( - ) rodo, kad atsakovui proceso eigos metu buvo naudinga dirbti mažai apmokamą 470 Eur atlyginimą teikiantį darbą Lietuvoje, kad teismas patikėtų jo teiginiais apie negalėjimą skirti daugiau kaip 100 Eur per mėnesį išlaikymo sūnui.
    11. Dėl išlaikymo įsiskolinimo pervedimų iš kitų asmenų, ne atsakovo banko sąskaitų, teismas nepagrįstai sprendė, kad tai yra paties atsakovo, jo lėšomis suteiktas išlaikymas. Ieškovės paaiškinimai, kad tai yra atsakovo sesės ir jos vyro skirta parama jos sūnui, taip pat jų dovanos gimtadienio proga (2016-02-22 posėdžio garso įrašo 55-56 min), taip pat kad tai buvo ir jos pačios ( - ) uždirbto ir dar negrąžinto atlyginimo dalis, kurios jai dar nebuvo atidavusi atsakovo sesuo, niekaip nepatvirtina teismo išvados dėl minėtų pervedimų, kad „atsakovas įrodė, kad tai yra jo suteiktas išlaikymas“. Ieškovei ginčijant kito asmens pervedamų lėšų kilmę ir paskirtį teismas neturėjo pagrindo remtis vien atsakovo pateiktais paaiškinimais ir kitų, į bylą neįtrauktų asmenų, nedavusių liudytojo priesaikos, rašteliais ir „patvirtinimais“, pateiktais į bylą tik paskutiniojo teismo posėdžio metu.
    12. Taip pat teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovas neturėjo galimybės siųsti pinigų ieškovei pats tiesiogiai. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovas tuo pačiu laikotarpiu disponavo ženkliomis piniginėmis lėšomis keliuose bankuose Lietuvoje, išsigrynindavo gautus pinigus, todėl neaišku, kodėl atsakovas išlaikymą Lietuvoje gyvenančiai ieškovei turėtų mokėti per savo seserį ir jos vyrą, gyvenančius ir turinčius banko sąskaitas ( - ).
    13. Teisingas priteistinos išlaikymo įsiskolinimo sumos skaičiavimas yra toks: 250 Eur už 2013 m. gruodį, 3000 Eur 2014 metais, 1000 Eur 2015 metų 1-4 mėnesiais ir 150 Eur už 2015 m. gegužės 18 dienų, viso 4400 Eur. Įskaitant tai, kad ieškinyje nurodyta ir pripažįstama, jog ieškovas nereguliariai ir nepakankamai, bet yra pervedęs 570,14 Eur išlaikymą (29+469+72 Eur), susidaro 3829,86 Eur įsiskolinimas. Teismas priteisė tik jo dalį - 1298,14 Eur, vadinasi papildomai turėjo priteisti dar 2531,86 Eur sumą (CPK 376 str. 3 d.). Teismo sprendimas šio dalyje keistinas minėtos sumos dydžiu.
    14. Po šios bylos iškėlimo ieškovė yra prašiusi atsakovo perduoti pinigų įvairiems tikslams, pvz., specialaus vežimėlio sūnui pirkimo išlaidoms, tačiau atsakovas jai atsakydavo, kad turi sumokėti už atstovavimą šioje byloje, dėl to pinigų visiškai neturintis. Dėl to abejotini yra atsakovo atstovės argumentai bei teismo motyvai dėl atsakovo šioje byloje atstovavimo pro bono, ir teismo išlaidų nepaskirstymo, nes į bylą apskritai nepateiktas joks susitarimas dėl atstovavimo pro bono, be to, jis pagal CPK 93 ir 98 str. nuostatas neįpareigoja ieškovės taip pat nereikalauti savo patirtų išlaidų atlyginimo. Teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo 680 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
    15. Prašo prijungti VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės viešai skelbiamus jos reabilitacijos paslaugų įkainius bei ieškovės parengtą jų išrašą konkrečioms jos sūnui reikalingoms paslaugoms, kurias ji turėtų pirkti po reabilitacinio laikotarpio vaikų reabilitacijos ligoninėje ( - ) pasibaigimo, t. y. jos nekompensuojamos. Matyti, kad masažai, vonios, psichoterapija ir užsiėmimai baseine, specialistų konsultacijos ir kiti individualūs K. P. reikalingi užsiėmimai kainuoja nuo 2 iki 21 Eur, tai iš esmės atitinka ieškovė į bylą pateiktus rašytinius paslaugų ir išlaikymo skaičiavimus.
    1. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (3 t., b. l. 13 – 22) atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Ieškovės motyvai neva teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės išlaidas vaiko specialiųjų poreikių patenkinimui, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė grįsdama vaiko poreikius remiasi ne faktinėmis vaiko poreikiams patenkinti reikalingomis išlaidomis, o savo pačios pateiktais apmąstymais, kiek galimai daugiausia galėtų reikalauti iš atsakovo, esant byloje nustatytam faktui, kad vaikas turi specialiųjų poreikių.
    2. Iš apeliacinio skundo argumentų ir motyvų nebėra aišku, koks išlaikymo dydis per mėnesį yra vis tik reikalingas šalių sūnui, kadangi priešingai nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, ieškovė apeliaciniu skundu jau teigia, kad vaiko poreikiams patenkinti reikia ne 500 Eur, o net dvigubai daugiau, t.y. net 1000 Eur per mėnesį. Pabrėžtina, kad ieškovė net neturi pajamų teikti tokio dydžio išlaikymą vaikui, jau net nekalbant apie tai, kad ieškovė byloje net nepagrindė 500 Eur išlaikymo reikalingo vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė 1000 Eur dydžio vaikui reikalingą išlaikymą grindžia išskirtinai tik 2016-02-22 vykusio teismo posėdžio metu pateiktais E. S. paaiškinimais. E. S. yra dabartinio ieškovės sugyventinio sesuo, todėl pastaroji yra suinteresuota bylos baigtimi. Be to, E. S. kartu su apeliante niekada negyveno, pati neaugina vaiko su tokio pobūdžio specialiaisiais poreikiais, kurie nustatyti šalių sūnui, dėl ko net subjektyviai negali žinoti, koks išlaikymas tokiam vaikui yra reikalingas.
    3. Valstybė ne tik teikia šalių sūnui neįgalumo pašalpą, kuri nagrinėjamu atveju sudaro 210 Eur, bet dar papildomai finansuoja ir vaiko specialiuosius poreikius teikdama nemokamas paslaugas: vaikui reikalingas mankštas, masažus ir logopedo konsultacijas. Valstybė suteikia galimybes lankyti vaikui ir specialią įstaigą, kurioje būtų užtikrintas jo specialiųjų poreikių patenkinimas. Taip pat valstybė kompensuoja ir visus vaikui reikalingus vaistus, kuriuos jis vartoja nepertraukiamai, išskyrus vaistinį preparatą Maninil, kuris kainuoja vos 6 Eur mėnesiui. Valstybė net suteikia vaikui nemokamą ortopedinę avalynę.
