Byla 2A-758-755/2014
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-260-911/2014 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. A., trečiajam asmeniui R. A. dėl skolos priteisimo

Nustatė

2ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 26400 Lt draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei žyminį mokestį. Nurodė, jog 2013-03-30 dėl `transporto priemonės Seat Leon, valst. Nr. ( - ), valdytojo R. A. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis BMW X6, valst. Nr. ( - ) priklausantis R. Z.. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos draudikas nukentėjusiajai išmokėjo 52 800 Lt draudimo išmoką. Kadangi autoįvykio metu automobilį vairavo asmuo, neturintis 25 metų amžiaus ir apie šios draudimo rizikos padidėjimą draudėjas neinformavo draudiko iki rizikos padidėjimo, draudikas įgijo teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų 50 procentų žalai atlyginti išmokėtos sumos.

3Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 2 400 Lt bylinėjimosi išlaidas,patirtas advokato pagalbai apmokėti ir 49 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2012-06-23 sudarė draudimo sutartį Nr. 03/188922481, kurios pagrindu buvo apdrausta transporto priemonės Seat Leon, valst. Nr. ( - ), valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims eismo įvykio metu padarytos žalos. 2013-03-30 įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku nurodytas automobilio Seat Leon, valst. Nr. ( - ), valdytojas R. A.. Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW X6, valstybinis Nr. ( - ) Ieškovas nukentėjusiajam asmeniui R. Z. išmokėjo 52 800 Lt žalos atlyginimą ir 2013-05-03,2013-07-08 pretenzijomis ragino atsakovą atlyginti žalą gera valia, tačiau atsakovas išmokėtos draudimo išmokos negrąžino ieškovui. 2011-08-02 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 03/188922481 buvo apdrausta transporto priemonės Seat Leon, valst. Nr. ( - ), valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims eismo įvykio metu padarytos žalos, ji atsakovo G. A. nepasirašyta. Taip pat nebuvo pasirašyta ir 2012-06-23 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/188922481. Liudytojai Ž. V., S. A. nurodė, kad klausimai dėl draudimo sutarčių sudarymo, pratęsimo buvo sprendžiami žodžiu, draudimo dokumentai ieškovo buvo siunčiami paštu neregistruotu laišku. Ieškovas nurodė, kad 2012-06-23 sutartį išsiuntė atsakovui per paštą neregistruotu laišku, tačiau tai patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė. Liudytojas Ž. V. negalėjo nurodyti kokius tiksliai dokumentus jis siuntė atsakovui, atsakovas teigė, kad sutarties negavo. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad ieškovas šios sutarties atsakovui neišsiuntė. Ieškovo teiginius, jog AB „Lietuvos draudimo“ konsultantas Ž. V. telefonu aptarė draudimo sutarties atnaujinimo sąlygas, o draudėjas sutiko su sutarties sąlygomis, teismas vertino kritiškai, kadangi liudytoja S. A. paneigė Ž. V. teiginius, jog ji buvo informuota apie sutarties 1.5.2.7 sąlygą. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas ir sutiko su 2012-06-23 sutarties naujomis sąlygomis. Ieškovo pateikta 2012-06-23 draudimo sutartis buvo su išlyga,kad transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo, bei asmuo, kurio vairavimo stažas vairuoti yra mažesnis nei 2 metai, nepriklausomai nuo jo amžiaus (sutarties 1.5.2.7 punktas). Atsakovas draudimo sutarties negavo ir su tokia sąlyga nebuvo supažindintas. Draudimo įmoką sumokėjo pagal draudimo liudijimą, kuriame nėra tokios sąlygos.Byloje pateikta draudimo sutartis atsakovo nepasirašyta, kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas su draudimo sutarties 1.5.2.7 punkto sąlyga sutiko, nėra pateikta. Ieškovas neįrodė, jog ši sąlyga į draudimo sutartį įtraukta aptarus ją su atsakovu. Atvirkščiai, byloje esantys įrodymai patvirtino atsakovo poziciją – draudimo sutartis nepasirašyta atsakovo, duomenų apie sutarties išsiuntimą atsakovui nėra, taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų apie atsakovo informavimą, jog 2012-06-23 sutartyje yra nustatytos kitokios sąlygos nei anksčiau sudarytoje 2011-08-02 sutartyje. Liudytojas Ž. V. parodė, kad detaliai pokalbio neatsimena, kai buvo įvestas 25 m. amžiaus cenzas, klientams jis telefonu paaiškindavo, daugiau papildomai jokių dokumentų nesiųsdavo, išskyrus kaip ir įprastai – draudimo polisą, sutartį, kuri būdavo jau su pakeitimais, žalią kortelę, sąskaitą. Ieškovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo ir teikia profesionalias draudimo paslaugas, todėl jo kaip draudiko pareiga užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą, jų sąžiningumą, įvertinti draudimo riziką. Teismo vertinimu byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad atsakovas, sudarydamas draudimo sutartį, patvirtino, kad nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo. Be to, sutartyje įrašytas atsakovo kontaktinis telefono numeris kelia pagrįstų abejonių dėl pačios sutarties sudarymo datos, kadangi telefono Nr. ( - ) buvo įsigytas trečiojo asmens R. A. jau po sutarties sudarymo. „Labas“ abonentinis numeris ( - ) su SIM kortele Nr. ( - ) buvo aktyvuotas tik 2013-01-05. Atsakovo kliento kortelės duomenys 2013-04-02 buvo koreguoti, buvo įrašytas telefono Nr. ( - ). Eismo įvykis įvyko 2013-03-30. Ieškovas ieškinį grindžia 2012-06-23 sutartimi, kurioje yra nurodytas trečiojo asmens R. A. telefono Nr. ( - ). Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovo atstovas nurodė, kad jis negali pateikti to 2012-06-23 sutarties varianto, kuris, kaip jis teigia, buvo išsiųstas atsakovui. Ieškovo pateiktuose dokumentuose yra esminių neatitikimų: 2012-06-23 sutartys yra skirtingos - nurodyti skirtingi jas pasirašę ieškovo atstovai, taip pat 2011-08-02 sutartyse nurodyti skirtingi jas sudarę ieškovo atstovai. Iš 2011-08-02 sutarties matyti, kad draudimo įmoka yra 193,12 Lt, o kitoje 2011-08-02 sutartyje įmokos suma – 448 Lt, tačiau iš draudimo sutarties liudijimo laikotarpiu 2011-08-02 – 2012-08-01, kuris išduotas 2014-04-07 data, matyti, kad įmoka – 224 Lt. 2011-08-02 sutartyje nurodytas trečiojo asmens R. A. telefono Nr. 8 638 36988, o kitame 2011-08-02 sutarties variante nurodomas ieškovo sutuoktinės telefono Nr. 8-600-23235 ir 8-45-589898. Liudijime už 2012-08-02 – 2013-08-01 laikotarpį pasirašė ieškovo darbuotoja G.M., o kitame liudijimo variante už tą patį laikotarpį pasirašo jau kitas ieškovo atstovas – L. P.. Todėl šios aplinkybės sukelia pagrįstų abejonių, kad ieškovo darbuotojai kompiuterinėje sistemoje galėjo keisti sutartis ir kitus dokumentus, o taip pat ir 2012-06-23 draudimo sutarties 1.5.2.7 punkto sąlygą dėl amžiaus cenzo, jau po autoįvykio. Teismas, įvertinęs ieškovo atstovo, atsakovo G. A., trečiojo asmens R. A. paaiškinimus, liudytojų Ž. V., S. A. parodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus konstatavo, jog ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo, dėl to ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

4Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Mano, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas; netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias rašytinės draudimo sutarties sudarymą. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas negavo iš ieškovės draudimo sutarties, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2012-08-02 iki 2013-08-01 buvo apdrausta transporto priemonės „Seat Leon“, v/n ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė. Byloje esantis Ž. V. 2013-10-17 rašytinis paaiškinimas ieškovei patvirtina, kad 2012-07-24 jis skambino atsakovo sutuoktinei S. A. dėl draudimo sutarties atnaujinimo; aptarė su S. A. draudimo sutarties sąlygas; S. A. derėjosi dėl kainos; 2012-07-25 AB „Lietuvos draudimas“ pritaikė 8 % draudimo įmokos nuolaidą; draudimo įmoką sumokėjo S. A.; 2012-07-25 galiojantis polisas kartu su mokėjimo kvitu 225 Lt sumai atsakovui buvo išsiųstas neregistruota pašto siunta. 2012-08-10 S. A. sumokėjo ieškovei 225 Lt draudimo įmoką už draudimo sutartį Nr. TIA188922481 ir mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodė mokanti už draudimo sutartį Nr. TIA188922481, todėl atsakovas gavo draudimo sutartį ir su jos sąlygomis susipažino. Teismas nepagrįstai aiškino, jog ieškovės ir atsakovo sudaryta draudimo sutartis Nr. TIA 188922481, nėra rašytinės formos, todėl negalioja. Byloje nėra ginčo, kad draudimo sutartis Nr. TIA 188922481, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2012-08-02 iki 2013-08-01 buvo apdrausta transporto priemonės „Seat Leon“, v/n ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo sudaryta ir eismo įvykio metu buvo galiojanti. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovė supažindino atsakovą su draudimo sąlygomis ir, ar ieškovė išsiuntė atsakovui rašytinę draudimo sutartį Nr. TIA 188922481. Atsakovas, sumokėdamas draudimo įmoką, patvirtino susipažinęs su draudimo sutarties sąlygomis ir ją sudaręs. Teismas neteisingai aiškino teisės normas, reglamentuojančias draudimo sutarties formą bei sudarymą, todėl priimtas sprendimas naikintinas.Teismas nepagrįstai teigė, kad ieškovės pateiktos į bylą draudimo sutartys iš esmės prieštarauja viena kitai. Pastebi, kad byloje nebuvo sprendžiama situacija dėl 2011 metų draudimo sutarčių vykdymo, todėl teismo nurodyti 2011 metų draudimo sutarčių prieštaravimai yra teisiškai nereikšmingi.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-11 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad apeliacinis skundas negalėjo būti priimtas, nes ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir apeliacinį skundą pateikė tik praėjus daugiau nei dviems mėnesiams nuo sprendimo paskelbimo ir daugiau nei mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos. Pažymi, jog apeliantas dalyvavo teismo posėdžiuose ir žinojo, kada bus skelbiamas sprendimas, todėl galėjo domėtis bylos eiga. Mano, jog ieškinys buvo pagrįstai atmestas, nes nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino aplinkybės, jog atsakovas ieškovui nurodė, jog transporto priemonės nenaudoja ir draudimo laikotarpiu nenaudos asmenys, kurių amžius yra mažesnis nei 25 metai. Be to, rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovui buvo išsiųstas polisas su mokėjimo kvitu, duomenų, jog buvo išsiųsta ir draudimo sutartis – nėra. Nesutinka su apelianto argumentais, jog S. A. ir Ž. V. aptarė draudimo sutarties sąlygas dėl vairuotojų amžiaus ir vairavimo stažo, nes šių aplinkybių Ž. V. negalėjo patvirtinti, jis net neprisimena su kuo kalbėjo dėl draudimo sutarties atnaujinimo. Be to, S. A. net nebūtų sutikusi su sutarties ribojančiomis sąlygomis. Mokėjime nurodytas sutarties numeris buvo toks pat kaip ir 2011-08-02 sutarties numeris ir ši sutartis buvo pratęsta 2012 m. Teismas teisingai įvertino šią aplinkybę ir ieškinį atmetė. Nesutinka su apelianto argumentais dėl sutarties negaliojimo, nes teismas neįvardijo, jog sutartis negalioja. Įvykio metu sutartis galiojo, tik ne tokiomis sąlygomis, kokios buvo nurodytos 2012-06-23 sutartyje. Mano, jog ieškovas dėl sutarties sąlygų pakeitimo turėjo atsakovui pateikti raštu. Pažymi, jog draudimo liudijime nenumatytos jokios papildomos sąlygos. Tai, kad atsakovas sumokėjo draudimo įmoką, dar nereiškia, jog sutiko su papildomomis sąlygomis, nes atsakovė sutiko su standartinėmis, o ne su papildomomis draudimo sutarties sąlygomis. Jeigu atsakovas būtų pasirašęs draudimo sutartį, tuomet būtų galima daryti išvadą, jog atsakovas sutiko su papildomomis sąlygomis. Mano, jog teismas pagrįstai atmetė ieškinį, nes atsakovas niekada nesitarė su ieškovu dėl papildomų sąlygų.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo R. A. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas ištyrus bei tinkamai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir naikinti jo nėra jokio pagrindo.

7Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje patikrinimas (CPK 320 str.). Minėta teisės norma įpareigoja apeliacinės instancijos teismą absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą patikrinti ir ex officio. Jų nenustatyta.

8Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl atsakovo informavimo apie keičiamas standartines draudimo sutarčių sąlygas neįrodytumo ir to įtakos atsakovo kaip draudiko civilinei atsakomybei.

9Teisėjų kolegija pasisako dėl pagrindinių skunde keliamų apelianto motyvų.

10Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas ir atsakovas 2012-06-23 sudarė draudimo sutartį Nr. 03/188922481, kurios pagrindu buvo apdrausta transporto priemonės Seat Leon, valst. Nr. ( - ), valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims eismo įvykio metu padarytos žalos. 2013-03-30 įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku nurodytas automobilio Seat Leon, valst. Nr. ( - ), valdytojas R. A.. Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW X6, valstybinis Nr. ( - ) Ieškovas nukentėjusiajam asmeniui R. Z. išmokėjo 52 800 Lt žalos atlyginimą. Kadangi autoįvykio metu automobilį vairavo asmuo, neturintis 25 metų amžiaus, ir apie šios draudimo rizikos padidėjimą draudėjas neinformavo draudiko iki rizikos padidėjimo, ieškovas reikalauja, kad draudėjas grąžintų 50 procentų žalai atlyginti išmokėtos sumos.

11CPK 178 str. nustato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-12-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovas, vykdydamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Apeliantas teiginiai dėl įrodymų pakankamumo kolegijos vertinimu deklaratyvūs, jų nepatvirtina bylos įrodymai.

12Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog atsakovas buvo supažindintas su naujomis draudimo sąlygomis, jog transporto priemonės nenaudoja ir draudimo laikotarpiu nenaudos asmenys jaunesni nei 25 metų. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog dėl draudimo sutarties pratęsimo kalbėtasi telefonu. Ž. V., kurio paaiškinimais kaip tinkamo supažindinimo įrodymu remiasi ieškovas, pačio pokalbio ir jo esminių detalių neatsimena, nežino net ar kalbėjo su moterimi ar vyru, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog Ž. V. negalėjo prisiminti konkretaus pokalbio turinio, nes sudarinėjamos bei pratęsinėjamos ne viena draudimo sutartis, todėl jo abstraktūs paaiškinimai dėl svarbios bylos aplinkybės – ar buvo tinkamai išaiškinta apie pakeistas standartines sutarties sąlygas konkrečiu atveju teisiškai mažai informatyvūs.