    4. Ieškovės motyvai neva pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad bendri vaiko poreikiai, neskaitant specialiųjų, yra 300 Eur per mėnesį, neatsižvelgė į konkretaus vaiko, t.y. ieškovės vaiko specialiuosius poreikius, kurių buvimo byloje niekas neginčijo, yra absurdiški, ne tik dėl to, kad ieškovė neįrodė reikalingų išlaidų vaiko specialiesiems poreikiams patenkinti, bet ir dėl to, kad ieškovė netinkamai planuoja savo išlaidas, neišnaudoja galimybių gauti nemokamą valstybės apsaugą ir toks netinkamas ieškovės elgesys išlaidų planavimo srityje, t. y. siekiant gauti tik mokamas paslaugas, tačiau atsisakant valstybės teikiamos apsaugos, negali būti pateisinamas, ir todėl atsakovui dėl tokių ieškovės veiksmų negali atsirasti platesnė pareigų išlaikyti vaiką apimtis.
    5. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kaip dažnai K. P. turi lankyti mankštas, baseiną, masažus, logopedą ar kt. užsiėmimus. Negana to, ieškovė įrodinėja, kad K. P. yra reikalingos ir papildomos mokamos tokio pobūdžio medicininės paslaugos, tačiau iki šiol į byla nėra pateikusi nei vieno įrodymo, kad tokiomis mokamomis paslaugos ji faktiškai būtų bent kartą pasinaudojusi.
    6. Taip pat visiškai nesuprantami ieškovės apeliacinio skundo argumentai, dėl sūnaus užrašymo į specialią ugdymo įstaigą. Apeliacinio skundo motyvuose ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai specialią ugdymo įstaigą nurodė kaip priemonę išvengti didelių vaiko išlaikymo išlaidų, kadangi ieškovė, dėl sūnui nuolatinai reikalingų reabilitacijų negali užrašyti vaiko į specialią ugdymo įstaigą negali. Tuo tarpu jau su apeliaciniu skundu pateikė įrodymą, jog vis tik kreipėsi į Kauno miesto švietimo įstaigą, dėl sūnaus užrašymo į specialią ugdymo įstaigą Kauno lopšelį — darželį ( - ). Taigi, kyla pagrįstas klausimas, ar anot ieškovės šalių sūnus vis tik turi ar neturi galimybės lankyti šį darželį.
    7. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai neva pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog bendri vaiko poreikiai, neskaitant specialiųjų, sudaro 300 Eur per mėnesį. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog buto, esančio ( - ), komunaliniai mokesčiai per mėnesį sudaro viso apie 110,00 Eur ir, kad šiame bute ji gyvena su savo sugyventiniu ir vaiku. Taip pat teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai pateikdama teismui įrodymus apie komunalinių mokesčių išlaidas ne buto, kuriame faktiškai gyvena. Ieškovė ieškinį dėl santuokos nutraukimo teismui pateikė 2015-05-15 ir šiame ieškinyje aiškiai nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra adresu ( - ), t.y. nurodė adresą, kuriame iki šiol kartu gyvena su savo sugyventiniu. Ieškovė net ir bylos nagrinėjimu metu paaiškėjus aplinkybei, jog ji bute, esančiame ( - ), faktiškai negyvena, nepateikė teismui dabartinio buto komunalinių mokesčių išlaidų.
    8. Atmestini ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė ieškovės su ieškiniu pateiktą išlaidų paskaičiavimą. Skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje (6 p.) pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „nors ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog vaikui reikalinga vartoti vaistus, vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad tai sudaro 102,59 Eur, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaistai Maninil kainuoja maždaug 6 Eur per mėnesį, o kiti vaistai kompensuojami“. Taigi, vien šioje dalyje vaiko poreikiai mažintini net 96,59 Eur. Minėtoje spendimo dalyje buvo aptariami ir ieškovės nurodyti 178,06 Eur dydžio vaiko poreikiai maistui. Teismas ne tik motyvavo ieškovės nurodytų vaiko poreikiams tenkinti išlaidų mažinimą, bet ir analizavo ieškovės byloje patektus kvitus. Be to, pirmosios instancijos teismas neturi pareigos motyvuojamoje dalyje pasisakyti, dėl kiekvieno ieškovės byloje pateikto parduotuvės kvito. Juolab atsižvelgiant į tai, kad kvitai visiškai neatitinka ieškovės pateiktų sumų vaiko išlaikymui, yra pateikti ne vieno, o keleto mėnesių laikotarpiu, iš kvitų neišskaičiuota ieškovei ir jos sugyventiniui tenkanti išlaidų dalis.
    9. Ieškovės motyvai neva pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ji gali dirbti ir gauti pajamas, yra visiškai nepagrįsti. Pabrėžtina, kad ieškovei yra nustatytas tik 50 procentų nedarbingumas, kas neginčytinai rodo, jog ieškovė turi galimybę dirbti. Darbingumo lygio nustatymas yra reglamentuojamas neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 7 dalies 1, 2 punktų nuostatas, jei asmeniui nustatoma 30-55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu. Taip pat ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad aplinkybė, jog ji yra dirbusi ( - ) žuvų fabrike yra nesusijusi su nagrinėjama byla, kadangi būtent ši aplinkybė įrodo, jog ieškovei nėra būtina, dėl neįgalumo, pritaikyti darbo vietos, todėl ieškovės galimybes dirbti ir gauti pajamas yra plačios, tačiau ieškovė byloje nepateikė duomenų, kad apskritai būtų bent bandžiusi susirasti jos gebėjimus atitinkantį darbą.
    10. Atmestini ir ieškovės argumentai, kad ji visą savo laiką turi skirti sūnaus priežiūrai. Be abejonės, kiekvienas tėvas norėtų nedirbti ir leisti visą savo turimą laiką su vaiku, tačiau tėvai dar turi pareigą ir išlaikyti savo vaikus.
    11. Atmestini kaip visikai nepagrįsti ieškovės argumentai neva atsakovas elgėsi nesąžiningai vengdamas parodyti savo tikrąją turtinę padėtį. Byloje buvo pateikti faktiniai duomenys, kad atsakovas dirba kvalifikuotą darbą baldų surinkėjo pozicijoje įmonėje ( - ), kur vidutiniškai gauna po 389,63 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį (t. 1, b.l. 79). Byloje taip pat buvo pateikta darbdavio charakteristika (t. 1, b.l. 177-178). Į ( - ) atsakovas išvyko tik aplankyti savo artimųjų giminaičių, tačiau kaip matyti, ieškovė ir vėl elgdamasi nesąžiningai, sugalvojo visiškai absurdiškai versiją neva daugiau nei metus laiko atsakovas dirbo Lietuvoje turėdamas tikslą nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį.
    12. Atmestini kaip visiškai nepagrįsti ieškovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo sesers A. P. R. ir jos sutuoktinio N. R. pervedimai buvo paties atsakovo lėšos, skirto jo vaiko išlaikymui. Byloje yra pateikti šių asmenų raštu duoti paaiškinimai, kad jų pervestos lėšos buvo siųstos nuo atsakovo vaiko išlaikymui. Be to, ieškovė klaidina teismą, kad atsakovas tuo metu, kuomet atsakovo sesuo su sutuoktiniu siuntė pinigus į jos sąskaitą, gyveno Lietuvoje. Pabrėžtina, kad atsakovas į Lietuvą grįžo gyventi tik 2014 metų gruodžio mėnesį, o iki tol dirbo ( - ), iš kurios ir siuntė ieškovei lėšas vaiko išlaikymui pasinaudodamas sesers ir jos sutuoktinio banko sąskaitomis. Aplinkybę, kad nagrinėjamos lėšos buvo paties G. P. siųstos vaiko išlaikymui įrodo ir faktas, kad grįžus atsakovui į Lietuvą, ieškovė jokių pavedimų iš A. P. R. ir jos sutuoktinio N. R. nebegaudavo.
    13. Atmestini ieškovės argumentai, kad atsakovas neįrodė, jog be pervedamų lėšų, pastarasis dar papildomai vaiko išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu teikė išlaikymą sūnui maistu ir kitais daiktais. Minėtas aplinkybes paliudijo atsakovo motina A. P., ieškovės motina M. V..
    14. Ieškovės argumentai, kad teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo jos turėtų bylinėjimosi išlaidų yra visiškai nepagrįsti. Teismas tik atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas gavo teisinę pagalbą pro bono, tačiau sprendimą palikti šalis prie jų bylinėjimosi išlaidų priėmė atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų šalių reikalavimų proporcijas, o būtent, kad šalių reikalavimai buvo patenkinti vienodai, dėl ko neginčytina, kad šioje dalyje teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl neginčytinas. Be to, abejoti, jog atsakovas nebuvo atstovaujamas pro bono nėra jokio pagrindo. Minėtas aplinkybes patvirtino atsakovo advokatė. Be to, atsakovas nereikalavo atlyginti bylinėjimosi išlaidų nereiškė ir apeliacinėje instancijoje.
    15. Ieškovės prašymas priimti byloje naujus įrodymus, remiantis tuo, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus kilo susipažinus su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, yra visiškai nepagrįstas, todėl teismo turi būti atmestinas. Ieškovė galėjo pateikti pridedamus apeliacinio skundo įrodymus pirmosios instancijos teisme, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Teismui nusprendus priimti naujus įrodymus, atsakovas naujai pateiktų įrodymų kontekste nori pažymėti, kad pastarieji iš esmės pagrindžia ne ieškovės, o atsakovo nurodytas aplinkybes, kad vaiko specialiesiems poreikiams patenkinti reikalingas paslaugas finansuoja valstybė. Be to, ieškovė net pateikdama naujus įrodymus ir vėl piktybiškai klaidina teismą nurodydama, kad jos pateikti kainoraščiai iš esmės atitinka ieškovės duotus paaiškinimus, jog K. P. reikalingi užsiėmimui (masažai, vonios, logopedo paslaugos ir kt.) kainuoja nuo 2 iki 21 Eur. Visų pirma, ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu įrodinėjo, kad mankštos kainuoja po 10 Eur, masažai po 15 Eur, baseinas mėnesiui 50 Eur. Antra, iš ieškovės pateiktų kainoraščių matyti, kad brangiausia teikiama mokama medicininė paslauga (logopedo) kainuoja 9,56 Eur, o į šią sumą įeina ne viena, o net trys konsultacijos, kas reiškia, jog brangiausia mokama paslauga yra net septynis kartus pigesnė nei nurodė ieškovė.
    1. Atsakovas apeliaciniame skunde (2 t. b. l. 138 – 148) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-03-14 sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, 170 Eur dydžio vaiko išlaikymo kas mėnesį mokamo periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei 1 298,14 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir šiose dalyse priimti naują sprendimą: nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; sumažinti priteistą išlaikymą vaikui iki 150 Eur/mėn., atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, o kai kurių įrodymų net netyrė, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, kurios lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą skundžiamose dalyse. Teismas pažeidė LR CPK 176-182 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika bylose, dėl santuokos nutraukimo ir vaiko išlaikymo priteisimo, tuo padarė esminius materialinės teisės normų ir procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimus. Teismas išimtinai atsižvelgė į ieškovės pateiktus įrodymus ir nevertino atsakovo pateiktų įrodymų. Priimdamas sprendimą vadovavosi prielaidomis ir samprotavimais, o ne įrodymų visuma.
    2. Santuoka nutrūko išimtinai tik dėl ieškovės kaltės, pastarajai iš esmės pažeidus savo, kaip sutuoktinės pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas sprendė, kad atsakovo kaltė dėl santuokos nutrūkimo pasireiškė tuo, kad atsakovas neskyrė pakankamai dėmesio šeimai, trūko paramos, tačiau ši teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, kadangi buvo priimta vertinant byloje surinktus įrodymus išimtinai tik ieškovės naudai. Teismas rėmėsi liudytojos M. V. parodymais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad šios liudytojos paaiškinimai buvo prieštaringi ir, kad ši liudytoja turi artimą ryšį su ieškove, dėl ko jos paaiškinimai apskritai turi būti vertinti kritiškai. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad to paties teismo posėdžio metu liudytoja M. V. paaiškino, kad atsakovas visada rūpinosi vaiku ir šeima. Nesuprantama, kodėl teismas vertindamas aplinkybes, įrodančias atsakovo kaltę, visiškai nevertino atsakovo ir jo motinos A. P. paaiškinimų.
    3. Aplinkybę, kad atsakovui grįžus į Lietuvą pas savo šeimą, užuot laiką leidusi su atsakovu ir savo šeima, ieškovė palikdavo sūnų prižiūrėti atsakovui ir išeidavo su draugėmis, patvirtino ieškovės motina, liudytoja M. V., todėl pagrindo abejoti atsakovo pateiktais paaiškinimais, dėl santuokos nutraukimo priežasčių, nėra. Be to, dar gyvenant kartu atsakovas buvo radęs ne vieną V. S., dabartinio ieškovės sugyventinio, sms žinutę ieškovės mobiliajame telefone. Akivaizdu, kad jų tarpusavio ryšys užsimezgė dar faktiškai sutuoktiniams gyvenant kartu.