13Pažymėtina, jog atsakovas draudimo sutartį dėl automobilio Seat Leon, valst. Nr. ( - ) buvo sudaręs ir anksčiau. 2011-08-02 draudimo sutartyje nebuvo numatyta sąlyga dėl vairuotojo amžiaus apribojimo (t. 1, b. l. 95-96, 171-172), todėl ieškovas turėjo pateikti į bylą patvirtinančius įrodymus apie tai, jog atsakovas buvo supažindintas su naujomis draudimo sąlygomis apie amžiaus apribojimą. Vien ta aplinkybė, jog mokėjimo nurodyme yra nurodytas sutarties numeris, nereiškia, jog atsakovas buvo supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis. Mokėjimo sąskaitą paruošė pats ieškovas, joje įrašė draudimo sutarties numerį , todėl atliekant mokėjimą už draudimo sutartį jis ir buvo nurodytas .

14Iš byloje esančių duomenų matyti, jog derybos( pokalbis) dėl draudimo sutarties pratęsimo vyko net ne su pačiu atsakovu, t. y. draudėju, o su jo žmona. Vien ši aplinkybė rodo, jog su atsakovu nebuvo aptariamos naujos draudimo sąlygos. Į bylą nepateikta duomenų, jog liudytoja būtų veikusi draudėjo pavedimu ar įgaliota. Apeliaciniame skunde ieškovas, pripažindamas pokalbio su S. A., o ne su pačiu draudėju- sutarties šalimi, faktą be teisinio pagrindo mano, jog netgi ir laikant įrodytu informavus apie sutarties sąlygų pasikeitimą, tai sukurtų pareigas pačiam draudėjui.Pastebima,kad ieškovas neįrodinėjo,jog liudytoja informavo atsakovą apie jos derybas,gavo jo pritarimą,nors tai nepreziumuojama.

15Taip pat pažymėtina, jog pačiame draudimo polise nėra nurodyta draudimo sutarties sąlyga dėl amžiaus apribojimo. Ieškovas neįrodė, jog papildant draudimo sutartį 1.5.2.7 sąlyga apie vairuotojo amžių supažindino atsakovą su šia sąlyga ir jis sutiko su ja.

16Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų patvirtinančių, jog 2012-06-23 draudimo sutartis su kitais dokumentais taip pat buvo išsiųsta atsakovui.

17Skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmos instancijos teismas nustatęs, jog ginčo sutartis negalioja, nes nesudaryta rašytine forma. Tokio teiginio skundžiamame sprendime nėra suformulavęs, o kalbėdamas apie negaliojimą pasisako tik apie konkrečią sutarties dėl vairuojančiojo amžiaus sąlygą-1.5.2.7.Sandorio dalies negaliojimas savaime nedaro negaliojančiomis kitų jo dalių ( CK 1.96 str.). Tai, jog asmuo sumokėjo draudimo įmoką savaime nereiškia, kad asmuo tuo atsisakė teisės kelti ginčą dėl jo supažindinimo su pakeistomis sąlygomis tinkamumo ir neatleidžia draudiką nuo pareigos supažindinimo faktą tinkamai įrodyti, jeigu dėl to kyla ginčas.

18Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.).

19Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str.1 d. 1 punktu,

Nutarė

21Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

22Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, G. A., a.k. ( - ) 700 Lt (septynis šimtus litų) ( arba 202,73 euro) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 26400 Lt... 3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 11 d. sprendimu... 4. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės... 5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Panevėžio miesto... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo R. A. prašo apeliacinį... 7. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 8. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 9. Teisėjų kolegija pasisako dėl pagrindinių skunde keliamų apelianto... 10. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas ir atsakovas 2012-06-23 sudarė... 11. CPK 178 str. nustato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys... 12. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog atsakovas buvo... 13. Pažymėtina, jog atsakovas draudimo sutartį dėl automobilio Seat Leon,... 14. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog derybos( pokalbis) dėl draudimo... 15. Taip pat pažymėtina, jog pačiame draudimo polise nėra nurodyta draudimo... 16. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad... 17. Skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmos instancijos teismas nustatęs, jog... 18. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam... 19. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos ieškovo turėtos... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str.1 d. 1... 21. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimą palikti... 22. Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, G. A.,...