    4. Ieškovė niekada neįrodinėjo atsakovo kaltės, dėl santuokos nutraukimo, remdamasi tuo, kad pastarajai trūko atsakovo dėmesio ar paramos. Ieškovė atsakovo kaltę įrodinėjo atsakovo piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais, tačiau šios nurodytos ieškovės aplinkybės buvo visiškai nepagrįstos.
    5. Teismas neatsižvelgė į kiekvieno iš sutuoktinių elgesį, siekiant išsaugoti santuoką. Po 2013 metų gruodžio mėnesį įvykusio konflikto, atsakovas geranoriškai išsikraustė iš bendrų namų. Išvyko dirbti į ( - ), nenutraukė finansavo sūnui, o grįžęs į Lietuvą net žinodamas, kad ieškovė gyvena su kitu vyru, prašė ieškovės atkurti bendrus šeiminius santykius.
    6. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 170 Eur. Atsakovo sutikimas mokėti sūnui 150 Eur išlaikymą kas mėnesį yra ne tik pakankamas užtikrinti būtiniausiems vaiko poreikiams, bet ir perteklinis, įvertinus vaiko gaunamą neįgalumo pašalpą.
    7. Teismas nustatė ir pagrįstai sprendė, kad ieškovė nurodytų išlaidų vaiko specialiųjų poreikių patenkinimui nepagrindė jokiais objektyviais faktiniais duomenimis. Nesuprantama teismo išvada neva ieškovė vien tik vaiko specialiųjų poreikių patenkinimui kas mėnesį išleidžia visą valstybės teikiamą paramą, neįgaliam vaikui iki 18 metų, tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad vaiko specialieji poreikiai per mėnesį nesudaro 210 Eur valstybės teikiamos paramos, neįgaliam vaikui iki 18 m., dėl ko ieškovė likusią dalį valstybės gaunamos išmokos gali skirti vaiko būtiniausių poreikių patenkinimui.
    8. Aplinkybę, jog ieškovė neišnaudoja visų galimybių, kad pasinaudotų valstybės teikiamomis paslaugomis vaiko specialiesiems poreikiams užtikrinti, patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė G. D. 2016-02-22 vykusio teismo posėdžio metu.
    9. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių vaiko išlaikymo principo remiantis tuo, kad atsakovas turi platesnes galimybes teikti materialinį išlaikymą, tačiau apeliantas neturi didesnių galimybių teikti vaikui didesnį materialinį išlaikymą nei ieškovė. Ieškovas yra įdėjęs maksimalias pastangas gauti pajamas atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes nors nėra įgijęs aukštojo išsilavinimo. Atsakovas jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, todėl vieninteles jo turimas pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis įmonėje ( - ), kur vidutiniškai gauna po 389,63 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Pats darbdavys neinicijuoja darbo užmokesčio padidinimo, todėl laikytina, kad atsakovas galimybių padidinti savo gaunamas pajamas šiuo metu neturi dėl objektyvių priežasčių. Vien nuomos kaštai sudaro 150 Eur per mėnesį, taip pat papildomai reikia mokėti ir komunalinius mokesčius, kas sudaro daro apie 50 Eur. Akivaizdu, kad skinant vaikui išlaikymą po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atsakovas pats prarastų galimybę patenkinti net būtiniausius savo poreikius maistui ir būstui.
    10. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė turi mažesnes galimybes gauti pajamas sūnaus išlaikymui. Teismas vertindamas ieškovės pajamas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė kas mėnesį gauna valstybės skiriamą paramą: šalpos pensiją, dėl jos neįgalumo, kuri sudaro 78,50 Eur; vaiko priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, kuri sudaro 52,50 Eur bei našlaičio pensiją, kuri sudaro 88,48 Eur. Taigi, ieškovė kas mėnesį vien iš valstybės gauna 220, Eur pašalpą, neskaitant valstybės skiriamos pašalpos, neįgaliam vaikui iki 18 metų, kuri dar papildomai sudaro 157 Eur. Vien tik ieškovei skiriama valstybės parama kas mėnesį sudaro tokias pačias pajamas, kurias gauna atsakovas dirbdamas pilnu etatu.
    11. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnyje reglamentuojamas darbingumo lygio nustatymas. Pagal šio straipsnio 7 dalies 1, 2 punktų nuostatas, jei asmeniui nustatoma 30—55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos. Ieškovė net turėdama neįgalumą yra dirbusi ( - ) žuvies fabrike. Akivaizdu, kad ieškovei nėra būtina, dėl neįgalumo, pritaikyti darbo vietos, todėl ieškovės galimybes dirbti ir gauti pajamas yra plačios, tačiau ieškovė net nebandė susirasti jos gebėjimus atitinkančio darbo. Be to, ieškovė, priešingai nei atsakovas, buto nesinuomoja, gyvena kartu su sugyventiniu, todėl jos patiriamos išlaidos būstui, priešingai nei atsakovo atveju, yra dalijamos ne vienam asmeniui.
    12. Teismas neatsižvelgė į atsakovo bei liudytojų byloje pateiktus paaiškinimus, kad atsakovas viso gyvenimo skyrium laikotarpiu (vaiko išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu) prisidėjo prie vaiko išlaikymo papildomai pirkdamas vaikui sauskelnes, maistą, žaislus, rūbus ir, kad ieškovė niekada nesiskundė atsakovui, jog pastarojo teikiamas vaiko išlaikymas nėra pakankamas. Minėtas aplinkybes paliudijo atsakovo motina A. P., ieškovės motina M. V., tačiau teismas šių atsakovo bei liudytojų paaiškinimų net nevertino. Be to, teismas priteisdamas vaiko išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo, visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė vaiko išlaikymui kas mėnesį gaudavo valstybės skiriamą paramą neįgaliam vaikui bei tikslinę vaiko priežiūros kompensaciją, kuri sudarė net 210 Eur. Net neįskaičiuojant ieškovo papildomai suteiktų lėšų perkant sūnui maistą, rūbus bei žaislus, t. y. įvertinus tik pervestas lėšas į ieškovės banko sąskaitą (viso 1608,86 Eur), atsakovas per mėnesį vaiko išlaikymui išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu skyrė vidutiniškai po 107 Eur (1 608,86 Eur/15 mėn). Tai reiškia, kad ieškovė kartu su valstybės skiriama parama vaikui, dėl jo neįgalumo, kas mėnesį gavo po 317 Eur, kas visiškai padengia pirmosios instancijos teismo nustatytą faktiškai reikalingą sumą vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį (300 Eur). Todėl išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo negali būti priteistas.
    1. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (3 t., b. l. 23 – 28) ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą; išreikalauti duomenis iš VSDFV apie gaunamas atsakovo darbo santykius Lietuvoje; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Teismas yra klaidinamas ne tik dėl ieškovės darbo aplinkybių, bet ir teismui neatskleidžiama, jog po santuokos su atsakovu, ieškovė dirbo ( - ) tik iki gimstant šalių sūnui, o po jo gimimo paaiškėjus, kad jis yra neįgalus, kelių atskirų tipų, ieškovė jį augina pati ir nedirba, nes pati turi didelį nedarbingumą dėl diabeto. Atsakovas ketina pateikti teismui ieškovės apsisprendimą atsidėti sūnaus visapusiškai ir tinkamai priežiūrai kaip ieškovės nenorą dirbti, uždirbti ir išlaikyti sūnaus. Šalių sūnaus raida, intelektas, yra sutrikę, jo fizinė būklė net neleidžia jam normaliai vaikščioti, nors jam šiuo metu yra 3,5 metų.
    2. Šiuo metu atsakovas yra išvykęs ir dirba ( - ). Manytina, kad dabartinė jo turtinė padėtis žymiai geresnė nei šios bylos nagrinėjimo metu gyvenant Lietuvoje, dėl to nepagrįsti yra ieškovo samprotavimai apie tai, kad jo galimybės užsidirbti yra nedidelės.
    3. 170 Eur priteistas išlaikymas per mėnesį nėra pakankamas šalių sūnaus išlaikymui, įvertinant tai, kad vaiko priežiūros ir lavinimo poreikiai dėl jo neįgalumo yra dideli. Iš kartu su ieškovės apeliaciniu skundu pateiktos VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės teikiamų medicininių ir priežiūros paslaugų įkainių lentelės matyti, kad vaiko raidos pratimams ir rekomenduojamos terapijos užsiėmimams skirtina suma sudarytų iš viso 162,55 Eur per savaitę, t. y. apie 650 Eur per mėnesį. Į šią sumą neįeina vaiko maitinimas, būsto išlaikymas, transportas, vaistai, rūbai, žaislai ir higienos ir kitos priemonės.
    4. Jokio išlaikymo nei daiktais, nei pinigais per kitus asmenis atsakovas neteikė. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad mokėjo išlaikymą. Atsakovas apeliaciniame skunde net nenurodė, kokia suma jis vertina byloje neįrodytų „maisto produktų, žaislų“ perdavimą. Atsakovas turėjo įrodyti, kad išlaikymo tvarka ir forma buvo nustatyta ieškovės ir jo susitarimu, kad ieškovei jis realiai perdavė išlaikymą ne pinigais, kad ieškovei perduotos kitų asmenų lėšos buvo jo lėšos, kad jis jiems juos perdavė, o prieš tai turėjo ar uždirbo. Be to, nesuprantama, kodėl pats atsakovas negalėjo persiųsti „savo“ papildomų pinigų ieškovei (jeigu jų apskritai turėjo), nors pats pervesdamas ieškovės pripažįstamas kaip iš jo gautas sumas, atsakovas siuntė tuo pačiu metu, kaip ir jo sesuo su vyru – 2014 metais. Matydami, kad šeimą palikęs atsakovas nepadeda savo neįgaliam 2 m. sūnui jokia forma, atsakovo sesuo su vyru rėmė ieškovę nuosavomis lėšomis, tuo tarpu kai atsakovas taip pat gaudavo pajamų iš N. R..
    5. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad žaislų ir rūbų perdavimo būdu teiktą išlaikymą teismui patvirtino ir ieškovės motina M. V.. Tokią išlaikymo formą paneigė pati ieškovė, o ieškovės motina M. V. nurodė, kad po išėjimo iš namų atsakovas 2014 m. perdavė sauskelių ir rūbelį. Atsakovas nepagrįstai „cituoja“ M. V. savo naudai, tačiau tokių parodymų, kokie nurodomi apeliaciniame skunde ir kurie sudarytų pagrindą konstatuoti tinkamo, pakankamo išlaikymo nuolatinį teikimą, ši liudytoja nedavė. Priešingai, ji patvirtino, kad atsakovo teikiamo 150 Eur išlaikymo aiškiai neužtenka jo sūnui išlaikyti ir prižiūrėti.
    6. Atsakovas įskaičiuoja jo paties mokėtino išlaikymo sumą į valstybės teikiamos paramos neįgalų vaiką auginančiai ieškovei sumą. Atsakovas mano, kad jei valstybė teikia paramą vaikui, tėvas neprivalo prisidėti prie išlaikymo, tačiau tokia atsakovo pozicija yra nepagrįsta.
    7. Ieškovė neteikė apeliacinio skundo, tačiau nesutinka, jog santuoka iširo ne dėl atsakovo kaltės. Šalių santuoka aiškiai iširo dėl atsakovo kaltės, nes ieškovės kaltės nei dėl žalingų įpročių, nei dėl neištikimybės atsakovas neįrodė, jos nėra ir nebuvo.
    8. Atsakovas skunde nurodė, jog „iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad specialieji vaiko poreikiai nesudaro 210 Eur“. Tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta, dėl to ir visos tolimesnės atsakovo kalkuliacijos yra visiškai nepagrįstos. Jokiais byloje analizuotais duomenimis nepagrįsti taip pat ir atsakovo pasvarstymai, kad jis pats nuomojasi gyvenamąjį būstą, kad turi mokėti nuomos ir būsto išlaikymo išlaidas. Pagal pateikiamus viešojo registro duomenis, atsakovo nurodytu teismui adresu esantis butas priklauso kitam asmeniui, tačiau jokia nuomos ar panaudos sutartis nėra registruota, teismui ji taip pat nepateikta, jokių atsakovo išlaidų tokiam tikslui dokumentai nepateikti. Apklausti liudytojai nurodė, kad vaikui reikalingas padidinto dydžio išlaikymas. Be to, šalių sūnui ortopedinė avalynė valstybės yra kompensuojama tik vienai porai batų per metus. Užsakius sūnui žieminius batus, vasarinius ir rudeninius batus reikia pirkti. Taip pat ir drabužius ieškovė stengiasi pirkti iš medvilnės ar iš vilnos, o tokie rūbai taip pat nemažai kainuoja, kas didina sūnaus išlaikymo poreikius.
    9. Liudytojų parodymai, su ieškovės apeliaciniu skundu papildomai pateikti įrodymai bei su šiuo atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiami nauji, papildomi įrodymai pagrindžia, jog šalių sūnus yra sunkus ligonis, neįgalus, jam reikia ypatingai daug priežiūros ir užsiėmimų, jo poreikiai yra dideli. Leisti į specializuotą darželį ieškovė ketina, tačiau jame neteikiamos vaikų, sergančių cukralige, ugdymo paslaugos, joks specialistas nesutinka matuoti kraujo lygį, kas yra būtina daryti kas 4 valandas. Iš 2016-05-12 Kauno pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad šalių sūnui yra negalia dėl judesio ir padėties sutrikimo, žymus kalbos sutrikimas, mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos ir sveikatos problemų, jam reikalinga įvairiapusė pagalba. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu šalių sūnus specialiųjų poreikių neturėjo, nepagrįsti faktais ir bylos medžiaga.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7

8Ieškovės I. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9Atsakovo G. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

    1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
    2. Dėl naujų įrodymų. Apeliantė (ieškovė) prie apeliacinio skundo pateikė ir prašo priimti naujus įrodymus apie šalių nepilnamečio sūnaus poreikius ir gydymą: VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės 2016-04-06 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ dėl ieškovės sūnaus gydymo iki 2016-03-24 ir kitų jo sveikatos būklės bei gydymo aplinkybių, 2016-04-04 ieškovės prašymo lopšeliui-darželiui ( - ), viešai skelbiamų VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės paslaugų įkainių bei VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės paslaugų, teiktinų ieškovės sūnui ir jų įkainių santraukos kopijas, taip pat su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikė 2016-04-28 VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės išrašą iš medicininių dokumentų, 2016-05-12 Kauno pedagoginės pagalbos tarnybos pažymą, bei atskiru prašymu 2016-11-02 pateikti 2016-10-20 ieškovės prašymas ir 2016-10-21 lopšelio ( - ) atsakymas, 2016-07-05 VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės išrašas iš medicininių dokumentų, 2016-08-30, 2016-09-28 3 įdėtiniai lapai iš šalių sūnaus ligos istorijos. Apeliantė nurodo, kad būtinybė juos pateikti iškilo susipažinus su skundžiamo teismo sprendimo motyvais bei atsakovo apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 156-162, 3 t. b. l. 29-35, 43-55).
    3. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus yra gavęs ir su jais susipažinęs (3 t. b. l. 4-5, 43, 60-62). Kadangi ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai priimami į bylą ir vertintini atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą (CPK 314 str.).
    4. Ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų esmė – pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.
    5. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

10Dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo

    1. Ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi dėl priteisto išlaikymo vaikui po 170 Eur kas mėnesį dydžio, prašo išlaikymą vaikui padidinti iki 250 Eur kas mėnesį, o išlaikymo įsiskolinimą prašo padidinti iki 3 830 Eur.
    2. Atsakovas taip pat nesutinka su sprendimo dalimi dėl priteisto išlaikymo vaikui po 170 Eur kas mėnesį dydžio, prašo išlaikymą vaikui sumažinti iki 150 Eur kas mėnesį, o reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo kaip nepagrįstą atmesti.
    3. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
    4. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui. Tėvai turi ne teisę, bet pareigą išlaikyti savo vaikus ir šį išlaikymą teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008,2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir kt.). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 ir kt.).
    5. Taip pat nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005).
    1. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.
    2. Kauno apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieškinį dėl išlaikymo vaikui tenkino iš dalies ir, įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, priteisė iš atsakovo po 170 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį bei 1 298,14 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-12-15 iki 2015-05-28.
    3. Byloje ieškovė prašė vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovo po 250 Eur kas mėnesį, nurodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga 500 Eur suma. Pateikė skaičiuotę apie vaiko išlaikymo dydį, nurodydama išlaidas: maistui-178 Eur, aprangai ir avalynei-58 Eur, mokomajam švietimui – 28 Eur, higienai- 50 Eur, vitaminams, vaistams -102 Eur, komunaliniams mokesčiams -50 Eur, kitoms lavinimo priemonėms, iš viso 514 Eur/mėn.
    4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bendriems vaiko poreikiams, neskaitant specialiųjų, reikalinga 300 Eur/mėn. suma.
    5. Apeliantė (ieškovė) teigia, kad bendriems vaiko poreikiams, neskaitant specialiųjų, 300 Eur per mėnesį suma nepakankama, kad teismas neatsižvelgė į vaiko specialiuosius poreikius, kurių buvimo niekas byloje ir neginčijo, kad liudytoja E. S. nurodė, kad ieškovei tam, kad išlaikyti neįgalų, ženklių raidos (psichikos), kalbos (beveik nekalba), judėjimo sutrikimų (savarankiškai nevaikšto) turintį bei diabetu sergantį sūnų reikia apie 1 000 eurų per mėnesį, kad prašoma priteisti 250 Eur išlaikymo per mėnesį suma iš atsakovo yra per maža.
    6. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vaiko poreikiams, išskyrus specialiuosius, užtikrinti yra pakankamas 300 Eur išlaikymas. Todėl apeliantės prašymas pašalinti teismo sprendimo 7 psl. 3 pastraipos 1-ą sakinį, t.y. teismo motyvą apie vaiko poreikiams užtikrinti pakankamą 300 Eur išlaikymą nepagrįstas ir netenkintinas.
    7. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaiko specialiųjų poreikių patenkinimui ieškovė kas mėnesį gauna 288, 75 Eur valstybės teikiamos paramos neįgaliam vaikui iki 18 m. bei priežiūros išlaidų (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, kad vaikas turi teisę gauti specialiųjų poreikių tenkinimui nemokamas paslaugas: vaikui reikalingas mankštas, masažus ir logopedo konsultacijas. Apeliacinės instancijos teismui apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai - vaiko medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad vaikas su dideliais specialiaisiais ugdymo poreikiais, tačiau ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad vaiko specialiosios pedagoginės pagalbos (kuri reikalinga ne mažiau kaip 5 kartus (pratybos) per savaitę, 3 k./sav. logopedo, 2 k. /sav. specialiojo pedagogo), psichologinės pagalbos teikimas (reikalinga trumpalaikė pagalba iki 10 susitikimų) yra mokamas (3 t. b. l. 29-35, 44-46). Iš apeliantės pateiktų prie apeliacinio skundo, atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą bei atskiru prašymu rašytinių įrodymų:VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės raštų, išrašų iš medicininių dokumentų, kauno pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijų, Kauno lopšelio-darželio ( - ) informacijos (2 t. b. l. 157-162, 3 t.b. l. 29-35, 44-46, 52-53) nustatyta, kad vaikui priklauso nemokamos kompensacinės priemonės (ortopedinė avalynė, vaikštynė, darbo kėdutė, lauko vežimėlis ir kt. įtrauktos į kompensuojamų priemonių neįgaliesiems sąrašą), kad vaikas nuo 2016-08-29 lanko lopšelį-darželį ( - ) po 4 val. per dieną, jame vaikui teikiama individualios logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo ir kūno kultūros pedagogo paslaugos, kurios yra nemokamos. Byloje nėra duomenų, teikiančių pagrindą konstatuoti, jog vaiko specialiųjų poreikių patenkinimui nepakanka 210 Eur valstybės teikiamos paramos neįgaliam vaikui.
    8. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad ieškovės pateikti vaiko poreikių lentelės duomenys apie 50 Eur higienos ir 178,06 Eur maisto išlaidas per mėnesį yra nepagrįsti, nurodant, kad teismas nevertino prie 2015-08-11 atsiliepimo į ieškinį 1 priedu pateiktų 19 lapų įvairių parduotuvių ir įstaigų kvitų, kuriuose matyti ir išlaidos higienai, ir maistui. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateikti kvitai apie įvairių maisto produktų, kitų prekių pirkimą 2015 m. nepatvirtina, jog didžioji dalis juose nurodytų maisto produktų, kitų prekių būtinos ir skirtos būtent vaiko poreikių tenkinimui (pvz. kramtomoji guma, gazuoti gėrimai, skrudintos ir sūdytos moliūgų sėklos, įvairūs traškučiai, užkandžiai prie alaus ir pan. (1 t.b.l. 115-124, 2 t. b. l. 3-5), todėl nepakankami, vertintini atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl bendros vaiko išlaikymo sumos, neskaitant specialiųjų poreikių, 300 Eur/mėn. būtiniems vaiko poreikiams patenkinti (maistui, drabužiams, avalynei, komunaliniams mokesčiams, higienos, vaiko lavinimo priemonėms ir kt.).
    9. Apeliantės teigimu, ji neturi galimybės dirbti, nes augina neįgalų, nevaikštantį ir nekalbantį vaiką, nuolat besigydantį ligoninėse ir reabilitacijos klinikose, jai pačiai nustatytas 50 proc. nedarbingumas. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir į ieškovės teiginius, kad dėl cukraligės (diabeto) ji negali dirbti fizinio darbo, o sūnaus priežiūrai reikia skirti visą savo laiką. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliantės argumentais dėl jos ribotų galimybių dirbti ir gauti didesnes pajamas, nes vien tai, kad ieškovė iki vaiko gimimo yra dirbusi ( - ), neteikia pagrindo spręsti, kad ieškovei vienai auginant neįgalų, turintį specialių poreikių vaiką, kuriam reikalinga nuolatinė kasdieninė priežiūra ir rūpinimasis vaiku, dar lieka laiko kitam samdomam darbui atlikti.
    10. Apeliantas (atsakovas) G. P. teigia, kad jis sūnaus išlaikymui kas mėnesį gali teikti po 150 Eur, nes įvertinus vaiko gaunamą neįgalumo pašalpą, ši suma yra pakankama ir net perteklinė užtikrinti būtiniausiems vaiko poreikiams. Apeliantas teigia, kad nebuvo pagrindo nukrypti nuo lygių dalių vaiko išlaikymo principo, nes apeliantas neturi didesnių galimybių teikti vaikui didesnį materialinį išlaikymą nei ieškovė, nes jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, įmonėje ( - ) jo gaunamas vidutinis darbo užmokestis po 389,63 Eur/mėn. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais.
    11. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės (ieškovės) argumentais, kad atsakovas privalo teikti išlaikymą mažamečiam vaikui, nors vaiko specialūs poreikiai tenkinami iš valstybės skiriamos šalpos išmokos, išlaikymo prievolė ir tėvų pareiga teikti išlaikymą vaikui nepasibaigia.
    12. Apeliacinės instancijos teismo iniciatyva patikrinus nekilnojamojo turto registro, SODROS duomenis (CPK 179 str. 3 d.), nustatyta, kad šalys jokio nekilnojamojo turto neturi. Sodros duomenimis už 2016-01-01-2017-03-31 laikotarpį nustatyta, kad pajamų, susijusių su darbo santykiais ieškovė I. P. neturi, jai mokama našlaičio pensija, kurios dydis 2016 metais- 93, 76 Eur, o nuo 2017- 01-01 - 100, 40 Eur. Sodros duomenimis už 2016-01-01-2017-03-31 laikotarpį, nustatyta, kad atsakovas iki 2016-03-14 dirbo įmonėje ( - ) ir gaunamas darbo užmokestis kas mėnesį (atskaičius mokesčius) vidutiniškai sudarė apie 470 Eur, nuo 2016-03-14 nėra duomenų apie jo įdarbinimą LR nėra. Bylos duomenimis atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra sveikas ir darbingas. Apeliantės (ieškovės) nurodyta aplinkybė, kad atsakovas ilgą laiką dirba ( - ), neteikė į bylą duomenų apie jo gaunamas realias pajamas, kolegijai leidžia spręsti, jog atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, turi pakankamai pajamų sau pragyvenimui ir turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo nei sprendė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių neturi galimybės gauti didesnes pajamas dėl nuolatinės vaiko priežiūros, bei savo 50 proc. neįgalumo, kad jos turimos pajamos yra 100 Eur našlaičio pensija, o vaiko specialiems poreikiams tenkinti yra valstybės skirta 288 Eur pašalpa. Objektyvių duomenų, kad atsakovas kitokia forma nuo bylos užvedimo (nuo 2015-05-18) būtų prisidėjęs prie vaiko išlaikymo nepateikta. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, todėl atsakovo išlaikymo vaikui dalis turi būti - 2/3, o ieškovės - 1/3 dalis vaiko bendriesiems poreikiams tenkinti ( abiems tėvams 300 Eur/mėn.), todėl sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis dydžio keistina, iš atsakovo skundžiamu sprendimu priteista 170 Eur/mėn. išlaikymo suma padidintina iki 200 Eur dydžio (CPK 326 str. 3 p.).
    13. Sprendžiant šalių ginčą dėl įrodymų vertinimo dėl priteisto vaiko išlaikymo įsiskolinimo 1298, 14 Eur už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gegužės 18 d. (ieškinio pateikimo teismui) bei pagrįstumo, teisėjų kolegijos nuomone, pagal byloje esančius duomenis (ieškovės banko sąskaitų išrašus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus) spręstina, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, jog šalims pradėjus gyventi skyrium (nuo 2013 m. gruodžio mėn.), ginčo laikotarpiu ieškovei pervesta atsakovo G. P. - 663, 93 Eur, jo sesers A. P. (R.)-353, 02 Eur bei jos sutuoktinio N. R. - 591 Eur, o bendra pervestų lėšų suma – 1608, 86 Eur buvo atsakovo lėšos ir skirtos būtent vaiko išlaikymui (CPK 185 str.).
    14. Apelianto (atsakovo) teigimu, teismas neatsižvelgė į atsakovo bei liudytojų atsakovo motinos A. P., ieškovės motinos M. V. parodymus, kad jis vaiko išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu pirko vaikui sauskelnes, maistą, žaislus, rūbus ir, kad ieškovė niekada nesiskundė atsakovui, jog pastarojo teikiamas vaiko išlaikymas nėra pakankamas. Tačiau atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų apie jo nurodytų daiktų pirkimą, jų kiekius bei kainas ginčijamu laikotarpiu (kvitų, čekių ar pan.), tai, kad 2016-01-13 teismo posėdyje apklausta ieškovės motina M. V. nurodė, kad po išėjimo iš namų atsakovas 2014 m. perdavė sauskelių ir rūbelį, neteikia pagrindo konstatuoti, jog įsiskolinimo laikotarpiu atsakovo vidutiniškai per mėnesį teikta po 95 Eur suma (1608, 86 Eur: 17 mėn.) buvo pakankama.
    15. Apeliantės (ieškovės) nuomone, teisingas priteistinos išlaikymo įsiskolinimo sumos skaičiavimas yra toks: 250 Eur už 2013 m. gruodį, 3000 Eur 2014 metais, 1000 Eur 2015 metų 1-4 mėnesiais ir 150 Eur už 2015 m. gegužės 18 dienų, viso 4400 Eur. Įskaitant tai, kad ieškovė pripažįsta, jog atsakovas yra pervedęs 570,14 Eur išlaikymą (29+469+72 Eur), susidaro 3829,86 Eur įsiskolinimas, todėl prašo teismo priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą 1298,14 Eur padidinti iki 3829,86 Eur.
    16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 39, 41, 44-47 punktuose nurodytas aplinkybes bei motyvus, sprendžia, kad teismo priteista išlaikymo įsiskolinimo suma - 1298,14 Eur padidintina iki 1791 Eur (200 Eur/mėn. x 17 mėn.- 1608, 86 Eur). Skundžiama teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo keistina (CPK 326 str. 3 p.).
    17. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir neteikiančiais pagrindo pakeisti sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių. Tai, kad teismas paliko šalis prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys ir priešieškinys tenkinti iš dalies, nereiškia, jog teismas pažeidė CPK 93 straipsnio nuostatų reikalavimus. Todėl priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas 680 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme , t.y. 430 Eur už atsiliepimo į atsakovo priešieškinį bei atstovavimą teisme 250 Eur (1 t. b. l. 105-106, 133-134, 2 t. b. l. 108-109) nėra teisinio pagrindo.

11Dėl santuokos iširimo priežasčių ir šalių kaltės.

    1. Apeliantas (atsakovas) G. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ne dėl vienos ieškovės kaltės.
    2. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
    3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).
    1. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka faktiškai iširo 2013 m. gruodžio mėn. (atsakovui išsikrausčius iš šeimos būsto, t.y. ieškovės tėvų namų), todėl reikšmingi ir svarbūs, sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, yra tik tie faktai, kurie įvyko iki faktinio santuokos iširimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo grindė jos neištikimybe, ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, jo kaltę grindė atsakovo piktnaudžiavimu alkoholiu, nepagarba, paramos šeimai nebuvimu ir pan..
    2. Kaip matyti iš atsakovo procesinių dokumentų turinio, apeliantas, siekdamas įrodyti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, iš esmės remiasi tik faktais, kurie įvyko po faktinio santuokos iširimo. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad nuo 2014 m. rudens pradėjo gyventi su kitu vyru, tačiau ši aplinkybė neįrodo ieškovės neištikimybės buvimo iki faktinio santuokos iširimo.
    3. Atmestini apelianto teiginiai, kad teismas visiškai nevertino atsakovo ir jo motinos A. P. paaiškinimų, neatsižvelgė į kiekvieno iš sutuoktinių elgesį, siekiant išsaugoti santuoką. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apelianto argumentai nepagrįsti, nes vien tai, kad teismas detaliai sprendime nepasisakė dėl kiekvieno įrodymo, nereiškia, kad jų nevertino. Kitų argumentų (įrodymų), kurie galėtų paneigti pirmosios instancijos padarytas išvadas, apeliantas nepateikė.
    4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog iki santuokos faktinio iširimo (2013 m. gruodžio mėn.) būtų nustatyti faktai, iš kurių galima būtų preziumuoti kurio nors iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str. 3 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis pagrįstai pripažino, jog abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo. Nors atsakovas teigia, jog nėra nustatyta jo kaip sutuoktinio kaltė, tačiau manytina, kad abu sutuoktiniai nepakankamai stengėsi išsaugoti santykius, juos puoselėti, abu neišsaugojo šeimos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis, tokiu atveju nėra nustatomas vieno ir kito sutuoktinio kaltės laipsnis, o kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai (CK 3.61 str. 2 d.). Atsakovo paaiškinimai, jo išėjimas iš šeimos namų, nesant (nenurodant) tam svarių priežasčių, yra pakankami daryti išvadą, jog apeliantas taip pat pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.
    5. Kiti ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai detaliau neaptariami, kadangi neturi teisinės reikšmės.
    6. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo padidinimo), keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pripažinus, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas padidintinas nuo 170 Eur iki 200 Eur (skirtumas 30 Eur/mėn.), o išlaikymo įsiskolinimas padidintinas nuo 1298,14 Eur iki 1791 Eur (skirtumas 493 Eur), iš atsakovo G. P. priteista 91,60 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei suma padidintina 28 Eur suma, t. y. iki 119, 60 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., 3 p.).

12Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

    1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas

      13priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.1 d.). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas (apeliacinio skundo surašymas – 300 Eur, atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas – 200 Eur), kurias prašo priteisti iš atsakovo (CPK 98 str.). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, 200 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos iš jo priteistinos ieškovei. Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, jai iš atsakovo priteistina 150 Eur už apeliacinio skundo surašymą (CPK 93 str. 2 dalis, 98 str.) .

    2. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, o iš dalis patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos 9, 15 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

14Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

15ieškovės I. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

16Atsakovo G. P. apeliacinį skundo netenkinti.

17Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, bylinėjimosi išlaidų valstybei pakeisti ir iš atsakovo G. P. (asmens kodas - ( - ) kas mėnesį iki pilnametystės priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. P. (asmens kodas - ( - ) padidinti iki 200 Eur (dviejų šimtų), o išlaikymo įsiskolinimo – iki 1791 Eur.

18Iš atsakovo G. P. priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei pirmosios instancijos teisme padidinti iki 119, 60 Eur.

19Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

20Iš atsakovo G. P. priteisti 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei I. P..

21Priteisti valstybei iš G. P. 9, 15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

22Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai